Civilinė byla Nr. e2A-363-643/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32911-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. P., S. S. ir Y. O. bei atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. P., S. S. ir Y. O. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir D. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovai A. P., S. S. ir Y. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir D. G. ieškovo A. P. naudai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir D. G. ieškovo S. S. naudai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir D. G. ieškovo Y. O. naudai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir D. G. ieškovų A. P., S. S. ir Y. O. naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.                      2018 m. vasario 5 d. Estijos Respublikoje buvo pagrobtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 5 d. automobilis, vairuojamas atsakovo D. G., buvo pastebėtas Panevėžio rajone, kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga 19-ame kilometre. Policijos pareigūnai, pastebėję galimai pagrobtą automobilį, siekė sustabdyti automobilio vairuotoją. Automobiliui nestojant, prasidėjo automobilio gaudynės. Policijos pareigūnai, neatsižvelgdami į tai, kad gaudynės vyko intensyvaus eismo kelyje ir kad priešpriešine eismo juosta važiavo kitos transporto priemonės, panaudojo šaunamąjį ginklą ir peršovė automobilio padangą. Dėl to atsakovo D. G. vairuojamas automobilis tapo nevaldomas, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su šia juosta važiavusiu ieškovų automobiliu N. P.. Automobiliui (duomenys neskelbtini) įsirėžus į automobilį, kuriuo važiavo ieškovai, buvo sunkiai sužalota ieškovų sveikata, jie buvo išvežti į Respublikinę Panevėžio ligoninę, kurioje jiems buvo teikiamos medicininės paslaugos.

3.                      Dėl atsakovo D. G. neatsargaus ir neatsakingo vairavimo, policijos pareigūnų nurodymų nevykdymo, taip pat dėl policijos pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimo ir dėl to sukeltų pasekmių, t. y. automobilio sumėtymo ir įsirėžimo į ieškovų automobilį buvo sunkiai sužalota ieškovų sveikata. Atsižvelgdami į tai, ieškovai prašo žalą priteisti solidariai iš atsakovų D. G. ir Lietuvos valstybės, kaip atsakingos už pareigūnų atliekamus veiksmus. Atsakovams kyla griežtoji deliktinė civilinė atsakomybė už neteisėtų veiksmų ir tuo sukeltų padarinių – ieškovų sunkiai sutrikdytos sveikatos ir atsakovų pareiga atlyginti neturtinę žalą.

4.                      Ieškovų teigimu, policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškė, pirma, bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai, pažeidimu, antra, įstatymais policijos pareigūnams keliamų reikalavimų pažeidimu, taigi, Lietuvos valstybei kyla atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

5.                      Policijos pareigūnai šaunamąjį ginklą panaudojo tuomet, kai priešpriešais važiavo kitos transporto priemonės. Kaip savo srities profesionalai, policijos pareigūnai turėjo suvokti, įvertinti, kad šovus ir pataikius į automobilio padangą, automobilis taps nevaldomas ir dėl to gali nuskrieti į bet kurią pusę – įskaitant ir priešpriešinę eismo juostą. Todėl policijos pareigūnai, panaudoję šaunamąjį ginklą ne tuomet, kai priešpriešais nebuvo transporto priemonių, o tuomet, kai važiavo tiek lengvoji mašina, tiek krovininis automobilis su priekaba, neatsižvelgę, kad šaunamasis ginklas yra naudojamas intensyvaus eismo kelyje, turėjo suvokti, kad gali įvykti tragiškas eismo įvykis.

6.                      2019 m. balandžio 25 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-768/2019, kuriuo automobilio vairuotojas D. G. (atsakovas šioje byloje) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 3 dalyje. Minėtoje byloje buvo pateikta Lietuvos ekspertizės centro 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvada, kurioje, be kita ko, konstatuota, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio ratlankio ir padangos dehermetizacija dėl šautinių kiauryminių pažeidimų, tikėtina, įvyko prieš susidūrimą su ieškovų vairuojamu automobiliu, ir tai, tikėtina, buvo šio eismo įvykio kilimo technine priežastimi, kadangi nuleidus padangą automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas 110 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio. Papildomai nagrinėjant baudžiamąją bylą specialistas V. Š. nurodė, kad tikėtina, automobilio padangos peršovimas buvo pagrindinė priežastis automobiliui prarasti stabilumą. Tokios pačios išvados padarytos ir 2019 m. balandžio 25 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje. Taigi akivaizdu, kad policijos pareigūnai, elgdamiesi neapdairiai ir nerūpestingai, panaudojo šaunamąjį ginklą ir peršovė itin greitai važiavusio automobilio padangą, supratę ar turėję suprasti, kad automobilį (duomenys neskelbtini), peršovus padangą, gali sumėtyti, vis tiek pasirinko naudoti šaunamąjį ginklą intensyvaus eismo kelyje, kai priešpriešais važiavo kitos transporto priemonės.

7.                      Policijos pareigūnai pažeidė įstatymais jiems keliamus reikalavimus. Šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygos apibrėžtos Policijos įstatymo 28 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtinais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina. Tačiau nagrinėjimu atveju, šaunamasis ginklas buvo panaudotas nesant neišvengiamo pavojaus policijos pareigūnų ir kitų asmenų gyvybei, neišnaudojus kitų priemonių. Šiuo atveju buvo organizuojama, kaip įtariama, vogto automobilio paieška ir sulaikymas, kuriam vadovavo ir policijos patrulių veiksmų koordinavo Panevėžio AVPK OVS budėtojas. Galimai vogtas automobilis pastebėtas 10.11 val., jį pradėjo persekioti policijos ekipažas šaukiniu 1910, kuris apie automobilio (duomenys neskelbtini) veiksmus ir judėjimo kryptį nuolat informuodavo budėtoją. Budėtojas organizavo kitų policijos patrulių prisijungimą prie persekiojamo automobilio sulaikymo. Nors į sulaikymo operaciją buvo pajungtos gausios kelių rajono policijos ekipažų pajėgos, buvo žinoma persekiojamo automobilio judėjimo kryptis, buvo planuojamas eismo užtvėrimą sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, tačiau, nepaisant to, nesant budėtojo nurodymo, persekiojimą vykdęs policijos pareigūnas šaukiniu 1910 nusprendė panaudoti šaunamąjį ginklą ir pradėjo šaudyti į greitai važiuojančio persekiojamojo automobilio galinį kairį ratą. Akivaizdu, kad šaunamasis ginklas buvo panaudotas nesant neišvengiamo pavojaus policijos pareigūnų ir kitų asmenų gyvybei, neišnaudojus kitų priverstinių stabdymo priemonių, tokių kaip dirbtinių spūsčių sudarymas ar ,,ežio“ panaudojimas. Policijos pareigūnai šaunamąjį ginklą pradėjo naudoti nuo persekiojimo pradžios praėjus 5 min., kai jau buvo aišku, kad į sulaikymo operaciją pasijungė daug pareigūnų ir persekiojamo automobilio sulaikymas, tikėtina, pavyks be šaunamojo ginklo panaudojimo ir pavojingų padarinių kilimo. Šaunamojo ginklo panaudojimas tokioje situacijoje yra visiškai neproporcingas, nebuvo tinkamai įvertinta, kad net ir panaudojus šaunamąjį ginklą, t. y. šovus įspėjamuosius šūvius į orą, automobilis nestojo, važiavo toliau dideliu greičiu, ir policijos pareigūnai turėjo suprasti, kad toliau tęsiant šaunamojo ginklo panaudojimą ir peršovus greitai važiuojančio automobilio padangas, automobilis gali tapti nevaldomas ir būtent tuomet sukelti neišvengiamą pavojų kitiems eismo dalyviams intensyvaus eismo kelyje, kas šiuo atveju ir atsitiko. Policijos pareigūnas šaudė iš sąlyginai didelio 10 metrų atstumo į greitai judantį ir manevruojantį objektą. Šioje situacijoje, remiantis Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei Europos žmogaus teisių teismo praktika, pareigos neatidėliotinai sulaikyti automobilio vairuotoją – atsakovą D. G. – nebuvo, atsižvelgiant į tai, kad dėl norimo įvykdyti sulaikymo pašalinių asmenų gyvybei ir sveikatai grėsė pavojus.

8.                      Atsakovui D. G. kyla deliktinė civilinė atsakomybė atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą CK 6.270 straipsnio pagrindu. Atsakovas, vairuodamas pagrobtą transporto priemonę, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, bėgo nuo policijos pareigūnų pavojingai manevruodamas ir viršijo leistiną greitį, nepakluso reikalavimui sustoti netgi po įspėjamųjų šūvių, toliau važiavo dideliu greičiu siekdamas išvengti sulaikymo, dėl to, peršovus padangą, nesuvaldė automobilio ir įvyko eismo įvykis sąlygojęs trijų žmonių – ieškovų – sunkius kūno sužalojimus.

9.                      Tarp minėtų atsakovų veiksmų ir kilusios žalos yra akivaizdus faktinis priežastinis ryšys, kadangi ieškovų sveikata nebūtų buvusi sutrikdyta, jeigu atsakovas D. G. nebūtų vairavęs pagrobto automobilio bei nepaklusęs policijos pareigūnų reikalavimams, o policijos pareigūnai nebūtų peršovę (duomenys neskelbtini) automobilio padangos netinkamu metu, t. y. neįsitikinę, kad nesukels didesnės rizikos ar neigiamų pasekmių. Atsakovų atžvilgiu turi būti pripažintas objektyvus bendrininkavimas – atsakovai nebuvo susitarę sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvienas iš atsakovų iš esmės prisidėjo prie žalos ieškovams atsiradimo, dėl to jie žalą privalo atlyginti solidariai. Tiek be policijos pareigūnų, tiek be atsakovo D. G. neteisėtų veiksmų žala ieškovams nebūtų atsiradusi apskritai.

10.                      Ieškovai patyrė daugybinius, sunkius sužalojimus, kurie kėlė pavojų jų gyvybei, ieškovai ilgą laiką gulėjo ligoninėje. Jų patirti sunkūs sužalojimai turės įtakos ir ieškovų ateičiai, patirti sužalojimai ir jų pasekmės yra jaučiamos iki šiol, yra jaučiamas fizinis skausmas, taip pat dvasinis skausmas, baimė dėl patirtos avarijos. Ieškovai nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, jie nemoka lietuvių kalbos, tad jų situacija – buvimas ilgą laiką hospitalizuotiems svetimoje valstybėje, svetimoje aplinkoje, be savo artimųjų – tai pat priėjo papildomo streso ir nesaugumo jausmą.

11.                      Atsiliepime į ieškinį atsakovas D. G. nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, apgailestauja dėl ieškovams sukelto skausmo ir patirtų išgyvenimo.

12.                      Atsakovas nurodo sutinkantis su ieškovų teiginiu, kad eismo įvykis įvyko ir ieškovai patyrė sužalojimus ne dėl jo vieno kaltės. Eismo įvykis įvyko dėl neatsakingo Panevėžio AVPK patrulio šaudymo į atsakovo vairuojamą automobilį. Nors į sulaikymo operaciją buvo pajungtos gausios kelių rajonų policijos ekipažų pajėgos, buvo žinoma persekiojamo automobilio judėjimo kryptis, buvo planuojamos eismo užtvėrimas sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, tačiau, nepaisant to, nesant budėtojo nurodymo, persekiojimą vykdęs ekipažo patrulis A. L. savavališkai nusprendė panaudoti šaunamąjį ginklą ir pradėjo šaudyti į atsakovo vairuojamą automobilį. Atsakovo važiavimo kryptimi stovėjo Panevėžio AVPK Kelių policijos patrulių ekipažas šaukiniu ,,P 1879“, kuris buvo pasiruošęs blokuoti kelią ir sustabdyti atsakovo automobilį. Šaunamasis ginklas buvo panaudotas nesant neišvengiamo pavojaus policijos pareigūnų ir kitų asmenų gyvybei, neišnaudojus kitų priverstinių stabdymo priemonių. Tarp Panevėžio AVPK patrulio veiksmų (šaudymo) ir atsiradusių pasekmių (eismo įvykio) yra priežastinis ryšys. Patrulis prašė budėtojo leidimo naudoti šaunamąjį ginklą, budėtojas tokio leidimo nedavė, bet patrulis A. L. savavališkai pradėjo nedelsiant ar bet kokiomis priemonėmis sustabdyti atsakovo automobilį. Patrulis ne tik nevykdė bendrosios pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai, tačiau ir pažeidė Policijos įstatymo, Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas, todėl jo veiksmai laikytini neteisėtais. Jei ne patrulio veiksmai, atsakovui pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, važiuojant didesniu nei leidžiama greičiu, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir ieškovai nebūtų nukentėję. Atsakovas prieš eismo įvykį, kitoje kelio dalyje važiavo viršydamas leistiną greitį ir lenkdamas transporto priemones, tačiau jokio eismo įvykio nepadarė. Ieškovams buvo padaryta neturtinė žala, ji iš dalies buvo padaryta dėl neatsargių atsakovo D. G. veiksmų, tačiau prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis. Ieškovai po Lietuvoje suteikto gydymo išvyko iš Lietuvos ir į bylą nėra pateikę jokių įrodymų apie tolimesnį gydymą ir savo sveikatos būklę, todėl atsakovas mano, kad ieškinyje nurodyti motyvai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvaus pobūdžio. Nukentėjusieji yra Ukrainos gyventojai, Ukrainoje pragyvenimo lygis yra žemesnis, todėl teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, turėtų atsižvelgti į šias aplinkybes. Atsakovas yra jauno amžiaus, santaupų nėra spėjęs sukaupti, turto nėra sukaupęs, jo vidutinis darbo užmokestis yra 395,36 Eur per mėnesį, pagal Panevėžio apygardos teismo nuosprendį atsakovas turi sumokėti 5 000 Eur įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl neturi galimybės ieškovams atlyginti žymios neturtinės žalos dalies.

13.                      Atsiliepime į ieškinį atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariato, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

14.                      Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad ieškovų patirta žala tiesiogiai susijusi su pareigūnų veiksmais panaudojant šaunamąjį ginklą. Nuteistasis D. G. nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, bėgo nuo policijos pareigūnų, nepakluso reikalavimui sustoti netgi po įspėjamųjų šūvių. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-305-487/2019 nurodė, kad policijos pareigūnų veiksmai, peršaunant persekiojamo automobilio ratą, tapo tik technine priežastimi dėl kurios, padangai dehermetizuojantis ir pasikeitus oro slėgiui padangoje, automobilis prarado stabilumą. Tačiau šaunamojo ginklo panaudojimas netapo eismo įvykio kilimo esmine priežastimi. Priešingai, nustatyta, kad galimybę išvengti susidūrimo atsakovas D. G. galėjo pasinaudoti, jei būtų automobilį vairavęs leistinu greičiu. Policijos pareigūnų veiksmai nagrinėjamojoje situacijoje negali būti vertinami kaip neteisėtas pažeidėjų elgesys, policijos pareigūnai veikė jiems suteiktų įgaliojimų ribose, t. y. šaunamojo ginklo panaudojimas pats savaime netampa neteisėtu veiksmu. Teigti, kad policijos pareigūnų veiksmai siekiant užkardyti nusikalstamą veiką, gali būti prilyginami atsakovo D. G. veiksmams, prieštarautų proporcingumo principui. Ieškovai gyvena Ukrainos Respublikoje ir nors neturtinės žalos atlyginimas tiesiogiai nėra siejamas su vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, kuris Ukrainos Respublikoje yra beveik du kartus mažesnis, tačiau šiuo atveju būtina įvertinti, kad tokio pat dydžio satisfakciją ieškovai patirtų ir gerokai sumažinus priteistinos žalos dydį.

15.                      Papildomai nurodė, kad patruliui nėra būtinas budėtojo leidimas panaudoto šaunamąjį ginklą; tokį sprendimą priima pats patrulis, įvertinęs situaciją. Nors žala ir buvo patirta, šiuo metu nėra duomenų, kokie liekamieji reiškiniai yra likę. Nesutinka, kad būtent policijos pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimas lėmė tai, kad įvyko eismo įvykis. Jei D. G. būtų važiavęs leistinu greičiu, toks eismo įvykis nebūtų įvykęs, net po policijos pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16.                      Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė priteisti ieškovams A. P., S. S., Y. O., iš atsakovo D. G. po 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą; priteisti ieškovams A. P., S. S. ir Y. O. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

17.                      Pasisakydamas dėl atsakovų deliktinės civilinės atsakomybės teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad faktinis transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo sukeltas eismo įvykis, ir dėl kurio ieškovams buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, valdytojas CK 6.270 straipsnio prasme buvo atsakovas D. G.. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovas D. G., be kita ko, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, taigi, atsakovo D. G. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos.

18.                      Pasisakydamas dėl valstybės civilinės atsakomybės, teismas nurodė, kad eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota ieškovų sveikata įvyko policijos pareigūnams peršovus atsakovo D. G. vairuojamo automobilio galinę kairiąją padangą. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje, pateiktoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-768/2019, nurodyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio rato padangos dehermetizacija dėl šautinių kiauryminių pažeidimų, tikėtina, įvyko prieš susidūrimą su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo važiavo ieškovai), ir tai, tikėtina, buvo šio eismo įvykio kilimo technine priežastimi, kadangi nuleidus padangą automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas apie 110 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio. Teismo vertinimu, ši specialisto išvada yra pakankama spręsti apie priežastinį ryšį tarp policijos pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimo ir kilusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkia sužalota ieškovų sveikata (CK 6.247 straipsnis; CPK 185 straipsnis). Baudžiamosios bylos Nr. 1-22-768/2019 duomenys patvirtina, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų panaudojant šaunamąjį ginklą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 229 straipsnį, kuris buvo nutrauktas, konstatavus, kad A. L. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje. Tačiau šis faktas savaime nereiškia, kad negali kilti valstybės deliktinė civilinė atsakomybė. Kaip ir nurodo ieškovai, neteisėtas veiksmas, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitinka baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista bendroji rūpestingumo pareiga.

19.                      Vertindamas šaunamojo ginklo panaudojimo teisėtumą, teismas vadovavosi Policijos įstatymo 27 ir 28 straipsniais, taip pat kasacinio teismo praktika, kurioje suformuluoti vertintini kriterijai.

20.                      Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 5 d. apie 9.50 val. Panevėžio policijos vyriausiojo policijos komisariato budėtojas iš Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimų valdybos viršininko gavęs pranešimą, kad iš Latvijos Respublikos į Lietuvos teritoriją per Saločių miestelį įvažiuoja galimai vogtas automobilis (duomenys neskelbtini) nurodė Pasvalio rajono policijos ekipažui vykti link Saločių miestelio informacijos patikrinimui; po to prisijungė Biržų ekipažas, taip pat buvo nurodyta Panevėžio policijos ekipažui, kurio šaukinys 1910, vykti link Pasvalio; ekipažas 1910 pastebėjo galimai pavogtą automobilį, informavo budėtoją, kad automobilis nestoja. Šaunamąjį ginklą, siekdamas sulaikyti atsakovą D. G., vairuojantį galimai vogtą automobilį (duomenys neskelbtini), panaudojo policijos ekipažas, kurio šaukinys 1910, vairuojamas policijos pareigūno Ž. G.; šovė policijos pareigūnas A. L.. Iš baudžiamojoje byloje esančios radijo ryšio pokalbių apžiūros protokolo matyti, kad ekipažui, kurio šaukinys 1910, pastebėjus galimai vogtą automobilį, Panevėžio policijos vyriausiojo policijos komisariato budėtojas organizavo kitų policijos patrulių prisijungimą prie persekiojimo; buvo tariamasi daryti kamščius ant kelio siekiant sustabdyti vairuotoją, statyti ežius. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos ekipažo, kurio šaukinys 1879, pareigūnai L. P. ir E. V., kurie važiavo priešais atvažiuojantį (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad konkrečiai eismo įvykio nematė, buvo gautas pranešimas, kad važiuoja galimai vogtas automobilis, važiavo iš priešingos pusės nei persekiojamas automobilis, važiavo pas kolegas teikti pagalbą sulaikant automobilį, t. y. sudaryti kamštį arba pakloti ežį (kurį turėjo). Į eismo įvykio vietą pirmiau atvyko kitas policijos pareigūnų ekipažas, važiavęs iš priešingos pusės (kurio šaukinys 1905), o ne policijos pareigūnų ekipažas, panaudojęs šaunamąjį ginklą; apie tai, kad prie persekiojimo yra prisijungę kiti policijos patruliai, šaunamąjį ginklą nusprendusiam panaudoti pareigūnui buvo žinoma. Pareigūnas A. L. iššovė apie 14 šovinių, šaudė automobiliui (duomenys neskelbtini) važiuojant dideliu greičiu. Kaip nurodė liudytoju baudžiamojoje byloje apklaustas A. L., kelio danga įvykio dieną buvo šlapia, drėgna, buvo apsiniaukę.

21.                      Teismas sprendė, kad policijos pareigūno A. L. sprendimas panaudoti šaunamąjį ginklą tokioje situacijoje, kai buvo persekiojamas galimai vogtas automobilis (t. y. siekiama sulaikyti turtinio, o ne smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį), buvo siunčiami kiti policijos ekipažai sulaikyti asmenį, vairuotojas važiavo dideliu greičiu, teismo vertinimu, nebuvo proporcingas galinčioms kilti (ir šiuo atveju kilusioms) neigiamoms pasekmėms. Policijos pareigūnai, kuriems keliami didesnio rūpestingumo ir apdairumo standartai, turi pareigą prognozuoti ir numatyti galimas pasekmes pasirinkus taikyti atitinkamą prievartos priemonę. Policijos pareigūno sprendimas panaudoti šaunamąjį ginklą sulaikant D. G. neatitiko didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimų (CK 6.246 straipsnis). Šiame sprendime konstatuota egzistuojant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, taigi, priešingai, nei įrodinėja atsakovė, Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti ieškovams padarytą neturtinę žalą (CK 6.271 straipsnis). Aplinkybė, kad atsakovo D. G. veiksmai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis, nešalina valstybės civilinės atsakomybės.

22.                      Teismas taip pat sprendė, ar yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovai atsako kaip solidarieji skolininkai, ar jų atsakomybė yra dalinė. Tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė. Tiesioginė atsiradusios žalos priežastis yra atsakovo D. G. padarytas nusikaltimas. Atsakovas ir pareigūnai nagrinėjamu atveju neveikė bendrai, todėl nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę, todėl atsakovų atsakomybė už atsiradusią žalą yra dalinė. Tiesioginė ir pagrindinė žalos atsiradimo priežastis buvo D. G. nusikaltimas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovas Lietuvos valstybė turėtų būti atsakinga už 25 procentus atsiradusios žalos, o 75 procentus šios žalos privalo atlyginti atsakovas D. G..

23.                      Pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus – ieškovų epikrizes, 2019 m. balandžio 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju pripažinto S. S. paaiškinimus. Teismų praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur. Didžiausios žalos atlyginimo sumos priteisiamos konstatavus sunkius sveikatos sutrikdymo padarinius su išliekamaisiais reiškiniais. Šiuo atveju ieškovams buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, patirti sužalojimai neabejotinai paliko ieškovams fizines ir psichologines neigiamas pasekmes, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų apie ilgalaikes itin reikšmingas sveikatos sutrikdymo pasekmes, ieškovų netektą darbingumą, pirmiau nurodytose epikrizėse nurodyta, kad ieškovų prognozė pasveikimo atžvilgiu yra gera. Teismas įvertino ir atsakovo turtinę padėtį ir nurodė, kad kiekvienam ieškovui turi būti kompensuota po 8 000 Eur neturtinės žalos; atitinkamai iš atsakovo D. G. – kiekvienam ieškovui po 6 000 Eur, iš atsakovės Lietuvos valstybės – kiekvienam ieškovui po 2 000 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24.                      Ieškovai pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą ir ieškovų A. P., S. S. ir Y. O. ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant ieškovams po 30 000 neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir D. G..

25.                      Apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovų atžvilgiu turi būti pripažintas objektyvusis bendrininkavimas – atsakovai nebuvo susitarę sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvienas iš atsakovų iš esmės prisidėjo prie žalos ieškovams atsiradimo. Be atsakovų neteisėtų veiksmų žala ieškovams apskritai nebūtų atsiradusi, kas reiškia, kad atsakovų atsakomybė yra solidarioji.

26.                      Atsakovas D. G., vairuodamas pavogtą automobilį, stabdomas policijos pareigūnų, nusprendė nestoti ir pabandyti nuo jų pabėgti. Todėl atsakovas D. G., elgdamasis nerūpestingai ir neatidžiai, keldamas pavojų visiems eismo dalyviams, suprasdamas, kad elgiasi pavojingai ir kelia pavojų aplinkiniams, nestojo, pažeisdamas kelių eismo taisykles, viršydamas leistiną greitį, siekė pasprukti nuo policijos pareigūnų; o policijos pareigūnams panaudojus šaunamąjį ginklą ir peršovus Atsakovo D. G. vairuojamo automobilio padangą, nesuvaldė transporto priemonės ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą susidūrė su ieškovų automobiliu. Jei atsakovas D. G. būtų klausęs policijos pareigūnų nurodymų ir būtų sustojęs, nebūtų siekęs pabėgti nuo policijos pareigūnų, policijos pareigūnai nebūtų panaudoję šaunamojo ginklo, kuriuo buvo peršauta automobilio padanga, ir D. G. vairuojamas automobilis nebūtų įsirėžęs į ieškovų transporto priemonę.

27.                      Be policijos pareigūnų veiksmų ieškovams taip pat nebūtų kilusi žala. Policijos pareigūnai, elgdamiesi nerūpestingai ir neatsargiai, persekiodami D. G. vairuojamą transporto priemonę, suprasdami, kad D. G. žymiai viršija leistiną greitį, matydami, kad priešpriešais važiuoja kitos transporto priemonės, žinodami, kad gaudynės vyksta intensyvaus eismo kelyje, privalėdami suvokti, kad nėra būtinybės panaudoti šaunamąjį ginklą, neįvertindami, kad gali būti pažeistos tokios vertybės kaip žmogaus gyvybė ir sveikata, vis tiek nusprendė panaudoti šaunamąjį ginklą ir peršauti D. G. vairuojamo automobilio padangą. Peršovus automobilio padangą, automobilis prarado stabilumą, tapo nevaldomu ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.

28.                      Ieškovai nesutinka su teismo sprendimu, jog tiesioginė atsiradusios žalos priežastis yra atsakovo D. G. padarytas nusikaltimas, o policijos veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti. Specialisto išvadoje konstatuojama, kad tikėtina eismo įvykio kilimo technine priežastimi buvo persekiojamo automobilio (duomenys neskelbtini) galinio kairiojo rato padangos dehermetizacija dėl dviejų šautinių kiauryminių pažeidimų, kadangi nuleidus padangą automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesuvaldė apie 110 km/h greičiu važiuojančio automobilio, kas reiškia, kad jeigu nebūtų buvę šūvių, nebūtų įvykusi avarija ir ieškovams nebūtų sutrikdyta sveikta.

29.                      Tarp atsakovų jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nebuvo; vis dėlto kiekvienas iš atsakovų prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (jeigu D. G. nebūtų vairavęs (duomenys neskelbtini) automobilio, nebūtų viršijęs leistino greičio ir stabdomas – sustojęs, nebūtų ieškovams kilusi žala; tačiau ne vien jo veiksmai sąlygojo ieškovams kilusią žalą – be policijos pareigūnų veiksmų žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi, t. y. jeigu policijos pareigūnai nebūtų panaudoję šaunamojo ginklo ir nebūtų prakiurdę automobilio padangos, avarija nebūtų apskritai įvykusi ir ieškovai nebūtų patyrę sužalojimų.

30.                      Teismas nemotyvavo, kodėl pasirinktos tokios proporcijos – 25 proc. ir 75 proc. – t. y., kaip teismas apskaičiavo kiekvienam iš atsakovų tenkančios atsakomybės dalį, nesutinka, kad valstybei tenka tik 25 proc. atsakomybės dalis, kadangi be pareigūnų veiksmų nelaimingas atsitikimas iš viso nebūtų atsitikęs.

31.                      Ieškovai mano, jog jiems priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas, nes jie patyrė sunkius sveikatos sužalojimus, turinčius ilgalaikių pasekmių, ką pagrįsti su apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus. Kaip minėta, S. S. buvo pašalinta blužnis – blužnies pašalinimas savaime turi ilgalaikes ir neatstatomas neigiamas pasekmes; ieškovų A. P. ir Y. O. patirti sužalojimai (plaučių sumušimai, plyšimai), kiti lūžiai, kraujo išsiliejimai po galvos smegenų dangalais turi neabejotinas neigiamas ir neatstatomas pasekmes, t. y. patyrus tokio lygio sužalojimus ilgalaikės neigiamos pasekmės yra neišvengiamos.

32.                      Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą iš dalies – toje apimtyje, kurioje buvo patenkinti ieškinio reikalavimai Lietuvos valstybės atžvilgiu, ir priimti naują sprendimą – ieškinį Lietuvos valstybės atžvilgiu atmesti.

33.                      Atsakovė nurodė, jog Policijos įstatymas numato, kad šaunamieji ginklai gali būti naudojami tik išimtinais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad šaunamasis ginklas buvo panaudotas atsižvelgiant į tai, kad asmuo nepaklūsta teisėtiems pareigūnų reikalavimams, kelią pavojų kitiems eismo dalyviams, pažeidžiant kelių eismo taisykles, bei įvertinus tai, kad kelio ruože, kuriame automobilis buvo persekiojamas, bėglys turi ne vieną galimybę pasprukti ir pareigūnai neturės realių galimybių panaudoti kitas priemones nusikaltimui užkardyti. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareigūnas prieš panaudodamas šaunamąjį ginklą įvertino situaciją, buvo atidus detalėms ir priėmė sprendimą, pagrįstą teisiniu reguliavimu. Teismas, netinkamai įvertindamas pareigūno veiksmus, kaip neteisėtus, nepagrįstai nustatinėjo priežastinį ryšį tarp jų ir ieškovams kilusios žalos. Pažymėjo, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. G. būtų turėjęs galimybę sustoti ar tinkamai manevruoti transporto priemonę net su peršauta padanga, jei būtų laikęsis kelių eismo taisyklių, t. y. važiavęs leistinu greičiu. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad autoįvykis kilo dėl teisei priešingų pareigūnų veiksmų ir nėra priežastiniu ryšiu susijęs su pareigūno veiksmais panaudojant šaunamąjį ginklą.

34.                      Teismas, nustatinėdamas atsakovų atsakomybės dalis, neatsižvelgė į teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010 pripažino, jog nustačius, kad tiesioginė ir pagrindinė atsiradusių padarinių priežastis yra nusikalstami kito asmens, o ne valstybės veiksmai, kai valstybė tik prisideda prie sąlygų žalai atsirasti, atsakomybės dydis nustatomas atitinkamai 95 proc. ir 5 proc.

35.                      Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.

36.                      Valstybė nesutinka, kad turėtų atlyginti neturtinę žalą, taigi nesutinka ir su tuo, kad jos ir D. G. atsakomybė turėtų būti solidarioji. Apeliantai skunde remiasi 2014 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/ 2014 ir 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015, kurios nagrinėjamo ginčo aspektu apskritai neturi reikšmės, nes jose nebuvo sprendžiamas klausimas dėl galimai neteisėtų valstybės veiksmų ir dėl auto įvykio kalto asmens atsakomybės santykio.

37.                      Byloje esančių duomenų matyti, kad D. G. neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo dalyviams ir, tikėtina, kad auto įvykis būtų įvykęs ir be pareigūnų veiksmų, kas pripažinta esant technine autoįvykio kilimo priežastimi. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad būtent D. G. neteisėti veiksmai (viršytas leistinas greitis) lėmė tai, kad buvo nesuvaldyta jo vairuojama transporto priemonė, dėl to ir įvyko autoįvykis. Tuo tarpu pareigūnų veiksmai apskritai nebūtų naudojami, jei ne atsakovo daromas nusikaltimas ir teisės pažeidimai, lėmę ieškovams kilusią žalą.

38.                      Valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, mano, kad nėra pagrindo pateikti naujai teikiamus dokumentus, nes jau reikšdami ieškinį žinojo, kad turės pateikti neturtinę žalą pagrindžiančius įrodymus, o teiginiai, kad jų anksčiau pateikti negalėjo dėl Covid-19 pandemijos, grindžiami deklaratyviais teiginiais. Teigia, kad nėra pagrindo priteisti didesnės neturtinės žalos.

39.                      Atsakovas D. G. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydamas skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

40.                      Pasisakydamas dėl ieškovų apeliacinio skundo nurodo, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė. Dalinės atsakomybės esmė yra ta, jog kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Atsakovams taikytina dalinė civilinė atsakomybė. Nėra pagrindo konstatuoti objektyvųjį bendrininkavimą, nes objektyviojo bendrininkavimo atveju žala atsiranda dėl to, jog kiekvieno pažeidėjo, jiems veikiant atskirai, veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Šiuo atveju toks sąlygotumas nenustatytas. Dėl kilusių padarinių atsakovų veiksmai susiję, bet jie nebuvo bendri – nebuvo kaip nors (su)derinti, tuo labiau, atlikti esant skirtingoms kaltės formoms. Atsakovas D. G. ir pareigūnai neveikė bendrai, tai nėra jokio pagrindo taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę.

41.                      Tiesioginė ieškovų patirtos žalos priežastis yra atsakovo D. G. padarytas nusikaltimas. Šaunamojo ginklo panaudojimas netapo eismo įvykio kilimo esmine priežastimi. Jei atsakovas D. G. būtų automobilį vairavęs leistinu greičiu, nustatyta, kad būtų galėjęs išvengti susidūrimo. Taigi, Policijos pareigūnų nepakankamas rūpestingumas ir apdairumas su kilusiais padariniais susijęs netiesioginiu priežastiniu ryšiu, nors ir buvo technine autoįvykio priežastimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-305-487/2019 nurodė, kad policijos pareigūnų veiksmai, peršaunant persekiojamo automobilio ratą, tapo tik technine priežastimi, dėl kurios, padangai dehermetizuojantis ir pasikeitus oro slėgiui padangoje, automobilis prarado stabilumą. Todėl pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį byloje nagrinėjama situacija priskirtina prie skolininkų daugeto atvejų, nesant bendrininkavimo siaurąja prasme. Dėl to atsakovas D. G. sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada atsakovams taikyti dalinę atsakomybę.

42.                      Atsakovas D. G. mano, jog ieškovams priteistos neturinės žalos dydis yra pakankamas atsižvelgiant: 1) tiek į atsakovo D. G. materialinę padėtį (uždarbis minimalus, nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto neturi), kuri, svarstant balansą tarp žalos atlyginimo reikalingumo ir už žalą atsakingo asmens finansinių galimybių, buvo įvertinta kaip sudėtinga; 2) tiek į pirmosios instancijos teismui pateiktus įrodymus apie sveikatos sutrikdymo pasekmes, ieškovų netektą darbingumą, prognozę ieškovų pasveikimo atžvilgiu, kuri įvertinta kaip gera. Taip pat nepritaria, kad ieškovų naujai teikiami įrodymai būtų prijungti, tam nesant teisinio pagrindo.

43.                      Pasisakydamas dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinio skundo, nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendyje konstatuota, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas D. G. su peršauta ir hermetiškumą praradusia automobilio (duomenys neskelbtini) padanga galėjo nuvažiuoti 2-3 km išvystydamas greitį virš 190 km/h (nenustatyti perkaitusios padangos požymiai - suanglėjusi guma, kas tokiomis sąlygom nebejotinai turėjo įvykti). Vadinasi, automobilio padanga buvo peršauta prieš pat eismo įvykį (tai pavirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvada baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-768/2019). Nukentėjusysis S. S., apklaustas byloje liudytoju, taip pat patvirtino prieš pat įvykį girdėjęs šūvius. Vadinasi, yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį tarp policijos pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimo ir kilusio eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalota ieškovų sveikata. Tuo metu kelio atkarpoje jau buvo matyti priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės. Tačiau net ir tai nesustabdė pareigūno nuo tolimesnio šaunamojo ginklo naudojimo.

44.                      Pareigūnai turi pareigą, pasirinkus taikyti atitinkamą prievartos priemonę, prognozuoti ir numatyti galimas pasekmes. Policijos pareigūno A. L. sprendimas naudoti šaunamąjį ginklą esant pakankamai intensyviam eismui abejomis kelio kryptimis, tęsti šaunamojo ginklo naudojimą esant net ir priešais atvažiuojančių transporto priemonių, šaudyti iš dideliu greičiu važiuojančios transporto priemonės pagrįstai buvo vertinamas kaip neatitikęs didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimų. Kadangi autoįvykio technine priežastimi buvo būtent pareigūno šaunamojo ginklo panaudojimas, sukėlęs neigiamus padarinius, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog valstybei taipogi taikytina civilinė atsakomybė. Pareigūnų bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai esminė reikšmė ieškovų teisių pažeidimui įvertinta tinkamai. Optimaliausia ir teisingiausia atsakomybės proporcija turėtų būti tokia: 50 proc. – nusikaltimą padariusiam asmeniui, 50 proc. – valstybei.

45.                      Ieškovai pateikė teismui atsiliepimą į Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti.

46.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė konkrečią teisės normą, kurią pareigūnai pažeidė ir kurios pagrindu valstybei kyla civilinė atsakomybė (neteisėti veiksmai), t. y. CK 6.246 straipsnis bei CK 6.263 straipsnis. Pažymi, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga.

47.                      Ieškovai nesutinka, kad policijos pareigūnai konkrečiu atveju galėjo panaudoti šaunamąjį ginklą. Pagal kasacinio teismo praktiką, policijos pareigūnai, nebūdami įsitikinę, kad panaudojant šaunamąjį ginklą nebus sužaloti asmenys, ginklo naudoti negali ir turi būti pasirengę transporto priemonę sustabdyti kitais galimais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-380-942/2015). Šaunamasis ginklas buvo panaudotas nesant neišvengiamo pavojaus policijos pareigūnų ir kitų asmenų gyvybei, neišnaudojus kitų priverstinių stabdymo priemonių, tokių kaip dirbtinių spūsčių sudarymas ar „ežio“ panaudojimas ir pan. Policijos pareigūnai šaunamąjį ginklą pradėjo naudoti nuo persekiojimo pradžios praėjus 5 min., kai tuo tarpu jau buvo aišku, kad į sulaikymo operaciją pasijungė daug pareigūnų ir persekiojamo automobilio sulaikymas tikėtinai pavyks be šaunamojo ginklo panaudojimo ir pavojingų padarinių kilimo. Teismo posėdžio metu liudijęs policijos pareigūnas nurodė, kad jų ekipažas, buvęs priekyje automobilio (t. y. automobilis būtų pro jų ekipažą pravažiavęs) buvo pasiruošę taikyti kitas priemones, pavyzdžiui, ežį (kurį turėjo) ar dirbtines spūstis, todėl šaunamojo ginklo panaudojimas buvo visiškai neproporcingas.

48.                      2018 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11-793 (18) nustatyta, kad automobilių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tikėtina susidūrimo eiga buvo dėl to, kad netekus stabilaus judesio važiavimo kryptimi (duomenys neskelbtini) automobilis įvažiavo į važiuojamosios dalies kairę pusę ir susidūrė su (duomenys neskelbtini). Šios nustatytos aplinkybės parodo, jog eismo įvykis (transporto priemonių susidūrimas) įvyko išimtinai po pareigūnų veiksmų – panaudojus šaunamąjį ginklą, ko pasėkoje buvo prašauta galinė (duomenys neskelbtini) automobilio padanga, o mašina tapo nevaldoma bei įvyko eismo įvykis.

49.                      Ieškovai nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad autoįvykis kilo dėl teisei priešingų pareigūnų veiksmų ir nėra priežastiniu ryšiu susijęs su pareigūno veiksmais panaudojant šaunamąjį ginklą. Šiuo atveju egzistuoja faktinis priežastinis ryšys tarp neatsargaus vairavimo, greičio viršijimo, policijos pareigūnų nurodymų sustoti nevykdymo ir policijos pareigūnų (šaunamojo ginklo panaudojimas siekiant susprogdinti BMW automobilio apdangą, kai priešpriešine eismo juosta važiavo transporto priemonės) neteisėtų veiksmų ir kilusių pasekmių (ieškovų sunkaus sveikatos sutrikdymo). Faktinis priežastinis ryšis akivaizdus – ieškovų sveikata nebūtų buvusi sutrikdyta, jeigu atsakovas nebūtų vairavęs pagrobto automobilio bei nepaklusęs policijos pareigūnų reikalavimams, o policijos pareigūnai nebūtų peršovę (duomenys neskelbtini) automobilio padangos netinkamu metu, t. y. neįsitikinę, kad nesukels didesnės rizikos ar neigiamų pasekmių. Nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu. Taip pat nustatytinas ir teisinis priežastinis ryšys, jog pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo. Policijos pareigūnai, kuriems yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, pasirinko panaudoti šaunamąjį ginklą nesaugiu metu, suprasdami (ar turėdami suvokti), kad gali sukelti pavojų tretiesiems asmenims ir gali sukelti tragiškas pasekmes, tačiau tokių veiksmų vis tiek ėmėsi.

50.                      Apeliacinės instancijos teismas neturėtų vadovautis Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010, kadangi faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Šiuo atveju negalima lyginti aktyvių policijos pareigūnų veiksmų – eksesyvaus šaunamojo ginklo panaudojimo, kas tiesiogiai sąlygojo avarijos kilimą – ir autoavarijos apylankos neorganizavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51.                      Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

52.                      Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

53.                      Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

54.                      Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

55.                      Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą, be pirmiau įvardytų kriterijų, taip pat svarbu patikrinti ir įvertinti, ar naujais įrodymais nėra įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), t. y. ar jais nesiekiama paneigti kito ribotai apeliacijai užtikrinti nustatyto draudimo, kuris, kitaip negu draudimas teikti ir priimti naujus įrodymus, yra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 21 punktas).

56.                      Ieškovai kartu su apeliaciniu skundo pateikė naujus įrodymus - ieškovų S. S., A. P., Y. O. medicininių dokumentų kopijas. Grįsdami prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo pažymėjo, kad naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nepažeis kitų proceso šalių teisių, be to, jie neprieštarauja pirmosios instancijos teisme pateiktiems įrodymams (tik juos papildo). Dėl susiklosčiusios situacijos (Covid-19 pandemijos) ieškovai negalėjo gauti šių dokumentų anksčiau, neturėjo galimybės anksčiau kreiptis į gydytojus dėl išrašų išdavimo, todėl galimybė pateikti šiuos įrodymus atsirado tik apeliacinėje instancijoje. Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir atsakovas D. G. su prašymu prijungti naujus įrodymus nesutiko, nurodydami, kad priežastys deklaratyvios, o COVID-19 plitimas ginčo laikotarpiu buvo apmažėjęs, todėl negalėjo sutrukdyti savalaikiai pateikti naujus įrodymus. Be to, ieškinys pareikštas dar iki pandemijos pradžios.

57.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šioje byloje išnagrinėjęs ieškovų kasacinį skundą ir 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. nutartį ir perdavęs bylą nagrinėti iš naujo, nurodė, kad naujų įrodymų prijungimo klausimas panaikintoje nutartyje nebuvo išspręstas, šie įrodymai įvertinti nebuvo. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad pateiktais naujais įrodymais ieškovai apeliacinės instancijos teisme siekė paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jų patirtos neturtinės žalos dydžio, tačiau apeliacinės instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl ieškovų pateiktų naujų įrodymų sąsajumo su šia byla, t. y. įrodymų turinio loginio ryšio su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku.

58.                      Kaip matyti iš naujų įrodymų, medicininiai dokumentai gauti 2020 m. spalio mėnesį, t. y. jau po pirmosios instancijos sprendimo priėmimo. Viena iš pirmosios instancijos teisme įrodinėtų aplinkybių buvo neturtinės žalos kilimas, kuri, be kita ko, buvo įrodinėta ilgalaikėmis pasekmėmis sveikatai. Ieškovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teikė įrodymus, pagrindžiančius žalą sveikatai. Atsižvelgiant tiek į įrodinėtinų aplinkybių jautrumą (padaryta sunki žala ieškovų sveikatai), tiek į specifiką (pagrįsti ilgalaikes autoįvykio pasekmes vienu kartu pirmosios instancijos teismui teikiamais įrodymais objektyviai gali būti neįmanoma), tiek į tai, kad nėra įrodinėjamos jokios naujos aplinkybės, kurios nebuvo vertinamos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, įrodymų neabejotiną sąsajumą su įrodinėjimo dalyku, taip pat į kasacinio teismo išaiškinimą, darytina išvada, kad nauji įrodymai prijungtini ir vertintini kitų įrodymų kontekste. Pagrįstais laikytini ir ieškovų argumentai, kad dėl COVID-19 sukeltos pandemijos objektyviai apsunkėjo galimybė gauti išrašus, kadangi visuotinai žinoma ir tarp šalių paplitusi praktika, kad pandemijos metu buvo ribojamas asmenų patekimas į gydymo įstaigas, paslaugų teikimas, todėl tai galėjo prisidėti prie naujų įrodymų gavimo apsunkinimo. Tokios aplinkybės negali sudaryti formalių kliūčių ieškovams įrodinėti jiems sukeltos neturtinės žalos.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

59.                      Šios bylos ir baudžiamosios bylos Nr. 1-22-768/2019 duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 5 d. apie 10 val. Panevėžio raj., Panevėžio aplinkkelio 15 km 270 m įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas D. G. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu, kuriuo važiavo ieškovai. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovų sveikata. Eismo įvykis įvyko policijos pareigūnams persekiojant galimai pavogtą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą atsakovo D. G.; pastarajam nevykdant policijos pareigūnų nurodymo sustoti, buvo panaudotas šaunamasis ginklas (panaudojo policijos patrulis A. L.), buvo peršauta atsakovo D. G. vairuojamo automobilio padanga.

60.                      Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-768/2019, D. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 3 dalyje ir nuteistas 2 metams ir 6 mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atidedant 3 metams; taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

61.                      Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje, pateiktoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-768/2019, nurodyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio rato padangos dehermetizacija dėl šautinių kiauryminių pažeidimų, tikėtina, įvyko prieš susidūrimą su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo važiavo ieškovai), ir tai, tikėtina, buvo šio eismo įvykio kilimo technine priežastimi, kadangi nuleidus padangą automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas, važiuodamas apie 110 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio.

62.                      Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 5 d. apie 9.50 val. Panevėžio policijos vyriausiojo policijos komisariato budėtojas iš Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimų valdybos viršininko gavęs pranešimą, kad iš Latvijos Respublikos į Lietuvos teritoriją per Saločių miestelį įvažiuoja galimai vogtas automobilis (duomenys neskelbtini) nurodė Pasvalio rajono policijos ekipažui vykti link Saločių miestelio informacijos patikrinimui; po to prisijungė Biržų ekipažas, taip pat buvo nurodyta Panevėžio policijos ekipažui, kurio šaukinys 1910, vykti link Pasvalio; ekipažas 1910 pastebėjo galimai pavogtą automobilį, informavo budėtoją, kad automobilis nestoja. Šaunamąjį ginklą, siekdamas sulaikyti atsakovą D. G., vairuojantį galimai vogtą automobilį (duomenys neskelbtini), panaudojo policijos ekipažas, kurio šaukinys 1910, vairuojamas policijos pareigūno Ž. G.; šovė policijos pareigūnas A. L.. Iš baudžiamojoje byloje esančios radijo ryšio pokalbių apžiūros protokolo matyti, kad ekipažui, kurio šaukinys 1910, pastebėjus galimai vogtą automobilį, Panevėžio policijos vyriausiojo policijos komisariato budėtojas organizavo kitų policijos patrulių prisijungimą prie persekiojimo; buvo tariamasi daryti kamščius ant kelio siekiant sustabdyti vairuotoją, statyti ežius. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos ekipažo, kurio šaukinys 1879, pareigūnai L. P. ir E. V., kurie važiavo priešais atvažiuojantį (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad konkrečiai eismo įvykio nematė, buvo gautas pranešimas, kad važiuoja galimai vogtas automobilis, važiavo iš priešingos pusės nei persekiojamas automobilis, važiavo pas kolegas teikti pagalbą sulaikant automobilį, t. y. sudaryti kamštį arba pakloti ežį (kurį turėjo) (2020 m. rugsėjo 23 d. posėdžio garso įrašas). Į eismo įvykio vietą pirmiau atvyko kitas policijos pareigūnų ekipažas, važiavęs iš priešingos pusės (kurio šaukinys 1905), o ne policijos pareigūnų ekipažas, panaudojęs šaunamąjį ginklą; apie tai, kad prie persekiojimo yra prisijungę kiti policijos patruliai, šaunamąjį ginklą nusprendusiam panaudoti pareigūnui buvo žinoma. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, policijos pareigūnas A. L. iššovė apie 14 šovinių, šaudė automobiliui (duomenys neskelbtini) važiuojant dideliu greičiu. Kaip nurodė liudytoju baudžiamojoje byloje apklaustas A. L., kelio danga įvykio dieną buvo šlapia, drėgna, buvo apsiniaukę.

63.                      Baudžiamosios bylos Nr. 1-22-768/2019 duomenys patvirtina, kad dėl policijos pareigūnų veiksmų panaudojant šaunamąjį ginklą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 229 straipsnį, kuris buvo nutrauktas, konstatavus, kad A. L. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje.

Dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su solidariosios deliktinės civilinės atsakomybės taikymu 

64.                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti esant atsakovų D. G. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dalinę civilinę atsakomybę. Ieškovai apeliaciniame skunde su tokia teismo išvada nesutiko ir prašė taikyti solidariąją atsakovų atsakomybę, kasaciniame skunde taip pat nurodė, kad abiejų atsakovų veiksmai lėmė žalą, t. y. atsakovų neteisėti veiksmai, kuriais padaryta neturtinė žala, susiję apskritai su visos žalos, o ne tik su tam tikros jos dalies, atsiradimu. Ieškovų teigimu, žala padaryta bendrais objektyviąja prasme atsakovų neteisėtais veiksmais ir tai sudaro pagrindą jiems taikyti solidariąją civilinę atsakomybę (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

65.                      Kasacinis teismas, nagrinėdamas ieškovų kasacinį skundą, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje tokius ieškovų argumentus laikė pagrįstais. Nutartyje LAT konstatavo, kad byloje yra pagrindas konstatuoti objektyvųjį atsakovų bendrininkavimą, nes žala atsirado nors ir dėl kelių atskirų ir žalai kilti būtinų, tačiau priklausomų viena nuo kitos priežasčių, o tai lemia pagrindą konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (LAT nutarties 35 punktas). Be policijos pareigūno šaunamojo ginklo panaudojimo ir automobilio padangos peršovimo – veiksmų, kuriuos bylą nagrinėję teismai pripažino neatitinkančiais didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimų, – šis konkretus eismo įvykis nebūtų įvykęs arba jo sukeltos pasekmės būtų buvusios daug mažesnės (jų iš viso būtų išvengta). Tas pat pasakytina ir apie atsakovo D. G. neteisėtus veiksmus, t. y. jeigu šis atsakovas būtų sulėtinęs greitį, tai padangos peršovimas galimai nebūtų lėmęs šio konkretaus eismo įvykio ir žalos arba šio įvykio mastas būtų buvęs daug mažesnis. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokiu atveju, kai žala dėl eismo įvykio padaroma nusikalstamais vieno asmens veiksmais (nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ir policijos pareigūno neteisėtais veiksmais (iššovus į automobilio padangą vairuotojui važiuojant dideliu greičiu), o už tokius policijos pareigūno veiksmus atsako ir žalą atlygina valstybė (CK 6.272 straipsnio 2 dalis), tai yra pagrindas pripažinti, kad abiejų asmenų veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės, t. y. kiekvieno iš šių atsakovų veiksmai buvo būtini visai žalai atsirasti. Tokiu atveju, kasacinės instancijos teismas konstatavo abiejų atsakovų veiksmų faktinį priežastinį ryšį su atsiradusia žala, t. y. jeigu nebūtų buvę abiejų atsakovų veiksmų (KET nesilaikymo ir šūvio į padangą automobiliui važiuojant dideliu greičiu kelyje, kuriame vyksta eismas), konkretus eismo įvykis nebūtų įvykęs (arba būtų įvykęs mažesnio masto eismo įvykis) ir ieškovai nebūtų patyrę sunkių sužalojimų. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti ir abiejų atsakovų veiksmų teisinį priežastinį ryšį – atsiradę padariniai ieškovams yra atsakovų neteisėtų veiksmų rezultatas – bei atitinkamai atsakovų veiksmų bendrumą objektyviąja prasme, nes kiekvienas iš pažeidėjų, t. y. atsakovas D. G. ir policija, prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės – be jų neteisėtų veiksmų žala visa apimtimi apskritai nebūtų atsiradusi. Abiejų atsakovų veiksmai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su visa kilusia neturtine žala ieškovams (LAT nutarties 36-37 punktai). LAT konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja dalinė civilinė atsakomybė už ieškovams kilusią žalą.

66.                      Apeliantė Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniame skunde nurodė, kad jos atsakomybė kilti neturėtų, kadangi pareigūnas šaunamąjį ginklą panaudojo teisėtai ir proporcingai, buvo atsižvelgta, kad D. G. nepaklūsta pareigūnų reikalavimams, kelią pavojų kitiems eismo dalyviams, pažeidžiant kelių eismo taisykles, bei įvertinus tai, kad kelio ruože, kuriame automobilis buvo persekiojamas, bėglys turi ne vieną galimybę pasprukti ir pareigūnai neturės realių galimybių panaudoti kitas priemones nusikaltimui užkardyti, pareigūnas prieš panaudodamas šaunamąjį ginklą įvertino situaciją, buvo atidus detalėms ir priėmė sprendimą, pagrįstą teisiniu reguliavimu.

67.                      Pažymėtina, kad kasacinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodė, kad kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalies, kuria konstatuoti policijos pareigūno neteisėti veiksmai, nėra paduotas, taigi teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisakė (nutarties 31 p.). Vis tik, anksčiau išdėstytų kasacinio teismo motyvų (kad turi būti taikyta ne dalinė, tačiau solidarioji atsakovų atsakomybė) pagrindu, darytina išvada, kad anksčiau bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo pareigūno veiksmų neteisėtumą, dėl kurių civilinė atsakomybė kyla Lietuvos valstybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad tarp atsakovų egzistuoja objektyvusis bendrininkavimas, nes žala atsirado nors ir dėl kelių atskirų ir žalai kilti būtinų, tačiau priklausomų viena nuo kitos priežasčių, o tai lemia pagrindą konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme. Taip pat pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, ir ši išvada nebuvo ginčijama, kad policijos pareigūno sprendimas panaudoti šaunamąjį ginklą tokioje situacijoje, kai buvo persekiojamas galimai vogtas automobilis (t. y. siekiama sulaikyti turtinio, o ne smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį), buvo siunčiami kiti policijos ekipažai asmeniui sulaikyti, vairuotojas važiavo dideliu greičiu, nebuvo proporcingas galinčioms kilti (kilusioms) neigiamoms pasekmėms. Šių išdėstytų motyvų pagrindu laikytini nepagrįstais atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinio skundo argumentai, jog jai atsakomybė neturėtų kilti. Tuo tarpu, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovai pagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad tiek D. G., tiek Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, turi atsakyti solidariai

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

68.                      Ieškovai, kreipdamiesi į teismą, prašė priteisti jiems solidariai iš atsakovų po 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovams po 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš D. G. ir po 2 000 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Apeliaciniame skunde ieškovai nesutiko su priteisiamos neturtinės žalos dydžiu ir prašė ieškinį tenkinti pilnai. Atsakovai su tokiais argumentais nesutiko.

69.                      Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio, atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 Eur iki 83 989 Eur. Nutartyje taip pat pažymėta, kad teismai neturėtų suabsoliutinti kasacinio teismo praktikoje nustatytų sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžių, nes, minėta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis (nutarties 45 punktas). Taigi, nustatant asmeniui priteistiną neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ne tik į kasacinio teismo formuojamą praktiką, bet ir į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, į specifinius kriterijus, suformuotus kasacinio teismo praktikoje, taip pat galimus kiekvieno ieškovo konkretaus sveikatos sutrikdymo atvejo kriterijus. Nustatant sveikatos sužalojimo atveju priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nes kasacinio teismo praktikoje nustatyti neturtinės žalos dydžiai gali nebeatitikti nurodytų pokyčių.

70.                      Teisėjų kolegija nurodė, kad bylą grąžinus apeliacinės instancijos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo, nustatant ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžius, turėtų būti atsižvelgiama į kasacinio teismo praktikoje nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydžių ribas, tačiau vertinamas kiekvieno ieškovo individualus atvejis pagal šioje nutartyje nurodytus bei galimus individualius specifinius kriterijus, atsižvelgiama į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (LAT nutarties 49-50 punktai).

71.                      Baudžiamojoje byloje pateikti įrodymai dėl ieškovams padarytų sužalojimų, kurių atsakovai neginčijo, patvirtina, kad ieškovo S. S. epikrizėje nurodyta, kad klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini); prognozė pasveikimo atžvilgiu yra gera. Ieškovo Y. O. epikrizėje nurodyta, kad klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini); prognozė pasveikimo atžvilgiu yra gera. Ieškovo A. P. epikrizėje nurodyta, kad klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini); prognozė pasveikimo atžvilgiu yra gera.

72.                      Su ieškovų apeliaciniu skundu naujai pateiktuose įrodymuose nurodyta, kad:

72.1.                       S. S. išraše iš medicinos kortelės pažymėta, kad buvo patirta kombinuota trauma; (duomenys neskelbtini). Buvo gydomas stacionare Vočysko miesto centrinėje rajoninėje ligoninėje nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. Šiuo metu skundžiasi dešiniojo kelio sąnario skausmu, judesių apribojimu, skausmu stuburo juosmens-kryžkaulio skyrių dalyje. Blužnies nėra. Artrozės ir sinovito požymiai. Dalyje prie rekomendacijų gydymui ir darbui nurodyta, kad reikalauja ilgalaikio reabilitacinio gydymo ir chirurginės intervencijos, susijusios su metalo konstrukcijos iš dešinės blauzdos d/kaulo pašalinimu.

72.2.                       A. P. ambulatorinės kortelės išraše nurodyta, kad 2020 m. spalio 23 d. gydytojo traumatologo apžiūra, diagnozė: (duomenys neskelbtini). Rekomenduojama gydytojo chirurgo apžiūra; 2020 m. spalio 23 d. gydytojo chirurgo apžiūra, diagnozė: (duomenys neskelbtini); 2020 m. spalio 23 d. gydytojo neuropatologo apžiūra, diagnozė: 2018 m. vasario mėn. patirtos sunkios traumos pasekmės. (duomenys neskelbtini); 2020 m. spalio 23 d. gydytojo oftalmologo apžiūra, diagnozė: (duomenys neskelbtini).

72.3.                      Y. O. išraše iš ligos istorijos nurodyta, kad patirtos sunkios politraumos pasekmė: (duomenys neskelbtini). Ilgą laiką buvo gydomas Respublikinės Panevėžio ligoninės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, ortopedijos ir traumatologijos skyriuje (2018 m. vasario 5 d. – 2018 m. kovo 2 d.) Paskui buvo transportuotas į Ukrainą tolesniam gydymui ir reabilitacijai. Per dvejus metus pacientas periodiškai (3-4 kartus per savaitę) gydosi stacionare Lucko miesto ligoninės neurologijos skyriuje ir <...> neurochirurgijos ir neurologijos centre, reabilitacinis ir palaikomasis gydymas vyksta Lutsko miesto reabilitacijos centre. Dėl eismo įvykio asmuo buvo pripažintas II grupės invalidu. Šiuo metu pacientas skundžiasi nuolatiniais plečiančio pobūdžio galvos skausmais, akių obuolių skausmu, galvos svaigimu. Pykinimu, periodišku vėmimu (2-3 kartus per mėnesį), reikšmingu atminties praradimu, ilgą laiką prastu miegu, nuolatiniu kraujospūdžio padidėjimu, bendru silpnumu. Skundžiasi dešinės apatinės galūnės judesių apribojimu, aštriu skausmu nukreipiant į šonus ir esant normaliai lengvai apkrovai. Pacientas vaikšto šlubuodamas dešine koja, kartais naudojasi papildomomis judėjimo priemonėmis. Pacientui rekomenduojama: stacionarinis planinis gydymas neurologo skyriuje (2-3 kartus per savaitę), galvos MRT dinamiškos kontrolės atlikimas (1 kartą per metus); traumatologo ir ortopedo stebėjimas; nuolatinių intrasąnarinių injekcijų atlikimas į dešinįjį klubo sąnarį (sinovijos skysčiai, chondroprotektoriai); rekomenduojama chirurginė intervencija – planinis dešiniojo klubo sąnario pakeitimas; sanatorinis neurologinio ir atraminio-judamojo profilio gydymas (1-2 kartus per metus); fizinė reabilitacija (gydomoji mankšta, gydomieji masažai, kineziterapija).

2.                      Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

3.                      Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).

4.                      Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina į sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimus įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.), bei kitas aplinkybes, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010; 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-421/2016, 25 punktas).

5.                      Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad didžiausia žala priteisiama tais atvejais, kuomet nustatomi išliekamieji reiškiniai, o šiuo atveju ieškovai tokių įrodymų byloje nepateikė, atsižvelgė į atsakovo D. G. sunkią turtinę padėtį. Apeliantai ieškovai teigia, kad jiems išliko sunkios ir ilgalaikės, negrįžtamos arba ilgai negrįžtančios pasekmės. Įvertinus naujai pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad šie ieškovų apeliantų argumentai yra pagrįsti, kadangi šiuo atveju egzistuoja kriterijai, dėl kurių priteistinos ieškovams neturtinės žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, negu nustatė pirmosios instancijos teismas. Tai, visų pirma, jau padarytos žalos pasekmės – ieškovai, būdami jauno amžiaus (S. S. – 32 metai, A. P. – 31 metai, Y. O. – 30 metų), buvo sunkiai sužaloti, apsunkintos galimybės judėti, jaučiami skausmai, būtinos ilgalaikės reabilitacijos, profilaktiniai vizitai pas gydytojus, pasikartojantys negalavimai. Pirmosios instancijos teismas būtent amžių, kaip vieną iš kriterijų, palankiai įvertino D. G. atžvilgiu (25 metai), tačiau neįvertino, kad šiuo atveju sunkiai nukentėjo jauni, nei su automobilio vagyste, nei su vykusiomis gaudynėmis absoliučiai nesusiję asmenys, kurie, tikėtina, sunkesnius ar lengvesnius požymius jaus visą gyvenimą. 

6.                      Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad vienas iš atsakovų - D. G. - yra jauno amžiaus, darbingas, kaip tik suponuoja jo didesnes galimybes didesne apimtimi prisidėti kompensuojant žalą savo kaltais veiksmais nukentėjusiems asmenims. Baudžiamojoje byloje esanti medžiaga taip pat patvirtina, kad D. G. yra anksčiau neteistas, dirbantis, jauno amžiaus, byloje nėra duomenų, kad kokios nors objektyvios aplinkybės trukdytų užsidirbti atsakovui didesnes pajamas, tokiu būdu pagerinant savo finansinę padėtį ir didesne apimtimi kompensuojant nukentėjusiesiems žalą.

7.                      Pažymėtina, kad neįmanoma objektyviai nustatyti, kiek ilgai ir kokio sunkumo liekamuosius reiškinius ieškovai jaus ateityje, tačiau įvertinus šiai dienai byloje esančius įrodymus, teismui abejonių dėl didesnio ar mažesnio masto pasekmių nekyla. Ypatingai tai reikšminga atsižvelgti vertinant pasekmes Y. O. atžvilgiu, kuris dėl patirto eismo įvykio pripažintas II grupės invalidu. Tai neabejotinai sukėlė ieškovams itin didelių išgyvenimų, apribojo galimybes turėti pilnavertį gyvenimą, sumažino galimybes turėti šeimą, mokytis, sportuoti, dirbti. 

8.                      Apeliantai skunde, papildydami naujai pateiktus įrodymus, pateikia paaiškinimus, jog S. S. nuolat skauda operuotą koją (kur po operacijos paliktas metalinis įtvaras); kelio girnelėje kaupiasi vanduo, be to, keičiantis orams, visada labai skauda sąnarius. Ieškovas S. S. negali kelti sunkių daiktų, yra apribotas jo fizinis aktyvumas. Papildomai nurodytina, kad dėl pašalintos blužnies susilpnėjo imunitetas, todėl jis dažnai serga peršalimo ligomis. A. P. nuolat skauda sužalotas vietas, ypač, kai keičiasi oras. A. P. po avarijos suprastėjo regėjimas (kaire akimi). A. P. yra sunku kvėpuoti pilna krūtine (dėl patirtų daugybinių traumų ir plaučių plyšimo); taip pat jam sudėtinga sunkiai dirbti (apribotas fizinis aktyvumas). Y. O., kaip minėta, nustatytas II grupės neįgalumas. Y. O. jaučia nuolatinį nuovargį ir dažnus galvos skausmus, galvos svaigimą. Ieškovas negali normaliai dirbti protinio darbo, nes po valandos-dviejų prasideda nepakeliamas galvos skausmas; taip pat negali dirbti ir fizinio darbo, nes labai greitai pavargsta, pradeda.

9.                      Teismas laiko pagrįstai ir apeliantų nurodomas aplinkybes, kad jie eismo įvykį patyrė svetimoje šalyje. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, jie atvyko į Lietuvą pirkti automobilių, neturėjo intencijos čia pasilikti ilgiau, taigi, patyrus eismo įvykio metu sunkius kūno sužalojimus, juos čia hospitalizuojant, šios aplinkybės prisidėjo prie stiprių neigiamų išgyvenimų, kas taip pat pagrindžia didesnės neturtinės žalos priteisimo būtinybę.

10.                      Kasacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka, pažymėjo, kad taip pat turi būti atsižvelgta į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime, nurodė, kad neturtinė žala turėtų būti mažinama, iš valstybės priteisiant tik nedidelę dalį (5 proc.). Pastarasis argumentas yra nepagrįstas, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, kad šiuo atveju atsakovų atsakomybė yra solidarioji, o ne dalinė. D. G. laikosi pozicijos, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra pakankamas, nurodė, kad teismas pakankamai įvertino, kad atsakovui paskirta įmokėti 100 MGL į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat į nukentėjusių asmenų skaičių bei pragyvenimo lygį Ukrainoje.

11.                      Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovų prašoma priteisti neturtinė žala, net šį reikalavimą ir tenkinus pilnai, patenka į neturtinės žalos ribas tokios kategorijos bylose (nuo 144 Eur iki 83 989 Eur), todėl nepagrįsti D. G. argumentai, kad teismas neatsižvelgė į jo finansinę situaciją sunkinančias aplinkybes, kadangi priteistina neturtinė žala buvo sumažinta. 

12.                      Pasisakant dėl bendrųjų ekonominių ir pragyvenimo lygio pokyčių ir to įtakos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio policijos komisariato, galimybei solidariai atlyginti neturtinę žalą, pažymėtina, kad nuo teismo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme (2020 m. spalio 19 d.) iki nutarties priėmimo dienos apeliacinėje instancijoje, minimalioji mėnesinė alga pakilo nuo 607 Eur iki 730 Eur, BVP taip pat kilo, vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių šiuo metu sudaro 1 598,1 Eur, kas neabejotinai patvirtina pragyvenimo lygio Lietuvoje gerėjimą, atitinkamai perkamosios galios mažėjimą, todėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis nebeatitinka tos ekonominės ir finansinės situacijos, kuri egzistavo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu. Be to, kylant gyvenimo kokybei pagrįstai spręstina, kad didėja ir valstybės galimybės atlyginti neturtinę žalą asmenims, kuri padaryta pareigūnų neteisėtais veiksmais. Ginčo šalys nurodo, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusieji asmenys gyvena Ukrainoje, tačiau aplinkybė dėl ieškovų gyvenamosios vietos niekaip negali mažinti atsakovės šioje byloje atsakomybės dėl neteisėtų veiksmų, tokiu būdu sumažinant iš jos priteistinos neturtinės žalos dydį.

13.                      Apibendrinant ieškovams padarytą ilgalaikę, sunkią žalą sveikatai, byloje esant tą patvirtinantiems įrodymams, atsižvelgiant tiek į D. G. nepaneigtas galimybes pagerinti savo finansinę situaciją, tiek gerėjant bendrai šalies finansinei ir ekonominei padėčiai, darytina išvada, kad yra pagrindas padidinti priteistiną neturtinę žalą – A. P. ir S. S. priteisti po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš atsakovų D. G. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Pažymėtina, kad kaip matyti iš duomenų apie asmenų sveikatą, Y. O. patyrė ženklesnius kūno sužalojimus, jam konstatuotas neįgalumas, kas savaime sąlygoja žymesnius liekamuosius reiškinius, todėl, įvertinus šias individualias aplinkybes, yra pagrindas jam priteisti didesnę neturtinę žalą – 12 000 Eur solidariai iš atsakovų D. G. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Dėl bylos procesinės baigties

14.                      Apibendrinant nutartyje išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas netinkamai konstatavo, kad atsakovams taikytina dalinė civilinė atsakomybė, kai tuo tarpu turėjo būti taikyta solidarioji (CK 6.279 straipsnio 1 dalis), be to, yra pagrindas padidinti ieškovas priteistinos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o ieškovų A. P., S. S. ir Y. O. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimas keistinas konstatuojant, kad atsakovai atsako solidariai priteisiant ieškovams A. P. ir S. S. po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atlyginimo, o Y. O. 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

15.                      Atmetus Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą, ji teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo (CPK 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti, o ieškovų A. P., S. S. ir Y. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:

„Priteisti ieškovui A. P., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 291008610, ir iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui S. S., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 291008610, ir iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Y. O., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 291008610, ir iš atsakovo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (12 000 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“.

Teisėjai                                                                                Donata Kravčenkienė

                                                                                        Rūta Veniulytė-Jankūnienės

                                                                                        Margarita Stambrauskaitė