Civilinė byla Nr. e2A-1330-601/2024

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.20.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Andersen Soft“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2217-820/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Andersen Soft“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei buhalterės.lt dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Andersen Soft“ 2023 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės UAB buhalterės.lt 69 567,21 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo šios sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad jis su atsakove 2015 m. balandžio 23 d. pasirašė Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. BS/359 (toliau – Sutartis), kuri ieškovės iniciatyva vienašališkai buvo nutraukta nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Tačiau, nutraukus Sutartį atsakovė neperdavė ieškovei jai priklausančios buhalterinės apskaitos duomenų bazės, sudarytos vykdant Sutartį. Dėl šių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą – tiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro patirtos išlaidos buhalteriniams duomenims suvesti iš naujo (ką Sutarties pagrindu darė atsakovė), papildomai samdant darbuotojus bei konsultantus, jiems mokant už atliekamus darbus bei teikiamas paslaugas. Dalį duomenų atstatinėjo pati atsakovė. Už šias paslaugas ieškovė atsakovei sumokėjo. Ieškovės bendra patirtų nuostolių suma sudaro 69 567,21 Eur, kuri susideda iš: (i) darbo užmokesčio bei privalomų mokesčių mokėjimo 2 buhalterėms (buhalterei R. D. sumokėta 33 583,17 Eur, buhalterei A. P. sumokėta 8 841,20 Eur); (ii) mokėjimų atsakovei už duomenų suvedimą (pagal 2021 m. gegužės 31 d. sąskaitą Nr. 2103348 BS030417 sumokėta 2 212,36 Eur; pagal 2021 m. gegužės 31 d. sąskaitą Nr. 2103349 BS030490 sumokėta 2 042,48 Eur; pagal 2021 m. gegužės 31 d. sąskaitą Nr. 2103350 BS030480 sumokėta 955,30 Eur; pagal 2021 m. liepos 8 d. sąskaitą Nr. 2103437 BS030651 sumokėta 3 157,10 Eur); (iii) mokėjimų konsultantei UAB „ROSK Consulting“ už buhalterinių duomenų suvedimą (pagal 2022 m. vasario 24 d. sąskaitą Nr. RC 22-02.09 – 7 356,80 Eur; pagal 2022 m. balandžio 12 d. sąskaitą Nr. RC 22-04.12 – 4 791,60 Eur; pagal 2022 m. birželio 23 d. sąskaitą Nr. RC 22-06.35 – 4 356,00 Eur; pagal 2022 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą Nr. RC 22-08.01 – 871,20 Eur); (iv) mokėjimų konsultantei UAB „SIGRENĖ“ už buhalterines konsultacijas (pagal 2022 m. sausio 31 d. sąskaitą Nr. SIR001546 sumokėta 700 Eur; pagal 2022 m. kovo 2 d. sąskaitą Nr. SIR 001579 sumokėta 700 Eur).

3.       Atsakovė UAB buhalterės.lt su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji dar 2021 m. lapkričio mėn. perdavė visus dokumentus (suvestus buhalterinius apskaitos registrus, ataskaitas, didžiąją knygą, pirkimo–pardavimo operacijas, darbo užmokesčio skaičiavimus ir atskiras jų analitikas su jų pagrindimu bei kt.) už visus buhalterinius metus, kuriais teikta apskaita, t. y. ieškovė turėjo duomenų bazę, apskaitos duomenis („likučius“) elektroninėje formoje PDF, o vėliau ir EXCEL. Šie duomenys jai taip pat buvo atsiųsti elektroniniu būdu – elektroniniu paštu. Tuo tarpu pareiga atsakovei vesti ieškovės apskaitą elektroniniu būdu naudojant kokią nors buhalterinę programą Sutartyje apskritai nebuvo įtvirtinta. Aplinkybė, kad atsakovė nesutiko perduoti elektroninės duomenų bazės, nereiškia, kad duomenys buvo prarasti. Atsakovė nenorėjo perduoti ieškovei neatlygintinai elektroninę duomenų bazę, nes tai nebuvo numatyta (tiesiogiai) Sutartyje ir gindama savo intelektinę nuosavybę (elektroninė duomenų bazė yra neatskiriama nuo apskaitos programos RIVILĖ, o atsakovė yra investavusi į turimą RIVILĘ apie 100 000 Eur). Atsakovės nuomone, elektroninė duomenų bazė yra tik patogumo reikalas, visiškai nėra būtina elektroninę duomenų bazę už retroaktyvų laikotarpį atstatinėti (kai apskaitos laikotarpis sutvarkytas ir deklaruotas). Nepaisant to, ieškovei pageidaujant, duomenys buvo sukelti į RIVILĖS programos elektroninių duomenų formą vykdymo procese. Tai atsakovė atliko savo lėšomis. 

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu patenkino dalį ieškinio, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 2 460,39 Eur nuotolių atlyginimui, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 2 460,39 Eur sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2023 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 211,06 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas ieškinį likusioje dalyje nusprendė atmesti. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei 7 445,07 Eur bylinėjimosi išlaidų ir atmetė šalių prašymus dėl baudos skyrimo.

5.       Teismas pripažino tik 2 460,39 Eur sumą iš pareikštos 69 567,21 Eur sumos pagrįstais ieškovės nuostoliais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kuomet atsakovė laiku nepateikė ieškovei duomenų bazės tinkamu formatu EXCEL, RIVILĖ ar pan.

6.       Anot teismo, nei teisės aktai, nei Sutartis nenustatė atsakovei pareigos duomenų bazę perkelti (importuoti) į ieškovės buhalterinę sistemą, todėl atsakovė neturėjo prievolės duomenų bazę importuoti nei į sistemą RIVILĖ, nei į sistemą DIRECTO, nei kokią nors kitą sistemą. Teismo vertinimu, tai ieškovės teisė, pasirinkimas ir atsakomybė kur ir kaip naudoti iš atsakovės gautą buhalterinių duomenų bazę, t. y. ar sudaryti popierinę bazę, ar naudoti PDF formato duomenis, ar naudoti duomenis EXCEL formate, ar naudoti RIVILĖ sistemą, ar naudoti DIRECTO sistemą, ar naudoti bet kokią kitą buhalterinių duomenų bazės apdorojimo sistemą. Teismas laikė, kad atsakovė turėjo prievolę pateikti duomenis iš sistemos RIVILĖ formatu, tinkamu toliau vesti buhalterinę apskaitą. O, kadangi ši sistema negeneruoja duomenų, tinkamų vesti sistemoje DIRECTO, tam būtina atlikti duomenų konvertavimą. Teismas laikė, kad duomenų konvertavimas yra atskira paslauga, dėl kurios šalys nebuvo sutarę Sutartyje ir tokios prievolės atsakovei nenustato teisės normos, todėl atsakovė neprivalėjo pateikti duomenų bazės, konvertuotos tiesioginiam importavimui ir naudojimui sistemoje DIRECTO. Teismas nustatė, kad iš sistemos RIVILĖ atsakovė galėjo eksportuoti duomenis bet kokiu formatu, t. y. tiek RIVILĖ, tiek EXCEL, tiek PDF ir kitais formatais. 

7.       Teismas akcentavo, kad ieškovė, turėdama duomenis PDF formatu, turėjo galimybę arba duomenis suvesti į bet kokią sistemą elektroniniu būdu, arba tai atlikti rankiniu būdu, kaip nurodoma ieškinyje. Ieškovė, norėdama suvesti duomenis elektoriniu būdu į bet kokią buhalterinę sistemą, turėjo duomenis konvertuoti į norimai sistemai tinkantį formatą. Kadangi, daugumai sistemų tinkamas formatas yra EXCEL, ieškovė galėjo duomenis konvertuoti iš PDF failų į EXCEL failus naudodamasi viena iš šimtų programų, atliekančių PDF failų konvertavimą į EXCEL formatą, arba pasitelkdama įmones, kurios teikia šias paslaugas. Teismas, spręsdamas kiek realiai ieškovė, siekdama konvertuoti atsakovės pateiktą duomenų bazę PDF formatu į jai tinkamą bet kokį formatą, įskaitant ir DIRECTO, galėjo patirti išlaidų, vadovavosi „įvesk.lt“, teikiančios buhalterinių dokumentų skaitmeninimo ir importavimo į apskaitos sistemą paslaugas, ir kurių sistema supranta sąskaitas bet kokiu formatu ir bet kokia kalba, paaiškinimu, kad suskaitmeninti 11 648 vienetus sąskaitų per vieną mėnesį kainuotų apie 2 460,39 Eur. Būtent tokio dydžio nuostoliai, anot teismo, yra tiesiogiai susiję su atsakovės neteisėta veika – nepateikta tinkamos formos duomenų baze, t. y. tiesioginis priežastinis ryšys, nes atsakovei pateikus laiku ir tinkamos formos duomenų bazę, ieškovei nebūtų reikėję atlikti veiksmų – konvertuoti duomenis į tinkamą formą, kad galėtų naudoti skaitmenizuotoje buhalterinėje apskaitoje.

8.       Teismas ieškovės pateiktas 2021 m. gegužės 31 d. sąskaitas Nr. BS030417 (2 212,36 Eur suma), Nr. BS030490 (2 042,48 Eur suma), Nr. BS030480 (955,30 Eur suma) bei 2021 m. liepos 8 d. sąskaitą Nr. BS030651 ir jų apmokėjimus laikė nesusijusiais su duomenų bazės perdavimu/neperdavimu, t. y. laikė ieškovės atsiskaitymais už atsakovės suteiktas paslaugas, o ne ieškovės nuostoliais ieškinyje nurodomu ieškinio pagrindu. Šiame kontekste teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas, neteikė balansų, todėl turėjo taisyti savo trūkumus ir pan. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovės 2021 m. rugpjūčio 3 d. elektroninio laiško, siųsto atsakovei, matyti, jog ieškovė nurodė, jog siunčia 2017 m. važiavimų užsakymus ir patvirtintą balansą. Atsakovė, atsakydama į šį laišką, nurodė, jog atliks korekcijas ir jau bus parengtas 2017 metų balansas. Iš šio susirašinėjimo teismas sprendė, kad pati ieškovė visą 2017 (ir vėlesnių) metų dokumentaciją pateikė 2021 m. rugpjūčio mėnesį, todėl anksčiau atsakovė ir negalėjo sudaryti bei pateikti balansų. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovė nelaikytina pažeidusia sutartines prievoles. Be to, bendras šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovė nuolat prašė ir ragino ieškovę pateikti buhalterinius dokumentus, tačiau jų negaudavo nei savalaikiai, nei pilna apimtimi.

9.       Teismas taip pat nepripažino pagrįstomis ieškovės nurodytas išlaidas, patirtas dėl darbo užmokesčio bei privalomų mokesčių mokėjimo dvejoms buhalterėms. Anot teismo, atsižvelgiant į tai, jog darbuotojos buvo samdomos dirbti į buhalterio darbą ir darbo sutarties terminas nebuvo siejamas su konkrečiu darbu (duomenų suvedimu), kad dirba iki šiol, kad darbo užmokestis didėjo (vienai iš darbuotojų didėjo nuolat beveik kas mėnesį) ir vienos iš jų buvo didesnis nei būtinas nesudėtingam duomenų suvedimo darbui atlikti, kad sąskaitų suvedimui samdė dar dvi firmas, darytina labiausiai tikėtina išvada, jog darbuotojos nebuvo samdomos atlikti tik duomenų bazės suvedimo darbus, bet dirbo buhalterių darbus. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų kiek ir kokių duomenų suvedė šios buhalterės, pateikė tik fragmentinius duomenis, jog jos dirbo su sistema DIRECTO ir kai kuriuos duomenis suvedinėjo, todėl teismas laikė, kad neįmanoma įvertinti ar faktiškai šios darbuotojos atliko darbus, susijusius su atsakovės neteisėtomis veikomis visus šešis mėnesius. Taigi, aplinkybę, jog dvi buhalterės dirbo šešis mėnesius ir atliko duomenų konvertavimo darbus, teismas laikė neįrodyta.

10.       Teismui nepakako įrodymų ir išvadai, kad ieškovės išlaidos UAB „SIGRENĖ“ už konsultacijas ir mokymus dirbti ieškovės pasirinktoje buhalterinės apskaitos sistemoje DIRECTO, yra susijusios su neteisėtais atsakovės veiksmais. Teismas nustatė, kad UAB „SIGRENĖ“ ieškovei suteikė darbo su sistema DIRECTO konsultacines paslaugas, tačiau neatliko duomenų bazės konvertavimo iš PDF formato į EXCEL, RIVILĖ ar kitą formatą darbų. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, jog ši bendrovė suvedinėjo atsakovės pateiktą duomenų bazę, tuo tarpu Atliktų darbų ataskaitoje nurodomo buhalterinių sąskaitų likučių įvedimo pagal kontrahentus nevertintino kaip duomenų bazės suvedimo, nes byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų.

11.       Teismas pažymėjo, kad nors 2024 m. sausio 12 d. Atliktų darbų akte, pasirašytame tarp ieškovės ir UAB „ROSK Consulting“, nurodoma, jog ši bendrovė atliko gautų pirminių apskaitos dokumentų (pirkimo sąskaitų faktūrų) suvedimo į apskaitos programą DIRECTO paslaugas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., tačiau byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog tai buvo atsakovės neperduotos duomenų bazės duomenys, o ne pačios ieškovės vėluojant pateiktos pirminės sąskaitos faktūros. Taigi, teismas nustatė, kad tiek pagal 2022 m. sausio 4 d. Profesinių paslaugų sutartį, tiek pagal 2022 m. vasario 24 d. sąskaitą Nr. RC 22-02.9, 2022 m. balandžio 19 d. sąskaitą Nr. RC 22-04.12, 2022 m. birželio 23 d. sąskaitą Nr. RC 22-06.23, 2022 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą Nr. RC 22-08.01, tiek pagal Atliktų darbų aktą matyti, jog UAB „ROSK Consulting“ teikė paslaugas dėl duomenų suvedimo į sistemą DIRECTO, tačiau neatliko duomenų bazės konvertavimo iš PDF formato į EXCEL, RIVILĖ ar kitą formatą darbų, ir dėl to, teismas išlaidų, patirtų dėl UAB „ROSK Consulting“ atliktų darbų, nelaikė ieškovės nuostoliais, sąlygotais atsakovės neteisėtų veiksmų.

12.       Apibendrindamas, teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė samdė buhalteres, kurios rankiniu būdu perkėlinėjo duomenis iš turimų PDF formatų tiesiai į DIRECTO, kad samdė kitas bendroves duomenų suvedimui, yra pačios ieškovės veiksmai, galėję lemti didesnių nuostolių atsiradimą, ieškovė nesiėmė veiksmų mažinti nuostolius, priešingai, savo veiksmais didino nuostolius, todėl teismas atleido atsakovę nuo didesnės atsakomybės nei nuostoliai, kuriuos ieškovė galėjo patirti, veikdama sąžiningai ir siekdama sumažinti nuostolius.

13.       Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14.       Teismas, nustatęs, kad ieškovė byloje patyrė 6 030,34,00 Eur išlaidų, o atsakovė – 7 715,10 Eur, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimai byloje buvo patenkinti iš dalies, proceso šalims priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Andersen Soft“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą dalyje, kuria ieškovės ieškinys buvo atmestas ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės ieškinį visa apimtimi ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1.                      Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistinos žalos dydį, nepagrįstai savo sprendime konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, vėliau EXCEL formatu perdavė daugiau duomenų, nei buvo perdavusi PDF formatu, t. y. duomenų bazės apimtis, anot teismo, iš esmės nepasikeitė. Apeliantė akcentuoja, kad buhalterinės apskaitos likučiai, perduoti PDF formatu, tėra nedidelė dokumentų, sudarančių buhalterinės apskaitos duomenų bazę, dalis. Tai nėra duomenų bazė, ką teisingai konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas savo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje.

1.2.                      Vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, atsakovė buhalterinės apskaitos duomenų bazę EXCEL formatu ieškovei perdavė tik 2023 m. rugsėjo 5 d. Bazę sudarė duomenys nuo 2016 m. sausio 1 d. iki Sutarties su atsakove nutraukimo 2021 m. lapkričio 1 d. Todėl bazė, perduota EXCEL formatu, ieškovei jau buvo nereikalinga: ji ją buvo atstačiusi savo lėšomis. Todėl nėra svarbi atsakovės ieškovei pavėluotai perduotos duomenų bazės apimtis. Kita vertus, net ir turėdama visus reikalingus dokumentus, ieškovė nebūtų galėjusi tinkamai naudotis DIRECTO siūloma dokumentų konvertavimo paslauga: pradedant naudoti bet koką naują sistemą, ji turi būti testuojama tris mėnesius. Ieškovė tiek laiko neturėjo, todėl neperduoti duomenys turėjo būti pradėti atstatinėti nedelsiant;

1.3.                      Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei teisės aktai, nei Sutartis nenustatė atsakovei pareigos duomenų bazę perkelti (importuoti) į ieškovės buhalterinę sistemą, todėl atsakovė neva neturėjo prievolės duomenų bazę importuoti nei į sistemą RIVILĖ, nei į sistemą DIRECTO, nei kokią nors kitą sistemą. Jokioje ginčo tarp šalių stadijoje ieškovė nereikalavo iš atsakovės importuoti duomenis į kokią nors sistemą. Ieškovė jokių duomenų į pasirinktą sistemą DIRECTO neimportavo, o suvedinėjo juos iš naujo. To nebūtų reikėję, jei atsakovė laiku, nutraukus Sutartį, ieškovei būtų perdavusi buhalterinės apskaitos duomenų bazę RIVILĖS programos formatu;

1.4.                      Dokumentų konvertavimas yra tik nedidelė, mechaninė bazės sudarymo dalis. Konkrečios apskaitos sistemos ar bazės sudarymo būdo pasirinkimas nėra privalomas. Tai yra ieškovės diskrecija. Ieškovė – verslininkė, įvertino jai žinomas buhalterinės apskaitos bazės atstatymo galimybes pagal jų patikimumą bei kainą ir pasirinko patikimiausią būdą – profesionalių darbuotojų – buhalterių bei buhalterinės apskaitos paslaugų teikėjų paslaugas;

1.5.                      Atsakovė nei teisingų likučių tinkamu formatu, nei sąrašų ieškovei neperdavė. Šių duomenų teisingumo be duomenų bazės nebuvo galima nustatyti. Todėl visi buhalterinės apskaitos bazės duomenys, kurių tik nedidelę dalį sudarė likučiai, buvo iš naujo atstatinėjami, sudarinėjami sąrašai rankiniu būdu pačios ieškovės, nuo pradinių dokumentų, tiesiai į DIRECTO sistemą. Taigi ieškovė neturėjo ką importuoti. Todėl DIRECTO nurodoma sąrašų importavimo kaina nėra reikšminga bei vertintina;

1.6.                      Net ir turint atsakovės perduotus sąrašus, jų konvertavimas nebūtų galimas be papildomų veiksmų. Tai nėra mechaninis, techninis darbas, o darbas, reikalaujantis specialių buhalterinės apskaitos žinių: pirma reikia suvesti ranka sąskaitos faktūros duomenis (data, klientas, suma, buhalterinė sąskaita, į kurią įrašomi duomenys), vėliau mokėjimus susieti su buhalterinėmis sąskaitomis. Toliau duomenys registruojami lentelėje, prikabinami į DIRECTO. Visi suvesti duomenys po to dar kartą tikrinami. Tai matyti iš ieškovės pateiktų į bylą DIRECTO sistemos ekrano nuotraukų. Teisingai sudarytų dokumentų neužtenka tiesiog nuskanuoti (konvertuoti), po to reikia rankiniu būdu suvesti kiekvieno dokumento duomenis į atitinkamas sistemos grafas, sąskaitas faktūras paskirstyti į buhalterines sąskaitas;

1.7.                      Atsakovė jokiais objektyviais įrodymais neįrodinėjo, jog teikdama paslaugas ieškovei, pati naudojosi dokumentų konvertavimo paslauga ir taip mažino ieškovės mokėtinas sumas už paslaugas: teiktose ieškovei apmokėti atsakovės suteiktų paslaugų sąskaitose faktūrose neatsispindi dokumentų konvertavimas, Sutartyje nepateikti dokumentų konvertavimo paslaugų įkainiai. Taigi, atsakovė, nurodydama, jog ieškovė turėjo naudotis dokumentų konvertavimo paslauga, elgiasi nesąžiningai;

1.8.                      Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio nagrinėjimo ribas bei buvo akivaizdžiai šališkas, konstatuodamas, jog ieškovė, nusprendusi rankiniu būdu perkėlinėti duomenis iš turimų PDF formatų tiesiai į DIRECTO, ne tik nesiėmė veiksmų mažinti nuostolius, bet priešingai, savo veiksmais didino nuostolius. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovė savo atsikirtimų negrindė ieškovės kaltais veiksmais;

1.9.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovės pateiktos sąskaitos ir mokėjimai atsakovei po Sutarties nutraukimo nėra susiję su duomenų bazės perdavimu/neperdavimu, ir kad tai yra ieškovės atsiskaitymas už atsakovės suteiktas paslaugas. Šiuo atveju yra svarbu, kad atsakovė teikė ne einamąją buhalterinės apskaitos paslaugą, o taisė savo klaidas bei atlikinėjo neatliktus Sutarties galiojimo metu darbus – suvedinėjo duomenis už praeitą laikotarpį. Ieškovė už šias papildomas paslaugas sumokėjo atsakovei, tačiau jų rezultato negavo atsakovei neperdavus duomenų bazės. Todėl ieškovės reikalaujama priteisti suma yra pagrįsta jos patirtos žalos dalis;

1.10.                      Pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su ieškovės išlaidomis samdant dvi buhalteres, yra nepagrįstos. Iš į bylą ieškovės pateiktų darbo sutarčių matyti, kad abi darbuotojos buvo priimtos į darbą skirtingu laiku ir abi kartu nedirbo. Iki Sutarties su atsakove nutraukimo UAB „Andersen Soft“ dirbo tik viena vyr. buhalterė. Būtinybė pasitelkti papildomą darbuotoją kilo būtent atsakovei neperdavus duomenų bazės. Priešingai, nei nurodoma sprendime, A. P. darbo sutartis buvo sudaryta terminuotai, kartu nurodant atliktinų darbų pobūdį – iki bus sutvarkyta UAB „Andersen Soft“ buhalterinė apskaita už 2019 ir 2020 metus, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Darbuotoja dirbo iki nustatyto termino ir priešingai, nei nurodė teismas, ieškovės įmonėje daugiau nedirbo. Be to, iš A. P. ir R. D. darbo sutarčių matyti, kad abi buhalterės buvo priimtos į darbą, nustatant joms darbo užmokestį per mėnesį. Taigi jų atliekamas darbas nebuvo apskaitomas pagal suvestų į duomenų bazę dokumentų kiekį. Tai nėra tikslinga dėl didelių darbo bei laiko sąnaudų, todėl ieškovė neturėjo nei pareigos, nei galimybės vesti darbuotojų atliktų darbų – suvestų dokumentų į DIRECTO sistemą apskaitą. Negana to, teismas, išeidamas už ieškinio bei atsakovės atsikirtimų ribų, nustatinėjo buhalterių darbo užmokesčio dydžius, pagrįstumą bei jų atliktų darbų sudėtingumą;

1.11.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus dėl nuostolių, patirtų dėl UAB „SIGRENĖ“ paslaugų. Ieškovė pateikė teismui UAB „SIGRENĖ“ suvestus į apskaitos programą DIRECTO dokumentus, ieškovės siųstus šiai paslaugų teikėjai, iš kurių aiškiai matyti, kad ši paslaugų teikėja suvedinėjo atsakovės neperduotus duomenis, t. y. atstatinėjo duomenų bazę;

1.12.                      Pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavęs, kad UAB „ROSK Consulting“ teikė paslaugas dėl duomenų suvedimo į sistemą DIRECTO, nepagrįstai atmetė ieškinį šioje dalyje motyvuodamas tuo, kad UAB „ROSK Consulting“ neatliko duomenų bazės konvertavimo. Ieškovė akcentuoja, kad ji nepirko duomenų bazės konvertavimo paslaugos, nes tokia paslauga nebuvo reikalinga – bazė buvo atstatinėjama nuo pirminių dokumentų.

16.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB buhalterės.lt apeliacinės instancijos teismo prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat – priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

2.1.                      Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad atsakovė yra atsakinga, jog laiku nepateikė ieškovei duomenų bazės tinkamu formatu EXCEL, RIVILĖ ar pan., tačiau nėra atsakinga dėl duomenų importavimo į sistemą DIRECTO. Taigi, atsakovės neteisėtos veikos apėmė tik netinkamą duomenų bazės formato pateikimą, todėl ji atsakinga tik už šią savo veiką. Šios neteisėtos veikos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su ieškovės prašomais priteisti nuostoliais, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad neva bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovės patirtus nuostolius sudaro buhalterinės duomenų bazės atstatymo kaštai;

2.2.                      Nutraukus buhalterinių paslaugų sutartį ieškovė pati neprašė perduoti jai nei elektroninės duomenų bazės, nei RIVILĖS programos formato duomenų; pastarojo formato ieškovė pradėjo reikalauti tik vykdant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartį. Be to, ieškovė nepagrįstai duomenų bazę (konkrečius buhalterinius duomenis) sieja tik buhalterine programa ar net ją tapatina. Tai nėra tas pats, programa gali būti tik įrankis buhalteriniams duomenims apdoroti ir tam tikram patogumui, funkcionalumui turėti. Konkretūs funkcionalumai, „patogumai“, „pjūviai“ įsigyjami iš programinės įrangos licencijos turėtojo, bet ne iš pačių duomenų, kuriuos programa juos įvedus apdoroja. Juolab, kad ieškovė kaip nuostolių pagrindą nurodo visai kitą (DIRECTO) nei turėjo savo žinioje teikiant apskaitos paslaugas atsakovė (RIVILĖ) ir kurios duomenis iš vienos programos (RIVILĖ) tiesiogiai perkelti į kitą (DIRECTO) negalima; yra tik galimybė importuoti likučius į pasirinktą programą pasinaudojant skaitmeninimo, dokumentų konvertavimo paslaugomis;

2.3.                      Pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė, kad atsakovės atlikti veiksmai po ieškovės pranešimo apie Sutarties nutraukimą nėra niekaip susijęs su duomenų bazės perdavimu ar neperdavimu. Tai ieškovės atsiskaitymas už atsakovės suteiktas paslaugas, todėl negali būti vertinami ieškovės nuostoliais ieškinyje nurodomu ieškinio pagrindu. Jokių savo klaidų po ieškovės pranešimo apie Sutarties nutraukimą atsakovė netaisė, t. y. vedė naujai keleto metų senumo pirminius apskaitos dokumentus, kurie atsakovei nebuvo pateikti, ir darė apskaitos korekcijas, sąlygotas naujai pateiktų pirminių apskaitos dokumentų ir/ar jų trūkumų ištaisymo iš ieškovės pusės. Ieškovė neturėjo tikslių buhalterinės apskaitos likučių periodo pabaigai dėl savo pačios netinkamų veiksmų – laiku ir tinkamai nepateikiant visų pirminių apskaitos dokumentų atsakovei, taip pat pirminius apskaitos dokumentus teikiant su akivaizdžiais trūkumais, trūkumų neištaisant ir pan. Todėl tokie veiksmai ir patirtos išlaidos sąlygoti ne atsakovės klaidų ar neveikimo, o ieškovės akivaizdžiai neteisėtų veiksmų pažeidžiant Sutarties nuostatas dėl apskaitos pirminių dokumentų savalaikio pateikimo ir viešosios teisės normas, nustatančias reikalavimus buhalterinių dokumentų turiniui ir ūkinėms operacijoms;

2.4.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės pateiktą ivesk.lt reklamą ir programinės įrangos DIRECTO atstovės pasiūlymą, kurie parodo, jog šiais laikais įprasti elektroniniai skaitmenizavimo mechanizmai, kai techninis buhalterinių duomenų skaitmenizavimo darbas atliekamas kompiuterio ir programos, siekiant šiuos duomenis turėti elektroninėje formoje ir vėliau su turima buhalterine programa juos visaip apdoroti, valdyti ir pan. Tą patį 2024 m. kovo 21 d. posėdyje pirmosios instancijos teisme patvirtino ir atsakovės vadovas L. J. bei liudytoja A. S., kaip asmenys susiduriantys su buhalterine praktika. Įvesk.lt atstovas Š. J. patvirtino ir tai, kad integraciją su DIRECTO programa įvesk.lt jau turi, todėl pateiktus 11 648 vnt. sąskaitų PDF dokumentus reikėtų tinkamai suskaitmeninti (pavyzdžiui, DIRECTO tinkamu XLXS formatu) ir tai kainuotų 2 460,39 eurus. Ir tai yra viskas, ko reikėjo, kad atsakovės perduoti buhalteriniai likučiai (buhalteriniai registrai) atsidurtų DIRECTO buhalterinėje programoje ir naudojantis DIRECTO programa jie būtų ieškovės toliau apdorojami;

2.5.                      Ieškovės nurodoma patirta žala, jos dydis ir paskaičiavimas yra prieštaringi. Viena vertus, ieškovė nurodo, kad atsakovė buhalterinės apskaitos duomenų bazę EXCEL formatu ieškovei perdavė tik 2023 m. rugsėjo 5 d., kai ši jau buvo susikūrusi (atsistačiusi) duomenų bazę. Kita vertus, buhalterės R. D. darbo išlaidas (su mokesčiais), kurios yra didžiausios ir sudaro 33 583,17 Eur, skaičiuoja būtent iki Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutarties priėmimo. Be to, apeliaciniame skunde klaidinamai teigiama, kad duomenų bazę sudarė duomenys nuo 2016 m. sausio 1 d. iki Sutarties su atsakove nutraukimo 2021 m. lapkričio 1 d., nors ieškovė nutraukė einamosios apskaitos paslaugų pirkimą iš atsakovės 2021 m. sausio 19 d. pranešimu. Kas reiškia, kad atsakovė einamosios apskaitos nebevedė, t. y. jos veiksmai pasibaigė 2020 metų apskaita ir ankstesniais metais;

2.6.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė techniniam atitinkamo formato duomenų pavertimo kitu formatu veiksmams visiškai be pagrindo galimai naudojo rankinį žmonių darbo būdą. Teismas taip pat pagrįstai akcentavo, kad tai buvo atliekama ir dėl to, kad ji dėl savo pačios kaltų veiksmų neturėjo tinkamos buhalterijos už ankstesnius 4–5 metus, pirminių dokumentų nepateikusi laiku atsakovei. Tokios išlaidos kaip nuostoliai grįstos tik žmonių ir paslaugų teikėjų rankiniu darbu yra abejotinos, turint galvoje ir tai, kad buvo poreikis visą ieškovės apskaitą koreguoti (taisyti), vertinti iš naujo teikiamus buhalterinius dokumentus ir juos fiksuoti buhalteriniuose įrašuose ir pan., kam naudotinas ir intelektinis darbas;

2.7.                      Pateiktos deklaruotos išlaidos prasilenkia su protingumo reikalavimais. Atsakovės, kaip profesionalės, teikiančios paslaugas šioje srityje, vertinimu net ir naujai už 5 metus suvesti visą ieškovės apskaitą kainuotų galimai apie 20 000–30 000 eurų. Per visą buhalterinių paslaugų 5 metų teikimo laikotarpį (t. y. ir po Sutarties nutraukimo) ieškovė atsakovei yra sumokėjusi iš viso 42 674,24 eurus (suma be PVM);

2.8.                      Ieškovės nuostoliais nurodytos atsakovės sąskaitos už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. liepos 8 d., kurios buvo ieškovės apmokėtos, nėra susijusios su duomenų bazės perdavimu/neperdavimu. Tai ieškovės atsiskaitymas už atsakovės suteiktas paslaugas, todėl negali būti vertinamas ieškovės nuostoliais ieškinyje nurodomu ieškinio pagrindu. Jeigu ieškovė reikalauja sumokėto atlygio už atsakovės suteiktas paslaugas sugrąžinimo, ji turėtų reikšti ieškinį dėl be pagrindo gautų lėšų sugrąžinimo ar nepagrįsto atsakovės praturtėjimo bei įrodinėti atitinkamas materialines šių normų taikymo sąlygas. Taigi ieškovė pareiškė ieškinį dėl nuostolių pagal atsakovės pateiktas sąskaitas nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2021 m. liepos 8 d., kurias ji pati gera valia ir be jokių priekaištų paslaugų kokybei apmokėjo, visiškai nepagrįstai;

2.9.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovės prašomų nuostolių, patirtų dėl darbo užmokesčio mokėjimo dviem buhalterėms. Priežastinis ryšys dėl patirtų itin didelių išlaidų buhalterių darbui, jas siejant su atsakovės kokiais nors veiksmais, apskritai neturi pagrindo ir niekaip neįrodytas. Ieškovė turėjo poreikį buhalterio pareigybei tiek Sutarties galiojimo su atsakove metu, tiek ir po naujos duomenų bazės sukūrimo. Juo labiau negali būti pagrindu priteisti tokio dydžio išlaidas, kai tą patį darbą dėl duomenų bazės konvertavimo galima atlikti su kompiuterio programa ir tai kainuoja nepalyginamai mažiau, kaip ir nustatė pirmos instancijos teismas;

2.10.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pateiktas UAB „SIGRENĖ“ 2022 m. sausio 31 d. ir 2021 m. kovo 2 d. Atliktų darbų ataskaitas, pagrįstai konstatavo, kad pastaroji ieškovei suteikė darbo su sistema DIRECTO konsultacines paslaugas, tačiau neatliko duomenų bazės konvertavimo iš PDF formato į EXCEL, RIVILĖ ar kitą formatą darbų. Jokie ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, UAB „SIGRENĖ“ suvedinėjo apskaitos duomenis į DIRECTO programą kadangi tiek UAB „SIGRENĖ“ sąskaitose, tiek Atliktų darbų ataskaitose suteiktos paslaugos įvardintos kaip „konsultacijos“ dėl darbo su DIRECTO programa, t. y. konsultacijos, susijusios su sąskaitų likučių įvedimu pagal kontrahentus, konsultacijos dėl darbo su darbo užmokesčiu moduliu. Juolab, kad atsakovė neturėjo jokių pareigų dėl duomenų suvedimo į buhalterinę programą DIRECTO, todėl ir neturi prisiimti konsultacijų (apmokymų) išlaidų dėl darbo su pačios ieškovės pasirinkta buhalterine programa;

2.11.                      Byloje esant įrodymams, kad ieškovė turėjo tūkstančius nesuvestų pirminių apskaitos dokumentų už ankstesnius 4 metus, kurių atsakovei pateikęs (atsiuntęs) nebuvo, ir kurias reikėjo suvesti į apskaitą, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad neįrodyta (byloje nėra įrodymų), jog UAB „ROSK Consulting“ suvestos pirkimo sąskaitos buvo atsakovės neperduotos duomenų bazės duomenys, o ne pačios ieškovės vėluojant pateiktos pirminės sąskaitos faktūros. Atsakovė negali būti atsakinga už ieškovės veiksmus, dėl kurių ji laiku nepateikė pirminių apskaitos dokumentų ir dėl to neturėjo tinkamos buhalterijos duomenų. Be to, pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek pagal profesinių paslaugų sutartį, tiek pagal sąskaitas, tiek pagal Atliktų darbų aktą UAB „ROSK Consulting“ teikė paslaugas dėl duomenų suvedimo į sistemą DIRECTO, tačiau atsakovė gali būti atsakinga tik dėl jos perduotos duomenų bazės konvertavimo iš PDF formato į EXCEL, RIVILĖ ar kitą formatą darbų ir išlaidų. Šių duomenų bazės konvertavimo darbų UAB „ROSK Consulting“ neatliko, todėl apeliantės nurodytos išlaidos UAB „ROSK Consulting“ nesusijusios priežastiniu ryšiu su atsakovės atliktais veiksmais.

2.12.                      Pirmos instancijos teismo pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neturėjo jokių pareigų dėl DIRECTO duomenų bazės sukūrimo ir jos veikimo. Taip pat atsakovė pagal Sutartį neturėjo pareigos ieškovės buhalteriją vesti buhalterinėje programoje. Ieškovė prašė jai perduoti buhalterinius likučius iš buhalterinės programos, tą atsakovė ir padarė. Ieškovė apie naujos duomenų bazės kūrimą (suvedimą naujai) apskritai nebuvo informavusi atsakovės ir apskritai nereikalavo tinkamo formato duomenų, kurie galėjo būti tiesiogiai informuojami į DIRECTO. RIVILĖS formato duomenys, kaip teisingai nustatyta teismo, negali būti tiesiogiai perkeliami į DIRECTO programos duomenų bazę. Tad apeliantės motyvacija dėl RIVILĖS duomenų negavimo (neturėjimo) yra niekaip nesusijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės veiksmais;

2.13.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi rašytiniais bylos duomenimis ir nustatė, kad visų ieškovės sąskaitų faktūrų suvedimas į tinkamą formatą, kad jos atsidurtų ieškovės pageidaujamos buhalterinės programos DIRECTO bazėje, kainuotų 2 460,39 Eur. Todėl atsakovė už didesnius nuostolius negali būti atsakinga;

2.14.                      Tarp šalių sudarytoje Sutartyje numatytas sutartinės atsakomybės ribojimas, t. y. žala (nuostoliai) gali būti atlyginti ne didesne nei 6 mėnesinių atlyginimų suma, o tai sudaro 3 654,54 Eur (609,09 Eur/mėn. × 6 mėn.). Todėl apeliantei neginčijant, kad prievolė atsakovei pateikti duomenų bazę kilo iš Sutarties, atsakovės civilinė atsakomybė ribojama Sutartyje numatytu jos dydžiu ir ieškinys pilnai negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Apeliacinis skundas atmetamas.

18.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320

19.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

       Faktinės bylos aplinkybės

20.       Nustatyta, kad atsakovė nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. teikė ieškovei (apeliantei) buhalterinės apskaitos paslaugas pagal 2015 m. balandžio 23 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį (toliau - Sutartis) (1 t., b. l. 11-16). Apeliantės iniciatyva vienašališkai Sutartis buvo nutraukta nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Nutraukus Sutartį atsakovė neperdavė tinkamu formatu apeliantei jai priklausančios buhalterinės apskaitos duomenų bazės, sudarytos vykdant Sutartį. Nepavykus ginčo išspręsti derybų keliu, apeliantė 2022 m. sausio 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti apeliantei jos pateiktų atsakovei buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu sudarytą duomenų bazę už laikotarpį, kai atsakovė buvo atsakinga už ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymą - nuo 2016 m. sausio 1 d. iki sutarties nutraukimo 2021 m. lapkričio 1 d.

21.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu, priimtu prie šios bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-4504-960/2022, pradėtoje pagal ieškovės UAB „Andersen Soft“ ieškinį atsakovei UAB buhalterės.lt dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nusprendė: įpareigoti atsakovę UAB buhalterės.lt, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti ieškovei UAB „Andersen Soft“, jos pateiktų atsakovei buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu sudarytą duomenų bazę už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsiteisėjusia nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1385-866/2023, kuria buvo išnagrinėtas ginčas dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo, nutarė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas nurodė: „ieškovė formuluodama ieškinio reikalavimus nenurodė kokia konkrečia elektronine forma ir/ar kokia konkrečia programine įranga naudojantis sukurta duomenų bazė/rinkinys turėtų būti perduotas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas perduoti ieškovei jos pateiktų atsakovei buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu sudarytą duomenų bazę/rinkinį, laikotarpio, kai atsakovė buvo atsakinga už ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. nuo 2016 m. birželio 1 d. iki sutarties nutraukimo 2021 m. lapkričio 1 d., suformuluotas tinkamai ir yra įgyvendinamas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, „duomenų bazės“ perdavimas elektronine forma apima formą (Rivilė, Exel ar kt.), leidžiančią naudotis suskaitmenintu duomenų rinkiniu, o „duomenų bazė“ aiškiai indikuoja „duomenų rinkinį“, kuris atsižvelgiant į paslaugų teikimą elektroniniu būdu, suponuoja ir duomenų bazės/rinkinio perdavimą elektroniniu būdu, pagal pareikštus ieškinio reikalavimus“ (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1385-866/2023, 80 punktas).

22.       Vilniaus apygardos teismas tai pat nurodė: „šiuo atveju duomenų bazė/rinkinys nebuvo perduota, persiųsta tik informacija – užfiksuoti buhalteriniai veiksmai be jų detalizacijos PDF formatu, kurių ieškovė negali panaudoti savo veikloje“ (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1385-866/2023, 79 punktas). „Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su atsakovės pozicija, kad duomenų perdavimas PDF formatu, vertintinas kaip tinkamas pareigos perduoti dokumentus įvykdymas, nes byloje nėra pateikta objektyvių duomenų pagrindžiančių, kad PDF formato dokumentai gali būti importuojami į atitinkamas programas ir naudojami vykdant tęstinę ieškovės buhalterinę apskaitą“ (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1385-866/2023, 76 punktas).

23.       Taigi, nustatyta, kad atsakovė, po Sutarties nutraukimo, perdavė apeliantei buhalterinės apskaitos duomenis PDF formatu, tačiau neperdavė tinkama forma (Rivile, Excel ar kita), kuri būtų tinkama tęsti buhalterinę apskaitą. Tą patvirtina ir apeliantės 2022 m. vasario 24 d. raštas, kuriame nurodoma, jog atsakovė apeliantei persiuntė visus duomenis, tačiau patikrinus paaiškėjo, jog trūksta tik šių dviejų žiniaraščių už 2020 metus, kurie nedelsiant buvo perduoti apeliantei (6 t., b. l. 29-31).

24.       Atsakovė apeliantės buhalterinę apskaitą vedė per buhalterinės apskaitos sistemą (programa) Rivilė. Po Sutarties nutraukimo apeliantė buhalterinę apskaitą nutarė vesti pati, naudodamasi buhalterinės apskaitos sistema (programa) Directo.

25.       Sistema Rivilė negeneruoja duomenų tinkamų vesti sistemoje Directo, tam būtina atlikti duomenų konvertavimą.

26.       Iš Directo atstovės 2024 m. balandžio 11 d. rašto matyti, jog duomenų importas į Directo yra įprastinė ir nesudėtinga procedūra. Kaina priklauso ne nuo operacijų kiekio, o nuo importuojamų sąrašų skaičiaus. Vieno sąrašo sukėlimas vidutiniškai kainuoja nuo 150 Eur iki 200 Eur (be PVM). Tačiau paslaugų gavėjas gali pirkti importo modulį, kurio kaina yra 499 Eur (6 t., b. l. 44-47).

27.       Iš atsakovės susirašinėjimo su „įvesk.lt“, kurie teikia buhalterinių dokumentų skaitmeninimo ir importavimo į apskaitos sistemą paslaugas ir kurių sistema supranta sąskaitas bet kokiu formatu ir bet kokia kalba, matyti, kad atsakovė klausė, kiek kainuotų suvesti duomenis į buhalterinę programą Directo, kai duomenys pateikiami PDF formatu, bendras sąskaitų kiekis 11 648 vienetai. Atsakovė gavo atsakymą, jog suskaitmeninti 11 648 vienetus sąskaitų per vieną mėnesį kainuotų apie 2 460,39 Eur (6 t., b. l 43, 48-49).

28.       Įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendime konstatuota: „Tai, jog ieškovui gavus šiuos duomenis (duomenų bazę), juos perskaityti ir tvarkyti reikės turėti tinkamą programinę įrangą, neįpareigoja atsakovo ieškovui perduoti programinę įrangą ar šiuos duomenis (duomenų bazę) pertvarkyti (konvertuoti) į ieškovui tinkančią formą“.

29.       Atsakovė teismo sprendimą perduoti buhalterinių duomenų bazę (duomenų rinkinį) įvykdė 2023 m. rugsėjo 5 d., perduodama duomenis Excel formatu (suprantamas kaip Excel programos palaikomas failų formatas .xlsx) (1 t., b. l. 56).

30.       Apeliantė prašo priteisti 69 567,21 Eur nuostolių, dėl laiku neperduotų buhalterinių dokumentų (duomenų bazės) ir negalėjimo tinkamai vykdyti buhalterinę apskaitą, kurie susideda iš:

14.1.                      2 darbuotojams – buhalterėms išmokėtas darbo užmokestis ir privalomi mokesčiai (buhalterei R. D. sumokėta 33 583,17 Eur; buhalterei A. P. sumokėta 8 841,20 Eur);

14.2.                      mokėjimai atsakovei UAB buhalterės.lt už duomenų suvedimą (sumokėta 8 367,24 Eur);

14.3.                      mokėjimas konsultantui UAB ROSK CONSULTING už suteiktas paslaugas – buhalterinių duomenų suvedimą (sumokėta 17 375,60 Eur);

14.4.                      mokėjimai konsultantui UAB „SIGRENĖ“ už suteiktas paslaugas – buhalterines konsultacijas (sumokėta 1 400 Eur).

       Dėl ginčo esmės

31.       Ginčo esmė apeliacinėje instancijoje, - ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė apeliantei (ieškovei) tik 2 460,39 Eur nuostolių atlyginimą.

32.       Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad 1) teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė bylos esmės, 2) teismas netinkamai nustatė žalos dydį.

33.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo, akcentuodama esmines bylos aplinkybes.

34.       Pažymėtina, kad prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovei gali kilti tik konstatavus visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai (neteisėtas neveikimas), 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas atsakomybės be kaltės išimtis).

35.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

36.       Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, 69–70 punktai; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 53 punktas; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023, 40 punktas).

37.       Pagal CPK įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiuo atveju apeliantei, prašančiai nuostolių atlyginimo, tenka pareiga įrodyti, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos.

38.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė, pateikdama apeliantei buhalterinių dokumentų rinkinius PDF formatu, o ne formatu Excel, Rivilė ar pan., kuris būtų tinkamas tęsti buhalterinę apskaitą, atliko neteisėtus veiksmus (tai konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu). Taigi, atsakovės neteisėti veiksmai – buhalterinių dokumentų rinkinio pateikimas netinkamu formatu. Apeliantė nurodo, kad dėl tokio neteisėto atsakovės veiksmo (veikimo/neveikimo), ji turėjo atstatinėti (suvedinėti) buhalterinius duomenis į programą Directo savo jėgomis ir lėšomis, rankiniu būdu, samdydama papildomai dvi buhalteres (kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė buhalterę turėjo ir iki Sutarties nutraukimo) ir dvi buhalterines įmones. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, nes nustatytos aplinkybės, tokios kaip:

22.1.                      apeliantei, po Sutarties nutraukimo, buvo perduoti buhalteriniai dokumentai PDF formatu. Duomenų, kad atsakovė neperdavė visų turimų buhalterinių dokumentų, byloje nėra;

22.2.                      turint visus buhalterinius dokumentus PDF formatu, apeliantei negalėjo kilti jokių neigiamų pasekmių iš valstybės institucijų. Duomenų, kad būtų kilę apeliantei kokios nors neigiamos pasekmės (priskaičiuotos baudos ar pan.) dėl vedamos buhalterinės apskaitos nėra;

22.3.                      apeliantė pasirinko buhalterinę apskaitą vesti, naudodamasi programa Directo, į kurią be duomenų konvertavimo negalima sugeneruoti atsakovės perduotų buhalterinių dokumentų rinkinių. Nei pagal Sutartį, nei pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus atsakovė neturėjo prievolės pateikti duomenų rinkinių forma tinkančia buhalterinei programai Directo bei neturėjo prievolės importuoti duomenų bazę į apeliantės pasirinktą buhalterinę sistemą;

22.4.                      suvesti 11 648 vienetų sąskaitų duomenis į buhalterinę programą Directo (atlikus konvertavimą iš PDF formato), kainuotų apie 2 460,39 Eur. Apeliantė nepaneigė šių duomenų (nei sąskaitų kiekio, nei kainos);

22.5.                      apeliantė nepagrįstai manipuliuoja sąvokomis „atstatyti duomenų bazę“ ir „suvesti duomenis“, tarsi tai būtų analogiška. Pažymėtina, kad „atstatyti“ reiškia atkurti prarastus, nepateiktus duomenis iš naujo, o „suvesti“ reiškia turimus duomenis įtraukti į tam tikrą programą. Šiuo atveju, buhalteriniai duomenys buvo pateikti, juos reikėjo tik suvesti (įtraukti) į norimą programą, kas neabejotinai reikalauja žymiai mažesnių sąnaudų, negu duomenų atstatymas;

22.6.                      2021 m. lapkričio 19 d. darbo sutartimi (1 t., b. l. 58-60) į darbą buvo priimta buhalterė A. P., nustatant terminą - „iki bus sutvarkyta UAB „Andersen soft“ buhalterinė apskaita už 2019 ir 2020 finansinius metus, bet ne ilgiau kaip iki 2022-08-31“. Tuo tarpu buhalterinės apskaitos dokumentai apeliantei buvo perduoti 2021 m. lapkričio 29 d. priėmimo perdavimo aktais (6 t., b. l. 32-37), o 2021 m. gruodžio 8 d. apeliantė raštu pareikalavo elektroninės buhalterinių duomenų bazės perdavimo. Taigi, ši buhalterė buvo priimta anksčiau, negu buvo perduoti apeliantei buhalteriniai duomenys (dėl kurių ir kilo ginčas), jos sutartyje nenurodyta, kad ji priimama suvesti duomenis į apeliantės pasirenkamą programą Directo, todėl jai sumokėtas darbo užmokestis (8 841,20 Eur) negali būti laikomas apeliantės patirtu nuostoliu dėl atsakovės neteisėtų veiksmų;

22.7.                      2022 m. rugsėjo 1 d. darbo sutartimi (1 t., b. l. 61-63) į darbą buvo priimta buhalterė R. D., sutartis neterminuota. Tuo tarpu apeliantės ieškinyje nurodyta, kad nuo 2021-11-08 iki 2022-08-01 ji buvo priversta savo lėšomis atstatinėti atsakovės neperduotos buhalterinių duomenų bazės informaciją (1 t., b. l. 2; ieškinio 6 punktas). Taigi, ši buhalterė buvo priimta vėliau, negu buvo suvesti duomenys į programą Directo, jos sutartyje nenurodyta, kad ji priimama suvesti duomenis į apeliantės pasirenkamą programą Directo, todėl jai sumokėtas darbo užmokestis (33 583,17 Eur) negali būti laikomas apeliantės patirtu nuostoliu dėl atsakovės neteisėtų veiksmų;

22.8.                      UAB „SIGRENĖ“, 2022 m. sausio – kovo mėnesiais, apeliantei teikė konsultacines paslaugas, dirbant su apskaitos programa Directo (buhalterinių sąskaitų likučių įvedimas pagal kontrahentus; darbas su darbo užmokesčio moduliu), tą patvirtina 2022 m. sausio 31 d. Atliktų darbų ataskaitos (3 t., b. l. 62) ir 2022 m. kovo 2 d. Atliktų darbų ataskaitos (3 t., b. l. 61), o ne atsakovės apeliantei perduotų buhalterinių duomenų konvertavimą ir suvedimą į apskaitos programą Directo, todėl mokestis už suteiktas paslaugas (sumokėta 1 400 Eur) negali būti laikomas patirtu nuostoliu dėl atsakovės neteisėtų veiksmų;

22.9.                      UAB „ROSK CONSULTING“, nuo 2022 m. sausio 10 d. iki 2022 m. liepos 31 d., apeliantei teikė apskaitos paslaugas, pateiktose apmokėjimui sąskaitose jų nedetalizuojant (1 t., b. l. 76-83). Iš 2024 m. sausio 12 d. Atliktų darbų akto (3 t., b. l. 60), matyti, jog bendrovė UAB „ROSK CONSULTING“ apeliantei suteikė šias paslaugas: gautų pirminių apskaitos dokumentų (pirkimo sąskaitų-faktūrų) suvedimo į apskaitos programą Directo paslaugas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Tačiau šis Atliktų darbų aktas nevertintinas kaip įrodymas, patvirtinantis būtent tokių buhalterinių paslaugų suteikimą, nes: 1) jis surašytas po 1 metų ir 6 mėnesių po darbų atlikimo, esant ginčui teisme, 2) įrodymų patvirtinančių, kad būtent toks darbas buvo atliktas, nepateikta, 3) galimai buvo suvedinėjami pirminiai duomenys, kurie nebuvo pateikti atsakovei (byloje nustatyta, kad apeliantė nepateikinėjo laiku visų savo buhalterinių duomenų atsakovei - tą patvirtina šalių susirašinėjimas - 3 t., b. l. 47, 50, 53, 56; 4 t., b. l. 4), 4) šio laikotarpio buhalterinės apskaitos sutvarkymui buvo pasamdyta buhalterė A. P.. Taigi, laikytina, kad nėra įrodyta, jog UAB „ROSK CONSULTING“ suvedinėjo iš atsakovės gautus buhalterinius duomenis į apskaitos programą Directo  (sumokėta 17 375,60 Eur), todėl mokestis už suteiktas paslaugas taip pat negali būti laikomas patirtu nuostoliu dėl atsakovės neteisėtų veiksmų;

22.10.                      pasitelkimas (samdymas) keturių asmenų (dviejų buhalterių ir dviejų buhalterinių įmonių) tam pačiam darbui atlikti (suvesti atsakovės pateiktus buhalterinius duomenis į apeliantės pasirinktą naują apskaitos programą Directo), kai pati apeliantė turi buhalterę, už bendrą kainą – 61 199,97 Eur, neatitinka nei verslo logikos, nei protingumo principo, juo labiau, kai nėra atribojamos kiekvieno asmens suteiktos paslaugos (kas, kokius duomenis suveda),

-       leidžia spręsti, kad apeliantė neįrodė nei prašomų priteisti nuostolių dydžio, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės nustatytų neteisėtų veiksmų ir galimos žalos.

39.       Visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės reikalavimą pripažinti nuostoliais jos mokėjimus atsakovei už buhalterines paslaugas (sumokėta 8 367,24 Eur) pagal 2021 m. gegužės 31 d. ir 2021 m. liepos 8 d. sąskaitas. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apeliantės pateiktos sąskaitos ir mokėjimai nėra susijęs su duomenų rinkinio perdavimu/neperdavimu, jog tai yra apeliantės atsiskaitymas už atsakovės suteiktas papildomas paslaugas. Iš byloje pateikto susirašinėjimo, galima daryti neabejotiną išvadą, kad apeliantė neteikė laiku savo buhalterinių dokumentų atsakovei, o vėliau (2021 m.), pateikdama juos atsakovei, prašė juos suvesti į buhalterinę apskaitą (3 t., b. l. 47, 50, 53, 56; 4 t., b. l. 4) bei sutiko už šias paslaugas apmokėti, t. y. prašė papildomų paslaugų už praeitą laiką. Taigi, apeliantė apmokėjo už jai suteiktas ir sutartas paslaugas, todėl nėra jokio pagrindo šias sumas pripažinti apeliantės nuostoliais.

40.       Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad padidinti apeliantei iš atsakovės priteistą nuostolių sumą (2 460,39 Eur) nėra teisinio pagrindo.

       Dėl procesinės bylos baigties

41.       Kiti apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių teisėjų kolegija nepasisakė, yra nereikšmingi ir neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

42.       Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

43.       Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

44.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovė įgijo teisę, kad būtų atlygintos jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

45.       Atsakovė prašo priteisti 2 965,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė rengdama atsiliepimą į apeliacinį skundą.

46.       Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

47.       Pažymėtina, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį teismas turi atsižvelgti ir į imperatyvius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CPK 3 straipsnio 8 punktas, CK 1.5 straipsnis). Patirtos išlaidos turi būti susijusios su nagrinėjama byla, pagrįstos ir būtinos (akivaizdžiai neperteklinės).

48.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti (2 965,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme yra aiškiai per didelės. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suteiktų paslaugų apimtį (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), į bylos sudėtingumą (vidutinio sudėtingumo), į advokato darbo ir laiko tikėtinas sąnaudas (surašė atsiliepimą į apeliacinį skundą), į ieškovės patirtas išlaidas už jai suteiktas teisines paslaugas (apeliacinio skundo surašymas - 1 891 Eur), į tai, kad advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į tai, kad prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijas (maksimali suma – 2 809,30 Eur), sprendžia, kad pagrįstomis gali būti laikomos tik 1 500 Eur išlaidos už atsakovei suteiktas teisines paslaugas.

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

      palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą nepakeistą.

      Priteisti iš ieškovės UAB „Andersen Soft“ (juridinio asmens kodas 303389264) atsakovei UAB buhalterės.lt (juridinio asmens kodas 302546905) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                            Evaldas Burzdikas

                   Edvardas Paliokas

                   Jurgita Sujetienė