Civilinė byla Nr. e2-596-291/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06595-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1, 3.2.3.8

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo  Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,

sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,

dalyvaujant ieškovui V. K.,

atsakovės  A. K. atstovei advokato padėjėjai  Doloresai Sitnikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

        ieškovas V. K. ieškiniu bei jo patikslinimu prašo priteisti iš atsakovės A. K. 635,63 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

        Ieškinyje nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 25 d. kilo gaisras. Jam priklausantis butas yra virš atsakovės buto. Dėl kilusio gaisro atsakovės bute buvo padaryta žala jam priklausančiam butui – ugnis sugadino buto langą (išsilydė plastikinis lango rėmas, nuo karščio suskilinėjo lango stiklas, sugadintos lauko ir vidaus palangės.

        2021 m. lapkričio 26 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo virtuvėje antrame aukšte, bendraujant su, kaip pati prisistatė, vieno kambario buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininke, patvirtino, kad gaisro šaltinis buvo bute Nr. 40 dėl elektros rozetės perkrovos, todėl atsakovė yra atsakinga už gaisro kilimą ir privalo atlyginti jo patirtą žalą dėl gaisro metu sugadinto jam priklausančio buto plastikinio lango (vienos atidaromos varsčios), kurią įvertino 800 Eur. Žalos dydis paskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad yra būtina keisti langą, lauko ir vidaus palanges, atlikti apdailą apie langą, utilizuoti sugadintą langą Atsižvelgiant į tai, prašo iš atsakovės priteisti 800 Eur žalos atlyginimą už gaisro metu sugadintą langą.

Teismo posėdžiuose ieškovas palaikė ieškinio  bei ieškinio reikalavimo patikslinimą, prašė ieškinį tenkinti pagal UAB „Eritas“ paskaičiavimą, kur numatyta lango pakeitimo kaina 635,63 Eur. Papildomai paaiškino, kad po gaisro buvo susitikęs su atsakove, prašė atlyginti žalą, tačiau ji pasakė, kad yra neįgali, todėl žalos atlyginti neketina. Nesutinka, kad žalos atlyginimas būtų išdėstytas 12 mėnesių, nes už atliktus darbus turėtų atsiskaityti iš karto.

Atsakovės atstovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka. Ieškovas nurodė per didelę žalos sumą. Internete pažiūrėjo langų kainas ir ieškovo prašoma 800,00 eurų suma yra padidinta. Iš nuotraukos matosi, kad lango rėmas iš vidaus nenukentėjo ir palangės keitimas nėra reikalingas. Lauko palangė su darbu už įdėjimą ir apdaila kainuos ne daugiau kaip 100,00 eurų, tai viso žala padaryta maždaug už 232,00 eurus. Reikia nepamiršti nusidėvėjimo, kad langas statytas prieš daug metų ir yra jau nesandarus, bei šiuo metu galinami langai yra daug šiltesni. Internete yra naudotų langų po 50,00 eurų. Ieškovas nori atsakovės nelaimės sąskaita pasigerinti būsto sąlygas ir dar iš to nemažai uždirbti. Taip pat nurodo, kad jeigu jis pats surašys, sąmatą apie nuostolių dydį, tai ir už ją prašys pinigų. Toks elgesys yra nesąžiningas, kadangi iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Ieškovo elgesys neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Ieškovas turi pateikti įrodymus, kokių specifikacijų langas pas jį buvo ir įrodymus, apie turėtų išlaidų už padarytą žalą dydį. Turiu neįgalumą, todėl teismo prašo sumą išdėstyti 12 mėnesių.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė su ieškiniu nesutinka, gaisras kilo dėl elektros rozetės perkrovos, atsakovė nemato čia savo kaltės, todėl prašo ieškinio netenkinti, o ieškinį tenkinus, prašo priteistą sumą išdėstyti 12 mėnesių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

byloje nustatyta, kad ieškovui V. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovei A. K. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 25 d. kilo gaisras. Jam priklausantis butas yra virš atsakovės buto. Dėl kilusio gaisro atsakovės bute buvo padaryta žala ieškovui priklausančiam butui – ugnis sugadino buto langą (išsilydė plastikinis lango rėmas, nuo karščio suskilinėjo lango stiklas, sugadintos lauko ir vidaus palangės. Ieškovas nurodo, kad bandė su atsakove spręsti susidariusią situaciją, tačiau atsakovė atlyginti žalos neketina.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovui padarytą žalą, sukeltą gaisro.

Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos CK įtvirtintos jos sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas ginčus dėl neteisėtų veiksmų nustatymo bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014). Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir kad ši nepriklausė nuo jo elgesio.

Ginčo tarp šalių dėl gaisro kilimo vietos nėra, tačiau atsakovė mano, kad jai atlyginti žalos nereikia, ji yra neįgali, be to, gaisras kilo dėl elektros gedimo, jai ir taip atsirado dideli nuostoliai. Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, jų visumą, darytina išvada, kad gaisras, kurio metu buvo sugadintas ieškovui priklausančio buto langas, kilo atsakovei priklausančiame bute kilus gaisrui, apsmilkus ir išsilydžius virš jos buto esančiam ieškovui priklausančio buto langui.

Suformuota teismų praktiką, kad ieškovas neprivalo įrodinėti konkrečios gaisro priežasties, tačiau turi įrodyti esminį aspektą – gaisro židinio vietą.  Šiuo atveju gaisro židinio vieta nustatyta – byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad gaisro židinys – atsakovei priklausančioje bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad atsakovei (asmeniui, kuriam priklausančiame pastate kilo gaisras) pagal kasacinio teismo suformuluotą praktiką atsirado pareiga įrodyti, kad dėl gaisro jos kaltės nėra, t. y. kad ji laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, jog dėl gaisro kilimo nėra jos kaltės. Asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Byloje nustačius, gaisro kilimo vietą, laikytina, jog atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino tinkamos savo buto priežiūros. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad gaisras kilo dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, todėl konstatuotina, kad atsakovės elgesys neužtikrinant, kad iš jai priklausančio turto kitiems asmenims nebūtų padaryta žalos, nagrinėjamu atveju neatitiko rūpestingo žmogaus standarto.

Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-166/2009; kt.). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-351/2011). Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas sprendimą dėl žalos atlyginimo turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-215/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ja padarytos žalos dydį nurodė 800,00 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu žalos dydį patikslino pagal UAB „Eritas“ pateiktus paskaičiavimus, t. y. sumažino iki 635,63 Eur. Teismas su tokiu žalos paskaičiavimu neturi pagrindo nesutikti. Ieškovo prašomas priteisti žalos dydis yra realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, priežastiniu ryšiu susijusios išlaidos, kurios pripažintinos ieškovo patirta žala. 

CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal to paties straipsnio 4 dalį trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių. Nepaneigiant šioje byloje padarytos išvados, kad atsakovė nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos, taigi savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos atsiradimo,

Apibendrinant, esant nustatytam atsakovės veiksmų neteisėtumui, žalos dydžiui ir priežastiniam ryšiui, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 635,63 Eur žalos atlyginimas.  Atsakovė prašė priteistą sumą išdėstyti 12 mėnesiams, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prašomą reikalavimą, ieškovas nesutiko su mokėjimo išdėstymu, todėl prašymas netenkintimas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (635,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (20221-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį,  todėl, Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinas 20 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 635,63 Eur (šešių šimtų trisdešimt penkių eurų 63 centų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-12-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminį mokestį. 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                        Vida Žostautienė