Civilinė byla Nr. e2-1147-555/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05219-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.12; 2.6.10.5.1;
2.6.18.1; 2.6.18.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,
sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KTD group“ atstovui advokatui A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KTD group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alkesta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka
1. ieškovė UAB „KTD group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „Alkesta“ priteisti 46 053,12 Eur skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (46 053,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad 2021 m. spalio 11 d. tarp jos ir atsakovės UAB „Alkesta“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 2021/10/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal kurią įsipareigojo atlikti grunto stabilizacijos darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti sutartyje sutarta tvarka. Ieškovės teigimu, šalys sutartyje susitarė, jog atliekamų darbų kaina 6,55 Eur už vieną kvadratinį metrą pridedant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM). Pagal sutarties sąlygas už visus darbus turi būti atsiskaityta per 30 dienų terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos (Sutarties specialiosios dalies (e) p., 5.3 p.). Ieškovė įrodinėja, kad atliko visus sutartimi sutartus darbus ir 2021 m. spalio 29 d. atliktų darbų aktu juos perdavė atsakovei. Taip pat, 2021 m. spalio 29 d. išrašė ir atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą 49 535,50 Eur + 10 402,46 Eur PVM sumai, tačiau atsakovė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovė pažymi, kad neprašo iš atsakovės sumokėti PVM, kadangi PVM sumą atsakovė turėjo sumokėti tiesiogiai valstybei, todėl atsakovė yra skolinga 46 053,12 Eur už atliktus darbus.
3. Atsakovė UAB „Alkesta“ prašo ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o nusprendus, jog pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtu nėra, ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad atliktų darbų aktas, kuriuo grindžiamas atliktų darbų faktas ir už kuriuos reikalaujama apmokėjimo, yra neteisėtas, nes pateiktame atliktų darbų akte nurodomi kaip apmokėtini ir darbai, kurie sutarties pagrindu neturėjo būti atliekami ieškovės ir ieškovei atlygis už juos nepriklauso. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja užmokesčio už projektinės dokumentacijos rengimą, kadangi sutarties sąlygose įtvirtinta nuostata, kad projektinę dokumentaciją pateikia užsakovas (atsakovė). Ieškovei patikimais įrodymais neįrodžius, jog jos nurodomi darbai iš tikrųjų faktiškai buvo atlikti, konstatuotina, atsakovės vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja pagrindas konstatuoti atsakovės pareigą sumokėti už darbus, kurių faktinis atlikimas nėra įrodytas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškinys tenkinamas visiškai
4. Ieškovė UAB „KTD group“ savo reikalavimą priteisti skolą už atliktus statybos kildina iš su atsakovė UAB „Alkesta“ 2021 m. spalio 11 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. 2021/10/01. Šia sutartimi ieškovė (rangovas) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovo) poreikį atlikti grunto stabilizavimo 30 ir 34 cm storiu darbus sutarties b ir c punktuose įvardintose objektuose. Sutarties d punkte buvo nustatyta darbų kaina – 6,55 Eur kv. m. plius PVM, o sutarties e punktu atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos. Šalys sutarties nuostatose aptarė sutarties vykdymo terminus, jų pratęsimo galimybes (sutarties h ir 3 punktai), taip pat atliktų darbų priėmimo–perdavimo tvarką (Sutarties 4 punktas). Sutarties 4.1 punkte įtvirtinta nuostata, kad darbų perdavimas–priėmimas vykdomas pagal rangovo (ieškovės) užsakovui (atsakovei) pateiktus darbų atlikimo dokumentus (Darbų perdavimo–priėmimo aktu). Darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame nurodomi atliktų darbų apimtis ir vertė rangovas pateikia užsakovui, kuris per tris darbo dienas nuo tokio akto davimo jį pasirašo ir grąžiną rangovui (Sutarties 4.2 punktas).
5. Ieškovė laikosi pozicijos, kad sutartyje nustatytais terminais atliko sutartyje sutartus darbus ir 2021 m. spalio 29 d. pateikė atsakovei (užsakovui) atliktų darbų aktą, kuriame nurodytos atliktų darbų apimtys, jų kaina, taip pat ir darbų atlikimo vieta. Atsakovė (užsakovė) neginčija ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ieškovės parengtą darbų atlikimo aktą pasirašė atsakovės statybos vadovas, tačiau teigia, kad ieškovės parengtas atliktų darbų aktas yra ydingas, kadangi jame nurodyti papildomi mišinio projekto parengimo darbai 1 000,00 Eur sumai dėl kurių atlikimo šalys nėra sudariusios susitarimo.
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.
7. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.).
8. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl skolos priteisimo, privalėjo įrodyti, kad aktuose nurodytus darbus ji atliko, o atsakovė įrodyti, jog aktai sudaryti nepagrįstai, t. y. juose nurodyti darbai neatlikti arba atlikti netinkamai.
9. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčija, jog jos darbuotojas pasirašė ieškovės parengtame darbų atlikimo darbe, taip pat, teismo vertinimu, atsakovė neginčija ir akte užfiksuoto darbų rezultato t. y., kad ieškovė atliko sutartyje sutartus grunto stabilizavimo darbus. Atsakovė savo teiginius, kad jai (užsakovui) nekyla pareiga atsiskaityti už atliktus darbus iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, jog įtraukus į darbų aktą projektinės dokumentacijos išlaidas, ieškovės parengtas darbų atlikimų aktas nėra tinkama įrodinėjimo priemonė spręsti dėl rangovo atliktų darbų rezultato ir užsakovo valios priimti šį rezultatą.
10. Minėta, kad šios bylos atveju šalys buvo sulygusios, jog atliktus darbus priima užsakovo įgaliotas asmuo, pasirašydamas darbų priėmimo–perdavimo aktą (Sutarties 4.2 punktas). Ieškovė, siekdama perduoti faktiškai atliktų darbų rezultatą, atsakovei pateikė atliktų darbų aktą, kuriame buvo detalizuota ne tik atliktų grunto stabilizavimo darbų apimtis, bet ir nurodyta, kad ieškovė parengė mišinio projektinę dokumentaciją, kurios vertė 1 000,00 Eur. Ieškovės sudarytą atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą faktūrą Nr. KTD0000839 priėmė užsakovo (atsakovės) įgaliotas asmuo be jokių išlygų, taip, teismo vertinimu, patvirtindamas, kad visi darbai, nurodyti atliktų darbų akte yra atlikti tinkamai.
11. Pažymėtina, kad pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas (Sutarties i punktas) darbų atlikimui buvo būtina projektinė dokumentaciją, kurią įsipareigojusi parengti buvo užsakovė (atsakovė). Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas, taip pat mišinio projektinė dokumentacija įgalina spręsti, kad ją šalių susitarimu parengė ieškovė. Byloje atsakovė neįrodinėja, kad ji parengė ginčo mišinio projektinę dokumentaciją, todėl esant pagrindui spręsti, kad šalių susitarimu ją parengė ieškovė, darytina išvada, jog ji yra įgijusi teisę reikalauti iš atsakovės šio dokumentacijos parengimo išlaidų atlyginimo.
12. CK 6.123 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė atsakovei perdavė darbų rezultatą, dėl kurių šalys buvo sutarę sutartimi ir žodžiu, t. y. įvykdė savo prievolę atsakovei. Ieškovė atsakovei išrašė ir pateikė apmokėti PVM sąskaitą faktūrą. Byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai yra pasibaigę.
13. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnis). Atsakovė ieškovės atliktą darbų rezultatą priėmė, pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė. Taigi darytina išvada, kad atsakovei atsirado pareiga sumokėti už ieškovės atliktą ir ieškovės priimtą darbų rezultatą (CK 6.655 straipsnio 1 dalis).
14. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK 6.37 straipsnio 1 dalis nustato, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnis). Abi ginčo šalys yra privatūs juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę komercinę veiklą, ginčas kilo dėl apmokėjimo pagal sudarytą komercinę sutartį. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką reikalauja mokėti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu, kurios už skaičiuojamą laikotarpį sudaro 8 procentus metinių palūkanų (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovės ieškovei priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, kai buvo iškelta civilinė byla ir išduotas teismo įsakymas joje (2022 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis bei 3 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
15. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį patenkinus, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kuris yra priteisiamas iš pralaimėjusios šalies – atsakovės. Ieškovė šioje byloje iš viso turėjo 2 247,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 916,00 Eur žyminis mokestis ir 1 331,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už pareiškimo dėl teismo įsakymo, ieškinio, dubliko, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, taip pat atstovavimą teismo posėdyje).
16. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Teismas, įvertinęs ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už teiktą teisinę pagalbą, sprendžia, kad jos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, buvo būtinos, pagrįstos bei protingos, todėl yra priteisiamos iš atsakovės ieškovės naudai.
17. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alkesta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KTD group“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 46 053,12 Eur (keturiasdešimt šešių tūkstančių penkiasdešimt trijų eurų 12 ct) skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 2 247,00 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas