Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-340-360/2014

                                                        Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00200-2014-2

                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 48.1.; 79.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. birželio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-31 nutarimo ir

n u s t a t ė:

R. S. administracinės teisės pažeidimų protokolas surašytas už tai, kad ji 2013-12-25, apie 06.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš chuliganiškų paskatų papurškė pipirines dujas pil. O. F.. Tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-31 nutarimu R. S. pripažino kalta pagal ATPK 174 str. ir paskyrė jai 100 (vieno šimto) Lt dydžio baudą.

R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nutarimą ir šią administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Su priimtu nutarimu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir neteisėtu.

Nurodo, kad 2013-12-25 6.00 val. ėjo į savo sandėliuką, esantį namo rūsyje, pasiimti skysčio automobilio langams. Kadangi rūsyje dažnai renkasi benamiai, su savimi pasiėmė dujinį balionėlį, kad prireikus galėtų apsiginti. Įėjimas į rūsį yra iš lauko, po balkonu. Prisiartinusi prie įėjimo į rūsį, pastebėjo balkone stovintį ir rūkantį jai iš matymo pažįstamą vyriškį, kuris prieš tris metus neblaivus buvo įsibrovęs į jos butą ir sumušęs ją ir jos draugą, sukėlė skandalą. Po šio įvykio ji iš kaimynų sužinojo, kad į jos butą įsibrovęs vyriškis gyvena ar lankosi pas savo motiną, gyvenančią namo pirmajame aukšte. Pamačiusi balkone vyriškį ji labai išsigando. Vyriškis ėmė kibti prie jos, ko ji vaikšto taip anksti. Ji suprato, kad vyriškis yra neblaivus. Pasakė, kad yra šio namo gyventoja, kad čia jos rūsys, kiek norės, tiek ir eis. Tuomet jis numetė į ją nuorūką, tačiau nepataikė. Nurodo, kad balkonas yra žemai ir iš jo galima pasiekti įeinantį į rūsį žmogų, todėl ji nėjo ir laukė, kada vyriškis pasitrauks iš balkono į butą. Vyriškis pradėjo ją gąsdinti, kad jis kartą sudaužė mašinai langus ir jam nieko nebuvo, kad jis išmokino brolį kaip sudeginti mašiną, brolis mašiną sudegino, o jam nieko nebuvo. Ji jam nieko nesakė ir laukė kada jis pasitrauks iš balkono, tačiau vyriškis persilenkė per balkoną ir pradėjo peiliu mojuoti prieš ją, taip užkirsdamas jai kelią į rūsį. Ji dar daugiau išsigando, bijojo, kad jis nenušoktų nuo balkono ant jos, todėl papurškė dujas, kurios galėjo pasiekti vyriškį. Šio vyriškio vardo tuo metu ji nežinojo. Sužinojo tik 2014 m. sausio 7 d. iš tyrėjos.

Pažymi, jog teismas nustatė, kad ji papurškė dujas iš chuliganiškų paskatų, tačiau ši teismo išvada nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Akcentuoja, kad ji papurškė dujas dėl to, kad gynėsi nuo peiliu mojuojančio vyriškio, pastojusio jai kelią į rūsį. Teismas nutarime taip pat pažymėjo, kad ji nepagrindė rašytiniais ar kitais leistinais įrodymais, jog, jos žodžiais, anksčiau įvykęs ir protokole nustatytas incidentas yra tęstinis, nepateikė duomenų, kad atliko veiksmus, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad ji pažeidimą padarė dėl būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties. Pasak pažeidėjos, iš šios teismo išvados matyti, kad jai yra taikoma kaltumo prezumpcija. Ji kalta, nes savo veiksmų nepagrindė rašytiniais ar kitais įrodymais. Mano, kad analogišką išvadą galima taikyti ir O. F. atžvilgiu. Nurodo, kad teismas savo išvadas, jog ji dujas papurškė iš chuliganiškų paskatų, privalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau to visiškai nepadarė. Teismo nutarimas nemotyvuotas, o tik pažymėta, kad pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu O. F. pareiškimu, paaiškinimu, pareigūno tarnybiniu pranešimu bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Mano, kad nutarimas neatitinka ATPK 286 str. 2 d. reikalavimų. Apeliantės įsitikinimu, nėra įrodymų, kurie pagrįstų protokole nurodytas aplinkybes, jog „R. S. įžeidžiamai kibo prie žmonių elgdamasi chuliganiškai“. Administracinio teisės pažeidimo protokolas negali būti laikomas pažeidimo padarymo įrodymu. Taip pat pažymi, kad protokole nenurodyta prie kokių žmonių ji įžeidžiamai kibo. Teisme šie žmonės neapklausti. Galimai, jei šie žmonės būtų apklausti, ji galėtų įrodyti savo nekaltumą. Mano, jog O. F. pareiškimas taip pat nepagrindžia jai inkriminuojamo pažeidimo. Policija surinko visą ją charakterizuojančią medžiagą, bet to nepadarė O. F. atžvilgiu. Surinkus tokią medžiagą apie jį, neliktų pagrindo aklai tikėti paties kaltininko pareiškime išdėstytais teiginiais. Teigia, kad jos paaiškinimas patvirtina ne pažeidimo padarymą, o tai, kad ji veikė būtinosios ginties būklėje. Taip pat nurodo, kad pažeidimo padarymą nepatvirtina ir pareigūnės tarnybinis pranešimas, kurį surašė tyrėja L. K.. Tyrėja įvykusio incidento nematė ir patvirtinti ar paneigti, kad ji iš chuliganiškų paskatų papurškė dujas, įžeidžiamai kibo prie žmonių, elgdamasi chuliganiškai, negali. Tyrėja savo pranešime atkartoja O. F. pareiškimą ir O. F. motinos L. F. paaiškinimą, kurio byloje nėra. Pasak pažeidėjos, tyrėja L. K. tarnybiniame pranešime aprašė L. F. paaiškinimą, kurio nėra gavusi, todėl abejoja ar gali toks tarnybinis pranešimas būti įrodymu, patvirtinančiu pažeidimo padarymą. Taip pat pažymi, kad O. F. į teismo posėdį iškviestas nebuvo ir tuo buvo pažeista jos teisė užduoti jam klausimus. Apklausus O. F. teismo posėdyje, galimai, būtų nustatyta objektyvi tiesa. Pažeidėjos manymu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., padarymą. Pažymi, kad ji veikė būtinosios ginties būklėje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu turi būti nutraukta.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. Š. prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad apeliantė pagrįstai yra nubausta pagal ATPK 174 str., jos kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra įrodyta visiškai.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

ATPK 174 str. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kvalifikuojant veiką pagal ATPK174 str. neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal ATPK174 str. lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 str., pažeidimo nenustatė. Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukta R. S. padarė jai inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad R. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2013-12-25, apie 06.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš chuliganiškų paskatų papurškė pipirines dujas pil. O. F., tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. R. S. administracinį teisės pažeidimą padarė būdama viešoje vietoje, t. y. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, todėl tokie jos veiksmai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina, kad veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Byloje nustatyta, kad pažeidimas buvo padarytas namo kieme prie įėjimo į sandėliuką. Nekelia jokių abejonių tai, kad toje vietoje bet kuriuo metu galėjo apsilankyti pašaliniai asmenys, patekimas į namo kiemą apribotas nebuvo.

Apeliaciniame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymu vertinimo klausimas, neigiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK 174 str. numatytą teises pažeidimą. Apeliantė nurodo, kad nei administracinės teisės pažeidimo protokolas, nei tyrėjos tarnybinis paaiškinimas, nei O. F. paaiškinimas neįrodo jos kaltės padarius pažeidimą numatytą ATPK 174 str. Apygardos teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė tiesiogiai pačią pažeidėją R. S.. Apylinkės teismas nutarime išanalizavo, kokiais įrodymais remiantis įrodyta apeliantės kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinių teisės pažeidimų bylą, turėjo iš esmės pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, todėl apklausti O. F. nebuvo jokio pagrindo, juolab, kad byloje yra rašytinis jo paaiškinimas. Tai, kad apeliantė pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog chuliganiškai nesielgė, o veikė būtinosios ginties būklėje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjos gynybine pozicija ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog R. S. nepagrindė rašytiniais ar kitais leistinais įrodymais, jog jos žodžiais, anksčiau įvykęs ir protokole nustatytas incidentas yra tęstinis, nepateikė duomenų, kad kreipėsi į policijos pareigūnus dėl O. F. neteisėtų veiksmų ar atliko kitus veiksmus, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad ji pažeidimą padarė dėl būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties.

Nors apeliantė skunde prašo administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų pakanka R. S. kaltei dėl ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo konstatuoti. Apylinkės teismas nutarime pažymėjo, jog pažeidėja teismo posėdžio metu savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ką teismas pripažino lengvinančia aplinkybe skiriant nuobaudą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžtina, kad apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. S. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, pakankamai išsamiai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia apeliantė, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-31 nutarimo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

n u t a r i a :

R. S. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                          Savinijus Katauskas