Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-205-1018/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18706-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. sausio 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė,

sekretoriaujant Martynai Lukauskaitei, Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinių teisės pažeidimų bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

S. V. 2015 m. lapkričio 25 d. apie 20:20 val., Architektų g. 170, Vilniuje, kieme, vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nepaliko tarpo iš šono, dėl to kliudė stovintį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino bei iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus. Šiais veiksmais S. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

S. V. dėl padarytų pažeidimų prisipažino, gailėjosi. Paaiškino, kad buvo naktis, tamsu, buvo grįžęs iš ilgos kelionės, todėl buvo pavargęs. Kieme važiavo atbulas ir nepamatė automobilio. Važiuodamas atbulas, pajautė smūgį, girdėjo triukšmą. Pagalvojo, kad užvažiavo ant bordiūro, nors matė, kad aplinkui stovi automobilių. Nekreipdamas dėmesio išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Kitą rytą pamatė, kad jo mašina įlenkta, o tada ir suprato, ką padarė, t. y. kad apgadino kitą automobilį. Supratęs, jog atsitrenkė į kitą automobilį (kliudė iš keleivio pusės galinį kampą), nuvyko į tą kiemą, ieškojo apgadinto automobilio, galvojo, gal sutiks tą žmogų, išspręs problemą, bet jo nerado. Teismo posėdžio metu, kuris vyko 2016 m. sausio 20 d., nurodė, kad išvažiuodamas kažką užkliudė, bet nesuprato, ką užkliudė.

Liudytojas V. Z. (V. Z.), apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad prieš Naujus metus apie 19 val. buvo namie, sėdėjo virtuvėje prie lango, rūkė ir gėrė kavą. Tada išgirdo nedidelį triukšmą. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė, kaip automobilis Volkswagen Passat apsisuko ir išvažiavo iš kiemo. Iš garso nesuprato, kas atsitiko. Tik vėliau, kai pažiūrėjo pro langą ir pamatė automobilį, nusprendė, kad važiuojantis automobilis galėjo užkabinti kitą automobilį, nes buvo visiškai šalia jo. Užsirašė automobilio valstybinį numerį ir perdavė jį kaimynui, sakydamas, kad jai bus apgadintas jo automobilis, tai nurodė galimai pasišalinusio automobilio valstybinį numerį. Paaiškino, kad vairuotojo nematė, nes iš automobilio jis nebuvo išlipęs. Toje vietoje yra siauras išvažiavimas, aplink daug automobilių. Yra ir bordiūrai iš abiejų pusių, kurie yra apie 15 cm. aukščio.

Be paties S. V. prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai.

Iš byloje esančio S. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-45761581-15 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Protokole užfiksuotus duomenis patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie vieni kitus papildo bei detalizuoja. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio D. K. 2015 m. lapkričio 25 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2015 m. lapkričio 25 d. apie 20:45 val. gavęs pranešimą atvyko adresu Architektų g. 170, Vilniuje, kur į pareigūnus kreipėsi automobilio Volvo vairuotoja I. Z., kuri paaiškino, kad apie 19 val. pastatė automobilį kieme, o vėliau jai kaimynas pranešė, kad jos automobilį apgadino atbuline eiga važiavęs automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris kliudė automobilį priekine dešine dalimi ir iš įvykio vietos išvažiavo (b. l. 3). Administracinių teisės pažeidimų faktą įrodo ir išrašo iš policijos registruojamų įvykių registro duomenys (b. l. 4-5), eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuoti automobiliams Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai (b. l. 6-7), apgadinto automobilio savininkės I. Z. paaiškinimas (b. l. 8), liudytojo V. Z. parodymai, jog Volkswagen Passat galėjo užkabinti kitą automobilį, nes buvo visiškai šalia jo, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolai su fotolentelėmis, kuriuose nurodyti automobilių Volvo V70 ir VW Passat apgadinimai, tai, jog apgadinimų pobūdis ir aukščiai atitinka (b. l. 16-21).

Teismo posėdžio metu, kuris vyko 2016 m. sausio 6 d., S. V. teigė, kad pajutęs smūgį ir triukšmą, pagalvojo, kad užvažiavo ant bordiūro, o kito posėdžio metu (2016 m. sausio 20 d.) paaiškino, kad įvykio metu nesuprato, ką užkliudė, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad vairuotojas jautė tiek patį kontaktą, tiek garsus (kontaktą ir garsus vairuotojas turėjo girdėti bei jausti ir iš fotonuotraukose užfiksuotų automobilių apgadinimų), matė šalimai stovinčius automobilius, o tai reiškia, jog turėjo suprasti, jog galėjo būti padaryta žala, todėl privalėjo nedelsdamas sustoti (KET 231.1 p.) bei įsitikinti, ar tokia žala padaryta, tačiau to dėl savo nerūpestingumo nepadarė. Liudytojo parodymų duomenimis, kieme esantis bordiūras yra vos 15 cm aukščiau, todėl S. V. paaiškinimas, kad jis galvojo, jog kliudė bordiūrą, nėra įtikinamas, tuo labiau įvertinus abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimus, apgadinimų aukštį bei pobūdį, eismo įvykio aplinkybes, automobilių išsidėstymą ir bordiūrų vietą. Be to, netgi ir tuo atveju, jeigu tik kitą dieną S. V. suprato, jog apgadino kitą automobilį ir galbūt buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą, neradęs nukentėjusiojo (kito automobilio savininko), privalo nedelsdamas apie įvykį pranešti policijai, tačiau ir to nepadarė (KET 234 p.). S. V. elgesys tiek eismo įvykio metu, tiek po to leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog iš eismo įvykio jis pasišalino tyčia, suvokdamas eismo įvykį ir siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės.

Išdėstyti ir ištirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad S. V., vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos išvažiavo pažeisdamas KET reikalavimus. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti KET 126 ir 222 punktų reikalavimų pažeidimai, kurie nesusiję su nagrinėjamais pažeidimais, todėl jie šalintini iš kaltinimo, juos pakeičiant į KET 132 ir 234 punktus.

Padarius administracinius teisės pažeidimus, skirtinos administracinės nuobaudos (LR ATPK 21 str., 30 str., 33 str.).

Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), gali būti skiriama bauda vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis dėl padarytų pažeidimų gailėjosi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo (LR ATPK 30 str.), teismas įvertina S. V. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Skiriant nuobaudą, įvertintinas ir padarytų pažeidimų pobūdis bei pavojingumas, pažeidimų padarymo aplinkybės (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), pažeidėjo asmenybė (baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, jauno amžiaus, dirbantis). Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas prieina prie išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti S. V. paskyrus didesnes nei minimalaus dydžio baudas, numatytas LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam terminui. Paskirtos nuobaudos subendrintinos remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, taikant nuobaudų apėmimo principą, todėl S. V. skirtina galutinė 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Teismo posėdžio metu S. V. prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes jam jos reikalingos dirbant ir mokinantis, tačiau pagal teismų praktiką netgi darbo pobūdis, kuris siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, nėra išimtinė ar ypatinga aplinkybė, leidžianti skirti mažesnę nei įstatymo nustatyta nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444-719/2011, Nr. N261-3042/2011), todėl S. V. prašymas netenkintinas.

Teismas, atsižvelgęs į S. V. prašymą dėl baudos išdėstymo dalis, įvertinęs paskirtos baudos dydį, S. V. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes (yra dieninių studijų studentas, darbo užmokestis apie 150 Eur, kito turto neturi), sprendžia, kad yra pagrindas S. V. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėn. laikotarpiui (LR ATPK 313 str. 3 d.)

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 313 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

S. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) dydžio baudą.

S. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 900 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtas baudas subendrinti ir paskirti S. V. galutinę subendrintą nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išdėstyti paskirtos baudos (900 Eur) mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos iki mėnesio 15 dienos mokant po 75 Eur, iki visiško baudos sumokėjimo.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ir įmokos kodą (1001).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                          Jurgita Petrauskienė