Civilinė byla Nr. e2S-895-777/2019
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08284-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.14.8.9; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.4.1; 3.3.4.6
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 6 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens V. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018 pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
2.1. Apie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį pareiškėja sužinojo tik 2018 m. gruodžio 20 d. vykusio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų susirinkimo metu. Teigia, jog jai nebuvo žinoma apie DNSB „(duomenys neskelbtini)“ visuotiniame narių susirinkime priimtą sprendimą reorganizuoti bendriją.
2.2. A. E. teismui pateikė prašymą dėl DNSB „(duomenys neskelbtini)“ teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ atšaukimo neturėdamas teisės, kadangi jis nebuvo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ narys, jam nuosavybės teise nepriklauso butas ar kitos paskirties patalpa nė viename iš namų, kurių administravimui buvo įsteigta DNSB „(duomenys neskelbtini)“, jis nebuvo išrinktas bendrijos pirmininku, taip pat 2018 m. rugpjūčio 20 d. vykusio pakartotinio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizacinio susirinkimo (butų savininkų) pakartotinis susirinkimo protokolas suklastotas ir yra niekinis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens V. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12187-769/2018 ir kartu su priedais grąžino prašymą padavusiam asmeniui.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad iš suinteresuoto asmens pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiškėja ginčija 2018 m. rugpjūčio 20 d. vykusio pakartotinio DNSB „(duomenys neskelbtini)“ reorganizacinio susirinkimo (butų savininkų) pakartotinio susirinkimo protokolo teisėtumą, mano, kad šis yra suklastotas, kad susirinkime nebuvo kvorumo, kad A. E. negalėjo būti išrinktas pirmininku ir pan.
4.2. Teigia, jog bylose dėl teismo leidimų išdavimo nėra priimamas sprendimas dėl ginčo esmės, nes pats ginčas nėra nagrinėjamas. Nurodė, kad CPK XXXIX skyrius numato, jog byla nagrinėjama neatsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla dėl teisės, beveik visais atvejais pagal CPK 582 straipsnį priimta nutartis nėra skundžiama; bylose dėl teismo leidimo išdavimo teismas atlieka apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų dėl teisės sprendimu, todėl darė išvadą, kad tokio pobūdžio bylose negali būti sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutartį ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad teismas nutartį nepagrįstai motyvuoja teismo leidimų išdavimo institutu bei aplinkybe, kad tokiose bylose klausimas nėra sprendžiamas iš esmės. Teigia, jog šioje byloje pareiškėjas A. E. kreipėsi į teismą ne dėl leidimo išdavimo, o dėl juridinio asmens statuso „inicijuojamas likvidavimas“ atšaukimo.
6.2. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodo, jog dėl to, kad pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas CPK XXXIX skyriuje numatyta supaprastinto proceso tvarka, byloje negalima atnaujinti proceso. Šios nutartys apeliacine tvarka neskundžiamos. Mano, jog teismui atsisakius priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš esmės buvo sudarytos galimybės pareiškėjui piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, dėl ko suklaidinus teismą buvo priimta nepagrįsta ir neteisėta nutartis. Teigia, jog siekiant ištaisyti susidariusią padėtį ir pašalinti nepagrįsta nutartimi sukeltas pasekmes, nesant galimybės jos skųsti apeliacine tvarka, vienintelė išeitis yra proceso atnaujinimas.
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).
11. CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra pasisakęs, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 2-3 dalys); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Kiekvienoje iš šių stadijų atliekami jai priskirtini veiksmai.
12. Kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, pradinėje stadijoje – sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas tik patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai – atsisako prašymą priimti.
13. Iš minėtos teisės normos dispozicijos matyti, kad sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą patikrinama tik tai, ar šis prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektais, atitinkamai sprendžiant trūkumų (ne)šalinimo klausimus, taip pat tai, ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų pagrindų, sąlygojančių atsisakymą priimti prašymą. Šiuo atveju prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje teismas gali atsisakyti priimti prašymą tik tokiu atveju, kai paduotas prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ar neteismingas tam teismui, arba jeigu prašymą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kitų klausimų nagrinėjimas šioje pradinėje – pareiškimo priėmimo – procesinėje stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą iš esmės konstatavo, jog bylose dėl teismo leidimų išdavimo nėra priimamas sprendimas dėl ginčo esmės, nes pats ginčas nėra nagrinėjamas, o toks teismo leidimas iš esmės atlieka apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų dėl teisės sprendimu, todėl darė išvadą, kad tokio pobūdžio bylose negali būti sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Civilinėje teisėje galioja principas – leidžiama viskas, kas neuždrausta. Tai reiškia, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje teismas gali atsisakyti priimti prašymą tik tokiu atveju, kai paduotas prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ar neteismingas tam teismui, arba jeigu prašymą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kitų klausimų nagrinėjimas šioje pradinėje – pareiškimo priėmimo – procesinėje stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirtas. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).
15. Civilinio proceso kodekse yra numatytas baigtinis sąrašas bylų kategorijų, kurios negali būti proceso atnaujinimo objektu, t. y. civilinio proceso atnaujinimas yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę, taip pat bankroto bylose (CPK 366 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog civilinio proceso įstatymas nedraudžia proceso atnaujinimo dėl teismo leidimų išdavimo todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika bei civilinėje teisėje galiojančiu principu: „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašymas atnaujinti procesą dėl teismo leidimų išdavimo gali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad kiti argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina bei prašymas dėl proceso atnaujinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog 2019 m. balandžio 24 d. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybinės įmonės „Registrų centras“ prašymas dėl procesinių teisių perėmimo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas šia nutartimi panaikintas bei prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas perduotas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, todėl prašymo dėl procesinių teisių perėmimo klausimas taip pat perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Jolanta Gailevičienė