Baudžiamoji byla Nr. 1A-290-518/2018

                                   Teismo proceso Nr. 1-01-1-15842-2015-1

             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.2.1.;

(S)

1.2.18.10.; 1.2.18.11.; 2.3.2.2.13.; 2.4.6.1.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

nuteistajam V. Ž.,

gynėjui advokatui Romualdui Drakšui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. Ž. išteisintas dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

1. V. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad:

1.1. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., būdamas UAB „E“ (duomenys pakeisti), į.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir būdamas atsakingu asmeniu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, užimamų pareigų pagrindu atsakingu už jam patikėtą UAB „E“ turtą – pinigines lėšas, naudotinas atsiskaitytinai įmonės reikmėms, turėdamas  teisę laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. tvarkyti UAB „E“ banko sąskaitas, pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB „E“ turtą, t. y. 2014 m. vasario 14 d. AB SEB banke, adresu Ozo g. 25, Vilniuje, iš UAB „E“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynais pinigais paėmė 89 000 Lt (25 776,18 Eur), 2014 m. vasario 14 d.  17.51 val. Danske Bank AS Lietuvos filiale, esančiame Saltoniškių g. 2, Vilniuje, iš UAB „E“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynais pinigais paėmė 49 000 Lt  (14 191,38 Eur), 2014 m. kovo 13 d. 14.04 val. AB banke „Šiaulių bankas”, esančiame Saltoniškių g. 9, Vilniuje, iš UAB „E“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynais pinigais paėmė 16 400 Lt (4 749,77 Eur), 2014 m. kovo 17 d. 14.54 val. AB banke „Šiaulių bankas“, esančiame Saltoniškių g. 9, Vilniuje, iš UAB „E“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynais pinigais paėmė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2014 m. kovo 18 d. 15.29 val. Danske Bank AS Lietuvos filiale, esančiame Saltoniškių g. 2, Vilniuje, iš UAB „E“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) grynais pinigais paėmė 51 000 Lt (14 770,62 Eur), nepateikė jų panaudojimo pagrįstumą patvirtinančių dokumentų, neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą. Tokiu būdu V. Ž. pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą – UAB „E“ priklausantį turtą, t. y. 189 000 Lt (54 738 Eur), tuo padarydamas UAB „E“ 189 000 Lt žalą (54 738 Eur).

1.2. aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpyje nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., būdamas UAB „E“, į.k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei už apskaitos dokumentų išsaugojimą, neorganizavo, t. y. netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos taip, kaip reikalauja minėtas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, nepateikė laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. apskaitos dokumentų ir suvestinių registrų, t. y. UAB „E“ kasos knygos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. bei buhalterinės apskaitos sąskaitos „272-Kasa“ išrašų už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. pirminių kasos dokumentų bei suvestinių ir analitinių buhalterinės apskaitos registrų, UAB „E“ buhalterinės apskaitos registrų, kuriuose apskaitomi įsipareigojimai kreditoriams, pirminiai atsiskaitymą su kreditoriais pagrindžiantys dokumentai (kasos išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos, sutartys, finansinės atskaitomybės rinkiniai už 2013 m.), dokumentų, iš kurių būtų matyti, kam buvo panaudota iš bendrovės banko sąskaitų V. Ž. išimta 189 000 Lt (54 738,18 Eur) suma, UAB „E“ buhalterinės apskaitos sąskaitų: „254 Atsiskaitytiniai asmenys“, „270 Sąskaita SEB EUR“, „271 Sąskaita Danske banke“, „272 Kasa“, „273 SEB bankas Lt“, „274 Vilniaus taupomoji kasa“, „275 Mėmelio taupomoji kasa“, „276 AB Šiaulių bankas“ registrų už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., dokumentų/duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip buvo organizuotas bendrovės buhalterinės apskaitos darbas nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., UAB „E“ laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. UAB „E“ Didžiosios knygos ar kitaip įvardintų apskaitos registrų suvestinių (mėnesiais) pagal buhalterines sąskaitas (detalizuotos pagal ūkio subjektus, fizinius asmenis), kasos knygų ir kasos registrų už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. ir įrašus juose patvirtinančių dokumentų, suvestinių banko sąskaitų apskaitos registrų (mėnesiais), atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų su jas pagrindžiančiais dokumentais ir registrais (mėnesiais), bei neapskaitydamas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. iš Bendrovės vardu Lietuvos bankuose atidarytų sąskaitų minėtu laikotarpiu pervestų/išimtų 1 322 409,91 Lt sumos, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas: 4 straipsnį, jog „<...> Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams <...>“; 6 straipsnio 2 dalį, jog „<...> Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 12 straipsnio 1 dalį, jog „<...> Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“ ir 4 dalį, jog „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 16 straipsnio 1 dalį, jog „<...> ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose <...>“. Dėl šių pažeidimų negalima nustatyti, ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo įtraukti į apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laura Golubkienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nuosprendį bei priėmus ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka išnagrinėjus pakeistą kaltinimą, esant nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms iš esmės skirtingoms ir pakeitus kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

1) pripažinti V. Ž. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

2) vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti V. Ž. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

3) vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti 54 738 Eur (189 000 Lt) kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinktų duomenų netinkamas įvertinimas nulėmė neteisingas apygardos teismo išvadas, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o V. Ž. nepagrįstai išteisintas, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir pakeitus kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis bei pakeitus kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

2.2. Kaip teigiama skunde, V. Ž. iš esmės neneigė, jog neorganizavo ir netvarkė UAB „E“ buhalterinės apskaitos, neperėmė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, kai buvo paskirtas įmonės direktoriumi, atitinkamai nesurašė dokumentų ir turto perdavimo akto, kai buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, taip pat paėmęs iš banko sąskaitų UAB „E“ priklausančias pinigines lėšas, nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms. Nors apklausiamas teisme V. Ž. aiškino, jog buvo tik formalus įmonės vadovas, vykdęs kitų asmenų nurodymus, tačiau, prokurorės nuomone, tokia V. Ž. pozicija laikytina gynybine versija siekiant išvengti atsakomybės. Išteisindamas V. Ž. pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino V. Ž. kaip UAB „E“ direktoriaus veiksmų ir atsakomybės organizuojant įmonės buhalterinę apskaitą bei disponuojant įmonės piniginėmis lėšomis. Akivaizdu, kad V. Ž., pasirašydamas dokumentus UAB „E“ vardu, gaudamas atlyginimą, disponuodamas piniginėmis lėšomis tiek kasoje, tiek banko sąskaitoje, atlikdamas finansines operacijas bankuose bei tuo pačiu neorganizuodamas buhalterinės apskaitos, veikė sąmoningai ir tyčia. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog už padarytas nusikalstamas veikas atsako ne tik faktinis įmonės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-677/2015).

2.3. Nurodoma, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. paskirtas UAB „E“ direktoriumi V. Ž. įgijo ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, bet prisiėmė ir su įmonės valdymu susijusias pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytą pareigą tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vadovo nesidomėjimas įmonės veikla neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-677/2015). Atsižvelgiant į tai, V. Ž. pripažintinas tiek BK 222 straipsnyje, tiek BK 223 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektu.

2.4. Skunde nesutinkama su tuo, kad buhalterinės apskaitos dokumentų ir turto priėmimo-perdavimo akto keičiantis įmonės vadovams nesurašymas pirmosios instancijos teismo buvo aiškinamas kaip UAB „E“ nusistovėjusi tvarka, neužtraukianti baudžiamosios atsakomybės. Apelianto teigimu, keičiantis įmonės administracijos vadovui, pareiga tinkamai pasirengti dokumentų ir turto perdavimui bei atlikti perdavimą tenka asmeniui, tuo metu einančiam administracijos vadovo pareigas, kuriam ir tenka pareiga įrodyti, jog tam tikras turtas ir dokumentai buvo perduoti, jei nebuvo atlikta turto inventorizacija bei įmonės dokumentų ir turto perdavimas. Nepagrįstas ir teismo argumentas, jog neva V. Ž. negalėjo tinkamai organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos vedimo. V. Ž., būdamas išsilavinęs ir suprasdamas, kad yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, bet negalėdamas tinkamai to atlikti, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą atsisakyti eiti direktoriaus pareigas, tačiau taip nepasielgdamas prisiėmė visą iš to kylančią atsakomybę.

2.5. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo žinomos aplinkybės, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-01-11011-13 S. R. yra pareikštas įtarimas organizavus UAB „E“ apgaulingą buhalterinę apskaitą, todėl V. Ž. veiksmai, pakeitus kaltinimą, kvalifikuotini ne kaip aplaidus, o kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas veikiant bendrininkų grupe.

2.6. Apibendrinant apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. kovo 25 d. UAB „E“ patalpose atliktos kratos metu buvo rasta tik dalis UAB „E“ buhalterinės apskaitos dokumentų, pats V. Ž. pripažino apskaitos neorganizavęs ir jokių dokumentų, pagrindžiančių iš banko paimtų piniginių lėšų panaudojimą, nepateikęs nei buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, nei direktorei G. K. bei nesant kaltinamajame akte nurodytų UAB „E“ buhalterinės apskaitos dokumentų, daroma išvada, jog V. Ž. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, pagal kurią įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, jo veiksmai vertintini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnyje, padaryta veikiant netiesiogine tyčia.

2.7. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsiradus procesiniam būtinumui patikslinti kaltinimo formuluotes bei nusikalstamos veikos kvalifikavimą, kaltinimas V. Ž. keistinas, nurodant V. Ž. atliktus veiksmus, veikimą bendrininkų grupe ir naują veikos kvalifikavimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, t. y.

V. Ž., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-01-1101113 įteiktas pranešimas apie įtarimą organizavus UAB „E“ apgaulingą buhalterinę apskaitą, vykdydamas veiklą UAB „E“ vardu, apgaulingai organizavo ir vykdė UAB „E“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „E“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., o būtent:

laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., būdamas UAB „E“ (į.k. (duomenys neskelbtini)), direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šiai įmonei, veikdamas vieninga tyčia su nusikalstamos veikos bendrininku – asmeniu, kuriam pareikštas įtarimas minėtoje baudžiamojoje byloje, žinodamas, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį (už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas) jis atsakingas už UAB „E“ buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams), 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus) ir 4 dalies (Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius), 16 straipsnio 1 dalies (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose), suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį, numatydamas nusikalstamus veikos padarinius, kad bus trukdoma nustatyti UAB „E“ veiklą, ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, sąmoningai leido kilti šiems nusikalstamiems padariniams, savo parašu patvirtindamas UAB „E“ vardu išrašytus dokumentus, vykdydamas minėto bendrininko nurodymus ir kartu su juo nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. organizuodamas UAB „E“ buhalterinės apskaitos tvarkymą per buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę UAB „A“ (duomenys pakeisti), sąmoningai neorganizuodamas buhalterinės apskaitos, neužtikrino būtinų buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo, t. y. laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. apskaitos dokumentų ir suvestinių registrų, t. y. UAB „E“ kasos knygos už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. bei buhalterinės apskaitos sąskaitos „272-Kasa“ išrašų už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. pirminių kasos dokumentų bei suvestinių ir analitinių buhalterinės apskaitos registrų, UAB „E“ buhalterinės apskaitos registrų, kuriuose apskaitomi įsipareigojimai kreditoriams, pirminiai atsiskaitymą su kreditoriais pagrindžiantys dokumentai (kasos išlaidų orderiai, avansinės apyskaitos, sutartys, finansinės atskaitomybės rinkiniai už 2013 m.), neužtikrino dalies pinigų apskaitos dokumentų tvarkymo, iš kurių būtų matyti, kam buvo panaudota iš bendrovės banko sąskaitų V. Ž. išimta 189 000 Lt (54 738,18 Eur) suma, UAB „E“ buhalterinės apskaitos sąskaitų: „254 Atsiskaitytiniai asmenys“, „270 Sąskaita SEB EUR“, „271 Sąskaita Danske banke“, „272 Kasa“, „273 SEB bankas Lt“, „274 Vilniaus taupomoji kasa“, „275 Memelio taupomoji kasa“, „276 AB Šiaulių bankas“ registrų už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., dokumentų/duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip buvo organizuotas bendrovės buhalterinės apskaitos darbas nuo 2014 m. kovo 6 d. iki 2014 m. balandžio 15 d., UAB „E“ laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. UAB „E“ Didžiosios knygos ar kitaip įvardintų apskaitos registrų suvestinių (mėnesiais) pagal buhalterines sąskaitas (detalizuotos pagal ūkio subjektus, fizinius asmenis), kasos knygų ir kasos registrų už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. ir įrašus juose patvirtinančių dokumentų, suvestinių banko sąskaitų apskaitos registrų (mėnesiais), atskaitingų asmenų avansinių apyskaitų su jas pagrindžiančiais dokumentais ir registrai (mėnesiais), bei neapskaitydamas nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. iš Bendrovės vardu Lietuvos bankuose atidarytų sąskaitų minėtu laikotarpiu pervestų/išimtų 1 322 409,91 Lt sumos. Dėl šių pažeidimų negalima nustatyti, ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo įtraukti į apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d.

2.8. Taip pat skunde nurodoma, kad V. Ž. nepagrįstai buvo išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, konstatavus, jog trūkstant dalies buhalterinių dokumentų, nėra paneigta, kad jo iš banko sąskaitų paimti pinigai buvo panaudoti bendrovės naudai. Pažymima, kad apie asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 183 straipsnį, tyčios turinį (kryptingumą) sprendžiama, įvertinant, ar paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę, ar tokie veiksmai padarė žalos įmonei ir kt. Teismų praktikoje kaltininko tvirtinimai dėl bendrovės lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009). Nagrinėjamoje byloje objektyvieji turto pasisavinimo, numatyto BK 183 straipsnyje, požymiai V. Ž. veikoje yra neginčytinai nustatyti, t. y. V. Ž., turėdamas dėl užimamų pareigų teisę išgryninti banko sąskaitose laikomus UAB „E“ pinigus, per tris kartus paėmė 189 000 Lt, kurie nebuvo panaudoti UAB „E“ reikmėms, taip padarydamas įmonei 189 000 Lt dydžio turtinę žalą. Nors V. Ž. paaiškino, kad dalį iš banko paimtų pinigų atidavė S. R. (S. R.), nurodžiusiam, jog pinigai reikalingi išmokėti atlyginimus UAB „G“ (duomenys pakeisti) darbuotojams, o 25 000 Lt atidavė R. B., informavusiam jį apie S. R. sulaikymą ir atliktas kratas bendrovės patalpose bei būtinumą išgryninti pinigus siekiant išvengti įmonės sąskaitų arešto, tačiau teisme apklausus S. R. ir R. B., šie neigė davę V. Ž. nurodymus paimti pinigus iš banko ir juos jiems perduoti. Atsižvelgiant į šiuos parodymus, o taip pat tai, kad byloje nėra pateikta dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, kam buvo panaudoti V. Ž. iš įmonės banko sąskaitų išimti 189 000 Lt, yra pagrindas teigti, kad UAB „E“ turtas buvo pasisavintas. Vertinant V. Ž. atliktus veiksmus, t. y. vykimą į bankus, siekiant išimti dideles pinigines lėšas, priklausančias UAB „E“, nepanaudojimą šių piniginių lėšų įmonės reikmėms, jų neapskaitymą buhalterinės apskaitos registruose ir žinojimą, kad dėl įmonės veiklos atliekamas ikiteisminis tyrimas ir bendrovės sąskaitos gali būti areštuotos, siekiant apriboti galimybę jomis disponuoti, darytina išvada, jog V. Ž. suvokė savo veiksmais darantis žalą įmonei ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintasis V. Ž. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. 

4. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl V. Ž. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

5. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Prokurorė apeliaciniame skunde prašo V. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu ketveriems metams. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas V. Ž. atžvilgiu nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorės nuomone, objektyvieji turto pasisavinimo požymiai V. Ž. veikoje yra neginčytinai nustatyti. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima.

6. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014 ir kt.). Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-433-507/2016).

7. Nagrinėjamu atveju V. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „E“ direktoriumi ir atsakingu asmeniu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą – UAB „E“ priklausantį turtą, t. y. 189 000 Lt (54 738 Eur), tuo padarydamas UAB „E“ 189 000 Lt (54 738 Eur) žalą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. Ž. išteisino dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. UAB „E“ direktoriumi buvo paskirtas V. Ž. (t. 7, b. l. 88-92). 2016 m. kovo 15 d. specialisto išvada Nr. 5-1/18 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. kovo 18 d. V. Ž. iš UAB „E“ banko sąskaitų išėmė 189 000 Lt (54 738,18 Eur) (t. 1, b. l. 60-73). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad V. Ž. buvo tik formalus bendrovės direktorius, negalėjęs savarankiškai ir vienasmeniškai spręsti UAB „E“ valdymo klausimų, tarp jų ir dėl bendrovės piniginių lėšų panaudojimo. Taigi, nors V. Ž. ir buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas kaip UAB „E“ vadovas, tačiau realiai nebuvo atsakingas už jam patikėtą bendrovės turtą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo tinkamai įvertinti skundžiamame nuosprendyje.

8.1. UAB „E“ akcininko – UAB „V“ (duomenys pakeisti) 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimu V. Ž. buvo paskirtas eiti UAB „E“ direktoriaus pareigas nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. Tuo pačiu sprendimu nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iš UAB „E“ direktoriaus pareigų buvo atleistas D. K. (D. K.) (t. 3, b. l. 45). UAB „V“ 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu nuo 2014 m. balandžio 14 d. V. Ž. buvo atšauktas iš UAB „E“ vadovo pareigų, o naująja vadove nuo 2014 m. balandžio 15 d. paskirta G. K. (t. 3, b. l. 46). Šiuos sprendimus pasirašė UAB „V“ vadovė V. C.. Liudytoja V. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu  (t. 3, b. l. 163-165, 166-167), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme (t. 6, b. l. 19) parodė, kad ji turėjo 100 proc. UAB „V“ akcijų ir buvo šios bendrovės direktorė. 2010 m. rugsėjo 9 d. visas bendrovės akcijas ji pardavė L. M.. Liudytoja taip pat parodė, kad ji niekada nebuvo UAB „E“ visų akcijų savininkė, todėl negalėjo pasirašyti 2012 m. rugsėjo 26 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. sprendimų dėl UAB „E“ direktorių paskyrimo bei atleidimo. Parašai šiuose dokumentuose yra ne jos.

8.2. Tai, kad V. C. pardavė UAB „V“ akcijas L. M., patvirtina 2010 m. rugsėjo 9 d. akcijų pardavimo sutarties kopija, 2010 m. rugsėjo 6 d. pakvitavimo kopija (t. 3, b. l. 170-174). Taigi, minėtų 2012 m. rugsėjo 26 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. sprendimų dėl UAB „E“ direktorių priėmimo metu V. C., tariamai pasirašiusi šiuos sprendimus, neturėjo jokių sąsajų su UAB „V“, kuri neva buvo UAB „E“ akcininkė. Tai, kad V. C. iš tiesų nepasirašė 2012 m. rugsėjo 26 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. sprendimų, patvirtina ir 2016 m. liepos 20 d. Lietuvos  teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1473(16) (t. 3, b. l. 10-15). Šie įrodymai patvirtina, kad V. Ž. į UAB „E“ direktoriaus pareigas buvo paskirtas ir iš šių pareigų atleistas ne V. C. sprendimu. Taigi, byloje nėra įrodymų, kad V. Ž. į UAB „E“ direktoriaus pareigas buvo paskirtas teisėtai tokią teisę turinčio  asmens. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad V. Ž. UAB „E“ direktoriaus pareigas ėjo formaliai ir kad tai jis suprato.

8.3.1. Tai, kad V. Ž. nebuvo tikrasis bendrovės direktorius, patvirtina ir nuoseklūs jo parodymai. Pirmosios instancijos teisme išteisintasis V. Ž. parodė, kad nuo 2011 metų dirbo vienoje iš S. R. vadovaujamų bendrovių (UAB „G“) statybos darbų vadovu ir tai buvo jo pagrindinė darbovietė. 2011 metų spalio mėnesį S. R., žadėdamas padėti atlyginti V. Ž. skolas, pasiūlė jam už 500 Lt per mėnesį įsidarbinti UAB „E“ direktoriumi. S. R. paaiškino, kad faktiškai vadovauja visoms savo bendrovėms, V. Ž. ir toliau liks dirbti UAB „G“ statybos darbų vadovu, o UAB „E“ direktoriumi bus tik formaliai, t.y, jam nieko nereikės pačiam spręsti, visus nurodymus duos S. R., R. B. arba A. B. (A. B.). V. Ž. su šiuo pasiūlymu sutiko. Darbo sutarties jis negavo, iš ankstesnio direktoriaus jokių buhalterinių dokumentų neperėmė, bendrovės antspaudų, banko generatorių jam neperdavė, buhalterinės apskaitos dokumentų jis neturėjo ir apskaitos nevedė. UAB „E“ biure darbo vietos V. Ž. neturėjo. Iki 2014 m. bendrovėje viskas vyko sklandžiai, prieš sudarant sandorius R. B. arba A. B. atveždavo jam reikiamus bendrovės dokumentus, bendrovės spaudą, o V. Ž. tik pasirašydavo šiuos sandorius pas notarą ar kitose įstaigose. 2014 m. vasario 14 d. S. R. nurodymu V. Ž. nuvyko į SEB banką, kur jo laukė R. B.. Pastarasis davė reikiamus dokumentus, spaudą ir paaiškino, kad reikės iš SEB ir Danske bankuose esančių bendrovės sąskaitų išgryninti kuo didesnes pinigų sumas, nes jų reikia išmokėti atlyginimus UAB „G“ darbuotojams. SEB banke V. Ž. paėmė grynais 89000 Lt, o Danske banke – 49000 Lt. Nuvažiavus į biurą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, visi pinigai buvo perduoti S. R.. Pastarasis paaiškino, kad buhalteriškai viską sutvarkys, tačiau jokių dokumentų, įrodančių kokiu tikslu buvo paimti pinigai, V. Ž. taip ir negavo. V. Ž. tuo metu atrodė normalu iš UAB „E“ sąskaitų bankuose paimtus pinigus perduoti S. R., kad būtų sumokėtos algos UAB „G“ darbuotojams, nes pastarasis buvo šių bendrovių tikrasis savininkas ir vadovas. 2014 m. kovo 18 d. R. B. pasakė, kad po FNTT biure atliktos kratos ir S. R. sulaikymo nėra galimybės daryti pavedimų iš UAB „E“ sąskaitų, todėl, siekiant, kad bendrovės veikla nesustotų, reikės važiuoti į Danske banką ir atlikti operacijas su grynais pinigais. R. B. padavė reikiamus dokumentus, bendrovės spaudą ir V. Ž. paėmė iš sąskaitos 51000 Lt, iš kurių 26000 Lt iš karto įnešė į Šiaulių banko sąskaitą, likusius pinigus padavė R. B. kažkokioms operacijoms atlikti. 2014 metų kovo mėnesį R. B. nurodymu V. Ž. dar kelis kartus grynino pinigus nedidelėmis sumomis, kurių reikėjo bendrovės mokėjimams, skoloms grąžinti. Kai V. Ž. buvo pareikšti įtarimai dalyvavus nusikalstamoje S. R. veikloje pasisavinant Europos Sąjungos lėšas, jis suprato, kad pastarasis juo pasinaudojo ir jo vardu darė neteisėtas bankines operacijas. V. Ž. savo vardu išėmė naujus banko kodų generatorius, kad niekas be jo žinios daugiau negalėtų atlikti bankinių operacijų. V. Ž. buvo paprašyta padaryti 90000 Lt pavedimą į vieną iš S. R. bendrovių UAB „N“ (duomenys pakeisti), bet jis atsisakė tai daryti. (t. 5, b. l. 205-208).

8.3.2. Išteisintojo V. Ž. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek atliekant ikiteisminį tyrimą apklausų metu (t. 5, b. l. 9-13), akistatų su A. B. ir R. B. metu (t. 4, b. l. 102-105, 151-154), tiek ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, todėl jais abejoti kaip patikimu įrodymu šaltiniu nėra jokio pagrindo. Išteisintasis nuosekliai viso proceso metu nurodė, kad jis buvo tik formalus UAB „E“ direktorius, vykdęs tikrojo įmonės vadovo S. R. bei jo aplinkos asmenų nurodymus. V. Ž. jokių savarankiškų sprendimų dėl bendrovės piniginių lėšų panaudojimo nepriimdavo, o kaltinime nurodytais atvejais išgryninęs bendrovei priklausančius pinigus juos perduodavo S. R. arba R. B.. Išteisintajam tai atrodė įprasta praktika, nes pinigai buvo perduodami tikrajam bendrovių savininkui S. R.. Nors pirmosios instancijos teisme apklausti S. R. (t. 7, b. l. 162-163), A. B. (t. 7, b. l. 163-165) ir R. B. (t. 6, b. l. 29-30) nepatvirtino davę V. Ž. nurodymus dėl UAB „E“ valdymo, piniginių lėšų gryninimo iš banko sąskaitų, taip pat priėmę iš pastarojo išgrynintus bendrovės pinigus, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo V. Ž. nuosekliais parodymais netikėti, nes juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

8.4. V. Ž. parodymus, kad UAB „E“ jis realiai nevadovavo, iš dalies patvirtina ir liudytojo D. K. parodymai, kuris teisme parodė, kad nuo 2011 m. birželio 9 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d. buvo formalus UAB „E“ direktorius. Jis niekam nurodymų neduodavo, sandorių savarankiškai nesudarydavo, bendrovės pinigais nedisponavo, tik pasirašydavo dokumentus, kuriuos jam atveždavo. Buhalterinę apskaitą vedė buhalterinė įmonė. Banko generatorius buvo pas buhalterę, jis nepamena, ar yra daręs kokius tai pavedimus ir paėmęs iš banko sąskaitos pinigus (t. 6, b. l. 90-91). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, liudytojo D. K. darbo UAB „E“ laikotarpiu  buvo atliekamos didelės apimties bankinės operacijos (t. 6, b. l. 102-103, 106-111), kurių paskirties liudytojas nežino, tai patvirtina, kad UAB „E“ buvo reikalingas tik asmuo, galintis pasirašyti bendrovės direktoriaus vardu. Tokia išvadą pirmosios instancijos teismas padarė ir išanalizavęs V. Ž. darbo laikotarpiu pasirašytas sutartis, buhalterinius dokumentus. Pažymėtina, kad V. Ž. buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas kaip UAB „E“ vadovas, todėl norint bendrovei įforminti sudarytus sandorius ir atlikti kitus veiksmus, jis privalėjo pasirašyti UAB „E“ dokumentuose. Tačiau vien V. Ž. užimtos pareigos UAB „E“ ir minėtų funkcijų atlikimas neleidžia daryti išvadą, kad būtent jis realiai ėjo bendrovės vadovo pareigas.

8.5. Tai, kad V. Ž. negalėjo priimti savarankiškų sprendimų dėl bendrovės piniginių lėšų panaudojimo, patvirtina ir aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo Nr. 06-01-11011-13 metu atlikus kratą UAB „E“ priklausančiame pastate, buvo paimti ir banko kodų generatorius, kuriuo naudojantis atliekamos bankinės operacijos UAB „E“ sąskaitose bankuose (t. 6, b. l. 143-176, 177-189, 190-207). UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi J. L. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad jai nežinoma, pas ką buvo bendrovės banko kodų generatorius (t. 6, b. l. 27-28). Šios aplinkybės patvirtina V. Ž. parodymus, kad tuo metu, kai jis tapo UAB „E“ formaliu vadovu, šis banko kodų generatorius jam nebuvo perduotas, todėl pats negalėjo inicijuoti bankinių operacijų, o naudotis juo V. Ž. galėjo tik kitų asmenų nurodymu ir jų kontroliuojamas.

8.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuo 2014 m. vasario 14 d. iki 2014 m. kovo 18 d. V. Ž. iš UAB „E“ banko sąskaitų išimti 189 000 Lt (54 738,18 Eur) buvo jo ir pasisavinti. Tačiau 2016 m. kovo 15 d. specialisto išvada Nr. 5-1/18 nustatyta, kad tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, iš kurių būtų matyti, kam buvo panaudota iš bendrovės banko sąskaitų V. Ž. išimta 189 000 Lt (54 738,18 Eur) suma. Todėl negalima nustatyti, ar išteisintojo V. Ž. iš bendrovės banko sąskaitų išimta 189 000 Lt (54 738,18 Eur) suma buvo apskaityta bendrovės buhalterinės apskaitos registruose ir ar ši suma panaudota bendrovės reikmėms tenkinti (t. 1, b. l. 60-73). Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs šią specialisto išvadą, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra paneigta, jog V. Ž. kitų asmenų nurodymu iš bankų paimti UAB „E“ pinigai buvo panaudoti bendrovės naudai. Trūkstant dalies bendrovės buhalterinių dokumentų, kuriuose galėjo būti užfiksuotas minėtų pinigų panaudojimas, nėra pagrindo teigti, kad šie pinigai nebuvo panaudoti bendrovės naudai.

8.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad V. Ž. buvo paskirtas UAB „E“ direktoriumi tik formaliai, savarankiškai šiai pareigybei priskirtų funkcijų jis nevykdė, realiai bendrovei vadovavo kiti asmenys, kurių nurodymu V. Ž. ir pasirašydavo jam pateiktus dokumentus bei iš bendrovės sąskaitų paimdavo grynuosius pinigus, kuriuos perduodavo tikrajam bendrovės vadovui ar jo aplinkos žmonėms. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kad V. Ž. iš banko išimtus UAB „E“ pinigus pasisavino. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. Ž. buvo pagrįstai išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl V. Ž. pateikto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

9. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. Ž. buvo išteisintas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo aplaidžiai tvarkius UAB „E“ buhalterinę apskaitą. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir išnagrinėjus pakeistą kaltinimą, esant nusikalstamų veikų faktinėms aplinkybėms iš esmės skirtingoms ir pakeitus kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pripažinti V. Ž. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal pakeistą kaltinimą, atlikusi įrodymų tyrimą ir apklaususi V. Ž., daro išvadą, kad kaltinimas V. Ž. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apgaulingai organizavus ir vykdžius UAB „E“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, taipogi nepasitvirtino.

10. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus, t. y. mažosios bendrijos apskaitą gali tvarkyti tos bendrijos narys, o individualios įmonės apskaitą – tos įmonės savininkas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės vadovas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne tvarkymą. Įmonės vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita pagal įstatymo reikalavimus, kad įmonėje dirbtų buhalteris ar būtų sudarytos sutartys su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159-696/2018).

11. Nagrinėjamu atveju 2016 m. kovo 15 d. specialisto išvadoje Nr. 5-1/18 nurodyta, kad tyrimo metu negavus UAB „E“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų negalima nustatyti, ar visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo įtraukti į apskaitą, ir dėl to iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. (t. 1, b. l. 60-73). Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „E“ buhalterinę apskaitą pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. sutartį tvarkė UAB „A“. Ši sutartis buvo pasirašyta ankstesnio UAB „E“ direktoriaus D. K., t. y. dar iki V. Ž. paskiriant bendrovės vadovu (t. 7, b. l. 103-107). Kaip jau buvo aptarta šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje analizuojant V. Ž. išteisinimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pastarasis buvo paskirtas UAB „E“ direktoriumi tik formaliai, savarankiškai šiai pareigybei priskirtų funkcijų jis nevykdė, realiai bendrovei vadovavo kiti asmenys. Taigi, dėl šios priežasties V. Ž. negalėjo ir tinkamai organizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos.

11.1. V. Ž. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš ankstesnio bendrovės direktoriaus jokių buhalterinių dokumentų neperėmė, buhalterinės apskaitos dokumentų jis neturėjo ir apskaitos nevedė. Jo niekas neinformavo, kur buvo panaudojami V. Ž. grynais iš banko paimti pinigai. S. R. paaiškino, kad buhalteriškai viską sutvarkys, tačiau jokių dokumentų, įrodančių kur nukeliavo pinigai, V. Ž. taip ir negavo (t. 5, b. l. 205-208). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme V. Ž. davė iš esmės tokius pačius parodymus, paaiškino, kad jam nebuvo sudarytos galimybės tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą. Jis neturėjo nei bendrovės dokumentų, nei antspaudų, nes visa dokumentacija buvo pas S. R.. UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „A“ darbuotojos atvykdavo į bendrovės biurą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš ten paimdavo reikalingus dokumentus. V. Ž. pareiga buvo tik atvykti ir pasirašyti, kur jam nurodydavo. S. R. jį patikino, kad dėl grynųjų pinigų paėmimo viskas bus buhalteriškai sutvarkyta, tačiau pastarasis buvo sulaikytas, todėl  V. Ž. negavo iš jo dokumentų apie išgrynintus pinigus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo V. Ž. nuosekliais parodymais netikėti, nes juos paneigiančių objektyvių duomenų byloje nėra.

11.2. Tai, kad V. Ž. negalėjo tinkamai organizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos, iš dalies patvirtina ankstesnio bendrovės direktoriaus D. K. ir UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios J. L. parodymai. Liudytojas D. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis buvo formalus UAB „E“ direktorius, buhalterinę apskaitą vedė buhalterinė įmonė, jo žinioje jokių dokumentų nebuvo, jie buvo buhalterijoje. Jis tik pasirašydavo tam tikrus dokumentus. V. Ž. tapus bendrovės direktoriumi, D. K. perdavė jam buhalterinius dokumentus (t. 6, b. l. 90-91). Pastaroji aplinkybė prieštarauja liudytojo D. K. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kur liudytojas parodė, kad jis savo žinioje jokių UAB „E“ buhalterinės apskaitos dokumentų neturėjo, todėl neperdavė jų naujajam įmonės direktoriui V. Ž.. Dėl šių dokumentų nebuvo surašyti jokie perdavimo-priėmimo aktai (t. 2, b. l. 130-133). Taigi, liudytojo D. K. pozicija dėl buhalterinių dokumentų perdavimo naujajam bendrovės direktoriui V. Ž. buvo nenuosekli. Teisėjų kolegijos vertinimu, jei D. K. savo žinioje jokių UAB „E“ buhalterinės apskaitos dokumentų neturėjo, logiška manyti, kad jis negalėjo jų ir perduoti V. Ž.. Tai atitinka V. Ž. parodymus, kad jis iš ankstesnio direktoriaus jokių buhalterinių dokumentų neperėmė. Byloje nėra UAB „E“ buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktų, kurie galėtų paneigti šią aplinkybę.

11.3. Liudytoja J. L. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad yra dirbusi buhalterinės apskaitos bendrovėje „A“ ir tvarkė UAB „E“ buhalterinę apskaitą. Liudytoja suvesdavo į apskaitą bendrovės dokumentus, kuriuos pati pasiimdavo iš UAB „E“ biuro, esančio (duomenys neskelbtini). Kai reikėdavo bendrovės direktoriaus parašų, ji skambindavo V. Ž., tačiau su pastaruoju labai retai bendravo. V. Ž. dėl buhalterinės apskaitos J. L. neskambindavo ir jokių konkrečių nurodymų neduodavo (t. 6, b. l. 27-28). Šie parodymai patvirtina V. Ž. nurodytas aplinkybes, kad jis neturėjo jokių bendrovės buhalterinių dokumentų, kadangi UAB „E“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi J. L. pati juos pasiimdavo iš bendrovės biuro.      

11.4. Aptarti įrodymai patvirtina, kad V. Ž., būdamas formalus UAB „E“ direktorius, tik vykdantis kitų asmenų – faktiškai vadovavusių bendrovei - nurodymus, neturėjo galimybių tinkamai organizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos. V. Ž. taip pat negalėjo užtikrinti pakeistame kaltinime nurodytų buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo, kadangi bendrovės buhalteriniai dokumentai nebuvo jo žinioje. Be to, nesant UAB „E“ buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktų, negalima nustatyti, ar nurodyti buhalteriniai dokumentai iš tiesų buvo, ar jie buvo prarasti jau dirbant naujai paskirtam bendrovės direktoriui. Priešingai nei nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, vien tai, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-01-11011-13 S. R. yra pareikštas įtarimas organizavus UAB „E“ apgaulingą buhalterinę apskaitą, neduoda pagrindo V. Ž. veiksmus vertinti kaip apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą veikiant bendrininkų grupe. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pagal pakeistą kaltinimą V. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apgaulingai organizavus ir vykdžius UAB „E“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.

12. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                    Albinas Bielskis

                                                                              Daiva Pranytė-Zalieckienė

Linas Žukauskas