Nuorašas
Teikimo Nr. E1-1205-1046/2018
Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00051-2018-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.2.3.
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. rugpjūčio 23 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,
sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,
dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,
nubaustajam M. Ž., jo gynėjai advokatei L. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Jungtinės Karalystės Anglijos ir Velso finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinės institucijos prašymą dėl M. Ž. Stiveneidžo magistratų teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1400495687 paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Teismas
n u s t a t ė :
Panevėžio apylinkės teisme 2018 m. liepos 12 d. gautas Jungtinės Karalystės Anglijos ir Velso finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinės institucijos prašymas dėl M. Ž. Stiveneidžo magistratų teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1400495687 paskirtos 330 GBP piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje, remiantis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – Tarybos pamatinis sprendimas). Minėta piniginė sankcija M. Ž. buvo paskirta už tai, kad 2014 m. birželio 18 d. Didžiajame Jarmute jo vardu, pagal 1994 m. Transporto priemonių bei akcizo mokesčio aktą registruota transporto priemonė, registracijos numeris R433OJB, neatitiko reikalavimų transporto priemonių draudimui, išdėstytų 1998 m. Kelių eismo įstatymo 144A dalyje.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė prašymo netenkinti, kadangi M. Ž. 2014 m. birželio 18 d. jau buvo nebe Jungtinėje karalystėje, o buvo grįžęs į Lietuvos Respubliką.
M. Ž. gynėja advokatė teismo posėdžio metu prašė piniginės sankcijos nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje.
M. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad 2014 metais buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją, bet tuo laiku, kai buvo skirta bauda, jau buvo grįžęs į Lietuvą. Tokį automobilį, kuris nurodytas liudijime, įsigijo Anglijoje ir juo naudojosi. Su šiuo automobiliu grįžo į Lietuvą. Lietuvoje šis automobilis dar buvo apie metus po grįžimo iš Jungtinės Karalystės, o paskui jį pardavė. Automobilio dokumentai buvo angliški. Lietuvoje automobilis nebuvo registruotas. Anglijoje automobilis buvo apdraustas tvarkingai. Apdraudė jį mėnesiui ir grįžo į Lietuvą su juo, o vėliau, kai draudimas baigėsi, nebedraudė, nes su automobiliu nevažinėjo. Iš Jungtinės Karalystės jokių dokumentų, susijusių su nagrinėjamu klausimu, savo gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu negavo, nors 2014 m. lapkričio mėnesį buvo Lietuvos Respublikoje ir gyveno tuo pačiu adresu.
Prašymas netenkinamas.
Teismui pateiktoje medžiagoje yra Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos liudijimas, kuris patvirtina, jog M. Ž. Stiveneidžo magistratų teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1400495687 paskirta 330,00 GBP finansinė bauda, t. y. pinigų suma už teismo proceso arba administracinio proceso, kai buvo priimtas sprendimas, išlaidas – 110,00 GBP, sprendime nustatyta pinigų suma, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį už nusikaltimą – 200 GBP bei nustatyta pinigų suma į visuomeninį fondą – 20,00 GBP. Šis sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio11 d.
Kaip matyti iš Jungtinės Karalystės Anglijos ir Velso finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinės institucijos pateikto liudijimo, byla nebuvo nagrinėta M. Ž. nedalyvaujant. Be to, liudijime nurodyta, kad M. Ž. apie bylos nagrinėjimą buvo informuotas asmeniškai 2014 m. lapkričio 18 d. jam įteikiant teismo šaukimą. Tuo tarpu į teismo posėdį atvykęs M. Ž. paaiškino, kad jis jokio šaukimo ar kitų su nagrinėjamu klausimu susijusių dokumentų iš Jungtinės Karalystės savo gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu negavo, nors 2014 m. lapkričio mėnesį buvo Lietuvos Respublikoje ir gyveno tuo pačiu adresu. Apie procesą ir skirtą baudą nieko nežinojo. Taip pat M. Ž. teismui paaiškino, kad tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas Jungtinėje Karalystėje, jis su liudijime nurodytu automobiliu jau buvo grįžęs į Lietuvą ir po kurio laiko šį automobilį pardavė. Aplinkybę, kad M. Ž. 2014 m. birželio 18 d. jau buvo išvykęs iš Jungtinės Karalystės patvirtina ir 2018 m. liepos 27 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.4A-1255, iš kurios matyti, kad M. Ž. į Jungtinę Karalystę buvo išvykęs tik nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2014 m. birželio 1 d., taigi 2014 m. birželio 18 d. jau buvo Lietuvos Respublikoje. Šių duomenų nepaneigia jokie byloje surinkti įrodymai.
Esant aptartoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad šiuo atveju piniginė sankcija, paskirta M. Ž., negali būti pripažįstama ir vykdoma Lietuvos Respublikoje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3651 straipsnio 3 dalies 8 punktu ir Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. todėl, kad piniginė sankcija buvo paskirta nedalyvaujant nubaustam asmeniui ir jam nebuvo užtikrinta galimybė asmeniškai dalyvauti nagrinėjant bylą teisme.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Jungtinės Karalystės Anglijos ir Velso finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinės institucijos prašymas dėl M. Ž. Stiveneidžo magistratų teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1400495687 paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje netenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3651 ir 3652 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Netenkinti Jungtinės Karalystės Anglijos ir Velso finansinių baudų abipusio pripažinimo centrinės institucijos prašymo dėl M. Ž. Stiveneidžo magistratų teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 1400495687 paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė