Civilinė byla Nr. e2S-2841-614/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22340-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varonis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varonis“ skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė V. M., uždaroji akcinė bendrovė „AML Baltic“, LTL Kredito unija, J. K..

Teismas 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Antstolė V. M. (toliau – antstolė) persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Varonis“ (toliau – pareiškėja arba skolininkė) 2021 m. rugpjūčio 6 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame skolininkė prašo panaikinti antstolės 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymą Nr. S-21-15-14916 dėl turto vertės nustatymo ekspertizės skyrimo ir turto realizavimo. Pareiškėja skunde nurodė, kad UAB „AML Baltic“ ir kooperatinė bendrovė LTL Kredito unija, 2015 m. birželio 19 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami)su vėlesniais pakeitimais (toliau – paskolos sutartis), kuria kooperatinė bendrovė LTL Kredito unija įsipareigojo paskolos sutartyje numatytos sąlygomis ir terminais suteikti UAB „AML Baltic“ 140 000,00 Eur (483 392,00 Lt) dydžio paskolą, o UAB „AML Baltic“ įsipareigojo grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas paskolos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Paskolos sutartyje numatyta paskolos tikslinė paskirtis – betonavimo klojinių įsigijimui ir apyvartinėms lėšoms. Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui skolininkas UAB „AML Baltic“ LTL Kredito unija naudai įkeitė betono klojinius 2015 m. spalio 1 d. notarės R. Š. patvirtintu įkeitimo sandoriu. Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui UAB „Varonis“ svetimo turto hipoteka LTL Kredito unija naudai įkeitė 2015 m. birželio 29 d. notarės R. Š. patvirtintu įkeitimo sandoriu (įkeitimo identifikavimo kodas (duomenys neskelbiami)) šį nekilnojamąjį turtą: 26183/56158 dalis administraciniu patalpų, pažymėtų 4-2, 4-3, 4-4, 4-5,4-6, 4-7, 4-8, 4-32, 4-33, 4-34, 4-35, 4-36 (261.83 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)su 10/100 dalių bendro naudojimo patalpų, pažymėtų R-14, R-9, R-16, 1-1, 1-2, 1-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami) m. Antstolė V. M., vykdydama Vilniaus m. 14-ojo notaro biuro notarės R. B. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 14-1149, 2021 m. rugpjūčio 2 d. priėmė patvarkymą Dėl ekspertizės ir realizavimo NR. S-21-15-14916 (toliau – patvarkymas), kuriuos nusprendė: 1.) areštuotą turtą – 26183/56158 d. administraciniu patalpų, pažymėtų 4-2, 4-3, 4-4, 4-5, 4-6, 4-7,4-8, 4-32, 4-33, 4-34, 4-35, 4-36 (261.83 kv. m), su 10/100 daliu bendro naudojimo patalpų, pažymėtų R-14, R-9, R-16, 1-1, 1-2, 1-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami)., parduoti iš varžytynių; 2) skirti turto vertės nustatymo ekspertize nekilnojamajam turtui – 26183/56158 d. administracinių patalpų, pažymėtų 4-2, 4-3, 4-4, 4-5, 4-6, 4-7, 4-8, 4-32, 4-33, 4-34, 4-35, 4-36 (261.83 kv. m), su 10/100 daliu bendro naudojimo patalpų, pažymėtų R-14, R-9, R-16, 1-1, 1-2, 1-3, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – patalpos), adresu (duomenys neskelbiami)3) ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti pavesti atlikti teismo ekspertui V. S.; 4) informuoti, kad vykdymo proceso šalys turi teise, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo įteikimo jiems dienos, CPK 598 straipsnio nustatyta tvarka pareikšti šiuo patvarkymu paskirtai ekspertinei įstaigai / teismo ekspertui nušalinimą; 5) informuoti, kad vadovaujantis CPK 682 straipsnio 2 dalimi vykdymo proceso šalys gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertinės išvados. Pareiškėja pažymi, kad skundžiamas patvarkymas yra grindžiamas vieninteliu argumentu, kad atliekant priverstinius vykdymo veiksmus antstolei nepavyko nustatyti įkeisto kilnojamojo turto buvimo vietos. Tačiau šis argumentas nesudaro pagrindo antstolei nepaisyti nustatyto teisinio reguliavimo dėl svetimo daikto hipotekos objekto realizavimo. Antstolė nepateikė duomenų, jog išnaudojo visas įmanomas priemones nustatyti UAB „AML Baltic“ įkeisto turto buvimo vietą, jį įvertinti ir parduoti. Pažymėtina, jog tik suradus UAB „AML Baltic“ turtą atsiras galimybė jį įvertinti ir spręsti ar užtenka, ar neužtenka UAB „AML Baltic“ turto skolai padengti, todėl šiuo metu jokio teisinio pagrindo pardavinėti pareiškėjai priklausantį turtą nėra.

2.       Antstolė V. M. 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkymu Nr. 21-15-15874 atmetė pareiškėjos skundą, vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 3 dalimi, skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad atliekant priverstinius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00400 nepavyko nustatyti įkeisto kilnojamojo turto buvimo vietos. Nei UAB „AML Baltic“ vadovas J. K., nei akcininkas A. S. (VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenimis) nenurodė įkeisto turto – 16933 vnt. betonavimo klojinių buvimo vietos, t. y. tikslaus adreso, nepateikė įkeisto turto aprašo ir nenurodė asmens, kuris suteiktų galimybes apžiūrėti turtą. VSDFV duomenimis įmonėje apdraustųjų asmenų nėra. Nustatyti įkeisto kilnojamojo turto buvimo vietos galimybių nėra. VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Varonis“ vadovas J. K., akcininkė yra Ž. K. subsidiarus skolininkas UAB „Varonis“ ir įmonės vadovas J. K. yra atstovaujamas to paties profesionalaus teisininko advokato L. B.. Tai įrodo, kad UAB „AML Baltic“ vadovas J. K. ir jo atstovas turi visas galimybes dalyvauti procese, teikti paaiškinimus, dokumentus, nurodyti visas reikšmingas aplinkybes, išdėstyti savo poziciją dėl įkeisto kilnojamojo turto buvimo vietos, dėl turto apžiūros, dėl turto vertės. Antstolės 2019 m. liepos 16 d. patvarkymu Nr. S-19-15-8110 skolininkas UAB „AML Baltic“ buvo įpareigotas iki 2019 m. liepos 25 d. raštu nurodyti areštuoto turto – 16933 vnt. betonavimo klojinių buvimo vietą, t. y. tikslų adresą, pateikti įkeisto turto aprašą ir nurodyti asmenį, kuris suteiks galimybes apžiūrėti turtą. Per antstolės nustatytą terminą skolininkė antstolės reikalavimo neįvykdė. Vilniaus miesto apylinkes teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-29135-1098/2019 paskyrė skolininkės UAB „AML Baltic“ vadovui J. K. 80 Eur baudą už antstolio patvarkymo Nr. S-19-15-8110 vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00400 nevykdymą. Antstolės 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymu Nr. S-19-15-15707 skolininkės UAB „AML Baltic“ vadovui J. K. buvo nurodyta iki 2020 m. sausio 2 d. (įskaitytinai) raštu nurodyti areštuoto turto – 16933 vnt. betonavimo klojinių buvimo vietą, t. y. tikslų adresą, pateikti įkeisto turto aprašą ir nurodyti asmenį, kuris suteiks galimybes apžiūrėti turtą. Per antstolės nustatyta terminą skolininkės UAB „AML Baltic“ vadovas J. K. antstolės reikalavimo neįvykdė. Antstolė pažymi, kad 2020 m. kovo 26 d. pareiškimas dėl areštuoto turto paslėpimo pateiktas Vilniaus apylinkės prokuratūrai. 2020 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto prokuratūros 7-asis skyrius informavo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnį. 2021 m. birželio 14 d. Vilniaus apskrities VPK informavo, kad J. K. buvo paskelbtas vietos nustatymas. Vykdymo procese antstolė ėmėsi visų priemonių, kad vykdymo procese būtų nustatyta įkeisto nekilnojamojo turto buvimo vieta.

3.       Suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos UAB „Varonis“ skundo netenkinti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokios objektyvios galimybės nukreipti išieškojimą į betonavimo klojinius, todėl išieškojimo nukreipimas į svetimo daikto hipotekos objektą yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Taip pat nurodo, kad iš antstolės V. M. nurodytų aplinkybių, suinteresuotas asmuo UAB „AML Baltic“ nuo 2019 m. sąmoningai atsisako vykdyti įsipareigojimus suinteresuotam asmeniui LTL Kredito unijai, o taip pat sąmoningai slepia betonavimo klojinių buvimo vietą, tam kad išieškojimas nebūtų nukreiptas į šiuos objektus. Pažymi, kad antstolė V. M. vykdymo procese ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad būtų nustatyta suinteresuotam asmeniui UAB „AML Baltic“ priklausančio įkeisto kilnojamojo turto buvimo vieta. UAB „AML Baltic“ vadovui J. K. buvo skirta bauda už antstolės V. M. patvarkymo nevykdymą, o taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnį, tačiau net ir šios aplinkybės neprivertė suinteresuoto asmens UAB „AML Baltic“ vadovo bendradarbiauti ir nurodyti tikslią betonavimo klojinių vietą. Be to, kaip nurodė antstolė V. M. 2021 m. rugpjūčio 12 d. patvarkyme dėl skundo Nr. S-21-15-1587, tiek pareiškėjai, tiek suinteresuoto asmens UAB „AML Baltic“ vadovui atstovauja tas pats advokatas, todėl šiuo atveju buvo visos galimybės pateikti informaciją apie betonavimo klojinius. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog UAB „AML Baltic“ savo nesąžiningais veiksmais siekė išvengti prievolių vykdymo LTL Kredito unija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varonis“ skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmetė ir priteisė iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varonis“ (juridinio asmens kodas 302560919) suinteresuotam asmeniui LTL Kredito unijai (juridinio asmens kodas 302791356) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

5.       Teismas nurodė, kad byloje keliamas klausimas dėl išieškojimo nukreipimo pagrįstumo ir eiliškumo. Pareiškėja nurodo, kad išieškojimas yra nepagrįstai nukreiptas į jai priklausantį turtą, nes pareiškėjos teigimu, pirmiausia antstolė turi surasti skolininkės UAB „AML Baltic“ turtą ir įvertinti, o vėliau spręsti, ar užtenka skolininkės UAB „AML Baltic“ turto skolai padengti. Antra, turi būti nukreipiamas išieškojimas į skolininkei priklausantį asmeninį turtą ir tik šio turto nesant ar nepakankant, skola galėtų būti išieškoma iš pareiškėjai priklausančio įkeisto turto.

6.       Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininko prievolė kreditoriui yra subsidiari. Įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto (CK 4.195 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-916/2019).

7.       Teismų praktikoje nurodoma, kad svetimo daikto hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas nėra prievolinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp kreditoriaus ir skolininko, dalyvis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu jis įsipareigoja įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimą, jeigu šis per hipotekos sandoryje nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai (pavyzdžiui, hipotekos kreditoriaus teisė reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą ir kt.). Esant sutartinei svetimo daikto hipotekai, įkeisto turto savininkas hipotekos kreditoriui už skolininko įsipareigojimų įvykdymą atsako įkeistu savo daiktu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įkeisto daikto savininko atsakomybė aptariamu atveju kreditoriui ribojama įkeisto turto verte (pardavimo iš varžytynių kaina), t. y. įkeisto turto savininkas atsako ne už visą skolininko įsipareigojimą, o tik tą jo dalį, kuri lygi įkeisto turto kainai, gautai šį daiktą pardavus iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2012; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-916/2019).

8.       Vykdomosios bylos duomenimis teismas nustatė, kad antstolė, prieš nukreipdama išieškojimą į pareiškėjai priklausantį turtą, visomis protingomis priemonėmis bandė nustatyti įkeisto kilnojamojo turto (betonavimo klojinių) buvimo vietą, tačiau jos nustatyti nepavyko, nes nei skolininkės UAB „AML Baltic“ vadovas, nei akcininkas nenurodė šio turto buvimo adreso, nepateikė turto aprašo ir nenurodė asmens, kuris suteiktų galimybę apžiūrėti turtą. Pažymėjo, kad nuo 2019 metų skolininkė sąmoningai atsisako vykdyti įsipareigojimus suinteresuotam asmeniui LTL Kredito unija, o taip pat sąmoningai slepia įkeisto kilnojamojo turto - betonavimo klojinių buvimo vietą. Teismo vertinimu, antstolė vykdymo procese ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad būtų nustatyta suinteresuotam asmeniui UAB „AML Baltic“ priklausančio įkeisto kilnojamojo turto buvimo vieta. Skolininkei buvo įteikti patvarkymai dėl informacijos pateikimo, tačiau per raginime nustatytą terminą patvarkymai neįvykdyti. Kadangi antstolės priimti patvarkymai nėra vykdomi, antstolė padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokių objektyvių galimybių įvykdyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą iš skolininkės turto, dėl ko, pasibaigus raginimo terminui, išieškojimą nukreipė į pareiškėjos hipoteka įkeistą turtą. Pažymėjo, kad remiantis CK 4.195 straipsnio 3 dalies išaiškinimais bei teismų praktika, antstolė teisėtai nukreipė išieškojimą į pareiškėjos hipoteka įkeistą turtą.

9.       Įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad antstolė nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, neviršijo savo įgaliojimų nukreipdama išieškojimą į įkaito davėjams (pareiškėjai) priklausantį hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti antstolės 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymą dėl ekspertizės ir realizavimo Nr. S-21-15-14916.

10.       Atsižvelgdamas į pareiškėjos (skolininkės) ir suinteresuoto asmens (išieškotojos) skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas suinteresuoto asmens patirtas 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidas priteisė iš pareiškėjos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Pareiškėja UAB „Varonis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-27739-1098/2021 ir tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti antstolės V. M. 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymą dėl ekspertizės ir realizavimo Nr. S-21-15- 14916. Atskirajame skunde nurodė:

11.1.       antstolė V. M. pažeidė teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą ir viršijo savo įgaliojimus, kadangi tik hipotetiškai teigdama, kad neįmanoma surasti įkeisto kilnojamojo turto ir iš karto nukreipė išieškojimą į įkaito davėjui (pareiškėjui) priklausantį hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą

11.2.       svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininko prievolė kreditoriui yra subsidiari. Subsidiarios (papildomos) civilinės atsakomybės taikymo ypatumai nustatyti CK 6.245 straipsnio 5 dalyje, numatančioje, kad papildomo skolininko (šiuo atveju garanto) pareiga atsakyti atsiranda tik kai pagrindinis skolininkas atsisako įvykdyti savo prievolę ar jos neįvykdo per nustatytą terminą. Kitaip tariant, kreditorius pirmiausia privalo pareikšti reikalavimą pagrindiniam skolininkui, o pastarajam atsisakius įvykdyti savo prievolę ar to nepadarius per sutartyje, įstatyme nustatytą, o jeigu tokio nėra - per protingą terminą, kreditorius gali reikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui. Taigi subsidiarios civilinės atsakomybės prievolės esminis bruožas yra tas, kad subsidiarus skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tik tada ir tik tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011).; 

11.3.       pažymėjo, kad CPK 664 straipsnis tiesiogiai nereglamentuoja ginčo situacijos (kai kreditoriaus reikalavimas užtikrintas tiek skolininkui priklausančio, tiek svetimo daikto hipoteka). Todėl pagal bendrą taisyklę, subsidiarios atsakomybės taikymo atveju, turi būti pirmiausia išieškoma iš skolininko viso turto (tiek įkeisto hipoteka, tiek kito) ir tik po to išieškojimas gali būti nukreipiamas į svetimo turto hipoteka įkeistą turtą;

11.4.       teismas padarė neteisingas išvadas, kad antstolė ėmėsi visų jai prieinamų ir protingų priemonių surasti kreditoriui įkeistą turtą. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir antstolės pateiktų duomenų, antstolė ėmėsi priemonių tik skolininko įkeistam turtui surasti, tačiau nesiėmė jokių priemonių kitam skolininko turtui surasti bei jį panaudoti atsiskaitymui su kreditoriumi. Šiuo atveju antstolė net nevertino ir nesvarstė galimybės kreditoriaus skolą patenkinti iš kito skolininko turimo turto. Antstolė neanalizavo skolininko turtinės padėties ir nesurinko detalių duomenų apie kitą skolininko turimą turtą;

11.5.       vykdomojoje byloje nėra priimtas joks išieškojimo iš pagrindinio skolininko negalimumo aktas, kuriuo būtų konstatuota, kad skolininkas tikrai yra nemokus ir yra pagrindas imtis išieškojimo iš svetimo turto hipoteka įkeisto pareiškėjo turto;

11.6.       teismas neįvertino, kad antstolė priimdama skundžiamą patvarkymą, neabejotinai padarė nepagrįstą išvadą, kad vien tai, jog jai nepavyko nustatyti įkeisto kilnojamojo turto buvimo vietos yra pagrindas išieškoti iš pareiškėjo turto. Išieškojimas iš pareiškėjo turto vykdomas visiškai neįsitikinus, kad skolininkas visai neturi jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti.

12.         Antstolė V. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nepakeistą. Nurodė, kad: 

12.1.       nuo 2019 metų skolininkas nevykdo įsipareigojimus hipotekiniam išieškotojui LTL Kredito unijai, taip pat slepia (nutyli) įkeisto kilnojamojo turto - betonavimo klojinių buvimo vietą. Be to UAB AML Baltic ir UAB Varonis vadovas yra J. K.. UAB „AML Baltic“ akcininkas yra A. S., o UAB „Varonis“ akcininkė yra Ž. K. (VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenimis). Tai įrodo, kad UAB „AML Baltic“ ir UAB „Varonis“ vadovas J. K. turi visas galimybes dalyvauti procese, teikti paaiškinimus, dokumentus, nurodyti visas reikšmingas aplinkybes, išdėstyti savo poziciją dėl įkeisto kilnojamojo turto buvimo vietos, dėl turto apžiūros, dėl turto vertės;

12.2.       CPK 664 straipsnis nedviprasmiškai įtvirtina, jog iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, išieškoma pirmąja eile. Taigi, hipoteka įkeistas turtas parduodamas pirmiausiai. Tuo tarpu įkeisto svetimo daikto savininko atsakomybė kreditoriui yra ribojama įkeisto daikto verte. Nebūdamas tiesioginis kreditoriaus skolininkas, už skolininko įsipareigojimo vykdymą įkaito davėjas atsako tik įkeistu daiktu (įkeisto daikto verte);

12.3.       nukreipiant išieškojimą į apeliantei priklausantį nekilnojamąjį turtą, antstolė visomis protingomis priemonėmis bandė nustatyti įkeisto kilnojamojo turto - betonavimo klojinių buvimo vietą, tačiau buvimo vietos nustatyti nepavyko, nei skolininkės UAB „AML Baltic“ vadovas, nei akcininkas nenurodė turto buvimo adreso, nepateikė turto aprašo ir nenurodė asmens, kuris suteiktų galimybę apžiūrėti turtą;

12.4.       atskirajame skunde dėstomi teiginiai, jog antstolė nesiėmė jokių priemonių kitam skolininko turtui surasti bei jį panaudoti atsiskaitymui su kreditoriumi, prieštarauja hipotekos sandorio esmei, faktinėms byloms aplinkybėms bei įstatyminiam hipotekos instituto, išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto reglamentavimui. Specialaus hipotekos instituto bei jį reglamentuojančių specialių teisės normų egzistavimas labai aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina privilegijuotą hipotekinio kreditoriaus padėtį bei galimybę patenkinti savo reikalavimą būtent iš įkeisto turto;

12.5.       pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00400 yra surašytas išieškojimo negalimumo aktas (prie skundo pateiktoje e. v. b. 10-11 l.), o vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00399 patvarkymu dėl išieškojimo iš įkeisto turto Nr. S-21-15-11368 išaiškinta, kad UAB AML Baltic iki 2021 m. birželio 23 d. įskaitytinai nenurodžius įkeistų 16933 vnt. betonavimo klojinių buvimo vietos, išieškojimas bus nukreiptas į įkeistą turtą – 26183/56158 d. administracinių patalpų, pažymėtų 4-2, 4-3, 4-4, 4-5, 4-6, 4-7, 4-8, 4-32, 4-33, 4-34, 4-35, 4-36 (261.83 kv. m), su 10/100 dalių bendro naudojimo patalpų, pažymėtų R-14, R-9, R-16, 1-1, 1-2, 1-3, u/n (duomenys neskelbiami)m. (e. v. b. 30-31 l.). 

13.         Suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nepakeistą. Nurodė, kad:

13.1.       CK 4.195 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog, nors CK 4.195 str. 3 d. esminis tikslas yra įtvirtinti hipoteka įkeisto svetimo daikto savininko prievolės subsidiarumą, tačiau joje nėra imperatyvaus reikalavimo iš pradžių realizuoti skolininko įkeistą daiktą. Todėl negali būti neteisėtomis pripažįstamos situacijos, kuomet dar turto realizavimo pradiniuose etapuose tampa aišku, jog hipoteka įkeisto skolininko turto nepakaks kreditoriaus reikalavimui patenkinti, ir reikia priimti atitinkamus sprendimus vykdymo procese, pavyzdžiui, tiek skolininko, tiek įkaito davėjo turtą realizuoti kartu, vienu metu (lygiagrečiai) organizuojant dvi atskiras varžytynes ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-903-330/2018). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto atveju, svetimo hipoteka įkeisto daikto savininko subsidiarioji atsakomybė kyla tuomet, kai skolininkui priklausančio hipoteka įkeisto turto nepakanka hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Vadinasi, apeliantės lūkesčiai, jog jos atsakomybė kils tik tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas nebus (visiškai) patenkintas iš viso skolininko turto (tiek įkeisto, tiek kito jo turto), neturi teisinio pagrindo (2018 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-903-330/2018). Atsižvelgiant į tai, antstolė V. M. visiškai pagrįstai ir teisėtai ėmėsi veiksmų, nukreiptų į išieškojimą iš Svetimo daikto hipotekos objekto;

13.2.       teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimo surašyti išieškojimo iš skolininko turto negalimumo aktą nėra, todėl antstolis, nustatęs, kad nėra galimybės išieškoti iš skolininko įkeisto turto, turi galimybę nukreipti išieškojimą iškart į svetimo daikto hipoteka įkeistą turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-903-330/2018). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, Pareiškėjo nurodytas argumentas dėl išieškojimo iš pagrindinio skolininko negalimumo akto nesurašymo nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingas ir nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą;

13.3.       priešingai nei nurodo apeliantė, antstolė V. M. vykdymo procese ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad būtų nustatyta suinteresuotam asmeniui UAB „AML Baltic“ priklausančio įkeisto kilnojamojo turto buvimo vieta. UAB „AML Baltic“ vadovui J. K. buvo skirta bauda už antstolės V. M. patvarkymo nevykdymą, o taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 str., tačiau net ir šios aplinkybės neprivertė suinteresuoto asmens UAB „AML Baltic“ vadovo bendradarbiauti ir nurodyti tikslią Betonavimo klojinių vietą;

13.4.       tiek pareiškėjo, tiek suinteresuoto asmens UAB „AML Baltic“ nesąžiningumą taip pat rodo ir tai, kad tiek pareiškėjo, tiek UAB „AML Baltic“ vadovas yra J. K., kuris nesutinka pateikti informacijos apie betonavimo klojinių buvimo vietą, nors ne kartą buvo ragintas tai padaryti. Be to, kaip nurodė antstolė V. M. 2021 m. rugpjūčio 12 d. Patvarkyme dėl skundo Nr. S-21-15-1587, tiek pareiškėjui, tiek suinteresuoto asmens UAB „AML Baltic“ vadovui atstovauja tas pats advokatas, todėl šiuo atveju buvo visos galimybės pateikti informaciją apie betonavimo klojinius. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog UAB „AML Baltic“ savo nesąžiningais veiksmais siekė išvengti prievolių vykdymo suinteresuoto asmens LTL Kredito unija naudai;

13.5.       vykdomosiose bylose Nr. 0015/19/00400 ir Nr. 0015/19/00399 esant duomenų apie tai, jog nėra galimybės nukreipti išieškojimą į suinteresuotam asmeniui UAB „AML Baltic“ priklausančius Betonavimo klojinius, negali būti apribojamos suinteresuoto asmens LTL Kredito unijos teisės išieškoti iš Svetimo daikto hipotekos objekto. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai nesant galimybės nukreipti išieškojimą į suinteresuoto asmens UAB „AML Baltic“ įkeistą turtą, suinteresuoto asmens LTL Kredito unija reikalavimai liktų nepatenkinti net ir suinteresuoto asmens LTL Kredito unija reikalavimams esant užtikrintiems ir svetimo daikto hipoteka. CK 4.195 straipsnio 3 dalyje nėra imperatyvaus reikalavimo iš pradžių realizuoti skolininko įkeistą daiktą ir tik tada pradėti išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

15.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės V. M. veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „AML Baltic“ ir kooperatinė bendrovė LTL Kredito unija, 2015 m. birželio 19 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), su vėlesniais pakeitimais, kuria kooperatinė bendrovė LTL Kredito unija įsipareigojo paskolos sutartyje numatytos sąlygomis ir terminais suteikti UAB „AML Baltic“ 140 000,00 Eur (483 392,00 Lt) dydžio paskolą, o UAB „AML Baltic“ įsipareigojo grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas paskolos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Paskolos sutarties į vykdymo užtikrinimui UAB „Varonis“ svetimo turto hipoteka LTL Kredito unija naudai įkeitė 2015 m. birželio 29 d. notarės R. Š. patvirtintu įkeitimo sandoriu (įkeitimo identifikavimo kodas (duomenys neskelbiami)) šį nekilnojamąjį turtą: 26183/56158 dalis administraciniu patalpų, pažymėtų 4-2, 4-3, 4-4, 4-5,4-6, 4-7, 4-8, 4-32, 4-33, 4-34, 4-35, 4-36 (261.83 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), su 10/100 dalių bendro naudojimo patalpų, pažymėtų R-14, R-9, R-16, 1-1, 1-2, 1-3, u/n (duomenys neskelbiami). 2019 m. kovo 22 d. antstolei V. M. buvo pateikti vykdyti Vilniaus miesto notarų biuro 2019 m. kovo 15 d. išduoti vykdomieji įrašai Nr. 14-1149 ir Nr. 14-1151 dėl skolos išieškojimo hipotekinio kreditoriaus naudai iš suinteresuoto asmens UAB „AML Baltic“. Raginimas įvykdyti įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, turto arešto aktas, patvarkymas dėl informacijos, vykdymo išlaidų apskaičiavimas ir patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti įteikti pasirašytinai 2019 m. balandžio 15 d. skolininkes vadovui J. K.. 2019 m. liepos 16 d. patvarkymu Nr. S-19-15-8110 skolininkė UAB „AML Baltic“ buvo įpareigota iki 2019 m. liepos 25 d. raštu nurodyti areštuoto turto – 16933 vnt. betonavimo klojinių buvimo vietą, t. y. tikslų adresą, pateikti įkeisto turto aprašą ir nurodyti asmenį, kuris suteiks galimybes apžiūrėti turtą. Per antstolės nustatytą terminą skolininkė antstolės reikalavimo neįvykdė. 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-29135-1098/2019 teismas paskyrė skolininkės UAB „AML Baltic“ vadovui J. K. 80 Eur baudą už antstolės patvarkymo Nr. S-19-15-8110 vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00400 nevykdymą. 2019 m. gruodžio 20 d. patvarkymu Nr. S-19-15-15707 skolininkės UAB „AML Baltic“ vadovui J. K. buvo nurodyta iki 2020 m. sausio 2 d. raštu nurodyti areštuoto turto – 16933 vnt. betonavimo klojinių buvimo vietą, t. y. tikslų adresą, pateikti įkeisto turto aprašą ir nurodyti asmenį, kuris suteiks galimybes apžiūrėti turtą. Per antstolės nustatyta terminą skolininkės UAB „AML Baltic“ vadovas J. K. antstolės reikalavimo neįvykdė. Vilniaus apskrities VPK informavo, kad J. K. paskelbtas konkretus patikrinimas, tačiau jo buvimo vieta iki šiol nenustatyta. Vyksta J. K. buvo vietos nustatymas. 2021 m. rugpjūčio 2 d. patvarkymu Nr. S-21-15-14916 nuspręsta subsidiaraus skolininko UAB „Varonis“ turtą realizuoti priverstine tvarka ir paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę.

17.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos UAB „Varonis“ skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmetė, nurodydamas, kad antstolė V. M., prieš nukreipdama išieškojimą į pareiškėjai priklausantį turtą, ėmėsi visų jai prieinamų ir protingų priemonių surasti kreditoriui įkeistą turtą. Skolininkei buvo įteikti patvarkymai dėl informacijos pateikimo, tačiau per raginime nustatytą terminą patvarkymai neįvykdyti. Kadangi antstolės priimti patvarkymai nėra vykdomi, antstolė padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokių objektyvių galimybių įvykdyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą iš skolininkės turto, dėl ko, pasibaigus raginimo terminui, išieškojimą nukreipė į pareiškėjos hipoteka įkeistą turtą.

18.       Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, kad antstolė V. M. ėmėsi visų jai prieinamų ir protingų priemonių surasti kreditoriui įkeistą turtą. Apeliantės teigimu, išieškojimas iš pareiškėjos turto vykdomas visiškai neįsitikinus, kad skolininkė visai neturi jokio turto, iš kurio būtų galima išieškoti. Vykdomojoje byloje nėra priimtas joks išieškojimo iš pagrindinio skolininko negalimumo aktas, kuriuo būtų konstatuota, kad skolininkas tikrai yra nemokus ir yra pagrindas imtis išieškojimo iš svetimo turto hipoteka įkeisto pareiškėjo turto. Su tokiais apeliantės argumentais nėra jokio pagrindo sutikti.

19.       Kaip jau buvo minėta, suinteresuoto asmens UAB „AML Baltic“ prievolė suinteresuotam asmeniui LTL Kredito unija buvo užtikrinta suinteresuotam asmeniui UAB „AML Baltic“ priklausančio kilnojamojo turto įkeitimu ir svetimo pareiškėjos turto hipoteka įkeistu nekilnojamuoju turtu. 

20.       Pagal CK 4.195 straipsnio 1 dalį įkaito davėjas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Vadovaujantis CK 4.195 straipsnio 3 dalimi, jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis šios normos tikslas – įtvirtinti hipoteka įkeisto svetimo daikto savininko prievolės subsidiarumą. Tačiau joje nėra imperatyvaus reikalavimo iš pradžių realizuoti skolininko įkeistą daiktą. Todėl negali būti neteisėtomis pripažįstamos situacijos, kuomet dar turto realizavimo pradiniuose etapuose tampa aišku, jog hipoteka įkeisto skolininko turto nepakaks kreditoriaus reikalavimui patenkinti, ir reikia priimti atitinkamus sprendimus vykdymo procese, pavyzdžiui, tiek skolininko, tiek įkaito davėjo turtą realizuoti kartu, vienu metu (lygiagrečiai) organizuojant dvi atskiras varžytynes ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-903-330/2018, 38 punktas). Toks teisinis reguliavimas lemia, jog išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto atveju, svetimo hipoteka įkeisto daikto savininko subsidiarioji atsakomybė kyla tuomet, kai skolininkui priklausančio hipoteka įkeisto turto nepakanka hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Vadinasi, apeliantės lūkesčiai, jog jos atsakomybė kils tik tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas nebus (visiškai) patenkintas iš viso skolininko turto (tiek įkeisto, tiek kito jo turto), neturi teisinio pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d .nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-903-330/2018, 31 punktas).

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė V. M. vykdymo procese ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad būtų nustatyta suinteresuotam asmeniui UAB „AML Baltic“ priklausančio įkeisto kilnojamojo turto buvimo vieta. Skolininkei buvo įteikti patvarkymai dėl informacijos pateikimo, tačiau per raginime nustatytą terminą patvarkymai neįvykdyti. UAB „AML Baltic“ vadovui J. K. buvo skirta bauda už antstolės patvarkymo nevykdymą, taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnį. Nei UAB „AML Baltic“ vadovas J. K., nei akcininkas A. S. (VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro duomenimis) su antstole nebendradarbiavo, nenurodė įkeisto turto – 16933 vnt. betonavimo klojinių buvimo vietos, nepateikė įkeisto turto aprašo ir nenurodė asmens, kuris suteiktų galimybes apžiūrėti turtą. VSDFV duomenimis įmonėje apdraustųjų asmenų nėra. Kadangi nustatyti įkeisto kilnojamojo turto buvimo vietos galimybių nėra, antstolė pagrįstai ir teisėtai nukreipė išieškojimą į pareiškėjos hipoteka įkeistą turtą.

22.       Apeliantės argumentai, kad vykdomojoje byloje nėra priimtas joks išieškojimo iš pagrindinio skolininko negalimumo aktas, kuriuo būtų konstatuota, kad skolininkas tikrai yra nemokus ir yra pagrindas imtis išieškojimo iš svetimo turto hipoteka įkeisto pareiškėjo turto, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai nei teigia apeliantė, vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00400 yra surašytas išieškojimo negalimumo aktas (e. v. b. 10-11 l.), o vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00399 patvarkymu dėl išieškojimo iš įkeisto turto Nr. S-21-15-11368 išaiškinta, kad UAB AML Baltic iki 2021 m. birželio 23 d. įskaitytinai nenurodžius įkeistų 16933 vnt. betonavimo klojinių buvimo vietos, išieškojimas bus nukreiptas į įkeistą turtą – 26183/56158 d. administracinių patalpų, pažymėtų 4-2, 4-3, 4-4, 4-5, 4-6, 4-7, 4-8, 4-32, 4-33, 4-34, 4-35, 4-36 (261.83 kv. m), su 10/100 dalių bendro naudojimo patalpų, pažymėtų R-14, R-9, R-16, 1-1, 1-2, 1-3, u/n (duomenys neskelbiami). (e. v. b. 30-31 l.).

23.       Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

25.       Suinteresuotas asmuo LTL Kredito unija prašo priteisti jam iš pareiškėjos (skolininkės) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Suinteresuotas asmuo pateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų (320,00 Eur) dydį ir sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

26.       CPK 443 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

27.       Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti išieškotoja, kurios interesai byloje buvo priešingi, todėl šiuo atveju taikytina CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta bylinėjimosi išlaidų išimtis – bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai ypatingosios teisenos byloje dalyvaujančių byloje asmenų interesai priešingi.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens LTL Kredito unija pateiktą atsiliepimą į skundą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, sprendžia, kad jos yra protingo dydžio, todėl priteistinos iš pareiškėjos.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a: 

Pareiškėjos UAB „Varonis“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Varonis“ (juridinio asmens kodas 302560919) suinteresuotam asmeniui LTL Kredito unijai (juridinio asmens kodas 302791356) 320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                    Eglė Surgailienė