Civilinė byla Nr. 2A-23-553/2015

Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05309-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 44.2.4; 52.3; 116.1; 121.20; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės ir Liudos Uckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ir atsakovės D. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4714-155/2013 pagal ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovams R. P., G. M., S. Ž., R. Masteikos dizaino studijai „Kita pusė“, D. M. B., A. D., D. L., UAB „Autolėkis“, trečiasis asmuo UAB „Judėjimo kryptis“, ir pagal atsakovės D. L. priešieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo priteisimo, pareikštą ieškovui UAB „Senamiesčio ūkis“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškinių, kurie vėliau buvo sujungti į vieną bylą, reikalavimais priteisti: iš atsakovės R. P. 1 261,59 Lt pagrindinės skolos ir 45,11 Lt palūkanų, iš atsakovės G. M. 2 523,18 Lt pagrindinės skolos ir 90,21 lt. palūkanų (T. 1, b. l. 4-6), iš atsakovės S. Ž. 3 668,11 Lt pagrindinės skolos ir 131,15 Lt palūkanų (T. 2, b. l. 1-3), iš atsakovo R. Masteikos dizaino studijos „Kita pusė“ 4 618,18 Lt pagrindinės skolos ir 1 681,02 Lt delspinigių (T. 3, b. l. 2-4), iš atsakovės D. M. B. 4 966,79 Lt skolos ir 177,58 Lt palūkanų (T. 4, b. l. 12-14), iš atsakovo A. D. 7 590,43 Lt skolos (T. 5, b. l. 2-4), iš atsakovės D. L. 4 317,45 Lt skolos ir 154,36 Lt palūkanų (T. 6, b. l. 40-42), iš atsakovo UAB „Autolėkis“ 4 702,46 Lt pagrindinės skolos ir 168,12 Lt (T. 10, b. l. 154-156). Taip pat ieškovas prašė iš visų atsakovų priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad atsakovai, t. y. gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpų bendraturčiai, nevykdo savo pareigos atsiskaityti su ieškovu (namo administratoriumi) už namo stogo dalies remontą.

Atsakovai pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti (T. 1, b. l. 46-52; T. 2, b. l. 36-44, 63-69; T. 4, b. l. 49-55; T. 5, b. l. 53-59; T. 6, b. l. 46-53; T. 10, b. l. 93-95)

Trečiasis asmuo UAB „Judėjimo kryptis“ pateiktame atsiliepimas į ieškinį (T. 7, b. l. 63-65) nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Atsakovė D. L. pareiškė priešieškinį (T. 8, b. l. 10-14) su reikalavimu priteisti iš ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ 11 211,38 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu reikalaujamą atlyginti 11 211,38 Lt nuostolį sudaro dvi dalys: 9 411,38 Lt suma, reikalinga remonto darbams atlikti pagal sudarytą sąmatą, ir 1 800 Lt suma, reikalinga atsakovei D. L. mokėti už būsto Svečių namuose nuomą atliktino remonto metu.

Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ ir trečiasis asmuo UAB „Judėjimo kryptis“ pateikė atsiliepimus į atsakovės D. L. priešieškinį (T. 8, b. l. 38-40, 42-45), kuriuose nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo priešieškinį atmesti.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-11 priėmė sprendimą: 1) ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti iš dalies; 2) priteisti iš ieškovo atsakovų naudai atstovavimo išlaidas: 1 718,54 Lt atsakovės D. L. naudai, 1 977,01 Lt atsakovės D. M. B. naudai, 2 078 Lt atsakovo A. D. naudai, 2 420,82 Lt atsakovo R. Masteikos dizaino studijos „Kita pusė“ naudai, 1 460,08 Lt atsakovės S. Ž. naudai, 502,17 Lt atsakovės R. P. naudai ir 1 004,34 Lt atsakovės G. M. naudai; 3) priteisti iš ieškovo 5 000 Lt žalos atlyginimo atsakovės D. L. naudai; 4) priteisti iš atsakovės D. L. 295,79 Lt atstovavimo išlaidų ieškovo naudai; 5) priteisti iš ieškovo 6 050 Lt bylinėjimosi išlaidų už atliktą ekspertizę atsakovės D. L. naudai. Teismas nustatė, kad ieškovas reikalauja atlyginti stogo remonto, padaryto pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neturint reikiamų savininkų sutikimo, išlaidas. Stogo remonto darbus inicijavo ne dauguma savininkų, bet vieno buto Nr. 6 savininkas, kurio buto užpylimo padariniams išvengti buvo reikalingas stogo dalies remontas. Iki stogo remonto darbų pradžios buvo šaukiami trys gyventojų, butų/patalpų, esančių name Šv. Stepono g. 20, savininkų susirinkimai, jie vyko 2010-07-14, 2010-08-09 ir 2010-09-23. Visi susirinkimų protokolai neatitinka teisinio reglamentavimo ir dėl padarytų pažeidimų namą administruojančios bendrovės (ieškovo) steigėjo, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pripažinti negaliojančiais (T. 6, b. l. 164-166). Ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti, kad reikalavimas apmokėti stogo dalies remonto išlaidas atsirado įgyvendinant privalomus reikalavimus. Teisės aktai nesuteikė teisės administratoriui vienasmeniškai spręsti atlikto stogo dalies remonto klausimą. Administratorius nevykdė pareigos apie stogo dalies remontą pranešti patalpų savininkams, nuomininkams namo skelbimų lentoje, ieškovo internetiniame tinklalapyje, nurodant remonto pradžią, remonto kainą, įvardijant rangovą, nurodant remonto atlikimo terminus. Teismas sprendė, kad teisėto, atitinkančio Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84, 4.85 straipsnių reglamentavimą, administratoriaus sprendimo nėra, savininkų sutikimo irgi nėra, todėl pareigos apmokėti reikalaujamas išlaidas atsakovai neturi. Taip pat teismas nustatė, kad remonto darbai sąlygojo atsakovės D. L. bute atsiradusius lubų ir sienų įtrūkimus. Už remonto darbus atsakingas namo administratorius, nes darbai atlikti vykdant administratoriaus pareigas. Byloje nustatytos visos sąlygos, reikalingos ieškovo civilinei atsakomybei atsirasti, todėl padaryta žala turi būti atlyginama. Dėl priteistinos žalos dydžio teismas pažymėjo, kad realus atsakovei D. L. padarytos žalos dydis nenurodytas, jis yra tik numatomas pagal vienos bendrovės parengtą sąmata. Teismas nustatė, kad atsakovės butui atstatyti reikalingos mažesnės už sąmatoje nurodytas lėšos, t. y. pusė nurodytų išlaidų (5 000 Lt). Teismas nepriteisė išlaidų, reikalingų buto nuomai remonto metu, nes žala atsirado ne dėl sugriovimų, kurie atima galimybę gyventi bute, o reikalingo atliktino remonto atžvilgiu, tokia galimybė atsakovei neatimta (T. 12, b. l. 102-114).

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas UAB „Senamiesčio ūkis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą: priešieškinį atmesti, o ieškinį tenkinti visiškai priteisiant iš A. D. 7 590,43 Lt, R. P. 1 306,70 Lt, G. M. 2 613,39 Lt, D. M. B. 5 144,37 Lt, S. Ž. 3 799,26 Lt, D. L. 4 471,81 Lt, R. Masteikos dizaino studijos „Kita pusė“ 6 299,20 Lt, UAB „Autolėkis“ 4 870,58 Lt. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį, advokato pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme ir 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:

1. Teismas be pagrindo nepriteisė iš atsakovų administravimo išlaidų už bendrosios nuosavybės remonto darbus. Teismas neteisingai įvertino, kas yra laikoma privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu. Stogo būklė turėjo avarinės būklės požymių, o avarinės būklės požymiai yra privalomųjų reikalavimų neatitikimas. Esant privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo būtinybei, ieškovas, kaip administratorius, galėjo priimti sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, o savininkų sutikimai nebuvo reikalingi, tačiau savininkai privalo atlyginti administravimo išlaidas. Šioje situacijoje vertinti, kad ieškovas neturėjo teisės priimti sprendimo atlikti stogo dalies remonto darbus, būtų neteisinga ir nepagrįsta. Teismas neteisingai aiškino teisės aktus.

2. Teismas nepagrįstai iš dalies tenkino priešieškinį. Jei atsakovei D. L. kilo žala, tai ši žala kilo ne dėl ieškovo veiksmų. Darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Judėjimo kryptis“. Ieškovas tik organizavo remonto darbų atlikimą, kad būtų pašalinti avarinės būklės požymiai, todėl nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir žalos, jeigu tokia atsirado.

3. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas priešieškinio atžvilgiu (T. 12, b. l. 121-126).

Atsakovė D. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-11 sprendimą dalyje, kuria teismas atsakovės D. L. priešieškinio reikalavimų netenkino, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovės reikalavimus patenkinti visiškai, priteisiant atsakovei iš ieškovo 11 211,38 Lt ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas, sumažindamas atsakovės prašomų priteisti nuostolių dydį, nepateikė jokių argumentų, kurie pagrįstų tokią teismo poziciją. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo neginčijo sąmatoje nurodytos darbų atlikimo kainos, nepateikė kitų remonto darbų sąmatų ar atitinkamai savo paskaičiavimo mažesnėmis kainomis. Teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų kambario nuomai. Atsakovė į bylą pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad dėl atsakovės sveikatos būklės ji negalės gyventi remontuojamame bute dėl remonto darbų sukeliamų dulkių, kurios yra pavojingos atsakovės sveikatai (T. 12, b. l. 128-131).

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės skundo netenkinti. Nurodo, kad žala atsakovei, jei tokia ir kilo, kilo ne dėl ieškovo veiksmų. Kiti atsiliepimo argumentai yra tapatūs ieškovo apeliacinio skundo argumentams, todėl nebekartojami (T. 12, b. l. 134-135).

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai D. L., D. M. B., A. D., R. Masteikos dizaino studija „Kita pusė“, S. Ž., R. P. ir G. M. prašo: 1) prijungti papildomus įrodymus; 2) atmesti ieškovo apeliacinį skundą; 3) atsakovų naudai iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas klaidingai vertina stogo avarinės būklės požymių egzistavimą. Bendraturčiai privalo apmokėti išlaidas, susijusias su statinio remonto darbais, kurių atlikimui savo pritarimo neišreiškė, tik tais atvejais, kai buvo nustatyta statinio avarinė būklė, o patirtos remonto išlaidos buvo būtinos, siekiant išvengti didelės žalos, ir tik toje apimtyje, kiek būtina avarinei būklei lokalizuoti ir pašalinti. Nenustačius gyvenamojo namo stogo avarinės būklės, gyventojų sutikimas stogo remonto darbams buvo būtinas. Po remonto stogo būklė pablogėjo, gyventojams buvo padaryta žala. Nauji žalos atsiradimo faktai paaiškėjo po sprendimo priėmimo. Stogo remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, ekspertas konstatavo, kad atliktų stogo remonto darbų suminė vertė lygi nuliui. Ieškovas teigia informaciją apie vandens pratekėjimus gavęs tik iš buto Nr. 6 ir tariamai vadovaudamasis ekonomiškumo principu, stogo remonto darbus atliko tik virš šio buto, tačiau savavališki didelio ploto stogo remonto darbai buvo atlikti ir virš buto Nr. 5, nors apie stogo būklę virš šio buto UAB „Elvora“ akte visai nėra pasisakyta. Ieškovo abejonės dėl atsakovės D. L. žalos (ne)atsiradimo atmestinos kaip paneigtos byloje surinktais įrodymais. Savavališki stogo remonto darbai buvo inicijuoti ir pradėti tik ieškovo veiksmais, kurių nesiėmus, atsakovei nebūtų padaryta žala. Ieškovo siekis perkelti atsakomybę trečiajam asmeniui yra nesąžiningas (T. 12, b. l. 136-143).

2015-01-22 atsakovų atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir papildomų rašytinių įrodymų prijungimo (T. 12, b. l. 158-182).

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis), todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti ieškovo ieškinį dėl daugiabučio namo stogo remonto išlaidų priteisimo ir iš dalies tenkinti atsakovės D. L. priešieškinio reikalavimą dėl stogo remonto sukeltos žalos jos butui atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Nenustačiusi CPK 314 straipsnyje įtvirtintų pagrindų dėl atsisakymo priimti naujus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka priimti ir prijungti prie bylos atsakovų apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaidas už stogo dalies remontą

Iš esmės pagrindiniu ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kuriuo vadovaudamasis ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo ieškinį, yra tai, jog esant privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo būtinybei, ieškovas, kaip administratorius, galėjo priimti sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (t. y. atlikti daugiabučio namo stogo dalies remontą), o savininkų sutikimai nebuvo reikalingi, tačiau savininkai privalo atlyginti administravimo išlaidas. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškiniuose dėl skolos priteisimo ieškovas nurodė, jog stogas buvo avarinės būklės, o remonto darbų atlikimas buvo suderintas su namo gyventojais. Abu šie ieškovo teiginiai buvo paneigti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniu skundu ieškovas neginčija eksperto teismui pateiktos išvados, kad stogo remonto darbų atlikimo metu stogo būklė nebuvo avarinė, o tik turėjo avarinės būklės požymių (T. 7, b. l. 159), taip pat ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, jog daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimo dėl stogo dalies remonto nėra (T. 12, b. l. 107). Apeliaciniu skundu ieškovas siekia įrodyti, kad stogas, turėjęs avarinės būklės požymių, neatitiko privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, todėl šiuo atveju netaikoma CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis, t. y. atsakovai neturi pagrindo, vadovaudamiesi šia teisės norma, atsisakyti atlyginti administravimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šia ieškovo pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; kt.). Ieškovo teigimu, stogo dalies remonto darbai buvo atlikti su tikslu įgyvendinti bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus. Privalomieji reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 (toliau – STR 1.12.05:2002), kuris yra ieškovui privalomas (STR 1.12.05:2002 (akto redakcija, galiojusi nuo 2010-01-13 iki 2012-01-05) 2 punktas). Bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų (kurių visuma detalizuota STR 1.12.05:2002 11 punkte) įgyvendinimas nereiškia, kad šie reikalavimai įgyvendinami tik tada, kai nustatoma bendrojo naudojimo objekto avarinės būklė, todėl atmestinas atsakovų atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentas, jog bendraturčiai privalo apmokėti išlaidas, susijusias su statinio remonto darbais, kurių atlikimui savo pritarimo neišreiškė, tik tais atvejais, kai buvo nustatyta statinio avarinė būklė, o patirtos remonto išlaidos buvo būtinos, siekiant išvengti didelės žalos, ir tik toje apimtyje, kiek būtina avarinei būklei lokalizuoti ir pašalinti. Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas gyvenamojo namo bei namo aplinkos naudojimu pagal paskirtį, nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais), racionaliu pastato energetinio ūkio valdymu, avarinės būklės likvidavimo darbais, suplanuotais statybos darbais (STR 1.12.05:2002 13 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad privalomieji reikalavimai turi būti įgyvendinami pagal šiuo etapus: 1. esamos gyvenamojo namo būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas, 2. privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas, 3. privalomųjų darbų įvykdymas (STR 1.12.05:2002 14 punktas). Gyvenamojo namo būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant apžiūras, stebėjimus ir tyrinėjimus (STR 1.12.05:2002 15 punktas). Kasmetinės pastato, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui ir inžinerinės įrangos apžiūros pasirengiant žiemos sezonui, daugiabučiams namams yra privalomos (STR 1.12.05:2002 15.2, 16 punktai). Neeilinės apžiūros atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), pastato ar atskirų jo konstrukcijų griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo savininkui, valdytojui ar administratoriui (STR 1.12.05:2002 15.3 punktas). Kasmetines ir neeilines gyvenamojo namo ir jo elementų apžiūras atlieka specialistų grupė (komisija), kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą. Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Gyvenamojo namo būklės įvertinimai kasmetinės apžiūros metu aprašomi ir registruojami kasmetinės apžiūros akte ir įrašu namo techninės priežiūros žurnale (STR 1.12.05:2002 17.2, 19, 21.2 punktai). Apžiūros metu atskleidus namo, jo konstrukcijų ar inžinerinės įrangos kritinę būklę, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių, kuris nedelsdamas turi imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių. Pašalinus grėsmę, surašomas atliktų darbų aktas. Jis įregistruojamas namo techninės priežiūros žurnale. Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai pastato ir jo inžinerinės įrangos privalomųjų remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai. Gyvenamojo namo priežiūrą organizuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, kuris turi paskirti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingą asmenį – namo priežiūros vadybininką, turintį ne žemesnį kaip aukštesnįjį inžinerinį techninį išsilavinimą. (STR 1.12.05:2002 22-24, 26, 27, 29 punktai). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad stogo dalies remonto darbai buvo atlikti, nes į ieškovą (daugiabučio namo administratorių), kreipėsi namo 6 buto savininkė, kuri skundėsi, kad jos butas dėl netvarkingo stogo nuolat yra apliejamas, reikalavo sutvarkyti stogą. 2010-04-23 buvo surašytas namo stogo būklės įvertinimo aktas, pasirašytas NKP apsaugos specialisto eksperto J. M. (T. 1, b. l. 15). 2010-10-08 ieškovas sudarė rangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Judėjimo kryptis“ (T. 1, b. l. 23-28) ir tos pačios šalys kartu su 6 buto atstovu 2010-12-17 pasirašė atliktų darbų aktą (T. 1, b. l. 31-32). Taip pat į bylą yra pateiktas 2010-06-17 gyvenamojo namo apžiūros aktas, parengtas po atliktos kasmetinės apžiūros, ir 2010-11-09 atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas (T. 1, b. l. 101-103), kuriuose pateikti konkretūs pasiūlymai, susiję su viso ginčo daugiabučio namo stogo remontu. Nepaisant pastarųjų dokumentų egzistavimo už daugiabučio namo priežiūrą atsakingas ieškovas vienasmeniškai nusprendė sutvarkyti tik tą stogo dalį, kurios defektai sąlygojo daugiabučio namo 6 buto užliejimą. Tuo tikslu ieškovas su trečiuoju asmeniu (rangovu) sudarė rangos sutartį ir vėliau kartu su namo 6 buto atstovu priėmė atliktus rangos darbus. Nors byloje yra 2010-06-17 gyvenamojo namo apžiūros aktas, parengtas po atliktos kasmetinės apžiūros, ir 2010-11-09 atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas, tačiau į bylą ieškovas nepateikė duomenų, ar pagal minėtos kasmetinės apžiūros rezultatus buvo organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai pastato ir jo inžinerinės įrangos privalomųjų remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai, kuriuos ieškovas privalėjo rengti ne tik atsižvelgdamas į STR 1.12.05:2002 24 punktą, tačiau taip pat vadovaudamasis 2010-11-09 atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akte ieškovui nurodytu siūlymu/reikalavimu (T. 1, b. l. 103). Aptarta daugiabučio namo stogo dalies remonto darbų eiga patvirtina skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad ieškovas atliko ne namo bendrasavininkų, bet vieno namo buto (šešto buto) administravimą. Daugiabučio namo stogo dalies remontas su tikslu pašalinti priežastis, kurios sąlygoja vieno iš name esančių butų užliejimą, konstatavus, kad stogo laikančiosios konstrukcijos turi avarinės būklės požymių, atitinka gyvenamojo namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų (įtvirtintų STR 1.12.05:2002 11 punkte) įgyvendinimą, tačiau šiuo atveju ieškovui buvo žinoma, kad yra būtini didesnio mąsto stogo remonto darbai, kurie turi būti atliekami tik sudarius privalomųjų remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planą, o ne administratoriui individualiai išsprendžiant daugiabučio namo 6 buto problemą. Ekspertas teismui patvirtino, jog stogo dalies remonto darbai atlikti nekokybiškai ir jų suminė vertė, tiesiogiai susijusi su nustatytos avarinės būklės požymių šalinimu, yra lygi nuliui (T. 7, b. l. 159-160). Į bylą atsakovai pateikė įrodymus, kurie tikėtinai pagrindžia aplinkybę, jog daugiabučio namo gyventojai ir po stogo dalies remonto patiria žalą dėl jų gyvenamųjų patalpų užpylimo pro stogą (T. 12, b. l. 144-147). Visa tai sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo poziciją, kad nėra sąžininga ir teisinga mokėti dideles įmokas ieškovui, kuris nesilaikė teisinio reglamentavimo, faktiškai nelikvidavo susidėvėjusio stogo būklės, atliko laikinus pataisymus, kurių išlaidos neproporcingos pasiektam rezultatui. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė atmesti ieškovo reikalavimą iš atsakovų priteisti išlaidas už daugiabučio namo stogo dalies remontą, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolius remonto darbams atlikti

Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino priešieškinį ir priteisė atsakovei D. L. iš ieškovo 5 000Lt žalos atlyginimui. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad jei atsakovei ir kilo žala, tai ši žala kilo ne dėl ieškovo veiksmų, nes darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Judėjimo kryptis“, o ieškovas tik organizavo remonto darbų atlikimą, kad būtų pašalinti avarinės būklės požymiai, todėl nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir žalos, jeigu tokia atsirado. Atsakovės D. L. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tik iš dalies tenkino jos priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo.

Atsakovė D. L. priešieškiniu prašė priteisti 11 211,38 Lt nuostolį, kurį sudaro dvi dalys: 9 411,38 Lt suma, reikalinga remonto darbams atlikti pagal sudarytą sąmatą, ir 1 800 Lt suma, reikalinga atsakovei D. L. mokėti už būsto Svečių namuose nuomą atliktino remonto metu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė prašo iš ieškovo priteisti žalą dėl pastato konstrukcijos (daugiabučio namo stogo) trūkumų (CK 6.266 straipsnis). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininkui (valdytojui) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tuomet, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, numatytais CK 6.246 – 6.248 straipsniuose ir esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltei, kurias visas (išskyrus kaltę) turi įrodyti reikalavimą atlyginti žalą reiškianti šalis. Teismui konstatavus, kad neįrodyta bent viena iš įvardytų būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė turtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Šiuo atveju daugiabučio namo stogo (bendrojo naudojimo objekto) bendrasavininke yra pati atsakovė (CK 4.82 straipsnis), tačiau už šio objekto priežiūrą yra atsakingas ieškovas (bendrojo naudojimo objektų administratorius) (CK 4.84 ir 4. 239 straipsniai). Daugiabučio namo administratorius tuo atveju, kai bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypu naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Pats ieškovas (administratorius) nurodė, kad siekdamas tinkamai įgyvendinti minėtus privalomuosius reikalavimus, jis (užsakovas) su trečiuoju asmeniu UAB „Judėjimo kryptis“ (rangovu) 2010-10-08 sudarė rangos sutartį (T. 1, b. l. 23-28). Pagal šios rangos sutarties 5.4 ir 5.5 punktus trečiasis asmuo UAB „Judėjimo kryptis“, kaip rangovas, įsipareigojo atlyginti visą užsakovo ir/ar trečiųjų asmenų patirtą žalą, jei rangovas pažeis savo įsipareigojimą nepažeisti trečiųjų asmenų teisėtų interesų, bei savo lėšomis atstatyti visus darbų metų dėl rangovo kaltės sugadintus užsakovo ar trečiųjų asmenų įrengimus bei materialines gėrybes (T. 1, b. l. 25). Ekspertas teismui patvirtino, jog tikėtina, kad daugiabučio namo bute Nr. 11 (t. y. atsakovės D. L. bute) atsiradusius lubų bei sienų įtrūkimus lėmė 2010 m. rudenį atlikti stogo remonto darbai (T. 7, b. l. 159), o pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už atsakovės dėl stogo remonto patirtą žalą yra atsakingas ieškovas, nes remonto darbai atlikti vykdant ieškovo, kaip administratoriaus, pareigas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Byloje buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp būsimų pagrįstų atsakovės buto remonto išlaidų (žalos) ir šias išlaidas sąlygojusių stogo remonto darbų, bei tai, kad šiuos darbus vykdė ieškovo (administratoriaus) pasamdytas trečiasis asmuo (rangovas), kuriam nustatyta didesnė atsakomybė už tinkamą statybos rangos sutarties rezultatą negu užsakovui. Todėl pirmosios instancijos teismas, be kita ko, byloje turėjo spręsti: 1. ar trečiojo asmens veiksmai atitiko rangos sutarties ir normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus statybos rangą reglamentuojančių normų kontekste; 2. ar, atsižvelgiant į tai, kad namo stogas jau iki remonto turėjo avarinės būklės požymių, trečiasis asmuo įspėjo užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui (CK 6.684 straipsnio 4 dalis); 3. kokias teises bei pareigas ieškovas ir trečiasis asmuo prisiėmė pagal 2010-10-08 sudarytą statybos rangos sutartį; 4. ar užsakovas (ieškovas) paskyrė rangos darbų techninį prižiūrėtoją (kaip to reikalaujama pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį), ar jo veiksmai, vykdant ginčo rangos sutartį, atitiko jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog ginčo statybos rangos sutarties vykdyme dalyvavo rangovas, projektuotojas, statybos rangos darbų techninis prižiūrėtojas, tai, sprendžiant dėl jų veiklos atitikties rangos sutarčių, normatyvinių statybos dokumentų bei jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, šie asmenys CPK nustatyta tvarka trauktini į bylą bendraatsakoviais ir priklausomai nuo jų veiksmų, jei jie lėmė žalos atsiradimą, (ne)teisėtumo, spręstina dėl jų atsakomybės dydžio (CPK 43 straipsnis, CK 6.5, 6.263 straipsniai). Be to, pagal Statybos įstatymo 37 straipsnį statinio projektuotojo ir rangovo civilinė atsakomybė draudžiama privalomuoju draudimu, todėl jų draudikai taip pat CPK nustatyta tvarka trauktini į bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2014). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovo, kaip administratoriaus, atsakomybės klausimas dėl atsakovės nuostolių atlyginimo taip pat gali būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kaip ieškovas organizavo rangos darbus, t. y. vertinant, ar pagrįstas buvo ieškovo sprendimas remontuoti tik dalį daugiabučio namo stogo, jeigu jau prieš ginčo rangos sutarties sudarymą ieškovui buvo žinoma, kad yra būtini didesnio mąsto stogo remonto darbai.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė D. L. didžiąją dalį jos prašomų priteisti nuostolių įrodinėja atliktinų statybos darbų sąmata, tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokių darbų ir išlaidų sąmata netapati atkuriamajai sugadinto turto vertei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015). Byloje nepateikta duomenų dėl atsakovės buto būklės iki to laiko, kai 2010 m. rudenį buvo atliktas namo stogo dalies remontas. Pastatų atkuriamosios vertės nustatymas (apskaičiavimai, kiek kainuotų atkurti sunaikinimo metu buvusios fizinės būklės ir eksploatacinių bei naudingumo savybių pastatus) reikalauja specialių žinių, todėl tikslinga skirti ekspertizę. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 212 straipsnio 1 dalies norma negali būti aiškinama kaip nustatanti, jog ekspertizės skyrimas priklauso tik nuo dalyvaujančių byloje asmenų valios; ekspertizė gali būti skiriama tiek teismo, tiek dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005; 2007-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2007). Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta neteisėtu ir nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, jog atsakovės butui atstatyti reikalingos mažesnės už sąmatoje nurodytos lėšos, o būtent užtenka faktiškai pusės nurodytų išlaidų, t. y. 5 000 Lt.

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamos bylos esmė atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimo dalyje nebuvo atskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus šioje dalyje bylos negalina išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byloje turi būti nustatinėjamos pirmiau aptartos faktinės aplinkybės, o jas nustačius ir įvertinus, spręstinas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą yra panaikinamas ir bylą šioje dalyje grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Iš esmės netenkinus abiejų apeliacinių skundų, nesprendžiamas ieškovo ir atsakovės D. L. bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl apeliacinių skundų pateikimo, atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis). Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą toje dalyje, kuria atmesti ieškovo ieškinių reikalavimai, spręstinas klausimas dėl atsakovų D. L., D. M. B., A. D., R. Masteikos dizaino studijos „Kita pusė“, S. Ž., R. P., G. M. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba surašant atsakovų atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovų atstovas 2015-01-21 prašymu nepagrįstai prašo priteisti daugiau bylinėjimosi išlaidų (T. 12, b. l. 159), nei minėti atsakovai patyrė, kadangi už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą kiekvienas iš minėtų atsakovų sumokėjo po 400 Lt (T. 12, b. l. 161-181), kas bendrai sudaro 2 400 Lt (695,09 EUR) sumą. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 98 straipsnio 2 dalimi ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis (8.11. p.), minėta 695,09 EUR suma mažintina iki 450 EUR ir atsakovams R. P., G. M., S. Ž., R. Masteikos dizaino studijai „Kita pusė“, D. M. B., A. D., D. L. iš ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ priteisiama po 64,29 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-11 sprendimo dalį, kuria atsakovės D. L. priešieškinys tenkintas iš dalies, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Senamiesčio ūkis“ (j. a. k. 121452134) atsakovų D. L. (duomenys neskelbtini) D. M. B. (duomenys neskelbtini) A. D. (duomenys neskelbtini) R. Masteikos dizaino studijos „Kita pusė“ (j. a. k. 125663310), S. Ž. (duomenys neskelbtini) R. P. (duomenys neskelbtini) ir G. M. (duomenys neskelbtini) naudai po 64,29 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą surašymu.

Kolegijos pirmininkė                                                                      Aldona Tilindienė

Kolegijos teisėjai                                                                              Loreta Lipnickienė

Liuda Uckienė