Administracinė byla Nr. I2-5114-595/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03183-2021-3
Procesinio sprendimo kategorija: 8.1.2; 55.1.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. B. C. T. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas C. B. C. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Jungtiniuose Arabų Emyratuose 2021-09-19 sprendimą dėl atsisakymo išduoti vizą (toliau – ir Sprendimas) (pareiškėjas klaidingai nurodo Sprendimo datą 2021-09-12 vietoj teisingos – 2021-09-19), prašo įpareigoti atsakovę jo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo išnagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad Sprendimu jam atsisakyta išduoti vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką, nurodant, kad pateikta informacija apie ketinimo būti tikslą ir sąlygas buvo nepatikima ir kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Tačiau pareiškėjo nuomone, Sprendimas nepagrįstas, jo teisės atvykti į Lietuvą neteisėtai apribojamos, trukdoma studijuoti, įsigyti ir turėti Lietuvoje nekilnojamąjį turtą, tvarkyti šeimos reikalus, vykdyti tolimesnes investicijas į kitas teisėtas veiklas Lietuvos Respublikoje.
Paaiškina, kad prašymui išnagrinėti buvo pateikęs visus reikalingus dokumentus. Jokių kitų pagrindų atsisakyti išduoti vizą nebuvo. Jis būtų galėjęs gauti leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau to jis nesiekia. Tai galima vertinti kaip įrodymą, kad jis neturi ir neturėjo ketinimų neišvykti iš Lietuvos pasibaigus vizos galiojimo laikui. Nurodo, kad jis jau yra Vilniuje rezervavęs viešbutį, sumokėjęs 1100 Eur mokestį už mokslą, įsigijęs kelionės draudimo polisą. Turėjo teisėtus lūkesčius studijuoti Lietuvoje.
Pareiškėjas teigia, kad nėra jokių juridinių motyvų, pagrindžiančių nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjui nebuvo pateikta jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų, kodėl jo vykimas į Lietuvą yra nepagrįstas ar neleistinas ar kad jis Lietuvoje užsibus ilgiau negu jam bus leista. Pareiškėjas mano, kad tokių įrodymų iš viso nėra. Jo prašymas dėl vizos buvo išnagrinėtas pernelyg sugriežtinant, apsunkinant reikalavimus įrodymams dėl atvykimo tikslo, sąlygų ir išvykimo. Vizą atsisakyta išduoti pagal nepagrįstai subjektyviai sugriežtintą prašymus nagrinėjusių pareigūnų nuomonę. Prašymą dėl vizos išdavimo nagrinėję pareigūnai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. individualiame teisės akte jie rėmėsi ne įstatymo reikalaujamais juridinę galią turinčiais įrodymais ar teisės normomis, o tik savo pačių subjektyviu faktų ir turimų duomenų įvertinimu.
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo atmesti.
Nurodo, kad konsulas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus ir surinktą papildomą informaciją, priėmė 2021-09-19 sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktų pagrindu, nes nustatyti faktai verčia abejoti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis ir yra pagrindas manyti, kad užsieniečio buvimas kelia nelegalios migracijos grėsmę.
Teigia, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos bei nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Konsulas rėmėsi ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, nustatančiu nacionalinės vizos išdavimą ir surinktais turimais duomenimis. Konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis, kad pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl pareiškėjo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, tokiu būdu konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Atsižvelgiant į tai, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Jungtiniuose Arabų Emyratuose 2021-09-19 sprendimo dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Nr. 131 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021-02-08 pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ambasadą Egipte dėl vizos gavimo tikslu vykti į Lietuvą mokytis Tarptautinės teisės ir verslo mokykloje (toliau – ir TTVM). Konsulas nustatė, kad iš pateiktų dokumentų nėra aišku, kokią kalbą jis moka, nes mokslas TTVA vyksta anglų kalba, jis nepateikė anglų kalbos įvertinimo sertifikato, nepateiktas atitikimo pažymėjimas, pateiktas Vokietijos piliečio įsipareigojimas remti pareiškėją, kuriame pareiškėjas įvardijamas kaip pusbrolis, tačiau nepateikta jokių giminystę įrodančių dokumentų, rėmėjas nėra nei Kamerūno pilietis, nei gyventojas, taigi, jokio ryšio su pareiškėjo šalimi ar gimine neturi, rėmėjas nepateikė savo finansinio įsipareigojimo pagrįstumo, t. y. išrašo iš banko ar gaunamo atlygio, pareiškėjas yra jaunas, nevedęs, kilęs iš šalies, kuri patenka į galimos nelegalios migracijos rizikos grupę. Konsulas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą, nes konsului kilo pagrįstos abejonės, kad pareiškėjo siekis yra mokslas TTVA, o ne galimybė patekti į Šengeno valstybių zoną. Sprendimo pareiškėjas neskundė.
2021-09-12 pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Jungtiniuose Arabų Emyratuose pateikė naują prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame, nurodė: (i) Šeiminė padėtis - nevedęs (9 punktas); (ii) dabartinė profesinė veikla - studentas (19 punktas); (iii) pagrindinis kelionės tikslas - studijos (21 punktas); (iv) numatoma atvykimo į Lietuvą data - 2021-09-27 (29 punktas), (v) numatoma išvykimo iš Lietuvos data - 2022-08-20 (30 punktas), (vi) kviečiantis asmuo - Ineko svečių namai (32 punktas); (vii) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs - pats pareiškėjas ir rėmėjas (33 punktas).
Pareiškėjas kartu su Prašymu išduoti vizą pateikė dokumentus: TTVA tarpininkavimo raštą išduoti vizą, priėmimo į studijas raštą, sveikatos draudimą, lėktuvo bilieto rezervaciją, rėmėjo įsipareigojimą dėl finansinės paramos.
2021-09-19 konsulas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 10 punktų pagrindu, konstatuodamas, kad nustatyti faktai verčia abejoti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu bei buvimo sąlygomis ir yra pagrindas manyti, kad užsieniečio buvimas kelia nelegalios migracijos grėsmę.
Konsulas nustatė šias aplinkybes: 1) pareiškėjas prašyme dėl nacionalinės vizos išdavimo jokių naujų aplinkybių nenurodė, naujų dokumentų nepateikė, niekaip nepagrindė savo motyvų dėl Lietuvos aukštosios mokyklos pasirinkimo kriterijų, nepaaiškino, kodėl netęsia studijų kilmės ar kitose šalyse; 2) pateiktos dokumentų kopijos, įskaitant rėmėjo įsipareigojimą bei įgytą bendrąjį ugdymą patvirtinančius dokumentus, nėra tinkamai patvirtintos - nelegalizuotos, todėl nebuvo galima nustatyti jų autentiškumo ir pateikiamos informacijos tikrumo, nepateikta pažyma dėl kvalifikacijos pripažinimo; 3) tarpininkavimo raštas išduotas anksčiau nei prieš 30 dienų iki prašymo dėl vizos išdavimo pateikimo, todėl neatitinka nacionalinės vizos išdavimo reikalavimų ir sąlygų; 4) Ambasados vertinimu, TTVM yra nepatikimas kvietėjas, kviečiantis asmenis tik iš nelegalios migracijos didelės rizikos Afrikos valstybių - Kamerūno, Kongo, Ganos ir kt.; dažniausiai jų su Prašymu išduoti vizą pateikti patvirtinamieji dokumentai yra parengti pagal vieną šabloną; kviečiami asmenys silpnai moka anglų kalbą, o jų rėmėjai gyvena kitose ES valstybėse; pažymėtinas iliustratyvus faktas, kad 2021-07-07 UAB Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos Pažyma apie studijas išduota pareiškėjui C. B. C. T., jo lytis nurodyta moteriška („priimta“, „studentė“).
Pareiškėjas skundą teismui grindžia argumentais, kad kartu su prašymu pateikė visus būtinus dokumentus vizai gauti, nėra jokių aplinkybių, sudarančių pagrindo vertinti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, todėl atsakovė nepagrįstai taikė Įstatymo 19 straipsnio nuostatas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), Europos Parlamento ir Tarybos 2016-03-09 reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.
Europos Parlamento ir Tarybos 2016-03-09 reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai, nustatomos tokios atvykimo sąlygos į Šengeno valstybių zoną - jie turi pagristi numatomo buvimo tikslą, sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų kodekso Preambulėje (3 punktas) nurodoma, kad vizų politikos srityje viena iš pagrindinių „bendros vizų politikos, kaip dalies daugiasluoksnės sistemos, skirtos supaprastinti teisėtą keliavimą ir sustabdyti neteisėtą imigraciją toliau vienodinant nacionalinius teisės aktus ir aptarnavimo praktiką vietos konsulinėse misijose, tolesnio tobulinimo“ sudedamųjų dalių, kaip apibrėžta Hagos programoje: laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimas Europos Sąjungoje, yra „bendros teisės aktų visumos“ kūrimas, visų pirma konsoliduojant ir plėtojant acquis (atitinkamas 1985 m. birželio 14 d. Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir Bendrųjų konsulinių instrukcijų nuostatas).
Vizų kodekso 14 straipsnis įtvirtina patvirtinamuosius dokumentus, kuriuos turi pateikti prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo: a) Dokumentus, nurodančius kelionės tikslą; b) Dokumentus, nurodančius apgyvendinimo vietą, arba pakankamų lėšų susimokėti už apgyvendinimą įrodymą; c) Dokumentus, pagal Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktą, nurodančius, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų, tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) Informaciją, padedančią įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Taigi, iš esmės vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja bent viena iš 32 straipsnio 1 dalies a punkte išvardintų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardintų aplinkybių.
Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą užsieniečiams pagrindai, tame tarpe šie: nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (2 punktas); yra pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).
Europos Komisijos 2019-05-14 sprendimas - Priedas prie Komisijos įgyvendinimo sprendimo, kuriuo keičiamas Komisijos sprendimas Nr. K(2010) 1620 galutinis, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ konsuliniams pareigūnams išaiškina dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Sprendime, be kita ko, pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais, kuriais remiantis įvertinamas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens ketinimas išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (5.2.1 p. B skyrius), be kita ko, turėtų būti: (a) atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas; (b) finansines lėšas patvirtinantis gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas - pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose būtų parodymas lėšų judėjimas per tam tikrą laikotarpį (mažiausiai per 3 paskutinius mėnesius); (c) įdarbinimą patvirtinantis dokumentas - darbo sutartis, darbo pažymėjimas, informacijos apie profesinį statusą, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas; (d) nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas; (e) integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.
Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas). Minėtame VI priede nustatytoje standartinėje formoje yra 10 langelių, kuriuos kompetentingos institucijos pažymi pranešdamos prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui sprendimo atsisakyti išduoti vizą motyvus (39 punktas).
LVAT 2014-06-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-184/2014 išaiškino, kad vien pareiškėjo dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės. Vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis. LVAT 2014-09-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014 pažymėjo, kad pareiškėjui tenka pareiga pateikti informaciją, kurios patikimumas būtų patvirtinamas svarbiais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti tokias abejones. LVAT 2014-02-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014 pažymėjo, kad pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. LVAT 2017-09-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-4285-624/2017 nurodė, kad Vizų kodekso 4 straipsnio 1 - 4 dalyse išvardintos kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą.
Migracijos departamento direktoriaus 2018-03-01 įsakyme Nr. 3K-54 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ išvardintas nebaigtinis kriterijų sąrašas, kurie vertinami nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Taigi, kaip nustatyta, pareiškėjas prašyme dėl nacionalinės vizos išdavimo kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė studijavimą TTVM. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, konsulas, susipažinęs su pateiktais duomenimis ir juos pagrindžiančiais įrodymais, pagrįstai vertino, kad pareiškėjas 2021-09-12 prašyme dėl nacionalinės vizos išdavimo jokių naujų aplinkybių, negu kad buvo nurodęs ankstesniame prašyme dėl nacionalinės vizos išdavimo, nenurodė, naujų dokumentų nepateikė, nepagrindė savo motyvų dėl Lietuvos aukštosios mokyklos pasirinkimo kriterijų, nepaaiškino, kodėl netęsia studijų kilmės ar kitose šalyse. Be to, pateiktos dokumentų kopijos, įskaitant rėmėjo įsipareigojimą bei įgytą bendrąjį ugdymą patvirtinančius dokumentus, nėra tinkamai patvirtintos – nelegalizuotos. Taigi, negalima nustatyti jų autentiškumo ir pateikiamos informacijos tikrumo, nepateikta pažyma dėl kvalifikacijos pripažinimo. Tarpininkavimo raštas išduotas anksčiau nei prieš 30 dienų iki prašymo dėl vizos išdavimo pateikimo, todėl neatitinka nacionalinės vizos išdavimo reikalavimų ir sąlygų. Konsulas vertino, jog TTVM yra nepatikimas kvietėjas, kviečiantis asmenis tik iš nelegalios migracijos didelės rizikos Afrikos valstybių - Kamerūno, Kongo, Ganos ir kt. Dažniausiai jų su prašymu išduoti vizą pateikti patvirtinamieji dokumentai yra parengti pagal vieną šabloną, kviečiami asmenys silpnai moka anglų kalbą, o jų rėmėjai gyvena kitose ES valstybėse. Teismas sutinka su atsakovės aplinkybių pateiktu vertinimu, kadangi pareiškėjas nepaneigė šių nustatytų ir įrodymais pagrįstų konsulo padarytų išvadų, nepateikė jokių kitų nurodytus argumentus paneigiančių įrodymų, t. y. apie anglų kalbos mokėjimą, kadangi TTVM studijos vyksta anglų kalba, legalizuotų dokumentų kopijų ir pan. Pareiškėjo nurodomas rėmėjas gyvena Vokietijoje. Be to, kaip matyti iš 2021-07-07 UAB Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos Pažymos apie studijas, ji išduota C. B. C. T., lytis nurodyta moteriška („priimta“, „studentė“). Visos šios nustatytos aplinkybės ir turimi įrodymai sukelia pagrįstas abejones dėl pareiškėjo atvykimo tikslo ir sąlygų, ir to pasekoje kyla rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, teismas vertina, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis pateikė visus reikiamus dokumentus prašymui dėl nacionalinės vizos išdavimo išnagrinėti, tokiu būdu nėra jokio pagrindo vertinti jo nelegalios migracijos grėsmės ir atsisakyti išduoti jam ncionalinę vizą. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis neturi ir neturėjo ketinimų neišvykti iš Lietuvos pasibaigus vizos galiojimo laikui, kad jis jau yra Vilniuje rezervavęs viešbutį, sumokėjęs 1100 eur mokestį už mokslą, įsigijęs kelionės draudimo polisą neįtakoja Sprendimo pagrįstumo. Nors pareiškėjas nurodo, kad turėjo teisėtus lūkesčius studijuoti Lietuvoje, tačiau, kaip minėta, šių lūkesčių tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus nepagrindžia. Pažymėtina, kad remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, o konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslas šiuo atveju yra studijos. Kaip minėta, pareiškėjas nepaneigė atsakovės nustatytų faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindo priimant skundžiamą Sprendimą remtis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 10 punktais.
Taigi, teisėjų kolegija ištyrusi ir įvertinusi bylos faktines aplinkybes nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuoja, kad konsulas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, nurodytas pareiškėjo tiek prašyme išduoti nacionalinę vizą, tiek ankstesniame prašyme, kurios, kaip nustatyta, nepakitusios ir nepagrįstos papildomais naujais įrodymais, bei remiantis pateiktu teisiniu reglamentavimu, aktualiu ginčo atveju, teisingai vertino, jog šiuo atveju kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl galimos jo nelegalios migracijos grėsmės.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo Sprendimo turinį nustatė, kad Sprendime tiksliai nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Įstatymo 19 straipsniu, Sprendime yra aiškiai įvardinti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai ir argumentai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, atitinkantį ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Todėl Sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas ir jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Administracinį sprendimą priima viešojo administravimo subjektas, o ne teismas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo C. B. C. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjos Jolanta Malijauskienė
Jolita Rasiukevičienė
Vita Valeckaitė