(S)
Administracinė byla Nr. AS-160-602/2015
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00234-2013-2
Procesinio sprendimo kategorija 79.2.; 56.2.
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. sausio 26 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grafko“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grafko“ skundą atsakovui Visagino savivaldybei, atstovaujamai Visagino savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Mimino“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas UAB „Grafko“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti pareiškėjui iš atsakovo Visagino savivaldybės (toliau – ir atsakovas) 49 411,58 Eur (170 608,31 Lt) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pareiškėjas iškėlė ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo, kilusios dėl projekto „Visagino I-ojo mikrorajono pastatų atviros šildymo sistemos pertvarkymas į uždarąją“, kuris buvo finansuojamas Ignalinos programos (ES) ir nacionalinėmis (valstybės, biudžeto, savivaldybės biudžeto ir VĮ Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo fondo) lėšomis, įgyvendinimo metu padarytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo bei kitų statybą reglamentuojančių norminių aktų pažeidimų, taip pat dėl atliktų statybos darbų defektų pašalinimo ir jų priėmimo uždelsimo.
2014 m. lapkričio 24 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme vyko teismo posėdis, kurio metu buvo priimtos nutartys nepripažinti įgaliojimą pateikusio V. V. tinkamu pareiškėjo atstovu, įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Mimino“, taip pat dėl įrodymų rinkimo, pareiškėjo ar jo atstovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu bei dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
2014 m. lapkričio 26 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl 2014 m. lapkričio 24 d. vykusio teismo posėdžio metu priimtų nutarčių. Pareiškėjas skundė teismo nutartį nepripažinti įgaliojimą pateikusio V. V. tinkamu pareiškėjo atstovu, taip pat nutartis dėl įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Mimino“, įrodymų rinkimo, pareiškėjo ar jo atstovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu, bylos nagrinėjimo atidėjimo.
Pareiškėjas nurodė, kad neturi kito įgalioto atstovo ir, teismui pripažinus pareiškėjo ar jo atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, ši aplinkybė užkirto galimybę tolimesnei bylos eigai. Pareiškėjas pažymėjo, kad ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis numato, jog įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai ar jų padėjėjai, kurių įgaliojimai patvirtinami orderiu ar kliento pasirašyta sutartimi. Kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad minėtoje ABTĮ teisės normoje nėra numatytos privalomos sąlygos, jog įgaliotas atstovas privalo būti įgaliotinio darbuotojas. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, jog nors atstovais teisme paprastai būna advokatai, tačiau ši nuostata nedraudžia asmeniui pasirinkti atstovą ne advokatą. Teismas neturi teisės prieš bylos šalies valią nurodyti, kas turi būti šalies atstovu byloje ir įsiterpti į vidinius atstovo ir atstovaujamojo santykius (2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-423/2014). Atkreipė dėmesį, kad šalių procesinės teisės yra lygios (ABTĮ 53 str. 1 d.), tačiau teismas, nepripažinęs pareiškėjo atstovo įgaliojimų, užkirto pareiškėjui teisę pasisakyti dėl kitų to paties teismo posėdžio metu priimtų nutarčių.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi atskirąjį skundą priimti atsisakė.
Teismas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje priimtos aukščiau paminėtos nutartys yra neskundžiamos. ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai. ABTĮ nenustato, kad apeliacinės instancijos teismui gali būti apskųstos teismo posėdžio parengiamosios dalies metu priimtos nutartys, susijusios su teismo priimtu sprendimu dėl atvykusio atstovo galimybės atstovauti proceso šalį teismo posėdyje, su įtraukimu dalyvauti byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje nedalyvaujantį asmenį, su įrodymų rinkimu, bylos nagrinėjimo atidėjimu ir pan. Tokio pobūdžio nutartys nagrinėjamu atveju neužkirto galimybės tolimesnei bylos eigai. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą pareiškėjas turi turėti bendrovės vadovą ir, kaip matyti iš procesinių dokumentų, jį turi. Todėl bendrovė gali bylą vesti pati, tai yra per savo vadovą, o kartu su vadovu bendrovę gali atstovauti ir šioje nutartyje paminėtas asmuo pagal įgaliojimą. Bendrovė nepateikė teismui įstatų, steigimo dokumentų, todėl teismas negalėjo nustatyti kitų bendrovės organų narių ir dalyvių bei jiems suteiktų teisių vesti bylą bendrovės vardu. Bendrovė gali pavesti ją atstovauti teisme advokatui ar advokato padėjėjui. Kiti bendrovės atstovai bendrovę atstovauja pagal įgaliojimą, išduotą ir įformintą CK ir CPK nustatyta tvarka (ABTĮ 49 str. 2, 3 d.). CK nustato tik juridinio asmens išduodamo įgaliojimo formą, o CPK nustato asmenis, kurie gali būti juridinių asmenų atstovais teisme pagal pavedimą (žr., CPK 55 str., 56 str. 2 ir 3 d., 57 str. 1 d.). Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas gali turėti teisme tinkamą atstovą ir 2014 m. lapkričio 24 d. teismo priimtos nutartys neužkirto galimybės tolimesnei bylos eigai, bei pažymėjo, jog bylos nagrinėjimas buvo atidėtas kitam teismo posėdžiui.
III.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Panevėžio apygardos administracinis teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi, 2014 m. gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinis teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį bei visas 2014 m. lapkričio 24 d. vykusio Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžio parengiamosios dalies metu priimtas teismo nutartis.
Pareiškėjas atskirajame skunde dėl Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. remiasi iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais atskirajame skunde dėl 2014 m. lapkričio 24 d. vykusio Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžio parengiamosios dalies metu priimtų teismo nutarčių. Papildomai nurodo, kad CPK nuostatos, reglamentuojančios atstovavimą pagal pavedimą, administraciniame procese netaikytinos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-44/2008, 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-566/2011, 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-656/2011, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-31/2012, 2003 m. gegužės 5 d. konsultacija Nr. 02-04-10).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl 2014 m. lapkričio 24 d. vykusio Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžio metu priimtų nutarčių.
Pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti pareiškėjui iš atsakovo 49 411,58 Eur (170 608,31 Lt) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. 2014 m. lapkričio 24 Panevėžio apygardos administraciniame teisme vyko teismo posėdis, kurio parengiamosios dalies metu buvo priimtos nutartys nepripažinti įgaliojimą pateikusio V. V. tinkamu pareiškėjo atstovu, įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Mimino“, taip pat dėl įrodymų rinkimo, pareiškėjo ar jo atstovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu bei dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl 2014 m. lapkričio 24 d. vykusio teismo posėdžio parengiamosios dalies metu priimtų teismo nutarčių. Pareiškėjas nurodė, kad neturi kito įgalioto atstovo ir, teismui pripažinus pareiškėjo ar jo atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, ši aplinkybė užkirto galimybę tolimesnei bylos eigai.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi atskirąjį skundą priimti atsisakė, nurodydamas, kad 2014 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje priimtos aukščiau paminėtos nutartys yra neskundžiamos (ABTĮ 149 str. 1 d.), kadangi jomis neužkertama tolimesnė bylos eiga.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį bei visas 2014 m. lapkričio 24 d. vykusio Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdžio parengiamosios dalies metu priimtas nutartis.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 149 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nenustačius ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies sąlygų, teismo nutarties skųsti atskiruoju skundu negalima.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai sprendžiama, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, kai dėl jos priėmimo procesas apskritai negali prasidėti (pvz., nutartis atsisakyti priimti skundą) ar tam tikrais atvejais toliau tęstis (pvz., nutartis, kuria atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo) arba kai dėl nutarties priėmimo procesas byloje užbaigiamas (pvz., nutartis palikti skundą nenagrinėtą, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. aprobuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimą, „Administracinė jurisprudencija“, 2012, 23, p. 542–877). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismo nutartys nepripažinti įgaliojimą pateikusio V. V. tinkamu pareiškėjo atstovu, įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Mimino“, taip pat dėl įrodymų rinkimo, pareiškėjo ar jo atstovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu bei dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo gali būti skundžiamos atskiruoju skundu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į administracinį procesą reguliuojančias teisės normas, pažymi, jog ABTĮ tiesiogiai nenustato, jog nutartis, kuria įgaliojimą pateikęs asmuo nepripažįstamas tinkamu šalies atstovu, gali būti atskirojo skundo dalyku. Antra vertus, išanalizavus konkrečios bylos aplinkybes ir nustačius, jog tokia teismo nutartis galėtų užkirsti kelią tolimesnei proceso eigai, atskirasis skundas turėtų būti priimamas ABTĮ 149 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nepripažinus įgaliojimą pateikusio asmens tinkamu proceso šalies atstovu ir tokiu būdu užkertant kelią atstovui dalyvauti nagrinėjant administracinę bylą, yra pažeidžiamos procesinės bylos šalies teisės, inter alia ABTĮ 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies teisė savo interesus teisme ginti per pasirinktą atstovą, o tai savo ruožtu lemia, jog gali būti sudaromos kliūtys tolimesniam bylos nagrinėjimui. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nutartimi, kuria atsisakyta pripažinti pareiškėjo atstovą tinkamu, gali būti užkertamas kelias tolimesnei proceso eigai.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti to paties teismo posėdžio, vykusio 2014 m. lapkričio 24 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme, priimtas nutartis įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu UAB „Mimino“, dėl įrodymų rinkimo, pareiškėjo ar jo atstovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu bei dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
Įvertinusi nurodytas nutartis, teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, atskirojo skundo teikimo galimybė dėl minėtų nutarčių neaptarta, o teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų nutarčių priėmimas neužkerta galimybės tolimesnei proceso eigai. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, iš kurios matyti, kad nutartys išreikalauti įrodymus bei dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atskiraisiais skundais yra neskundžiamos (pvz., 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-654/2009; 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-754/2013). Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, ABTĮ įtvirtindamas ribotas galimybes pateikti atskirąjį skundą, vadovavosi proceso ekonomiškumo principais. Atskirųjų skundų tikslas – suteikti asmenims teisę kvestionuoti tas pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis gali būti užkertama tolimesnė administracinio proceso eiga. Todėl atskirųjų skundų teikimas dėl teismo procesinių sprendimų, kurie neturi pagrįstos įtakos tolimesniam bylos nagrinėjimui bei kurių motyvai gali būti įtraukti į apeliacinį skundą, sudarytų sąlygas vilkinti bylos nagrinėjimą bei pažeistų kitų proceso dalyvių teises į teisingą teismą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti atskirojo skundo dalį dėl įgaliojimą pateikusio V. V. pripažinimo tinkamu pareiškėjo atstovu. Pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis naikintina minėta apimtimi. Siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų, kaip visuotinai pripažintų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai taikomų administracinių bylų proceso principų, laikymąsi (žr. 2014 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje AS492-611/2014), teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju negrąžina bylos pirmosios instancijos teismui dėl atskirojo skundo dalies priėmimo, bet atskirojo skundo dalies priėmimo klausimą išsprendžia savo iniciatyva apeliacinės instancijos teisme, atskirojo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl įgaliojimą pateikusio V. V. nepripažinimo tinkamu pareiškėjo atstovu priimdama ir pasisakydama dėl jo iš esmės.
ABTĮ 49 straipsnis nustato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Advokato įgaliojimai patvirtinami advokato arba su klientu pasirašyta sutartimi, o kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame CK ir CPK nustatyta tvarka. Aiškindamas nurodytas teisės nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ABTĮ tiesiogiai nukreipia į CPK tik dėl kitų atstovų įgaliojimo išdavimo ir įforminimo tvarkos. Tiesioginės nuorodos į CPK sprendžiant, kas yra kiti atstovai pagal pavedimą administracinėse bylose, ABTĮ nėra. Pastarasis įstatymas nenumato jokių ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, išduotame ir įformintame CK ir CPK nustatyta tvarka (2008 m. sausio 3 d nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-44/2008). Šiuo aspektu svarbu tik tai, kad subjektas pagal įstatymą galėtų būti atstovu procese ir kad jo įgaliojimai atstovauti būtų tinkamai įforminami (2008 m. balandžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 14).
CPK 57 straipsnyje nurodyta, jog atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. CK 2.140 straipsnis nustato, jog juridinio asmens duodamą įgaliojimą pasirašo jo vadovas. Ant įgaliojimo, kuris sudaromas ne informacinių technologijų priemonėmis, dedamas to juridinio asmens antspaudas, jeigu jis antspaudą privalo turėti. Papildomus reikalavimus juridinio asmens duodamam įgaliojimui gali nustatyti įstatymai. ABTĮ 50 straipsnis, be kita ko, apibrėžia, kokius veiksmus atstovo pagal pavedimą įgaliojimas suteikia teisę atlikti atstovaujamojo vardu, bei numato atvejus, kokie procesiniai veiksmai atstovo įgaliojime privalo būti specialiai aptarti.
Atsižvelgusi į nurodytą teisinį reguliavimą bei įvertinusi į bylą pateiktą pareiškėjo išduotą įgaliojimą (t. II, b. l. 33), teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju įgaliojimas buvo išduotas bei įformintas tinkamai, atstovo teisės išsamiai aptartos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo atstovą netinkamu atstovauti teisme. Pažymėtina, jog pareiškėjas, vadovaudamasis aukščiau paminėtais teisės aktais, tinkamai įgaliojo atstovą bei pavedė jam atstovauti nagrinėjamoje administracinėje byloje, tačiau teismui atsisakius pareiškėjo atstovą pripažinti tinkamu, pareiškėjas pateko į situaciją, kada, negalėdamas įgyvendinti įstatymų jam suteiktos teisės savo interesus teisme ginti per atstovą, neturėtų galimybės dalyvauti nagrinėjant administracinę bylą. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pripažino pareiškėjo atstovą netinkamu atstovauti teisme, yra nepagrįsta, todėl naikintina.
Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grafko“ atskirojo skundo dalį dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-512-739-2014, tenkinti.
Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirojo skundo dalį dėl 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-512-739-2014 nepripažinti įgaliojimą pateikusio V. V. tinkamu pareiškėjo atstovu.
Kitą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grafko“ atskirojo skundo dalį dėl 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-512-739-2014 nepripažinti įgaliojimą pateikusio V. V. tinkamu pareiškėjo atstovu tenkinti.
Panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-512-739-2014 nepripažinti įgaliojimą pateikusio V. V. tinkamu pareiškėjo atstovu.
Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Grafko“ atskirojo skundo dalį atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius