Baudžiamoji byla Nr. 1-3427-1011/2023

Proceso Nr. 1-01-1-16459-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.; 2.3.4.3; 2.1.10.1

 (S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gruodžio 19 d.

 Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,

sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,

dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,

kaltinamajam R. P., jo atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, sukūręs šeimą, dirbantis UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotoju ir vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2018-11-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

R. P. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių girtumas, o būtent:

2023-05-07, apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „H. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į namo tvorą ir iki eismo įvykio nustatymo vartojo alkoholį, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė daugiau kaip 1,51 promilių, o būtent 2,35 promilių neblaivumą.

Tokiais veiksmais R. P. įvykdė 2811 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamasis R. P. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad jam pareikštuose kaltinimuose faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju privažiavęs prie gyvenamojo namo tvoros norėjo priparkuoti automobilį, kad šis nekliudytų judėjimui, tačiau parkuodamasis užkliudė pašto dėžutę, įlenkė 2 tvoros strypus. Dėl to susinervino ir išgėrė automobilyje buvusį degtinės butelį. Vėliau priėję kaimynų vaikai pasakė, kad iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams iš pradžių jis aiškino, kad vairavo ne jis, nes buvau išgėręs. Tačiau išsiblaivęs papasakojo viską, kaip buvo. Eismo įvykio metu vairavo jam priklausantį automobilį H. S.. Po alkoholio pavartojimo į namus važiuoti neketino, nes gyvena nuo įvykio vietos netoliese, apie 500 metrų atstumu. Už apgadintą pašto dėžutę maždaug po mėnesio sumokėjo savininkei E. P. 30 Eur, daugiau ji pinigų nereikalavo; jo žiniomis dar žalos dalį atlygino ir draudimo bendrovė. Gailiuosi dėl savo veiksmų, po to alkoholio daugiau nevartojo, jokių administracinių nusižengimų nėra įvykdęs. Šiuo metu įsidarbino apsaugos tarnyboje, jo darbu vadovai patenkinti. Nurodo, kad sutuoktinė jam yra autoritetas; ji yra protinga, turi aukštąjį išsilavinimą. Laidavimo taikymo atveju įsiklausytų į jos patarimus. Tvirtina, kad daugiau jokių naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų nepadarytų.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis R. P. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo  padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas ((duomenys neskelbtini) str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taip pat pačių veikų padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

2023-11-03 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo R. P. parodymai, kad savo kaltę pripažįsta ir laikosi anksčiau, t. y. 2023-06-14, įtariamojo apklausos metu duotų parodymų. Nori patikslinti, kad išgėrė alkoholį po eismo įvykio, kadangi susinervino dėl pašto dėl to, kad apgadino pašto dėžutę. Praėjus kuriam laikui, asmeniškai atvyko pas E. P., kuriai atlygino 30 Eur žalą. Jo žiniomis AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo E. P. 2023-05-07 eismo įvykio padarytų apgadinimų 249 Eur draudimo išmoką. Taip pat nori pažymėti, kad eismo įvykio metu įlenktus 2 tvoros strypus ištiesino rankomis, t. y. atstatė iki eismo įvykio buvusią būklę  (b. l. 97–99).

2023-06-14 ikiteisminio tyrimo metu apklausto įtariamojo R. P. parodymai, kad savo kaltės nepripažįsta. 2023-05-07 buvo namuose, apie 17 val. turėjo susitikti su A., kuris kartais būna adresu (duomenys neskelbtini). A. K. žino, minėtu adresu gyvena moteris vardu E., jam iš matymo pažįstama. Neatsimena kelintą valandą važiavo pas jį, tačiau negėrė prieš atsisėdant už vairo alkoholinių gėrimų ir nevairavo automobilio išgėręs. Atvažiavus adresu (duomenys neskelbtini), norėjo prisiparkuoti arčiau tvoros tam, kad pravažiuotų kitos transporto priemonės, kadangi gatvė yra siaura. Parkuodamasis netyčia įlenkė pašto dėžutę, kabančią prie tvoros, ir 2 tvoros strypus. Apžiūrėjęs apgadinimus paskambino A. ir pasakė, kad jau atvažiavo, apie apgadinimus nieko nepasakė, nes susinervino. A. jam atsakė, kad yra už 100 km, tad bus tik už valandos. P. E., kuriai apgadino tvorą ir pašto dėžutę, nebuvo užėjęs, kadangi jos nepažįsta. Ji iš namų taip pat nebuvo išėjusi. Į įvykio vietą nekvietė policijos pareigūnų, nes norėjo apgadinimus išsiaiškinti su A. Dėl padarytų tvoros ir pašto dėžutės apgadinimų labai susinervino ir išgėrė 0,5 l degtinės butelį, kuris buvo automobilio daiktadėžėje. Išgėręs laukė A. sėdėdamas automobilio keleivio pusėje, nes nenorėjo vairuoti išgėręs. Sėdint automobilyje priėjo vaikai ir pasakė, kad iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai įformino eismo įvykį, davė jam papūsti į alkotesterį. Pareigūnams pasakė, kad automobilį vairavo ne jis, o kažkas kitas. Žino, kad po eismo įvykio iki aplinkybių išaiškinimo negalima vartoti alkoholinių gėrimų, tačiau tai padarė, nes susinervino dėl pašto dėžutės. Kaltės nepripažįsta, neblaivus transporto priemonės nevairavo (b. l. 83–86).

2023-05-07 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nustatyta, kad 2023-05-07, 17.20 val. alkotesteriu (alkoholio matuokliu) D. A. 7510 Nr. ARKB-0369 (patikros sertifikato  Nr. 1752684) patikrinus alkoholio koncentraciją R. P. iškvėptame ore, buvo nustatytas                                 2,42 promilių girtumas, 17.38 val. atlikto antrojo patikrinimo metu – 2,39 promilių girtumas                                (b. l. 17–20).

2023-05-08 ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos J. O. parodymai, kad jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo smūgį. Iš pradžių pagalvojo, kad tai jo anūkai, kadangi jie kieme žaidė, taisė savo keturratį. Nuėjusi pasižiūrėti pro langa pamatė, kad į priešais gyvenančių kaimynų, adresu (duomenys neskelbtini), uždarytą tvorą yra atsitrenkęs sidabrinės spalvos automobilis, valstybinių numerių nurodyti negali. Matė, kad iš minėto automobilio, pro vairuotojo duris, išlipo vyras, apie 50 metų amžiaus, kurį yra mačiusi porą kartų ir galėtų atpažinti. Minėtas asmuo išlipęs iš automobilio svirduliavo, jo judesiai nebuvo itin koordinuoti, apėjo aplink automobilį ir apžiūrėjo vartus, į kuriuos atsitrenkė. Jos akivaizdoje minėtas vyras alkoholio nevartojo. Susiradusi kaimynų telefono numerį paskambino ir pranešė apie tai, kas įvyko su jų vartais (b. l. 32–33).

2023-06-29 asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad                                  J. O. pareiškė, jog 2023-05-07 įvažiavo į kaimynės tvorą asmuo, kuris nuotraukoje pažymėtas numeriu 2 (R. P.). Atpažino iš bendrų veido bruožų – akių, nosies, ausų (b. l. 35–38).

2023-06-29 ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. M. parodymai, kad                 2023-05-07 buvo motinos diena, apie 10 val. kartu su E. išvyko į Ukmergės rajoną, Žemaitkieme esančias artimųjų kapines. Tą dieną su R. P. jokio susitikimo neturėjo ir neplanavo su juo susitikti. Tą dieną, maždaug nuo 12 val., R. P. pastoviai skambino į telefoną, jis kalbėjo labai nerišliai, suprato, kad buvo labai girtas. Nesuprato pokalbio esmės, todėl nelabai reagavo į tai, ką jis kalbėjo. Po kiek E. paskambino kaimynė ir pranešė, kad i jos namų tvorą įvažiavo automobilis, todėl E. iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Ji paprašė kaimynės nufotografuoti automobilį, kuris įvažiavo į tvorą, gavus nuotrauką suprato, kad tai R. P. automobilis. Kaimynė matė, kaip R. P. įvažiavęs į tvorą išlipo iš automobilio vairuotojo pusės ir atsisėdo keleivio pusėje. Grįžus namo, apie 21 val., pastebėjo namo tvoros sulankstytą varčią, stulpą ir sulaužytą pašto dėžutę. Po įvykio R. P. nematė, už tvoros apgadinimą neatsiprašė (b. l. 42–43).

2023-05-07 transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta transporto priemonė „H. S. Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: kėbulo apgadinimai, priekinis dešinės pusės žibintas ir sparnas (b. l. 21–27).  

2023-06-20 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra garso įrašai iš bendrojo pagalbos centro, patalpinti į policijos registruojamų įvykių registrą. Garso įrašo pavadinimas „ID 92186069760“ (skambučio pradžia 2023-05-07, 16.53 val., trukmė 2 min. 16 sek.):

BPC – 112

P – laba diena

BPC – laba diena

P – man paskambino kaimynė, į mūsų vartus įvažiavęs automobilis yra, bet mes negalime staigiai privažiuoti, mes už 100 km nuo namų. Čia būtų adresas (duomenys neskelbtini)

BPC – kokiame mieste, kaime šita gatvė yra?

P – Vilnius, Vilnius

BPC – Vilniaus miestas skaitosi?

P – taip, Vilnius ir kaimynė paskambino sakė...

BPC – (duomenys neskelbtini?

P – (duomenys neskelbtini)

BPC – ir į ką įvažiavęs?

P – į mūsų vartus įvažiavęs, sako pašto dėžutė sulaužyta. Nu vartai į kiemą

BPC – Dabar sakykit markę automobilio nurodė kaimynė?

P – Algi, kokia jo ten marke? Mes maždaug numanom, kas ten galėjo būti. „H. S. Fe“, o numeris kažkaip tai (duomenys neskelbtini), kiek pamenu

BPC – Valstybinį numerį galite pasakyti?

P – Neatsimeni valstybinio numerio? Tuoj palaukit, tuoj pažiūrėsiu. Aš įtariu, kad tai kaimynas, nes tokia mašina tik tai vienas važinėja. Tokia rusva, gelsva rusva tokia. Jinai kaip perlamutras yra šiek tiek

BPC – Valstybinis numeris?

P – tuoj paieškosim, palaukit

BPC – ten vairuotojas vietoje?

P – kaimynė sako, kad vietoje ir sako, kad girtas ko gero, nes sako labai neadekvačiai atrodo

BPC – gerai būtų valstybinį numerį, jei pasišalintų žmogus, tai ką ieškoti

P – jisai gyvena (duomenys neskelbtini)...

BPC – tai gal tai ne šitas kaimynas, tamsta, jūs taip teigiat, kad tai šitas kaimynas

P – taip, taip, taip, kaimynas, jis gyvena (duomenys neskelbtini) 

BPC – bet ar tikrai tai kaimynas sakė, kad įvažiavo. Kaimynas ar jūs tik įtariat?

P – aš pati nematai, bet ji pasakė, kad jis gyvena kaimo gale, bet kaimo gale tik vienas su tokia mašina. Aš tik prisimenu skaičius (duomenys neskelbtini)

BPC – (duomenys neskelbtini), supratau

P – o raidžių vat neatsimenu

BPC – prieš kiek laiko kaimynė skambino?

P – va dabar va, aš padėjau ragelį. Jums skambinu

BPC – jūsų vardas pavardė?

P – E. P.

BPC – informuosim policijos pareigūnus, tai susisieks su jumis

P – gerai, ačiū.

Garso įrašo pavadinimas „ID 92186069760“ (skambučio pradžia 2023-05-07, 17.01 val., trukmė 34 sek.):

BPC – 112

P – aš čia neseniai skambinau ten patikslinti numerį mašinoj

BPC – tuoj, sekundėlę, rasiu jus. Jūs dėl automobilio „Hyundai“, taip?

P – taip

BPC – taip, ką norėjote patikslinti?

P – numerį. BEF

BPC – B kaip (duomenys neskelbtini)?

P – taip ir F kaip (duomenys neskelbtini)

BPC – (duomenys neskelbtini), taip?

P – taip, (duomenys neskelbtini)

BPC – gerai, ačiū už pranešimą, papildysime policijai

P – gerai, ačiū

BPC – viso gero (b. l. 45-46).

2023-06-07 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti body cam vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-2023050-170901UTC+0300“. Įrašo trukmė 29.26 min. Atvykus pareigūnams nurodytu adresu, prieina prie šalia tvoros stovinčio šviesios spalvos „Hyundai“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio. Automobilio keleivio pusėje sėdi vyras. Pareigūnė vyro paklausia, ar tai jo automobilis, vyras atsako, kad ne. Pareigūnė pasiteirauja, kieno yra automobilis, vyras atsako, kad jo, tačiau ne jis vairavo. Pareigūnė paklausia, kas vairavo automobilį, bet vyras į šį klausimą neatsako, po kiek laiko pasako, kad ne ji ir kad į šį klausimą negali atsakyti. Pareigūnė paprašo vyro pateikti vairuotojo arba asmens dokumentą. Vyras bando ieškoti dokumentų telefone, po to automobilyje. Netrukus vyras pateikia pareigūnei vairuotojo pažymėjimą, ji paklausia, ar jis yra Romualdas, šis atsako teigiamai. Pareigūnė klausia, ar automobilis registruotas jo vardu, jis atsako, kad taip. Pareigūnė paprašo prieiti prie tarnybinio automobilio ir paduoda vyrui alkotesterį, kurio ekrane praėjus kuriam laikui nurodyti skaičiai 2,42. Po kiek laiko pareigūnė prieina prie šviesių plaukų, tamsiais drabužiais apsirengusios moters, kuri pareigūnei paduoda paaiškinimą, pareigūnė praši jį papildyti, patikslinti. Pareigūnė vėl prieina prie R. P., paduoda alkotesterį, kurio ekrane praėjus kuriam laikui nurodyti skaičiai 2,32 (b. l. 47–48).

VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „H. S. Fe“, valst.                      Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. KM8SC73D73U450678, savininkas yra R. P. (b. l. 110).

VŠĮ „Emprekis“ duomenys, iš kurių matyti, jog automobilio „H. S. Fe“ rinkos vertė Lietuvoje 2023 m. lapkričio mėn. – 2 440 Eur (b. l. 72).

 

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

 

BK 2811 str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 str. 1 d. už šią alternatyvią veiką, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį, 2) po to vartojo alkoholį, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-387/2022).

 Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo bei liudytojų ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; kaltinamojo teisminio bylos nagrinėjimo metu teikti parodymai; 2023-05-07 neblaivumo nustatymo aktas; matavimo alkotesterio kvitai; asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką, transporto priemonės apžiūros, kitų objektų apžiūros protokolai – patvirtina, kad R. P. 2023-05-07, apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „H. S. Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į namo tvorą ir ją apgadino, ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį.

Po eismo įvykio alkotesteriu D. A. 7510 Nr. ARKB-0369 nustatyta, kad R. P. iškvėptame ore 2,39 promilių etilo alkoholio koncentracija. Iš alkoholio kiekio matuoklio D. A. 7510 Nr. ARKB-0369 patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale nuo 1,01 iki 6 prom. yra lygi 1,7 proc. Ši matavimo paklaida vertintina R. P. naudai, todėl kaltinimai tikslintini, nurodant, kad vairavimo metu jo iškvėptame ore buvo ne mažesnė kaip 2,35 prom. (2,39 prom. – 1,7 proc. ≈ 2,35 prom.) etilo alkoholio koncentracija. Tačiau toks kaltinimų tikslinimas nekeičia R. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. P. nagrinėjamu atveju įvykdė BK 2811 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

 

Dėl R. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

 

Teisme buvo gautas kaltinamojo R. P. sutuoktinės S. P. prašymas perduoti kaltinamąją pagal laidavimą jos atsakomybėn, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis teismo posėdžio metu taip pat pateikė prašymą jo atžvilgiu taikyti laidavimą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.

Pagal teismų praktiką asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-52-648/2017).

R. P. įvykdė BK 2811 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 str. 3 d. laikytinas nesunkiu (BK 40 str. 1 d.).

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 str. 2 d. 1 p. prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017,                   2K-164-895/2018). BK 40 str. taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022). Taigi nagrinėjamu atveju yra ir BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga.

Nustatyta, kad R. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-19 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 187 str. 1 d., t. y. svetimo 272,52 Eur vertės turto sugadinimą; jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri atlikta 2019-04-19.

Taigi, vadovaujantis BK 97 str. 3 d. 3 pap., R. P. teistumas išnyko 2022-04-19, ir nagrinėjamu atveju BK 40 str. 2 d. prasme, laikytina, kad jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Todėl yra BK 40 str. 2 d. 1 p. numatyta sąlyga. Čia pastebėtina ir tai, kad įvertinus nuo 2023-06-01 įsigaliojusius BK 190 str. 2 d. pakeitimus, jo padaryta nusikalstama veika, išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-19 nuosprendžiu, šiuo metu būtų kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas. Pagal BK 97 str. 1 d., baudžiamojo nusižengimo padarymas teistumo nesukelia.

R. P. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu pagal jam pareikštus kaltinimus savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi prasikaltęs, jautriai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų, todėl pripažintina, kad yra ir BK 40 str. 2 d. 2 p. numatytos sąlygos. 

R. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusiesiems atsiradusią turtinę žalą atlygino jos draudimo bendrovė, taip pat ir jis pats, sumokėdamas E. P. 30 Eur už pašto dėžutės apgadinimą. Tai, jog E. P. žala atlyginta, patvirtina ir AB „Lietuvos draudimas“ 2023-06-12 raštas (b. l. 100). Todėl pripažintina, jog yra išpildyta ir BK 40 str. 2 d. 3 p. numatytą sąlyga.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad BK 40 str. 2 d. 4 p. nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų – yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taip pat taikyti BK 40 str. nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012 ir kt.).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad per paskutinius 5 metus R. P. ne kartą buvo baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimus, visos baudos sumokėtos. Teismas neigiamai vertina šią aplinkybę, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiais, paskutinis padarytas 2022-12-25, kas rodo, kad kaltinamasis pastaruoju metu elgiasi drausmingai, nusižengimų nedaro. Teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų. Teismui pateiktoje UAB „Grifs AG“ charakteristikoje R. P. apibūdinamas tik teigiamai, kaip atsakingas, turintis autoritetą tarp bendradarbių, palaikantis draugiškus santykius. Aptartos aplinkybės vis tik leidžia teismui daryti išvadą, kad R. P. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl pripažintina, kad yra BK 40 str. 2 d. 4 p. numatytos sąlygos.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis pažymėtina, kad S. P. neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą už nusižengimą, kuris nelaikytinas šiurkščiu; įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirbanti. Kaip pati S. P. nurodė, ji kryptingai domisi psichologiją, puikiai supranta sutuoktinio netinkamo elgesio problemas, kurios iš dalies sąlygotos dėl artimų asmenų netekties patirtų emocinių išgyvenimų, dėl to kiek uždaresnio būdo, visokeriopai jį palaiko, taip pat stengiasi padėti ir visais gyvenimiškais klausimais; pastaruoju metu apsitarę nutarė, jog sutuoktiniui būtų naudinga verstis ne tik individualia veikla, tačiau dirbti pastovias pajamas teikiantį darbą. Tai ir buvo padaryta, R. P. įsidarbino apsaugos paslaugas teikiančioje bendrovėje, jo gyvenimas įgavo teigiamo pastovumo, pasikeitė elgesys, sėkmingai atliekamas darbas suteikė ir pasitenkinimo.

Iš R. P. ir S. P. teiktų paaiškinimų matyti, kad jie nuolat bendrauja, tarp jų yra tarpusavio ryšys, santykiai nuoširdūs, pagarbūs. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad S. P. yra ne tik kaltininkui artima, bet verta ir teismo pasitikėjimo, neabejotinai galinti ir norinti daryti jam teigiamą ir reikalingą įtaką.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant                                 S. P. atsakomybėn pagal laidavimą ir nustatant 2 metų laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

 

Baudžiamojo

poveikio priemonių skyrimo motyvai

 

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 7 metų (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).

R. P. nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla BK 2811 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė, padarytas pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas. Teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant kiek mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 2 metų 8 mėnesių, tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo 2023-06-14 t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje                                            Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 2811 str. numatytas nusikaltimas (alkoholio vartojimas iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo) yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-85-495-2022).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „H. S. Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (b. l. 110). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 3 d., taikydamas aptartą baudžiamojo poveikio priemonę gali konfiskuoti kaltininko vairuotą automobilį.

Vertinant ar nagrinėjamu atveju R. P. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog R. P. įvykdyto nusikaltimo pobūdį, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis (2,35 prom.) ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2, 3 d. nuostatos ir konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis „H. S. Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. KM8SC73D73U450678.

Teismas, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei jam taikytiną laidavimo be užstato institutą, daro išvadą, kad bausmės tikslus padės pasiekti BK 67 str. 2 d. 6 p., numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas. Todėl kaltinamasis įpareigotinas įmokėti 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.  

 

Kiti procesiniai klausimai

 

Kaltinamajam R. P. 2023-06-14 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

2023-10-12 nutarimu praskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. P. automobiliui „H. S. Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalis dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

CD laikmena, esanti voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, paliktina saugoti byloje.

V. B. proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d.,                                 304–307 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įvykdžiusį Baudžiamojo kodekso 2811 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. P. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

P. R. P. B. kodekso 67 str. 2 d. 2, 6 p., 68 str., 71 str., 72 str. 2, 3 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones:

1)       2 metams 8 mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023-06-14;

2)       konfiskuoti iš jo valstybės naudai automobilį „H. S. Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. KM8SC73D73U450678;

3)       įpareigoti įmokėti 20 MGL, t. y. 1 000 Eur, dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti 6 mėnesių įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P.

paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

R. P. automobiliui „H. S. Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. KM8SC73D73U450678, taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

CD laikmeną, esančią voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

I. R. P., kad:

1) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2) asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), SWIFT BIC kodas: MFRLLT22. Nurodant gavėją – Teisingumo ministerija (įmonės kodas 188604955), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą;

4) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Išaiškinti laiduotojai S. P. kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

 

 

Teisėjas                                                                                      Linas Dūdys