UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gruodžio 9 d.
Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,
sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei,
dalyvaujant ieškovo UAB „Molėtų vanduo“ atstovei advokatei J. S.,
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei D. A.,
trečiojo asmens Molėtų rajono savivaldybės atstovei V. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Molėtų vanduo“ prevencinį ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Molėtų rajono savivaldybė,
n u s t a t ė:
Ieškovas nurodo, kad visi ieškinio reikalavimai yra nukreipti į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, buveinės adresas Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius. Ieškovas prašo: 1) uždrausti atsakovui nutraukti 2023 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio (ieškovo rašymo apsirikimas, turėtų būti Aplinkos) ministerijos Molėtų skyriaus 2023 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisių perleidimo“ nurodytais pagrindais; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio (ieškovo rašymo apsirikimas, turėtų būti Aplinkos) ministerijos Molėtų skyriaus 2023 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą sprendimą, kuriuo nuo 2023 m. lapkričio 29 d. vienašališkai nutraukiama 2023 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti ieškovui iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso „kiti inžineriniai statiniai“ - artezinis gręžinys, esantis valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Šis artezinis gręžinys yra rezervinis ir skirtas naudojimui tuo atveju, jei pasibaigtų vanduo pagrindiniuose gręžiniuose. Pagal ieškovo prašymą atsakovas 2023-06-09 priėmė įsakymą, kurio pagrindu ieškovui išnuomojo minėtą valstybinės žemės sklypą. Tą pačią dieną tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis, kuri numatė, kad žemės sklypas ieškovui išnuomojamas 5 metams. Vėliau ieškovas sumanė artezinį gręžinį parduoti tiesioginio aukciono būdu, todėl 2023-08-22 kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti sutikimą perleisti žemės sklypo nuomos teises aukciono laimėtojui. Atsakovas 2023-09-20 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad valstybiniame žemės sklype esantis artezinis gręžinys nėra naudojamas. Ieškovas 2023-09-29 gavo iš atsakovo raštą, kuriame nurodoma, kad nuomos sutartis po dviejų mėnesių (2023-11-29) vienašališkai bus nutraukta, kadangi valstybiniame žemės sklype esantis artezinis gręžinys yra nenaudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą tiesioginę paskirtį. Ieškinyje aiškinama, kad nei iš atsakovo atlikto faktinių duomenų patikrinimo akto, nei iš 2023-09-29 rašto nėra aišku, kaip atsakovas nustatė, kad ieškovui priklausantis artezinis gręžinys yra nenaudojamas pagal paskirtį. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas siekia neteisėtai ir nepagrįstai nutraukti nuomos sutartį, kas ne tik apsunkina ieškovui galimybes gręžinį eksploatuoti, bet ir kelia grėsmę, jog gali sutrikti geriamojo vandens tiekimas gyventojams, todėl ieškovas turi teisę reikšti prevencinį ieškinį. Ieškinyje pažymima, kad atsakovas inicijuodamas nuomos sutarties nutraukimą pažeidė ne tik sutartinius įsipareigojimus, bet ir nesilaikė teisės aktų reikalavimų dėl valstybinės žemės nuomos tvarkos.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad prieš sudarant valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį vietovėje patikrinimas nebuvo atliktas. Atsakovas tik gavęs ieškovo prašymą išduoti sutikimą perleisti žemės sklypo nuomos teises, laikydamasis teisės aktų nurodytos tvarkos 2023-09-20 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad valstybinės žemės sklype esantys kiti inžineriniai statiniai – artezinis gręžinys yra nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą tiesioginę paskirtį. Atsiliepime aiškinama, kad atsakovas atsisakė ieškovui išduoti sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę bei informavo, kad bus nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis, nes inžineriniams statiniams pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus žemės sklypai nėra formuojami ir neišnuomojami, bet tokiems statiniams gali būti nustatomas statinio servitutas.
Teisme 2024-10-22 buvo gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad atsakovas iki tol, kol buvo ginčo valstybinės žemės sklypo patikėtinis nepriėmė sprendimo dėl nuomos sutarties nutraukimo. Po to, kai atsakovas nėra šios valstybinės žemės patikėtinis, atsakovas nebėra ir nuomos sutarties šalis. Atsakovas nevykdo ir netęsia jokių procedūrų, susijusių su nuomos sutarties nutraukimu, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo tikėtis, kad atsakovas galėtų nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsakovo 2023-09-29 raštas negali būti laikomas sprendimu dėl nuomos sutarties nutraukimo, nes tai buvo tik informacinio pobūdžio pranešimas nuomininkui apie ketinimą nutraukti nuomos sutartį, bet ne pats sprendimas nutraukti nuomos sutartį. Atsakovas aiškina, kad pasikeitus Žemės įstatymui atsakovas turi pagrindą tik atstovauti civilinėje byloje ir užbaigti šį civilinį ginčą, tačiau nebeturi jokių įgaliojimų priimti administracinį sprendimą nutraukti nuomos sutartį, kadangi teisės ir pareigos iš valstybinės žemės nuomos sutarties jau yra perėjusios Molėtų rajono savivaldybei. Atsakovas nurodo, kad ginčo žemės nuomos sutarties sudarymo metu ieškovas gręžinių Žemės gelmių registre nebuvo užregistravęs ir ieškovui nebuvo išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, o patys gręžiniai buvo nenaudojami pagal paskirtį (užkonservuoti nuo 2002 metų), todėl išvis nebuvo pagrindo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties. Atsakovas valstybinės žemės nuomos sutartį gali nuginčyti, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktai). Ieškovo statiniai, esantys ginčo žemės sklype pagal paskirtį yra „inžineriniai tinklai“, todėl asmeniui nuosavybės teise valdant vien inžinerinius tinklus, valstybinė žemės sklypas be aukciono negalėtų būti nuomojamas, o patekimas prie tokių teisėtai pastatytų statinių yra sprendžiamas nustatant servitutą. Atsakovas aiškina, kad nuomos sutarties nutraukimas ieškovui neigiamų padarinių nesukeltų, kadangi ieškovas nuosavybės teisę į gręžinius įgijo (duomenys neskelbtini) metais, o dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo kreipėsi tik 2023 metais. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas per šį laikotarpį valdydamas grąžinius būtų patyręs kokius nors nepatogumus. Be to, po nuomos sutarties sudarymo ieškovas paskelbė gręžinių pardavimo aukcioną, kas rodo, kad ieškovas pats neplanuoja gręžinių naudoti. Apibendrindamas savo rašytinius paaiškinimus, atsakovas prašo prevencinio ieškinio netenkinti.
Teisme 2024-11-05 buvo gauti ieškovo rašytiniai atsikirtimai į atsakovo 2024-10-22 rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad siekdamas užkirsti kelią nepagrįstam valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimui, ieškovas pateikė prevencinį ieškinį, kadangi po 2 mėnesių, nuo atsakovo rašto gavimo dienos, nuomos sutartis būtų nutraukta ir ieškovas būtų praradęs bet kokią teisę naudotis žemės sklypu. Taigi, jei ieškovas būtų nesiėmęs aktyvių veiksmų, 2023-11-29 nuomos sutartis būtų buvusi nutraukta. Atsakovas sprendimo dėl sutarties nutraukimo nepriėmė, nes teismas 2023-11-28 priėmė nutartį, kuria pritaikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo veiksmų neteisėtumo aspektas pasireiškia tuo, jog atsakovas nesilaikė valstybinės žemės nuomos nutraukimo tvarkos, numatytos ne tik teisės aktuose, bet ir pačioje nuomos sutartyje. Netekus žemės sklypo, kuriame yra artezinis gręžinys, nuomos teisių, ieškovas nebegalėtų vykdyti patekimo į žemės sklypą bei artezinio gręžinio apsaugos, tokiu būdu būtų pažeidžiamos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostatos. Atsakovo nepagrįstas ir neteisėtas ketinimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovui sukels žalą ne tik finansine, bet ir teisine prasme. Pirma, ieškovas negalės užtikrinti arteziniam gręžiniui taikomų apsaugos zonų laikymosi, t. y., pažeis įstatyme numatytą pareigą. Antra, neturėdama jokių teisių į žemės sklypą ieškovas negalės užtikrinti artezinio gręžinio eksploatacijos, turint omenyje, kad tai yra rezervinis artezinis gręžinys. Trečia, atsakovas nutraukdamas nuomos sutartį, užkerta galimybę ieškovui disponuoti arteziniu gręžiniu. Ieškovas aiškina, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą „Kiti inžineriniai statiniai - Artezinis gręžinys“ yra priskiriamas inžinerinio statinio grupei – „Kiti inžineriniai statiniai“ bei inžinerinio statinio pogrupiui (paskirčiai) – „Kitos paskirties“. Taigi, ieškovo valdomas artezinis gręžinys priskiriamas kitos paskirties statinių pogrupiui, kurio eksploatavimui nėra draudžiama sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju atsakovui neuždraudus nutraukti nuomos sutarties rašte nurodytais pagrindais būtų pažeistas ieškovo pagrįstas interesas ir teisėti lūkesčiai sudarytos nuomos sutarties pagrindu naudotis žemės sklypu arteziniam gręžiniui eksploatuoti, taip užtikrinant nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą gyventojams.
Tretysis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra pagal šalių pateiktus dokumentus ir paaiškinimus. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-01-10 nutarimu Nr. 32 Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teise valdytas ginčo valstybinės žemės sklypas buvo perduotas valdyti Molėtų rajono savivaldybei patikėjimo teise. Trečiajam asmeniui yra žinoma, kad su ieškovu yra sudaryta šio valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis iki 2028-06-09, tačiau tretysis asmuo nėra gavęs nuomos sutarčių bei jų vykdymo nekontroliuoja. Atsiliepime aiškinama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais įstatymo 30 straipsnio 7 dalimi procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ir numatytos šiame įstatyme, pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis. Atsiliepime teigiama, kad žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo procedūrą pradėjo atsakovas, todėl atsakovas šią procedūrą ir turi pabaigti, vadovaujantis aukščiau paminėto įstatymo nuostatomis.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė prašė ieškinį tenkinti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais. Parodė, kad įspėjimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo atsakovas turėjo reikšti atsakingai. Pažymėjo, kad keičiantis situacijai ar aplinkybėms, atsakovas turėjo į tai reaguoti. Dabar atsakovas turi prisiimti atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos, nes turi pareigą užbaigti pradėtas procedūras.
Ieškinys tenkintinas.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti (pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prevenciniu ieškiniu prašo teismo uždrausti atsakovui nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį atsakovo 2023-09-29 rašte nurodytais pagrindais ir panaikinti 2023-09-29 rašte nurodytą sprendimą, kuriuo nuo 2023-11-29 vienašališkai nutraukiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Taigi, matyti, kad ieškovas pasirinko CK 1.138 straipsnio 3 punkte ir CK 6.255 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą – prevencinį ieškinį. Pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį, realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prevencinis ieškinys yra apsauginio prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013; kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 17 punktas). Kasacinio teismo praktikoje išaiškintos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra šios: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-943/2022, 32, 33 punktai; kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 28–30 punktai).
Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad ieškovui UAB „Molėtų vanduo“ nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) metų priklauso kiti inžineriniai statiniai – artezinis gręžinys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys valstybiniame žemės sklype, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad arteziniai gręžiniai yra du, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis yra „kiti inžineriniai statiniai“, inžinerinio statinio grupė „kiti inžineriniai statiniai“, inžinerinio statinio pogrupis (paskirtis) „kitos paskirties“, fizinio nusidėvėjimo procentas 70. Pagal UAB „Molėtų vanduo“ 2023-05-03 prašymą atsakovas 2023-06-09 priėmė įsakymą kuriuo, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės), 29 ir 39 punktais ir išnuomojo ieškovui minėtą valstybinės žemės sklypą. 2023-06-09 sudaryta nuomos sutartimi žemės sklypas buvo išnuomojamas 5 metams. UAB „Molėtų vanduo“ 2023-08-22 kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti sutikimą perleisti žemės sklypo nuomos teises aukciono laimėtojui, kadangi planavo tiesioginio aukciono būdu parduoti jai priklausančius artezinius gręžinius. Atsakovas 2023-09-20 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame nustatyta, kad Artezinis gręžinys nėra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą tiesioginę paskirtį. Atsakovas 2023-09-29 raštu informavo UAB „Molėtų vanduo“, kad žemės sklype esantis artezinis gręžinys yra nenaudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą tiesioginę paskirtį, todėl yra priimtas sprendimas atsisakyti išduoti sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę. Rašte nurodoma, kad inžineriniams statiniams pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus žemės sklypai nėra formuojami ir neišnuomojami. Informuojama, kad vadovaujantis CK. 6.564 straipsnio 2 dalimi, 2023-06-09 valstybinės žemės nuomos sutartis po 2 mėnesių bus nutraukta. Pažymėtina, kad visus aptartus veiksmus atliko atsakovo teritorinis padalinys - Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyrius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-01-10 nutarimu Nr. 32 Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teise valdytas ginčo valstybinės žemės sklypas buvo perduotas valdyti Molėtų rajono savivaldybei patikėjimo teise pagal 2024-01-26 perdavimo - priėmimo aktą.
Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr. kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga yra neteisėti veiksmai, suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Ieškovas turi įrodyti atsakovo būsimus neteisėtus veiksmus ir kad dėl jų gali atsirasti žala. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-73/2008, Nr. 3K-3-147/2013). Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, neteisėtais veiksmais pripažįstami įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmai, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Taigi, aptarta kasacinio teismo praktika patvirtina, jog sprendžiant dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo kaip vienos iš prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygų, svarbu įvertinti tų veiksmų turinį ir jų atitiktį teisei. Valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reguliuoja tiek bendrosios civilinio kodekso normos, tiek specialiojo Žemės įstatymo nuostatos. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Analogiška nuostata pakartota Taisyklių 28 punkte (žr. Taisyklių redakciją, galiojusią šioje byloje nagrinėjamos žemės nuomos sutarties sudarymo metu). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad atsakovo darbuotojai prie sudarant žemės nuomos sutartį nesilaikė Taisyklių 35.4. punkto reikalavimų, kuris numato „nustatęs, kad asmuo pateikė visus Taisyklių 34 punkte nurodytus dokumentus ir reikalingus duomenis, per 30 darbo dienų nuo gauto prašymo įvertinimo atlieka faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. įvertina, ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, valstybinės žemės sklypas atitinka Taisyklių 3 ir 8 punktų reikalavimus dėl ploto. Jeigu atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatoma, kad esantys statiniai ir (ar) įrenginiai nenaudojami ar jų faktinė būklė galimai neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija per 5 darbo dienas kreipiasi į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta statinio naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją dėl statinio naudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį nustatymo. Valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma, jeigu statinio naudojimo priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad statinys netinkamas naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį.“
Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.564 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamos bylos atveju CK. 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktas nukreipia į Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalį, kuri numatė, kad sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę (žr. Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalies redakciją, galiojusią 2023-09). Kitas nagrinėjamai bylai svarbus teisės aktas - Taisyklių 38.13. punktas numato valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygas „...Valstybinės žemės nuomos sutartis taip pat prieš terminą nutraukiama valstybinės žemės sklypo nuomotojo reikalavimu: valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad statiniai ar įrenginiai nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, ir per 2 metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo pažeidimo nustatymo dienos, valstybinės žemės nuomininkui nepašalinus nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų...“ (žr. Taisyklių redakciją, galiojusią 2023-09).
Taigi, aptartos teisės aktų nuostatos patvirtina, jog tarp šalių sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu tik esant specialiame įstatyme nustatytoms aplinkybėms arba ginčijama bendraisiais sandorių negaliojimų pagrindais (CK. I knygos IV skyrius) civilinio proceso nustatyta tvarka. Čia būtina pažymėti, kad aptartos teisės aktų nuostatos buvo tiesiogiai įtrauktos ir į nuomos sutartį (23 punktas ir jo papunkčiai). Taip pat, svarbu, kad specialioji Žemės įstatymo norma, reglamentuojanti valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, tokią aplinkybę (faktą), kaip statinių ar įrenginių nenaudojimas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, įtvirtino, tik kaip sąlyginai imperatyvų pagrindą valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimui. Sąlyginis imperatyvumas pasireiškia tuo, kad įstatymo lygmeniu yra nustatomas 2 metų laikotarpis valstybinės žemės nuomininkui pašalinti nustatytą žemės nuomos sutarties pažeidimą, ir tik po to, jei nuomininkas nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų nepašalina, atsiranda pagrindas nuomos sutarties nutraukimui prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Šitoje vietoje teismas pažymi, kad ir šiuo metu galiojanti Žemės įstatymo 9 straipsnio „Valstybinės žemės išnuomojimas“ redakcija numato 2 metų laikotarpį minėtų pažeidimų pašalinimui.
Statinių (įrenginių) nenaudojimas (netinkamumas naudoti) pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį yra aplinkybė, kuria abi šalys remiasi byloje. Šitoje vietoje būtina pažymėti, kad statinių (įrenginių) nenaudojimas ir netinkamumas naudoti yra sąvokos, turinčios skirtingą prasmę, tačiau aukščiau aptartuose teisės aktuose (Žemės įstatyme ir Taisyklėse) jos yra vartojamos pakaitomis, kas leidžia teigti, kad galimai egzistuoja du savarankiški valstybės žemės nuomos sutarčių nutraukimo faktiniai pagrindai (pirmas, kai statinys yra geros techninės būklės, bet yra faktiškai nenaudojamas pagal paskirtį, o antras, kai statinys faktiškai yra naudojamas pagal paskirtį, tačiau jo esama techninė būklė neatitinka tam tikrų reikalavimų, norint statinį eksploatuoti). Dar daugiau, - šiuo metu galiojančio Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktas numato, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o šiuo metu galiojanti Taisyklių redakcija (27.5 punktas) numato, kad sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, kai nuomotojas nustato, kad nuomininkas statinius ir (ar) įrenginius nenaudoja pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Aptartos teisės normos rodo, kad valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo nuomotojo reikalavimu faktiniai pagrindai nėra iki galo aiškūs.
Teismas siekdamas atskleisti bylos faktinę aplinkybę apie artezinio gręžinio techninę būklę ir gręžinio faktinį naudojimą į bylą išvadą teikiančiomis institucijomis buvo įtraukęs Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos bei Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos. Minėtų institucijų buvo prašoma atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir duoti teismui išvadą raštu: 1) ar ten esančio artezinio gręžinio (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) faktinė būklė atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytą informaciją; 2) ar ten esantis artezinis gręžinys (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) yra tinkamas naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo tiesioginę paskirtį (kiti inžineriniai statiniai). Ieškovas UAB „Molėtų vanduo“ buvo įpareigotas minėtų institucijų specialistų nurodytą dieną suteikti prieigą prie artezinio gręžinio, prireikus sudaryti sąlygas patekti specialistams į artezinio gręžinio šulinį bei esant specialistų prašymui pateikti su arteziniu gręžiniu susijusius dokumentus. Taip pat, šioms institucijoms buvo suteikta prieiga prie bylos medžiagos. Byloje esančios minėtų institucijų išvados patvirtina, kad artezinio gręžinio patikrinimas vietoje nebuvo vykdomas, ir institucijos atsakydamos teismui apsiribojo tik susijusių teisės aktų citavimu ir duomenų nurodymu iš institucijoms prieinamų registrų. Esant aptartoms aplinkybėms, teismas vertina kitus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie statinių techninę būklę ir naudojimą (nenaudojimą) pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį.
Iš atsakovo į bylą pateikto 2023-09-20 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto matyti, kad atsakovo darbuotoja (Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus vyresnioji specialistė) apžiūrėjusi artezinį gręžinį padarė išvadą, kad gręžinys yra nenaudojamas. Pačiame akte nėra užfiksuota, kad apžiūra atlikusi specialistė būtų patekusi į gręžinio šachtos vidų ir ją apžiūrėjusi. Iš minėto akto priedo (foto lentelės) matyti, kad artezinis gręžinys yra uždengtas sunkiu betoniniu dangčiu. Įvertinus gręžinio matmenis akivaizdu, kad gręžinys yra tinkamai apsaugotas nuo aplinkos poveikio ir į jį patekti nenukėlus sunkaus betoninio dangčio nėra įmanoma. Taigi, teismo įsitikinimu tokios gręžinio apžiūros metu nebuvo surinkti duomenys, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, apie statinio nenaudojimą ar netinkamumą naudoti, o vien VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytas fizinio nusidėvėjimo procentas (70) nėra pakankamas tokiai išvadai padaryti. Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo atstovai apie apžiūrą nebuvo iš anksto informuoti ir nebuvo kviečiami joje dalyvauti. Teismo vertinimu į bylą pateikti artezinio gręžinio pasai, išduotos licencijos vandenvietės eksploatavimui, UAB „Molėtų vanduo“ darbuotojų 2024-05-02 surašyti gręžinio apžiūros aktai iš kurių matyti gręžinio būklė (šachtos, siurbliai su pajungimu prie elektros tinklo) patvirtina, kad nors gręžinys ir yra užkonservuotas, tačiau yra su reikiama įranga ir yra paruoštas naudojimui. Imant domėn, kad gręžinys yra rezervinis, darytina išvada, jog atsiradus būtinybei pradėti šio gręžinio eksploataciją, t. y., tiekti geriamąjį vandenį iš jo būtų galima.
Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pavyzdžiui, kasacinės nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nesant kitų įrodymų (pavyzdžiui, gręžinio techninės ekspertizės ir pan.) aukščiau aptartų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad artezinis gręžinys yra tinkamas naudoti pagal savo tiesioginę paskirtį, o gręžinio faktinis naudojimas yra sąlygojamas aplinkybės, kad tai rezervinis gręžinys. Dėl to laikytina, kad byloje ši faktinė aplinkybė yra įrodyta (CPK 178 straipsnis).
Valstybė iš vienos pusės savo nuosavybės teises įgyvendina per atitinkamas institucijas, kurių veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos, siekdama užtikrinti prioritetinį visos visuomenės interesų tenkinimą. Iš kitos pusės pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybė ir jos institucijos civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais šių santykių dalyviais. Iš atsakovo 2023-09-29 rašto matyti, kad yra informuojama, kad vadovaujantis CK. 6.564 straipsnio 2 dalimi, 2023-06-09 valstybinės žemės nuomos sutartis po 2 mėnesių bus nutraukta. Pranešimo formuluotė yra aiški, kadangi joje yra nurodomos būsimos teisinės pasekmės ir nurodomas terminas, kada teisinės pasekmės kils. Toks rašto turinys ir pasirinkta formuluotė leidžia teismui vienareikšmiškai spręsti, kad rašto pasirašymo dieną (2023-09-29) sprendimas nutraukti nuomos sutartį jau buvo priimtas. Tai, kad sprendimas vėliau nebuvo įformintas atsakovui priimant administracinį aktą, nagrinėjant prevencinį ieškinį nėra teisiškai reikšminga dėl prevencinio ieškinio, kaip teisinės gynybos būdo, ypatumų. Tikėtina tokio administracinio akto nepriėmimo priežastis yra teismo 2023-11-28 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kitų priežasčių, kurios tuo metu galėjo atsakovui sutrukdyti nutraukti nuomos sutartį, bylą išnagrinėjęs teismas nenustatė. Nėra ir pagrindo manyti, kad atsakovas tuo metu dėl kažkokių priežasčių galėjo apsigalvoti ir nepriimti sprendimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovas būdamas valstybės institucija nesilaiko teisės aktų reikalavimų dėl valstybinės žemės nuomos tvarkos (tiek sudarymo, tiek nutraukimo), o atsakovo darbuotojai vykdydami jiems pavestas funkcijas selektyviai laikosi teisės aktų reikalavimų. Taip pat, atsakovas ginčydamas ieškinį ir šiuo metu aiškina, jog nuomos sutartis išvis negalėjo būti sudaryta, todėl teismas turi pagrindą pritarti ieškovo manymui, kad ginčo nuomos sutartį dar gali būti bandoma nutraukti ir 2023-09-29 rašte numatytais pagrindais. Atsakovo teiginiai, kad jis šiuo metu nebūdamas valstybinės žemės patikėtiniu nebegali nutraukti nuomos sutarties, o pati procedūra yra pasibaigusi, yra atmestini žemiau dėstomais motyvais. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais įstatymo 30 straipsnio 7 dalis numato, kad procedūros, susijusios su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu ja ir numatytos šiame įstatyme, išskyrus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, pradėtos, bet nebaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos (2024-01-01), turi būti tęsiamos ir baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka ir sąlygomis. Procedūros yra pradėtos, kai Vyriausybės įgaliotai institucijai pagal kompetenciją yra pateiktas prašymas dėl administracinės paslaugos suteikimo ir paslauga nesuteikta arba kai Vyriausybės įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo iniciatyva pradėjo vykdyti procedūras, susijusias su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ar disponavimu ja, ir jų nebaigė. Minėto įstatymo 30 straipsnio 8 dalis numato, kad teisminių ginčų ar ginčų, nagrinėjamų ne teismo tvarka, pradėtų nagrinėti, bet neišspręstų iki 2023-12-31 duomenys ir dokumentai nuo 2024-01-01 lieka Nacionalinėje žemės tarnyboje ir institucijoms pagal kompetenciją neperduodami. Laikoma, kad iki 2023-12-31 pradėtuose teisminiuose ginčuose ar ginčuose, nagrinėjamuose ne teismo tvarka, buvusios Nacionalinės žemės tarnybos procesinės teisės ir pareigos išlieka Nacionalinei žemės tarnybai.
Procedūra – veiksmų, kuriais siekiama kurio nors tikslo, atlikimo eilės tvarka, dažniausiai iš anksto nustatyta teisės ar kitų normų (žr. Visuotinę lietuvių enciklopediją). Nagrinėjamu atveju atsakovas būdamas ginčo valstybinės žemės patikėtiniu (nuomotoju) savo iniciatyva pradėjo Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalyje numatytą valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą procedūrą, kurios tikslas yra valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas, ir kurios nebaigė paties nustatytu terminu (2023-11-29) dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pačios savaime atsakovo pradėtos procedūros nenutraukė (kaip klaidingai, kad teigia atsakovas), o tik minėtą procedūrą sustabdė iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Būtina pažymėti ir tai, kad atsakovas savo išsiųstą raštą nepagrįstai prilygina procedūros pabaigai suėjus jame nurodytam terminui (2023-11-29), o patį rašto siuntimą klaidingai vertina, kaip procedūrą, numatytą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30-1, 35-1, 35-2 ir 66 straipsniais įstatymo 30 straipsnio 11 dalis numato, kad nuo 2024-01-01 savivaldybės perima valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – teises ir pareigas pagal sutartis, sudarytas dėl valstybinės žemės nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) miestuose ir miesteliuose. Visgi, nagrinėjamu atveju minėto įstatymo 30 straipsnio 11 dalis nėra taikoma, kadangi iki šio įstatymo įsigaliojimo yra pradėtas šalių teisminis ginčas dėl atsakovo savo iniciatyva pradėtos valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą procedūros, kuri nebuvo pabaigta dėl aukščiau išdėstytų priežasčių. Pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata reiškia, jog tik pasibaigus šalių teisminiam ginčui ir atsakovui pabaigus pradėtą procedūrą, savivaldybė galėtų perimtų valstybinės žemės nuomos sutarties teises, kaip valstybinės žemės patikėtinis.
Teismas konstatuoja, jog išnagrinėjus bylą joje esančių įrodymų pagrindu buvo nustatytos visos prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos. Teismas pritaria ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytiems argumentams, kad dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo tokiu būdu, kaip, kad siekė atsakovas, ieškovas patirtų žalą, t. y., netektų galimybės eksploatuoti gręžinį įstatymuose nustatyta tvarka, dėl ko yra galimas ir geriamojo vandens tiekimo paslaugos gyventojams sutrikdymas. Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovui nebūtina nurodyti ieškinio reikalavimo teisinio pagrindo, nes teismas kiekvienu atveju sprendžia, kokias teisės normas taikyti, nagrinėjant ginčą pagal ieškovo faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes. Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 36 punktas). Kaip jau buvo minėta, ieškovas ieškinyje kelia du reikalavimus. Pirmuoju ieškinio reikalavimu yra siekiama uždrausti atsakovui nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį atsakovo 2023-09-29 rašte nurodytais pagrindais, o antruoju panaikinti 2023-09-29 rašte nurodytą sprendimą, kuriuo nuo 2023-11-29 vienašališkai nutraukiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Ieškinio antrasis reikalavimas panaikinti sprendimą teismo yra suprantamas, kaip ieškovo valia, kad nuomos sutartis nebūtų nutraukta pirmajame ieškinio reikalavime nurodytu pagrindu. Teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas panaikinti sprendimą nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas, kaip toks, o yra tik sudėtinė prevencinio ieškinio dalis. Be to, reikalavimas panaikinti sprendimą būtų neįgyvendinamas, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas administracinis aktas (įsakymas, sprendimas ar pan.), kuriuo dokumentaliai yra įforminama sprendimo priėmėjo (atsakovo) valia. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018 ir kt.). Atitinkamai teismas tenkindamas pirmąjį ieškinio reikalavimą sprendžia, kad ieškovo prevenciniu ieškiniu siekiamas rezultatas yra pilnai pasiektas, kas leidžia ieškinį laikyti visiškai patenkintu, parenkant atitinkamą teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę.
Teismas tenkindamas ieškovo prevencinį ieškinį taip pat pasisako dėl ieškovo pažeistų teisių gynimo apimties, kurią užtikrina priimtas šis teismo sprendimas (CPK 18 straipsnis), kadangi ieškovo teisės nagrinėjamu atveju negali būti absoliučiai apgintos visam nuomos sutarties terminui. Ieškovas negali tikėtis, kad atsakovas būdamas atsakinga valstybės institucija likusiu nuomos sutarties terminu nebetenka teisės nutraukti ginčo sutartį (pavyzdžiui, faktinė padėtis dėl gręžinio naudojimo gali keistis net šiuo metu (pavyzdžiui, gręžinys gali įgriūti ir tapti nenaudojamu) ir atsakovas nustatęs pokyčius įgytų teisę (pareigą) į tai reaguoti). Dėl to teismas jau dabar pasisako dėl ieškovo pažeistų teisių gynimo apimties. Taigi, šis teismo sprendimas neriboja atsakovo teisės tęsti valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą procedūros ir nuosekliai laikantis atitinkamų Žemės įstatymo nuostatų (kas iki šiol nebuvo daroma) nustatyti 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkui (ieškovui) žemės nuomos sutarties pažeidimams (jeigu tokių yra) pašalinti, taip pat, neriboja atsakovo teisės priimti bet kokį kitą sprendimą, išskyrus sprendimą nutraukti 2023-06-09 valstybinės žemės nuomos sutartį remiantis 2023-09-29 raštu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tenkinus ieškinį atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Nagrinėjant bylą procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nebuvo patirta, kadangi procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnis, numatantis advokato išlaidų atlyginimo tvarką. Minėto straipsnio 1 dalis numato, kad dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Ieškovas šioje byloje naudojosi advokatės J. S. teikiama teisine pagalba pagal sudarytą atstovavimo sutartį. Ieškovė į bylą teikė 2024-02-26, 2024-05-02 ir 2024-09-11 prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos teisinės paslaugos: „Prevencinio ieškinio rengimas, dėl uždraudimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei pateikimas teismui“ – 770 Eur; „Darbas su prevencinio ieškinio dėl uždraudimo nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimu“ – 1650 Eur. Taip pat, iš PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovo atstovė už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 274 Eur žyminį mokestį. Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta teisinė paslauga „Susipažinimas su NŽT atsiliepimu į prevencinį ieškinį ir kliento informavimas“, 27,50 Eur. Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos teisinės paslaugos: „Pateikto NŽT atsiliepimo teisinis vertinimas civ. byla Nr. e2-279-1005/2024“ – 126,50 Eur; „Prašymo parengimas dėl nuotolinio teismo posėdžio (c. b. Nr. e2-279-1005/2024) ir pateikimas teismui“ – 55 Eur; „Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas ir pateikimas teismui (c. b. Nr. e2-279-1005/2024)“ – 55 Eur; „Pasirengimas parengiamajam teismo posėdžiui, civ.byla Nr. e2-279-1005/2004“ – 110 Eur; „Parengiamasis teismo posėdis civ. byla Nr. e2-279-1005/2024“ - 55 Eur. Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos teisinės paslaugos: „Susipažinimas su savivaldybės atsiliepimu c.byloje e2-279-1005-2024, teisinis vertinimas, kliento informavimas“ - 82,50 Eur; „Pasirengimas parengiamajam posėdžiui civ. byla Nr. e2-279-1005/2024 2024-03-26“ – 220 Eur; „Parengiamasis posėdis civ.byla e2-279-1005/2024“ – 165 Eur. Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos teisinės paslaugos bendrai 232,93 Eur sumai: „Komunikacija su NŽT dėl rašto nenutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties išdavimo c. b. Nr. e2-279-1005/2024“; „Komunikacija su NŽT atstove bylos klausimais (c. b. Nr. e2-279-1005/2024)“. Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos teisinės paslaugos bendrai 1184,59 Eur sumai: „Komunikacija su klientu telefonu ir el. paštu dėl 2024-05-06 teismo posėdžio, susipažinimas su papildomai atsiųstais dokumentais (c. b. Nr. e2-279-1005/2024)“; „Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas ir pateikimas teismui (c. b. Nr. e2-279-1005/2024)“; „Įrodomosios medžiagos peržiūra, prašymo dėl papildomų dokumentų prijungimo rengimas ir pateikimas teismui (c. b. Nr. e2-279-1005/2024)“; „Pasiruošimas teismo posėdžiui (c. b. e2-279-1005/2024)“; „Teismo posėdis 2024-05-06 bylos Nr. e2-279-1005/2024“; „Pasiruošimas ir dalyvavimas teismo posėdyje c.byla Nr. e2-279-1005/2024“; „Komunikacija su klientu po 2024-05-29 teismo posėdžio (c. b. Nr. e2-279-1005/2024)“. Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos teisinės paslaugos bendrai 312,79 Eur sumai: „Susipažinimas su į bylą c. b. Nr. e2-279-1005/2024 pateiktais naujais dokumentais (Geologijos tarnybos raštas; VTPSI išvada), kliento informavimas, papildomos informacijos paieška“; „Komunikacija su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmais dėl teismo kreipimosi į Geologijos tarnybą išvados pateikimui (c. b. Nr. e2-279-1005/2024), komunikacija su klientu“; „Prašymo teismui rengimas dėl sutikimo kreiptis į Geologijos tarnybą ir posėdžio atidėjimo, pateikimas (c. b. Nr. e2-279-1005/2024)“. Iš viso ieškovas patyrė 5320,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 274 Eur žyminis mokestis ir 5046,81 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas advokatės išrašytas sąskaitas apmokėjo. Tokio dydžio teisinės pagalbos išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-04-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju byloje įvyko posėdžiai: 2024-02-28 I parengiamasis (trukmė iki 10 minučių); 2024-03-26 II parengiamasis (trukmė apie 40 minučių). 2024-05-06 (trukmė iki 1 val.); 2024-05-29 (trukmė apie 30 minučių); 2024-09-11 (trukmė apie 1 valandą); 2024-11-20 (trukmė beveik 2 valandos). Visi teismo posėdžiai vyko per telekonferencijų platformą „ZOOM“. Teismui susipažinus su advokatės parengtu ieškiniu matyti, kad ieškinys yra parengtas kvalifikuotai, remiantis aktualia teismų praktika ir susijusiais su byla teisės aktais, o pora ieškinio puslapių užima procesinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Sekantis advokatės kvalifikuotai parengtas ir teisinių žinių reikalaujantis dokumentas yra ieškovo rašytiniai atsikirtimai į atsakovo 2024-10-22 rašytinius paaiškinimus. Pažymėtina, kad teikti tokių rašytinių paaiškinimų ieškovas procesinės pareigos neturi, nes pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko parengiamajame teismo posėdyje, o pati byla yra nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, kiti advokatės rengti dokumentai (pavyzdžiui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas ir pateikimas teismui ar prašymo parengimas dėl nuotolinio teismo posėdžio ir kt.) bei veiksmai (komunikacija su klientu ir kt.) yra nesudėtingi ir nereikalaujantys didelių laiko ir darbo sąnaudų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose tarp šios bylos šalių yra kilęs ginčas ir civilinėje byloje Nr. e2-1612-839/2024, kur ieškovas UAB „Molėtų vanduo“ prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą, išnuomotą pagal 2023-06-09 valstybinės žemės nuomos sutartį (ieškinys teisme gautas 2023-10-27). Pažymėtina, kad teismo nagrinėjamas ieškinys buvo gautas jau iškėlus civilinę bylą Nr. e2-1612-839/2024 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ši aplinkybė patvirtina, kad advokatė J. S. rengdama ieškinį teismui jau buvo susipažinusi su situacija, kurioje atsidūrė UAB „Molėtų vanduo“ dėl 2023-06-09 valstybinės žemės nuomos sutarties ir jau surinktus duomenis panaudojo ir rengdama prevencinį ieškinį, t. y., advokatei nereikėjo specialiai gilintis į skirtingas faktines aplinkybes, kadangi abiem atvejais jos beveik identiškos, advokatė turėjo galimybę panaudoti anksčiau surinktus tekstus ir t.t. Civilinio proceso kodekso nuostatos suteikia teisę asmeniui byloje turėti atstovą advokatą, tačiau asmuo gindamas savo teises neturėti turėti lūkesčio, jog jam bus atlygintos bet kokio dydžio patirtos teisinės pagalbos išlaidos. Taigi, nors ieškovo ieškinys ir yra parengtas kvalifikuotai ir ieškovui buvo teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgęs, kad ginčas yra kilęs tik dėl vienos valstybinės žemės nuomos sutarties, sprendžia, jog ieškovui iš atsakovo turi būti priteista bendra 3000 Eur suma teisinės pagalbos išlaidoms aplyginti bei sumokėtas žyminis mokestis.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintinos.
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, j. k. 188704927, nutraukti 2023 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Molėtų skyriaus 2023 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos teisių perleidimo“ nurodytais pagrindais.
Priteisti ieškovui UAB „Molėtų vanduo“, j. k. 167524751, iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, j. k. 188704927, 274 Eur žyminio mokesčio ir 3000 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.
Teisėjas Raimundas Rakauskas