Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-03-26][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-597-392-2024].docx
Bylos nr.: e2A-597-392/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
LITGRID AB 302564383 atsakovas
Skuodas Renew 306006205 atsakovas
Žemaičių vėjas 302468381 Ieškovas
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 302308327 išvadą duodanti institucija
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 188706554 išvadą duodanti institucija
Skuodo rajono savivaldybės administracija 188751834 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Iš kitų sutarčių rūšių kilusios bylos



          Civilinė byla Nr. e2A-597-392/2024

          Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20665-2022-4

   Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1

 (S)

 

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 25 d.

Vilnius

 

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaičių vėjas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaičių vėjas“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Litgrid“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Skuodas renew“ dėl ketinimų protokolo panaikinimo, trečiasis asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracija, išvadą teikiančios institucijos Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žemaičių vėjas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Litgrid“ su atsakove UAB „Skuodas renew“ 2022 m. birželio 27 d. sudarytą ketinimų protokolą. Nurodo, kad ji 2022 m. birželio 17 d. kreipėsi į atsakovę AB „Litgrid“ prašydama išduoti išankstines prijungimo sąlygas prie oro linijos Klaipėda-Grobinė vėjo jėgainių parkui plėtoti, tačiau atsakovė atsisakė išduoti ieškovei išankstines prijungimo sąlygas nurodydama, kad elektros perdavimo linijoje jau nėra likę pajėgumo, nes likusią galią ir pralaidumus atsakovė turi rezervuoti numatomoms elektrinėms Baltijos jūroje. Ieškovė nurodė, kad nepaisant šio atsakovės AB „Litgrid“ deklaruojamo poreikio, 2022 m. birželio 27 d., t. y. po nurodyto ieškovės kreipimosi į AB „Litgrid“, AB „Litgrid“ su atsakove UAB „Skuodas renew“ sudarė ketinimų protokolą prie tos pačios oro linijos prijungti UAB „Skuodas renew“ saulės elektrinių parką. Ieškovės nuomone, atsakovė AB „Litgrid“ neturėjo teisės sudaryti šio ketinimų protokolo, nes AB „Litgrid“ nevertino UAB „Skuodas renew“ galimybių įgyvendinti nurodyto dydžio elektrinės vystymo projektą pagal deklaruojamus duomenis (neturėdama pakankamo žemės ploto). Kadangi sandoris buvo sudarytas pasinaudojant tuo, kad AB „Litgrid“ nevertino realių UAB „Skuodas renew“ galimybių tokio parko plėtojimui, o UAB „Skuodas renew“ aiškiai suprato, kad elektros linija yra rezervuojama nurodant klaidingus duomenis ir siekiant rezervuoti elektros liniją apeinant kitus gamintojus, tai ketinimų protokolas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80-1.81 straipsniai).

2.       Atsakovė AB „Litgrid“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad UAB „Skuodas renew“ su prašymu pasirašyti ketinimų protokolą į ją kreipėsi 2022 m. balandžio 22 d. Vadovaujantis tuo metu galiojusia Elektros energetikos įstatymo redakcija, ketinimų protokolas turėjo būti sudarytas ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 23 d., tačiau dėl teikiamų prašymų gausos ir nepakankamų administracinių išteklių, ginčo ketinimų protokolą pavyko pasirašyti tik 2022 m. birželio 27 d. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė su prašymu dėl išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo kreipėsi tik 2022 m. birželio 17 d., t. y. po to, kai 2022 m. birželio 3 d. įsigaliojo Litgrid AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais aprašas, kurio nuostatomis atsakovei, kaip elektros perdavimo tinklų operatorei, suteikta teisė prioriteto tvarka rezervuoti tinklo galias ir pralaidumus valstybiniams strateginiams projektams. Atsakovė pabrėžė, kad tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas neįtvirtino jos pareigos tikrinti teritorijos pakankamumo ir tuo labiau reikalauti iš gamintojų tai pagrindžiančių dokumentų; tuo metu žemės sklypų pakankamumo vertinimas buvo priskiriamas savivaldybės kompetencijai, o operatorius, gavęs iš gamintojo prašymą sudaryti ketinimų protokolą ir atitinkamos savivaldybės patvirtinimą, tik atlikdavo jų turinio teisės aktų reikalavimams vertinimą.

3.       Atsakovė UAB „Skuodas renew“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę AB „Litgrid“ dėl išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo jau po to, kai atsakovė buvo gavusi ne tik išankstines prijungimo sąlygas, bet ir buvo pateikusi prašymą sudaryti ketinimų protokolą. Aprašas, kuriame įtvirtinta nuostata dėl AB „Litgrid“ teisės rezervuoti tinklo galias ir pralaidumus negaliojo ne tik atsakovės prašymo sudaryti ketinimų protokolą pateikimo dieną, bet ir tada, kai ketinimų protokolas privalėjo būti sudarytas. Atsakovė pažymėjo, kad ginčo ketinimų protokolas sudarytas teisėtai ir yra tinkamai vykdomas, o AB „Litgrid“ ieškovei neišdavė išankstinių prijungimo sąlygų ne todėl, kad visa galia buvo rezervuota atsakovei, o dėl to, kad galia rezervuota kitam ypatingos svarbos projektui, t. y. ginčo ketinimų protokolas neturėjo jokios įtakos sprendžiant dėl išankstinių prijungimo sąlygų (ne)išdavimo ieškovei. Be to, atsakovė užtikrino savo prievolių, prisiimtų pagal ketinimų protokolą, įvykdymą draudimo bendrovės garantija už 5 700 000 Eur.

4.       Trečiasis asmuo Skuodo rajono savivaldybės administracija nurodė, kad jai buvo pateikti 69 sklypų duomenys įvertinimui ar galima tam tikra veikla. Visi sklypai pateko į teritoriją, kurioje galima vėjo jėgainių veikla. Trečiojo asmens teigimu, administracija nevertino nurodomų plotų pakankamumo, o vertino tik atitiktį rajono bendrajam planui.

5.       Išvadą teikiančios institucijos Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, be kita ko, nurodė, kad vadovaujantis ginčo laikotarpiui taikytina nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 7 d. galiojusia Elektros energetikos įstatymo redakcija, nebuvo įtvirtinta AB „Litgrid“ pareigos vertinti, ar gamintojo-atsakovės UAB „Skuodas renew“ žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei UAB „Skuodas renew“ iš ieškovės UAB „Žemaičių vėjas“ 8 934,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovės UAB „Žemaičių vėjas“ 17,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7.       Teismas nustatė, kad 2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. kovo 2 d. atsakovė UAB „Skuodas renew“ pateikė atsakovei AB „Litgrid“ prašymus išduoti išankstines prijungimo sąlygas. Pagal šiuos prašymus atitinkamai 2022 m. kovo 18 d. ir 2023 m. kovo 30 d. UAB „Skuodas renew“ buvo išduotos išankstinės prijungimo sąlygos. Šių sąlygų pagrindu 2022 m. balandžio 22 d. prašymu UAB „Skuodas renew“ kreipėsi į AB „Litgrid“ dėl ketinimų protokolo pasirašymo. 2022 m. birželio 27 d. AB „Litgrid“ ir UAB „Skuodas renew“ sudarė ginčijamą ketinimų protokolą Nr. 22KP-36. 2022 m. birželio 17 d. ieškovė pateikė atsakovei AB „Litgrid“ prašymą išduoti išankstines prijungimo sąlygas, tačiau AB „Litgrid“ 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu atsisakė išduoti išankstines prijungimo sąlygas ieškovei, nurodydama, kad visas atitinkamos linijos pralaidumas buvo rezervuotas ypatingos svarbos objektams Baltijos jūroje.

8.       Teismas, vertindamas ieškovės argumentus, kad atsakovė AB „Litgrid“, rezervuodama liniją ir sudarydama ketinimų protokolą su UAB „Skuodas renew“, turėjo įsitikinti, ar UAB „Skuodas renew“ turės realias galimybes įgyvendinti numatomą plėtoti projektą pagal UAB „Skuodas renew“ deklaruotus duomenis (konkrečius žemės sklypus, jų plotus), pažymėjo, jog ginčijamo ketinimų protokolo sudarymo metu, t. y. 2022 m. birželio 27 d., tokio reikalavimo teisės aktuose nebuvo (Elektros energetikos įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 7 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė AB „Litgrid“ neva nevykdė visų jai tenkančių pareigų, o atsakovė UAB „Skuodas renew“ neva nesąžiningai teikė paraiškas, deklaratyviai-abstrakčiai nurodydama visus žemės sklypus tam tikrame plote, o ne realiai atsakovės valdomus. Atsakovė UAB „Skuodas renew“ užtikrino savo prievolių, prisiimtų pagal ginčijamą ketinimo protokolą, įvykdymą už 5 700 000 Eur sumą.

9.       Atsakovės UAB „Skuodas renew“ prašymas dėl ketinimų protokolo pasirašymo buvo pateiktas ir pats ketinimų protokolas turėjo būti sudarytas dar iki naujos redakcijos aprašo (2022 m. birželio 3 d. įsigaliojo nauja aprašo redakcija) įsigaliojimo, kai tuo tarpu ieškovė prašymą dėl išankstinių prisijungimo sąlygų išdavimo pateikė jau po naujos redakcijos aprašo įsigaliojimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo iš šiuo aspektu konstatuoti ieškovės teisių pažeidimo. Nurodytų motyvų visuma, teismo vertinimu, teikia pagrindą konstatuoti, kad sudarydamos ginčo sandorį atsakovės nepažeidė jokių teisės normų, juolab imperatyvių.

10.       Teismas, vertindamas ieškovės argumentus, jog ketinimų protokolas buvo sudarytas pažeidžiant viešąją tvarką ir gerą moralę, nurodė, kad ginčo ketinimų protokolas buvo sudarytas pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus ir abi atsakovės ketinimų protokolo sudarymo metu atliko tokius veiksmus, kurie buvo leistini pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Nei teisės, nei verslo (verslo etikos) normos tuo metu nenustatė pareigos elektros energijos gamintojui prieš sudarant ketinimų protokolą jau realiai turėti tam tikrų teisių (nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitokių teisių) į konkrečius žemės sklypus, kuriuose turėtų būti ateityje vykdomi elektros gamybos įrenginių statybos ir įrengimo darbai. Be to, norminiai teisės aktai nedraudė netgi po ketinimų protokolo sudarymo keisti tokių žemės sklypų. Dėl to atsakovė UAB „Skuodas renew“, pasirinkdama nurodyti-deklaruoti sklypus, kuriuose buvo planuojamas vykdyti aptariamas projektas, tačiau dar neturėdama konkrečių subjektinių teisių (nuosavybės, nuomos, panaudos ar kt.) į konkrečius sklypus, negali būti vertinama kaip pažeidusi viešąją tvarką ar gerą moralę. Teismas sprendžia, jog tokią išvadą patvirtina ir vėlesni duomenys, kurių ieškovė neginčijo, t. y. kad sudarytas ginčo ketinimų protokolas yra realiai įgyvendinamas ir jis, priešingai ieškovės keltoms abejonėms, nėra fiktyvus. 

11.       Teismas, remdamasis nurodytų motyvų visuma, ieškinį atmetė kaip nepagrįstą – neįrodytą. Spręsdamas atsakovės UAB „Skuodas renew“ prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad reikšdama ieškinį ieškovė vis dėlto nurodė tam tikrų subjektyvių argumentų-samprotavimų, kuriais buvo grindžiami ieškinio reikalavimai (nors jie šiuo sprendimu ir įvertinami kaip teisiškai nepagrįsti). Teismas neįžvelgė ieškovės procesiniuose veiksmuose būtent piktnaudžiavimo teise požymių, todėl netenkino atsakovės procesinio prašymo dėl baudos ieškovei skyrimo.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

12.       Ieškovė (apeliantė) UAB Žemaičių vėjas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą  ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Apeliantė nurodo, kad apeliaciniu skundu ieškovė nekvestionuoja to, kad teisinis reguliavimas, numatantis atsakovės AB „Litgrid“ pareigą tikrinti žemės sklypų plotų pakankamumą ir konkrečių subjektinių teisių (nuosavybės, nuomos, panaudos ar kt.) turėjimą, įstatymu įtvirtintas tik nuo 2022 m. liepos 8 d. Nuo pat kreipimosi į teismą dienos ieškovė nurodė, kad neprašo taikyti po Ketinimų protokolo sudarymo priimto teisinio reguliavimo. Šiais argumentais ieškovė rėmėsi tik kaip papildomai pagrindžiančiais ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, kadangi nepriklausomai nuo to, kada įstatyme įtvirtinta atsakovės AB „Litgrid“ pareiga tikrinti žemės sklypų plotų pakankamumą ar konkrečių subjektinių teisių (nuosavybės, nuomos, panaudos ar kt.) turėjimą, tai jokiu būdu nereiškia, kad iki to elektros perdavimo tinklo pralaidumai galėjo būti rezervuojami fiktyvių ir objektyviai neįgyvendinamų projektų pagrindu ir kad tokių rezervacijų teisėtumo negalima ginčyti. Tai taip pat nereiškia, kad ginčijamo Ketinimų protokolo sudarymo metu objektyviai buvo galima vystyti projektus bet kokiuose žemės sklypuose, ar, kad negaliojo kitos normos, numatančios asmenų pareigą elgtis sąžiningai.

12.2.       Apeliantės nuomone, atsakovei UAB „Skuodas Renew“ rezervuojant elektros perdavimo liniją su nurodytais žemės sklypais buvo siekiama įgyti teisę į elektros perdavimo linijos rezervaciją apeinant įstatymo nustatytą tvarką ir pašalinti galimybę kitiems rinkos dalyviams teisėtai rezervuoti elektros perdavimo liniją, o tokie veiksmai (sandoriai) prieštarauja imperatyviai tvarkai ir gerai moralei, dėl ko yra pagrindas pripažinti atsakovių sudarytą Ketinimų protokolą negaliojančiu CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu.

12.3.       AB „Litgrid“ su atsakove UAB „Skuodas Renew“ sudarytas Ketinimų protokolas prieštarauja viešajai tvarkai, kadangi rezervuojant liniją atsakovė UAB „Skuodas Renew“ nurodė žemės sklypus, esančius teritorijoje, kurioje galima vystyti atsinaujinančių išteklių energijos parkus, neturėdama jokių konkrečių subjektinių teisių į žemės sklypus ir daliai žemės sklypų savininkų net nežinant apie tokius atsakovės UAB „Skuodas Renew“ ketinimus.

12.4.       Tai, kad neva atsakovė AB „Litgrid“ teigia nežinojusi, neturėjusi žinoti, neturėjusi tikrinti ar nesupratusi (nors tai yra mažai tikėtina), kad yra atliekamos apsimestinės rezervacijos, neturi įtakos sandorio teisėtumo vertinimo galimybei, nes sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei yra objektyvus kriterijus, nesusijęs su vienos iš sandorio šalių žinojimu apie tokį prieštaravimą. Vienos iš sandorių šalių (operatoriaus) suvokimas ar žinojimas, kad yra sudaromas neteisėtas sandoris, nėra sąlyga, pagal kurią būtų vertinamas sandorio negaliojimas. Operatoriaus suvokimas ar žinojimas, kad yra sudaromas neteisėtas sandoris turi reikšmės sandorio negaliojimo pasekmių taikymui tiek CK, tiek ir kitų teisės aktų prasme, tačiau pats sandorio negaliojimas CK 1.81 straipsnio pagrindu yra vertinamas pagal sandorio turinio atitikimą įstatymui, o ne pagal jo šalių supratimą apie tai.

12.5.       Teismas nepagrįstai prievolės įmanomumą siejo tik su atsakovės AB „Litgrid“ įstatymo lygiu įtvirtintomis pareigomis – turėjimu ar neturėjimu pareigos ketinimų protokolo sudarymo momentu tikrinti žemės sklypo, kuriame planuojama vykdyti veikla, pakankamumą (pagal plotą) ir gamintojo subjektinių teisių turėjimą. Teismas nepagrįstai visai neatsižvelgė į bendruosius sutarčių sudarymo principus – tiek reikalavimą susitarti dėl įmanomo įvykdyti objekto, tiek ir bendruosius visos teisinės sistemos sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus. Konkrečiu atveju taip pat nesvarbu tai, kad įstatymas leidžia po to, kai yra pasirašomi ketinimų protokolai, eigoje keisti žemės sklypą, kuriame bus vykdoma veikla.

12.6.       Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai vėlesnius atsakovės UAB „Skuodas Renew“ projekto vystymo veiksmus vertino kaip patvirtinančius tikruosius atsakovės UAB „Skuodas Renew“ ketinimus Ketinimų protokolo sudarymo metu. Tai, kad atsakovė UAB „Skuodas Renew“ sudariusi Ketinimų protokolą vėliau ėmė realiai vystyti saulės elektrinės parką ir užtikrino savo prievolių vykdymą jokiu būdu nereiškia, kad teisių įgijimo metu atsakovė UAB „Skuodas Renew“ elgėsi sąžiningai ir turėjo teisę įgyti tokias teises.

13.       Atsakovė AB „Litgrid“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

13.1.       Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė didžiąja dalimi atkartoja tuos pačius argumentus, kuriais buvo grindžiamas ieškinio reikalavimas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o būtent tai, kad atsakovė UAB „Skuodas Renewneva neturėjo teisės sudaryti Ketinimų protokolo, kadangi neturėjo projekto vystymui reikiamo ploto teritorijos. Nors apeliantė teigia, kad nuo pat kreipimosi į teismą dienos ji neva neprašė taikyti po Ketinimų protokolo sudarymo priimto teisinio reguliavimo, tačiau jos teismui pateiktų procesinių dokumentų turinys tai paneigia. Iš ieškinio motyvų akivaizdžiai matosi, kad apeliantė savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad atsakovės UAB „Skuodas Renewprojekto vystymo teritorija jau Ketinimų protokolo sudarymo metu turėjo atitikti tam tikrus formalius reikalavimus, kuriuos apeliantės kildinamos iš „visuotinai taikomų techninių normų“, o atsakovė neva turėjo atlikti veiksmus, siekiant įsitikinti, kad gamintojo teritorija šias „visuotinai taikomas technines normas“ atitinka, o šių veiksmų neatlikimas apeliantės vertinamas kaip elektrinių prijungimo vykdymas ne pagal šiai procedūrai neva keliamus teisės aktų reikalavimus. Taigi, Ketinimų protokolo teisėtumas ir galiojimas ginčijamas būtent per tariamus procedūrinius pažeidimus ir tam tikrų pareigų nevykdymą.

13.2.       Atsakovė paaiškina, kad laikotarpiu iki 2023 m. kovo mėn., kuomet Tarybos buvo patvirtintas atnaujintas poįstatyminis reguliavimas ir įsigaliojo nauja prisijungimo prie skirstomojo ir perdavimo tinklų bei, atitinkamai, pralaidumų rezervavimo atitinkamuose tinkluose tvarka, tiek skirstomojo tinklo, tiek ir perdavimo tinklo operatoriai, vadovavosi taisykle „pirmas atėjai – pirmas gavai“. Tai reiškia, kad, esant ženkliai išaugusiam ūkio subjektų susidomėjimui elektros gamybos įrenginių vystymu bei esant ribotiems perdavimo tinklo pajėgumams, teisė į ketinimų protokolų pasirašymą bei tinklo pralaidumų rezervavimą buvo suteikiama anksčiausiai prašymus dėl ketinimų protokolų pasirašymo bei tinkamus ir teisės aktų reikalavimus atitinkančius lydinčiuosius dokumentus pateikusiems asmenims. Nustatyta, kad prijungimo prie perdavimo tinklo procedūras atsakovė UAB „Skuodas Renewpradėjo gerokai anksčiau už apeliantę bei turi pirmenybę į perdavimo tinklo pralaidumų rezervaciją. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

13.3.       Atsisakyta išduoti išankstines prijungimo sąlygas apeliantei ne dėl perdavimo tinklo pralaidumų nebuvimo, bet dėl to, kad didžioji dalis pralaidumų atitinkamoje linijoje (net 1400 MW) imperatyvių teisės normų pagrindu buvo ir iki šiol yra rezervuoti vėjo elektrinių Baltijos jūroje projektams. Dėl tos pačios priežasties buvo atsisakyta sudaryti dar vieną ketinimų protokolą su atsakove UAB „Skuodas Renew. Taigi, atsakovė UAB „Skuodas Renewir apeliantė, esant analogiškoms aplinkybėms, buvo vertinami visiškai vienodai, nediskriminuojant kažkurio rinkos dalyvio. Be to, visi su Ketinimų protokolo sudarymu susiję dokumentai patvirtina, jog atsakovės UAB „Skuodas Renew“ prašymai ir juos lydintis dokumentai visa apimtimi atitiko teisės aktų reikalavimus.

13.4.       Atsakovė pažymi, kad operatoriai iš rinkos dalyvių turi teisę reikalauti pateikti tik tuos dokumentus ir duomenis, kurių pateikimas yra besąlygiškai privalomas ketinimų protokolo sudarymui. Tuo tarpu nei Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, nei kokie kiti teisės aktai neįtvirtina operatoriaus pareigos vertinti, ar konkretaus gamintojo pasirinktų žemės sklypų plotas yra pakankamas tam tikros galios elektros gamybos įrenginių, taip pat ir gamintojų, sudarančių ketinimų protokolus, pareigos tokius duomenis teikti. Taigi, operatorius, gavęs iš gamintojo reikiamus dokumentus, tik atlieka jų turinio atitikimo teisės aktų reikalavimams vertinimą. Operatorius tik patikrina, ar yra nurodyta elektros gamybos įrenginių galia ir tipas bei, ar yra išreikštas aiškus patvirtinimas, jog elektrinės statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima. Jokių papildomų pareigų operatoriui tuo metu galiojusi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo redakcija arba kiti teisės aktai nenumatė. Protokolo sudarymo metu galioję teisės aktai nenumatė pareigos operatoriui tikrinti teritorijos pakankamumo ir tuo labiau reikalauti iš gamintojų tai pagrindžiančių dokumentų.

13.5.       Apeliantės nurodytas Asmenų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašas, kurio nuostatomis apeliantė nors ir tiesiogiai nebesiremia, tačiau grindžia savo poziciją, jog neva atsakovei buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kokio dydžio plotas yra tinkamas tam tikros leistinos generuoti galios elektrinės įrengimui įsigaliojo tik 2022 m. spalio 25 d., t. y. jau po to, kai buvo sudarytas Ketinimų protokolas. Ši aplinkybė nagrinėjamai bylai neturi absoliučiai jokios teisinės reikšmės.

13.6.       Atsakovė nurodo, kad vienas iš esminių tiek pradinio ieškinio, tiek ir apeliacinio skundo argumentų – atsakovių sudaryto Ketinimų protokolo atitikimas viešajai tvarkai ir gerai moralei, t. y. apeliantės teiginiai, jog neva atsakovė UAB „Skuodas Renewsiekė apeiti galiojančią tvarką, deklaruodama nepakankamo dydžio žemės sklypus, dėl ko, anot apeliantės, sudaryti sandoriai vertintini kaip prieštaraujantys viešajai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovė dar kartą pažymi, kad atitinkamų Ketinimų protokolo sudarymo metu galiojusi tvarka nenumatė teritorijos tikrinimo procedūros, todėl visiškai neaišku, kokią tvarką, anot apeliantės, buvo tariamai siekiama apeiti. Šie apeliantės argumentai, atsakovės nuomone, laikytini niekiniais. 

13.7.       Atsakovei nėra žinomos ir neprivalo būti žinomos priežastys, dėl kurių gamintojai keičia arba papildo teritoriją (žemės sklypus), kurioje planuoja vystyti savo projektus, tačiau manytina, kad vystant ypatingai didelės vertės investicinius projektus praktikoje gali pasitaikyti įvairių aplinkybių, dėl kurių atsiranda būtinybė keisti anksčiau pasirinktus žemės sklypus ir šias aplinkybes gali detalizuoti tik patys gamintojai. Atsakovė nurodo, kad Ketinimų protokolas yra tinkamai vykdomas, todėl apeliantės argumentai dėl sandorių tariamo prieštaravimo viešajai tvarkai yra nepagrįsti ir deklaratyvūs.

13.8.       Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos tinkamai nustatė visas bylos nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, atliko jų vertinimą apeliantės pareikšto reikalavimo kontekste bei visiškai pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo pripažinti, kad sudarytas Protokolas prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, turint omenyje tai, kad sudarant sandorį nebuvo pažeistas joks imperatyvus teisinis reguliavimas, o pats Protokolas yra tinkamai vykdomas.

14.       Atsakovė UAB „Skuodas renew“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

14.1.       Ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o jos ieškinio reikalavimų patenkinimas negali pakeisti ieškovės teisių ir pareigų apimties. Be to, apeliaciniame skunde ieškovė keičia reikalavimo Ketinimų protokolą pripažinti negaliojančiu pagrindą ir įrodinėja, kad esmė ne tai, kad nebuvo vertintas žemės sklypų pakankamumas, o tai, kad atsakovė teikdama prašymą sudaryti Ketinimų protokolą atsakovei AB „Litgrid“ nurodė žemės sklypus, dėl kurių naudojimo nebuvo sudariusi jokių sutarčių. Atsakovė pažymi, kad tai naujos aplinkybės, kurios nebuvo ieškovės keliamos ir nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad Ketinimų protokolas turi būti pripažintas negaliojančiu dėl to, kad nebuvo vertinti žemės sklypai jų ploto pakankamumo išplėtoti nurodytos galios elektrinę. Aplinkybės, dėl konkrečių žemės sklypų naudojimo be sutarčių, t. y., galimai pažeidžiant tokių sklypų savininkų interesus / teises, pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos. Ieškovė prašydama panaikinti sprendimą iš esmės teikia naujus argumentus ir naujas aplinkybes, kas imperatyviai draudžiama apeliacinėje instancijoje.

14.2.       Atsakovės nuomone, apeliaciniame skunde keliami argumentai, susiję su tariamu žemės sklypų, kuriuose atsakovė vysto saulės energijos projektą, tariamų teisių pažeidimo, yra nesusiję su byloje pareikštu ieškiniu bei išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Juolab, kad ieškovė neturi teisės ginti trečiųjų asmenų (žemės sklypų) savininkų tariamų teisių pažeidimo, jau nekalbant apie tai, kad tokių teisių pažeidimo byloje net nėra nustatyta. Ketinimų protokole nėra nurodyta jokių konkrečių žemės sklypų, be to, konkrečių žemės sklypų projektui vystyti nurodymas Ketinimų protokole nėra privalomas. Sudarant Ketinimų protokolus reikalaujama nurodyti ketinamo vystyti projekto teritoriją (vietovę).

14.3.       Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ketinimų protokolas buvo sudarytas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Ketinimų protokolo sudarymui atsakovei AB „Litgrid“ buvo pateikti visi būtini dokumentai ir informacija. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus ir bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose pateiktus teiginius. Atsakovės AB „Litgrid“ raštas patvirtina, jog išankstinės prijungimo sąlygos ieškovei nebuvo išduotos ne todėl, kad sudarytas Ketinimų protokolas, o todėl, jog visa laisva galia buvo rezervuota ypatingos svarbos objektui.

14.4.       Atsakovės nuomone, deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai apie atsakovės nesąžiningumą apsiriboja CK nuostatų ir teismų praktikos citavimu, jos niekaip nesusiejant su šia konkrečia byla. Ieškovė neįrodė, kad kažkuriuos žemės sklypus atsakovė naudojo nesąžiningai, piktnaudžiaudama teise, nenurodė konkrečių sklypų, kuriais atsakovė neva neteisėtai naudojosi, nepateikė jų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų. Be to, žemės sklypų, kuriuose plėtojama elektrinė, pasirinkimas tiek pradiniame, tiek vėlesniuose etapuose gali būti keičiamas gamintojo laisva nuožiūra.

14.5.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė tik deklaratyviai teigia, jog sudarant Ketinimų protokolą buvo pažeista imperatyvi norma (CK 1.80 straipsnis). Ieškovė ne tik nenurodė, kokią konkrečiai imperatyvią įstatymo normą atsakovės pažeidė sudarydamos Ketinimų protokolą, bet ir neįrodė, kad atsakovė buvo nesąžininga. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad Ketinimų protokolas buvo sudarytas pažeidžiant viešąją tvarką ir gerą moralę (CK 1.81 straipsnis). Tokie ieškovės teiginiai taip pat nėra niekuo pagrįsti. Atsižvelgiant į CK 1.81 straipsnyje įtvirtintos normos turinį ir apeliacinio skundo argumentus, yra akivaizdu, kad Ketinimų protokolas nepažeidžia viešosios tvarkos ir geros moralės. Ketinimų protokolas kaip tik atitinka viešąją tvarką ir neprieštarauja gerai moralei, nes yra sudarytas pagal teisės aktų reikalavimus, laikantis tokiems dokumentams patvirtintos formos, siekiant pastatyti didelės galios „žaliąją“ elektrinę, tokiu būdu padedant užtikrinti viešąjį interesą.

14.6.       Tai, jog Ketinimų protokole įtvirtinti įsipareigojimai yra toliau vykdomi, patvirtina, jog atsakovė neturėjo tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei. Atsakovės neatliko jokių veiksmų ar nepriėmė sprendimų, kurie prieštarautų galiojančiam teisiniam reglamentavimui ar neatitiktų praktikos ir situacijos ar būtų priešingi viešajai tvarkai ir gerai moralei.

                

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

 

15.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

16.       Byloje nustatyta, kad 2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. kovo 2 d. atsakovė UAB „Skuodas renew“ pateikė atsakovei AB „Litgrid“ prašymus išduoti išankstines prijungimo sąlygas. Pagal šiuos prašymus atitinkamai 2022 m. kovo 18 d. ir 2023 m. kovo 30 d. UAB „Skuodas renew“ buvo išduotos išankstinės prijungimo sąlygos. Šių sąlygų pagrindu 2022 m. balandžio 22 d. prašymu UAB „Skuodas renew“ kreipėsi į AB „Litgrid“ dėl ketinimų protokolo pasirašymo. 2022 m. birželio 27 d. AB „Litgrid“ ir UAB „Skuodas renew“ sudarė Ketinimų protokolą Nr. 22KP-36.

17.       Ieškovė 2022 m. birželio 17 d. pateikė atsakovei AB „Litgrid“ prašymą išduoti išankstines prijungimo sąlygas, tačiau AB „Litgrid“ 2022 m. rugpjūčio 3 d. raštu atsisakė išduoti išankstines prijungimo sąlygas ieškovei, nurodydama, kad visas atitinkamos linijos pralaidumas buvo rezervuotas ypatingos svarbos objektams Baltijos jūroje.

18.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės AB „Litgrid“ su atsakove UAB „Skuodas renew“ 2022 m. birželio 27 d. sudarytą Ketinimų protokolą, nes jis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad atsakovių sudarytas sandoris – ginčo Ketinimų protokolas pripažintinas niekiniu, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai, nes AB „Litgrid“ nevertino ar atsakovė UAB „Skuodas Renew“ turi realias galimybės vystyti numatomą elektrinės projektą pagal šios bendrovės deklaruotus duomenis. Pagal visuotinai taikomas technines normas, 1 MW parko įrengimui reikia apie 1 ha ploto, taigi atsakovo UAB „Skuodas Renew“ numatomo elektrinės parko vystymui reikėtų bent 300 - 400 ha žemės ploto. Pasak ieškovės, atsakovė UAB „Skuodas Renew“ Oro liniją rezervavo realiai žinodama, kad galimybes vystyti numatoma saulės elektrinės parką pagal deklaruojamus duomenis neturi. Ieškovės teigimu, rezervuojant elektros perdavimo liniją su aiškiai projekto apimties neatitinkančiu žemės plotu buvo siekiama įgyti teisę į elektros perdavimo linijos rezervaciją apeinant įstatymo reikalavimus ir pašalinant galimybę kitiems rinkos dalyviams teisėtai rezervuoti elektros perdavimo liniją, o tokie veiksmai (sandoriai) yra neteisėti ir turi būti panaikinti.

19.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, jog jis nepagrįstas ir neįrodytas. Teismas padarė išvadą, jog Ketinimų protokolo sudarymo metu galioję teisės aktai (Elektros energetikos įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 7 d.) nenumatė pareigos atsakovei AB „Litgrid“ tikrinti ar UAB „Skuodas renew“ turės realias galimybes įgyvendinti numatomą plėtoti projektą pagal atsakovės deklaruotus duomenis (konkrečius žemės sklypus, jų plotus), tikrinti žemės sklypo ploto pakankamumo. Teismas nurodė, kad gamintojo pareiga teikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas yra pakankamas, ir operatoriaus pareiga patikrinti šiuos duomenis, atsirado tik 2022 m. liepos 8 d. (įsigaliojus naujos redakcijos Elektros energetikos įstatymui). Teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė AB „Litgrid“ neva nevykdė visų jai tenkančių pareigų, o atsakovė UAB „Skuodas renew“ neva nesąžiningai teikė paraiškas, deklaratyviai, abstrakčiai nurodydama visus žemės sklypus tam tikrame plote, o ne realiai atsakovės valdomus. Teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.

20.       Byloje nėra ginčo, kad Elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) nuostata, jog privaloma pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitų techninių parametrų ir technologijos elektrinei plėtoti, atsirado tik 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojus EEĮ naujai redakcijai. Nauja įstatymo redakcija kaip vienas iš privalomų ketinimų protokolo rekvizitų buvo įtvirtinta teritorija, kurioje gamintojas ketina plėtoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių elektrinę ir numatyta, jog gamintojas privalo pateikti operatoriui dokumentus, pagrindžiančius, kad žemės sklypo plotas pakankamas siekiamos įrengtosios galios ir (ar) kitu techniniu parametru ir technologijos elektrinei plėtoti. Teritorijos vertinimo kriterijai nustatomi tinklų operatoriaus Pasinaudojimo tinklais tvarkos apraše (EEĮ 22 straipsnio 9 dalies 12 punktas). Iki tol tokio reikalavimo teisės aktuose nebuvo.

21.       Tik Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. O3E-1468 „Dėl Asmenų pateiktų prašymų išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus įrengiant saulės šviesos energijos elektrines vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punkte buvo nustatyta, kad asmenys į sąrašą įtraukiami, jeigu asmuo, pateikęs prašymą, atitinka visus šiuos reikalavimus: asmuo, pateikęs prašymą Tarybai, nuosavybės teisės pagrindu ar kitais teisėtais valdymo pagrindais valdo pakankamo ploto žemės sklypo teritoriją, kurioje ketinama plėtoti asmens prašyme nurodyto galingumo saulės šviesos energijos elektrines. Laikoma, kad asmuo valdo pakankamo ploto žemės sklypo teritoriją nurodytiems pajėgumams išplėtoti, jeigu asmuo atitinka bent vieną iš šių sąlygų (5.2 punktas): asmuo valdo ne mažesnio nei 1 ha ploto žemės sklypą kiekvienam prašyme nurodytam ir ketinamam išplėtoti saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios megavatui) (5.2.1 punktas). Iki tol galiojo Elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas, patvirtintas AB „Litgrid“ direktoriaus 2021 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 21IS-13, ir derintas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2021 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. O3E-241 „Dėl LITGRID AB elektros energijos gamintojų pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo derinimo”, kuriame jokių tokių normų nebuvo nustatyta. Taigi, ginčo Ketinimų protokolo sudarymo metu ieškovės teigiama norma, kad 1 MW parko įrengimui reikia deklaruoti apie 1 ha žemės ploto, nebuvo nustatyta ir kaip imperatyvus reikalavimas negaliojo.

22.       Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė AB „Litgrid“ Ketinimų protokolo sudarymo metu neturėjo pareigos vertinti ar atsakovės UAB „Skuodas Renew“ nurodytas žemės sklypo plotas atitiko ieškovės nurodytą santykį, t. y. kad, kaip teigia ieškovė, pagal visuotinai taikomas technines normas 1 MW parko įrengimui reikia apie 1 ha ploto, o atsakovės UAB „Skuodas Renew“ numatomo elektrinės parko vystymui reikėtų bent 300 - 400 ha žemės ploto. Pažymėtina, kad galiojęs teisinis reguliavimas faktiškai nereikalavo vystytojui valdyti pakankamo dydžio žemės sklypo jau Ketinimų protokolo sudarymo metu. 

23.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamo Ketinimų protokolo CK 1.81 straipsnio aspektu realiai nevertino. Pasak apeliantės, atsakovei UAB „Skuodas Renew“ rezervuojant elektros perdavimo liniją su nurodytais žemės sklypais buvo siekiama įgyti teisę į elektros perdavimo linijos rezervaciją apeinant įstatymo nustatytą tvarką ir pašalinti galimybę kitiems rinkos dalyviams teisėtai rezervuoti elektros perdavimo liniją, o tokie veiksmai (sandoriai) prieštarauja imperatyviai tvarkai ir gerai moralei, dėl ko yra pagrindas pripažinti atsakovių sudarytą Ketinimų protokolą negaliojančiu CK 1.80, 1.81 straipsnių pagrindu. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta.

24.       CK 1.81 straipsnyje įtvirtinta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios normos turinio yra nurodęs, kad įstatyme neatskleistas formuluotės viešoji tvarka ar gera moralė turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, labai svarbią reikšmę turi šalių ketinimai. Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą. Tokius šalių ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Sąžiningas asmuo vykdo įstatyme imperatyviai įtvirtintus teisinius reikalavimus ir sąmoningai nesiekia jų išvengti. Jeigu asmuo sąmoningai atlieka veiksmus, kuriais yra siekiama išvengti įstatyme įtvirtinto reikalavimo, tai vertybiniu požiūriu yra smerktinas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

25.       Kai nurodyta, Ketinimų protokolo sudarymo metu galioję teisės aktai nenumatė pareigos operatoriui tikrinti ar UAB „Skuodas renew“ turės realias galimybes įgyvendinti numatomą plėtoti projektą pagal atsakovės deklaruotus duomenis (konkrečius žemės sklypus, jų plotus). Ketinimų protokolo sudarymo metu teisės normos nenustatė pareigos elektros energijos gamintojui prieš sudarant Ketinimų protokolą jau realiai turėti tam tikrų teisių (nuosavybės, nuomos, panaudos ar kt.) į konkrečius žemės sklypus, kuriuose turėtų būti ateityje vykdomi elektros gamybos įrenginių statybos ir įrengimo darbai. Todėl tai, kad atsakovė UAB „Skuodas renewnurodė žemės sklypus, kuriuose planuojamas vykdyti aptariamas projektas, neturėdama konkrečių subjektinių teisių į konkrečius sklypus, nėra pagrindo vertinti, kaip viešosios tvarkos ar geros moralės pažeidimą. Pažymėtina, kad norminiai teisės aktai nedraudė netgi po Ketinimų protokolo sudarymo keisti žemės sklypų, pavyzdžiui, keisti esamus, įtraukti naujus sklypus (su sąlyga, kad tai nesusiję su prisijungimo vietų-taškų keitimu). Šiuo atveju svarbu ir tai, kad sudarytas ginčo Ketinimų protokolas yra realiai įgyvendinamas, t.y. jis nėra fiktyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sandorio šalių tikslas veikti priešingai viešajai tvarkai ir / ar gerai moralei, neįrodytas. Tuo tarpu, apeliantės argumentai, kad atsakovė siekia įgyti teisę į elektros perdavimo linijos rezervaciją apeinant įstatymo nustatytą tvarką ir pašalinti galimybę kitiems rinkos dalyviams teisėtai rezervuoti elektros perdavimo liniją, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. 

26.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, konstatuoja, jog neįrodyta, kad ginčo Ketinimų protokolas pažeidžia viešąją tvarką ir gerą moralę, taip pat neįrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis atsakovių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti (CK 1.81 straipsnis). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sudarant sandorį nebuvo pažeistas joks imperatyvus teisinis reguliavimas, o pats Ketinimų protokolas yra realiai vykdomas. Tuo tarpu, apeliantės apeliacinio skundo argumentai niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

27.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

28.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė UAB „Skuodas renew pateikė prašymą priteisti 3 841,27 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atstovaujant atsakovą apeliacinės instancijos teisme buvo tik surašytas atsiliepimas į apeliacinį skundą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), numatytus maksimalius dydžius – 2024 m. vasarį – 2623 Eur bei tokių išlaidų apskaičiavimo kriterijus. Byla nėra tokia sudėtinga, kad už atsiliepimo į skundą surašymą būtų priteisiama maksimali suma, todėl šių išlaidų kompensacija mažinama iki adekvačios darbo sąnaudoms ir leistinos sumos, t. y. iki 1 500 Eur.

30.       Be to, pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012; 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Todėl šiuo atveju kitos atsakovės patirtos išlaidos atskirai neatlyginamos, jas kompensuoja už atsiliepimo į skundą parengimą priteisiama suma.

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

        

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skuodas renew“, j. a. k. 306006205, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaičių vėjas“, j. a. k. 302468381, 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

 

 

Teisėjai                                                                         Loreta Braždienė

 

                                                                                Virginijus Kairevičius

 

Tatjana Žukauskienė