Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-747-791/2019

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00280-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.2.4; 1.4.1; 1.4.4;

1.4.6; 1.4.7; 1.4.8; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.9; 1.5.11;

1.7; 16.9.11; 21.9.9; 21.9.10

(S)

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M.,

nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą atstovui,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

D. M. 2019 m. liepos 27 d. 23.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo J. M. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,31 promilės neblaivumas), kai teisė vairuoti yra atimta.

D. M. į teismo posėdį neatvyko, prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikė. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka D. M. nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Iš administracinio nusižengimo protokole esančio rašytinio D. M. pasiaiškinimo matyti, jog su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu jis sutiko, gailėjosi (bylos lapai (toliau –    b. l.) 1–2).

Suinteresuotas asmuo J. M. teisme nurodė, jog automobilis „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Automobiliu buvo davęs naudotis sūnui     D. M., pats pasiimdavo automobilį tik tuomet, kai reikėdavo juo važiuoti į darbą. Sūnus jam sakė, jog teisę vairuoti jis turi, vairuotojo pažymėjimo parodyti neprašė, sūnumi pasitikėjo. Žinojo, kad D. M. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, tačiau sūnus jam minėjo, kad teises perlaikė. Jeigu būtų žinojęs, kad sūnus neturi teisių, būtų pats jį nuvežęs kur reikia. Prašė teismo nekonfiskuoti automobilio, kadangi jam automobilis būtinas važinėti į darbą.

Tai, jog D. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje surinkta ir toliau aptariama bylos medžiaga, kuri pripažįstama įrodymais (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas bei visos jo padarymo aplinkybės (b. l. 1–2).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) pareigūno    M. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 liepos 27 d. apie 22. 35 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėjai grasina neblaivus vyras, išvarė ją iš namų. Apie 22. 42 val. atvykus minėtu adresu, pasitiko pranešėja S. D., kuri nurodė, jog vyras jai grasino, tačiau prieš keletą minučių sėdo į automobilį ir būdamas neblaivus išvažiavo. Priiminėjant nukentėjusiosios pareiškimą, į kiemą įsuko automobilis „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Vairuotojui buvo liepta užgesinti transporto priemonę, bei išlipti. Asmuo, kaip vėliau paaiškėjo pranešėjos sugyventinis D. M., vykdė reikalavimus. D. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus jo ar turi vairuotojo pažymėjimą, šis teigė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta. Patikrinus D. M. alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 1.31 promilės neblaivumas. Asmuo buvo pristatytas į Alytaus AVPK, dėl smurto artimoje aplinkoje, bei protokolo surašymui (b. l. 5).

Iš Alytaus AVPK sprendimo dėl transporto priemonės grąžinimo savininkui (valdytojui) iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo matyti, jog automobilis „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), grąžintas jo savininkui J. M., įpareigojant automobilį saugoti iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo termino pabaigos (apskundus nutarimą – iki galutinio teismo nutarimo (nutarties) įsiteisėjimo), o įsiteisėjus nutarimui konfiskuoti transporto priemonę – iki nutarimo įvykdymo (b. l. 8).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog 2017 m. spalio 19 d. nutarimu   D. M. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur dydžio bauda. Paskirtos baudos D. M. nesumokėjo. Taigi, vadovaujantis ANK 40 straipsniu, nagrinėjamu atveju D. M. pakartotinai neblaivus vairavo transporto priemonę (b. l. 10–15).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog D. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 1,31 promilės neblaivumas), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo ir tuo jis padarė ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). D. M. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). D. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnis). D. M. baustas administracine tvarka, tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė jau ne pirmą kartą, o jam paskirtų baudų nemoka (b. l. 10–15).     D. M. dirbantis, išsiskyręs, turi tris mažamečius vaikus (b. l. 9, 17–18). Byloje nėra kitų D. M. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pilnai įgyvendinta paskyrus D. M. straipsnio sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

ANK 427 straipsnio 2 dalis numato, jog už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti jog D. M. neturi teisės vairuoti transporto priemonių (b. l. 9, 17–18). Tačiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo klausimas asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių, ne kartą išaiškintas teismų praktikoje, nurodant, kad iš teisinio reglamentavimo: ANK 28 straipsnio 3 dalies, numatančio, jog asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudoti ir (ar) jos įgyti, bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalies, kur numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas, akivaizdu, kad administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti skiriamas ir asmeniui, neturinčiam šios teisės. Todėl įvertinus byloje esančias aplinkybes, D. M. asmenybę, siekiant visiškai įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį bei, vadovaujantis ANK 34 straipsnio          3 dalimi, jam skiriama administracinio poveikio priemonė – uždraudimas įgyti teisę vairuoti transporto priemones įstatyme numatytam artimam maksimaliam terminui – ketveriems metams.

Įstatymas taip pat numato, jog už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą (ANK 427 straipsnio    3 dalis). Teismų praktikoje, vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, viršenybę visų kitų teisės aktų atžvilgiu turi Lietuvos Respublikos Konstitucija. Joje įtvirtinti pamatiniai demokratinės valstybės nuostatai skelbia, jog asmens nuosavybė yra neliečiama ir saugoma įstatymo, o paimama nuosavybė gali būti tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama.  ANK 29 straipsnio 1 dalis numato, jog turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) <...>, o konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Šios nuostatos akcentuoja tai, jog kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012). Nagrinėjamu atveju      D. M. vairavo jo šeimos nariui – tėvui J. M. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog šis D. M. padarytas, ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas patenka į sąrašą nusižengimų, už kurių padarymą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 4 dalis). Tačiau, teisme išnagrinėjus bylą, nebuvo nustatytas nė vienas iš ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuomet būtų galima konfiskuoti ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. M. būtų žinojęs, kad D. M. automobilį naudos administraciniams nusižengimams daryti. Be to, duomenų, kad šiuo automobiliu praeityje būtų padaryti pažeidimai, byloje taip pat nėra, todėl, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, D. M. neskiriama administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir, nutarimui įsiteisėjus, jo vairuotas automobilis „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugomas pas jo savininką J. M., paliekamas tolimesniam jo naudojimui

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 28 straipsniu, 29 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

n u t a r i a :

D. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsniu, paskirti D. M. administracinio poveikio priemonę – uždraudimą įgyti teisę vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams.

Nutarimui įsiteisėjus, automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugomą pas J. M., palikti tolimesniam jo naudojimui. 

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja                                         Vilma Dapkevičienė

Papildoma informacija: administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 1001 ir nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 19103977153.

Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.