Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-238-785/2015;

Proceso Nr. 4-69-3-00595-2015-9;

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti R. B. skundą,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teisme 2015 m. sausio 22 d. buvo gautas pareiškėjos R. B. skundas, kuriuo ji prašo atnaujinti praleistą nutarimo apskundimo terminą ir skundą priimti nagrinėti, panaikinti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Vilkijos policijos nuovados pareigūno 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir tyrimą atnaujinti.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. B. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Vilkijos policijos nuovados pareigūno 2014 m. gruodžio 23 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Atskiruoju skundu pareiškėja R. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių ir R. B. skundą priimti nagrinėti. Atskirajame skunde nurodoma, jog procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku, tačiau nutarimas R. B. jos gyvenamosios vietos adresu iš viso nebuvo išsiųstas. Nutarimas pareiškėjos interesus atstovavusiai advokatei buvo išsiųstas praėjus beveik dviem savaitėms po jo priėmimo. Todėl apie priimtą nutarimą buvo sužinota tik advokatei jį gavusi 2015 m. sausio 5 d., t.y. praėjus 13 dienų po jo priėmimo. Akivaizdu, kad likęs laikas (mažiau nei 5 darbo dienos) skundui paduoti yra nepakankamas laiko tarpas procesiniam veiksmui atlikti. Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 291 str., atstovai turi teisę paduoti skundą tik tuo atveju, kai tai neprieštarauja raštu išreikštai atstovaujamojo valiai. Faktas, jog procesinis sprendimas pareiškėjai net gi nebuvo siunčiamas, o pareiškėjos advokatei įteiktas beveik pasibaigus jo apskundimo terminui, pripažintinas svarbia priežastimi, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad nutarimas nebuvo tinkamai ir savalaikiai įteiktas pareiškėjai, tokiu būdu, nesuteikiant jai įstatyme įtvirtintos galimybės šį nutarimą laiku apskųsti. Pareiškėjos teisė į teismine gynyba negali būti apribota dėl to, kad nutarimą priėmęs pareigūnas pažeidė ATPK 257(1) nuostatas bei 288 str. 2 d. numatytą 3 dienų terminą. Nutarimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja R. B. ir jos interesus atstovaujanti advokatė nebuvo informuotos apie pažeidimo nagrinėjimo datą ir galimą sprendimo priėmimo laiką. Nors asmuo turėtų domėtis savo bylos eiga, tačiau jis nėra įpareigotas išsireikalauti iš institucijos priimtą sprendimą, kad turėtų pakankamai laiko jį apskųsti. Pažymėtina, kad pareiškėjos interesus atstovaujanti advokatė, gavusi nutarimo nuorašą, nedelsiant susisiekė su R. B., informavo apie priimtą nutarimą, o pareiškėja savo ruožtu veikė pakankamai operatyviai, nepiktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Negavusi skundžiamo nutarimo, pareiškėja objektyviai neturėjo jokių galimybių laiku, per ATPK 293 str. numatytą 20 dienų terminą, paduoti skundo. Be to, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga.

Atskirajame skunde taip nurodoma, kad teismas suklydo nurodęs, kad nėra objektyvių priežasčių, lėmusių termino skundui paduoti praleidimą. Ši išvada yra nepagrįsta ir šališka, o nutartis priimta nesivadovaujant nuosekliai formuojama teismų praktika (panašiais atvejais analogiška praktika taikyta LVAT bylose Nr. N575-119/2013; Nr. N575-118/2013; N575-1325/2012 , Nr. N575-1299/2012; 2013-08-30 Panevėžio apygardos teismo nutarimas byloje Nr. ATP-414-366/2013; 2014 m. liepos 21 d. Kauno apygardos teismo nutarimas byloje Nr. ATP-850-397/2014). Teigiama, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių, todėl terminas turi būti atnaujintas. Pareiškėja R. B. šiuo metu laikinai gyvena ir dirba užsienyje (Anglijoje). Pareiškimo tyrimo metu (laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo iki 2015 m. vasario mėn.) ji buvo išvykusi iš Lietuvos, kas taip pat laikytina objektyvia ir svarbia skundo teismui padavimo termino praleidimo priežastimi. Pareiškėjos interesus atstovaujanti advokatė nuosekliai ir aktyviai (telefonu, elektroninio laiško forma) domėjosi tyrimo eiga, ką patvirtina bylos medžiaga.

Be to, priėmus nutarimą prasidėjo šventinis, Kalėdinis laikotarpis, kurio metu buvo oficialiai paskelbtos ne darbo dienos, kas taip pat laikytina objektyvia kliūtimi. Taip pat nepagrįsta yra teismo išvada, kad advokatė skundui parengti turėjo pakankamai laiko, nes gavusi nutarimą, per likusias 5 dienas iki termino skundui paduoti pabaigos, advokatė turėjo susisiekti su pareiškėja, ją supažindinti su priimtu procesiniu sprendimu, gauti ir susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga, kvalifikuotai parengti skundą ir jį perduoti pareiškėjai pasirašyti.

Atsiliepime Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Vilkijos policijos nuovados viršininkas V. F. prašo netenkinti R. B. skundo ir pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjos R. B. atskirasis skundas netenkintinas.

Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. numato, jog įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, todėl ATPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas.

ATPK 293 str. įtvirtinta, jog skundas nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį, pareiškėjo prašymu, rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nutarimas priimtas 2014 m. gruodžio 23 d. Taigi, vadovaujantis ATPK 293 str., paskutinė termino diena apeliaciniam skundui paduoti laikytina 2015 m. sausio 12 d. Tačiau R. B. skundas, dėl kurio priėmimo kyla ginčas šioje byloje, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Vilkijos policijos nuovadoje buvo gautas 2015 m. sausio 19 d. ir išsiųstas Kauno apylinkės teismui, kur buvo gautas tik 2015 m. sausio 22 d. (t. y. praleidusi įstatymo numatytą terminą).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą, taip pat proceso teisės normų pažeidimas pirmosios instancijos teisme, jei dėl to asmens galimybės realizuoti apeliacijos teisę buvo nepagrįstai suvaržytos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-118/2013, Nr. N-1-1932/2007, Nr. N-1-1218/2007).

Šioje byloje pagrįstai nustatyta, jog skunde nurodytos aplinkybės, sukliudžiusios laiku paduoti apeliacinį skundą, nelaikytinos pakankamomis ir svarbiomis termino atnaujinimui. Pažymėtina, jog skundo padavimo termino pradžią įstatymas sieja ne su nutarimo įteikimo aplinkybe, o su nutarimo priėmimo diena, todėl sprendžiant dėl praleisto termino pati nutarimo įteikimo ar neįteikimo aplinkybė nėra esminė, svarbu nustatyti, ar asmuo žinojo, buvo informuotas apie pažeidimo nagrinėjimo datą ir galimą sprendimo priėmimo laiką. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. B. interesus atstovaujančiai advokatei A. V. nutarimas buvo įteiktas 2015 m. sausio 5 d., kai terminas dar nebuvo pasibaigęs, todėl advokatė turėjo realią galimybę skundą pateikti laiku. Be to, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad R. B. ir ją atstovaujanti advokatė, privalėjo pačios domėtis bylos eiga ir būti aktyvios. Kartu su atskiruoju skundu advokatė A. V. pateikė elektroninio susirašinėjimo nuorašus iš kurių matyti, jog ji domėjosi tyrimo eiga. Matyti, kad kontaktavo su Kauno apskrities VPK kelių policijos viršininku D. Č. ir Vilkijos policijos nuovados raštvede V. J., kuri 2014 m. gruodžio 19 d. informavo advokatę, jog R. B. pareiškimo tyrimą atlikti yra pavesta tyrėjui G. M., kuris 2014 m. gruodžio 23 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Elektroniniame laiške buvo nurodytas tyrėjo G. M. mobilaus telefono numeris ir elektroninio pašto adresas. Advokatė A. V., turėdama tyrėjo kontaktinius duomenis, galėjo iš karto su juo susisiekti ir pasiteirauti dėl tolimesnės tyrimo eigos bei susižinoti apie priimtą nutarimą, tačiau nebuvo pakankamai aktyvi ir to nepadarė.

Dėl skunde paminėtų nutarčių, pažymima, jog kiekvienas atvejis teismo privalo būti vertinamas individualiai, ir tik, jei bylos aplinkybės tapačios – remtis suformuotu precedentu, tačiau skunde nurodytose nutartyse aplinkybės nėra laikomos tapačiomis.

Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl advokatės A. V. ir pareiškėjos R. B. subjektyvių veiksmų, t.y. neveikimo, o būtent nepakankamo atidumo ir rūpestingumo. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30215 straipsnio 6 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį nepakeistą ir R. B. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                           Ramūnas Antanavičius