Civilinė byla Nr. e2-419-790/2020

Civilinė byla Nr. e2-456-790/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.9.5; 3.3.4.1 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilines bylas pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ atskirąjį skundądėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, ir pareiškėjo A. K. Č. atskirąjį skundądėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo, civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ (teisių perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“), uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, notaras Antanas Grumuldis,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ (teisių perėmėja UAB „Baltijos kredito sprendimai“), UAB „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, notaras Antanas Grumuldis, ir ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2.       Pareiškėja UAB „Čelta“pateikė prašymą atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje. Nurodė, kad byloje buvo pasisakyta dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, tačiau nebuvo įvertinta kredito suma, kreditavimo sutarties sąlygos, teismai nėra pasisakę dėl turto vertinimo ataskaitos atitikimo teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjos teigimu, pagal 2007 m. gegužės 28 d. atliktą žemės sklypo vertinimą, bankas galėjo suteikti tik 1,5 mln. Lt kreditą, tačiau suklaidino kredito gavėją ir suteikė jam 2 mln. Lt kredito sumą. Jei bankas nebūtų suteikęs kredito, žemės sklypas iš viso nebūtų nupirktas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atsisakė priimti ir paskyrė UAB „Čelta“ direktoriui A. K. Č. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

3.       Pareiškėjas A. K. Č. kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti jam paskirtą baudą. Nurodė, kad 66 kartus teikė prašymus atnaujinti procesą, nes buvo įpareigotas UAB „Čelta“ akcininkų ir administracijos. Pareiškėjo teigimu, prašymuose išdėstytos aplinkybės dėl kredito sutarties sąlygų, turto vertės, turto vertinimo ataskaitos yra nepagrįstai neįvertintos teismų, todėl, esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas yra priverstas tiek daug kartų kreiptis dėl teisingo ginčo išsprendimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarčiųesmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Čelta“prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015atsisakė priimti, kadangi pareiškėja prašė atnaujinti procesą remdamasitomis pačiomis aplinkybėmis, kurios jau buvo nurodytos ankstesniuose prašymuose ir išnagrinėtos ankstesnėse civilinėse bylose, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4546-864/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1571-381/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4949-866/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1813-790/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-5423-852/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-306-790/2019 ir kitose. Teismas sprendė, kad pareiškėja UAB „Čelta“, pateikdama analogiškus pareiškimus, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalimi,jos vadovui paskyrė 2 500 Eur baudą.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 22 d. nutartimi netenkino UAB „Čelta“ vadovo A. K. Č. prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi paskirtą 2 500 Eur baudą.

6.       Nurodė, kad iš bylos duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatė, jog UAB „Čelta“, kurios vadovas yra pareiškėjas, nuo pat 2017 metų teikė 66 prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Prašymai atnaujinti procesą iš esmės grindžiami analogiškomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d., 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta verte, suklydimu dėl tikrosios turto vertės, kredito sutarties pripažinimu galiojančia. Prašymuose kaip naujos nurodomos tos pačios aplinkybės, bet jos aprašomos kitais žodžiais, naudojama kitokia sakinių struktūra. UAB „Čelta“ prašymuose nurodo, kad prašymai pagrįsti, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu. Šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tokiu atveju turėjo paaiškėti daugiau kaip 60 naujų aplinkybių. UAB „Čelta“ vadovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pagrindžia ir tai, kad prašymai atnaujinti procesą pateikiami teismui dar esant neįsiteisėjusioms nutartims, kuriomis išspręsti analogiški prašymai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti UAB „Čelta“ vadovui paskirtą baudą ar ją sumažinti, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas.

III.                      Atskirųjų skundų argumentai

7.       Pareiškėja UAB „Čelta“atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad bylos atnaujinimas iš esmės yra neišvengiamas, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu palikta nepanaikinta kredito sutartis, kurios nei viena sąlyga nebuvoneįvykdyta. Kreditas buvo suteiktas remiantis 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita, kuri atlikta pažeidžiant įstatymų nuostatas, taigi 2 mln. Lt kredito suma buvo suteikta nepagrįstai. Teismas nėra pasisakęs ir įvertinęs šios turto vertinimo ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo.

8.       Pareiškėjas A. K. Č. atskirajame skunde prašo panaikinti jam paskirtą 2 500 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas neįsigilino į prašymų atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-634-614/2015 procesą esmę, todėl nepagrįstai sprendė, kad prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas. Prašymuose išdėstytos aplinkybės dėl kredito sutarties sąlygų, turto vertės, turto vertinimo ataskaitos yra nepagrįstai neįvertintos teismų, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nutartyje pažymėjo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą daugiau nei 60 kartų dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad teismas dėl proceso atnaujinimo turėtų spręsti ne formaliai, o teisingai ir iš esmės išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šias bylas apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

11.       Vadovaujantis CPK365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame (XVII) skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti (CPK 370 straipsnio 1 dalis).

12.       CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018 nurodė, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei pareiškėjas grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Todėl, jei naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas. Taigi, jei pakartotinis prašymas atnaujinti procesą teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Priešingai aiškinti CPK 374 straipsnį būtų nepagrįsta, nes tai reikštų, kad asmeniui yra užkertamas kelias būti išklausytam dėl tų aplinkybių, kurių teismas nenagrinėjo ir nesvarstė nagrinėdamas ankstesnį prašymą, ir tokiu būdu būtų pažeista asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Tačiau tuo atveju, jei pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra iš esmės tapati, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms.

13.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl to, kad jinurodė tapačius reikalavimus bei aplinkybes ir iš esmės analogiškas pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas kitose civilinėse bylose, pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4546-864/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1571-381/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4949-866/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1813-790/2018 bei kitose.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo tapatumo anksčiau teiktiems prašymams. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas, kuriuo remiantis prašoma atnaujinti procesą, iš esmės sutampa su jau anksčiau teiktais prašymais dėl proceso atnaujinimo, kadangi keliami iš esmės tie patys klausimai dėl turto vertinimo ataskaitų teisingumo, atitikties teisės aktų reikalavimams ir tariamo pareiškėjos suklaidinimo (apgaulės) sudarant kredito sutartį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad, pavyzdžiui, 2019 m. balandžio 23 d. prašyme, 2019 m. birželio 3 d. prašyme, 2019 m. birželio 10 d. prašyme, 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašyme, kaip ir šiame 2020 m. sausio 8 d. pateiktame prašyme atnaujinti procesą, UAB „Čelta“ nurodė, jog apie 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimą, kuriuo remiantis buvo suteiktas kreditas, nežinojo, buvo banko suklaidinta, apgauta; kad turto vertinimo ataskaita prieštaravo teisės aktų nuostatoms. Taigi, UAB „Čelta“ 2020 m. sausio 8 d. prašymą atnaujinti procesą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad tariamai bankas sąmoningai, siekdamas apgauti ar suklaidinti kredito gavėją, neatskleidė tikrosios kredito sutarties sąlygų esmės, nepagrįstai išdavė kreditą pagal 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitą. Pareiškėja nagrinėjamoje civilinėje byloje teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo jokių naujų esminių aplinkybių, lyginant su ankstesniais prašymais dėl proceso atnaujinimo, nenurodė.

15.       Pažymėtina, kad,vertinant, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą nėra tapatus, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni motyvai, bet nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, esmė, jų turinys. Atskirojo skundo argumentais nepaneigiama teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju buvo teikiamas pakartotinis prašymas atnaujinti procesą ne tik tuo pačiu teisiniu pagrindu, bet ir tuo pačiu faktiniu pagrindu (dėl tų pačių anksčiau proceso atnaujinimo klausimą jau nagrinėjusių teismų įvertintų aplinkybių).

16.       Dėl šios priežasties prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje negalėjo būti priimtas nagrinėti vadovaujantis CPK 374 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja jau ne pirmą kartą teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo remdamasi iš esmės tapačiomis aplinkybėmis ir pagrįstai atsisakė priimti pakartotinai teikiamą prašymą. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio1 dalies 1 punktas).

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutarties

17.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi paskirtą 2 500 Eur baudą, yra pagrįsta ir teisėta.

18.       CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas, kurio turinį sudaro teismo ir proceso šalių pareiga imtis visų priemonių, kad nagrinėjama byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Dalyvaujantys byloje asmenys įpareigojami sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, būti rūpestingais, laiku pateikti teismui įrodymus, ir atlikti visus nuo proceso dalyvių priklausančius veiksmus, siekiant, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką ir mažiausiomis sąnaudomis. Asmenims, pažeidžiantiems minėtus principus bei kitu būdu piktnaudžiaujantiems procesu, procesinės teisės normos įtvirtina teismo teisę taikyti nuobaudas.

19.       CPK 95 straipsnis nustato teisines pasekmes šaliai, kuri piktnaudžiauja savo procesinėmis teisinėmis. Be kita ko, CPK 95 straipsnio

20.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 95 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK95 straipsnio1 dalis), tačiau ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

21.       CPK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą panaikinti paskirtą baudą motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjos UAB „Čelta“ direktorius A. K. Č. nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

22.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad pareiškėja, atstovaujama direktoriaus A. K. Č., iki 2020 m. sausio 8 d. kreipimosi į teismą jau daugiau nei 60 kartų kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, ir pareiškėjos prašymus buvo atsisakyta priimti konstatavus jų tapatumą anksčiau teiktiems prašymams. Pažymėtina, kad iki kreipiantis su 2020 m. sausio 8 d. prašymu atnaujinti procesą pareiškėjai jau buvo išaiškinta, jog jos elgesys teikiant nepagrįstus prašymus dėl proceso atnaujinimo vertintinas kaip nesąžiningas elgesys, už kurį gali būti taikomos pasekmės, nustatytos CPK 95 straipsnio 1 dalyje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-976-1120/2019, kt.). Tačiau pareiškėja savo elgesio nepakoregavo ir vis tiek kreipėsi su tapačiu prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šiuo metu ji yra padavusi apie 80 prašymų dėl proceso atnaujinimo. Toks pareiškėjos elgesys objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų ir kenkia teisinei sistemai, trikdo normalų teismų sistemos darbą.

23.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjos piktnaudžiavimą įrodo ir ta aplinkybė, jog prašymai atnaujinti procesą teikiami nuolat, nelaukiant, kol įsiteisės nutartys, kuriomis atisakyta priimti analogiškus prašymus. Pavyzdžiui, nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėja 2020 m. sausio 8 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, priėmimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos tesimo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi. Pareiškėja ne tik apskundė šią nutartį, tačiau dar iki atskirojo skundo pateikimo 2020 m. sausio 13 d. ir 2020 m. sausio 16 d. vėl pateikė du naujus prašymus dėl proceso atnaujinimo, taip inicijuodama dvi naujas civilines bylas.

24.       Nors pareiškėjas prašyme dėl baudos panaikinimo nurodė, kad į teismą kreipėsi įpareigotas bendrovės akcininkų, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas A. K. Č. yra UAB „Čelta“ direktorius ir jam, kaip juridinio asmens vadovui, keliami didesni apdairumo, sąžiningumo, rūpestingumo standartai. Jis turėjo ir galėjo suprasti, kad nuolat reiškia pasikartojančius prašymus, taip pat turėjo ir galėjo įvertinti, jog toks nuolatinių prašymų teikimas yra nesuderinamas su sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Kaip minėta, jis buvo įspėtas ir dėl pasekmių, nustatytų CPK 95 straipsnio 1 dalyje, taikymo.

25.       Nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog teismas neįsigilino į prašymų atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-634-614/2015 procesą esmę, todėl nepagrįstai sprendė, kad prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja jau ne pirmą kartą teikia prašymą dėl proceso atnaujinimo remdamasi iš esmės tapačiomis aplinkybėmis ir pagrįstai atsisakė priimti pakartotinai teikiamą prašymą.

26.       Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, juo sukeltas neigiamas pasekmes teismų veiklai, į tai, kad UAB „Čelta“, atstovaujama A. K. Č., nekeičia savo elgesio ir toliau teismui teikia prašymus dėl proceso atnaujinimo, skundžia pirmosios instancijos teismo priimtas nutartis (pagal teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, paskutinį kartą pareiškėja dėl proceso atnaujinimo kreipėsi į teismą 2020 m. kovo 30 d.), konstatuotina, jog nėra pagrindo naikinti ar mažinti pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistas.

Teisėjas                Marius Bajoras