Baudžiamoji byla Nr. 1A-537-954/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25470-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.4; 2.4.6.4.3; 2.4.6.5.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), D. Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,

nuteistajam D. D., jo gynėjui advokatui Nerijui Strazdui,

nukentėjusiosios D. R. D. atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2019 m. birželio 17 d. padarytos nusikalstamos veikos) – laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2019 m. rugpjūčio mėnesį, nenustatytą dieną padarytos nusikalstamos veikos) – laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2019 m. rugpjūčio 21 d. padarytos nusikalstamos veikos) – laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio 17 d., 23.00 val. iki 2019 m. birželio 18 d., 15.13 val. (1 para)

Iš nuteistojo D. D. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. R. D. naudai priteista 3 000 eurų nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 1 210 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       D. D. nuteistas:

1.1.                      pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. birželio 17 d., apie 22.35 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę D. R. D., t. y. tyčia sugriebęs ranka jai už veido ir jį spausdamas, stūmė jos galvą, dėl ko ji pakaušiu trenkėsi į sieną, bei vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir dėl padarytos muštinės žaizdos, pogleivio kraujosruvos viršutinėje lūpoje bei poodinės kraujosruvos pakaušyje, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą;

1.2.                      pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia rankomis suėmė savo sutuoktinei D. R. D. už rankų ir stipriai pradėjo jas spausti bei vieną kartą įspyrė į kairę koją, tuo D. R. D. padarė kraujosruvas dešiniame dilbyje, kraujosruvas kairiame dilbyje, kraujosruvą kairėje blauzdoje, tokiu būdu, savo šeimos narei nukentėjusiajai D. R. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą;

1.3.                      pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d., apie 20.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia suėmė savo sutuoktinei D. R. D. už rankų ir jas laužė, suko ir užlaužė dešinės rankos nykštį bei apdraskė kairės rankos delną, tuo D. R. D. padarė nubrozdinimą kairėje plaštakoje, tokiu būdu savo šeimos narei nukentėjusiajai D. R. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 10 d. nuosprendyje, pripažindamas nuteistąjį D. D. kaltu nurodė, kad teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios D. R. D., liudytojos E. Š. parodymai, akistatos protokolas, specialisto parodymai ir išvados bei kiti byloje surinkti, ir ištirti rašytiniai įrodymai, neginčijamai patvirtina, jog D. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį nurodė, kad nuteistasis smurtavo prieš savo šeimos narę sutuoktinę D. R. D., sukeldamas jai skausmą, stresą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą, emocinę ir nervinę įtampą, nerimą ir baimę dėl savo saugumo, pasitikėjimo savimi praradimą. Nuteistasis dirba, yra darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų neturi, todėl yra pajėgus atlyginti nukentėjusiajai nusikaltimais padarytą neturtinę žalą, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad pareikštas 3 000 eurų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiosios fizinei ir psichinei sveikatai.

3.       Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2020 liepos 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3.1.                      Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dėl 2019 m. rugpjūčio mėnesį nenustatytu laiku įvykusio konflikto, pripažindamas paties konflikto faktą bei aplinkybę, kad jis buvo neblaivus, taip pat ir D. R. D. sužalojimų pobūdį, vadovavosi išimtinai tik prielaidomis. Apelianto teigimu jo paaiškinimai, kad šio konflikto apskritai nebuvo ir jis yra išgalvotas, yra nuoseklūs, ir byloje nėra jokių patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį nenustatytu laiku, apskritai buvo konfliktas. Teismas niekaip nepasisakė dėl to, kad nukentėjusios parodymus dėl to, kad ji nesikreipė į medikus ir nekvietė policijos, tačiau sužalojimus matė ir apie įvykį žino dukros, paneigė dukros E. Š. parodymai. E. Š. ikiteisminio tyrimo metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad konfliktų tarp mamos ir jos sutuoktinio buvo nemažai, nes vyksta skyrybų procesas, tačiau patvirtino, kad nėra mačiusi jokių mamos sužalojimų, taip pat nėra girdėjusi apie nukentėjusiosios nurodomą konfliktą bei patirtą smurtą.

3.2.                      Taip pat apeliantas nurodo, kad ir dėl 2019 rugpjūčio 21 d. įvykusio konflikto teismas pripažindamas, kad jis sukėlė konfliktą, kurio metu padarė sužalojimus D. R. D., vadovavosi tik prielaidomis. Anot apelianto, jis bendradarbiavo su teisėsauga ikiteisminio tyrimo metu ir teismo proceso metu teikė tuos pačius paaiškinimus, kurie patvirtina, kad konfliktas buvo, tačiau konfliktą išprovokavo pati D. R. D., kai pasisavino jo asmeninius daiktus, konflikto metu nebuvo jokio smurto ir negalėjo būti padaryti jokie sužalojimai. Šias aplinkybes patvirtina ir E. Š. parodymai.

3.3.                      Apeliantas pažymi, kad D. R. D. sužalojimus paaiškina ne tik jos tikslas jį apšmeižti smurtu, bet ir jos pačios naudojamas smurtas prieš kitus asmenis, kurio metu ji susižaloja. Visomis pastangomis siekė, kad šeimos ginčai liktų jų šeimoje, tačiau būdamas beviltiškoje situacijoje yra priverstas atskleisti ir kitą D. R. D. būdo pusę. Teikia įrodymą, kuris patvirtina, kad 2020 m. birželio 23 d., D. R. D. naudojo smurtą ir prieš savo dukrą J. D., kai ją suspardė.

3.4.                      Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartyje Nr. 1A-64-954/2020, pripažino, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškia kaulų lūžiais, operacijomis, ilga reabilitacija, yra įvertintas 1000 eurų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti už nežymų sveikatos sutrikdymą be jokių pasekmių, yra akivaizdžiai neadekvatus ir neatitinkantis formuojamos teismų praktikos.

4.       Atsiliepime į nuteistojo D. D. apeliacinį skundą nukentėjusiosios D. R. D. atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

4.1.                      Atsiliepime nurodo, kad viso proceso metu nukentėjusioji D. R. D. davė nuoseklius ir išsamius parodymus, kokiu metu ir kokiomis aplinkybėmis jos sutuoktinis D. D. atliko smurtinius veiksmus jos atžvilgiu bei kokią žalą ji patyrė. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – parties D. D. 2019 m. birželio 18-19 d. paaiškinimai, policijos patrulių tarnybiniai pranešimai, Bendrojo pagalbos centro pranešimas bei pokalbio stenograma, liudytojos E. Š. parodymai, nukentėjusiosios sužalojimų fotolentelės, 2019 m. birželio 18 d. ir 2019 m. spalio 10 d. medicinos specialistų išvados.

4.2.                      Taip pat atsiliepime nurodoma, kad byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad visais trimis atvejais D. D. smurtinius veiksmus atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl pirmos nusikalstamos veikos D. D. pats pripažino, kad tą dieną jis vartojo alkoholinius gėrimus, todėl paties įvykio neatsimena dėl neblaivumo. Taip pat nors kitais dviem atvejais D. D. neigė atlikęs smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau jo nusikalstamus veiksmus patvirtina vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas, Bendrojo pagalbos centro pokalbio stenograma ir liudytojos E. Š. parodymai bei paties D. D. veiksmai sužinojus, kad sutuoktinė vėl iškvietė policiją, jis skubiai pasišalino iš namų. Atstovo nuomone, akivaizdu, kad asmuo būdamas nekaltas ir neatlikęs jokių nusikalstamų veiksmų, taip nesielgtų.

4.3.                      Atsiliepime nesutinkama ir su apeliacinio skundo argumentais dėl neturtinės žalos dydžio. Atstovas nurodo, kad D. D. smurtavo prieš nukentėjusiąją ne vieną kartą, o tris kartus skirtingu metu, ir kiekvieną kartą nukentėjusioji patyrė pažeminimą, skausmą ir išgyvenimus. Dėl to pirmosios instancijos teismo priteistas 3000 Eur neturtinės žalos dydis už tris skirtingas nusikalstamas veikas yra teisingas ir sąžiningas.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis D. D. ir jo gynėjas advokatas N. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusiosios D. R. D. atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo D. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. D. nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo įrodymų vertinimu, nes priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra surinkta įrodymų, neginčijamai patvirtinančių jo kaltę. Taip pat apeliaciniame skunde nesutinkama ir su priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Dėl 2019 m. birželio 17 d. nusikalstamos veikos

7.       Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl 2019 m. birželio 17 d. įvykusio konflikto ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam ir nukentėjusiajai D. R. D. susitaikius. 2019 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja patvirtino prokuroro nutarimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Apelianto teigimu ši nutartis yra įsiteisėjusi ir negali būti kvestionuojama, todėl negalėjo būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už 2019 m. birželio 17 d. konfliktą bei jo pasekmes. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Pažymima, kad pagal BK 38 straipsnio 4 dalį atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui per vienerius metus padarius. naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. BPK 217 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad BK 38 straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis prokuroras privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Todėl atnaujinant D. D. atžvilgiu nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo.

8.       Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu D. D. nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarytos 2019 m. birželio 17 d. savo kaltę pripažįsta. Tarp jo ir sutuoktinės D. R. D. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nukentėjusiajai sugriebė ranka už veido, o ji pakaušiu trenkėsi į sieną. Kumščiu smūgio nesudavė, o kraujosruva galėjo atsirasti nuo nukentėjusiosios pačios atsitrenkimo į jį. Dukra J. D. konflikto nematė, o E. Š. iš savo kambario išėjo konfliktui jau įvykus. E. Š. du kartus sudavė jam per veidą, jis nusiramino ir išėjo, o nukentėjusioji iškvietė policiją. Dėl šio nusikalstamos veikos su nukentėjusiąja buvo susitaikęs (2 t., b. l. 66–67). Įtariamojo apklausų metu – 2019 m. birželio 18 d., 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. gruodžio 13 d., D. D. kaltu dėl šios jam inkriminuotos veikos prisipažino ir paaiškino, kad tą dieną būdamas namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare tarp jo ir D. R. D. įvyko konfliktas, kurio metu apimtas neigiamų emocijų susistumdė su nukentėjusiąja. Ranka buvo suėmęs jai už veido. Išgirdusi šį konfliktą iš kambario atbėgo podukra E. Š., kuri jam kelis kartus rankomis sudavė per veidą. Ar jis nukentėjusiajai laikydamas už veido ar galvos ją trenkė į sieną bei rankos kumščiu sudavė į veidą, neprisimena dėl buvusio girtumo (1 t., b. l. 148–149, 154, 175). 

9.       Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji D. R. D. nurodė, kad 2019 m. birželio 17 d. vakare tarp jos ir sutuoktinio D. D. įvyko konfliktas. Konfliktai vykdavo tuomet, kai D. D. kelias dienas iš eilės vartodavo alkoholį. Žodinį konfliktą matė jos dukra E. Š.. Siekdama, kad dukra nematytų jos ir sutuoktinio konflikto išėjo iš miegamojo kambario. D. D. vartojo necenzūrinis žodžius, o po to konfliktas peraugo ir į smurtinius veiksmus. D. D. ranka sugriebė už veido ir stūmė. Ji išsilaikė ir pakaušiu atsitrenkė į sieną. Taip pat D. D. sudavė ir smūgį, nuo kurio ištino lūpa. Bandė jam suduoti atgal, bet ar sudavė nežino. Iš kambario atėjusi dukra E. Š., kelis kartus sudavė D. D. per vedą, pasakydama čia tau už mamą. Tuomet smurtas liovėsi ir jis nuėjo į apačią (2 t., b. l. 64).

10.       Tai, kad nukentėjusiajai D. R. D. 2019 m. birželio 17 d. vykusio konflikto su D. D. buvo sukeltas fizinis smurtas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. birželio 18 d. specialisto išvada, kurioje D. R. D. konstatuota muštinės žaizdos ir pogleivio kraujosruvos viršutinėje lūpoje, poodinė kraujosruva pakaušyje, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 58).

11.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei apylinkės teisme ištirtus įrodymus dėl 2019 m. birželio 17 d. padarytos nusikalstamos veikos, pripažįsta, kad surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, tai yra 2019 m. birželio 17 d., apie 22.35 val., savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę D. R. D., t. y. tyčia sugriebęs ranka jai už veido ir jį spausdamas, stūmė jos galvą, dėl ko ji pakaušiu trenkėsi į sieną, bei vieną kartą kumščiu sudavė jai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir dėl padarytos muštinės žaizdos, pogleivio kraujosruvos viršutinėje lūpoje bei poodinės kraujosruvos pakaušyje, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme D. D. savo kaltę pripažino, dalies įvykio aplinkybių neatsiminė dėl pavartoto alkoholio kiekio. Taip pat D. D. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiosios D. R. D. parodymai apie jos atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus. Jos atžvilgiu D. D. atliktus smurtinius veiksmus patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai ir konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi ši Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalis paliekama nepakeista. 

Dėl 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, padarytos nusikalstamos veikos

12.       Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės, 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val., D. D. savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia rankomis suėmė savo sutuoktinei D. R. D. už rankų ir stipriai pradėjo jas spausti bei vieną kartą įspyrė į kairę koją, tuo nukentėjusiajai padarė kraujosruvas dešiniame dilbyje, kraujosruvas kairiame dilbyje, kraujosruvą kairėje blauzdoje, ir tokiu būdu, savo šeimos narei nukentėjusiajai D. R. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog D. D. kaltę patvirtina nukentėjusiosios D. R. D., E. Š. parodymai, specialisto išvada ir kiti ištirti rašytiniai įrodymai.

13.       Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką paD.io asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos ir įvertintos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai. 

14.       Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą ir nuteistojo D. D. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl šios nusikalstamos veikos, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir išvadą dėl D. D. kaltės padarius BK140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vadovaudamasis prielaidomis, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalis, kuria D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną padarytos nusikalstamos veikos, naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog D. D. 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, laikotarpiu nuo 17 val. iki 18 val., savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia rankomis suėmė savo sutuoktinei D. R. D. už rankų ir stipriai pradėjo jas spausti bei vieną kartą įspyrė į kairę koją, tuo nukentėjusiajai padarė kraujosruvas dešiniame dilbyje, kraujosruvas kairiame dilbyje, kraujosruvą kairėje blauzdoje, ir tokiu būdu, savo šeimos narei nukentėjusiajai D. R. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

15.       Nuteistasis D. D. viso proceso metu savo kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neigė ir pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 16-20 d. nebuvo namuose. Šiuo laikotarpiu namuose negyveno, buvo išvykęs, todėl kaltinimai yra melagingi (2 t., b. l. 67). Taip pat apklausiamas įtariamuoju D. D. nuosekliai neigė savo kaltę ir paaiškino, kad nukentėjusioji D. R. D. nurodė melagingas aplinkybes, nes jis smurto jos atžvilgiu nevartojo (1 t., b. l. 169, 175–176). Savo kaltę D. D. neigė ir akistatos su nukentėjusiąja D. R. D. metu (1 t., b. l. 180–181).

16.       Pirmosios instancijos teisme apklausta nukentėjusioji D. R. D. paaiškino, kad antras konfliktas su D. D. buvo 2019 m. rugpjūčio mėnesį, kelios dienos iki rugpjūčio 21 d., galimai rugpjūčio 17-18 d. Apie 17-18 val. ji buvo namuose. Namuose buvo ir D. D., jis buvo neblaivus ir ką tik grįžęs iš kitos moters. Tu metu dukrų namuose nebuvo. Tarp jos ir D. D. įvyko konfliktas dėl skyrybų, kuris peraugo į grumtynes. Ji norėjo atimti alų, o jis neleido. Sugriebė už pečių, po to už rankų, įspyrė į blauzdą. Kai konfliktas baigėsi ji išėjo į lauką, kur sprendė kviesti ar nekvieti policiją, bet jos nekvietė. Nukentėjusioji D. R. D., teismui vadovaujantis BPK 276 straipsnio 3 dalimi perskaičius jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 100–101), juos patvirtino ir paaiškino, kad tuo metu įvykio aplinkybes geriau atsiminė. Nukentėjusioji D. R. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad maždaug prieš savaitę laiko iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. vykusios apklausos, tikslios datos nepamena, galėjo būti ketvirtadienis ar penktadienis, apie 17-18 val. buvo savo namuose. Sutuoktinis D. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jos ir D. D. įvykio konfliktas, kadangi ji jam priekaištavo, jog jis vartoja alkoholį, dėl ko jis supykęs abejomis rankomis jai sugriebė už rankų dilbių ir juos stipriai spaudė. Prašė jo paleisti, tačiau jis tik dar labiau spaudė jos rankas bei vieną kartą įspyrė į kairės kojos blauzdą. Jai pasakius, kad iškvies policiją, jis stumdamas ją atitraukė rankas, dėl ko ji parkrito ant lovos. Šiais veiksmais sutuoktinis D. D. sukėlė man fizinį skausmą. Nukentėjusiosios teigimu, dėl šio įvykio policijos nekvietė, į medikus nesikreipė. Jai padarytus sužalojimus matė ir apie visą šį įvykį ji pasakojo savo dukroms E. Š. ir J. D.. 

17.       Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas padarė išvadą, kad nors dėl antrosios nusikalstamos veikos nukentėjusioji į policijos pareigūnus nesikreipė, tačiau netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos. Byloje esantys duomenys, neleidžia darytis tokios kategoriškos išvados, nes vertinant nukentėjusiosios D. R. D. parodymus negalima neatsižvelgti į tai, jog jos santykiai su sutuoktiniu yra pašliję, D. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo rengiamasi skyrybų procesui, jam priekaištaujama dėl neištikimybės. Iš nukentėjusiosios D. R. D. 2019 m. rugpjūčio 21 d. skambučio bendrajam pagalbos centrui turinio matyti, kad nukentėjusioji nemini šio įvykio, įvardina tai, kad toks vyro elgesys per du mėnesius yra antras kartas (1 t., b. l. 93–94). Taip pat priešingai nei nurodė nukentėjusioji D. R. D., jos parodymų nepatvirtina ir liudytojos E. Š. parodymai. Minėta liudytoja buvo apklausta tik ikiteisminio tyrimo metu, nes į teismą atvykti atsisakė ir pasinaudojo savo teise neduoti parodymų prieš šeimos narį bei patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 52). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pagarsintais E. Š. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ji neatsimena, kad prieš šį minėtą įvykį (2019 m. rugpjūčio 21 d.), maždaug prieš savaitę laiko mama jai būtų pasakojusi, jog prieš ją smurtavo D. D.. Buitinių konfliktų tarp mamos ir jos sutuoktinio buvę nemažai, dėl to visko nepamena, gal ką ir yra sakiusi, tačiau ką tiksliai nepamena (1 t., b. l. 113–114). Pastebėtina ir tai, jog apie šį įvykį nukentėjusioji D. R. D. nenurodė ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. atvykusiems policijos pareigūnams. 2019 m. rugpjūčio 21 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji D. R. D. parodymus davė tik apie 2019 m. rugpjūčio 21 d. įvykį (1 t., b. l. 70–71).

18.       Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad tyrimas dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų buvo atliktas 2019 m. rugpjūčio 22 d., kurio metu D. D. D. nustatyta: kraujosruvos dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairiame dilbyje, nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kraujosruva kairėje blauzdoje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimai galėjo būti patirti dėl nemažiau kaip keturių trauminių poveikių. Nubrozdinimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jis galėjo būti padarytas trijų parų laikotarpiu iki teismo medicinos apžiūros; kraujosruvų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jos galėjo būti padarytos kelių savaičių laikotarpiu iki teismo medicinos apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (1 t., b. l. 110). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ekspertas paaiškino, kad dilbių ir blauzdos kraujosruvų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jos galėjo būti padarytos kelių savaičių laikotarpiu iki teismo medicinos apžiūros, tai yra galėjo būti padarytos 2019 m. rugpjūčio 21 d. ir (ar) prieš savaitę iki teismo medicinos apžiūros (1 t., b. l. 110). Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas G. A. Ch. savo išvadą patvirtino ir paaiškino, kad nukentėjusiajai nustatytos kraujosruvos dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairiame dilbyje bei kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo atsirasti ir 2019 m. rugpjūčio 21 d., iš vakaro ir kelių savaičių laikotarpyje iki apžiūros. Taip pat ekspertas neatmetė galimybės, kad nukentėjusioji galėjo pati susižaloti (2 t., b. l. 68–70). Nors specialisto išvadoje nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvų abiejų rankų dilbiuose bei kraujosruvos karėje blauzdoje, tačiau tikslaus laiko kada nustatyti sužalojimai buvo padaryti, minėtoje specialisto išvadoje nėra pateikiama. Tiek iš specialisto išvados, tiek ir iš eksperto paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajai nustatytos kraujosruvos dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairiame dilbyje bei kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo atsirasti ir 2019 m. rugpjūčio 21 d., iš vakaro ir kelių savaičių laikotarpyje iki apžiūros. Eksperto teigimu, literatūra ir jo praktika rodo, jog kelios savaitės gali būti iki šešių savaičių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju vien nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas D. R. D., nesant byloje kitų patikimų įrodymų dėl jos sužalojimo aplinkybių, nepreziumuoja D. D. kaltės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

19.       Kaip jau minėta, tarp nukentėjusiosios D. R. D. ir jos sutuoktinio D. D. yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, šios aplinkybės neneigia abu asmenys, jie nesutaria dėl gyvenimo kartu, nukentėjusioji D. D. kaltina neištikimybe, nuolatiniu alkoholio vartojimu. Be to, nukentėjusioji duodama parodymus pirmosios instancijos teisme nurodė prieštaringus duomenys, tai yra, nukentėjusioji teigė, kad tame tarpe nuo 2019 m. birželio iki 2019 m. rugpjūčio 21 d. buvo apsirėkavimų, bet smurto nebuvo. Akivaizdu, jog egzistuojant tokiems priešiškiems tarpusavio santykiams, remtis išimtinai vien tik nukentėjusiosios parodymais dėl neva jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, sukėlusio jai nežymų sveikatos sutrikdymą, nuteistajam D. D. kategoriškai neigiant savo kaltę, pačiai nukentėjusiajai nekviečiant policijos pareigūnų, nesikreipiant pagalbos į medikus, negalima daryti neginčytinos išvados, jog 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, D. D. tyčia rankomis suėmęs savo sutuoktinei D. R. D. už rankų ir stipriai jas spaudžiant bei vieną kartą spyręs į kairę koją, tuo nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

20.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę paD. nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu konstatuoja, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, jog nuteistasis D. D. padarė šią nusikalstamą veiką, abejonės turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones, nesurinkta pakankamai duomenų, neginčijamai pagrindžiančių nuteistojo kaltę dėl šios inkriminuotos nusikalstamos veikos, taigi atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai tiek kiekvienas atskirai, tiek visumoje nesudaro vientisos loginės sekos ir neginčijamai nepatvirtina D. D. kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis turi būti panaikinta ir priimtas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl 2019 m. rugpjūčio 21 d. nusikalstamos veikos

21.       Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltės 2019 m rugpjūčio 21 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Anot apelianto tą dieną konfliktą išprovokavo pati D. R. D., kai pasisavino jo asmeninius daiktus, konflikto metu nebuvo jokio smurto, jis tik siekė atsiimti jam priklausančius daiktus, todėl negalėjo būti padaryti jokie sužalojimai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. D. kaltu padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė nuteistąjį D. D., nukentėjusiąją D. R. D., ekspertą G. A. Ch., taip pat ištyrė rašytinius dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, iš esmės laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o ne prielaidomis ir spėjimais, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatų. Teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tyrė bei analizavo tiek D. D. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl D. D. kaltės padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo D. D. kaltė padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu.

22.       Pirmosios instancijos teismo posėdyje, D. D. dėl šios nusikalstamos veikos, paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. būnant namuose, savo kambarėlyje, apie 20.30 val. grįžo sutuoktinė su dukra J. D.. Tą vakarą alkoholio nebuvo vartojęs. D. R. D. atėjo į jo kambarį laikydama rankose jo asmeninius dokumentus, tai yra korteles, vairuotojo pažymėjimą, tapatybės kortelę. Jo mobiliojo ryšio telefonas gulėjo ant grindų, šalia lovos. Ji atėjusi į kambarį iškart paėmė telefoną nuo žemės, atsirakino telefoną ir ieškojo kažkokios jai reikalingos informacijos. Jis pamatęs, kad ji turi jo daiktus, tai yra piniginę su asmens dokumentais ir telefoną, paprašė atiduoti, tačiau sutuoktinė tai padaryti kategoriškai atsisakė. Po ko prasidėjo konfliktas dėl skyrybų ir dėl telefono. Ji ieškojo telefone informacijos apie jo santykius su moterimi. Ji kaltino jį kitų santykių turėjimu. Konfliktas vystėsi iki tol kol grįžo jų vyresnioji dukra E. Š. ir pamatė jų konfliktą. E. juos matė stovint vienam priešais kitą, kalbant pakeltu tonu ir laikant sutuoktinę jo asmeninius daiktus. Tada ji atidavė jo telefoną, o piniginę su asmens dokumentais pasiliko. Dukrai atėjus konfliktas nurimo, tačiau sutuoktinė neatidavė asmeninių daiktų, ji pasakė, kad iškvies policiją. Dėl to apsirengęs išėjo iš namų. Automobiliu nevyko, nes neturėjo dokumentų. Nuėjo pas netoliese gyvenantį draugą, pas kurį pasiskolino pinigų ir nuvažiavo pas tėvus. Iš namų išėjo, nes nenorėjo būti sulaikytas.

23.       Nukentėjusiosios D. R. D. parodymais duotais pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. apie 20:30 val. buvo namuose. D. D. buvo grįžęs iš tos moters. Dėl ilgo gėrimo jam pablogėja sveikata, todėl jis paprašė vaistų, nuo širdies. Ji atnešė jam lašelių. D. D. gulėjo laikydamas rankose telefoną. Paklausė jos, gal nori, kad parodytų nuotraukas. Kai padavė vaistus, telefonas buvo ant lovos krašto ir ji paėmė telefoną. D. D. griebė iš rankų, jis atsikėlė ir prasidėjo konfliktas dėl telefono. Ji telefoną laikė rankose, o D. D. abiem rankomis spaudė jos ranką, kadangi nenorėjo duoti telefono. Prašė paleisti rankas ir tuomet ji atiduos telefoną. Jis jos abi rankas laikė suspaudęs. Grumtynės nebuvo ilgos, bet buvo skausmingos. Po to kai ji pasakė atleisti rankas, tada atiduos telefoną, jis atleido rankas ir pasiėmė telefoną. D. D. paėmė rankas, jas užlaužė, sudraskė kairį delną, dešinės rankos pirštą. Kai jie stumdėsi grįžo vyresnioji dukra E. Š., kuri pasakė D. D., kad šis baigtų gerti, nes atsibodo jų visos grumtynės. Tuomet jie nutraukė grumtynes, o dukra pasakė, kad mama kviestų policiją. D. D. išsigando, nes buvo paskutinė probacijos diena. Jis staigiai apsirengė ir norėjo sėsti į mašiną, tačiau dukra to daryti neleido, pasakė, jog jis girtas ir už kampo stovės policija. Jis išėjo pėstute. Ji paėmė jo visas korteles, kad visi dokumentai liktų namie. Ji iškvietė policiją. Skambindama bendrajam pagalbos centrui, konsultavosi ar kvieti policiją jei nėra žmogaus (2 t., b. l. 64–66).

24.       Šiuos iš esmės nuoseklius D. R. D. parodymus patvirtina ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. D. R. D. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys bei fotolentėlė su įvykio vietos apžiūra ir nukentėjusiosios sužalotų rankų nuotraukomis, kuriose užfiksuotos įdrėskimų žymės (1 t., b. l. 70-81). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos E. Š. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. vėlai vakare, tikslaus laiko nepamena, sugrįžus namo, tik įėjus į namus, pamatė, kad jos mama D. R. D. rankoje laikė D. D. telefoną, o pastarasis, ją apglėbęs rankomis, norėjo minėtą telefoną iš jos atimti, jie vienas kitą stumdė. Ji nematė, kad D. D. jos mamai būtų laužęs rankas, jai tik vėliau mama pasakojo apie tai. Ji nematė, kad D. D. būtų tiesiogiai vartojęs smurtą prieš jos mamą, ji tiesiog matė dviejų žmonių grumtynes, kurių metu D. D. norėjo pasiimti savo telefoną. Minėto įvykio metu ji matė, kad D. D. buvo neblaivus. Visa tai pamačiusi, ji pasakė, kad iškvies policiją. Tada tarp jų minėtas konfliktas pasibaigė ir po kiek laiko D. D., nesulaukęs policijos, pasišalino iš namų (1 t., b. l. 113–114). Taip pat teismo medicinos specialisto 2019 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvadoje nukentėjusiajai nustatyta: kraujosruvos dešiniame dilbyje, kraujosruvos kairiame dilbyje, nubrozdinimai kairėje plaštakoje, kraujosruva kairėje blauzdoje. Nubrozdinimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jis galėjo būti padarytas trijų parų laikotarpiu iki teismo medicinos apžiūros; kraujosruvų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad jos galėjo būti padarytos kelių savaičių laikotarpiu iki teismo medicinos apžiūros (1 t., b. l. 110).

25.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo D. D. kaltę dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis D. D. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl naikinti šią apylinkės teismo nuosprendžio dalį, nėra pagrindo.

26.       Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas D. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau aprašydamas 2019 m. rugpjūčio 21 d. įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes nurodė, kad minėtą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjų kolegija pažymi, kad apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, byloje nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininės apžiūros aktu, taip pat remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais), nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Iš nuosprendžio matyti, kad dėl šios nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismas motyvų nenurodė. Nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde ir duodamas parodymus neigė aplinkybę, jog šio konflikto metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Nukentėjusioji D. R. D. nurodė, jog įvykio metu D. D. buvo neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. Š., kurios parodymai pirmosios instancijos teisme buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodė, kad ji matė, jog D. D. buvo neblaivus. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu toks lakoniškas paaiškinimas neleidžia daryti išvados, jog įvykio metu iš tiesų D. D. buvo neblaivus. Tiek iš nukentėjusios, tiek iš minėtos liudytojos parodymų nėra aišku pagal kokius požymius jos sprendė, kad D. D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Juolab, kad liudytoja E. Š. į namus jau grįžo konfliktui prasidėjus, D. D. matė trumpą laiko tarpą, nes jis išgirdęs, jog bus kviečiama policija pasišalino iš namų. Teisėjų kolegijos nuomone, objektyvių duomenų apie D. D. blaivumą/neblaivumą (alkoholio kiekio matuoklio ar medicininės apžiūros, tyrimo duomenų) įvykio dieną neužfiksuota (po įvykio kai buvo atvykusi policija D. D. nebuvo namuose). Pastebėtina ir tai, kad po šio įvykio atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau įvykio vietos apžiūros protokole alkoholio vartojimo faktų neužfiksuota (1 t., b. l. 77). Taigi, teisėjų kolegijos manymu, byloje nėra objektyvių duomenų, liudijančių, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu D. D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir juolab, kad tai turėjo kokios nors įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, iš apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, kad D. D. 2019 m. rugpjūčio 21 d. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl apylinkės nuosprendis šioje dalyje keistinas padarius išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl neturtinės žalos

27.       Taip pat nuteistasis D. D. apeliaciniame skunde nesutinka ir su nukentėjusiajai D. R. D. priteistos neturtinės žalos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti bei atsižvelgdamas į tai, kad šiuo nuosprendžiu D. D. dėl vienos nusikalstamos veikos išteisinamas, daro išvadą, jog ir ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis turi būti pakeista BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu.

28.       BPK 109 straipsnyje ir 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam bei už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos

29.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą paD.io asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau šis CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

30.       Nuteistasis D. D. ginčydamas priteistos neturtinės žalos dydį apeliaciniame skunde nurodo teismų procesinius sprendimus dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekviena situacija yra individuali bei savita, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Pažymima, kad teismų praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. dėl neturtinės žalos priteisimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju, svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220-689/2018, Nr. 2K-393-489/2017 ir kt.). Tūkstantis ir daugiau eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo liekamieji reiškiniai išlieka ilgą laikotarpį.

31.       Įvertinęs byloje esančius duomenis, nuteistojo skundo motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo priėmė neįvertinęs visų aplinkybių ir nustatė per didelį neturtinės žalos dydį už nežymius sveikatos sutrikdymus. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl D. D. neteisėtų veiksmų - fizinio smurto panaudojimo, nukentėjusiajai neabejotinai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti. Tačiau pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei nurodoma nukentėjusiosios atstovo atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog būtent dėl patirtų sveikatos sutrikdymų D. R. D. būtų nustatyti išliekamieji reiškiniai, dėl kurių šiuo metu jai yra reikšmingai pablogėjusi sveikata. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nei vienu, iš dviejų atvejų, nukentėjusioji D. R. D. į medikus dėl jai padarytų sužalojimų nesikreipė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusiajai dėl patirto smurto, būtų tekę kurį laiką gydytis, vartoti vaistus ar būti nedarbingai.

32.       Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad apylinkės teismas, visiškai tenkindamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai D. R. D., nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priteista neturtinės žalos atlyginimo suma neužtikrino protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusio asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui. Atsižvelgiant į tai bei į tai, jog šiuo nuosprendžiu D. D. dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo išteisinamas, nukentėjusiajai D. R. D. priteista neturtinė žala mažintina iki 1 500 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent toks priteistinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką ir CK 6.250 straipsnyje numatytus vertinimo kriterijus. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl nukentėjusiosios patirtų bylinėjimosi išlaidų

33.       Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiosios D. R. D. prašymą ir iš D. D. priteisė 1 210 Eur nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017).

34.        Į bylą yra pateiktas 2020 m. birželio 17 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT NR. 1054018 (2 t., b. l. 81), iš kurio matyti, kad nukentėjusioji už civilinio ieškinio surašymą, jos atstovavimą pirmosios instancijos teisme advokatui sumokėjo 1210 Eur. Teisėjų kolegija nustatė, jog nukentėjusiosios interesus atstovaujantis advokatas parengė civilinį ieškinį, baudžiamoji byla iš esmės buvo išnagrinėta per du posėdžius (kiti teismo posėdžiai nevyko). Be to, nukentėjusiosios advokato kontora yra K., bylos nagrinėjimas taip pat vyko K. m., todėl atstovui nereikėjo vykti į kitą miestą. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes bei į tai, jog šiuo nuosprendžiu D. D. dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo išteisinamas, sprendžia, kad apylinkės teismo priteisto nukentėjusiosios D. R. D. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti sumažintos iki 900 Eur. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai priteistų proceso išlaidų klausimo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

35.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios D. R. D. atstovas pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, D. R. D. advokatui sumokėjo 726 Eur (2 t., b. l. 131). Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Kaip jau minėta, BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-373-976/2018).

36.       Nagrinėjamojoje byloje apeliacinį skundą pateikė nuteistasis, o nukentėjusiosios atstovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta per vieną posėdį, kuris truko 31 minutę, nuspręsta įrodymų tyrimo neatlikti, buvo pasakytos tik baigiamosios kalbos, nuteistojo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Be to, nukentėjusiosios advokatui nereikėjo važiuoti į kitą miestą, kadangi jo kontora yra K., jis ją atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, taigi nereikėjo iš naujo susipažinti ir su byla. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad 726 Eur suma už advokato pagalbą, atstovaujant nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme, yra aiškiai per didelė, neatitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijų. Todėl atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 300 Eur. Ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš nuteistojo D. D..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

nuteistojo D. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį kuria D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už 2019 m. rugpjūčio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, padarytą nusikalstamą veiką bei nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi D. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė ir priimti naują nuosprendį:

D. D. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2019 m. rugpjūčio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, padarytos nusikalstamos veikos išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžiu D. D. paskirtas bausmės, už jo 2019 m. birželio 17 d. ir 2019 m. rugpjūčio 21 d. padarytas nusikalstamas veikas subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 10 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad D. D. 2019 m. rugpjūčio 21 d. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Nukentėjusiajai D. R. D. iš nuteistojo D. D. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų.

Nukentėjusiajai D. R. D. iš nuteistojo D. D. priteistas proceso išlaidas sumažinti iki 900 (devynių šimtų) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo D. D. nukentėjusiajai D. R. D. 300 (tris šimtus) eurų proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                  Algirdas Giedraitis

                                                  Darius Kantaravičius

                                                  Nerijus Meilutis