Civilinė byla Nr. e2S-1111-264/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06160-2017-3

      Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.2.2; 3.3.2.5.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1310-848/2018 pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui R. A. dėl testamento nuginčijimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys notaras Š. R., L. A., S. A., A. A., D. R. A., Kauno rajono savivaldybės administracija,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškinyje prašė atnaujinti šešių mėnesių terminą palikimui po Z. A. mirties priimti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių: dėl apgaulės – R. A. ir notarės R. B. neteisėtų veiksmų; pripažinti negaliojančiu 1996 m. rugpjūčio 6 d. Z. A. pasirašytą testamentą dėl esminių formos ir valios trūkumų (1964 m. CK 581 straipsnio pažeidimo); pripažinti negaliojančiu 2002 m. liepos 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą registracijos Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Ieškovė pateikė prašymus skirti pomirtinę deontologinę – kompleksinę ekspertizę iš Z. A. medicininių dokumentų, tikslu nustatyti jo turėto regėjimo sutrikimo mastą, tikslią diagnozę ir galimybę perskaityti tekstą.
3. Atsakovas R. A. su ieškovės prašymu skirti ekspertizę nesutiko.
4. Trečiojo asmens D. R. A. kuratorė advokato padėjėja R. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog ekspertizę skirti tikslinga.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 30 d. nutartimi skyrė civilinėje byloje Nr. e2-1310-848/2018 teismo medicinos ekspertizę, Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sveikatos būklei nustatyti pagal medicininius dokumentus.
2. Ekspertizę pavedė atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriui (Kaunas, Baltijos g. 120).
3. Ekspertui pavedė atsakyti į šiuos klausimus: 1.Koks regėjimo sutrikimas (medicininė diagnozė) diagnozuota Z. A. ir kokia buvo jo ligos perspektyva? 2. Ar, remiantis tyrimui gautais medicininiais dokumentais, Z. A., sirgęs katarakta, testamento pasirašymo dieną – 1996 m. rugpjūčio 6 d. galėjo matyti atspausdintą A-12 šrifto testamento tekstą?
4. Sustabdė civilinę bylą Nr. e2-1310-848/2018, kol bus atlikta ekspertizė ir gautas ekspertizės aktas.
5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą pripažinimo negaliojančiais, teismas sprendė, kad yra tikslinga nustatyti byloje palikėjo Z. A. sveikatos būklę testamento sudarymo metu. Siekiant teisingai, išsamiai ir visapusiškai ištirti  ieškinyje nurodytas aplinkybes, išsiaiškinti ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, teismas vertino, kad būtina byloje skirti teismo medicinos ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, jog minėtų aplinkybių nustatymui reikalingos specialios žinios, teismas ieškovės prašymą laikė pagrįstu ir byloje skyrė teismo medicinos ekspertizę.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

1. Atskirajame skunde atsakovas R. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį kaip nemotyvuotą, neatitinkančią Civilinio Kodekso 2.23 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir užvilkinančią užsitęsusį bylos nagrinėjimo procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nutartis nemotyvuota ir neatitinka Civilinio Kodekso 2.23 straipsnio 5 dalies reikalavimų, kadangi jokie argumentai, ką gali ši ekspertizė išspręsti, kaip ji palengvins neišsprendžiamų klausimų sprendimą, kodėl ji iš viso skiriama, kokie neaiškūs teisėjai klausimai privertė skirti šią ekspertizę, praėjus net 22 metams po ginčijamo atvejo ir 17 metų po tėvo mirties, nutartyje visai nepateikti. Nutartyje, vietoje motyvuotą teismo sprendimą pagrindžiančių neginčijamų ir abejonių nekeliančių argumentų (nurodyta, kad nutartis neskundžiama, skundžiama tik jos dalis dėl bylos sustabdymo), tik remiamasi Civilinio proceso kodekso 212 straipsniu. Kokias būtent aplinkybes, kokių reiškiamų reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą būtina išsiaiškinti, nutartyje net neužsimenama.
2. Apelianto atsiliepimo į prašymą skirti ekspertizę argumentai nutartyje visai nepateikti. Taip pat ir teismo posėdyje apelianto pareikšti argumentai ne tik nenurodyti, bet ir iškreipti, nes apeliantas, kaip ir atsiliepime, nesutiko ne dėl ekspertizės skyrimo, o dėl mirusio tėvo sveikatos duomenų naudojimo ekspertizei, kurią mano esant netikslinga, nes visiems ieškiniu skundžiamiems atvejams įsigalioję senaties terminai.
3. Apelianto pateiktus reikšmingus ir tikrus duomenis apie tėvo Z. A. sveikatos būklę ir jo gebėjimą gyventi savarankiškai teisėja E. K. nekreipė jokio dėmesio ir jais galimai nepasitikėjo. Teisėja pasirėmė tik ieškovės ieškinyje, prašyme skirti ekspertizę nurodomais argumentais pagal neteisėtai į bylą priimtos ligos istorijos 2 vienkartinius įrašus.
4. Ekspertizė nėra prasminga, nes jos išvados vargu ar galės turėti įtakos galutiniam sprendimui, kadangi įsiteisėjusių Kauno apygardos ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimų Kauno apylinkės teismas vertinti negali - bus pažeisti LR Teismų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies ir 15, 19 bei 21 straipsnių reikalavimai. Įsigaliojęs Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-24-260/2014, kur nustatytas ir įrodytas juridinis faktas, kad apelianto motinos E. A. palikimą pagal įstatymą priėmė apelianto tėvas Z. A., kurio turtą pagal testamentą ir paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo apeliantas R. A.. Šį sprendimą Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. spalio 6 d. nutartimi byloje Nr. 2A-1322/2014 paliko nepakeistą. Teismas nekreipė dėmesio į šią reikšmingą aplinkybę.
5. Teisėja nekreipė dėmesio į tai, kad Kauno apygardos teisme 2007 - 2014 m. vykusioje nuosavybės teisių atkūrimo apelianto motinai byloje duktė K. S. buvo apelianto įgaliotoji atstovė ir jokių abejonių dėl Z. A. testamento bei jo surašymo aplinkybių nekėlė, nes testamentas kaip neabejotinai tikras dokumentas buvo apelianto reikalavimo teisės pagrindas į atkuriamą apelianto senelio J. B. žemę.
6. Testamentas yra įsiteisėjęs ir dėl senaties neginčytinas dokumentas. Tai liudija ir Z. A. paveldėjimo byloje, saugomoje Kauno 6 notarų biure, 2 lape esantis fakto apie palikimo priėmimą 2001 m. rugpjūčio 28 d. Kauno r. notarų biure tvirtinimas, kuriuo atsakovas pareiškė, kad tėvo palikimą per 6 mėn. laikotarpį priėmė.
7. Ekspertizė užvilkins jau išspręstų klausimų sprendimą, kadangi pomirtinėms medicinos ekspertizėms valstybinėse įstaigose būna apie 1 metų eilė, bus be reikalo švaistomi valstybės biudžeto pinigai.
8. Teisėja nurodydama ekspertui užduotį bei suteikdama teisę iš medicinos įstaigų, taip pat ir iš Šančių poliklinikos gauti reikiamus medicininius dokumentus, neatsižvelgė, kad iš Šančių poliklinikos dukters neteisėtai gauta mano tėvo Z. A. ligos istorijos patvirtinta kopija pačios teisėjos sprendimu priimta ir patalpinta šioje byloje, todėl toks teisėjos neapdairumas irgi tik užvilkins duomenų gavimo, kai jie jau yra gauti, laiką ir vėl be reikalo švaistys valstybės biudžeto lėšas.
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atmesti atskirąjį skundą. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Remiantis CPK 306 str. 3 d. atskirasis skundas turi būti  grąžintas į apylinkės teismą, kad teisėja spręstų iš naujo jo priėmimo ir atsiliepimų teikimo klausimą, jeigu jai atrodo, jog atsakovas yra pateikęs teisės diplomą. Pats atsakovas atskirojo skundo pateikti negali, todėl toks skundas negalėjo būti priimtas, ir turėjo būti surašyta nutartis atsisakyti priimti.
2. Atskirasis skundas nepagrįstas, jis skirtas trukdyti procesui, jį apsunkinti. Atsakovas nesirūpina nei užvaldytu turtu, nei grąžintina žeme, niekuo, kas susiję su jo tariamai turimomis teisėmis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria paskirta civilinėje byloje teismo medicinos ekspertizė, Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sveikatos būklei nustatyti pagal medicininius dokumentus ir civilinė byla sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ekspertizės paskyrimo.

3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ekspertizę tikslinga skirti tada, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
4. Apeliantas nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad nutartyje nepateikti jokie argumentai, ką gali ši ekspertizė išspręsti, kaip ji palengvins neišsprendžiamų  klausimų sprendimą, kodėl ji iš viso skiriama, kokie neaiškūs teisėjai klausimai privertė skirti šią ekspertizę. Taip pat nurodo, kad ekspertizės skyrimas nėra tikslingas, kadangi  testamentas yra įsiteisėjęs ir dėl senaties neginčytinas dokumentas, be to, įsigaliojusiame Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-24-260/2014 nustatytas ir įrodytas juridinis faktas, kad apelianto motinos E. A. palikimą pagal įstatymą priėmė apelianto tėvas Z. A., kurio turtą pagal testamentą ir paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo apeliantas R. A.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nurodyti apelianto argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu.
5. Ekspertų išvada yra vienas iš įrodymų byloje, todėl įstatymų leidėjas nesuteikė procesinės teisės šalims atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria yra paskirta ekspertizė, kadangi tokio pobūdžio nutartis yra susijusi su įrodymų rinkimu, o tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Tokia nutartis ar jos dalis, kurioje paskirta ekspertizė, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.), todėl šioje dalyje teismo nutartis yra neskundžiama ir apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ekspertizės skyrimu. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu neskundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo motyvai gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 334 str. 3 d.). Konstatuotina, kad apeliantas nepagrįstai savo atskirajame skunde dėsto argumentus, susijusius su ekspertizės paskyrimu (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1398-258/2018; Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-769-601/2018).

Dėl civilinės bylos sustabdymo.

6. Laikytini nepagrįstais apelianto argumentai, kad ekspertizė užvilkins jau išspręstų klausimų sprendimą, kadangi pomirtinėms medicinos ekspertizėms valstybinėse įstaigose būna apie 1 metų eilė.
7. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinę bylą. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę. Bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne bylą stabdyti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, paskyręs ekspertizę, civilinę bylą sustabdė.
8. Pagal CPK 212 straipsnį, ekspertizė skiriama siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, kurių bylą nagrinėjantis teismas neturi. Taigi, ekspertizės byloje paskyrimas iš esmės reiškia, jog tolimesnis bylos nagrinėjimas nėra galimas iki bus gauta eksperto išvada klausimais, atsakyti į kuriuos teismas pripažino esant reikalinga. Skundžiamoje  nutartyje pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad aplinkybių nustatymui reikalingos specialios žinios, todėl siekiant teisingai, išsamiai ir visapusiškai ištirti  ieškinyje nurodytas aplinkybes, išsiaiškinti ieškiniu reiškiamų reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, būtina byloje skirti teismo medicinos ekspertizę. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginį, kad pomirtinėms medicinos ekspertizėms valstybinėse įstaigose būna apie 1 metų eilė.  Pirmosios instancijos teismas, siekdamas ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tik visų ištirtų įrodymų pagrindu daryti vieną ar kitą išvadą, bei konstatavus ekspertizės atlikimo poreikį, pagrįstai civilinėje byloje paskyrė teismo medicinos ekspertizę ir bylos nagrinėjimą sustabdė.

Dėl CPK 306 str. 3 d. normos taikymo atskiriesiems skundams.

9. Nors atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi argumentai dėl atskirojo skundo neatitikimo CPK 306 str. 3 d. reikalavimams, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau yra išaiškinta, jog 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios CPK 306 straipsnio 3 dalies ir 3201 straipsnio nuostatos, pagal kurias tik advokatas gali surašyti apeliacinį skundą ir atstovauti apeliacinės instancijos teisme, išskyrus minėtose normose nurodytas išimtis, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) netaikytinos surašant ir paduodant atskiruosius skundus, nes tokie apribojimai atskirųjų skundų padavimo atveju nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, neatitiktų proporcingumo kriterijaus (pvz. žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-615-186/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1610-943/2017; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-688-544/2017; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-684-755/2017; Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2028-264/2017).

Dėl procesinės bylos baigties.

10. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
11. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

12. R CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Byloje patirta 12,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus apelianto atskirąjį skundą šios išlaidos iš jo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12,40 Eur (dvylika Eur ir 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                      Aušra Baubienė