Civilinė byla Nr. e2-786-836/2015

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00489-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija:

2.5.1.3.6.; 2.5.8.5.; .2.5.11.1.; 3.1.7.5.;

3.1.7.7.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.;

(S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 7 d.

Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant ieškovo A. S. Z. P. Chr. P. P. H. U. L. atstovams direktoriui A. P. S., advokatei Vilmai Ramanauskaitei, atsakovų akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“  ir akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Rimgaudui Černiui, vertėjui K. J. L.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. Z. P. Chr. P. P. H. U. L. patikslintą ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – AB „(duomenys neskelbtini)“) ir akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – AB „(duomenys neskelbtini)“) dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

ieškovas A. S. Z. P. Chr. P. P. H. U. L. patikslintu 2015-09-30 ieškiniu (el. b. II t., b. l. 40-44) prašo priteisti solidariai iš atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ (teisinė forma anksčiau – žemės ūkio kooperatinė bendrovė (ŽŪKB)) ir AB „(duomenys neskelbtini)“ 28000 Eur skolą, 2880,13 Eur palūkanas, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Nurodė, kad 2013 m. atsakovai iš ieškovo užsakė maisto prieskonius, dėl ko buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias ieškovas pardavė atsakovui ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ prekes, o pastarasis įsipareigojo už jas sumokėti, kadangi prekės buvo priimtos ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“, o kai kuriais atvejais prekes priimdavo AB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo išrašytos šios PVM sąskaitos faktūros: pagal 2013-02-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 13-WDT/3 ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2013-03-03 turėjo sumokėti ieškovui 11200 Eur, tačiau prievolės laiku neįvykdė; pagal 2013-02-07 sąskaitą faktūrą Nr. 13-WDT/4 ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2013-03-09 (dėl akivaizdžios korektūros klaidos ieškinyje nurodyta 2014-03-09) turėjo sumokėti ieškovui 28000 Eur, tačiau prievolės neįvykdė; pagal 2013-03-19 sąskaitą faktūra Nr. 13-WDT/9 ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2013-04-18 (dėl akivaizdžios korektūros klaidos ieškinyje nurodyta 2014-04-18) turėjo sumokėti  ieškovui 4041,60 Eur, tačiau prievolės laiku neįvykdė. Ieškovas atsakovą ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ ragino atsiskaityti keturis kartus: 2013-04-22, 2013-05-23, 2013-06-20 ir 2013-11-18 raginimais. Atsakovas šiai dienai yra atsiskaitęs pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 13-WDT/9 ir pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 13-WDT/3. Skolos likutis sudaro 28000 Eur, kuri susidarė visiškai neapmokėjus PVM sąskaitos faktūros Nr. 13-WDT/4. Tai, jog ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ ir/arba AB „(duomenys neskelbtini)“ prekes gavo, patvirtina CMR važtaraščiai. ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ neginčijo prekių kokybės, kadangi dalį sąskaitų apmokėjo, tačiau į raginimus atsiskaityti nereagavo, nepateikė jokio atsakymo apie delsimą atsiskaityti už jam pristatytas prekes. Kadangi tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog prekes priimdavo arba ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“, arba AB „(duomenys neskelbtini)“, nėra aišku, kurios įmonės darbuotojas priėmė prekes pagal ginčo sąskaitą faktūrą, ant CM važtaraščio uždėtas antspaudas ir parašas darbuotojo, pavarde J. Bylos eigoje paaiškėjo, jog abiejose įmonėse dirbo asmenys, pavarde J. 5000 kg prieskonių dešrelėms buvo užsakyti el. paštu L. N., kuri dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, laiške nurodoma konkreti prieskonių rūšis, kiekis bei prašoma patvirtinti užsakymą.  Akivaizdu, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė prekes iš ieškovo, o sąskaita buvo išrašoma ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ pagal susiklosčiusią šalių bendradarbiavimo praktiką. Prekes pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. WDT/3 užsakė ir priėmė AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau apmokėjo ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vardu sąskaita ir buvo išrašyta. Pagal kreditinę sąskaitą Nr. 13-WDTK/1 parengtuose CMR važtaraščiuose taip pat yra AB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas. Minėti faktai įrodo aplinkybę, jog nors sąskaitos buvo išrašomos ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jas nebūtinai priimdavo ši įmonė. Atsižvelgiant į tai, kad abu atsakovai yra susijusios įmonės, ieškovas pagrįstai laikė, kad prievolę vykdo asmeniui, turinčiam teisę priimti jos vykdymą. Mano, jog atsakovai elgiasi nesąžiningai, bandydami nuslėpti prekių priėmimo faktą. Todėl 28000 Eur skolą pagal neapmokėtą PVM sąskaitą faktūrą, remiantis CK 6.38 str.., 6.200 str., 6.205 str., prašo priteisti solidariai iš atsakovų. Remiantis CK 6.261 str., 6.37 str., Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, iš atsakovo taip pat solidariai prašo priteisti 2880,13 Eur palūkanų už laiku nesumokėtas pinigų sumas ir 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais atsiliepimais (el. b. I t., b. l. 57-58, 144-146,  el. b. II t., b. l. 77-80) prašė ieškovo reikalavimus atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jokių ieškovo nurodytų prekių nėra gavęs ir nėra sudaręs jokių sutarčių dėl jų pristatymo. Jis vedė derybas dėl ieškovo produkcijos pirkimo (per kitus asmenis) ir dalis produkcijos jam buvo pristatyta bandymams, dėl atsiskaitymo už ją (sumokant pinigais ar grąžinant ją natūra ieškovui) šalys viena kitai pretenzijų neturi, tačiau ieškovo 2013-02-07 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės už 28000 Eur kainą atsakovui nebuvo pristatytos ir net nebuvo suderinta, kad jos apskritai turi ar gali būti pristatytos. Ieškovo pateikti el. laiškai nepagrįstai nurodomi kaip šalių susirašinėjimas, sutarties sudarymo ar net jos įvykdymo patvirtinimas, nes jais nebuvo jokio šalių valios apsikeitimo sutarčiai sudaryti, tuo labiau teisiškai reikšmingo. Nurodomu laišku L. N. tik užklausė Megii Food Technology Sp.z.o.o. dėl galimybės kitai savaitei (2013-01-30) gauti iš šios Lenkijos bendrovės (o ne ieškovo) prieskonių 5000 kg siuntą, tuo pačiu buvo nurodoma, kad reikalingas patvirtinimas dėl užsakymo, tačiau jo niekada nebuvo. Be to, pagal pateiktą el. laišką, prekės turėjo būti pristatytos 2013-01-30, tuo tarpu ieškovas prekes, kurios neva atsakovams buvo pristatytos, nusprendė siųsti tik 2013-02-07. Tai patvirtina, kad toks veiksmais, vien dėl minėtų priežasčių, negalėjo būti atliktas kaip suderintas su atsakovu AB „(duomenys neskelbtini)“. Tokį nurodymą jai yra davusi kita Lenkijos bendrovė Megii Food Technology Sp.z.o.o., kuriai buvo skirtas L. N. el. laiškas, dėl to ieškovas savo pretenzijas turėtų aiškintis su šia bendrove, o ieškinys atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui. Atsakovui nėra ir neturėjo būti žinomi ieškovo ir kitos Lenkijos įmonės tarpusavio susitarimai dėl prekių tiekimo ar panašaus pobūdžio  komercinio bendradarbiavimo, jų vykdymo aplinkybės, bet kuriuo atveju ieškovas nėra prisiėmęs jokių įsipareigojimų įvykdyti ieškovui kitos bendrovės Megii Food Technology Sp.z.o.o. įsipareigojimus ar kitaip už juos atsakyti. Atsakovas su Lenkijos bendrove Megii Food Technology Sp.z.o.o. dėl prieskonių pristatymo bendravo dėl to, kad  ši bendrovė tokiu būdu (pristatant tinkamus prieskonius ir gaunant pajamas iš jų pardavimo) žadėjo atsiskaityti už savo skolas, jei prieskoniai būtų tinkami realizavimui. Be to, atsakovas negamina jokios produkcijos, kuriai būtų reikalingi prieskoniai ir neturi tam reikalingų sandėlių. Todėl ieškovo pasiūlyti prieskoniai atsakovui buvo įdomūs tik kaip priemonė susigrąžinti iš Megii Food Technology Sp.z.o.o. skolą. Kadangi bandymai rasti ieškovo prieskoniams pirkėjus ar panaudojimo būdus buvo nesėkmingi ir atsakovas nematė perspektyvų su šiomis prekėmis dirbti toliau, visi gauti ir jų bandymų metu nepanaudoti prieskoniai buvo grąžinti ieškovui. Visi prieskoniai kurie buvo tinkamai pristatyti, buvo pristatyti į AB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlius, nes jie patys neturi jokių savarankiškų sandėlių, dėl šios priežasties tinkamai pristatytų prekių važtaraščiuose yra AB „(duomenys neskelbtini)“ atžymos. Reikalavimui priteisti 28000 Eur skolą solidariai iš abiejų atsakovų nenurodomas nei teisinis, nei faktinis pagrindas.

Atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais atsiliepimais (el. b. I t., b. l. 171-173, el. b. II t., b. l. 64-65) prašė ieškovo reikalavimus atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam nėra žinomos jokios aplinkybės, kad ieškovas jam būtų pardavęs ar net siūlęs kokias nors prekes, todėl nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti apmokėti sąskaitas už kitiems asmenims parduotas ar pristatytas prekes. Aplinkybės, kad 2013-02-07 PVM sąskaita faktūra išrašyta ne AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kad dėl kitų tiekimų ieškovas turėjo dalykinių santykių su ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“, kad CMR važtaraštyje dėl prekių gabenimo jų gavėju nebuvo nurodytas atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“, bei ta aplinkybė, kad pirminiame ieškinyje skolininku buvo nurodytas ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtina, kad ieškovas niekada neturėjo jokių dalykinių santykių su atsakovu AB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovo teiginiai, kad jo prekes neva gavo atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka tikrovės ir grindžiamas tik prielaidomis ir spėlionėmis, kad ant prekių 2013 m. vasario mėn. važtaraščio pasirašęs asmuo pavarde „J.“ ir tuo metu su atsakovu AB „(duomenys neskelbtini)“ turėjęs darbo santykius G. J. yra vienas ir tas pats asmuo. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti atsakovą AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaip papildomą (solidarų) skolininką dėl galimų atsakovo ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų.   

Teismo posėdžio metu ieškovo A. S. Z. P. Chr. P. P. H. U. L. atstovas direktorius A. P. S. palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su (duomenys neskelbtini) įmone bendradarbiavo, dvi sąskaitos faktūros buvo visiškai apmokėtos. Su generaliniu direktoriumi L. G. buvo pažįstamas ir asmeniškai, turėjo ir tarnybinių kontaktų, jis du kartus lankėsi Lenkijoje, dėl ko atrodė, kad viskas bendradarbiaujant bus tvarkoje. Sutartis su atsakovais dėl prieskonių tiekimo sudaryta nebuvo, buvo sutarta, kad pristatymas bus vykdomas pateikus užsakymą. Visus užsakymus dėl prekių tiekimo gaudavo iš Megii Food Technology atstovo J. J., nes su šia įmone jie turi sudarę bendradarbiavimo sutartį. Visi užsakymai buvo pateikti pastarajai įmonei, ši įmonė ruošdavo prieskonius, juos maišydavo. Tai atlikusi ji paprašydavo, kad jo įmonė išrašytų sąskaitą faktūrą ir paruoštų transportą. Jam nebuvo žinoma, kad ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ yra dvi skirtingos įmonės, manė, kad tai viena didelė įmonė. Kilus šiam ginčui, jis skambino ginčo prekių pervežimą vykdžiusios įmonės savininkui ir vairuotojui, klausdamas, kur krovinys buvo nuvežtas. Vairuotojas ir savininkas patvirtino, kad krovinys buvo nuvežtas (duomenys neskelbtini) firmai. Kiti du užsakymai, dėl kurių ginčo nekilo, taip pat buvo pateikti per Megii Food Technology. Kitų klientų Lietuvoje, kuriems tiektų tokius prieskonius, neturi. Visas užsakymų sąlygas su atsakovais derino Megii Food Technology darbuotojas J. J., nes jis šių dalykų technologas, jis derino ir finansines sąlygas. Jo paties įmonė šiame tiekimo procese pirkdavo žaliavas konkretiems prieskonių mišiniams maišyti, tvarkė transporto klausimus ir išrašydavo sąskaitas faktūras, finansavo visą pirkimų procesą. Jų pačių kompanija tiesiogiai su nei vienu iš  atsakovų nesiderėjo. Prekės, nurodytos 2013-02-07 sąskaitoje faktūroje, buvo pakrautos įmonėje Megii Food Technology, nors galėjo būti pakrautos ir jų sandėlyje. Jų įmonė išrašė kreditinę sąskaitą-faktūrą, nes maždaug po pusės metų buvo pateikta reklamacija, apie 1900 kg žaliavų buvo grąžinta, nes kažkas buvo netvarkoj, todėl tą dieną išrašė kreditinę pataisytą sąskaitą faktūrą, o likusią sąskaitos faktūros dalį įmonė apmokėjo. Šį klausimą sprendė J. J.. Į teismą anksčiau nesikreipė, nes gen. direktorius L. G. lankėsi pas juos, pažadėjo, kad per artimiausius mėnesius tą dalyką sutvarkys, tačiau jis nieko nesutvarkė, tik tempė laiką. Apie tai, kad jie ateityje pradės teigti, kad apskirtai negavo prekių, net nepagalvojo, nes (duomenys neskelbtini) atstovai to niekada neminėjo. Kai (duomenys neskelbtini) firma pareiškė, kad prekės nepristatytos, teisininkui iš karto pavedė Lietuvoje surasti teisinių paslaugų įmonę ir pateikti teismui ieškinį. Informaciją, kad krovinio negavo, gavo žodžiu, tokią informaciją pateikė kažkuris iš direktorių, kuris konkrečiai, neatsimena. Tai sužinojo pats paskambinęs į firmą, norėdamas paklausti, ar bus sumokėta 28000 Eur skola. Tas asmuo pasakė, kad tokios prekės jų niekada nepasiekė, jie neketina mokėti ir jie neturi sąskaitų faktūrų. Jis prašė J. J., kad jis susisiektų su L. G. ir išsiaiškintų, kas ten vyksta.

Ieškovo atstovė advokatė Vilma Ramanauskaitė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė patikslintą ieškinį tenkinti. Nurodė, kad abu atsakovai, užsakydami žaliavas ir gamindami produkciją, veikė bendrai. Buvo susiklostęs toks veiklos modelis, kad prekes užsakydavo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir už jas apmokėdavo, o pagal CMR važtaraščius jas priimdavo AB „(duomenys neskelbtini)“, nes šį įmonė gamino gaminius. Tokiu elgesiu atsakovai klaidino savo verslo partnerius, tiekėjus, nes jie galvodavo, kad bendrauja su viena ir ta pačia (duomenys neskelbtini) įmone. Nors atsakovai neigia gavę ginčo prekes, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog labiau tikėtina, kad prekės atsakovams buvo pristatytos.

Atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Rimgaudas Černius prašė patikslintą ieškinį atmesti. Paaiškino, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys susitarė dėl prekių pirkimo-pardavimo, byloje nėra jokių įrodymų, kad apskritai tarp ieškovo ir atsakovų vyko kokios nors derybos, kurios leistų daryti išvadą, kad buvo kalbama apie kažkokias konkrečias pirkimo-pardavimo sąlygas. Visas instrukcijas, kokiomis sąlygomis turi būti tiekiamos prekės, ieškovas gaudavo iš kitos Lenkijos įmonės,  t. y. Megii Food Technology, tačiau nebuvo pasiekta jokio susitarimo nei su vienu iš atsakovų. Ieškovas net negali paaiškinti, kas ir kokiomis sąlygomis 2013-02-07 išrašytoje sąskaitoje faktūroje nurodė prekių kainą. Tačiau esminė aplinkybė yra ta, kad byloje nebuvo įrodytas faktas, jog prekės buvo perduotos pirkėjui. Atsakovai, patikrinę savo vidaus dokumentus, yra įsitikinę, kad tokių prekių nėra gavę ir panaudoję savo versle. Paštu gautos ginčo sąskaitos faktūros atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, nes tokios pareigos neturi. Į siųstus raginimus susimokėti nereagavo, nes neturėjo su ieškovu jokių santykių, ginčo sąskaitos faktūros nepripažino, todėl nematė reikalo kalbėtis. Su ieškovu nei vienas iš atsakovų verslo santykių neturėjo, tokie santykiai buvo tik su Megii Food Technology, kuri ir šiai dienai turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų AB „(duomenys neskelbtini)“. Prieskonių pirkimai buvo vykdomi, tam kad Megii Food Technology įvykdytų savo finansinius įsipareigojimus AB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal turimus duomenis, CMR važtaraštyje nurodyta transporto priemonė nebuvo įvažiavusi į atsakovų įmonių teritoriją iškrauti ginčo prekių.

Liudytojas G. J. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011-03-15, yra gyvūninės kilmės žaliavų pirkimų vadovas. Ieškovas jam nėra žinomas, nėra jo tiekėjų sąrašuose.  Jo pareigos yra kontaktai su tiekėjais, prekių užsakymas, tiekėjų reitingavimas, skundų (reklamacijų) sprendimas. Atvežtų į įmonę prekių nepriiminėja. Į įmonės teritoriją darbuotojai įvažiuoja su leidimais, tiekėjai turi pateikti prekių vežimo dokumentus. Ar prekes atvežęs transportas yra registruojamas, jam nėra žinoma. Jis pats gauna atvežtų prekių dokumentus, prekes užsipajamuoja savo sistemoje ir dokumentus atiduoda buhalterijai. Dokumentuose, kuriuose pažymimas faktiškai priimtų prekių svoris, parašai būna nuo pamainos technologų iki meistrų. Per savo darbo praktiką pats prekių nėra priėmęs. Ar ieškovo įmonė tiekė jų įmonei prekes, jam nėra žinoma. Ar 2013 m. vasario mėn. AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kitas asmuo, pavarde J., jam nėra žinoma. CMR važtaraštyje ties spaudu „Meistras J.“ yra ne jo parašas. Ar tai gali būti jo įmonės darbuotojo parašas, nežino. Jų tiekėjų sąraše yra įmonė Megii Food Technology, kuri tiekė kiaulių skerdieną.

Liudytojas J. J. parodė, kad nuo 2010 m. iki 2013 m. pabaigos dirbo Megii Food Technology, technologo pareigose. Jam žinoma, kad (duomenys neskelbtini) firmos iš ieškovo užsakydavo produktus, kuriuos ieškovas pagamindavo ir parduodavo. Anksčiau būdavo, kad (duomenys neskelbtini) įmonė užsakymus pateikdavo per Megii Food Technology.  2013 m. vasario-kovo mėn. užsakymus el. paštu gaudavo jis pats, vėliau jis juos persiųsdavo D. N., kuris juos persiųsdavo ieškovo darbuotojams, kad būtų nupirktos žaliavos, būtinos produktams pagaminti. Kai jis dirbo Megii Food Technology, ši įmonė gamino prieskonius. Užsakymai ieškovui būdavo nukreipti bendradarbiavimo susitarimo pagrindu. (duomenys neskelbtini) firmų kontaktus jis gavo iš konkurentų firmos darbuotojo, kuris nurodė, kad (duomenys neskelbtini) firma ieško technologo, kuris pagamintų produktus Lenkijos rinkai, į kurią (duomenys neskelbtini) firma norėjo įeiti. Jų pačių įmonė kaip tik mokėjo gaminti tokius produktus, kurių reikėjo (duomenys neskelbtini) firmai. Tačiau jų įmonę neturėjo pakankamai lėšų, kad pati galėtų atlikti tokius stambius užsakymus, todėl buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su ieškovu, kuris turėjo finansinių galimybių, kad užsakyti žaliavos ir pagaminti tiek produkcijos, kiek reikėjo (duomenys neskelbtini) firmai. (duomenys neskelbtini) firma su Megii Food Technology bendradarbiavo, finansinius dalykus tvarkė įmonės valdyba, todėl jis apie įmonių tarpusavio finansinius įsipareigojimus gerai nežino. Žino, kad jo įmonė turėjo skolą (duomenys neskelbtini) firmai. Kaip atsirado skola, jam tiksliai nėra žinoma, bet žino, kad šios įmonės keisdavosi prekėmis. (duomenys neskelbtini) firmai tiekdavo tiek savo, tiek ir kitų įmonių produkciją. Patys iš šios įmonės įsigijo mėsą, kokius dar kitus produktus, nepamena. Bendravo su (duomenys neskelbtini) darbuotojais, kurių kontaktus (tel. numerius) yra išsaugojęs (posėdžio metu juos padiktavo). Taip pat turi G. tel. numerius, kurio pavardės nepasižymėjęs, yra įrašyta „užsakymai“ + (duomenys neskelbtini) ir + (duomenys neskelbtini). Šis asmuo užsakymus siųsdavo el. paštu, užsakydavo dešrelių prieskonius.  (duomenys neskelbtini) gen. direktorius L. ir vyr. technologas G. svečiavosi pas A. S. tris dienas, linksminosi, medžiojo ir derino verslo reikalus. Ar jis pats dalyvavo minėtame susitikime su (duomenys neskelbtini) atstovais, kuriame buvo aptarti pirkimo iš ieškovo klausimai, nepamena, nes turi daug verslo susitikimų, pokalbių. 2013 m., tiksliai kurį mėnesį nepamena, buvo 5 t prieskonių užsakymas, kuriam reikėjo laiko paruošti, jame buvo 5 ar 6 sudedamosios dalys, žino, kad A. S. iš įvairių įmonių pirko tam reikalingas žaliavas, kurios buvo atvežtos į Megii Food Technology, kur yra speciali maišymo įranga. Tas konkretus užsakymas dėl 5 t buvo sėkmingai įvykdytas, tai buvo tos pačios rūšies ir kokybės produktas, kaip ir ankstesni užsakymai. Šiuos prieskonius (duomenys neskelbtini) firma užsakė savo pačios reikmėms, nes tai griežtai saugoma receptūra, nors gali būti, kad jie ir perparduodavo, tačiau apie tai jam nieko nežinoma. Žino, kad (duomenys neskelbtini) firma gamina rūkytos mėsos gaminius, kuriuos jis pats yra padėjęs šiai įmonei parduoti Lenkijoje. Konkrečiai tie prieskoniai ir yra skirti rūkytiems gaminiams, dešrelėms. Po to, kai prieskoniai buvo išvežti, iš (duomenys neskelbtini) atstovų jokių pretenzijų, kad prekės nepristatytos ar nekokybiškos, nebuvo gauta. Tik maždaug po pusės metų atsirado tam tikrų pastabų, nors tai yra neįmanoma, nes tokia įmonė per mėnesį tokių prieskonių sunaudoja 4 tonas. Kuo konkrečiai buvo grindžiamos pastabos, nepamena. Kodėl (duomenys neskelbtini) firma iki šiol neapmoka 2013-02-07 sąskaitos 28000 Eur sumai, jam nežinoma. Tiekimo kainas derindavo su A. S., t. y. ar tokiomis kainomis produktą galima parduoti. Iš (duomenys neskelbtini) firmos jis kainas visuomet derino su G., vyr. technologu, kuris užsiimdavo skaičiavimais ir siūlydavo kainas. Kokiu būdu tiksliai buvo derinamos kainos, konkrečiai nepamena, galėjo būti telefonu. Todėl ir 2013-02-07 sąskaitoje nurodyta kaina turėjo būti suderinta su G.  Ką atsakė į L. N. 2013-01-25 jam atsiųsta el. laišką, nepamena. Jau pagamintos produkcijos tiekimą (duomenys neskelbtini) firmai organizavo ieškovas, jis pats rūpinosi tik technologiniais dalykais. Pagaminti (duomenys neskelbtini) užsakytą produkciją užtrukdavo 2 dienas. (duomenys neskelbtini) firma, gavusi pagamintą užsakymą, patvirtindavo jo gavimą ir teiraudavosi sąskaitos faktūros. D. N. el. paštu gaudavo patvirtinimą, kad sąskaitą faktūrą gavo. Apie tai, kad krovinys išvažiuoja, (duomenys neskelbtini) firmą informuodavo el. paštu. Jei jie nebūtų gavę prekių, kurias naudoja savo gamyboje, jie apie tai tikrai būtų pranešę. Tiekėją pakeisti nėra lengva, tai užtrunka laiko. Jam žinoma, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė siūlymus Megii Food Technology skolą padengti prekėmis, bet ieškovas neturi nieko bendro su Megii Food Technology, ir neatsako už šios firmos įsipareigojimus. Megii Food Technology savo skolos AB „(duomenys neskelbtini)“ nedengė ieškovo prekėmis. Buvo pasiūlymas, kad ieškovas padengtų Megii Food Technology skolą (duomenys neskelbtini) firmai, kad toliau gautų užsakymus prekių tiekimui, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Lankantis (duomenys neskelbtini) firmoje, kad patektų į įmonės teritoriją, reikėjo pateikti asmens dokumentą, o jei įvažiuoja ir automobilis, yra fiksuojamas ir valstybinis numeris. (duomenys neskelbtini) atstovai sakė, kad pas juos sąskaitos už 5000 kg prekių nėra, todėl lankydamiesi (duomenys neskelbtini) firmoje pateikė jiems naują dokumentų komplektą dėl 5000 kg prekių. Direktoriai nesakė, kad prekės yra nekokybiškos, kad už jas neapmokės, kad sąskaitos faktūros blogai išrašytos. Kad (duomenys neskelbtini) firma neturėjo sąskaitos už šias prekes yra netiesa, jie visus dokumentus buvo gavę el. paštu ir tai buvo patvirtinę, šį patvirtinimą savo el. pašte turi D. N.. Kada lankėsi (duomenys neskelbtini) firmoje ir vėžė dokumentus, tiksliai nepamena, tai buvo arba 2014 m., arba š. m. pavasarį, bet veikiau, kad 2014 m. pavasarį, gal birželio mėn. A. S. prašymu, po to kai (duomenys neskelbtini) atstovai pradėjo teigti, kad prekių jie negavo, jis susisiekė su L. G., kuris liepė bendrauti su AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės direktoriumi V. Šis pasiūlė ieškovo pinigais padengti Megii Food Technology skolą, tačiau ieškovas nesutiko. Megii Food Technology (duomenys neskelbtini) įmonių ir ieškovo santykiuose veikė kaip tarpininkas, teikė paslaugą ieškovui. Už šią konkrečią paslaugą su Megii Food Technology ieškovas neatsiskaitė, nes nebuvo apmokėta sąskaita faktūra.

Liudytojas D. N. parodė, kad iki 2013 m. lapkričio mėnesio dirbo įmonėje Megii Food Technology. A. S. pažįsta, yra kelis kartus matęs, su įmone L. 2013 m. yra kelis kartus bendradarbiavę. Jam žinoma, kad (duomenys neskelbtini) firmai prireikė tam tikro produkto, Megii Food Technology technologas atliko kelis bandymus, mėginiai (duomenys neskelbtini) firmai tiko ir jie norėjo užsisakyti tą produktą. Įmonė Megii Food Technology turėjo įrengimus, žinias, techninius pajėgumus sukurti tuos produktus, o ieškovo įmonė turėjo finansinių galimybių tokiam produktui sukurti, buvo investuotojas. Kai (duomenys neskelbtini) firmai patiko tie bandomieji produktai, ponia (moteris) iš (duomenys neskelbtini) firmos teikdavo užsakymus. J. J. tuos užsakymus atsiųsdavo jam, o jis juos persiųsdavo įmonei L., kad užsakytų transportą, nurodydavo, kiek bus padėklų, svorį ir kada prekės bus paruošos. Pagaminus produktą, L. firma atsiųsdavo transportą ir prekės būdavo išsiunčiamos (duomenys neskelbtini) firmai.  2013 m. sausio mėn. pabaigoje ar vasario mėn. (duomenys neskelbtini) firma pateikė 5000 kg prieskonių užsakymą. Dėl šio užsakymo bendravo su (duomenys neskelbtini) darbuotoja, kurios pavardė prasideda N raide. Užsakymas buvo įvykdytas, pristatytos visos 5 tonos. Kad užsakymas buvo pristatytas, žino, nes el. pašte turi CMR važtaraščio kopiją, kuriame yra gavėjo parašas, ir sąskaitą faktūrą. 2013-02-07 sąskaitą faktūrą išrašė įmonė L. Sąskaitas faktūras atsiųsdavo dažniausiai S. R.. Kas išrašė sąskaitą tuo konkrečiu atveju, neatsimena. Iš užsakymą pateikusios moters negavo skundo, kad produkcija nepristatyta, ar pristatyta yra nekokybiška. Vieninteliai iš jos gauti el. laiškai buvo užsakymai. Pateiktus užsakymus jis patvirtindavo, kai gaudavo informaciją, kada užsakymas bus paruoštas ir tuomet išsiųsdavo atitinkamą pranešimą. Dėl 2013-01-25 užsakymo patvirtinimas, tikėtina, buvo išsiųstas. Kas derėdavosi dėl kainų, nežino, jis gaudavo informaciją, kad produktas turi būti parduodamas konkrečia kaina. Siųsdamas patvirtinimą, jis jau žinodavo kainą. Kaina būdavo suderinta dar prieš užsakant prekes. 2013-01-25 užsakymo kaina taip pat jau buvo suderinta, tačiau kokia konkrečiai kaina, nepamena. Siunčiant užsakymus, CMR važtaraštyje siuntėjo vardu pasirašydavo jis, nes produktai būdavo išvežami iš jo įmonės sandėlio ir jis kontroliuodavo pakrovimą. Krovinio vežėjas CMR važtaraščio kopiją su gavėjo parašu grąžindavo ieškovui. Ponas S. iš L. įmonės jam el. paštu atsiųsdavo sąskaitą faktūrą, kurią jis atsispausdindavo ir prisegdavo prie CMR važtaraščio. Kad produktas pateko ne pas tą gavėją, nėra galimybės, nes tai specifinis produktas, pagamintas pagal specialų užsakymą, kliento reikalavimus, tokio kiekio – 5000 kg – nėra galimybės panaudoti kažkam kitam.  

    Liudytojas A. T. parodė, kad 2013 m. žiemą iš Zbychovo vežė krovinį į Kėdainius, į firmą, kurios pavadinimo tiksliai nepamena, kažkas, susiję su „agro“. Pamena, kad negalėjo rasti tos firmos, dėl GPS pasiklydo, įvažiavo į lauką, užklimpo. Žmogus, kuris jam padėjo, paaiškino, kaip reikia nuvažiuoti iki tos firmos. Firmos apsaugos poste parodė dokumentus. Prekes priėmęs darbuotojas buvo apsirengęs baltais rūbais, su žiurstu. Jis privažiavo prie rampos, jį iškrovė. Šioje firmoje iškrovė 5 paletes krovinio, turinčio specifinį kvapą, panašų į „Vegetos“. Koks buvo krovinio svoris, tiksliai nepamena, turėjo būti apie 5 t, krovinys buvo supakuotas į baltus maišus. Kas gavėjo vardu pasirašė CMR važtaraštyje, jis nematė, nes iš jo paėmė dokumentus prie rampos ir į vidų neįsileido, o po to prie rampos išnešė jau pasirašytus dokumentus. Krovinio dokumentus priėmė asmuo, panašus į sandėlininką. Jis su kroviniu turėjo tik CMR važtaraštį, kurį ir padavė nuvežęs krovinį. Pagal įmonės, kurioje jis dirba, nustatytą tvarką, ant važtaraščio turi būti krovinio gavėjo – įmonės antspaudas, vardinis spaudas arba asmens vardas, pavardė ir numeris iš asmens dokumento. Kad važtaraščio 24 grafoje būtų nurodyta krovinio pristatymo vieta, jo firma nereikalauja. Į tą firmą krovinį vežė tik vieną kartą. Krovinį nuvežė ryte, tikslaus laiko nepamena. Koks konkrečiai asmuo priėmė prekes, jis nežino. Įvažiavus į įmonės teritoriją, apsauga tikrino dokumentus, jis apsaugos dar klausė, ar jis tikrai čia atvežė krovinį. Apsaugai rodė CMR važtaraštį. Krovinį pasikrovė Zbychove, firmoje L. Krovinį pasikrovė tą pačią dieną, kaip ir išvažiavo su kroviniu. Kiek truko kelionė į Lietuvą, nepamena, galėjo būti apie 24 val. Turėjo 2 krovinius, į Vilnių vežė metalą. Pasikrovimo metu iš siuntėjo sąskaitos faktūros negavo, gavo tik važtaraštį. Dėl krovinio pasikrovimo jis gavo nurodymą iš savo viršininko. Su kokiu siuntėjo atstovu jis bendravo, neatsimena. Vežant krovinį jokių kontaktų, su kuo reikėtų bendrauti dėl krovinio, negavo, turėjo tik savo viršininko tel. numerį. Kas buvo iškrauta iš jo transporto priemonės toje firmoje, jis nematė. Išvažiavęs iš tos firmos matė, kad yra iškrautos 5 paletės, tai matė aiškiai, nes tie du kroviniai buvo jo paties atskirti, kai buvo pakraunamas krovinys. Rampa, kurioje iškrovė, buvo tiesiai už apsaugos punkto, kiek buvo rampų, nepamena. Prie krovinio pristatymo vietos buvo (duomenys neskelbtini) agrofirma iškaba, bet apsaugos poste jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) mėsa yra toje pačioje vietoje. Prekes nuvežė iškrauti prie apsaugos darbuotojo nurodytos rampos.  CMR važtaraštį užpildė pasikrovimo vietoje, biure, kas konkrečiai išrašė, neatsimena. Užpildė ne jis pats, jis įrašė tik automobilio duomenis, pasirašė apačioje ir uždėjo įmonės antspaudą. Toje firmoje tikrai buvo, gali nuvažiuoti į vietą ir parodyti, kur buvo iškrautas krovinys.  

Liudytojas L. G. parodė, kad buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius,  AB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso tam pačiam koncernui. AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki šių metų sausio mėnesio pabaigos, 2013 m. ėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pareigas. Žino, kad šioje byloje yra minima kompanija, kurią atstovavo J. Jo vadovaujama įmonė iš šios įmonės yra pirkusi žaliavas, prieskonius. Iš tos įmonės pirkimus vykdė maždaug vienerius metus iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio. Ieškovas jam nėra žinomas, su tokia įmone tiesiogiai nebendradarbiavo, su šios įmonės žmonėmis kalbėtis darbo reikalais nėra susitikęs. Žino, kad J. dirbo su L. įmone. Pas A. S. svečiuose niekada nebuvo, galėjo su juo susitikti bendroje medžioklėje, kurioje jis dalyvavo su J., tai buvo medžioklė, kurioje dalyvavo daug žmonių, medžioklė vyko Lenkijoje, Torūnėje. Darbiniais reikalais, bendradarbiavimo klausimu tikrai nekalbėjo su A. S., priešingu atveju jį tikrai atsimintų. Tos medžioklės galėjo būti 2011-2012 metais. Pamena, kad praėjusiais metais buvo tel. skambutis iš Lenkijos,  jam paskambinę žmonės prisistatė, pasakė, kad yra neapmokėta skola. Jis juos nukreipė į buhalteriją. Fizinių susitikimų su tais žmonėmis nebuvo. Mano, kad jam skambinti galėjo A. S. Jis liepė jam atvykti ir kalbėti su buhalterija, susiderinti dokumentus, ir, jei yra skola, ji bus apmokėta. Šiuo klausimu pradėjo domėtis tik gavęs šaukimą į teismą. Abi atsakovų įmonės yra toje pačioje teritorijoje, tačiau įmonių patalpos yra atskirtos, abi įmonės turėjo atskiras išsikrovimo rampas, į jas buvo patenkama iš skirtingų patalpų. AB „(duomenys neskelbtini)“ tiekdavo AB „(duomenys neskelbtini)“ mėsos žaliavą. Už prekių užsakymus jo vadovautoje įmonėje buvo atsakingas gamybos skyrius. AB „(duomenys neskelbtini)“ gamina ir mėsos pusgaminius, todėl ir jie galėjo užsisakinėti prieskonius, rūkytų gaminių negamina. Žino, kad Megii Food Technology yra neapmokėjusi AB „(duomenys neskelbtini)“ skolos. Megii Food Technology nesipozicionavo kaip patikimas tiekėjas, todėl bendradarbiavimas su ja buvo sustojęs dėl užsakymų terminų nesilaikymo, dėl nekokybiškos produkcijos pristatymo. Koncerno įmonės viena kitai padėdavo, galėdavo leisti naudotis sandėliais. AB „(duomenys neskelbtini)“ per metus užsako žaliavos ir kitų prekių už maždaug 100 mln. eurų ir per 10 metų nėra dingęs nei vienas krovinys ir nėra buvę, kad su tiekėju būtų neatsiskaityta. Su tiekėjais, jeigu jų prekės yra priimtos, atsiskaitoma pagal sąskaitas faktūras, net ir nesant sutarties, visais atvejais už priimtas prekes atsiskaitoma. Kaip susidarė tokia situacija, nesupranta.        

Liudytojas A. J. parodė, kad yra dirbęs ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo 8 metus, dirbo skerdiku. Kaip įmonėje buvo priimamos prekės, nežino. Iš jo cecho nebuvo galima patekti į iškrovimo rampas. Įmonėje meistrais buvo vadinami cechų vadovai. „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ patalpos yra atskirtos. Jis pats ruošdavo skerdieną, ką gamino kiti cechai, jam nežinoma. Baltais drabužiais buvo apsirengę meistrai. Iškrovimo rampos yra netoli apsaugos. Rampų yra daug. Žino, kad jo cecho meistras turėjo vardinį antspaudą.

Liudytoja L. K. (pavardė anksčiau – N.) parodė, kad dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“  nuo 2009 m. ar 2010 m. iki 2013 m. pabaigos. Iš savo darbinio el. pašto siuntė prieskonių užsakymą, kokį kiekį užsakė, nepamena. Ar užsakymas buvo įvykdytas, nežino. Tai nebuvo reguliaraus tiekimo prekė, kuri buvo naudojama gamyboje, todėl pačios prekės, jos likučių ji nematė ir nevaldė. Jos pareigybė buvo gamybai reikalingų prieskonių, kitokių žaliavų suradimas, jeigu reikalingos kažkokios naujos žaliavos, derybos su tiekėjais, sąlygų susitarimas. Jeigu nusprendžiama, kad tai bus reguliaraus tiekimo prekės, jų užsakymu rūpinasi sandėlis. Kam buvo skirti ginčo prieskoniai, ji nežino. Juos užsakė gavusi iš vadovų nurodymą. Su ieškovu jokių kontaktų ji neturėjo, kas juos surado, nežino. Nurodymą užsakyti šiuos prieskonius jai galėjo duoti gamybos vadovas, vyr. technologai, bet kas tiksliai jį davė, neatsimena. Į pateiktą užsakymą jokio atsakymo negavo, todėl taip ir nesuprato, ar tas užsakymas priimtas. Kadangi ji pati tokio užsakymo nederino, nežino, kas su tiekėjais buvo suderinta. Kad vadovai susitarė dėl tų prieskonių, suprato iš to, kad jai nurodė konkretų kiekį, kokį reikia užsakyti. Kam konkrečiai siuntė užsakymą, neatsimena. Anksčiau yra taip užsakinėjusi prekes. Užsakymų pateikimo tvarka įmonėje yra nustatyta, užsakyme reikia nurodyti pageidaujamą pristatymo laiką ir prašoma patvirtinimo, kad užsakymas priimtas. Negavus atsakymo buvo laikoma, kad užsakymas nepriimtas, nebent tai buvo reguliaraus tiekimo prekės, tuomet palaukdavo keletą dienų, o nesulakę atsakymo, skambindavo patys. Šiam tiekėjui, lenkiškai įmonei, galėjo būti įmonė L., užsakymą yra siuntusi gal du kartus, tiksliai nepamena. Meistru įmonėje buvo vadinamas skyriaus pamainos vadovas, tokia pareigybė yra daugumoje skyrių. Meistro J. nepažinojo. Dėl to konkretaus užsakymo, ji negavo patvirtinimo, kad prekė bus atsiųsta.                                             

Ieškinys atmestinas.

Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų 28000 Eur skolą ir palūkanas, teigdamas, kad 2013 m. atsakovai užsakė prieskonių, kurie atsakovams buvo pristatyti, už šiuos prieskonius ieškovas 2013-02-01, 2013-02-07 ir 2013-03-19 išrašė atsakovui ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras. Nurodo, kad atsakovas ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ yra pilnai atsiskaitęs  2013-02-01 ir 2013-03-19  PVM sąskaitas faktūras, tačiau neapmokėjo 2013-02-07 PVM sąskaitos faktūros Nr. 13-WDT/3 28000 Eur sumai. Kadangi pagal tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ ir ji jas apmokėdavo, o pagal CMR važtaraščius prekes priimdavo AB „(duomenys neskelbtini)“, ši įmonė gamino gaminius, kurių gamybai buvo naudojami ieškovo tiekti prieskoniai, užsakymas dėl 5000 kg prieskonių buvo pateiktas iš AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos el. pašto, abu atsakovai, elgdamiesi nesąžiningai, slepia aplinkybę, kurios įmonės darbuotojas priėmė 5000 kg prieskonių krovinį, atsakovai yra susijusios įmonės ir veikė bendrai, užsakydami žaliavas ir gamindami produkciją, ir tokiu elgesiu atsakovai klaidino savo verslo partnerius, tiekėjus, nes jie galvodavo, kad bendrauja su viena ir ta pačia (duomenys neskelbtini) įmone, ieškovas  28000 Eur skolą pagal 2013-02-07 sąskaitą faktūrą Nr. 13-WDT/3 ir palūkanas prašo priteisti iš atsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ solidariai. Tuo tarpu atsakovai AB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ neigia buvus sutartiniams santykiams su ieškovu dėl 5000 kg prieskonių pirkimo, 2013-02-07 sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių teigia negavę.

Nagrinėjamoje byloje ieškinį dėl skolos už prekes pritesimo pareiškęs ieškovas (pardavėjas) yra užsienio valstybėje – Lenkijos Respublikoje - registruotas juridinis asmuo, o atsakovais byloje yra patraukti Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys, kurių pagrindinė verslo vieta yra Lietuvoje, todėl sprendžiant kilusį ginčą, visų pirma, turi būti nustatyta ginčui taikytina materialinė teisė. Byloje nustatyta, kad išankstinio susitarimo tarp šalių dėl taikytinos teisės nebuvo, tačiau ieškovas tiek pirminiame ieškinyje, tiek vėlesniuose patikslintuose ieškiniuose reikalavimų teisiniu pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK), Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, t. y. prašė taikyti Lietuvos teisę. Atsakovai Lietuvos teisės taikymui neprieštaravo, 2015-04-13 atsiliepime į ieškinį pats atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad ginčui taikytina Lietuvos teisė, atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ atsikirsdamas į jam pareikštus reikalavimus, 2015-07-07 atsilipime į ieškinį taip pat rėmėsi Lietuvos teise. Tokie šalių veiksmai pripažintini bylos nagrinėjimo metu sudarytu susitarimu ginčui taikyti Lietuvos teisę (CK 1.37 str. 1 d.). Toks susitarimas neprieštarauja 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Reglamento 3 straipsnis). Todėl byloje kilusiam ginčui taikytina Lietuvos teisė, kartu taikant 1980 m. gegužės 12 d. Jungtinių tautų konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutarčių (tolai  tekste – Konvencija), kurios dalyvėmis yra Lietuva ir Lenkija, nuostatas.

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo veiksmų atlikimo, o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Šis sutarties pagrindu esantis šalių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas. Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162-6.187 straipsniai. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Esminė kilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga yra sutarties dalykas. Pagal CK 6.306 straipsnio 4 dalies nuostatas pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį.      

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas rašytinės sutarties nei su vienu iš atsakovų sudaręs nebuvo, prekių tiekimas buvo vykdomas gavus užsakymą, sąskaitos-faktūros pagal tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką buvo išrašomos AB „(duomenys neskelbtini)“. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“ (tuomet - ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“) iš viso išrašė tris PVM sąskaitas-faktūras: 2013-02-01 sąskaitą faktūrą Nr. 13-WDT/3 11200 Eur sumai už 2000 kg prekių (prieskonių) H. D. C. (el. b. I t., b. l. 7-10), 2013-02-07 sąskaita faktūrą Nr. 13-WDT/4 28000 Eur sumai už 5000 kg prekių (prieskonių) Megsmak Hot D. C. (el. b. I t., b. l. 29-32) ir 2013-03-19 sąskaitą faktūrą Nr. 13-WDT/9 4041,60 Eur sumai už 960 kg prekių (prieskonių) Meg S. M. L (el. b. I t., b. l. 11-14). Ginčo dėl prekių, už kurias išrašytos 2013-02-01 ir 2013-03-19 sąskaitos faktūros, pristatymo ir šių sąskaitų apmokėjimo nėra: nustatyta, kad atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ dalį prekių, už kurias buvo pateikta 2013-02-01 sąskaita faktūra, grąžino ieškovui, ką patvirtina CMR važtaraštis, iš kurio matyti, kad prekes vežėjui atsakovas perdavė 2013-06-24 (el. b. I t., b. l. 38), prekių grąžinimas buvo įformintas ieškovo išrašyta 2013-06-20 kreditine sąskaita faktūra Nr. 13-WDTK/1 (el. b. I t., b. l. 41-54), o likusią sumą pagal šią sąskaitą bei 2013-03-19 sąskaitą-faktūrą Nr. 13-WDT/9 AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui pilnai apmokėjo. Ieškovo teigimu, prekes, už kurias atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“  buvo išrašyta 2013-02-01 sąskaita faktūra Nr. 13-WDT/3, užsakė ir priėmė atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ (jos darbuotojai). Nei vienas iš atsakovų šių ieškovo nurodytų aplinkybių neginčijo, jas patvirtina į bylą pateiktas CMR važtaraštis, kuriame prekių gavimas yra patvirtintas AB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu (el. b.  I t., b. l.  23-25), iš dalies patvirtina liudytoja apklaustos buvusios AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos L. K. parodymai, jog užsakymus lenkų įmonei dėl prieskonių tiekimo pateikė daugiau nei vieną kartą. Taigi atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“, neginčydamas jam išrašytos sąskaitos faktūros už prekes, kurias užsakė ir priėmė AB „(duomenys neskelbtini)“ (jos darbuotojai) ir ją apmokėdamas, tokiais savo veiksmais patvirtino, kad jis yra prekių pirkėjas (pirkimo-pardavimo santykių šalis). Iš ieškovo atstovo P. S. paaiškinimų, liudytojų J. J. ir D. N. parodymų taip pat nustatyta, kad prieskonių užsakymai buvo teikiami ne tiesiogiai ieškovui, bet kitai Lenkijos įmonei  - Megii Food Technology Sp.z.o.o., su kuria ieškovas 2013-01-01 buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį (el. b. II t., b. l. 21-25). Tačiau atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose sąskaitose faktūrose prekių pardavėju buvo nurodytas ieškovas. Atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-02-01 ir 2013-03-19 sąskaitas faktūras atsiskaitė su ieškovu, bylos duomenis šių sąskaitų faktūrų niekuomet neginčijo tuo pagrindu, kad jas išrašė asmuo, su kuriuo jis neturi jokių sutartinių santykių. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus,  teismas sprendžia, kad pirkimo-pardavimo santykiai buvo susiklostę tarp įmonių  A. S. Z. P. Chr. P. P. H. U. L. (ieškovo) ir atsakovo AB (anksčiau – ŽŪKB) „(duomenys neskelbtini)“.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – el. laiškų kopijų (el. b. I t., b. l. 100-101) nustatyta, kad užsakymas dėl ginčo prekių – 5000 kg prieskonių Megsmak Combii  - buvo pateiktas el. paštu 2013-02-25 iš L. N. el. pašto, kuri tuo metu  dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ (pažyma apie darbuotoją įmonėje; el. b. I t., b. l. 118), užsakymas pateiktas į el. p. adresą (duomenys neskelbtini), t. y.  ieškovo partnerio Megii Food Technology Sp.z.o.o. darbuotojui, kuris šį užsakymą tą pačią dieną el. paštu persiuntė į el. p. (duomenys neskelbtini) bei tą pačią dieną kitas Megii Food Technology Sp.z.o.o. darbuotojas D. N. šį užsakymą persiuntė ieškovui, nurodydamas, kad užsakymą vykdys bei prašė preliminariai sužinoti apie transportą, ar pavyktų ką nors rasti ir kokia kaina. L. N. pateiktame 2013-01-25 užsakyme buvo nurodytas pageidaujamų prekių pavadinimas ir kiekis, t.y. šiame užsakyme buvo aiškiai nurodyta esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga - sutarties dalykas, todėl šį užsakymą galima būtų pripažinti oferta pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti (CK 6.167 str.). Tačiau tam, kad būtų konstatuota, jog pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, yra būtina nustatyti, jog oferta buvo akceptuota (CK 6.162 str. 1 d., Konvencijos 24 str.). Atsižvelgiant į tai, kad pateiktame užsakyme buvo prašoma patvirtinti užsakymą, tylėjimas ir neveikimas negali būti pripažįstamas akceptu (CK 6.173 str. 1 d., Konvencijos 18 str. 1 d.). Be to, nepaisant to, kad užsakyme nebuvo nurodytas terminas užsakymui patvirtinti, tačiau tiek pagal CK, tiek pagal Konvencijos nuostatas, oferta turėjo būti akceptuota per protingą terminą (CK 6.174 str. 1 d., Konvencijos 18 str. 2 d.). Kadangi užsakyme buvo nurodyta prekių pristatymo diena – 2013-01-30, spręstina, kad protingas terminas šiuo atveju akceptuoti ofertą (patvirtinti užsakymą) buvo ne vėliau kaip 2013-01-30. Gi duomenų, kad ieškovas ar jo partneris Megii Food Technology Sp.z.o.o. būtų patvirtinę pateiktą užsakymą iki nurodytos datos, byloje nėra. Iš byloje esančio CMR važtaraščio su jo vertimu į lietuvių kalbą (el. b. I t., b. l. 35-37) nustatyta, kad 2013-02-07 5000 kg prieskonių buvo perduota vežėjui – Lenkijos įmonei Anrad. Važtaraštyje krovinio siuntėju nurodytas ieškovas, gavėju  -„ZUK (duomenys neskelbtini) mesa“, krovinio pristatymo adresas (duomenys neskelbtini). Pagal Konvencijos 18 straipsnio 3 dalį, prekių išsiuntimas gali būti pripažįstamas sutikimu su oferta, tokiu atveju, akceptas įsigalioja tokio veiksmo atlikimo momentu, tačiau su sąlyga, kad tas veiksmas atliktas per terminą, numatytą ankstesniajame punkte, t. y. per oferento nustatytą terminą arba, jeigu terminas nenustatytas, – tai per protingą terminą (Konvencijos 18 str. 2 d.). Šiuo atveju prekės buvo išsiųstos 2013-02-07, praėjus savaitei po užsakyme nurodyto prekių pristatymo termino, t. y. akivaizdžiai pasibaigus protingam terminui užsakymui patvirtinti. Konvencijos 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavėluotas akceptas vis dėlto galioja kaip akceptas, jeigu oferentas nedelsiant praneša apie tai ofertos adresatui žodžiu arba nusiunčia jam apie tai pranešimą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir CK 6.176 straipsnio 1 dalyje. Taigi pavėluotas akcepto galiojimas priklauso nuo oferento valios – jeigu oferentas, gavęs pavėluotą akceptą, nedelsdamas informuoja akceptantą sutinkąs ir su pavėluotu akceptavimu, sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai akceptas, nors ir pavėluotai, pasiekė oferentą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas ar jo partneris prieš išsiųsdami prieskonius arba iš karto po jų išsiuntimo, būtų raštu ar žodžiu informavę apie tai kurį nors iš atsakovų ir būtų gavę sutikimą dėl prieskonių pristatymo pasibaigus užsakyme nurodytam terminui. Pažymėtina, kad liudytojas J. J. parodė, kad apie tai, jog krovinys išvažiuoja, (duomenys neskelbtini) firmą informuodavo el. paštu. Liudytojas D. N. parodė, kad pateiktus užsakymus jis patvirtindavo, kai gaudavo informaciją, kada užsakymas bus paruoštas ir tuomet išsiųsdavo atitinkamą pranešimą, dėl 2013-01-25 užsakymo patvirtinimas, tikėtina, taip pat buvo išsiųstas. Tačiau jokių rašytinių įrodymų, kad patvirtinančių šiuos liudytojų parodymus (pvz. atsakovams išsiųstų el. laiškų kopijų), byloje nėra. 2013-02-01 el. laiške, adresuotame ieškovo darbuotojui, D. N. nurodė:  „kaip kalbėjome telefonu, taip pat po pokalbio su gamybos direktoriumi, patvirtinu 5 padėklų priėmimą ketvirtadienį“. Tačiau iš tokio laiško turinio nėra galimybės nustatyti, nei kada, nei su kokiu konkrečiai asmeniu (kurios įmonės gamybos direktoriumi) buvo suderintas prekių priėmimas ketvirtadienį, šio laiško turinys apskritai neleidžia spręsti, jog jame kalbama būtent apie ginčo užsakymą, kadangi nenurodytas nei prekių pavadinimas, nei kiekis, nei įmonė, kuriai šios prekės bus tiekiamos. Vėliau laiške nurodomi duomenys sąskaitos faktūros išrašymui, yra susiję prekėmis, kurios atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstos 2013-02-01 (CMR važtaraštis;  el. b.  I t., b. l.  23-25). Todėl tai, kad laiške minima ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“, neduoda pagrindo manyti, kad ir 5 padėklų priėmimas buvo suderintas būtent su šia įmone. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pavėluotas užsakymo vykdymas nebuvo suderintas nei su vienu iš atsakovų, o jeigu tai ir buvo padaryta, ieškovas šios aplinkybės neįrodė. Nepaisant to, 5000 kg prieskonių pirkimo-pardavimo sutartį galima būtų pripažinti sudaryta, jeigu būtų nustatyta, kad pasibaigus prekių užsakyme nustatytam terminui (2013-01-30) pristatytos prekės visgi buvo pirkėjo (ar jo interesais veikiančio kito asmens) priimtos jų pristatymo vietoje, neprieštaraujant dėl pavėluoto pristatymo ir jų negrąžinant siuntėjui (pardavėjui). Šio fakto nustatymas reikštų ir tai, kad ieškovas įvykdė pagrindinę pardavėjo pareigą – perduoti prekes pirkėjui, kas būtų pagrindas reikalauti, kad pirkėjas įvykdytų savąją prievolė - sumokėtų prekių kainą. Taigi esminė teisiškai reikšminga aplinkybė šioje byloje yra tai, ar 5000 kg prieskonių buvo pristatyti kuriam nors iš atsakovų. Įrodyti, kad prekės buvo pristatytos (perduotos) pirkėjui yra ieškovo pareiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.).

Ieškovas prekių pristatymą įrodinėja CMR krovinio važtaraščiu (el. b. I t., b. l. 35-37),  ieškovo direktorius A. P. S. paaiškinimais, byloje apklaustų liudytojų parodymais, pervežimo užsakymu, su jo vertimu į lietuvių kalbą (el. b. II t., b. l. 120-121, 123-124), krovinį vežusios įmonės už pervežimą išrašyta 2013-02-08 PVM sąskaita-faktūra Nr. 13/02/2013 (el. b. II t., b. l. 122, 125-126), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-06-16 raštu Nr. (14.58)I-4111 „Dėl informacijos pateikimo“ (el. b. I t., b. l. 112), atsakovų įmonių valdymo schemomis (el. b. II t., b. l. 143, 162). Iš pateikto CMR krovinio važtaraščio, kurio originalas yra pateiktas į bylą (el. bylos popierinių dokumentų rinkmenos 17 lapas) matyti, kad važtaraščio 24 grafoje, patvirtinant prekių gavimą, yra uždėtas spaudas „Meistras (vardas neįskaitomas) J.“ ir pasirašyta, duomenys apie krovinio pristatymo vietą ir datą neįrašyti. Iš ieškovo pateiktame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-06-16 rašte Nr. (14.58)I-4111 „Dėl informacijos pateikimo“ (el. b. I t., b. l. 112) nurodytų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2013-05-01 ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ socialinį draudimą turėjo A. J., AB „(duomenys neskelbtini)“ socialinį draudimą turėjo G. J.. Iš pateiktos į bylą 2007-02-22 sudarytos darbo sutarties Nr. 888 kopijos matyti, kad A. J. nuo pat darbo sutarties sudarymo iki darbo sutarties nutraukimo 2014-01-15 ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo skerdiko pareigose, keitėsi tik įmonės struktūrinis padalinys – iš pradžių skerdimo skyriuje, vėliau galvijų skerdimo skyriuje, o dar vėliau – skerdimo skyriuje, kur dirbo iki pat darbo santykių pabaigos (el. b. I t., b. l. 148-153). Iš pateiktų ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintų skerdiko pareiginių nuostatų matyti, kad pagrindinė skerdiko darbo funkcija yra atlikti skerdimo skyriaus technologines operacijas pagal nustatytas technologines instrukcijas, prekių priėmimo funkcija pareiginiuose nuostatuose nenumatyta (el. b. II t., b. l. 81-82). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad jis ruošdavo tik skerdieną, kaip įmonėje buvo priimamos prekės net nežino, iš jo cecho patekti į iškrovimo rampas nebuvo galimybės, po kitus cechus vaikščioti jie neturėjo teisės. Iš pateiktos į bylą 2010-03-15 sudarytos G. J. darbo sutarties Nr. DS-1583 kopijos matyti, kad šis asmuo nuo pat darbo sutarties sudarymo AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pirkimų skyriaus vadovo pareigose (el. b. I t., b. l. 158-164). Pirkimų skyriaus vadovo pareiginiai nuostatai į bylą nepateikti. Liudytoju apklaustas G. J. parodė, kad per savo darbo praktiką pats prekių nėra priėmęs, jis gauna tik atvežtų prekių dokumentus, prekes užsipajamuoja savo sistemoje ir dokumentus atiduoda buhalterijai, CMR važtaraštyje ties spaudu „Meistras J“ yra ne jo parašas. Abejoti šiais liudytojų A. J. ir G. J. parodymais, kad ginčo prekių jie nepriėmė, teismas neturi pagrindo, kadangi juos paneigiančių įrodymų byloje nėra. Be to, ginčo krovinį vežęs vairuotojas A. T., apklausiamas teismo posėdžio metu, posėdžių salėje esant tiek A. J., tiek G. J., neatpažino nei vieno iš jų kaip asmens, priėmusio ginčo krovinį. Be to, atidžiai įsižiūrėjus į byloje pateikto CMR važtaraščio originalą matyti, kad vardiniame spaude vardas baigiasi raidėmis „tas“, kas neatitinka nei vieno iš šių asmenų vardo galūnės. Ta aplinkybė, kad liudytoju apklaustas J. J. nurodė turįs išsaugojęs (duomenys neskelbtini) darbuotojo G. tel. numerius, kurie sutampa su G. J. vizitinėje kortelėje nurodytais numeriais, tik patvirtina tiek paties G. J., tiek liudytojo L. G. parodymus, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ pirko prekes iš įmonės, kurioje dirbo J. J., t.y. Megii Food Technology, bet nesudaro pagrindo manyti, kad ginčo prekes galėjo priimti būtent šis AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Duomenų, kad be aukščiau minėtame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašte nurodytų asmenų – A. J. ir G. J., darbo santykius su kuriuo nors iš atsakovų būtų turėjęs kitas asmuo, kurio pavardė J., byloje nėra. Pats vairuotojas A. T. parodė nematęs, koks asmuo pasirašė važtaraštyje, patvirtindamas prekių gavimą. Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, kad važtaraštyje patvirtinimą apie prekių gavimą pasirašęs asmuo nenustatytas.

Nustatant, ar ginčo krovinys apskritai buvo pristatytas ir iškrautas važtaraštyje nurodytoje prekių pristatymo vietoje, teismas pažymi, kad liudytoju apklaustas vairuotojas A. T. užtikrintai tvirtino, kad prekes pristatė nurodytu adresu, gana detaliai nupasakojo pristatymo aplinkybes, parodė, kad prie krovinio pristatymo vietos buvo iškaba „(duomenys neskelbtini)“, bet apsaugos poste jam pasakė, kad (duomenys neskelbtini) mėsa yra toje pačioje vietoje, prekes nuvežė iškrauti prie apsaugos darbuotojo nurodytos rampos, krovinys buvo 5 paletės, apie 5 t svorio, turėjo specifinį kvapą, panašų į prieskonių „Vegeta“. Tačiau kai kurios liudytojo nurodytos aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, nes liudytojas tvirtino, jog pasikrovęs krovinį gavo tik CMR važtaraštį, jokių kitų krovinį lydinčių dokumentų nebuvo, tuo tarpu kaip matyti iš išversto į lietuvių kalbą važtaraščio, jame padarytas įrašas, kad pridedamas sertifikatas, sąskaitos faktūros. Tai, jog kartu su kroviniu buvo siunčiama sąskaitos faktūros kopija tvirtino liudytojas D. N.. Be to, liudytojas parodė, kad prekes pasikrovė įmonėje L., tačiau iš važtaraštį siuntėjo vardu pasirašiusio liudytoju apklausto D. N. parodymų matyti, kad prekės buvo pakrautos iš įmonės Megii Food Technology sandėlio. Vertinant šio liudytojo parodymus taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad jis yra krovinio vežimą vykdžiusios įmonės darbuotojas (šioje įmonėje dirba iki šiol), faktiškai vežęs krovinį. Vežėjas, pristatęs krovinį į paskirties vietą, perduodamas krovinį, turi pareigą patikrinti, ar perduoda krovinį tinkamam asmeniui, t. y. važtaraštyje nurodytam gavėjui (jo įgaliotam asmeniui), o krovinio pristatymas ne važtaraštyje nurodytam gavėjui pagal CMR konvencijos nuostatas yra prilyginamas krovinio praradimui. Todėl šioje byloje priėmus ieškovui nepalankų sprendimą dėl tos priežasties, jog neįrodytas ginčo prekių pristatymo važtaraštyje nurodytam gavėjui (ar kitam jo įgaliotam asmeniui) faktas, gali iškilti krovinio vežėjo (liudytojo darbdavio) atsakomybės prieš krovinio siuntėją klausimas. Todėl nagrinėjamu atveju šio liudytojo parodymais galima remtis tiek, kiek jo nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kaip minėta, ginčo krovinio važtaraštyje prekių pristatymą patvirtinusios asmens spaude nurodytos meistro pareigos. Iš pateiktų į bylą atsakovų organizacinių valdymo schemų  matyti, kad  abiejose įmonėse yra meistrų pareigybės (el. b. II t., b. l. 143, 162). Tai, jog prekių priėmimo dokumentai buvo pasirašomi ir meistrų, patvirtino posėdžio metu apklaustas AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. J.. Liudytoju apklaustas buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. J. parodė, kad įmonėje baltais drabužiais buvo apsirengę meistrai, cecho meistras turėjo vardinį antspaudą, o iš vairuotojo A. T. parodymų matyti, kad prekes priėmęs asmuo buvo apsirengęs baltai. Tačiau, teismo vertinimu, vien nurodyti sutapimai nėra pakankami konstatuoti, jog ginčo prekės buvo pristatytos į atsakovų įmonių teritoriją ir jas priėmė kurios nors iš atsakovų darbuotojas, juolab, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovų įmonėse dirbo meistras pavarde J.

Pateiktuose ieškiniuose taip pat nurodoma, kad tą pačią dieną, kai buvo pakraunamos prekės, buvo išrašomos sąskaitos-faktūros, kurios ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ buvo siunčiamos paštu. Įteikimo patvirtinimas su jo vertimu į lietuvių kalbą patvirtina, kad 2013-02-25 ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ jos buveinės adresu buvo įteikta ieškovo siųsta pašto korespondencijos siunta (el. b. I t., b. l. 33-34). Iš ieškovo pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad 2013 m. ieškovas ne kartą siuntė raginimus atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“, ragindamas apmokėti sąskaitas faktūras, tarp jų ir ginčo sąskaitą faktūrą Nr. 13-WDT/4 už 5000 kg prieskonių (el. b. I t., b. l. 15-22). Atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas posėdžio metu neneigė, kad įmonė yra gavo sąskaitą faktūrą už ginčo prekes, raginimus dėl skolos sumokėjimo. Duomenų, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovui būtų grąžinusi sąskaitą faktūrą už ginčo prekes, raštu atsakiusi į pateiktas pretenzijas ir nurodžiusi, kad sąskaitoje faktūroje Nr. 13-WDT/4 nurodytų 5000 kg prieskonių nėra gavusi, byloje nėra. Tačiau vieno tokio šios įmonės pasyvaus elgesio (nereagavimo į atsiųstą sąskaitą ir siunčiamas pretenzijas) nėra pagrindo laikyti jos pripažinimu, kad sąskaitoje faktūroje Nr. 13-WDT/4 nurodytus 5000 kg prieskonių ji gavo. Kitų duomenų, patikimai patvirtinančių, kad kuris nors iš atsakovų būtų kada nors raštu, žodžiu ar kitais veiksmais pripažinęs ginčo prekių gavimą, byloje nėra. Ieškovo atstovas A. S. paaiškino, kad į teismą anksčiau nesikreipė, nes gen. direktorius L. G. lankėsi pas juos, pažadėjo, kad per artimiausius mėnesius tą dalyką sutvarkys. Tuo tarpu liudytoju apklausiamas L. G. parodė, kad praėjusiai metais buvo tel. skambutis iš Lenkijos, galėjo skambinti A. S., buvo pasakyta, kad yra neapmokėta skola. Jis liepė jam atvykti ir kalbėti su buhalterija, susiderinti dokumentus, ir, jei yra skola, nurodė, kad ji bus apmokėta. Fizinių susitikimų su tais žmonėmis nebuvo. Taigi iš šio liudytojo parodymų seka, kad, priešingai nei teigia ieškovo atstovas A. S., atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs generalinis direktorius L. G. nepripažino skolos ieškovui. Esant prieštaringiems bylos baigtimi suinteresuoto ieškovo atstovo ir liudytoju apklausto L. G. parodymams, nesant pagrindo teikti didesnę įrodomąją galią kurio nors iš šių asmenų paaiškinimas (parodymams), nesant jokių kitų įrodymų, kad atsakovai (ar kuris nors iš atsakovų) kada nors būtų pripažinęs skolą ieškovui už ginčo prekes, darytina išvada, kad skolos pripažinimo faktas byloje neįrodytas.

Liudytojų J. J. ir D. N. parodymai jokios esminės įrodomosios reikšmės nustatant prekių pristatymo faktą neturi. Jų tvirtinimas (manymas), kad prekės buvo pristatytos remiasi ta aplinkybe, kad jokių pretenzijų dėl prekių nepristatymo nebuvo gauta. Tačiau, kaip nustatyta byloje nei ieškovas, nei jo partneris – įmonė Megii Food Technology, kurios darbuotojai buvo šie liudytojai, pateikto užsakymo dėl 5000 kg prieskonių nepatvirtino, kaip buvo prašoma padaryti pačiame užsakyme, apie tai, kad prekės yra išsiunčiamos, neinformavo nei vieno iš atsakovų. Kaip matyti iš liudytojos L. K. parodymų, negavus patvirtinimo dėl užsakymo, buvo laikoma, kad jis nepriimtas ir jie patys tiekėjams neskambindavo, nebent tai buvo  reguliaraus tiekimo prekės. Todėl pretenzijų dėl prekių nepristatymo nebuvimas nėra įrodymas, kad prekės buvo pristatytos.

Iš pateiktos 2013-02-07 krovinio pervežimo užsakymo kopijos matyti, kad ieškovas 2013-02-07 pateikė užsakymą pervežti 5 t krovinį (5 padėklai), iš Megii Food, Zbichovas į Kėdainius (el. b. II t., b. l. 120-121, 123-124). Už krovinio pervežimo paslaugą vežėjas A. R. O. 2013-02-08 ieškovui išrašė sąskaitą, kuri, kaip matyti iš ant sąskaitos esančio spaudo, 2013-02-25 buvo apmokėta (el. b. II t., b. l. 122, 125-126). Tačiau sąskaitos už ginčo krovinio pervežimo paslaugą apmokėjimo faktas nėra įrodymas, kad užsakymas buvo tinkamai įvykdytas, t. y. krovinys buvo faktiškai perduotas krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui (ar jo įgaliotam asmeniu). Kartu pastebėtina ir tai, kad ieškovo pateiktame krovinio pervežimo užsakyme pakrovimo data ir laikas nurodyta 2013-02-08 15.00 val., iškrovimo data  - 2013-02-09 11.00 val. Tuo tarpu CMR važtaraštyje pažymėta, kas krovinys (prekės) vežėjui buvo perduotos 2013-02-07, t. y. tą pačią dieną, kai buvo pateiktas krovinio pervežimo užsakymas ir diena anksčiau, nei užsakyme nurodyta pakrovimo data.     

Iš ieškovo prašymu išreikalautos atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. vasario mėn. Prieskonių, maisto priedų, apvalkalų, spaustukų priėmimo žurnalo kopijos matyti, kad jame yra pažymėta apie 2013-02-02 iš A. S.  gautus prieskonius (t. y. tie prieskoniai, dėl kurių pristatymo ir apmokėjimo už juos ginčo byloje nekilo), daugiau jokių įrašų apie iš A. S. ar Megii Food Technology gautus prieskonius (priedus) nėra (el. b. II t., b. l. 66-72).

Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą ir nustatytas aplinkybes, jog važtaraštis, kuriuo įrodinėjamas prekių perdavimas, yra užpildytas su trūkumais – nenurodyta nei prekių pristatymo vieta, nei data, tai, kad ginčo prekių pristatymą patvirtinęs asmuo byloje nebuvo nustatytas, tai, kad nei pas vieną iš atsakovų ginčui aktualiu laikotarpiu apskritai nebuvo darbuotojo J., ėjusio meistro pareigas, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių liudytojo A. T. parodymus, kad prekės buvo iškrautos atsakovų įmonių teritorijoje, o atsakovams kategoriškai ir nuosekliai teigiant, kad ginčo prekių jie negavo, teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo prekės – 5000 kg prieskonių buvo pristatyti į krovinio važtaraštyje nurodytą vietą ir priimtos kurio nors iš atsakovų (CPK 178 str., 185 str.). Todėl ieškovui neįrodžius, kad jis įvykdė pagrindinę pardavėjo pareigą – perduoti prekę pirkėjui (CK 6.317 str. 1 d.), konstatuotina, kad ieškovas neįgijo reikalavimo teisės į prekių kainos sumokėjimą. Byloje nenustačius, kad ginčo prekės buvo priimtos kurio nors iš atsakovų, klausimas, ar atsakovai turi solidariai atsakyti pagal ieškovo pareikštą reikalavimą, o jei ne, tai kuris iš atsakovų turėtų atsakyti, tampa teisiškai nebeaktualus, todėl teismas dėl prievolės pobūdžio nepasisako.

Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau tekste – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20); 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Be to, nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į advokato teiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-212/2009). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad abu atsakovai yra PVM mokėtojai. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, jeigu jis, vykdydamas savo tiesioginę veiklą, perka PVM apmokestinamas paslaugas. Dėl to atstovavimo išlaidų dalies, kurią sudaro PVM, priteisimo atveju, atsakovai galėtų be pagrindo pasipelnyti, tą pačią sumą tiek prisiteisdamos iš priešingos šalies, tiek ir atsiimdamos iš valstybės. Todėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytos PVM sumos neįtraukiamos į atlygintiną atstovavimo išlaidų sumą (Kauno apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1930-657/2015; Kauno apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-935-657/2014; Vilniaus apygardos teismo  Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-708-392/2013 ir kt.).

PVM sąskaitose faktūrose nurodytos išlaidos už procesinių dokumentų  - atsiliepimų į ieškinį parengimą, atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-06-17 prašymo dėl dokumentų pateikimo ir įrodymų išreikalavimo (įvertinant tai, kad šiame procesiniame dokumente buvo pateikti ir šalies paaiškinimai dėl bylai reikšmingų aplinkybių), neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.8. p., 8.16 p.), atitinka realumo ir būtinumo kriterijus. Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų taip pat matyti, kad vienai advokato dalyvavimo teismo (ar parengiamajame) posėdyje ir pasirengimo jam valandai buvo taikomas 85 Eur įkainis. Toks įkainis viršija Rekomendacijų 8.19 p. numatytą maksimalų dydį, kuris už 2015 m. II ketv. suteiktas atstovavimo paslaugas,  atsižvelgiant į 2014 m. IV ketv. vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 714,50 Eur (duomenys iš Statistikos departamento svetainės  http://www.stat.gov.lt/), yra 71,45 Eur/val., už 2015 m. III ketv. suteiktas atstovavimo paslaugas, atsižvelgiant į 2015 m. I ketv. vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 699,80 Eur, yra 69,98 Eur/val., už 2015 m. IV suteiktas atstovavimo paslaugas, atsižvelgiant į 2015 m. II ketv. vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 713,90 Eur, yra 71,39 Eur/val. Taikyti didesnį nei maksimalus dydį nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, kadangi byla nebuvo sudėtinga, ginčo apimtis nedidelė, byloje nebuvo nagrinėjami nauji teisiniai klausimai, kas būtų reikalavę specialaus pasirengimo. Sprendžiant dėl išlaidų už advokato dalyvavimą teismo (parengiamuosiuose) posėdžiuose ir pasirengimą jiems atlyginimo, atsižvelgtina į faktinę posėdžių trukmę: 2015-05-18 parengiamasis posėdis truko 50 min., 2015-06-18 parengiamasis posėdis vyko 12 min., į tą pačią dieną vykusį proc. sprendimo paskelbimą atstovas neatvyko, 2015-09-15 parengiamasis posėdis truko mažiau nei pusė valandos (17 min.), 2015-10-20 teismo posėdis (neįskaitant pertraukos) truko 5 val., 2015-11-16 teismo posėdis truko 2,5 val., į tai, kad atsakovų advokatas šioje byloje teisines paslaugas teikė nuo pat bylos pradžios, teikė atsiliepimus į ieškinį ir kitus procesinius dokumentus, taigi su bylos medžiaga (esmine jos dalimi) buvo susipažinęs rengdamas šiuos procesinius dokumentus ir tam sugaištą laiką įtraukė į užmokestį už atitinkamų procesinių dokumentų parengimą, dėl ko spręstina, kad advokato pasirengimo posėdžiams darbo ir laiko sąnaudos buvo minimalios. Be to, sprendžiant šių išlaidų atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad tas pats advokatas atstovavo abu atsakovus. Reikalavimai abiem atsakovams buvo grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, abiejų atsakovų pozicija dėl jiems pareikštų reikalavimų iš esmės vienoda, todėl teismas mano, kad už to paties advokato dalyvavimą 2015-09-15, 2015-10-20 ir 2015-11-16 posėdžiuose taikyti maksimalius įkainius nėra pagrindo, tai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 8.19 p. numatytą maksimalų dydį, į byloje vykusių posėdžių faktinę trukmę, pasirengimui šiems posėdžiams reikalingas darbo ir laiko sąnaudas, tai, kad abu atsakovai buvo atstovaujami to paties advokato, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus  atitiktų 600,00 Eur dydžio suma už atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose ir 350,00 Eur suma už atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavimą parengiamajame ir teismo posėdžiuose. Tokiu būdu atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso priteistina 2045 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“ – 1030 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Ieškinį atmetus, 2015-03-05 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, 2015 m. kovo 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones -  atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi teisinė forma – ŽŪKB) , į.k. (duomenys neskelbtini), turto areštą 28 000,00 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių eurų 00 ct) sumai - panaikinti.

Priteisti iš ieškovo A. S. Z. P. Chr. P. P. H. U. L., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 2045,00 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt penkis eurus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Priteisti  iš ieškovo A. S. Z. P. Chr. P. P. H. U. L., juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 1030,00 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Centrinei hipotekos įstaigai taikytų laikinųjų  apsaugos priemonių išregistravimui iš Turto arešto aktų registro.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                        (pasirašyta elektroniniu parašu)                        Henryta Gerdvilė