Civilinė byla Nr. e2A-173-562/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05744-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.3; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.18.2; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                             NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 3 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų rangovas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų rangovas“ ieškinį atsakovei D. M. dėl skolos ir atsakovės D. M. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų rangovas“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teismas

nustatė:

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Statybų rangovas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei D. M. (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 31 999,98 Eur skolą, 917,61 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. liepos 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis, kuria susitarta, kad ieškovė atliks remonto darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), sudarys numatytų darbų sąmatą. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. liepos 19 d., buvo sudaryta ir pasirašyta 104 405,15 Eur sąmata Nr. 3, o 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo sudaryta ir pasirašyta papildoma 28 956,76 Eur sąmata Nr. 4, bendra darbų pagal abi sąmatas vertė sudarė 133 361,91 Eur. Ieškovė pagal sąmatas Nr. 3 ir Nr. 4 atliko įvarius statybos rangos darbus, kurie atsakovei buvo perduodami atliktų darbų aktais ir jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos – faktūros: pagal aktą Nr. 4 išrašyta 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita – faktūra SR Nr. 812 (24 431,26 Eur); pagal aktą Nr. 5 išrašyta 2019 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaita – faktūra SR Nr. 817 (18 440,96 Eur); pagal aktą Nr. 6 išrašyta 2019 m. spalio 2 d. PVM sąskaita – faktūra SR Nr. 821 (17 289,00 Eur); pagal aktą Nr. 7 išrašyta 2019 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita – faktūra SR Nr. 828 (34 498,20 Eur); pagal aktus Nr. 8a ir 8b išrašyta 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaita – faktūra SR Nr. 829 (39 953,80 Eur); pagal aktą Nr. 9 išrašyta 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaita – faktūra SR Nr. 832 (12 046,18Eur). Visus atliktus darbus ieškovė perdavė atsakovei, atsakovė pasirašė aktus ir PVM sąskaitas – faktūras (dokumentus pasirašė jos vardu veikiantis įgaliotas atstovas T. V.), išskyrus paskutinį aktą Nr. 9 ir paskutinę 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą SR Nr. 832. Šis aktas Nr. 9 papildomai buvo pateiktas ir R. J., kuri buvo paskirta prižiūrėti statybos darbus. Darbai atlikti tinkamai. Kadangi atsakovė vengė pasirašyti nurodytą aktą Nr. 9 ir 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą SR Nr. 832, neįrašė atsisakymo pasirašyti priežasčių, akto neginčijo, ieškovė juos pasirašė vienašališkai. Atsakovės skolą sudaro 31 999,98 Eur pagal 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą SR Nr. 829 (neapmokėta 19 953,80 Eur) ir pagal 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą – faktūrą SR Nr. 832 (neapmokėta suma 12 046,18 Eur). Atsakovei neatsiskaitant už atliktus darbus, 2020 m. vasario 7 d. ieškovė atsakovei registruotu laišku įvairiais adresais bei el. paštu išsiuntė 2020 m. vasario 7 d. pranešimą dėl 31 999,98 Eur ir 100 Eur nuostolių už pretenzijos parengimą apmokėjimo, tačiau atsakovė skolos ir nuostolių nesumokėjo.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytos trys atsakovei priklausančio Buto remonto sutartys (2019 m. kovo 14 d., 2019 m. kovo 27 d., 2019 m. liepos 19 d.) ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. papildomų darbų lokalinė sąmata, kuriose šalys susitarė dėl remonto darbų atlikimo už 152 034,04 Eur su PVM, tačiau ieškovė atsakovei pateikė atliktų darbų aktų už 189 275,17 Eur su PVM. Kadangi šalių buvo susitarta dėl konkrečios, galutinės darbų atlikimo kainos, todėl atsakovė tikėjosi, jog ieškovė atliks remonto darbus už sutartą kainą. Atsakovė nesutikdama mokėti už darbus, viršijančius sutartą kainą, atsisakė priimti paskutinį ieškovės atliktų darbų aktą Nr. 9 ir apmokėjo tik dalį ieškovės pagal atliktų darbų aktus Nr. 8a ir 8b išrašytos sąskaitos-faktūros Nr. SR 829. Ieškovė buto remonto nebaigė iki 2019 m. gruodžio 20 d., dalį darbų atliko nekokybiškai, o atliktų darbų priėmimas negali būti siejamas su sutartos darbų kainos pakeitimu. Kadangi ieškovė objekte darbų netęsė, atsakovė 2020 m. sausio 14 d. sudarė remonto darbų sutartį su mažąja bendrija (toliau – MB) „Home time“, kurie pašalino ieškovės atliktų darbų defektus už 21 000 Eur su PVM pagal atliktų darbų aktą ir užbaigė likusius darbus už 10 000 Eur. Atsakovė taip pat patyrė 2064,97 Eur papildomų defektų šalinimo išlaidas, nes dėl ieškovės blogai sumontuoto vandentiekio bute įvyko avarija ir buvo sulietos buto grindys. Iš viso dėl netinkamos ieškovės atliktų darbų kokybės ir neatliktų darbų atsakovė patyrė 33 064,97 Eur nuostolių.

4.       Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad po sutarties pasirašymo ir sąmatos sudarymo prasidėjus buto remonto darbams atsakovė nuolat persigalvodavo ir keisdavo projekto atskiras dalis. Ieškovei tekdavo ardyti jau padarytus darbus ir daryti juos pagal atsakovės iniciatyva pataisytą projektą, atsirasdavo ir papildomų darbų, nenumatytų sąmatose. Visus papildomai atliktus darbus ieškovė įtraukdavo į kitus atliktų darbų aktus, dėl to atliktų darbų sumos viršija sumas, numatytas sąmatose. Viena iš paskutinių priežasčių, dėl kurios ieškovė laiku nespėjo atlikti darbų, buvo užsitęsęs atsakovės šviestuvų pasirinkimas – ieškovė paskutinius šviestuvus gavo 2019 m. gruodžio 17 d., t. y. likus 3 dienoms iki darbų pridavimo. Nors šalys 2019 m. rugpjūčio 27 d. patvirtino sąmatą Nr. 4 papildomiems darbams – 28 956,76 Eur sumai, tačiau iki 2019 m. gruodžio 20 d. buvo kitų koregavimų ir papildomų darbų. Ieškovė nurodė, kad informavo atsakovę, jog nespės atliktų visų darbų iki 2019 m. gruodžio 20 d., o atsakovė nurodžiusi ieškovei, kad ši skubiai nudažytų patalpų lubas ir sienos buto atidarymo šventei, nors jos buvo nenuglaistytos ir neparuoštos dažymui, o po Naujųjų metų sutikimo ieškovė galės perdažyti kokybiškai. Nurodė, kad šie darbai į atliktų darbų aktus nebuvo įtraukti. Nesutiko su atsakove, kad ieškovė atsisakė pabaigti darbus ir nesirodė objekte. Nurodė, kad priimdama darbus atsakovė niekad nebuvo nurodžiusi darbų trūkumų, nesuteikė protingo termino trūkumams pašalinti, nenutraukė sutarties su ieškove, jei tokie trūkumai ir buvo pastebėti. Taip pat nurodė, kad laikotarpyje tarp 2019 metų Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų atsakovės bute įvyko susitikimas tarp atsakovės, ieškovės, R. J. ir O. L.. Ieškovė informavo atsakovę, jog dėl pakeitimų užsitęsę darbai bus pabaigti per 1 mėnesį po Naujųjų metų, į ką ši atsakiusi, jog dėl to bus nuspręsta po švenčių. 2020 m. sausio pirmą savaitę ieškovei atvykus į objektą, R. J. pranešė, kad ieškovė objekte nebedirbs. Vėliau paaiškėjo, kad 2020 m. sausio 8 d. atsakovė sudarė sutartį su kitu rangovu. Atsakovė nelaikytina vartotoja ir (ar) silpnesniąja šalimi, nes būtina išsiaiškinti kokiam tikslui atsakovė naudojo remontuojamą būstą, kiek nekilnojamojo turto objektų valdo atsakovė. Be to, remonto darbus prižiūrėjo ir atliktų darbų aktus tikrino architektė, interjero dizainerė R. J., kuri neleido užaktuoti nepadarytų darbų. Naujojo rangovo atlikti darbai (lubų ir sienų glaistymas, dažymas) nebuvo įtraukti į ieškovės atliktų darbų aktus, todėl ir atlyginti atsakovei atsiradusius nuostolius, nėra teisinio pagrindo. Iš R. J. 2020 m. sausio 30 d. gavo elektroninį laišką, kad iš vandens filtro laša vanduo, todėl ieškovė davė santechniko telefono numerį, nes atsakovė buvo nutraukusi sutartį su ieškove. Tačiau atsakovė dėl nesuprantamų priežasčių santechniko nekvietė, kol 2020 m. kovo 23 d. netrūko vandens filtras. Nurodė, kad detalės trūkumas yra kokybės trūkumas (gamyklinis brokas), už kurį ieškovė nėra atsakinga. Ieškovė turėjo atlikti darbų už 212 621,56 Eur, iš kurių atliko ir perdavė darbų už 189 639,39 Eur sumą, iš kurių atsakovė priėmė darbų už 177 593,21 Eur, už visus atliktus darbus atsakovė ieškovei sumokėjo 157 639,41 Eur.

5.       Atsakovė pateikė priešieškinį dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo ir netinkamos darbų kokybės atsiradusių nuostolių atlyginimo, kuriame prašė priteisti iš ieškovės 28 030,93 Eur. Nurodoma, kad atsakovė yra vartotoja, nes Butas, nuosavybės teise priklausantis atsakovei, yra naudojamas asmeniniams poreikiams; sutartys, sudarytos su ieškove dėl remonto darbų atlikimo sudarytos atsakovės asmeniniais tikslais, nes atsakovė norėjusi pagerinti jo būklę bei atsinaujinti erdves pagal savo pomėgius ir viziją; buto remonto darbai niekaip nesusiję su jokia profesine veikla ar turto nuoma. Dėl to ieškinyje nurodomos ginčo sutartys yra priskirtinos vartojimo rangos sutartims. Ieškovė atsakovės bute darbus atliko nekokybiškai, todėl atsakovė patyrė papildomas išlaidas defektų šalinimui, t. y. ieškovė nekokybiškai sumontavo vandentiekio vamzdžius, dėl ko 2020 m. kovo mėn. bute įvyko avarija ir buvo sulietas parketas; ieškovė dalies remonto darbų neužbaigė ir dalį atliko su defektais, dėl ko atsakovė 2020 m. sausio 14 d. sudarė remonto darbų sutartį su kita rangove MB „Home time“. Atliktų darbų šalinimas atsakovei kainavo 21 000 Eur. Viso dėl ieškovės kaltės atsakovė patyrė 23 064,97 Eur papildomų išlaidų, kurias atsakovė prašo priteisti iš ieškovės. Nurodė, kad tarp šalių buvo suderintas darbų atlikimas už 152 034,04 Eur pasirašant sąmatas šių darbų atlikimui. Ieškovė, nustačiusi papildomą darbų poreikį, neinicijavo sudarytos sutarties pakeitimo ir naujos sąmatos suderinimo. Atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 157 000 Eur, t. y. 4 965,96 Eur daugiau nei buvo numatyta šalių patvirtintose sąmatose, todėl prašo šią permoką priteisti iš ieškovės.

6.       Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė negali būti laikoma silpnesniąja šalimi ar lengvai pažeidžiamu asmeniu, nes sutarčių vykdymo laikotarpiu ieškovės atliekamus remonto darbus prižiūrėjo ir atliktų darbų aktus papildomai tikrino architektė, interjero dizainerė R. J., kuri neleido ieškovei užaktuoti nepadarytų darbų. Nurodė, kad šiam asmeniui buvo siunčiami visi ieškovės dokumentai, ji dokumentus tikrindavo ir persiųsdavo atsakovei bei T. V., kuris pagal įgaliojimą dokumentus pasirašydavo. Atsakovės Bute vandentiekis buvo sumontuotas tinkamai, po atsakovės nurodytos avarijos buvo ne permontuoti ar pakeisti vamzdžiai, bet tik pakeista nekokybiška detalė, dėl kurios įtrūkimo ir pratekėjo vanduo, todėl ieškovė negali būti atsakinga už žalą, atsiradusią dėl nekokybiškos detalės.

7.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

8.       Ieškovės atstovas direktorius V. J. 2021 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje paaiškino (įrašo laikas nuo 00:08:13 iki 01:13:41), kad su atsakove buvo pasirašytos sutartys, sąmatos, o atlikus darbus, buvo pasirašomi atliktų darbų aktai, sąskaitos-faktūros. Kadangi darbų eigoje atsirasdavo nenumatytų darbų, jie buvo įtraukiami į aktus, atsakovė juos pasirašydavo, mokėjimai vykdavo, pretenzijų dėl kokybės ir papildomų darbų nebuvo reiškiama. Paskutinio darbų akto atsakovė nepasirašė, nors jame buvo užaktuoti darbai, numatyti pasirašytose sąmatose, pavyzdžiui, pakabinamų lubų įrengimas, viso elektros montavimo darbai, apsauginės signalizacijos įrengimas, santechninių prietaisų ir radiatorių montavimas. Visi šie darbai atlikti. Dėl nuolatinių pakeitimų ieškovė iki 2019 m. gruodžio 20 d. neturėjo galimybės pabaigti visų darbų: dažymo darbai sustojo dėl neaiškių sprendimų dėl elektros instaliacijos, dėl ko buvo įspėjęs atsakovę elektroniniu laišku spalio mėn. Paskutiniai šviestuvai atėjo, likus 3 dienoms iki gruodžio 20 d. – tuomet reikėjo šviestuvus įleisti į lubas, užglaistyti, laukti kol išdžius ir tada gruntuoti, glaistyti ir dažyti. Likus savaitei iki gruodžio 20 d., direktorius kartu su darbus prižiūrinčia architekte R. J. sprendė, ką daryti ir ši pasakiusi, kad dažyti, glaistyti be ypatingos kokybės, jei bus defektų, tuos darbus galima bus atlikti po šventės. Direktorius su tuo sutiko, kad po šventės per mėnesį laiko visus tuos defektus pašalins. Po Naujųjų metų susitiko su R. J., D. M. ir informavo, kad per mėnesį savo sąskaita pašalins visus defektus. Po savaitės R. J. pranešė ieškovei, kad jų paslaugų nereikia ir bus ieškomi kiti statybininkai. Paaiškino, kad skubiai daryti glaistymo ir dažymo darbai į atliktų darbų aktus nėra įtraukti, į skolos sumą taip pat. Paaiškino, kad pasirašant 2019 m. liepos 19 d. sutartį, kurioje numatyta darbų suma 104 405,00 Eur nebuvo įmanoma numatyti papildomų darbų. Jei nebūtų papildomų darbų, darbų kaina būtų buvusi tokia, kokia nurodyta sutartyje. Darbų eigoje architektė O. L. siųsdavo žinutes dėl pakeitimų ir prašydavo iškart juos daryti, todėl darbų nespėdavo įtraukti į sąmatą, viskas vyko ekspromtu. Dėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. šalių pasirašytos papildomų darbų lokalinės sąmatos Nr. 4 (darbų vertė 28 956,00 Eur) paaiškino, kad į ją buvo įtraukti papildomi darbai, kurie buvo numatyti skirtingose aktose kaip papildomi darbai, nes atsakovė norėjo pamatyti visus atliktus papildomus darbus, t. y. visi papildomi darbai atlikti iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. Po to atsirado kiti papildomi darbai, kurie būdavo užaktuojami ir įtraukiami į aktus kaip papildomi darbai. MB „Home time“ sąmatoje nurodyti darbai buvo įtraukti į pirminę sąmatą, jie buvo atlikti nekokybiškai, todėl nebuvo įtraukti į aktus, už juos atlyginimo nereikalavo. Dėl lašančio vandens kreipėsi R. J. 2020 m. sausio 30 d., jis davė santechniko telefono numerį. Atsakovė kelis mėnesius nekvietė santechniko, ant grindų vanduo nelašėjo, nes pakišdavo kibiriuką. Kaip pasakojo R. J., patalpas valė firmos valytoja, kuri atsukdavo įvadinę sklendę, pasinaudodavo vandeniu ir užsukdavo, bet vienąkart pamiršo užsukti, todėl per kelias savaites vanduo užpylė grindis. Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. O. L. atsiuntė papildomus brėžinius, kurie faktiškai buvo papildomi darbai, nes reikėjo išardyti kas atlikta ir padaryti iš naujo; elektros projektas keitėsi bent 10 kartų; pakeitimai taip pat buvo žodiniai iš architektės O. L.; šviestuvų matmenys po 2019 m. lapkričio 7 d. R. J. el. laiško keitėsi. Paaiškino, kad aktą Nr. 9C minusavo, nes užsakovė per R. J. prašė nuolaidų, akte buvo nurodyti papildomai atlikti darbai. Paaiškino, kad MB „Home time“ ištaisė ieškovės defektus ir atliko papildomus darbus, tik už didesnę kainą nei būtų atlikusi ieškovė. Paaiškino, kad nebaigė sutarties vykdyti už 15 300 Eur. Visus ieškovės atliktus darbus tikrindavo R. J., jis nematė jos įgaliojimo priimti darbus. Paaiškino, kad dėl visų papildomų darbų nerengdavo sąmatų, nes nespėdavo, suderindavo viską su R. J., kuri patikindavo, kad bus sumokėta.

9.       Atsakovės atstovas 2021 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje paaiškino (įrašo laikas nuo 01:13:53 iki 01:40:28) palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad prie papildomų darbų negali būti priskirti tokie darbai, kai, pavyzdžiui, reikia sukišti laidą, patrumpinti jį, rozetę įrengti aukščiau ar žemiau, pajungti skalbyklę anksčiau ar vėliau, o byloje nėra įrodymų, kad darbai buvo atlikti ir po to perdaryti. R. J. neturėjo įgaliojimų pasirašyti darbų aktų ar spręsti dėl papildomų darbų ir apmokėjimų už juos. Paaiškino, kad derinimai buvo atliekami atsakovės iniciatyva; sąmatas ir atliktų darbų aktus iš finansinės pusės įvertindavo atsakovės įgaliotas asmuo, prieš atliekant apmokėjimą atsakovė gaudavo architektės patvirtinimą, kad darbai yra atlikti. Atsakovė tiesiogiai su ieškove buvo susitikę kelis kartus, dėl trūkumų atsakovė ieškovei nurodė per R. J.. Žodžiu ieškovė iš atsakovės pradėjo reikalauti sumų viršijančių sutarties sumą dar prieš trūkumų nustatymą (2019 m. gruodis – 2020 m. sausis). Atsakovė 2020 m. sausio mėn. nusprendė nutraukti sutartį su ieškove, apie sutarties nutraukimą papildomo pranešimo nesiuntė, tiesiogiai neinformavo, o kadangi ieškovė iš statybvietės buvo jau išvykusi (2019 m. gruodis – 2020 m. sausis), todėl atsakovė daugiau jos neįleido, per dizainerę ir architektę informavo, kad daugiau ieškovės paslaugų nebereikia. Apie vandens lašėjimą ieškovė buvo informuota sausio 30 d. elektroniniu laišku.

10.       Liudytoja R. J. 2021 m. birželio 28 d. teismo posėdyje (įrašo laikas nuo 08:39:21 iki 09:34:54) paaiškino, kad ji buvo užsakovės pasamdyta projektuoti ir įgyvendinti interjerą (duomenys neskelbtini). Atsakovė atvykdavo kartą du kartus per mėnesį, buvo nepatenkinta dėl vėlavimų, gavusi sąskaitas sakydavo, kad labai brangu, likus mėnesiui iki renginio atsakovė buvo sunerimusi dėl darbų vėlavimo, svarstė keisti statybininkus, vienąkart prašė paprašyti ieškovės sumažinti kainą. Atsakovės netenkino nekokybiškas lubų, sienų glaistymas, dažymas, todėl buvo 2020 m. sausio mėn. .pasamdyta įmonė perdaryti šiuos darbus. Paaiškino, kad papildomų darbų buvo dėl atsakovės projekto korekcijų, pvz., šviestuvo vietos, vonios atsisakymas, kt. Atsakovė užglaistomus šviestuvus pasirinko spalio ar lapkričio mėn. Dėl lašančio vandens paaiškino, kad naujasis rangovas pastebėjo lašantį vandenį, kreipėsi į ją, o ji – į ieškovės vadovą, kuris davė santechniko numerį. Lašančią detalę uždengė skudurais ir laukė, kol į objektą ateis naujas rangovas. Po 1-1,5 mėn. detalė sprogo ir vanduo užliejo grindis, pakvietė ieškovės vadovą, šis atvyko į objektą ir susitarė, kad jo santechnikas pakeis detalę. Pradžioje ieškovės vadovas žadėjo padengti nuostolius, tačiau vėliau persigalvojo. Už parketo tvarkymą mokėjo atsakovė. Nurodė, kad vėdinimo darbai nebuvo įtraukti į darbų sąmatą. Patikslinti brėžiniai ieškovei buvo siųsti dažniau nei vieną kartą. Paaiškino, kad ieškovės atsiųstų atliktų darbų aktų netikrino, nes neturi specifinių žinių. Ieškovė atliko visus darbus (elektros, lubų, santechnikos darbus), išskyrus nekokybišką glaistymą ir dažymą. MB „Home time“ ištaisė glaistymo ir dažymo trūkumus bei atliko papildomus darbus pagal naujas atsakovės užduotis.

11.       Liudytojas A. Ž. 2021 m. birželio 28 d. teismo posėdyje (įrašo laikas nuo 09:34:54 iki 09:44:46) paaiškino, kad su ieškovės vadovu pažįstami 10 metų, dirba ieškovės objektuose. Atsakovės bute atliko dalį santechnikos darbų – vandentiekio darbus ieškovės detalėmis. Paaiškino, kad detalę sumontavo gerai, tačiau detalė galėjo būti defektuota, todėl iškart ar po kiek laiko vanduo pradėjo varvėti, greitai tai buvo pastebėta, ji pakeista. Dėl lašėjimo su juo susisiekė ieškovės vadovas.

12.       Liudytoja O. L. 2021 m. birželio 28 d. teismo posėdyje (įrašo laikas nuo 09:44:46 iki 10:30:23) paaiškino, kad su atsakove buvo pasirašiusi sutartį dėl konsultacijų dėl interjero įrengimo, o su ieškove bendravo kaip su objekto rangove, apie sutartį tarp ieškovės ir atsakovės nieko nežino. Paaiškino, kad ji prižiūrėjo vizualinę pusę, kad viskas būtų atlikta kaip numatyta brėžiniuose; kad objekte buvo daug darbo, nes objektas senas, kreivos sienos, dalis sprendimų gimdavo vietoje, buvo pakeitimų santechnikoje, vonios kambaryje, nes atsakovė norėjo kitaip, buvo keičiama vamzdžių vieta, vonios pertvaros, lubos. Atsakovė skubino pabaigti darbus iki Kalėdų vakarėlio. Ieškovės darbų trūkumai, kuriuos taisė naujas rangovas, buvo susiję su apdaila, vienu kreivu kampu, nebaigtais darbais vonioje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1329-1044/2021 ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš ieškovės 21 888,68 Eur nuostolių atlyginimą ir 7 913,29 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė ieškovei iš atsakovės 148,50 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės 10,73 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

14.       Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį, kadangi užsakovė (atsakovė) yra fizinis asmuo.

15.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovės susirašinėjimas elektroniniais laiškais su interjero dizainere, architekte, šių asmenų (O. L., R. J.), apklaustų liudytojais, paaiškinimai, kiti byloje surinkti įrodymai, nepatvirtina ieškovės teiginių, kad ieškovė tinkamai realizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.691 straipsnyje įtvirtintą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareigą sutarties vykdymo metu, iškilus klausimams dėl sulygtos konkrečios kainos pakeitimo, esant didesnėms sutarties įvykdymo faktinėms išlaidoms ir atlikus papildomus sutartyje nesulygtus darbus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalių susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, sudarant sąmatą Nr. 4, prieštarauja ieškovės argumentams, kad atsakovė, prašydama atlikti papildomus darbus, perdaryti padarytus darbus, turėjo pati suprasti, kad tai kainuos papildomai – tai neatitinka tarp šalių susiklosčiusio modelio, sąmata įforminant papildomus darbus, ir rangovo pareigos suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad darbų proceso eigoje keitėsi atsakovės „norai, vizijos“, todėl dalis padarytų darbų buvo perdaromi, kita dalis darbų nebuvo numatyta sutartyje, nesudarė pagrindo išvadai, jog atsakovė sutiko su sutartos kainos pakeitimu (padidėjimu net 60 587,52 Eur).

16.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmę išvadą, kad ieškovė informavo atsakovę (elektroniniais laiškais, žodžiu ar kt.), jog dėl atliktų konkrečių darbų perdarymo ar papildomų darbų atlikimo sutarta kaina pakis ir atsakovė su tuo sutiko. Ieškovės manymas, kad atsakovė tai „turėjo žinoti“, kad jai „turėjo būti suprantama“, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrįstas įrodymais. Dėl to pažymėjo, kad nebuvo paneigti atsakovės argumentai, kad ji pasitikėjo ieškove, kaip savo srities profesionale, ir buvo įsitikinusi, kad buto remonto darbai bus atlikti už sutartą kainą, kurią nustatė pati ieškovė. Šiame kontekste pažymėjo ir tai, kad tuo atveju, jeigu, kaip teigė ieškovė, darbų eigoje paaiškėjo, kad tuos pačius (analogiškus) darbus reikia perdaryti, atsiranda nauji papildomi darbai ir pan., o papildomų darbų vertė viršija daugiau nei 45 procentus bendros Buto remonto darbų atlikimo kainos, ieškovė, kaip savo srities profesionalė, turėjo pareigą suderinti su atsakove remonto darbų kainos pasikeitimą. Pažymėjo ir tai, kad ne visuose atliktų darbų aktuose ieškovė atskirai ir aiškiai išskyrė papildomus darbus, aktuose nenurodyta, ar papildomi darbai įtraukti pagal 2019 m. rugpjūčio 27 d. sąmatą, ar pagal konkrečių projektų pakeitimus, suderinimus su atsakove ar pan. Be to, atsakovė, žinodama, jog yra 2019 m. rugpjūčio 27 d. sąmata dėl papildomų darbų, neturėjo pagrindo abejoti, kad pagal pateikiamus atliktų darbų aktus ji priima sąmatoje Nr. 4 numatytus darbus ir mokėjimus atlieka už tokius darbus.

17.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė ieškovės argumentus, kad dėl objekto specifikos (Butas yra senas, sienos kreivos, reikėjo tvarkyti perdangą, papildomai išėmus balastą betonuoti grindis, sudėtingas miegamojo langelio tvarkymas ir pan.) buvo objektyviai neįmanoma numatyti ir įvertinti papildomų darbų, sudarant sutartį, nes ieškovė jau buvo atlikusi darbų atsakovei priklausančiame objekte iki 2019 m. liepos 19 d. sutarties sudarymo (pagal dvi rangos sutartis), ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovė darė kliūtis susipažinti ir įvertinti objekte reikalingus atlikti darbus prieš sudarant sutartį. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog dėl papildomo apmokėjimo su atsakove už kitus papildomus darbus (išskyrus nurodytus 2019 m. rugpjūčio 27 d. sąmatoje Nr. 4) buvo susitarta. Ieškovė nereikalavo didinti sutarties kainos, nesudarė sąmatos ir atsakovės (vartotojo) jokiu priimtinu būdu neinformavo, kad sutarties kaina keisis ir kiek. Sąmata Nr. 5, atliktų papildomų darbų suvestinė, sudaryta 2021 m. sausio 3 d., t. y. po to, kai atsakovė atsisakė sumokėti ieškovei, motyvuodama tuo, kad ji jau yra sumokėjusi sutartą kainą. Taigi, sprendė, jog iš esmės ieškovė (verslininkė) neįvykdė informavimo pareigos ir sąlygos dėl papildomo apmokėjimo už atliktus darbus atsakovei nebuvo žinomos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, į tai, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei pagal 2019 m. liepos 19 d. sutartį pagal sąmatas Nr. 3 ir Nr. 4, kaip nepagrįstą ir neįrodytą atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 31 999,98 Eur skolą pagal šalių sudarytą vartojimo rangos sutartį. Atitinkamai netenkino išvestinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.

18.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė ieškovės argumentus, kad ji nėra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl nekokybiškos detalės, nes pagal CK 6.868 straipsnio 2 dalį šalis, kuri privalo aprūpinti statybą medžiagomis, atsako už jų defektus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovei 60 Eur santechnikos darbų defektų šalinimo išlaidas.

19.       Remdamasis šalių atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2020 m. sausio mėn. paaiškėjus, kad pradėjo lašėti vanduo per vandens filtrą, ir gavusi iš ieškovo santechniko telefono numerį, atsakovė užsuko vandens sklendę, po lašančia vieta pastatė talpą vandeniui surinkti, tačiau Butą valantis asmuo 2020 m. kovo mėn. užmiršo užsukti sklendę ir vanduo, perpildęs talpą, ištekėjo ant parketo ir jį sugadino. Byloje nėra duomenų, kad iki šio įvykio (t. y. beveik per du mėnesius) atsakovė būtų reikalavusi ieškovės operatyviai pakeisti nekokybišką detalę kokybiška (ištaisyti defektą), pasitelkusi kitus asmenis šiam trūkumui pašalinti, nors minėtos faktinės aplinkybės, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad galimą riziką atsakovė suvokė. Šiame kontekste pažymėjo ir tai, kad 2020 m. sausio 14 d. atsakovė sudarė remonto darbų sutartį su kitu rangove MB „Home time“, kuri atliko darbus tuo metu, kada paaiškėjo vandens pratekėjimo faktas. Anot pirmosios instancijos teismo, nurodytos aplinkybės suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad neatsargus ir nerūpestingas atsakovės elgesys, nepakankamas bendradarbiavimas su ieškove prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ir (ar) padidėjimo. Teismo vertinimu, vartotojo statusas nepateisina atsakovės abejingumo ir pasyvumo susiklosčiusiai situacijai, vidutinis ir apdairus vartotojas būtų reikalavęs, kad ieškovė operatyviai pašalintų atsiradusį defektą, kuris kelia akivaizdžią grėsmę, ar ėmusi kitų veiksmų, kad nuostoliai neatsirastų (nedidėtų). Dėl nurodyto sprendė, kad atsakovė savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie nuostolių (parketo suliejimo) atsiradimo.

20.       Iš pateikto atliktų darbų akto pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už 21 000 Eur buvo sutvarkytos (paruoštos dažymui ir nudažytos) Buto sienos, lubos, palangės, radiatoriai. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, susijusius su atsakovės patirtomis išlaidomis ieškovės darbų pagal 2019 m. liepos 19 d. sąmatą Nr. 3 kokybės trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškove, kad pagal MB „Home time“ atliktų darbų akto 13 poziciją sienų hidroizoliacija WC patalpose yra susijusi ne su dažymo darbais pagal 2019 m. liepos 19 d. sąmatą Nr. 3, bet su baigiamaisiais darbais, todėl 173,80 Eur už šiuos darbus neįskaičiavo į 21 000 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų sumą. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, atsakovės patirtų ieškovės nekokybiškai atliktų darbų šalinimo išlaidų (20 826,20 Eur) ir ieškovės nurodomų tokių darbų (15 302,666 Eur) kainų skirtumas susidarė dėl to, kad pagal ieškovės skaičiavimus gruntavimas, patalpų uždengimas plėvele, palangių dažymas, rozečių, jungtukų, šviestuvų demontavimas ir montavimas patenka į dažymo darbų apimtį. Pirmosios instancijos reismo vertinimu, nurodyti ieškovės argumentai nesudarė pagrindo spręsti, kad nurodyti darbai imperatyviai patenka į dažymo darbų apimtį ir rangovas negali jų papildomai apmokestinti. Teismui nepateikta įrodymų, paneigiančių MB „Home time“ atliktų darbų akte nurodytus įkainius ir pagrindžiančių, kad ieškovės nurodomi darbų įkainiai yra objektyviai pagrįsti. Pažymėjo, kad sutartiniai įkainiai priklauso nuo rangovų, kurie veikdami rinkos sąlygomis, skirtingai (vieni mažiau, kiti daugiau) įskaičiuoja visas su paslaugų teikimu susijusias išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant paslaugų teikimui reikalingų priemonių, įrankių, bei kitomis su vykdomais darbais susidarančiomis išlaidomis. Tą patvirtina ir ieškovės pateikta UAB „PSC“ parengta iš esmės analogiškų darbų sąmata, kurių vertė nurodyta 16 012,68 Eur. Be to, įvertino ir tai, kad buvo šalinami kito asmens padarytų darbų trūkumai.

21.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstais pripažino atsakovės argumentus, kad atsakovė susitarė su ieškove dėl remonto darbų bute atlikimo už 152 034,04 Eur su PVM, nes nei pagal vieną rangos sutartį tokia suma tarp šalių nebuvo sutarta; kad ieškovė atsakovei pateikė atliktų darbų aktų už 189 275,17 Eur, nes nei pagal vieną rangos sutartį tokios apimties atliktų darbų aktai nebuvo pateikti . Atsakovė nurodė, kad yra sumokėjusi ieškovei 157 000 Eur, anot atsakovės, tai yra 4 965,96 Eur daugiau, nei buvo numatyta šalių sąmatose, tačiau tokie duomenys (įskaitant mokėjimus pagal kiekvieną sutartį) teismui nepateikti. Pažymėjo, kad atsakovės, kaip vartotojos, statusas ir vartotojui suteikiama papildoma apsauga nereiškia, kad ji neturi pareigos įrodyti pareikšto reikalavimo.

22.       Bylinėjimosi išlaidas paskirstė, atsižvelgęs į bylos trukmę, sudėtingumą, apimtį, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir kt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį – iš dalies, priteisiant atsakovei iš ieškovės 60 Eur nuostolių atlyginimą, likusioje dalyje priešieškinį atmetant; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas atsakovę laikė vartotoja, visame kontekste negalima būtų laikyti, kad ji tarp šalių buvusiame santykyje yra silpnesnioji šalis. Be to, buvimas vartotoja negali sukurti atsakovei teisės neatlygintinai gauti papildomus darbus kitos šalies sąskaita, kadangi tai jau ne silpnesnės šalies teisių gynimas, o nesąžiningas pasipelnymas kito asmens sąskaita. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės nurodyta bei teismo minima teismų praktika vartojimo rangos sutartims, ieškovės įsitikinimu, yra ydinga ir keistina, nes įteisina galimybę fiziniam asmeniui (vartotojui) neatsiskaityti už jam tinkamai atliktus papildomus statybos darbus, jeigu jie viršija pasirašytą pirminę sąmatą ir net jeigu yra vartotojo vėliau pasirašyti atlikti darbų aktai didesnėms, nei pirminėse sąmatose sumoms. Ieškovės manymu, nagrinėjamoje situacijoje būtų galima remtis vartojimo statybos rangos sutarties santykiais tik tuo atveju, jeigu darbai būtų atliekami pagal pirminį projektą sudarytą sąmatą, t. y. be didesnių papildomų pakeitimų. Darbų eigoje atsakovei ekspromtu darant pakeitimus, tikintis greito rezultato, ieškovė neturi objektyvių galimybių numatyti tikros rangos darbų apimties. Tokiu būdu, atsakovę pripažįstant vartotoja, ieškovei perkeliamos atsakovės visų papildomų pageidavimų, pakeitimų, papildomų darbų išlaidos, kas yra nesąžininga ieškovės atžvilgiu. Net profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam asmeniui suprantama, kad sąmatoje nenumatyti papildomi darbai ar perdaryti darbai atsakovės pageidavimu irgi kainuoja ir neteisinga, kad už juos atsakovė gali nemokėti.

23.2.                      Atsakovė nesumokėjusi 31 999,98 Eur sumos, kurią ieškovė laiko atsakovės skola už jai faktiškai atliktus darbus. Būtent šią 31 999,98 Eur. skolos sumą kartu su palūkanomis ir procesinėmis palūkanomis bei bylinėjimosi išlaidomis ieškovė prašė priteisti iš atsakovės.

23.3.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog dėl papildomo apmokėjimo su atsakove už papildomus darbus (išskyrus nurodytus 2019 m. rugpjūčio 27 d. sąmatoje Nr. 4) buvo susitarta, yra nepagrįsta, kadangi teismas tokias išvadas padarė, neobjektyviai vertindamas situaciją, iš esmės atsižvelgdamas tik į atsakovės, bet ne į ieškovės, teiktus paaiškinimus ir įrodymus, nepagrįstai prioritetą suteikdamas formaliam rangos sutarties nuostatų aiškinimui, neatsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, neatsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusį tarpusavio bendravimo modelį. Tarp šalių buvo susiklostęs toks bendravimo modelis, jog tais atvejais, kai atsirasdavo papildomų, pradinėje sutartyje ir sąmatoje nenumatytų darbų, ieškovė apie papildomų darbų papildomas sumas visais atvejais atsakovę informuodavo (per R. J.), ir jokios atskiros sąmatos šiems papildomiems darbams (prieš juos atliekant) nebūdavo rengiamos, nes visi šie papildomi darbai atsirasdavo netikėtai, vėliau (po jų atlikimo) raštu buvo įforminami, įtraukiant juos į atliktų darbų aktus, o atsakovė, gavusi aktus, su jais sutikdama, pasirašydavo šiuos aktus su juose įtrauktais papildomais darbais. Atsakovė visus klausimus spręsdavo, nurodymus duodavo ieškovei ne pati tiesiogiai, bet per savo pasirinktus atstovus, visu sutarties vykdymo laikotarpiu ieškovės atliekamus darbus prižiūrėjo architektė, interjero dizainerė R. J., kuri neleido ieškovei užaktuoti nepadarytų darbų. J. neturi kompetencijos vertinti darbų kainas. J. neturėjo oficialaus rašytinio įgaliojimo veikti atsakovės vardu ir interesais, tačiau visi šalių tarpusavio santykiai vykdavo tik su jos žinia ir tik per ją. Atsakovė, prieš patvirtindama mokėjimus, gaudavo informaciją iš R. J.. Tai sudarė pakankamą pagrindą ieškovei R. J. laikyti atsakovės atstove.

23.4.                      Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai, ar vartotoja buvo informuota, vertintina per vidutinio vartotojo sąvoką. Sutiktina su tokia teismo išvada, tačiau nepaisant to, teismas, pats vertindamas atsakovės informavimą, visiškai neatsižvelgė į ieškovės išdėstytus argumentus, kuriais ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės elgesys neatitinka tokio asmens elgesio standarto. Ieškovės įsitikinimu, tokį elgesio standartą atitinkančiam asmeniui (net jei jis iš anksto ir nebūtų informuotas) turėtų būti savaime suprantama, kad papildomi dėl jo paties įgeidžių atsiradę darbai kainuos papildomai, nes tai reikalauja papildomų laiko, medžiagų, darbo jėgos sąnaudų, ypač jeigu dėl to tenka perdaryti anksčiau padarytus darbus. Atsakovės elgesys rodė, kad ji žinojo, jog suma dėl papildomų darbų didės, nes buvo apie tai informuota per R. J. ir neabejotinai pati tą suvokė. Be to, byloje nėra nei vieno įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti, kad atsakovė nesutiko su didėjančia suma.

23.5.                      Pirmosios instancijos teismo išvadas, kad nei byloje pateikti susirašinėjimai, nei liudytojų parodymai, nei kiti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovė tinkamai realizavo bendradarbiavimo pareigą, paneigia R. J. parodymai pirmosios instancijos teisme.

23.6.                      Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, sąmatos Nr. 4 sudarymo aplinkybės neprieštarauja ieškovės argumentams, ir tik papildomai patvirtina, kad papildomi darbai ir šiuo atveju buvo tik vėliau įtraukiami į atliktų darbų aktus, o sąmata Nr.4 atsirado ne dėl to, kad tuo būtų įforminamas susitarimas dėl būsimų papildomų darbų, bet kad būtų įformintas susitarimas iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. atliktų papildomų darbų. Aplinkybes, kad po 2019 m. rugpjūčio 27 d. sąmatos Nr. 4 pasirašymo buvo atsiradę daug papildomų darbų, neabejotinai patvirtino tiek šalių susirašinėjimas, esantis byloje, tiek liudytojų parodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė.

23.7.                      Liudytojos R. J. teigimu, sudarant pagrindinę sutartį, papildomų darbų buvo neįmanoma numatyti, jie atsirasdavo ne dėl ieškovės kaltės, atsakovė teiraudavosi, kodėl taip brangu ir pan. Atsakovė dėl darbų kainų tik diskutavo su architekte, tačiau jokių pretenzijų ieškovei niekada nereiškė.

23.8.                      Liudytoja O. L. patvirtino, kad ne viską iš anksto buvo galima numatyti net ir brėžiniuose, kuriuose negali būti nurodoma, kad siena yra kreiva, todėl buvo įvairių papildomų darbų, kurie lėmė papildomas išlaidas. Atsakovės nuomonė daug kartų keitėsi, keitė vonios vietą, dėl atsakovės pačios atsirado išlaidos.

23.9.                      Šalys viena kita pasitikėjo, ieškovė turėjo teisėtų lūkesčių, kad atsakovė, pasirašius atliktus darbų aktus su papildomais darbais, atsiskaitys tinkamai, ypač kai tokia šalių elgesio tarpusavio praktika jau buvo nusistovėjusi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutarties turinį aiškino itin formaliai, nepaisydamas tikrųjų šalių ketinimų, ir tikrojo nusistovėjusio tarpusavio bendravimo modelio, kuris abiem šalims buvo priimtinas, ir kurio egzistavimo fakto byloje atsakovė nepaneigė.

23.10.                      Atsakovė pati atsakinga dėl nuostolių, iš ieškovės buvo negalima priteisti 1 002,48 Eur išlaidų atsakovės naudai, todėl atsakovės reikalavimas priteisti 2 004,97 Eur turi būti atmestas visiškai, keičiant sprendimą.

23.11.                      Darbų atlikimo vėlavimą lėmė ne nuo ieškovės priklausančios aplinkybės, o atsakovės sprendimų vėlavimas sukūrė situaciją, kad ieškovei kokybiškai užbaigti apdailos darbus pritrūko laiko. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė. Atsakovė ne tik tinkamai neinformavo ieškovės apie tariamus trūkumus, ne tik nesuteikė termino jiems pašalinti (iš pradžių suteikė terminą, bet vėliau atsisakė leisti ištaisyti trūkumus), bet ir, vienašališkai nusprendusi bei nenutraukusi galiojančios sutarties, kreipėsi į kitus rangovus, ne tik dėl tariamo ieškovės broko taisymo, bet ir dėl papildomų darbų, kurių ieškovė nebuvo atlikusi ir perdavusi atsakovei atliktų darbų aktu, bei ieškovei nebuvo sumokėjusi ir nebuvo įsipareigojusi sumokėti. Be to, be glaisto ir dažymo MB „Home time“ jokių kitų trūkumų netaisė.

23.12.                      Atsakovės naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcingai didelė, todėl turėtų būti visai nepriteista arba būti sumažinta iki 3 000 Eur.

23.13.                      Yra pagrindas priimti papildomą įrodymą.

24.       Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.                      Pareigos įspėti vartotoją apie kainos pasikeitimą nevykdymas neigiamas pasekmes sukelia rangovui, kaip savo srities profesionalui. Ieškovė, neįvykdžiusi rangovo, savo srities profesionalo pareigos – neinformavusi atsakovės apie sutarties kainos pasikeitimus, turi prisiimti dėl to kilusias pasekmes. Šiame ginčo kontekste ieškovė neįvykdė pareigos pranešti apie darbų kainos pasikeitimus atsakovei, aiškiai supranta tokių veiksmų padarinius – negali tikėtis, kad atsakovė sumokės darbų kainos pasikeitimą.

24.2.                      Atsakovė turėjo pareigą sumokėti darbų kainą pagal su ieškove sudarytą sutartį ir šią pareigą įvykdė tinkamai. Atsakovė jau buvo sumokėjusi visą sutarties kainą, nors darbai taip ir nebuvo baigti. Atsakovė dėl Buto remonto visas sumas sumokėjo. Tuo tarpu ieškovė, iš anksto neinformavusi atsakovės apie papildomų darbų poreikį ir remonto darbų bendros, sutartos kainos pasikeitimą, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikalauti, kad atsakovė sumokėtų tariamą 31 999,98 Eur skolą pagal 2019 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitas-faktūras Nr. 892 ir Nr. 832. Ieškovė aiškiai žinojo, kas turi teisę patvirtinti darbų kainos pasikeitimus, todėl argumentai dėl tariamo atstovavimo yra nepagrįsti. Ieškovė nebuvo atidi ir rūpestinga, nes nepaprašė dizainerės R. J. pateikti įgaliojimą, kad galėtų patikrinti, ar ji turi teisę atsakovės vardu keisti sutartą remonto darbų kainą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės teiginys, kad ji apie papildomų darbų papildomas sumas visais atvejai tinkamai informuodavo atsakovę, yra nepagrįstas ir prieštarauja verslo subjektui taikomiems aukštesniems rūpestingumo ir sąžiningumo standartams.

24.3.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tarp šalių susiklosčiusius santykius, atsakovės patirtas defektų šalinimo išlaidas ir ieškovės neveikimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

25.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – tik tarp šalių pasirašytų dokumentų suvestinę.

26.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

27.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

28.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nenurodo, kodėl šis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, taigi, ir nėra duomenų, ar ji negalėjo šio įrodymo pateikti dėl objektyvių aplinkybių. Tačiau ieškovės naujai pateikiamas įrodymas (tik tarp šalių pasirašytų dokumentų suvestinė) gali turėti esminę reikšmę, nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą ir vertinant jo pagrįstumą. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija prijungia ieškovės naujai teikiamą įrodymą.

Dėl bylos esmės.

29.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

30.       Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

31.       Byloje nustatyta, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (Butas). Ieškovė ir atsakovė 2019 m. kovo 14 d. sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo už 364,22 Eur (su PVM) atlikti Buto grindų ir lubų dalinio ardymo darbus. Šalys 2019 m. kovo 27 d. sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo už 18 307,91 Eur (su PVM) atlikti Buto apdailos ir konstrukcijų darbus. Šalys 2019 m. liepos 19 d. sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo už 104 405,15 (su PVM) iki 2019 m. gruodžio 20 d. atlikti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio Buto remonto darbus bei 2019 m. liepos 29 d. sąmatą Nr. 3 šiems darbams. Iš bylos duomenų matyti, jog šalys 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudarė lokalinę sąmatą Nr. 4 dėl papildomų darbų už 28 956,76 Eur. Sutartys pasirašytos ieškovės vadovo ir atsakovės įgalioto asmens T. V.. Ieškovė pagal sąmatas Nr. 3 ir Nr. 4 prie 2019 m. liepos 19 d. sutarties atliko statybos rangos darbus, kurie atsakovei buvo perduoti atliktų darbų aktais, jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos-faktūros: akto Nr. 4 pagrindu išrašyta 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita-faktūra SR Nr. 812 (24 431,26 Eur); akto Nr. 5 pagrindu išrašyta 2019 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaita-faktūra SR Nr. 817 (18 440,96 Eur); akto Nr. 6 pagrindu išrašyta 2019 m. spalio 2 d. PVM sąskaita-faktūra SR Nr. 821 (17 289,00 Eur); akto Nr. 7 pagrindu išrašyta 2019 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita-faktūra SR Nr. 828 (34 498,20 Eur); aktų Nr. 8a ir 8b pagrindu išrašyta 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaita-faktūra SR Nr. 829 (39 953,80 Eur); akto Nr. 9 pagrindu išrašyta 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaita-faktūra SR Nr. 832 (12 046,18 Eur).  Atsakovė pasirašė atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas-faktūras, išskyrus aktą Nr. 9 ir 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą SR Nr. 832. Bylos duomenimis, ieškovė vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 9 ir 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą SR Nr. 832.

32.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo, ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies.

33.       Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu ir jame išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis, apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovės buvimas vartotoja negali sukurti jai teisės neatlygintinai gauti papildomus darbus ieškovės sąskaita. Pažymi, kad atsakovė yra nesumokėjusi 31 999,98 Eur sumos. Ieškovė taip pat laiko, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad dėl papildomo apmokėjimo su atsakove už papildomus darbus (išskyrus nurodytus 2019 m. rugpjūčio 27 d. sąmatoje Nr. 4) buvo susitarta, yra nepagrįsta, kadangi pirmosios instancijos teismas, ieškovės vertinimu, tokias išvadas padarė, neobjektyviai vertindamas situaciją, iš esmės atsižvelgdamas tik į atsakovės, bet ne į ieškovės, teiktus paaiškinimus ir įrodymus, nepagrįstai prioritetą suteikdamas formaliam rangos sutarties nuostatų aiškinimui, neatsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, neatsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusį tarpusavio bendravimo modelį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino priešieškinį iš dalies.

34.       Atsakovė, nesutikdama su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais ieškovės argumentais, atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog ieškovė neįvykdė pareigos pranešti apie darbų kainos pasikeitimus atsakovei, aiškiai supranta tokių veiksmų padarinius – negali tikėtis, kad atsakovė sumokės darbų kainos pasikeitimą. Atsakovė turėjo pareigą sumokėti darbų kainą pagal su ieškove sudarytą sutartį ir šią pareigą įvykdė tinkamai. Atsakovė jau buvo sumokėjusi visą sutarties kainą, nors darbai taip ir nebuvo baigti. Ieškovė aiškiai žinojo, kas turi teisę patvirtinti darbų kainos pasikeitimus, todėl argumentai dėl tariamo atstovavimo yra nepagrįsti. Ieškovė nebuvo atidi ir rūpestinga, nes nepaprašė dizainerės R. J. pateikti įgaliojimą, kad galėtų patikrinti, ar ji turi teisę atsakovės vardu keisti sutartą remonto darbų kainą.

Dėl ieškinio reikalavimų.

35.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovės 31 999,98 Eur skolą už atliktus darbus pagal 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą SR Nr. 829 (neapmokėta 19 953,80 Eur) ir pagal 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą SR Nr. 832 (neapmokėta suma 12 046,18 Eur). Atsakovė su pareikštais reikalavimais nesutiko, nurodydama, jog ji, kaip vartotoja, neturi pareigos sumokėti ieškovei už galimai ieškovės papildomai atliktus darbus, dėl kurių nebuvo tartasi, nes buvo susitarta dėl konkrečios darbų kainos. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, ieškinį atmetė.

36.       Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalis – rangovas – juridinis asmuo (verslininkas) – ieškovė, o užsakovas – yra fizinis asmuo (atsakovė). Todėl šalių sudaryta statybos rangos sutartis kvalifikuotina, kaip vartojimo sutartis, ir taikomos vartojimo rangą reglamentuojančios normos (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas reglamentuojančių normų atžvilgiu (CK 6.644–6.671 straipsniai). 

37.       CK 6.653 straipsnyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles (1 dalis). CK 6.193 straipsnyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-14 nutartis Nr. 3K-3-29/2013).

38.       Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė 2019 m. kovo 14 d. sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo už 364,22 Eur (su PVM) atlikti Buto grindų ir lubų dalinio ardymo darbus. Šalys 2019 m. kovo 27 d. sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo už 18 307,91 Eur (su PVM) atlikti Buto apdailos ir konstrukcijų darbus. Šalys 2019 m. liepos 19 d. sudarė sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo už 104 405,15 (su PVM) iki 2019 m. gruodžio 20 d. atlikti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio Buto remonto darbus bei 2019 m. liepos 29 d. sąmatą Nr. 3 šiems darbams. Iš bylos duomenų matyti, jog šalys 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudarė lokalinę sąmatą Nr. 4 dėl papildomų darbų už 28 956,76 Eur. Minėta, kad sutartys pasirašytos ieškovės vadovo ir atsakovės įgalioto asmens T. V..

39.       Byloje jau nustatyta, kad ieškovė išrašė atsakovei įvairias PVM sąskaitas-faktūras, tame tarpe ir 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SR Nr. 829 bei 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SR Nr. 832, su kuriomis nesutiko atsakovė. Iš 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitos-faktūros serija SR Nr. 829 matyti, kad ji buvo išrašyta aktų Nr. 8a ir 8b pagrindu. Iš 2019 m. gruodžio 2 d. atliktų darbų akto Nr. 8a matyti, kad ieškovė atliko įvairius statybų rangos darbus, kurių kaina siekė 24 248 Eur, o iš 2019 m. gruodžio 2 d. atliktų darbų akto Nr. 8b duomenų matyti, kad ieškovė atsakovės Bute atliko statybos rangos darbus, kurių kaina – 15 705,67 Eur. Šių atliktų darbų aktų pagrindu 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaita-faktūra serija SR Nr. 829 išrašyta iš viso dėl 39 953,80 Eur sumos sumokėjimo. Iš 2020 m. sausio 2 d. atliktų darbų akto Nr. 9 duomenų nustatyta, kad ieškovė atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame Bute atliko statybos rangos darbus, kurių kaina yra 12 046,18 Eur. Šių atliktų darbų aktų pagrindu 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaita-faktūra serija SR Nr. 832 išrašyta dėl 12 046,18 Eur sumos sumokėjimo.

40.       Esminis ginčas dėl šios nutarties 39 pastraipoje nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo yra kilęs, šalims nesutariant dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už statybos rangos darbus, dėl kurių nebuvo susitarimo. Be kita ko, ieškovės teigimu, atsakovė žinojo apie darbų kainų padidėjimą, kadangi buvo informuota per R. J., dėl kurios teisės atstovauti atsakovę tarp šalių taip pat nesutariama. Byloje yra pateiktas 2018 m. spalio 18 d. įgaliojimas, patvirtintas Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaro D. P. (toliau – Įgaliojimas). Iš Įgaliojimo matyti, kad atsakovė įgaliojo T. V. ją atstovauti įvairiose srityse, taigi, ir nagrinėjamo ginčo atveju – statybos rangos teisiniuose santykiuose su ieškove, pasirašant ginčo sutartį ir kitus byloje esančius dokumentus (aktus, PVM sąskaitas-faktūras). Visus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas-faktūras, išskyrus paskutinį aktą Nr. 9 ir paskutinę 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SR Nr. 832, pasirašė Įgaliojimo pagrindu atsakovę atstovaujantis ir atsakovės interesais veikiantis T. V.. Nagrinėjamu atveju už atliktų darbų akte Nr. 9 nurodytus darbus išrašytos 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaitos-faktūros atsakovė nėra sumokėjusi. Tačiau iš bylos duomenų taip pat matyti, kad, nežiūrint to, jog atsakovės įgaliotas asmuo buvo pasirašęs ir atliktų darbų aktus Nr. 8a, 8b bei PVM sąskaitą - faktūrą serija SR Nr. 829, atsakovė nėra pilnai atsiskaičiusi už atliktų darbų aktuose Nr. 8a ir 8b nurodytus atliktus darbus bei nėra sumokėjusi visos sumos, dėl kurios sumokėjimo buvo išrašyta 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaita-faktūra serija SR Nr. 829 (39 953,80 Eur sumai), todėl liko nesumokėta 19 953,80 Eur suma.

41.       Ieškovė pagal sąmatas Nr. 3 ir Nr. 4 prie 2019 m. liepos 19 d. sutarties atliko statybos rangos darbus, kurie atsakovei buvo perduoti atliktų darbų aktais, jų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos-faktūros: akto Nr. 4 pagrindu išrašyta 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita-faktūra SR Nr. 812 (24 431,26 Eur); akto Nr. 5 pagrindu išrašyta 2019 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaita-faktūra SR Nr. 817 (18 440,96 Eur); akto Nr. 6 pagrindu išrašyta 2019 m. spalio 2 d. PVM sąskaita-faktūra SR Nr. 821 (17 289,00 Eur); akto Nr. 7 pagrindu išrašyta 2019 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaita-faktūra SR Nr. 828 (34 498,20 Eur); aktų Nr. 8a ir 8b pagrindu išrašyta 2019 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaita-faktūra SR Nr. 829 (39 953,80 Eur); akto Nr. 9 pagrindu išrašyta 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaita-faktūra SR Nr. 832 (12 046,18 Eur). Atsakovė pasirašė atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas-faktūras, išskyrus aktą Nr. 9 ir 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą SR Nr. 832. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 9 ir 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą SR Nr. 832.

42.       Ginčo atveju šalių sudaryta rangos sutartis yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių ir kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis (CK 6.672 straipsnio 1 dalis), tai, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.

43.       CK 6.674 straipsnio 1 dalyje nustatyta rangovo pareiga iki sutarties sudarymo suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis, kainą, apmokėjimo formą, taip pat, jeigu užsakovas paprašo, kitus su sutartimi ir atliekamu darbu susijusius duomenis. Taigi rangovas turi pareigą suteikti užsakovui būtiną ir teisingą informaciją vykdymu susijusi užsakovo garantija, CK 6.673 straipsnio 1 dalyje – įstatyme įtvirtintas tiesioginis draudimas rangovui reikalauti, kad į vartojimo rangos sutartį būtų įtrauktas papildomas darbas ar paslaugos, ir atitinkama užsakovo teisė atsisakyti apmokėti už sutartyje nenumatytus darbus (CK 6.673 straipsnio 1 dalis).

44.       CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis Nr. 3K-3-281/2009).

45.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2019 m. liepos 19 d. rangos sutarties kaina padidėjo iš esmės dėl to, kad ieškovė turėjo atlikti papildomus, iš anksto nenumatytus, darbus, dėl kurių šalys iš anksto nebuvo sulygusios. Atsakovė teigia, jog ji neturi pareigos mokėti didesnės kainos nei šalių numatyta ginčo sutartimi, dėl papildomų darbų su atsakove nebuvo tartasi ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, jog, pirma, būtina nustatyti, ar iš tiesų ieškovė, atlikdama statybų rangos darbus, numatytus atliktų darbų aktuose 8a, 8b ir 9, veikė savarankiškai, nesant atsakovės sutikimo dėl papildomų darbų atlikimo.

46.        Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė bendradarbiavo su liudytoja R. J., kuri, kaip byloje nurodyta, buvo paskirta prižiūrėti statybų rangos darbus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame Bute. Ieškovė nurodžiusi, jog tam tikrus dokumentus, susijusius su papildomų darbų atlikimu ir atsiskaitymu už juos, įskaitant atliktų darbų aktą Nr. 9 ir 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SR Nr. 832, papildomai pateikė ir R. J.. Atsakovės atstovas byloje taip pat nurodęs, kad atsakovė per R. J. informavo ieškovę apie sutartinių santykių su ieškove pasibaigimą. Taigi, ieškovė su atsakove bendravo, tarpininkaujant R. J.. Pati R. J. pirmosios instancijos teisme patvirtinusi, jog atsakovės buvo pasamdyta projektuoti ir įgyvendinti interjerą atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame Bute. Jos ir atsakovės santykiai buvo pagrįsti pasitikėjimu. Liudytoja R. J. iš esmės nepaneigė ieškovės argumento, jog per ją ieškovė bendravo su atsakove, derino įvairius su Butu susijusius statybų rangos darbus. Be kita ko, papildomi darbai, kaip matyti iš bylos duomenų, buvo įtraukiami į atliktų darbų aktus, o atsakovė, gavusi tuos aktus, prieštaravimų dėl jų nepateikdavo.

47.       Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė buvo tinkamai informuota ir nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės papildomai atliekamų statybų rangos darbų, yra pagrįstas. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovė, nepažeisdama CK 6.653 straipsnio 4 dalies normos reikalavimų, papildomus darbus atliko atsakovės iniciatyva, t. y. turėdama jos sutikimą šiems darbams bei numatytus atliktų darbų aktuose 8a, 8b ir 9. Minėta, kad atliktų darbų aktai Nr. 8a, 8b (39 953,80 Eur sumai) buvo pasirašyti atsakovės atstovo T. V., išskyrus atliktų darbų aktą Nr. 9.

48.        Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tačiau galimos įstatyme numatytos teisinės situacijos, kada viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą (CK 6.694 straipsnis 4 dalis). Tokiu atveju užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Taigi, vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011).

49.       Nagrinėjamu atveju ant 2020 m. sausio 2 d. atliktų darbų akto Nr. 9 nėra nurodytos atsisakymo pasirašyti priežastys, yra tik ieškovės atstovo žyma, jog atsisakyta pasirašyti nepagrįstai. Ieškovės vadovas padaręs analogišką žymą ir ant 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaitos-faktūros. Taigi, nors atliktų darbų aktas Nr. 9 nėra pasirašytas atsakovės atstovo, šie duomenys nepaneigia atsakovės pareigos sumokėti už atliktus darbus, kadangi bylos duomenimis jie atlikti suderinta abiejų šalių valia. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė visus klausimus sprendė, nurodymus ieškovei pateikdavo ne pati tiesiogiai, bet per ją atstovavusius asmenis – R. J., O. L. ir T. V.. Taip pat iš byloje esančios posėdžio pirmosios instancijos teisme medžiagos matyti, kad pakeitimai Bute, derinimai dėl tų pakeitimų vyko atsakovės iniciatyva. Bylos duomenimis ieškovė apie papildomų darbų atlikimui reikalingas sumas ir apie pačius papildomus darbus atsakovę informuodavo per liudytoją R. J.. Byloje esanti elektroninio susirašinėjo medžiaga patvirtina, jog ieškovei buvo siųsti brėžiniai ir atitinkamos užduotys, kurios lėmė papildomų darbų atsiradimą, taigi, ir ginčo sutarties kainos padidėjimą. Iš liudytojos R. J. parodymų pirmosios instancijos teisme galima spręsti, kad atsakovė su liudytoja diskutavo dėl kainų už papildomus darbus, tačiau tai savaime nelemia to, kad taip atsakovė išreiškė ieškovei nesutikimą dėl papildomų darbų, taigi, ir pretenzijų dėl to neteikė. Bylos duomenys patvirtina, kad  ne visus darbus ieškovei buvo įmanoma iš anksto numatyti. Šią aplinkybę byloje patvirtino ir liudytoja O. L.. Teismo posėdžio metu ieškovo vadovas taip pat nurodė, kad darbų eigoje architektė O. L. siųsdavo žinutes dėl pakeitimų ir prašydavo iš karto juos daryti, todėl darbų nespėdavo įtraukti į sąmatą, viskas vyko ekspromtu. Taip pat nurodė, kad jei nebūtų papildomų darbų, darbų kaina būtų buvusi tokia, kokia nurodyta sutartyje. 

50.       Pažymėtina, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje neginčijo ir neginčija atliktų darbų aktų teisėtumo ir pagrįstumo, jos esminis nesutikimo su ieškovės reikalavimais argumentas – didesnė nei sutartyje nustatyta kaina, be to, ieškovė iš anksto neinformavo atsakovės apie papildomų darbų poreikį. Tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove, pripažįsta, kad bylos duomenimis papildomų darbų poreikis atsirado būtent atsakovės iniciatyva. Taigi, ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė tinkamai nerealizavo šalių kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo, yra nepagrįsta. Kaip byloje jau nustatyta, esantys duomenys patvirtina, jog ieškovės ir atsakovės santykiuose tarpininkavo R. J.. Vien tai, kad ji neturėjo oficialaus įgaliojimo veikti atsakovės vardu ar interesais, savaime nepaneigia bendradarbiavimo fakto. Pažymėtina, jog liudytoja R. J. už atsakovę su ieškove nepasirašinėjo jokių dokumentų, sutarčių ir kt. Šią atsakovės teisę, veikiant jos interesais, įgyvendino Įgaliojimo pagrindais veikęs T. V. – pasirašė ginčo sutartį, aktus, PVM sąskaitas-faktūras.

51.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas jau išdėstyta, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės reikalavimų nepagrįstumo, nėra teisingos. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievole?s turi bu?ti vykdomos sa?žiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal i?statymu? ar sutarties nurodymus, o kai tokiu? nurodymu? ne?ra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). 

52.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovės reikalavimų pagrįstumą, t. y. nėra duomenų, paneigiančių atsakovės pareigą sumokėti ieškovei už jos atliktus darbus ir perduotą rezultatą, todėl yra pagrindas tenkinti ieškinį ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 31 999,98 Eur skolą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 917,61 Eur palūkanas.

53.       Palu?kanas pagal prievoles gali nustatyti i?statymai arba šaliu? susitarimai (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad termina? i?vykdyti pinigine? prievole? praleide?s skolininkas privalo moke?ti penkiu? procentu? dydžio metines palu?kanas už suma?, kuria? sumoke?ti praleistas terminas, jeigu i?statymai ar sutartis nenustato kitokio palu?kanu? dydžio. Praleide?s pinigine?s prievole?s i?vykdymo termina? skolininkas privalo moke?ti už termino praleidima? sutarc?iu? ar i?statymu? nustatytas palu?kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

54.       Ieškovė pirmosios instancijos teisme ieškiniu prašė priteisti iš viso 917,61 Eur palūkanas, susidariusias dėl to, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę atsiskaityti su ieškovę už pastarosios atliktus statybų rangos darbus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė ir atsakovė ginčo sutarties 5.2 punktu susitarė, jog atsakovė, uždelsusi atsiskaityti už darbus per 10 kalendorinių dienų, ieškovei moka 0,02 procento dydžio delspinigius už nesumokėtą sumą už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Taigi, ieškovė prašo nuostolių atlyginimo kitokia, nei sutartyje sulygta, forma – palūkanomis (metinė norma penki procentai). Be kita ko, iš byloje esančios palūkanų paskaičiavimo lentelės matyti, jog ieškovė už prievolės atsiskaityti pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija SR Nr. 829 termino praleidimą prašo 604,08 Eur. Terminas atsiskaityti pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą suėjo 2019 m. gruodžio 7 d., todėl dienų skaičius per visą laikotarpį, už kurį prašo priteisti palūkanas ieškovė, yra 221. Ieškovė už prievolės atsiskaityti pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija SR Nr. 832 termino praleidimą prašo 313,53 Eur. Terminas atsiskaityti pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą suėjo 2020 m. sausio 7 d., todėl dienų skaičius per visą laikotarpį, už kurį prašo priteisti palūkanas ieškovė, yra 190. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog, viena vertus, ieškovė prašo priteisti palūkanas už ilgesnį nei 180 dienų terminą, kuris būtų maksimalus tuo atveju, jei ieškovė prašytų priteisti delspinigius ginčo sutarties 5.2 punkto pagrindu. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti palūkanų, kaip nuostolių už termino įvykdyti prievolę praleidimą, suma yra mažesnė nei būtų delspinigių, todėl nėra pagrindo nesutikti su ieškovės reikalavimu priteisti palūkanas, kaip nuostolius.

55.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo tenkina ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisia 917,61 Eur palūkanas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

56.       Ieškovė be pagrindinio reikalavimo ir reikalavimo priteisti 917,61 Eur palūkanas ieškinyje taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

57.       Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo moke?ti i?statymu? nustatyto dydžio palu?kanas už priteista? suma? nuo bylos iške?limo teisme iki teismo sprendimo visiško i?vykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, minėta, nustatyta, kad termina? i?vykdyti pinigine? prievole? praleide?s skolininkas privalo moke?ti penkiu? procentu? dydžio metines palu?kanas už suma?, kuria? sumoke?ti praleistas terminas, jeigu i?statymai ar sutartis nenustato kitokio palu?kanu? dydžio.

58.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad ieškinys yra tenkinamas, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ir ieškinio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškinio reikalavimas priteisti procesines palūkanas tenkinamas ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (32 917,59 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl priešieškinio reikalavimų.

59.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino priešieškinį iš dalies. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

60.       CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sa?lygu?, de?l kuriu? darbu? rezultatas negali bu?ti naudojamas pagal sutartyje nurodyta? paskirti? arba pabloge?ja jo naudojimo pagal sutartyje nurodyta? paskirti? galimybe?s (sa?lygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalia? paskirti?, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teise?, jei i?statymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

61.       Darbu? rezultato prie?mimo metu arba jo naudojimo metu nustac?ius darbu? rezultato tru?kumus, užsakovas turi per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti viena? iš CK 6.665 straipsnyje numatytu? reikalavimu? arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti tru?kumu? šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

62.       Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, šalindama ieškovės atliktų statybų rangos darbų trūkumus, sudarė sutartį su kita rangove, įgijo teisę reikalauti išlaidų už trūkumų šalinimą atlyginimo. Atsakovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš ieškovės 21 000 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovė su tuo nesutiko, nurodydama, jog atsakovė nesuteikė jai termino trūkumams ištaisyti, ji šių darbų į atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas-faktūras neįtraukė ir neprašo priteisti iš atsakovės. Iš 2019 m. liepos 19 d. lokalinės sąmatos Nr. 3 nustatyta, kad į 2019 m. liepos 19 d. sutartyje nurodytų darbų kainą buvo įskaičiuoti lubų, sienų paviršių glaistymo, dažymo darbai. Kaip pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė šiuos darbus atliko nekokybiškai (ieškovės teigimu, darbus reikėjo atlikti iki 2019 m. gruodžio 20 d., nes tą dieną buvo suplanuota atsakovės šventė, todėl ji tikėjosi šiuos trūkumus ištaisyti vėliau per 2020 m. sausio mėn.; pati ieškovė pirmosios instancijos teisme teigė, jog dažymas buvo atliktas skubotai, nekokybiškai, sienos, lubos nebuvo nuglaistytos, neparuoštos dažymui). Byloje nustatyta, kad šalys susitarė, jog ieškovė darbus atliks iki 2019 m. gruodžio 20 d. Byloje nėra duomenų, kad šis terminas būtų šalių pratęstas.

63.       Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės nepaneigia, kad kai kurie iš atliktų darbų Bute turėjo trūkumų, dėl kurių šalinimo atsakovė sudarė sutartį su MB „Home time“. Vien tai, kad ieškovė nespėjo pati pašalinti atliktų darbų trūkumų, nešalina jos pareigos atlyginti atsakovei pastarosios patirtus nuostolius dėl tokių trūkumų šalinimo. Ieškovė, ginc?ydama defektu? šalinimo kainos dydi? ir teikdama, kad atsakove?s pateikta defektu? šalinimo sa?mata yra nepagri?stai didele?, nepateike? jokiu? konkrec?iu? i?rodymu?, kurie patvirtintu? jos argumentus, tode?l teiginiai apie kainos nepagri?stuma? laikytini nei?rodytais. Be to, ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių MB „Home time“ atliktų darbų akte nurodytus įkainius ir pagrindžiančių, kad ieškovės nurodyti darbų įkainiai yra objektyviai pagrįsti. Ieškovė taip pat nepagrindė, dėl ko iš esmės turėtų teismas atsakovės naudai priteisti gerokai mažesnę sumą – tik 60 Eur.

64.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, jog dėl patirtų nuostolių yra atsakinga pati atsakovė ir kad ne dėl ieškovės kaltės atsakovė patyrė išlaidas, atmetami, kaip nepagrįsti.

65.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, bei remdamasi CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, CK 6.666 straipsniu, CK 6.678 straipsnio 1 dalimi, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino iš dalies priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Dėl procesinės bylos baigties.

66.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

67.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

68.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs materialinę ir proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas pakeisti dalyje dėl ieškinio atmetimo ir šioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai; kitoje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

69.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.

70.       Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas dalyje dėl ieškinio atmetimo ir šioje dalyje yra priimamas naujas sprendimas, ieškinį tenkinant visiškai, yra pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

71.       Ieškovė byloje sumokėjo 719 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1 350 Eur išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą.

72.       Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

73.       Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

74.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje atliktus šalių veiksmus, sprendžia jog ieškovės išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą yra pagrįstos, nėra per didelės, neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų dydžių, todėl priteisiamos.

75.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės naudai iš viso priteisiamos 2 069 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

76.       Ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma atsakovės naudai. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės išlaidų už advokato teisinę pagalbą duomenimis, sprendžia, jog jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad šias išlaidas sudaro ir sumos, atsakovės sumokėtos už atsikirtimų į ieškinį rengimą. Atsakovė už prašymo dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo termino pratęsimo parengimą sumokėjo 240 Eur, už atsiliepimą į ieškinį bei atsiliepimo derinimą iš viso sumokėjo 960 Eur. Taigi, šioje dalyje atsakovė patyrė iš viso 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas perskaičiuoti atsakovės naudai pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą, ją sumažinant iki 6 713,29 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

77.       Ieškovė sumokėjusi 1 046 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 700 Eur už advokato padėjėjo pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. tenkinama tik pusė apeliacinio skundo materialiojo reikalavimo, netenkinant dalyje dėl priešieškinio, tai yra pagrindas priteisti tik pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme – 523 Eur dalį žyminio mokesčio ir 350 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, iš viso 873 Eur.

78.       Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, yra pagrindas atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą, proporcingą nepatenkintai apeliacinio skundo daliai – 1 070,85 Eur.

79.       Atsižvelgiant į tai, atsakovės naudai iš ieškovės priteisiama 1 070,85 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.200 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu, 6.644 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškinys, pakeisti ir šioje dalyje ieškinį tenkinti visiškai: priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų rangovas“, juridinio asmens kodas 125541267, iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 999,98 Eur (trisdešimt vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir devyniasdešimt aštuonių centų) skolą, 917,61 Eur (devynis šimtus septyniolika eurų ir šešiasdešimt vieną centą) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 32 917,59 Eur (trisdešimt dviejų tūkstančių devynių šimtų septyniolikos eurų ir penkiasdešimt devynių centų) sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 069 Eur (du tūkstančius šešiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Pakeisti atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų rangovas“, juridinio asmens kodas 125541267, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimu priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti 6 713,29 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus trylika eurų ir dvidešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų rangovas“, juridinio asmens kodas 125541267, iš atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 873 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybų rangovas“, juridinio asmens kodas 125541267, 1 070,85 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt eurų ir aštuoniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos                                                                                                                  Rūta Burdulienė

          Jadvyga Mardosevič

          Rosita Patackienė