Civilinė byla Nr. 2A-92-259/2022

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00562-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4.;

2.4.2.2.; 2.4.2.12.2.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. R. ir E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. R. ir E. R. patikslintą ieškinį atsakovams R. B. ir E. B. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovai V. R. ir E. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams R. B. ir E. B., kuriame suformulavo reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovus R. B. ir E. B. savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: a) išmontuoti ir pašalinti atsakovams priklausančios tvoros elementus (įskaitant tvorą laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančius ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančiame 0,1429 ha ploto žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), kurie į šio žemės sklypo vidų kerta šio žemės sklypo ribą, pažymėtą MB „Tiksli valda“ 2019-06-04 žemės sklypo plane M 1:500, sklypo plotas 1 429 m2, koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) taškais 1-2-3-4-5 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 3 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 4 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 5 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir tokiu būdu atlaisvinti šioje dalyje atsakovų užvaldytą ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausantį nurodytą žemės sklypą; b) pašalinti atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame 0,0475 h ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), prie šio žemės sklypo ir ieškovams priklausančio 0,1429 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), bendros ribos, kuri MB „Tiksli valda“ 2019-06-04 Žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), Sklypo plotas 1 429 m2, pažymėta koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) taškais 1-2-3-4-5 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 3 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 4 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 5 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esamus objektus: betoninių trinkelių dangą 1 metro atstumu iki šiame punkte nurodytos ieškovų žemės sklypo ribos, kuri MB „Tiksli valda“ 2019-06-04 žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), Sklypo plotas 1 429 m2, pažymėta koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) taškais 1-2-3-4-5; šuns voljerą, esantį nurodyto atsakovų žemės sklypo pietryčių kampe, kuris MB „Darnios ribos“ matininko M. G. 2019-07-02 parengtame Žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), Sklypo plotas 475 m2, pažymėtas stačiakampio su viduje nubrėžtais įstrižais punktyrais formos figūra; 2) atsakovams R. B. ir E. B. neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų per teismo nustatytą laiką - skirti jiems 10 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo (sprendimo) neįvykdymo dieną ieškovų naudai; 3) priteisti ieškovų naudai iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1429 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovai statosi gyvenamąjį namą. Šalia ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,1429 ha ploto žemės sklypo yra atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis 0,0475 h ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas V. R. 2019-07-02 dalyvavo MB „Darnios ribos“ matininkui M. G. matuojant atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas ir to matavimo metu sužinojo, kad atsakovų tvora yra „įlindusi“ į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Po UAB „Matininkas“ atliktų bei pateiktų matavimų dokumentų (2019-10-16 situacijos planų ir 2019-10-18 pažymos) ieškovams tapo žinoma, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinės ribos su gretimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), neatitinka natūroje esančios ir gretimam sklypui nuosavybės teise priklausančios tvoros: tvoros betoninių stulpų konstrukcijos įtvirtintos žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra nutolusios 0,18-0,26 m nuo sklypo ribos; tvoros metalinių stulpų konstrukcijos įtvirtintos žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir yra nutolusios 0,01-0,15 m nuo sklypo ribos; dalis segmentinės tvoros, jungiančios betoninius ir metalinius stulpus, yra žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Sužinojus apie nurodytą nuosavybės teisės pažeidimą ieškovas V. R. kreipėsi į advokatą dėl šios teisės gynimo, po ko ieškovui tapo žinoma ir apie kitą jo teisės pažeidimą, t. y. kad, atsakovas (-ai) savo sklype palei šių abiejų ginčo žemės sklypų bendrą ribą, kuri MB „Tiksli valda“ 2019-06-04 žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), Sklypo plotas 1 429 kv. m. pažymėta koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) taškais 1-2-3-4-5, išklojo trinkeles bei savo sklypo gale (atsakovų žemės sklypo pietryčių kampe) palei tą pačią šių abiejų ginčo žemės sklypų bendrą ribą pastatė šuns voljerą su stogo nuolydžiu į ieškovų žemės sklypo pusę pažeidžiant Statybos techninio reglamento imperatyvius reikalavimus, kad tiesti atitinkamus stogo neturinčius inžinierinius statinius, kaip ir inžinierinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas, be to, statant nurodytą  privaloma turėti rašytinius gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus). Šiuo metu visas lietaus vanduo bei šiukšlės atsakovų trinkelėmis bei šuns voljero su stogo nuolydžiu į ieškovų žemės sklypo pusę stogo danga nuteka į ieškovų sklypą. Ieškovai dėl paaiškėjusių aplinkybių kreipėsi į atsakovus. Kadangi atsakovai geranoriškai nepašalino nurodytų nuosavybės teisės pažeidimų, ieškovai yra privesti savo teises ginti teisme.

2.       Atsakovai R. B. ir E. B. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku tapo dar 2007 m. gegužės 31 d. Ieškovas V. R. jam asmeninės nuosavybės teisę priklausiusį žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įgijo dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2016 m. gruodžio 9 d., o abiem ieškovams priklausantį žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos. Tiek tvora, tiek betono danga atsakovui priklausančiame sklype jau buvo iki sudarant jam žemės sklypo ir gyvenamojo namo bei kitų statinių pirkimo – pardavimo sutartį. Šią aplinkybę patvirtina nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje esantys kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenys, kuriuose užfiksuota, kad tiek tvoros, tiek betoninės dangos, ant kurios buvo sudėtos trinkelės, statybos metai yra 1998 m., o baigtumas – 100 proc. Trinkelės sudėtos buvo ne už ilgo po to, kai atsakovas įsigijo žemės sklypą, o tvoros stulpeliai apmūryti daugiau nei prieš dešimt metų, t. y. 2009 metais ir šią aplinkybę patvirtina pridedama 2009 metų būsto draudimo liudijimo kopija, iš kurio matyti, kad tvoros ir vartų statybos metai yra 2009. Iš to seka, kad atsakovai objektyviai negalėjo gauti jokio rašytinio sutikimo iš ieškovų, kadangi paprasčiausiai jie tuo metu nebuvo gretimo žemės sklypo savininkai. Kartu su atsiliepimu į ieškinį Iš 1996 metų namų valdos žemės sklypo ribų plano matyti, kad yra visi suderinimai tiek kaimynais, tiek su regionine kadastro byla. Šiame įrodyme nurodytų ribų atsakovai visą laiką laikėsi. Iš 2008 m. gegužės 12 d. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) parengto plano taip pat matyti, kad atsakovo sklype esanti tvora bei stulpelių apmūrinimas nepatenka į ieškovų žemės sklypą. Be to, ieškovas prieš įsigyjant žemės sklypą, kuris priklausė jo motinai, tikrai ne kartą jame lankėsi ir matė tiek tvorą, tiek trinkeles. Taigi, nei pats asmeniškai, nei savo motinos vardu ieškovas V. R. nereiškė jokių pretenzijų, susijusių su žemės sklypo savininko teisių pažeidimu. Toks ilgas laiko tarpas, kuriuo metu atsakovams nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos nei iš buvusio žemės sklypo savininko – ieškovo motinos, nei iš paties ieškovo V. R., tik patvirtina faktą, kad jokios ieškovų teisės nebuvo ir nėra pažeistos. Tenkinus tokį ieškinį, susidarytų paradoksali situacija, kuomet asmuo daugiau nei 10 metų naudojasi tvora ir betoninėmis trinkelėmis, o po 10 metų paaiškėja, kad toks naudojimasis galimai pažeidžia gretimo sklypo savininko teises. Tokiu aiškinimu yra pažeidžiami civilinių teisinių santykių stabilumo principai. Net jei ir laikyti, kad egzistuoja tam tikras pažeidimas, su kuo atsakovai nesutinka, bet kokiu atveju yra suėjęs ir bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kurį atsakovai ir prašo taikyti. Kita svarbi aplinkybė, kad atsakovams nebuvo pranešta apie žemės sklypo ribų ženklinimą, todėl nebuvo sudarytos sąlygos atsakovams bendradarbiauti, pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų išreikšti pradinėse stadijose (Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1., 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų. Iš to seka, kad visiškai neaišku, ar iš tiesų teisingai buvo išmatuotos žemės sklypo ribos, kokiu prietaisu tai buvo daryta, ar prietaisui buvo atlikta metrologinė patikra, ar įvertintos galimos paklaidos ir t.t. Juo labiau, net jei ir vertinti kai kuriuos ieškovų pateiktus įrodymus, matyti, kad kai kuriuose vietose nesutarimas dėl atstumų sudaro vos 0,01 m. reikšminga aplinkybė ir ta, kad ieškovai savo žemės sklype, šalia ginčo tvoros, yra atlikę žemės kasinėjimo darbus ir tai lėmė atsakovams priklausančios tvoros pasvyrimą ir galbūt net galima pasislinkimą į ieškovų žemės sklypo pusę. Tokiu būdu už galimą atsakovams priklausančios tvoros pasvyrimą yra atsakingi patys ieškovai ir negali jų atliktų darbais atsiradusios neigiamų padarinių rizikos perkelti atsakovams. Ieškovų teiginiai apie neva patenkančias šiukšles ir nešvarumus į jų žemės sklypą nuo trinkelių yra tik deklaratyvūs ir neįrodyti teiginiai, nes betono trinkelių galuose yra iškilęs bortelis, kuris nei šiukšlėms, kurių atsakovų kieme nėra, nei vandeniui neleidžia patekti į ieškovų žemės sklypą. Ieškovai kelia klausimą dėl voljero teisėtumo, tačiau iki šios bylos iškėlimo nei buvę žemės sklypo savininkai, nei jie niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl šuns voljero ir su tuo susijusių klausimų, nors voljeras buvo pastatytas apytiksliai 2013 metų pabaigoje. Be to, ieškovai nenurodo jokių teisės normų, kurias atsakovai galėtų būti pažeidę. Lygiai taip pat ieškovai nėra pateikę ir nurodę, kokiu atstumu nuo jų žemės sklypo ribos yra pastatytas voljeras. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2013-07-16 iki 2014-12-31) 23 straipsnio 25 dalis numatė, kad šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Buvęs šiuo metu ieškovams priklausančio žemės sklypo savininkas per Statybos įstatyme nustatytus terminus nereiškė atsakovams jokių pretenzijų nei dėl trinkelių, nei dėl tvoros, nei dėl šuns voljero, todėl joks papildomas rašytinis sutikimas atsakovams nėra ir nebuvo būtinas, o ieškovai iš esmės yra praradę teisę reikšti kažkokias pretenzijas. Iš ieškinio nėra žinomi ir jokie ginčo objektų, kuriuos ieškovai teismo prašo įpareigoti atsakovus atitraukti atitinkamu atstumu, išorės matmenys, tad nėra aišku, kuriai statinių kategorijai šie statiniai galėtų būti priskirti, taip pat neaišku, ar ginčo objektai, suskaičiavus jų matmenų įvertinimo koeficientą, apskritai priskirtini statiniams. Šias aplinkybes privalo įrodyti ieškovai, tačiau jokie įrodymai į bylą nėra pateikti.

3.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) atsiliepime į ieškinį prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas buvo gautas sujungus du žemės sklypus. 2016-12-09 V. R. žemės sklypą padovanojo motina A. S. R.. Jai žemės sklypas buvo paženklintas 2009-09-11. Ji sutiko su nustatytomis ribomis ir žemės plotu. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2009-12-04. Matavimus atliko UAB „Matininkas“, jokių pastabų dėl esančios tvoros nebuvo nurodyta. Atsakovams priklausantis žemės sklypas gautas sujungus du žemės sklypus. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Atsakovai 2017-02-28 kreipėsi į Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrių su prašymu išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje. Sutikimas buvo išduotas. Atsakovas ten sudėjo trinkeles. 2019-11-28 sutartimi ši valstybinės žemės sklypo dalis priklauso R. B.. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl žemės sklypo ribų nėra, todėl NŽT neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

4.       Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir Inspekcija) atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis numato, kad nesudėtingasis statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Atitinkamai pagal Reglamento 1.01.03:2017 16 punktą nesudėtingųjų statinių sąrašas pateikiamas Reglamento 2 ir 3 lentelėse. Objektai laikomi nesudėtingaisiais statiniais, jei jie atitinka Statybos įstatyme įtvirtintą sąvoką. Reglamento 1.01.03:2017 18 punktas numato, jog objektai, kurių statinio matmenų įvertinimo koeficientas K ? 10, nelaikomi nesudėtingaisiais statiniais ir jiems netaikomi Statybos įstatymo reikalavimai. Statinio matmenų įvertinimo koeficientas K apskaičiuojamas pagal Reglamento 1.01.03:2017 22.4 punkte pateiktą formulę. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio nėra žinomi jokie ginčo objektų, kuriuos ieškovas teismo prašo įpareigoti atsakovus nugriauti, išorės matmenys, tad nėra aišku, kuriai statinių kategorijai šie statiniai galėtų būti priskirti, taip pat neaišku, ar ginčo objektai, suskaičiavus jų matmenų įvertinimo koeficientą K, apskritai priskirtini statiniams. Inspekcija su nagrinėjamos bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų nei Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“, nei Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nėra gavusi. Taip pat Inspekcija neturi duomenų, jog dėl ieškinyje nurodytų ginčo objektų būtų surašyti atitinkami administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai. Nagrinėjamoje byloje Inspekcija nėra susijusi jokiais teisiniais santykiais nė su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas darytų įtaką jos teisių ir pareigų apimčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu netenkino patikslinto ieškinio ir priteisė iš ieškovų V. R. ir E. R. atsakovams R. B. ir E. B. 3 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei priteisė iš ieškovų V. R. ir E. R. valstybei 6,30 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6.       Teismas nustatė, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš A. S. R.. 2019-09-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovams dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1429 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungus du žemės sklypus. UAB „Matininkas“ nurodė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinės ribos su gretimu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), neatitinka natūroje esančios ir gretimam sklypui nuosavybės teise priklausančios tvoros: tvoros betoninių stulpų konstrukcijos įtvirtintos atsakovų žemės sklype yra nutolusios 0,18-0,26 m nuo sklypo ribos; tvoros metalinių stulpų konstrukcijos yra nutolusios 0,01-0,15 m nuo sklypo ribos; dalis segmentinės tvoros, jungiančios betoninius ir metalinius stulpus, yra ieškovų žemės sklype. Dėl to neišlaikomas minimalus atstumas tarp ieškovų ir namo ir sklypo ribos 2020 m. lapkričio mėnesį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, išnagrinėjusi ieškovo V. R. skundą, nurodė, kad negali konstatuoti, jog tvora, voljeras ir trinkelių dangos aikštelė yra pastatyti ant žemės sklypo ribos, ar peržengiant sklypo ribą. Atsakovų žemės sklypas nepatenka į teritorijas, todėl tvoros, voljero, trinkelių dangos aikštelės statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas. Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,0475 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-05-31, 2019 m. suformuotas sujungimo būdu po 2019-11-28 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovams priklauso gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 2007-05-31 iš Z. S.. 2004-04-26 atsakovų namų valdos knygoje nurodyta, kad egzistuoja tvora ir betono aikštelė, pastatytos 1998 m., kurių baigtumas 100 procentų. 1996-05-20 namų valdos, tuo metu priklaususios V. L., žemės sklypo ribų plane pažymėta, kad atlikti suderinimai su kaimynais ir regionine kadastro grupe.

7.       Teismo 2021-08-13 ekspertizės akte nurodyta, kad: 1) ginčo tvoros konstrukciniai elementai, turintys tiesioginį sąlytį su žemės paviršiumi (pamatai) atstumais nuo 0,01 metro iki 0,18 metro neatitinka ginčo ribos – užima ieškovų žemės sklypo paviršių; 2) ginčo tvoros konstrukciniai elementai (betoninių stulpų apdailos plytos, betoniniai stogeliai, medinių lentų segmentai, metaliniai segmentai, metaliniai stulpai), esantys virš žemės paviršiaus, atstumais nuo 0,02 metro iki 0,23 metro neatitinka ginčo ribos – užima virš ieškovų žemės sklypo esančią oro erdvę; 3) nagrinėjamu atveju taikytina leistina suminė 0,25 metro paklaida (0,1 m paklaida dėl matavimų būdo / metodikos + 0,15 m paklaida dėl galimų vietinės / valstybinės koordinačių sistemos skirtumų); 4) tiek ieškovo žemės sklypo paviršių, tiek virš jo esančią oro erdvę užimantys ginčo tvoros konstrukciniai elementai pagal vietovėje išmatuotus atstumus neviršija nagrinėjamu atveju taikytinos leistinos suminės 0,25 metro paklaidos, o nustatyti ginčo tvoros ir ginčo ribos neatitikimai nelaikytini pažeidimais bei vertintini kaip dėl objektyvių priežasčių atsiradę skirtumai, atliekant tų pačių vietovės taškų matavimus skirtingu laiku / skirtingais metodais / skirtingose koordinačių sistemose.

8.       Teismas, nurodė, kad nuosavybės teisės turinį sudaro asmens teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ar kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovai šioje byloje gina savo galimai pažeistą jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies naudojimosi teisę, nesusijusią su valdymo netekimu, pareiškę negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2019 ir joje cituojamos nutartys).

9.       Teismas, remdamasis atsakovo R. B. paaiškinimais, kuriuos patvirtino liudytojų V. P., I. P., M. D., Z. B. parodymai, konstatavo, kad ginčo tvorą tvėrė ankstesnis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Namų valdą įsigijęs atsakovas R. B. tvorą tik rekonstravo, pakeisdamas jos segmentą ir apmūrindamas metalinius tvoros stulpelius. 2009 m. atliekant žemės sklypo, šiuo metu priklausančio ieškovams, ženklinimą ir kadastrinius matavimus, tvora atsakovų žemės sklype toje pačioje vietoje jau buvo. Atsakovams priklausantis žemės sklypas buvo ženklintas 1996 m. Todėl teismas sprendė, kad byloje esminę reikšmę turi klausimas, ar egzistuoja leistina paklaida dėl kadastrinių matavimų atlikimo skirtingose koordinačių sistemose.

10.       Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, 24 punkte yra nurodyta, kad žemės sklypams, kurių plotas yra 0,2 ha arba mažesnis, leidžiama ploto vidutinė kvadratinė paklaida iki 2 m2, o 44 punkte nurodyta, kad, jeigu žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo savininkui pageidaujant gali būti tikslinami žemės sklypo kadastro duomenys. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534, 123 punkte nurodyta, kad, jeigu žymimos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos, išmatuotos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribomis, taip pat išmatuotomis valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastro žemėlapyje žymimos ribos, kai jos nesutampa: miestuose – iki 0,1 metro, kitose teritorijose – iki 0,3 metro. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje sujungiamos kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka. Jeigu nesutapimai didesni, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos, o netikslumai taisomi šių Nuostatų 125–128 punktuose nustatyta tvarka. Šia teisės norma rėmėsi matavimus atlikęs matininkas M. G..

11.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ekspertizės akte nurodyta, jog turi būti taikoma leistina suminė 0,25 m paklaida, dėl kurios esami tvoros ir sklypų ribos neatitikimai nelaikytini pažeidimais. Atsakovams šiuo metu priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai 1996 m. buvo atlikti naudojant vietinę (duomenys neskelbtini) koordinačių sistemą. Vietinės koordinačių sistemos buvo perskaičiuotos į valstybinę, numatant paklaidas, pagal kurias leistini ribų nesutapimai (duomenys neskelbtini) mieste yra 0,15 m. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovų atstovo teiginiu, kad vietinės koordinačių sistemos duomenys nebuvo perkelti į valstybinę sistemą, nes tokių duomenų byloje tiesiog nėra. Valstybės įmonė Registrų centras nenurodė, kad duomenys nebuvo perkelti. To nenurodė ir trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Duomenų neperkėlimas būtų traktuotinas kaip Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 115 punkto nesilaikymas, tokia situacija tiesiog negalėjo būti leistina. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra faktinio pagrindo remtis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 123 punktu, nes atsakovų žemės sklypo pirminiai kadastriniai matavimai buvo atlikti vietinėje koordinačių sistemoje.

12.       Priešingai, nei mano ieškovų atstovas, teismas nurodė, kad neturi teisinio pagrindo nesivadovauti ekspertizės aktu vien todėl, kad ieškovų pasiūlyto ir teismo skirto eksperto išvados nėra naudingos ieškovams. Žinoma, kad eksperto kompetencija nėra atlikti teisės normų aiškinimą, tačiau ekspertas kaip specialių žinių turintis tos srities profesionalas įvykdė pareigą nurodyti apie paklaidos taikymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 216 straipsnio 2 dalis). Jei ekspertas tą būtų sąmoningai ar nesąmoningai nutylėjęs, ekspertizės aktas neatitiktų jam keliamų reikalavimų ir netgi būtų pagrindas svarstyti eksperto atsakomybės klausimą. Ieškovai iš esmės nekvestionavo ekspertizės išvadų, neprašė apklausti ekspertą ar skirti pakartotinę ekspertizę, todėl teismas sprendė, kad šiuo įrodymu gali būti grindžiamos teismo išvados. Tvoros įsiterpimas į ieškovų sklypą yra – 0,01 m-0,18 m sąlytyje su žemės paviršiumi ir 0,02 m-0,23 m – virš žemės paviršiaus. Šie atstumai iš esmės yra nežymūs, vertinant pagal minėtą teisės aktuose numatytą leistiną maksimalią paklaidą. Toks tvoros pasvirimas ir įsiterpimas konkrečiuose taškuose keliais centimetrais į ieškovų žemės sklypą nelaikytinas teisės aktų pažeidimu.

13.       Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo pašalinti betoninių trinkelių dangą 1 metro atstumu iki ieškovų žemės sklypo ribos, teismas remdamasis atsakovo ir liudytojų parodymais nustatė, kad atsakovui 2007 m. įsigijus namų valdą, ginčo žemės sklypo vietoje buvo betoninė danga. Atsakovas 2009 m. ant buvusios betono dangos užklojo trinkeles. Betoninė trinkelių danga nepasižymi savybėmis, pagal kurias ją būtų galima laikytini statiniu ir priskirti kuriai nors statinių rūšiai pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Iš to seka, kad trinkelių dangos statybai neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas, ką Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė dar 2020 m. lapkričio mėnesį išnagrinėjusi V. R. skundą. Trinkelių dangos statyba nepatenka ir į sąrašą atvejų, numatytų STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentų padarinių šalinimas“, kada yra reikalingas besiribojančių sklypų savininkų sutikimas. Be to, šis Statybos techninis reglamentas įsigaliojo tik 2017-01-01, taigi, 2009 m., kai atsakovai klojo trinkeles, apskritai nebuvo tokio reikalavimo. 2009 m. galiojusioje Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijoje taip pat nebuvo normų, kurios būtų nustačiusios, jog betoninė trinkelių danga priskirtina statiniams ir jai būtinas besiribojančių sklypų savininkų sutikimas ar taikytini atstumo reikalavimai. Todėl teismas darė išvadą, kad nesant teisinio pagrindo priskirti trinkelių dangą statiniams, netaikytinas ir atstumo reikalavimas, kuris teisės aktuose numatytas statiniams kaip reguliavimo objektui, bei reikalavimas gauti besiribojančio sklypo savininko sutikimą.

14.       Teismas, remdamasis byloje esančiais vaizdo įrašais ir kitais įrodymais, neturėjo faktinio pagrindo vertinti, kad dėl atsakovo sklype esamos trinkelių dangos arčiau nei 1 m atstumu iki sklypo ribos yra pažeidžiamos ieškovų teisės. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovų kieme yra lietaus vandens surinkimo įrenginys (šulinys, trapas), į kurį subėga lietaus vanduo, o iš pateiktų vaizdo įrašų negalima daryti net teorinės prielaidos, kad nuo bortelio, skiriančio trinkelių dangą nuo ieškovų sklypo, bėgantis (srovenantis) lietaus vanduo gali užtvindyti ieškovų sklypą ar kitaip padaryti žalą. Vandens srovenimas yra natūralus dėl sklypų aukščių skirtumo. Ieškovų sklypas yra žemiau. Ieškovams baigus namo statybas ir sutvarkius statybos aikštelę, t. y. aplinką, galimai sklypas bus pakeltas ir išnykus aukščių skirtumui, vanduo savaime nenubėgs. Be to, vaizdo įraše bei nuotraukose užfiksuoti ieškovų sklypo paviršiaus nelygumai dėl tebevykstančių statybų, minkštas gruntas, lietvamzdžiais bėgantis vanduo, todėl būtų akivaizdžiai nesąžininga teigti, kad į sklypą vanduo gausiai patenka tik iš atsakovų sklypo. Vaizdo įraše matomos vėjo suneštos lapų, augalų liekanų sankaupos susidarė vėlgi dėl esamo aukščio skirtumų. Nuotraukose, vaizdo įrašuose nesimato, kad atsakovų sklype netoli sklypų ribos augtų medžiai ar krūmai, kurių lapai galėtų būti atnešami, ar būtų kitas taršos šaltinis. Kiemas išklotas trinkelėmis, yra švarus ir tvarkingas. Ant tvoros pakabintos vazoninės gėlės tokio kiekio šiukšlių natūraliai negali sąlygoti. Nėra pagrindo teigti, kad vaizdo įrašuose matomos gamtinės šiukšlės, kurių, beje, matoma ir ant atsakovų trinkelių dangos, buvo atneštos iš atsakovų žemės sklypo kaip teršiančio šaltinio. Be to, iš nuotraukų matyti, kad bortelio viršus yra pakeltas, todėl šiukšlių patekimas yra apribotas. Teismas papildomai pažymėjo, kad besiribojančio sklypo savininkas (net ne šiuo konkrečiu atveju) negali būti laikomas atsakingu už gamtos reiškinius, t. y., kad gamtoje vėjas nešioja lapus ar kitas šiukšles. Tai prieštarautų protingumo principui. Nenustačius teisės aktų ir ieškovų teisių pažeidimų, teismas sprendė, kad reikalavimas dėl trinkelių dangos pašalinimo netenkinamas.

15.       Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su šuns voljeru, teismas nurodė, kad voljerai pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 21.2 punktą priskiriami nesudėtingiems statiniams – kitiems inžineriniams statiniams – užtvaroms. Jei voljero aukštis ? 1 iki ? 2 m jis priskiriamas I grupei, jei aukštis - > 2 iki ? 5 m aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ? 80 proc. – II grupei. Šis reglamentas įsigaliojo 2017-01-01. Nustatyta, kad atsakovų šuns voljeras pastatytas 2013 m. 2013 m. galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija nenumatė, kad statant inžinerinį statinį būtų reikalingas besiribojančio sklypo savininko sutikimas ir nenustatė imperatyvaus atstumo reikalavimo. Byloje nėra duomenų, kuriuose būtų užfiksuotas lietaus vandens bėgimas bei šiukšlių patekimas nuo voljero stogo. Iš esamos vaizdinės medžiagos vertintina, kad aplink voljerą nėra šaltinio, iš kurio ar nuo kurio šiukšlės galėtų patekti ant voljero stogo, o nuo šio – į ieškovų sklypą. Be to, iš nuotraukos (1 t., b. l. 120) matyti, kad nuo voljero stogo krašto iki sklypų ribos (riboženklių) dar yra pakankamas atstumas, todėl, įvertinus voljero stogo nuožulnumą bei tai, kad stogo kraštas yra statmenai nukreiptas žemyn, yra pagrindas teigti, kad didžiąja dalimi ar netgi visiškai lietaus vanduo patenka į atsakovų, o ne ieškovų žemės sklypą. Ieškovų atstovo argumentas, kad lietaus vanduo gali sukapoti augalus, kuriuos ieškovai ateityje gali sodinti, vertintinas kaip hipotetinis ir praktiškai sunkiai įmanomas, įvertinus tai, kad augalai turi būti sodinami laikantis tam tikro atstumo nuo ribos. Ieškovai nepateikė įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą apie voljero vidų, t. y. kad šuns laikymo sąlygos pažeidžia higienos sąlygas, kas gali sąlygoti smarvę ar kitokį diskomfortą aplinkiniams gyventojams. Nesant įrodymų apie pažeidimą, teismas sprendė, kad teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

16.       Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, darė išvadą, kad nenustatyta nei teisės aktų normų, nei ieškovų teisės pažeidimų, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieškinio senaties termino subjektyviųjų kriterijų.

17.       Netenkinus patikslinto ieškinio, teismas sprendė, kad iš ieškovų atsakovams priteisiamos jų turėtos 3 000 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o valstybei 6,30 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Apeliaciniame skunde ieškovai V. R. ir E. R. prašo panaikinti Kauno  apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti ieškovų patikslintą ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 85 Eur žyminis mokestis ir 1 200 Eur išlaidos advokato pagalbai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad šalių faktinė sklypų riba buvo nustatyta abiem šalims atliekant naujus kadastrinius matavimus (t. y. neperkeliant prieš tai atliktų kadastrinių matavimų iš vienos sistemos į kitą) jau iš karto Valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini)  (toliau bus vadinama ir Valstybine KS) ir nauji žemės sklypai buvo suformuoti sujungiant net kelis žemės sklypus. Esminė aplinkybė yra ta, kad šalių namų valdų žemės sklypai buvo suformuoti naujai, kaip nauji nekilnojamieji daiktai ir kaip nauji daiktai įregistruoti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje (pvz., 1 t. b.l. 48). Tarp šalių net nėra ginčo dėl šiuo metu Nekilnojamojo turto registre esančios įregistruotos abiejų šalių naujai suformuotų 2019 metais žemės sklypų bendros ribos ir nei viena šalis neginčija, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota ir atitinkamos šalies namų valdos žemės sklypo plane pažymėta bendra riba (t. y. koordinatės Valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94) yra teisinga ir nei viena šalis neprašo šioms koordinatėms taikyti jokios paklaidos (ar tai 0,10 m. dėl matavimo būdo, ar 0,15 m. dėl kokio nors perkėlimo iš Vietinės KS į Valstybinę KS). 

18.2.                      Alogiškas būtų teisinis ir faktinis vertinimas, kad, net nesant ginčui dėl šalių abiejų žemės sklypų bendros ribos, būtų galima faktinė situacija, kad dalis atsakovų tvoros (ar bet kurio kito statinio ar statinio priklausinio) gali stovėti ne jų (atsakovų) žemės sklype, o ieškovų žemės sklype. Svetimos tvoros stovėjimas ieškovų namų valdos žemės sklype pažeidžia jų teises ir teisėtis interesus, apsunkina ieškovams naudojimusi šiuo žemės sklypu, mažina jo vertę ir pan., kas trukdo ieškovams naudotis nuosavybe pagal paskirtį (tame tarpe ir statyti statinius laikantis teisės aktų nustatytų atstumų, matuojamų nuo šios ieškovė žemės sklype esančios tvoros/jos nurodytų elementų). Pirmosios instancijos teismo pritaikytos matavimo paklaidos gali būti taikomos tik sprendžiant ginčą dėl konkretaus žemės sklypo ribos (ar kelių žemės sklypų bendros ribos), tačiau ne sprendžiant ginčą dėl tvoros ir/ar jos dalių buvimo vietos, kai nėra ginčo dėl žemės sklypų ribos bei kai neginčijamai nustatyta, kad tvoros dalis (tvoros elementai) stovi už atsakovų žemės sklypo ribų, t.y. ieškovų žemės sklype.

18.3.                      Ekspertas vadovavosi (Ekspertizės akto 22 psl. 5-ta pastraipa) negaliojančiu Namų valdos žemės sklypo planu 1996-05-20 (b.l. 59), kuris šiam ginčui spręsti nebėra aktualus, kadangi tik 2019-07-02 atsakovų iniciatyva buvo suformuotas ir įregistruotas naujas daiktas, t. y. dabartinis atsakovų namų valdos žemės sklypas (1 t. b.l. 48) ir tai buvo padaryta pagal 2019-07-02 dieną Valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) atliktus visiškai naujus kadastrinius matavimus. Taigi atsakovų ginčo žemės sklypo ribos yra nustatytos naujai 2019-07-02 ir šiuo metu, kaip ir ekspertizės atlikimo metu, tiktai jos buvo galiojančios ir aktualios ir tik jomis ekspertas galėjo vadovautis. Paklaida 0,15 gali būti taikoma tik tada, kai žemės sklypo ribų matavimai buvo atlikti taikant Vietinę koordinačių sistemą, t.y. iki 1998 metų (nes Vietinė KS buvo taikoma iki 1998 m.), ir po to tie matavimo duomenys buvo automatiškai perkeliami į Valstybinę koordinačių sistemą. Tik tokiu būdu po to matuojant likusio nekeisto (tuo labiau, ne naujai suformuoto) žemės sklypo ribas būtų galima taikyti nurodytą paklaidą. Tačiau ginčo atveju to daryti negalima ir nėra pagrindo, nes šiuo metu yra aktualūs tik 2019-07-02 atlikti iš karto Valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) registruoti matavimai, pagal kuriuos ir nustatytos atsakovų ginčo sklypo ribos ir akivaizdžiai nustatyta, kad ieškovų nurodoma dalis atsakovams priklausančios tvoros stovi ne jų žemės sklype, kurio, pažymėtina, ribų atsakovai neginčija, o ta dalis stovi ieškovų žemės sklype.

18.4.                      Ieškovai neginčija teismo eksperto išvadų dėl faktų nustatymo, dėl kurio nustatymo ir buvo paskirta ši ekspertizė, o būtent, kad: <...> Tyrimo metu buvo nustatyti šie pagrindiniai faktai: 1) Ginčo tvoros konstrukciniai elementai, turintys tiesioginį sąlytį su žemės paviršiumi (pamatai) atstumais nuo 0,01 metro iki 0,18 metro neatitinka Ginčo ribos – užima Ieškovų žemės sklypo paviršių; 2) Ginčo tvoros konstrukciniai elementai (betoninių stulpų apdailos plytos, betoniniai stogeliai, medinių lentų segmentai, metaliniai segmentai, metaliniai stulpai), esantys virš žemės paviršiaus, atstumais nuo 0,02 metro iki 0,23 metro neatitinka Ginčo ribos – užima virš Ieškovų žemės sklypo esančią oro erdvę <...>. Tačiau dėl likusios išvados dalies (dėl išvados 3 ir 4 punktų) ieškovai nurodė, kad šioje dalyje ekspertas išėjo už jam pavestos atlikti ekspertizės ribų ir, neturėdamas atitinkamos kompetencijos bei nesant pavedimo ekspertui atlikti teisės normų aiškinimą, pateikė jo kompetenciją bei jam skirtą užduotį viršijančias išvadas dėl šiam ginčui taikytinos suminės 0,25 m paklaidos taikymo bei dėl tvoros ribų neatitikimo nevertinimo pažeidimu, todėl šioje dalyje atitinkamos išvados nėra pagrįstos ir teismui jomis vadovautis nėra teisinio pagrindo.

18.5.                      Kadangi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovų ir atsakovų namų valdos žemės sklypai yra naujai suformuoti ir jų ribos taip pat yra nustatytos iš karto jau Valstybinėje KS, o ne perkeltos iš Vietinės sistemos, todėl yra akivaizdžiai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiam ginčui turi būti taikoma teismo eksperto G. P. nurodyta suminė 0,25 m paklaida (0,1 m paklaida dėl matavimo būdo/metodikos ir papildomai 0,15 m paklaida dėl galimų vietinės/valstybinės koordinačių sistemos skirtumų), be to, nepagrįstas yra ir šio teismo vertinimas, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovų atstovo teiginiu, kad šiuo metu egzistuojančio, 2019 metais naujai suformuoto atsakovų žemės sklypo duomenys nebuvo perkelti iš Vietinės koordinačių sistemos į Valstybinę koordinačių sistemą.

18.6.                      Pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl žemės sklypų ribų nesutapimų nėra ir šalys jų žemės sklypų bendros ribos neginčija, neįrodinėja, kad ribos ar bet kurios kitos šalių žemės sklypų ribos nesutampa bei neprašo šalių bendros ribos tikslinti, todėl, sprendžiant ginčą ne dėl žemės sklypų ribos, o dėl tvoros dalies buvimo ieškovų žemės sklypo teritorijoje, teismo nurodytos paklaidos netaikytinos, o jas pritaikęs pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 534, 123 punktą. Atitinkamą teisės aiškinimą suponuoja ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522, (įskaitant ir teismo sprendime cituotas 24, 44 punktų nuostatas), kur reglamentuota žemės sklypų ribų nustatymo bei tikslinimo tvarka (galimybė), tačiau ne sklype esančių statinių ir/ar tvoros ribų nustatymo bei tikslinimo tvarka (galimybė).

18.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ir ieškinio reikalavimus dėl trinkelių dangos ir šuns voljero nenustatęs ieškovų teisių pažeidimo ir taikytino teisinio reguliavimo. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai nurodė nuo 2005 metų, taip pat tiek 2009 metais, tiek ir vėliau galiojusius ir šiuo metu galiojančius atitinkamus reglamentus, kuriais grindžia savo patikslintą ieškinį (2005-07-01 priimtas Statybos techninis reglamentas Nr. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, 2010-09-27 priimtas Statybos techninis reglamentas Nr. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, 2016-12-12 priimtas Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos dokumentų padarinių šalinimas“), kurie nustatė draudimą pakloti ginčo trinkeles ar betono dangą bei statyti inžinierinius statinius mažesniu nei 1 m atstumu nuo gretimo sklypo ribos be gretimo sklypo savininko sutikimo raštu. Visi atitinkami reglamentai, reglamentavę (įskaitant ir 2009 m. bei 2013 m.) ar reglamentuojantys nurodytoje vietoje trinkelių tiesimą ar stogą turinčio statinio (pastato) statymą arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, imperatyviai nustato, kad tai galima daryti tik turint rašytinius gretimų žemės sklypų (teritorijų savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus). Tačiau atsakovai tokių rašytinių sutikimų (susitarimų) neturėjo ir neturi. Tvoros rekonstrukcijai (kas laikytina neginčijamai nustatytas tvoros apmūrinimas dekoratyvinėmis plytomis bei sumontavimas naujai metalinių segmentų, kurių iki tol nebuvo) buvo reikalingas ieškovų rašytinis sutikimas ir net statybos leidimas, o tuo tikslu atitinkamu einamu momentu turėjo būti atlikti ir kadastriniai matavimai, kurių atlikimo metu turėjo būti taikomi nurodyti Statybos reglamentai.

18.8.                      Atsakovams neteisėtai išklojus betoninių trinkelių danga visą savo kiemą iki besiribojančio ieškovams priklausančio nurodyto žemės sklypo ribos, be to, neteisėtai pastačius palei tą pačią ribą šuns voljerą su stogo nuolydžiu į ieškovų žemės sklypo pusę, ieškovų nuosavybės teise pažeidžiama ir toliau, nes visi nešvarumai su lietaus vandeniu teka į ieškovų žemės sklypą ir teršia jį. Tą faktą, kad atsakovams priklausančiame ginčo žemės sklypo gale prie pat tvoros, skiriančios abu nurodytus ginčo žemės sklypus, yra pastatytas šuns voljeras su stogo nuolydžiu į ieškovų žemės sklypo pusę, patvirtina antstolio A. Š. 2020-6-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)  (ir prie jo pridėtose nuotraukose), kuriame šios faktinės aplinkybės yra konstatuotos. Tai, kad šuns voljeras ribojasi su tvora bei iki jo nuo šalių sklypų bendros ribos tikrai nėra 1 metro atstumo patvirtina ir ieškovų pateikti vaizdo įrašai bei nuotraukos, kaip ir pačių atsakovų pateiktos nuotraukos. Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, koks yra voljero atstumas nuo sklypo ribos, kas teismui neleido konstatuoti, ar yra išlaikytas prieš tai nurodytas 1 metro atstumas, yra nepagrįstas. Pastarosios aplinkybės taip pat įrodo, kad yra nepagrįstas ir teismo vertinimas, kad byloje nėra duomenų, kuriuose būtų užfiksuotas lietaus vandens bėgimas nuo šuns voljero stogo. Į bylą su 2019-05-17 lydraščiu ieškovų buvo pateiktas DVD su dviem vaizdo įrašais, kuriuose ieškovas 2021-05-14 užfiksavo faktines aplinkybes šių įrašų darymo metu ir kurie įrodo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad visas lietaus vanduo bei šiukšlės atsakovų trinkelėmis bei šuns voljero su nuolydžiu stogo danga nuteka į ieškovų žemės sklypą.

18.9.                      Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai, kol jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje yra atsakovams priklausančios tvoros dalis, šia sklypo dalimi negali naudotis pagal paskirtį, o dėl 1 m atstumo nesilaikymo įrengiant kiemo aikštelę, padengtą betoninių trinkelių danga, bei pastatant voljerą, pažeidžiami prieš tai nurodyti ieškovų interesai. Ieškovų teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, t. y. kiekvieną dieną, kol jų žemės sklypo dalyje, ieškovų teigimu, neteisėtai stovi atsakovams priklausantis statinys. Prieš tai nurodytos aplinkybės įrodo, kad ieškovai įrodė abu nurodytus dalykus pagal CK 4.98 straipsnį, t. y. kad jie yra turto savininkai ir kad jų teisės yra pažeistos bei pažeidžiamos ir šiuo einamu metu.

19.       Atsakovai R. B. ir E. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1.                      Apeliaciniame skunde apeliantai daug dėmesio skiria kvestionuojant aplinkybę dėl leistinų paklaidų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo ekspertizė ir ją atliko pačių apeliantų siūlytas ekspertas. Teismo ekspertizėje nustatyta, kad turi būti taikoma leistina suminė 0,25 m paklaida, dėl kurios esami tvoros ir sklypų neatitikimai nelaikytini pažeidimais (3 t., bylos lapas 27). Svarbu pažymėti, kad tvoros nužymėjimas buvo vykdomas dar vietinėje koordinačių sistemoje, o dabar tikrinama jau valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi, būtent tokia paklaida galėjo atsirasti dėl koordinačių transformavimo iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą. Atsakovų vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovų namų valdos žemės sklypai yra naujai suformuoti ir jų ribos taip pat yra nustatytos iš karto jau valstybinėje koordinačių sistemoje, nepaneigia sprendimo teisėtumo, nes tuo metu nebuvo patikrintas atsakovų žemės sklypo konvertavimo iš vietinės sistemos teisingumas į (duomenys neskelbtini), o būtent paklaidų egzistavimą patvirtino byloje ekspertizę teismo pavedimu atlikęs ekspertas.

19.2.                      Priešingai nei nurodo apeliantai, šios paklaidos nurodymas yra išimtinai susijęs su byloje keliamais klausimais ir jokiu būdu neviršija eksperto kompetencijos. Svarbu akcentuoti, ką pagrįstai nustatė ir nurodė sprendime pirmosios instancijos teismas, ieškovai ekspertizės išvadų nekvestionavo, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, nepasinaudojo teise užduoti ekspertui klausimus, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sutiko su joje nurodytomis išvadomis. Vien tai, kad ekspertizės išvados nėra palankios apeliantams, savaime nereiškia, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jokių įrodymų, paneigiančių ekspertizės metu padarytų išvadų pagrįstumą, apeliantai į bylą nepateikė.

19.3.                      Ginčo tvora statyta dar 1998 metais, ginčo dėl sklypo ribų ir jų plotų tvoros statymo metu ir vėliau tarp šalių nebuvo, faktinė naudojimosi sklypais padėtis nuo sklypų įsigijimo niekada nesikeitė, todėl nėra pagrindo dabar ginčyti nusistovėjusių faktinių sklypų ribų. Netgi pati byloje apklausta buvusi apeliantų žemės sklypo savininkė (apelianto motina) patvirtino, kad tvorą statė buvę iki atsakovų žemės sklypo savininkai, o byloje nėra jokių duomenų, jog iki atsakovams tampant žemės sklypo savininkais, būtų buvusios reikštos kažkokios pretenzijos dėl tvoros ir su tuo susijusių klausimų. Net jei ir vertinti nustatytus atsakovų tvoros įsiterpimus į ieškovų žemės sklypą, tai kai kurie įsiterpimai yra iš esmės labai nežymūs. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010), palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tvoros pasvyrimas ir įsiterpimas konkrečiuose taškuose keliais centimetrais (ar net milimetrais) į ieškovų žemės sklypą nelaikytinas teisės aktų pažeidimu. Juo labiau, kad nuo tvoros pastatymo 1998 metais, įskaitant iš esmės jos kosmetinius pataisymus, praėjo daugiau nei dvidešimt metų, dėl ko apeliantų siekiamo pažeidimo konstatavimas neužtikrintų civilinių teisinių santykių stabilumo.

19.4.                      Trinkelių danga nėra statinys ir apeliantai byloje nei įrodė, nei įrodinėjo priešingai. Kaip teisingai konstatavo sprendime pirmosios instancijos teismas, byloje trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad betoninė trinkelių danga nepasižymi savybėmis, pagal kurias būtų ją galima laikyti statiniu ir priskirti kuriai nors statinių rūšiai pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Nors apeliantai remiasi ir nurodo apeliaciniame skunde tris skirtingus statybos reglamentus, tačiau anksčiau nurodytuose apeliantų statybos reglamentuose nėra nustatytas joks imperatyvus reikalavimas atsakovams gauti iš ieškovų, kaip gretimo sklypo savininkų, sutikimus dėl trinkelių dangos įrengimo. Apeliantai cituoja Statybos techninį reglamentą Nr. STR2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji namai“ ir nurodo, kad jis nustatė draudimą inžinerinius statinius statyti mažesniu nei 1 m atstumu nuo gretimo sklypo ribos be gretimo sklypo savininko sutikimo raštu (pastarojo reglamento 8 priedo „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ 1.2 punktas). Tačiau iš cituojamo reglamento ir punkto nuostatos matyti, kad šis reikalavimas taikomas inžineriniams statiniams, o trinkelės, kaip jau nurodyta anksčiau, nepasižymi savybėmis, pagal kurias būtų jas galima laikyti inžineriniu statiniu ir priskirti kuriai nors statinių rūšiai.

19.5.                      Net jei ir laikyti, kad trinkelių klojimui atsakovai turėjo gauti ieškovų ar prieš tai buvusio savininko (apelianto motinos) sutikimus, tačiau visais atvejais toks būtinumas išnyko po to, kai buvęs žemės sklypo savininkas įstatyme nustatytais terminais nepareiškė atsakovams dėl paklotos trinkelių dangos pretenzijų per įstatyme įtvirtintą vienerių metų terminą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 25 dalis). Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-992, įsigaliojusio nuo 2010 m. spalio 1 d., 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ši teisės norma taikoma ir atgaline tvarka (23 straipsnis pakeistas 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-424 (nuo 2014 m. sausio 1 d.). Kadangi buvęs ieškovų žemės sklypo savininkas įstatyme nustatytais terminais nepasinaudojo teise reikšti pretenzijas dėl trinkelių, todėl ieškovai, kaip nauji savininkai, vadovaujantis CK 4.48 straipsnio 2 dalimi, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo buvęs savininkas. Kartu tai suteikia atsakovams, kaip trinkelių klojėjams bei gretimo sklypo savininkui ar statytojui ne tik galimybę žinoti, kad pasibaigus šiam terminui trinkelių klojimas yra teisėtas, tačiau ir būti užtikrintam, kad ateityje pasikeitus gretimo žemės sklypo savininkui, ar valdytojui naujasis savininkas arba valdytojas negalės reikšti naujų pretenzijų dėl trinkelių paklojimo. Vien dėl šios priežasties ieškovų ieškinys atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

19.6.                      Kaip ir dalyje dėl trinkelių, taip ir dėl voljero, apeliantai nurodo, kad jie patikslintą ieškinį grindė Statybos reglamentais, kurie nustatė draudimą statyti inžinerinius statinius mažesniu nei 1 m atstumu nuo gretimo sklypo ribos be gretimo sklypo savininko sutikimo raštu, tačiau ir šiuo atveju taikytinos Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 25 dalies nuostatos, numatančios, jog rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

19.7.                      Dėl apeliantų teiginių, jog nuo voljero stogo lietaus vanduo bei šiukšlės patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog iš vaizdinės medžiagos vertintina, kad aplink voljerą nėra šaltinio, iš kurio ar nuo kurio šiukšlės galėtų patekti ant voljero stogo, o nuo šio – į apeliantų žemės sklypą. Atsižvelgtina ir į tai, kad vertinant kai kuriuose nuotraukose matomą riboženklį, galima daryti pagrįstą išvadą, jog vanduo net nepatenka į ieškovų sklypą, nes nuo atsakovams priklausančios tvoros iki raudonai pažymėto riboženklio netgi yra pakankamas atstumas ir šis atstumas, t. y. žemės sklypo plotas tarp tvoros ir raudono riboženklio, priklauso ne ieškovams, o atsakovams. Šias aplinkybes patvirtina netgi paties apelianto pateikto antstolio A. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir prie jo pridėtos 4, 5 ir 7 fotonuotraukos. Taigi, jei jau vanduo ir bėga, tai jis bėga į atsakovams priklausantį žemės sklypą, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.

19.8.                      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai nėra pateikę ir nurodę, kokiu atstumu nuo jų žemės sklypo ribos yra pastatytas voljeras, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, net jei ir laikytis apeliantų pozicijos, su kuria atsakovai nesutinka, kad turėjo būti išlaikytas tariamas 1 m atstumas, apeliantai neįrodė, jog iš tiesų jų įvardinamas kaip voljeras yra mažesniu nei 1 m atstumu nuo žemės sklypų ribos, nors tokią pareigą turėjo (CPK 12, 178 straipsnis). Apeliantų nurodomų aplinkybių dėl atstumo nepatvirtina ir jų apeliaciniame skunde nurodomi vaizdo įrašai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nes juose nėra jokių duomenų apie tai, kokiu konkrečiai atstumu yra voljeras iki sklypo ribos. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentas, jog voljero nuolydis yra į ieškovų žemės sklypo pusę, savaime nepatvirtina ir neįrodo, kad yra pažeidžiama jų nuosavybė, nes, kaip jau nurodyta anksčiau, nei vanduo, nei jokie apeliantų deklaruojami ir neįrodyti nešvarumai, nepatenka į apeliantų žemės sklypą.

20.       Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai dėl tvoros yra pagrįsti ir ši apeliacinio skundo dalis tenkintina, dėl kitų apeliacinio skundo motyvų NŽT nepasisako, nes jie neapima NŽT kompetencijos. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.                      Pritartina apeliantams, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl žemės sklypų ribų, būtent dėl ieškovų ir atsakovų nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų bendros ribos. Tiek ieškovai, tiek atsakovai supranta, sutinka ir neginčija žemės sklypų bendros ribos. Ieškovų žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas 2019-10-11 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastro duomenų nustatymo data 2019-06-04 pagal MB „Tiksli valda“ matininko A. P. parengtą kadastro duomenų bylą. Šio žemės sklypo ribos yra nustatytos Valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos ir pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, šios civilinės bylos šalių neginčijamos ir yra galiojančios. Atsakovų žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas 2020-02-24 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Kadastro duomenų nustatymo data 2019-07-02 pagal MB „Darnios ribos“ matininko M. G. parengtą kadastro duomenų bylą. Šio žemės sklypo ribos yra nustatytos Valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos ir pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, šios civilinės bylos šalių neginčijamos ir yra galiojančios. Ieškovų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos posūkio taškų Nr. 1, 2, 3, 4 koordinatės (nustatytos Valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini)) atitinka atsakovų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos posūkio taškų Nr. 10, 9, 8, 7 koordinates (nustatytas Valstybinėje koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini)), t. y. nurodytos koordinatės sutampa visiškai, jokio ribų persidengimo ar tarpo tarp žemės sklypų nėra.

20.2.                      Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime teisingai nustatęs ir konstatavęs, kad šioje byloje ginčo tarp šalių dėl žemės sklypo ribos nėra, padarė nepagrįstą išvadą, kad esminę reikšmę turi klausimas, ar egzistuoja leistina paklaida dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre, šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad šioje byloje sprendžiant ginčą dėl faktinės tvoros padėties bei nustatant, ar tvora yra įsiterpusi į ieškovų žemės sklypą, tuo pažeidžiant ieškovų nuosavybės teisę, privaloma vadovautis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtomis žemės sklypų ribomis. Juo labiau, pirmos instancijos teismo sprendimu nebuvo konstatuotas ribų ginčijimas ir neaiškumas CK 4.45 straipsnio prasme bei nebuvo konstatuotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2019-10-11 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2020-02-24 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, leistinos paklaidos dėl kadastrinių matavimų atlikimo taikymas ar netaikymas šioje byloje teisinės reikšmės neturi, nes abiejų žemės sklypų kadastriniai matavimai laikomi teisingais ir išsamiais, kadastriniai matavimai šios civilinės bylos metu ar teismo eksperto ekspertizės metu iš naujo nebuvo atliekami, nebuvo ginčijami nei ieškovų, nei atsakovų, todėl teismas neturėtų abejoti jų teisingumu ir spręsti dėl leistinos paklaidos taikymo.

20.3.                      Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos teisės normos (būtent Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 24 punktas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534,  123 punktas) turi būti taikomos matuojant žemės sklypų ribas ir žymint žemės sklypų ribas kadastro žemėlapyje, taip pat šios teisės normos gali būti taikomos tuomet, kai yra sprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo teisingumo, bet ne dėl žemės užėmimo statiniais, statinių (tvoros) įsiterpimo į gretimą žemės sklypą, svetimų statinių buvimo žemės sklype, kai žemės sklypo ribos yra aiškios ir neginčijamos. Be to, nagrinėjamoje byloje nei ieškovų žemės sklypo, nei atsakovų žemės sklypo ribų teismo ekspertas iš naujo nematavo, ribos posūkio taškų koordinačių nenustatinėjo, o tik parodė vietovėje ribos posūkio taškų padėtį pagal galiojančias koordinates (duomenys neskelbtini) ir nustatė ginčo tvoros padėtį erdvėje bei tvoros padėtį esamos bendros žemės sklypų ribos atžvilgiu, todėl 2021-08-13 Teismo ekspertizės akto 3 ir 4 išvados apie suminės leistinos paklaidos taikymą yra nepagrįstos, netaikytinos ir šioje byloje teisinės reikšmės neturi.

20.4.                      Šioje byloje esminę reikšmę turi aplinkybės, ar ginčo tvora užima ieškovų žemės sklypą, ar įsiterpia į ieškovų žemės sklypą. Būtent šios aplinkybės buvo konstatuotos 2021-08-13 teismo ekspertizės akto 1 ir 2 išvadose, ir būtent šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje turi esminę teisinę reikšmę. Sutiktina su apeliaciniu skundu, kad svetimos tvoros stovėjimas ieškovų namų valdos žemės sklype pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Akivaizdžiai atsakovams pažeidus konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą ir be jokio teisinio pagrindo naudojantis ieškovų žemės sklypo dalimi atitverta tvora, pirmos instancijos teismui konstatavus faktines aplinkybes „tvoros įsiterpimas į ieškovų sklypą yra – 0,01 m-0,18 m sąlytyje su žemės paviršiumi ir 0,02 m-0,23 m – virš žemės paviršiaus“, ieškinys atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Remiantis CK 4.98 straipsnio normomis, ieškovai, pateikę negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus, būtent, kad jie yra turto savininkai (šiuo atveju žemės sklypo) ir kad jų teisės yra pažeistos, t. y. būtent, kad ieškovų nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype be jokio teisinio pagrindo yra įsiterpusi atsakovams priklausanti tvora, kuria atitverta ieškovų žemės sklypo dalis.

   Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

22.       Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl žemės sklypo savininko teisės naudotis turimo sklypo dalimi pažeidimo, pastarajam įrodinėjant kad gretimo žemės sklypo savininkas: įrengė sklypus skiriančią tvorą taip, jog atskiri tvoros elementai (tvoros stulpeliai, metaliniai tvoros segmentai, mediniai tvoros segmentai, tvoros stulpelius dengiančių stogelių detalės) įsiterpia į jo turimą žemės sklypą 10 – 26 centimetrų atstumu; neturint gretimo žemės sklypo savininko sutikimo, išklojo savo žemės sklype betonines trinkeles arčiau nei vieno metro atstumu nuo sklypo ribos; be gretimo žemės sklypo savininko sutikimo pastatė šuns voljerą arčiau nei 1 metro atstumu nuo žemės sklypo ribos; dėl žemės sklypo savininko pažeistų nuosavybės teisių gynimo būdo, įrodymų vertinimo. 

23.       Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovams dalinės nuosavybės teise priklauso 0,1429 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungus du žemės sklypus (1 t., b. l. 4). Atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,0475 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-05-31, 2019 m. suformavus du turimus žemės sklypus sujungimo būdu, atsakovams papildomai įgijus 2019-11-28 pirkimo pardavimo sutartimi valstybinės žemės sklypą (1 t., b. l. 47-48). Ieškovų ir atsakovų žemės sklypu skiria atsakovų įrengta tvora. Dėl žemės sklypo bendros ribos ginčo tarp ieškovų ir atsakovų nėra. Ginčą ieškovai dėl, jų manymu, pažeistų teisių gynimo inicijavo teisme, kai 2019-07-02 ieškovas V. R., dalyvaudamas MB „Darnios ribos“ matininkui M. G. matuojant atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas, sužinojo, kad atsakovų tvora yra „įlindusi“ į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Ieškovų užsakymu UAB „Matininkas“ parengė 2019-06-04 ieškovų žemės sklypo planą, kur nurodoma, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinės ribos su gretimu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), neatitinka natūroje esančios ir gretimam sklypui nuosavybės teise priklausančios tvoros: tvoros betoninių stulpų konstrukcijos įtvirtintos atsakovų žemės sklype yra nutolusios 0,18-0,26 m nuo sklypo ribos; tvoros metalinių stulpų konstrukcijos yra nutolusios 0,01-0,15 m nuo sklypo ribos; dalis segmentinės tvoros, jungiančios betoninius ir metalinius stulpus, yra ieškovų žemės sklype (1 t., b. l. 9, 10, 11, 12, 2 t., b. l. 41, 42).

24.       Ieškovai V. R. ir E. R. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams R. B. ir E. B., kuriame suformulavo reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovus R. B. ir E. B. savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: a) išmontuoti ir pašalinti atsakovams priklausančios tvoros elementus (įskaitant tvorą laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančius ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančiame 0,1429 ha ploto žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), kurie į šio žemės sklypo vidų kerta šio žemės sklypo ribą, pažymėtą MB „Tiksli valda“ 2019-06-04 žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 1 429 m2, koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) taškais 1-2-3-4-5 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 3 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 4 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir  (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 5 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu atlaisvinti šioje dalyje atsakovų užvaldytą ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausantį nurodytą žemės sklypą; b) pašalinti atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame 0,0475 h ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), prie šio žemės sklypo ir ieškovams priklausančio 0,1429 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), bendros ribos, kuri MB „Tiksli valda“ 2019-06-04 Žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), Sklypo plotas 1 429 m2, pažymėta koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) taškais 1-2-3-4-5 (riboženklio Nr. 1 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 2 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 3 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 4 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); riboženklio Nr. 5 koordinatės yra: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esamus objektus: betoninių trinkelių dangą 1 metro atstumu iki šiame punkte nurodytos ieškovų žemės sklypo ribos, kuri MB „Tiksli valda“ 2019-06-04 žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), Sklypo plotas 1 429 m2, pažymėta koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini) taškais 1-2-3-4-5; šuns voljerą, esantį nurodyto atsakovų žemės sklypo pietryčių kampe, kuris MB „Darnios ribos“ matininko M. G. 2019-07-02 parengtame Žemės sklypo plane (duomenys neskelbtini), Sklypo plotas 475 m2, pažymėtas stačiakampio su viduje nubrėžtais įstrižais punktyrais formos figūra; 2) atsakovams R. B. ir E. B. neįvykdžius teismo nustatytų įpareigojimų per teismo nustatytą laiką - skirti jiems 10 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo (sprendimo) neįvykdymo dieną ieškovų naudai; 3) priteisti ieškovų naudai iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 72-78).

25.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu netenkino patikslinto ieškinio ir priteisė iš ieškovų V. R. ir E. R. atsakovams R. B. ir E. B. 3 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei priteisė iš ieškovų V. R. ir E. R. valstybei 6,30 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (3 t. b. l. 108-121). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovai, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog nesant ginčo dėl šalių abiejų žemės sklypų bendros ribos, svetimos tvoros stovėjimas ieškovų namų valdos žemės sklype, pažeidžia jų teises ir teisėtis interesus, apsunkina ieškovams naudojimusi šiuo žemės sklypu, mažina jo vertę; pirmosios instancijos teismo pritaikytos matavimo paklaidos gali būti taikomos tik sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos, tačiau ne sprendžiant ginčą dėl tvoros ir/ar jos dalių buvimo vietos; ieškovai neginčija teismo eksperto išvadų, jog tvoros konstrukciniai elementai, turintys tiesioginį sąlytį su žemės paviršiumi (pamatai) nuo 0,01 metro iki 0,18 metro atstumu užima ieškovų žemės sklypo paviršių, o  šie elementai, esantys virš žemės paviršiaus, nuo 0,02 metro iki 0,23 metro užima virš ieškovų žemės sklypo esančią oro erdvę. Nesutinka su išvadų dalimi, jog  ginčui spręsti taikytina suminė 0,25 m paklaida, jomis vadovautis nėra teisinio pagrindo; jas pritaikęs, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 534, 123 punktą; teismas nepagrįstai atmetė ir ieškinio reikalavimus dėl trinkelių dangos ir šuns voljero, nenustatęs ieškovų teisių pažeidimo ir taikytino teisinio reguliavimo, kadangi  atsakovams neteisėtai išklojus betoninių trinkelių danga visą savo kiemą iki besiribojančio ieškovams priklausančio nurodyto žemės sklypo ribos, neteisėtai pastačius palei tą pačią ribą šuns voljerą su stogo nuolydžiu į ieškovų žemės sklypo pusę, ieškovų nuosavybės teisė pažeidžiama, nes visi nešvarumai su lietaus vandeniu teka į ieškovų žemės sklypą ir teršia jį.

              Dėl ieškinio senaties termino

26.       Atsakovai byloje nurodė, kad ieškovai yra praleidę dešimties metų ieškinio senaties terminą reikšti reikalavimus dėl pažeistų teisių gynimo, nes nei ieškovo motina S. R., nei pats ieškovas nuo 2009 metų, kai buvo pastatyta tvora, jokių pretenzijų dėl jo nereiškė, todėl prašė šiuo teisiniu pagrindu atmesti ieškinį. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad 2019-07-02 ieškovas V. R., dalyvaudamas MB „Darnios ribos“ matininkui M. G. matuojant atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas, sužinojo, kad atsakovų tvora yra „įlindusi“ į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Ieškovų užsakymu UAB „Matininkas“ parengė 2019-06-04 ieškovų žemės sklypo planą, kur nurodoma, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinės ribos su gretimu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), neatitinka natūroje esančios ir gretimam sklypui nuosavybės teise priklausančios tvoros. Kolegija sprendžia, jog ieškovams ieškinio senaties termino eiga reikšti reikalavimą dėl pažeistų teisių gynimo prasidėjo 2019-06-04, kai UAB „Matininkas“ atliko matavimus ieškovų žemės sklype. Nustatyta, kad ieškovai su ieškiniu atsakovams į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2020-03-10, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškinio senaties termino ieškovai nepažeidė (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

              Dėl nuosavybės teisių gynimo, gynimo sąlygų ir apimties 

27.       Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavybės teisė – teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Į bylą ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, jog turi asmeninės nuosavybės teise 0,1429 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungus du žemės sklypus (1 t., b. l. 4), jog gretimai yra atsakovams priklausantis žemės sklypas ir kad šiuos žemės sklypus skiria atsakovams priklausanti ir jų statyta tvora. Nagrinėjamu atveju ieškovai teigė, kad atsakovams priklausančios tvoros kai kurios detalės yra ieškovams priklausančiame žemės sklype, o tai varžo jų nuosavybės teisę į turimą žemės sklypą, nes jie negali tvoros elementais užimtos žemės sklypo dalies, užimtos tvora oro erdvės panaudoti savo poreikiams tenkinti, dėl to sumažėja ir turimo žemės sklypo vertė. Šiems teiginiams pagrįsti ieškovai pateikė į bylą UAB „Matininkai“ pažymą su priedais (1 t. b. l. 9-12),  kur pavaizduota, jog keletas tvoros betoninių stulpelių yra pažymėti už žemės sklypus skiriančios ribos, jie yra išsikišę už žemės sklypus skiriančios ribos į ieškovų pusę nuo 6 iki 26 cm atstumu, o kai kurie metaliniai tvoros stulpeliai yra išsikišę už žemės sklypus skiriančios ribos į ieškovų pusę nuo 1 iki 15 cm atstumu (1 t. b. l. 12).

28.       Sprendžiant šalių ginčą teisme, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi (2 t. b. l. 144) buvo paskirta teismo ekspertizė, teismo ekspertui pavesta atsakyti į klausimą ar bylos šalių žemės sklypus skirianti tvora įsiterpia į ieškovų žemės sklypą. 2021-08-13 teismo ekspertizės akte nurodyta, kad: 1) ginčo tvoros konstrukciniai elementai, turintys tiesioginį sąlytį su žemės paviršiumi (pamatai) atstumais nuo 0,01 metro iki 0,18 metro neatitinka sklypus skiriančios ribos – užima ieškovų žemės sklypo paviršių; 2) ginčo tvoros konstrukciniai elementai (betoninių stulpų apdailos plytos, betoniniai stogeliai, medinių lentų segmentai, metaliniai segmentai, metaliniai stulpai), esantys virš žemės paviršiaus, atstumais nuo 0,02 metro iki 0,23 metro neatitinka ginčo ribos – užima virš ieškovų žemės sklypo esančią oro erdvę; 3) nagrinėjamu atveju taikytina leistina suminė 0,25 metro paklaida (0,1 m paklaida dėl matavimų būdo / metodikos + 0,15 m paklaida dėl galimų vietinės / valstybinės koordinačių sistemos skirtumų); 4) tiek ieškovo žemės sklypo paviršių, tiek virš jo esančią oro erdvę užimantys ginčo tvoros konstrukciniai elementai pagal vietovėje išmatuotus atstumus neviršija nagrinėjamu atveju taikytinos leistinos suminės 0,25 metro paklaidos, o nustatyti ginčo tvoros ir ginčo ribos neatitikimai nelaikytini pažeidimais bei vertintini kaip dėl objektyvių priežasčių atsiradę skirtumai, atliekant tų pačių vietovės taškų matavimus skirtingu laiku / skirtingais metodais / skirtingose koordinačių sistemose (3 t., b. l. 6-49).

29.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, jog sprendžiant šalių ginčą, nagrinėjamu atveju yra taikytinos poįstatyminių aktų nustatytos taikytinos suminės 0,25 m  (0,1 m paklaida dėl matavimų būdo / metodikos + 0,15 m paklaida dėl galimų vietinės / valstybinės koordinačių sistemos skirtumų) paklaidos, atliekant ieškovams ir atsakovams priklausančių sklypų matavimus. Tai reiškia, kad nustatant gretimų žemės sklypų plotus, konfigūraciją, ribas, tame tarpe ir sklypus skiriančią ribą galėjo likti 0,25 m atstumas, kai sklypus skirianti tikroji riba neatitinka pažymėtosios ribos sklypų planuose ir natūroje. Kadangi žemės sklypus skirianti riba yra nustatyta su leistina paklaida, yra nepašalinta abejonė, jog ieškovų įrodinėjamos faktinės aplinkybės, jog ginčo tvoros konstrukciniai elementai, turintys tiesioginį sąlytį su žemės paviršiumi (pamatai) atstumais nuo 0,01 metro iki 0,18 metro nėra išsikišę už žemės sklypus skiriančios tikrosios ribos ir kad neužima ieškovų žemės sklypo dalies. Įvertinęs teismo eksperto išvadas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jau vien šiuo pagrindu atmetė ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovus R. B. ir E. B. savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti ir pašalinti atsakovams priklausančios tvoros elementus (įskaitant tvorą laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančius ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančiame 0,1429 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu atlaisvinti šioje dalyje atsakovų užvaldytą ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą

30.       Teisėjų kolegija nurodomais pirmiau motyvais atmeta apeliantų argumentus, jog šalys jų žemės sklypų bendros ribos neginčija, neįrodinėja, kad ribos ar bet kurios kitos šalių žemės sklypų ribos nesutampa bei neprašo šalių bendros ribos tikslinti, todėl, sprendžiant ginčą ne dėl žemės sklypų ribos, o dėl tvoros dalies buvimo ieškovų žemės sklypo teritorijoje, teismo nurodytos paklaidos negalėjo būti taikomos, o jas pritaikęs pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų 2002-04-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 534, 123 punktą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad  ginčo tvoros nužymėjimas buvo vykdomas dar vietinėje koordinačių sistemoje, o dabar jos vieta tikrinama jau valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi, būtent tokia paklaida galėjo atsirasti dėl koordinačių transformavimo iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad atsakovų namų valdos žemės sklypai yra naujai suformuoti ir jų ribos taip pat yra nustatytos iš karto jau valstybinėje koordinačių sistemoje, nepaneigia pirmosios instancijos sprendimo šioje dalyje pagrįstumo ir teisingumo, nes tuo metu nebuvo patikrintas atsakovų žemės sklypo konvertavimo iš vietinės sistemos teisingumas į (duomenys neskelbtini), o būtent paklaidų egzistavimą patvirtino byloje ekspertizę teismo pavedimu atlikęs ekspertas.

31.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovai patikslintame ieškinyje suformulavo abstraktų reikalavimą išmontuoti ir pašalinti atsakovams priklausančios tvoros elementus (įskaitant tvorą laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančius ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančiame 0,1429 ha ploto žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau tiek ieškovų pateiktoje UAB „Matininkai“ pažymoje su pridėtomis schemomis (1 t. b. l. 9-12), tiek teismo ekspertizės akte neįvardijama, kur, kurie ir kokie tvorą sudarantys elementai yra už bylos šalių žemės sklypus skiriančios ribos (3 t., b. l. 6-49). Teismui patenkinus ieškovų suformuluotus reikalavimus išmontuoti ir pašalinti neįvvardijamus konkrečiai atsakovams priklausančios tvoros elementus (tvorą laikančias bei su ja susijusias konstrukcijas, stulpus, pamatus ir kt.), esančius ieškovams dalinės nuosavybės teise priklausančiame 0,1429 ha ploto žemės sklype, toks teismo sprendimas nebūtų galimas įvykdyti dėl jo nekonkretumo, tokio neapibrėžto konkrečiomis sąvokomis teismo sprendimo privalomas vykdymas būtų apsunkintas.    

32.       Kita vertus, byloje nustatyta, kad atsakovų tvoros statyba aplamai yra teisėta, o atskiri tvoros elementai įsiterpę už žemės sklypus žyminčios ribos į atsakovų žemės sklypą žemės paviršiuje yra tik nuo 1 iki 18 centimetrų atstumu. Byloje yra paskaičiuota, kad ieškovai dėl pažymėtų tvoros elementų išsikišimų už žemės sklypu skiriančios ribos negali naudotis apie 2 kvadratinių metrų žemės sklypo dalimi. Ieškovams dalinės nuosavybės teise priklauso 1 429 kvadratinių metrų ploto žemės sklypas, ieškovai šioje byloje įrodinėja, kad dėl tvoros lokalizacijos neatitikimo, jie negali naudotis 2 kvadratinių metrų žemės sklypo dalimi, kas sudaro 0,14 procento jų turimo žemės sklypo. Nagrinėjamu atveju parinkus ieškovų nuosavybės teisių gynimo būdą įpareigojant atsakovus pašalinti išsikišusias keletą centimetrų už pažymėtos sklypus skiriančios ribos atsakovų tvoros elementų kai kurias konstrukcijas, toks įpareigojimas prieštarautų teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, ekonomiškumo principams, kartu suponuotų esminį bylos šalių subjektinių teisių gynimo disbalansą atsakovų nenaudai. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad ieškovų siūlomos ginčo sprendimo priemonės tvoros atžvilgiu taikymas jo nuosavybės teisei į žemės sklypą apginti yra neadekvačios įrodinėjamam ir nustatytam šios teisės pažeidimo laipsniui. Lietuvos Aukščiausiais teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis (t. y. teisių pažeidimo apimtis itin menka) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010), palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu esminio teisių pažeidimo ir veiksmų neteisėtumo. Teisėjų kolegija pirmiau nurodomais motyvais sprendžia, jog yra teisingos Kauno apylinkės teismo išvados, jog nagrinėjamu atveju gavus duomenis, kai atskiri, neįvardijami konkrečiai atsakovams priklausančios tvoros elementai išsikiša už pažymėtos bendros sklypus skiriančios ribos nuo 1 iki 18 centimetrų atstumu, nelaikytini pažeidžiantys ieškovų nuosavybės teises taip, kad būtų tikslinga tvoros savininkus įpareigoti pašalinti kai kuriuos ieškinyje neįvardijamus tvorą sudarančius elementus.

              Dėl trinkelių dangos pašalinimo

33.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovų žemės sklypo dalyje įrengta betoninių trinkelių danga nėra statinys ar kiemo įrenginys Statybos įstatymo ir poįstatyminių statybos nuostatų prasme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog betoninė trinkelių danga nepasižymi savybėmis, pagal kurias būtų ją galima laikyti statiniu ir priskirti kuriai nors statinių rūšiai pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“. Nors apeliantai nurodo apeliaciniame skunde tris skirtingus Statybos reglamentus, tačiau nurodytuose apeliantų Statybos reglamentuose nėra nustatytas joks imperatyvus reikalavimas atsakovams gauti iš ieškovų, kaip gretimo sklypo savininkų, sutikimus dėl trinkelių dangos įrengimo savo žemės sklype. Apeliantai cituoja Statybos techninį reglamentą Nr. STR2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji namai“ ir nurodo, kad jame įtvirtintas draudimas inžinerinius statinius statyti mažesniu nei 1 m atstumu nuo gretimo sklypo ribos be gretimo sklypo savininko sutikimo raštu (pastarojo reglamento 8 priedo „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ 1.2 punktas). Tačiau iš apeliantų cituojamo poįstatyminio akto nuostatų matyti, kad reikalavimas taikomas tik inžineriniams statiniams, o trinkelės, kaip jau minėta, nėra statinys.

34.       Net jei ir vertinti, kad trinkelių klojimui atsakovai turėjo gauti ieškovų (ar prieš tai buvusio savininko - apelianto motinos) sutikimus, tačiau visais atvejais toks būtinumas išnyko po to, kai buvęs žemės sklypo savininkas įstatyme nustatytais terminais nepareiškė pretenzijų atsakovams dėl paklotos trinkelių dangos per įstatyme įtvirtintą vienerių metų terminą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 25 dalis). Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-992, įsigaliojusio nuo 2010 m. spalio 1 d., 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ši teisės norma taikoma ir atgaline tvarka (23 straipsnis pakeistas 2013 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XII-424 (nuo 2014 m. sausio 1 d.). Kadangi buvęs ieškovų žemės sklypo savininkas įstatyme nustatytais terminais nepasinaudojo teise reikšti pretenzijas dėl trinkelių įrengimo savo žemės sklype, todėl ieškovai, kaip nauji žemės sklypo savininkai, vadovaujantis CK 4.48 straipsnio 2 dalimi, negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo buvęs to žemės sklypo savininkas. Kartu tai suteikia atsakovams, kaip trinkelių klojėjams bei gretimo sklypo savininkui ar statytojui ne tik galimybę žinoti, kad pasibaigus šiam terminui trinkelių klojimas yra teisėtas, tačiau ir būti užtikrintam, kad ateityje pasikeitus gretimo žemės sklypo savininkui, ar valdytojui naujasis savininkas arba valdytojas negalės reikšti naujų pretenzijų dėl trinkelių paklojimo. Vien nurodomais motyvais ieškovų ieškinys šioje dalyje teismo atmestas pagrįstai.

              Dėl šuns voljero pašalinimo

35.       Kaip ir dalyje dėl trinkelių, taip ir dėl voljero, apeliantai nurodo, kad jie patikslintą ieškinį grindė Statybos reglamentais, kurie nustatė draudimą statyti inžinerinius statinius mažesniu nei 1 m atstumu nuo gretimo sklypo ribos be gretimo sklypo savininko sutikimo raštu, tačiau ir šiuo atveju taikytinos Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 25 dalies nuostatos, numatančios, jog rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

36.       Dėl apeliantų teiginių, jog nuo voljero stogo lietaus vanduo bei šiukšlės patenka į ieškovams priklausantį žemės sklypą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, jog byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina ieškovų teiginių, kad šiukšlės patenka ant voljero stogo, o nuo šio – į apeliantų žemės sklypą. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog vanduo iš atsakovų žemės sklypą. Šias aplinkybes patvirtina paties apelianto pateikto antstolio A. Š. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir prie jo pridėtos 4, 5 ir 7 fotonuotraukos. Taigi, jei jau vanduo ir bėga, tai jis bėga į atsakovams priklausantį žemės sklypą, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.

37.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai nėra pateikę ir nurodę, kokiu atstumu nuo jų žemės sklypo ribos yra pastatytas voljeras, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Taigi, net jei ir laikytis apeliantų pozicijos, kad įrengiant voljerą turėjo būti išlaikytas nurodomas 1 m atstumas, apeliantai neįrodė, jog voljeras yra mažesniu nei 1 m atstumu nuo žemės sklypų ribos (CPK 12, 178 straipsnis). Apeliantų nurodomų aplinkybių dėl atstumo nepatvirtina ir jų apeliaciniame skunde minimi vaizdo įrašai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nes juose nėra jokių duomenų apie tai, kokiu konkrečiai atstumu yra voljeras iki sklypo ribos. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentas, jog voljero nuolydis yra į ieškovų žemės sklypo pusę, savaime nepatvirtina ir neįrodo, kad yra pažeidžiamos jų nuosavybės ar kitos įstatymo saugomos teisės, nes, kaip jau nurodyta anksčiau, nei vanduo, nei jokie apeliantų deklaruojami ir neįrodyti nešvarumai, nepatenka į apeliantų žemės sklypą.

38.       Nurodomais motyvais apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 178 straipsnis, CK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39.       Nustatyta, kad atsakovai atsiliepime į skundą pateikė prašymą priteisti iš apeliantų turėtas bylinėjimosi išlaidas, o 2022-01-18 pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme R. B. turėjo 1 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Apeliantų skundą atmetus, R. B. iš V. R. ir E. R. priteisiamos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Valstybė išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo nepatyrė.

        Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 200 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Ši teisėjų kolegijos nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                        Algimantas Kukalis

                                                                                Rūta Palubinskaitė

Arvydas Žibas