Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-11-11][nuasmenintas sprendimas byloje][I-1286-764-2019].docx
Bylos nr.: I-1286-764/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus pataisos namai 188721271 atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų 188721271 atsakovas
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 288697120 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
Civilinės atsakomybės sąlygos
Civilinės atsakomybės sąlygos
Civilinės atsakomybės sąlygos
Neturtinė žala
Neturtinė žala
Neturtinė žala
Žala
Žala
Žala
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Nuobaudos ir paskatinimo priemonės
Nuobaudos ir paskatinimo priemonės
Nuobaudos ir paskatinimo priemonės
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygos
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai
Teismo procesiniai dokumentai

?

Administracinė byla Nr. I-1286-764/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04123-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.5; 55.1

(S)

                

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

dalyvaujant pareiškėjui R. R.,

atsakovų atstovui D. M. (D. M.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl nutarimo, sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos).

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8), kuriame prašo: 

1)        Panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K, po reorganizacijos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN)) direktoriaus 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 62-629 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – Nutarimas).

2)        Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 2S-3533 „Dėl R. R. skundų išnagrinėjimo“ (toliau – 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimas).

3)        Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Mano, kad nuobauda jam skirta nepagrįstai, nes jokių draudžiamų veiksmų neatliko, bausmės atlikimo režimo nepažeidė.

Paaiškina, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. apie 00:00 val., būnant kameroje Nr. 24, išgirdo garsiai besikalbančius prižiūrėtojus, todėl nakties metu buvo pažadintas prieš jo valią. Kadangi nebegalėjo užmigti, atsikėlė ir įjungė iškvietimo mygtuką. Į iškvietimo signalą (mirksinčią lemputę virš kameros durų) prižiūrėtojai nereagavo, todėl palaukė apie 10-15 min. ir negarsiai, mandagiai pirštu pabeldė į duris, norėdamas, kad kuris nors pareigūnas prieitų. Priėjusio prižiūrėtojo paprašė kelioms minutėms įjungti elektrą tam, kad galėtų užsivirinti vandens arbatai, tačiau prižiūrėtojas pradėjo jį įžeidinėti, vartojo rusiškus ir lietuviškus keiksmažodžius, jį provokavo. Prižiūrėtojui pasakė, kad negali miegoti dėl triukšmo ir paprašė pakviesti viršininką, tačiau prižiūrėtojas su trenksmu uždarė duris ir pagrasino surašyti tarnybinį pranešimą. Po to koridoriuje tie patys prižiūrėtojai toliau iš jo juokėsi, tyčiojosi, įžeidinėjo, garsiai šūkavo, o vienas iš prižiūrėtojų priėjo prie durų ir ėmė kudakuoti bei kakariekuoti. Dėl tokio prižiūrėtojų elgesio 2018 m. rugpjūčio 31 d. Lukiškių TI-K pateikė skundą.

Pažymi, kad prižiūrėtojai jo neva neteisėtų veiksmų vaizdo registratoriumi nefiksavo, pareigūnų tarnybiniai pranešimai yra melagingi. Lukiškių TI-K direktorius nuobaudą paskyrė, vadovaudamasis bendro pobūdžio normomis, o Departamentas, išnagrinėjęs jo skundą, priėmė šališką, neobjektyvų ir nepagrįstą sprendimą, nes dėl Lukiškių TI-K prižiūrėtojų veiksmų ir elgesio neatliko jokio tyrimo.

Pareiškėjo manymu, nuobauda paskirta, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 7 straipsnio 1 dalį, 143 straipsnio 3, 8 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3, 6 straipsnius ir kitus nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus.

Neteisėtai paskirta nuobauda pareiškėjui sukėlė neigiamas pasekmes, jautė diskomfortą, kančias, buvo pažemintas jo orumas ir savigarba, todėl, pareiškėjo manymu, jam priklauso neturtinės žalos atlyginimas.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kai nepagrįstą (b. l. 31–33).

Nurodo, kad Lukiškių TI-K direktoriaus Nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda už bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymą – draudimas vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, nes 2018 m. rugpjūčio 31 d. apie 00.00–00.05 val. pareiškėjas, būdamas kameroje            Nr. 24, tyčia įjungęs kameroje įrengtą pareigūno iškvietimo signalą, reikalavo, kad jam būtų įjungta rozetė. Lukiškių TT-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams paaiškinus, kad pagal įstaigos dienotvarkę, rozetė liks išjungta iki 06.00 val. bei pareikalavus išjungti signalizaciją ir laikytis nustatytos dienotvarkės, pareiškėjas pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdė.

BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Pagal BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigos tvarkos. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 „Dėl elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vielų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 27.1. papunktis nustato, kad suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais naudojasi tik laisvalaikio, išskyrus nepertraukiamo miego, metu. Lukiškių TI K direktoriaus 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1-205 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo“ patvirtintos Lukiškių TI K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės (toliau – Dienotvarkė) 14 punktas nustato, kad nepertraukiamojo miego laikas darbo dienomis yra nuo 22.00 iki 06.00 val. elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus (rozetes) nepertraukiamojo miego metu nėra teikiama. 

Atkreipia dėmesį, kad nuteistajam buvo suteikta teisė pasiaiškinti raštu, tačiau pastarasis šia teise nepasinaudojo, pareikšdamas, kad viską išdėstys skunde. Skiriant nuobaudą, Lukiškių TI-K administracija ir pareigūnai vadovavosi BVK 142, 143 straipsnių normomis, nuteistojo paaiškinimu bei Drausmės komisijos 2018 m. rugsėjo 5 d. protokolu Nr. 31-38. Ginčijamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir pareiškėjo teisių bei teisėtų interesų nepažeidė.

Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nekyla ir Lietuvos valstybės deliktinė atsakomybė.

Teismo posėdyje atsakovų atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimo į skundą nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Ginčas byloje kilo dėl Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) direktoriaus nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, ir Departamento, kuris išnagrinėjo ginčą privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Iš byloje esačių raštytinių įrodymų nustatyta, kad Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistai M. Ž. ir J. Š. (J. Š.) 2018 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 39–40) nurodė, kad nuteistasis (pareiškėjas) 2018 m. rugpjūčio 31 d. apie 00:00–00:05 val. gyvenamojoje kameroje Nr. 24 tyčia įjungęs iškvietimo signalą reikalavo, kad jam būtų įjungta rozetė. Pareigūnai paaiškino, kad pagal direktoriaus patvirtintą dienotvarkę miegui skirtu laiku rozetės visose gyvenamosiose kamerose yra išjungtos ir pareikalavo, kad nuteistasis išjungtų iškvietimo signalą ir laikytųsi nustatytos dienotvarkės, tačiau šiuos reikalavimus nuteistasis ignoravo. Taip pat nurodė, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 24 nuteistasis buvo laikomas vienas, pateikti rašytini paaiškinimą atsisakė.

Lukiškių TI-K pareigūnai D. P., J. Š. ir M. Ž. 2018 m. rugpjūčio 31 d. surašė protokolą Nr. 57-554 „Dėl suimtojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“ (b. l. 41), kuriame nurodė, kad nuteistasis 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsisakė pasiaiškinti raštu, tačiau žodžiu pasakė, kad parašys skunde.

2019 m. rugsėjo 5 d. 13:00 val. įvyko Lukiškių TI-K Drausmės komisijos posėdis, kuriame buvo svarstomas nuteistųjų galimai padarytų drausmės pažeidimų svarstymas ir nuobaudų nuteistiesiems paskyrimas. Drausmės komisijos posėdžio protokole (b. l. 37) nurodyta, kad nuteistasis atsisakė atvykti į Drausmės komisijos posėdį. Drausmės komisijos posėdyje nutarta teikti Lukiškių TI-K direktoriui siūlymą dėl nuteistojo nubaudimo, skiriant draudimą iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos priemones ir kanceliarines prekes).

Lukiškių TI-K direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 2018 m. rugpjūčio 31 d. apie 00:00 val. būdamas kameroje Nr. 24 tyčia įjungęs iškvietimo signalą reikalavo, kad jam būtų įjungta rozetė, nevykdė pareigūnų pakartotinų reikalavimų išjungti iškvietimo mygtuką, ginčijamame Nutarime konstatavo, kad nuteistasis pažeidė BVK 12 straipsnio 1, 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Dienotvarkės reikalavimus, todėl vadovaudamasis BVK 142, 143 straipsniais, nuteistajam paskyrė nuobaudą – draudimą vienam mėnesiui apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (b. l. 38).

Pareiškėjas, nesutikdamas su paskirta nuobauda, kreipėsi į Departamentą. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, ginčijamu 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu paliko galioti minėtą Nutarimą. Sprendime konstatavo, kad Nutarime aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, nurodytas nuobaudos skyrimo teisinis pagrindas, nuobauda skirta ne vėliau kaip per 10 parų nuo pažeidimo atskleidimo, nuobaudą skyrė įgaliotas asmuo, todėl Departamentas nenustatė nuobaudos panaikinimo pagrindų. Akcentavo, kad BVK 113 straipsnyje įtvirtina nuostata įpareigoja laisvės atėmimo vietos įstaigos administraciją vykdyti pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemones, vykdyti teisės bei režimo pažeidimų prevenciją ir atskleidimą. Pareigūnai, nustatę režimo pažeidimus, privalo juos fiksuoti rašytiniais tarnybiniais pranešimais. Pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai laikytini pakankamu įrodymu konstatuoti pareiškėjo neteisėtus veiksmus, nes nenustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti pareiškėją apkaltinti (b. l. 21–22).

Pareiškėjas mano, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai, nes jokių draudžiamų veiksmų neatliko, bausmės atlikimo režimo nepažeidė. Prižiūrėtojai jo neva neteisėtų veiksmų vaizdo registratoriumi nefiksavo, surašė melagingus tarnybinius pranešimus. Lukiškių TI-K direktorius nuobaudą skyrė, vadovaudamasis bendro pobūdžio normomis, o Departamento sprendimas yra šališkas, neobjektyvus ir nepagrįstas. Pareiškėjo manymu, dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos jam turi būti atlyginta neturtinė žala.

 

Dėl nuobaudos paskyrimo

 

BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąsias nuteistųjų pareigas – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, iš kurių laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos, viena iš jų yra draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) (BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka nustatyta BVK 143 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (143 straipsnio 2 dalis). Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda (143 straipsnio 3 dalis). Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos (143 straipsnio 4 dalis).

Iš ginčijamo Nutarimo turinio matyti, kad pareiškėjui nuobauda paskirta dėl to, kad jis nakties metu, esant nustatytam miego laikui, tyčia įjungęs iškvietimo signalą, reikalavo, kad būtų įjungta rozetė, t. y. nesilaikė Dienotvarkės.

Pagal BVK 117 straipsnio 1 dalį, nuteistųjų dienotvarkė privalo griežtai reglamentuoti jų elgesį visą parą ir numatyti darbo, poilsio, buvimo gryname ore, mokymosi ir socialinei reabilitacijai skirtą laiką. Nuteistųjų dienotvarkę nustato pataisos įstaigos direktorius įsakymu (2 dalis). Dienotvarkė paskelbiama nuteistiesiems (3 dalis).

Lukiškių TI-K direktorius patvirtino Dienotvarkę, kurioje nustatė miego laiką darbo dienomis 22:00–6:00 val., poilsio ir švenčių dienomis 23:00–7:00 val. (Dienotvarkės 14 punktas) (b. l. 34–36).

Pagal Aprašo 27.1 papunktį, suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais naudojasi tik laisvalaikio, išskyrus nepertraukiamo miego, metu. Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, kad elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus (rozetes) nepertraukiamojo miego metu nėra teikiama.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad nuteistieji Lukiškių TI-K nustatytu miego metu elektros prietaisais negalėjo naudotis. Taigi, pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 31 d. apie 00:00–00:05 val. nepagrįstai reikalavo pareigūnų įjungti elektrą. Pažymėtina, kad Dienotvarkėje nustatyti reikalavimai taikomi visiems Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, nepaisant individualių nuteistųjų poreikių. Suteikiant galimybę naudotis elektros prietaisais miegui skirtu metu, nebūtų įmanoma užtikrinti kitų toje pačioje įstaigoje laikomų asmenų teisę į nepertraukiamą miegą ir ramybę.

Kaip minėta, nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Iš Lukiškių TI-K pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 31 d. apie 00:00–00:05 val. gyvenamojoje kameroje Nr. 24 nevykdė reikalavimų laikytis nustatytos Dienotvarkės bei išjungti iškvietimo signalą. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad šie tarnybiniai pranešimai yra melagingi, pareigūnai jo neva neteisėtų veiksmų vaizdo registratoriumi nefiksavo, tačiau nenurodo jokių teisės aktų nuostatų, įpareigojančių pareigūnus visais atvejais fiksuoti įvykius vaizdo registratoriumi. Pareiškėjas neneigia, kad tarnybiniuose pranešimuose nurodytu laiku jis buvo įjungęs iškvietimo signalą, byloje nėra duomenų, kad minėti pareigūnai būtų šališki ar dėl kokių nors priežasčių siektų melagingai apkalbėti pareiškėją ir jam pakenkti, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės yra aiškios, nuoseklios ir neprieštaringos, todėl teismas neturi pagrindo tarnybiniais pranešimais abejoti. Be to, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, taip pat dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje, tačiau pareiškėjas atsisakė.

Pareiškėjo teigimu, nuobauda paskirta, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, BVK 7 straipsnio 1 dalį, 143 straipsnio 3, 8 dalis, Konvencijos 3, 6 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias draudimą žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. BVK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. 

Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda (143 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis turi teisę šio kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam (BVK 143 straipsnio 8 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Tai lemia, kad pagal BVK 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Taigi, įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis (žr. 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1490-858/2015).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos Dienotvarkės, pareiškėjo pažeidimas užfiksuotas, vadovaujantis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustatančiomis nuostatomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą, buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių draudimą žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes, reikalavimai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai išanalizavus faktinės aplinkybes, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Pripažinus, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti Departamento               2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo, nes pastarasis pareiškėjo skundą nagrinėjo kaip ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija, o priimtas sprendimas yra išsamus, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir konkrečiomis ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų normomis. Byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti Departamento šališkumo ir neobjektyvumu, nagrinėjant pareiškėjo skundą.

 

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

 

Pareiškėjo manymu, dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos jam turi būti atlyginta neturtinė žala.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Nagrinėjamu atveju nenustačius Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjos                                                                                            Egidija Puzinskaitė

 

 

                                                                                                         Rasa Ragulskytė-Markovienė

 

 

                                                                                                         Eglė Žulytė-Janulionienė


Paminėta tekste:
  • BVK
  • BVK 12 str. Bendrosios nuteistųjų pareigos
  • BVK 110 str. Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos
  • BVK 142 str. Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos nuobaudos
  • BVK 117 str. Dienotvarkė pataisos įstaigose
  • BVK 7 str. Humanizmo principas
  • BVK 143 str. Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka
  • A-1490-858/2015
  • CK
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.246 str. Neteisėti veiksmai
  • CK6 6.247 str. Priežastinis ryšys
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai