Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-99-154/2012
Teisėjas V. Butvilas Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02434-2010-9
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
34.4.8.;121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
sprendimas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Matiukienės,
kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Rasos Bartašienės,
sekretoriaujant Ingai Sidorenkienei,
dalyvaujant ieškovei R. V., jos atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,
atsakovės - Radviliškio rajono 1 – ojo notarų biuro notarės R. P. atstovei advokatei Anželikai Meškaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-63-132/2011 pagal ieškovės R. V. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams S. V. ir Radviliškio rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. P. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
I. R. V. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu G. V., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentą, sudarytą 2008 m. spalio 6 d. Radviliškio rajono 1-ajame notarų biure (notarinio registro Nr. R-64), patvirtintą notarės R. P..
Patikslintame ieškinyje R. V. nurodė, kad ginčijamą testamentą G. V. sudarė nesugebėdama suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, kadangi G. V. psichinės sveikatos būklė tiek iki ginčijamo 2008-10-06 testamento sudarymo, tiek ir iki jos mirties 2010 m. birželio 2 d., buvo bloga. Ji nepažindavo artimųjų, taip pat ir savo dukters ieškovės R. V., daug ką užmiršdavo, kalbėdavosi pati su savimi, kalbėdavo visiškai nelogiškus dalykus, buvo itin pikta ir konfliktiška be jokios aiškios priežasties, kartais būdavo net agresyvi. G. V. buvo diagnozuota Parkinsono liga, išeminė smegenų liga su psichikos sutrikimais, 2004 m. ji patyrė smegenų insultą. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo G. V. 2008 m. spalio 6 d. sudarytą testamentą panaikinti LR CK 1.89 str. pagrindu (LR CK 1.78 str. , 5.16 str. 2 d.), kaip sandorį, sudarytą faktiškai neveiksnaus asmens, t. y. asmens, negalinčio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Be to, ieškovė mano, kad pasinaudodamas tokia G. V. būsena, atsakovas S. V. palikėjos atžvilgiu panaudojo psichinį smurtą ir vertė ją sudaryti testamentą jo naudai, todėl 2008 m. spalio 6 d. G. V. pasirašytą testamentą taip pat prašo pripažinti negaliojančiu ir LR CK 1.90 str. bei LR CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudarytą suklydimo, apgaulės, smurto, realaus grasinimo įtakoje (b. l. 1-3, 93-94).
A. R. rajono 1-ojo notarų biuro notarė R. P. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad, patvirtindama testamentą, ji įsitikino G. V. būsena, su ja visiškai susikalbėjo lietuviškai, į elementarius klausimus testatorė atsakė ir tiksliai pasakė, ko nori, elgėsi kaip ir visi klientai, jokios prievartos ar spaudimo iš šalies nebuvo. Nurodė, kad testatorė G. V. sudarė nebe pirmą testamentą, nes iki ginčijamo testamento buvo sudariusi testamentus 2000-03-06, 2002-11-11 ir 2003-12-22, buvo patvirtinti du jos pareiškimai dėl sudarytų testamentų panaikinimo: 2002-11-11 ir 2003-12-22. Mano, kad nepriklausomai nuo to, jog testatorė pasirašė rusų kalba, ji pakankamai gerai suprato lietuvių kalbą, nes visus testamentus ji pasirašinėjo be vertėjo ir rusų kalba (b. l. 98-100).
A. S. V. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad mama G. V. visą laiką buvo sąmoninga, tik apie pusę metų iki mirties nebevaikščiojo. D. R. V. pažindavo. Testatorė G. V. puikiai kalbėjo lietuviškai, mokėjo lietuviškai rašyti, nes Lietuvoje gyveno nuo 1945 metų. Jis ieškovei bendrauti su mama nedraudė, pakeisti testamentą motinos neragino. 2008 metais mamos sveikata buvo normali – pataisydavo jam valgyti, nueidavo į miestą apsipirkti, pas gydytoją jis vesdavo mamą kas pusmetį. Jo santykiai su mama buvo geri (b. l. 96-97).
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė.
Teismas pažymėjo, kad teismas, siekdamas nustatyti, ar testatorė G. V., 2008 m. spalio 6 d. surašydama testamentą, išreiškė savo tikrąją valią, paskyrė byloje pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę. 2011-02-18 teismo psichiatrijos ekspertizės akte buvo nurodyta, jog G. V. psichiatro įskaitoje įrašyta nebuvo, ekspertizei pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra aprašoma testatorės psichinė būsena, yra tik pavieniai aprašymai lengvo depresijos epizodo ar miego sutrikimų ir jų kupiravimas antidepresantu „Amitriptylinu“ mažomis dozėmis, kad tokios psichinės būsenos ir medikamentai, naudojami lengvo depresijos sutrikimo ir nemigos ar aukšto kraujospūdžio kupiravimui, negalėjo paveikti testatorės valios išreiškimo ir supratingumo lygio. Teismas konstatavo, kad išnagrinėjusi ekspertizei pateiktą medžiagą, komisija davė tik preliminarią išvadą, jog testatorė galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tačiau ekspertizės akto išvados teismui abejonių nekelia, todėl teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi šiuo aktu. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenumato būdų ir priemonių, kaip notaras turi įsitikinti testatoriaus veiksnumu. Nurodė, kad notarė, tvirtindama testamentą, neturėjo duomenų apie galiojantį teismo sprendimą, kuriuo testatorė G. V. įstatymų nustatyta tvarka būtų buvusi pripažinta neveiksnia. Teismas pažymėjo, kad faktą, jog G. V. suprato ir kalbėjo lietuvių kalba, patvirtino posėdyje dalyvavę liudytojai. Teismas įvertino, kad ieškovės R. V. ir atsakovo S. V. paaiškinimai apie motinos sveikatos būklę testamento sudarymo metu yra priešingi. L. V. B. parodymus teismas pripažino šališkais ir jų nevertino, kadangi V. B. sūnus yra vedęs R. V. dukrą. Pažymėjo, kad įrodymų, jog prieš G. V. būtų naudota psichologinė ar kitokia prievarta, smurtas, grasinimas, byloje nėra. Nurodė, kad pagal LR CK 5.18 str. 1 dalį įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui (b. l. 146-149).
Apeliaciniu skundu ieškovė R. V. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašo atnaujinti įrodymų tyrimą šioje byloje ir paskirti pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, ją pavedant atlikti Centrinei teismo psichiatrijos komisijai, į kurios sudėtį būtų įtrauktas ekspertas – neurologas, kuris galėtų duoti išvadą, kaip testatorės G. V. neurologiniai sutrikimai įtakojo jos gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir ar dėl šių sutrikimų ir kitų ligų 2008-10-06 dieną, sudarydama ginčijamą testamentą, ji galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė negalėjo konkrečiai atsakyti, ar testatorė testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti, kadangi nepakako medicininių duomenų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog teismo psichiatrijos ekspertai ekspertizės akte konstatavo medicininiu duomenų trūkumą, šią teismo psichiatrijos eksperto išvadą privalėjo vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais – ieškovės paaiškinimais ir liudytoju parodymais, kurie visi be išimties byloje paaiškino, jog testatorė G. V. testamento sudarymo laikotarpiu nesiorientuodavo aplinkoje ir laike, neatpažindavo žmonių, nors jie jau buvo pažįstami keliasdešimt metų, kad jos elgesys buvo nelogiškas, neadekvatus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, tik remdamasis atsakovų paaiškinimais, nusprendė, kad testatorė pati savarankiškai galėjo priimti sprendimus, rūpintis savimi, vykti pas notarą įforminti sandorius, nors 2007-08-02 dieną jai buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, tai patvirtina, kad testatorė negalėjo apsitarnauti savęs buityje, nekalbant apie savarankišką kitų savo teisių įgyvendinimą.
2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė po liudytojų apklausos prašė teismo skirti pakartotinę pomirtinę kompleksinę psichiatrinę ekspertizę, pavedant ją atlikti ekspertų komisijai, į kurios sudėtį įeitų ekspertas - neurologas. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės prašymo netenkino, o priimdamas sprendimą liudytojos V. B. parodymus nepagrįstai laikė šališkais. Pirmosios instancijos teismui abejojant gydytojos neurologės V. B. nešališkumu, turėjo būti tenkintas ieškovės prašymas skirti pakartotinę pomirtinę psichiatrinę ekspertizę ir būtent ši ekspertų komisija objektyviai ir nešališkai turėjo ir galėjo nustatyti, kaip neurologiniai testatorės susirgimai įtakojo jos sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes.
3. A. S. V. gyveno su testatore G. V. viename name, įvairiomis priemonėmis neleido ieškovei prižiūrėti motinos, todėl tikėtina, kad atsakovas testatorei darė įtaką dėl 2003 metais sudaryto testamento pakeitimo.
4. Ieškovei kyla abejonių dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo nešališkumo, kadangi atsakovė šioje byloje yra notarė R. P.. Ieškovės žiniomis ji iki 2008-09-30 dienos dirbo Radviliškio rajono apylinkės teisme teisėjo padėjėja. Todėl Radviliškio rajono apylinkės teismas turėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo. Be to, byloje apklausti liudytojai girdėjo bylą nagrinėjusio teisėjo V. Butvilo ir atsakovės R. P. pokalbį apie tai, kokios bylos baigties ji pageidauja. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių tiek teisėjo V. Butvilo, tiek viso Radviliškio rajono apylinkės teismo galėjimu objektyviai išnagrinėti šią civilinę bylą.
5. A. R. P. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ji testatorės veiksnumu įsitikino „kaip tai daro įprastai”, taip pat nurodė, jog notaro praktika ji pradėjo verstis 2008-10-01 dieną. Taigi, ginčijamo testamento sudarymo diena yra ketvirtoji jos darbo notare diena. Todėl apeliantė teigia, kad notarė neturėjo pakankamai įgūdžių ir patirties įsitikinti testatorės galėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę.
6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas, spręsdamas testamento nuginčijimo klausimą, be kita ko turi atsižvelgti ir į tai, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovė jau keliasdešimt metų gyvena testatorei ir jos sutuoktiniui (ieškovėms tėvams) viename iš nuosavybės teise priklausiusių gyvenamųjų namų. Pagal 2003 metų testamentą namas, esantis Basanavičiaus g. 23, Radviliškyje, turėjo atitekti ieškovės nuosavybėn. Tiek testatorė, tiek jos sutuoktinis, t. y. abu ieškovės tėvai, leido jai naudotis šiuo turtu, atlikti esminius šio turto pagerinimo darbus – daryti kapitalinį šio turto remontą. Todėl ginčijamas 2008 m. spalio 6 d. testamentas, kartu prieštarauja teisingumo, protingumo kriterijams, kurių laikymasis tokio pobūdžio bylose yra reikšmingas pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-278/2009; 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-451/2005; 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-1022/2003; 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-993/2002).
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė notarė R. P. prašo palikti nepakeistą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantės prašymas skirti pakartotinę ekspertizę nepagrįstas, nes bylos nagrinėjimo metu Radviliškio rajono apylinkės teisme buvo objektyviai, išsamiai, detaliai išnagrinėtos bei įvertintos byloje nustatytos aplinkybės ir faktai, susiję su testatorės veiksnumu, t. y. galėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti testamento patvirtinimo metu 2008 m. spalio 6 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2011 nurodė, kad teismo ekspertams išvadoje konstatavus, kad atlikti visapusišką ir išsamią testatoriaus psichinės būklės ekspertizę neužtenka įrodymų, pakartotinės ekspertizės skyrimas pageidaujamo rezultato neduotų, nes kyla ne eksperto išvados kokybės klausimas, kurį galima būtų spręsti papildoma ar pakartotine ekspertize, bet informacijos, kurią turėtų ištirti ekspertas, nepakankamumo problema.
2. Apeliantė savo skunde nurodo, kad atsakovas S. V. galimai darė įtaką testatorei dėl 2003 metų testamento panaikinimo, tačiau, tai yra tik prielaida, nes, teismui nagrinėjant bylą, jokių įrodymų apie galimą poveikį testatorei, ieškovė nepateikė, ir teismas tai pažymėjo savo sprendime. Be to, LR CK 5.18 str. 1 d. nurodyta, kad įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui.
3. Nurodė, kad nebuvo pareiškusi nušalinimo teismui, nepateikė įrodymų, kad aplinkybė apie notarės darbą Radviliškio rajono apylinkės teisme jai paaiškėjo jau išnagrinėjus bylą, todėl šia aplinkybe ji negali remtis apeliaciniame skunde. Kita vertus, bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo kaip nors siejamas su notaro asmenybe, tai nėra įstatyme numatytas nušalinimo pagrindas.
4. Nepagrįstas apeliantės motyvas ir dėl atsakovės notarės nepakankamų įgūdžių ir patirties įsitikinti testatorės galėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę, nes teisinį darbą atsakovė dirba nuo 1997 metų, o atitinkami teisės aktai numato asmenims, siekiantiems tapti notaru, detalią atranką bei jų žinių, įgūdžių bei pasirengimo patikrą. Teisingumo ministras, skirdamas asmenį notaru, patvirtina, kad asmens žinios, įgūdžiai, patirtis yra tinkami ir pakankami vykdyti notaro funkcijas. Kitų įrodymų, leidžiančių abejoti notarės kompetencija ir įgūdžiais, reikalingais vykdyti notaro funkcijas, apeliantė nepateikė.
5. Jeigu testamento (naujo testamento) sudarymas neatitinka ieškovės, kaip įstatyminės įpėdinės lūkesčių ir interesų, tai savaime nereiškia, kad testamentas turėtų būti panaikintas, nes turtas testamentu nėra paskirstomas lygiomis dalimis, kaip tai būtų paveldint pagal įstatymą.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija, ginčo byloje atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, t.y. gavusi pakartotinės teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepakankamai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, priimtame sprendime netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl apeliantės R. V. ginčijamas teismo sprendimas negali būti paliktas galioti (CPK 330 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovės R. V. (buvusi pavardė – U.) ir atsakovo S. V. motina G. V. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 5-8).
Po G. V. mirties liko šis turtas: 0,3366 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, ir gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (b. l. 10-18). I. R. V. gyvena namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o atsakovas S. V. gyvena namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini).
2008 m. spalio 6 d. testamentu, kuris sudarytas Radviliškio rajono pirmojo notaro biuro notarės R. P. (notaro registro Nr. R-64), G. V. visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko sūnui (atsakovui) S. V. (b. l. 36).
Iš Centrinės hipotekos įstaigos 2010-06-10 Testamentų registro išrašo (b.l. 51-52) bei Radviliškio rajono Pirmojo notarų biuro pažymos apie testamentus matyti, kad Radviliškio rajono Pirmajame notarų biure buvo patvirtinti šie G. V. testamentai: 1) 2000-03-06 testamentas, patvirtintas notarės V. B., kuris 2002-11-11 testatorės pareiškimu panaikintas; 2) 2002-11-11 testamentas, patvirtintas notarės V. B., kuris išregistruotas 2003-12-23 pagal testatorės pareiškimą panaikinti testamentą; 3) 2003-12-22 testamentas, patvirtintas notarės V. B.; 4) 2008-10-06 testamentas, patvirtintas notarės R. P. (b. l. 51, 52, 58).
2000-03-06 testamentu G. V. jai priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), palieka vaikaičiui A. U., o jai priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, žemės sklypą apie pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, dalį žemės sklypo, esančius (duomenys neskelbtini), visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka lygiomis dalimis vaikams - S. V. ir A. V.. 2002-11-11 G. V. pareiškimu šis testamentas panaikintas (b. l. 101, 102).
2002-11-11 testamentu G. V. jai priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, žemės sklypą apie pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), palieka vaikaitei K. B. (ieškovės R. V. dukrai), o jai priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, žemės sklypą apie pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka lygiomis dalimis vaikams - S. V. ir A. V.. 2003-12-22 G. V. pareiškimu šis testamentas panaikintas (b. l. 103, 104).
2003-12-22 testamentu G. V. jai priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, žemės sklypą apie pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), palieka sūnui S. V., o jai priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, žemės sklypą apie pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), palieka dukrai R. U. (nuo 2008-02-14 –V.); visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą palieka lygiomis dalimis vaikams - S. V. ir R. U. (V.), (b. l. 60).
Iš 2011 m. vasario 18 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 84TPK -24 matyti, kad komisija, įvertinusi pateiktas stacionarines ligos istorijas ir ambulatorinę asmens sveikatos istoriją, 1) negali duoti atsakymo, ar G. V., atsižvelgiant į jos amžių, persirgtas ligas, ligas, kuriomis sirgo ir psichinės sveikatos būklę 2008 m. spalio 6 d. galėjo visiškai suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, nes nėra pateiktos medicininės dokumentacijos apie šį laikotarpį; komisija gali duoti tik preliminarią išvadą, kad testatorė galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; 2) apie visą laikotarpį nuo 2008-10-06 iki 2010-06-02 komisija taip pat negali duoti išvados; 2010-05-21 gydytojos dienyne pirmą kartą rašoma terminas „dementiška“, tačiau jis nekonkretizuojamas ir detaliau neaprašomas (b. l. 74-76).
Iš 2012 m. gegužės 30 d. - birželio 7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK -10/2012 matyti, kad komisija, išanalizavusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi pateiktas medicininius dokumentus, daro išvadą, kad duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai vertinti G. V. psichikos būklę testamento pasirašymo metu, t.y. 2008 m. spalio 6 d., nepakanka, nors, atsižvelgiant į pateiktą medicininę dokumentaciją bei liudytojų parodymus, galima teorinė prielaida, kad G. V. turėjo pažintinės veiklos sutrikimo požymių, tačiau jų nepakanka silpnaprotystės sindromui (demencijai) konstatuoti. Šiuo konkrečiu atveju pateikti duomenys apie G. V. psichikos būklę neleidžia nustatyti ne tik demencijos sindromo testamento pasirašymo metu, bet ir nustatyti galimo psichikos sutrikimo sunkumo, todėl komisija negali atsakyti į teismo užduotus klausimus (b. l. 191-196).
Dėl testamento negaliojimo pagal LR CK 1.89 straipsnį
Įstatymas nustatė galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu jo turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 str. 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Kadangi testamentas yra sandoris, kurio teisinių padarinių kyla po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, tai testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, atitinkamai įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu.
Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, t.y. nebūdamas įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.
Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-539/2011).
Teisėjų kolegija, įvertinusi dviejų Teismo psichiatrinių ekspertizių išvadas, pirmos instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad testatorė G. V., 2008 m. spalio 6 d. Radviliškio rajono pirmame notarų biure sudarydama testamentą (notaro registro Nr. R-64), kuriuo visą savo turtą po mirties paliko atsakovui S. V., nors ir nebuvo prieš tai įstatymo nustatyta tvarka pripažinta neveiksnia, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, todėl testamentas pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (LR CK 5.15 str. 2 d., LR CK 5.16 str. 1 d. 1 punktas, LR CK 1.89 str. 1 d.).
Tiek 2011 m. vasario 18 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 84TPK -24, tiek ir 2012 m. gegužės 30 d. - birželio 7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82TPK -10/2012 nurodoma, kad teismo psichiatrų komisija iš esmės negali duoti konkrečios išvados dėl medicininių duomenų trūkumo, tačiau iš 2012 m. gegužės 30 d. - birželio 7 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK -10/2012 matyti, kad komisija, turėdama ženkliai daugiau bylos duomenų, daro išvadą, kad nors duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai vertinti G. V. psichikos būklę testamento pasirašymo metu, t.y. 2008 m. spalio 6 d., nepakanka, tačiau, atsižvelgdama į pateiktą medicininę dokumentaciją bei liudytojų parodymus, daro teorinę prielaidą, kad G. V. turėjo pažintinės veiklos sutrikimo požymių, tik jų nepakanka silpnaprotystės sindromui (demencijai) konstatuoti (b. l. 74-76, 191-196).
CPK 185 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus LR CPK numatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo.
LR CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes išskirtinai vadovavosi teismo psichiatrinės ekspertizės aktu ir tinkamai neįvertino kitų byloje surinktų įrodymų, nenagrinėjo testamento turinio naudingumo, pagrįstumo aspektu, be to, apie testatorės būseną sprendė remdamasis tik dalimi įrodymų, nemotyvuotai atmetė kitus įrodymus.
Nors atsakovas S. V. nurodė, kad testamento sudarymo metu mama buvo sąmoninga, tik gal apie pusę metų nebevaikščiojo; kad dukrą R. V. pažindavo, kad 2008 metais mamos sveikata buvo normali (pataisydavo jam valgyti, nueidavo į miestą apsipirkti), o atsakovė notarė R. P. paaiškino, kad G. V. būsena testamento pasirašymo metu buvo normali, į elementarius klausimus atsakė ir tiksliai pasakė, ko nori, elgėsi kaip visi, atsižvelgiant į jos amžių, jokios prievartos ar spaudimo nebuvo (b. l. 114-117, 132-137, 142-145), tačiau ieškovė R. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad motinai G. V., kuri gyveno gretimame name, esančiame (duomenys neskelbtini), su savo sūnumi S. V., ryškūs atminties sutrikimai pasireiškė maždaug prieš 3 metus iki mirties, kad mama jos nebepažindavo, pasidarė agresyvi, „nuolat turėjo baimės jausmą“, jog ją kas nors gali užpulti, su ja nebuvo įmanoma susikalbėti. Atsakovas motiną prieš ją nuteikė, neleido su ja bendrauti, mamą užrakindavo, jos neprižiūrėdavo, neleisdavo ateiti daktarei, laikė 2 šunis, kad ji negalėtų užeiti pas mamą. Ieškovė nurodė, kad visą paveldimą turtą buvo paveldėjęs jos tėvas, kuris įleido ją gyventi į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tėvas parašė testamentą, kuriuo turtą paliko mamai, tačiau tėvo valia ir motinos valia iki jos susirgimo buvo tokia, kad turtas jai su broliui būtų padalintas per pusę (b. l. 114-117, 132-137, 142-145).
L. V. B. paaiškino, kad dirba gydytoja. G. V. 1993 m. gulėjo Šiaulių ligoninėje dėl lėtinės smegenų ligos, jai buvo depresinis sutrikimas; 1999 m. diagnozuota parkinsono liga, kuri veikia ir atmintį; 2003 m. gulėjo ligoninėje dėl kraujotakos sutrikimo; 2005 m. gydyta dėl 3 laipsnio hipertonijos; 2007 m. atvežta dėl svaigimo, nemigos, depresijos, buvo hempoparezė – įprastinių judesių sutrikimas; jai buvo nustatyti specialūs poreikiai. Nurodė, kad demencija neišsivysto per metus - nuo 2003 m., kai ji persirgo smegenų kraujotakos sutrikimais. Kai 2007 m. pakliuvo į ligoninę, buvo nešvari, apleista; dukra pasakė, kad jos neįsileidžia į namus. G. V. sakė, kad vieną namą užrašys dukrai, kitą – sūnui. 2008 m. G. V. tikrai negalėjo viena nueiti sudaryti testamento. Jai buvo atminties sutrikimai, disorientacija, nerasdavo palatos, tualeto. Ligonis, sergantis daline demensija, yra priklausomas nuo kito asmens, jį galima įkalbėti. G. V. iš dalies galėjo suprasti, bet galėjo remtis kito įpiršta nuomone. Nuo 2007 m. ji negalėjo savęs prižiūrėti, buvo „lygsvaros“, atminties sutrikimai; ji negalėjo pietų pasiruošti, nes vos judėjo (b. l. 134-135).
L. M. K. paaiškino, kad G. V. pažinojo 10 metų. Nueidavo pas ją kas antrą dieną ir atnešdavo pieno. S. S. ant motinas rėkdavo, vadino „stierva“. K. S. įsitaisė šunis, pieno nebenešdavo. 2008-2009 m. G. V. dar išeidavo į kiemą pas kaimynę, o pusmetį prieš mirtį į kiemą jau nebeišeidavo, pasiklysdavo net savo darže ir namuose. Sūnus mamos neprižiūrėjo, ji buvo purvina. Sūnus mamai grasindavo, yra pastūmęs, todėl sūnaus ji bijojo (b. l. 135-136).
L. V. B. paaiškino, kad G. V. pažinojo nuo 1969 m., kartu dirbo (duomenys neskelbtini). Prieš tris metus susitiko parduotuvėje, bet jos nepažino. Prieš 3,5 metų susitikdavo turguje vos gyvą, ji eidavo į parduotuvę, kurios seniai nebėra. G. V. buvo sūnaus uždaryta namuose. Sūnus neleisdavo, kad kas užeitų. G. V. dažnai užmiršdavo, ne visada pažindavo žmones. Mano, kad pati nueiti pas notarą tikrai negalėjo. Sakydavo, kad visą turtą užrašys, kaip prašė vyras (b. l. 136).
L. V. P. paaiškino, kad gal prieš 4 metus sutikta G. V. sakydavo einanti į jau nebeveikiančią parduotuvę, sumaišydavo su kuo kalba, nebesugebėdavo apsitvarkyti, kartais nebepažindavo žmonių. G. V. labiau mylėjo sūnų nei dukterį. G. V. lietuviškai kalbėjo gerai, su savo vaikais kalbėjo lietuviškai (b. l. 136).
Liudytoja L. V. paaiškino, kad 40 metų Radviliškyje dirba gydytoja; G. V. nebuvo jos pacientė; pas ją lankėsi tik 1 kartą; prie jos buvo dukra; G. V. buvo sutinusi, orientacija sutrikusi (b. l. 142-143).
Tai, kad G. V. nesilankė ir nesigydė Psichikos sveikatos centre bei Psichiatrijos ligoninėje (b. l. 72,73), nereiškia, kad ji nesirgo. Atsakovas S. V. pirmosios instancijos teisme 2011-09-08 nurodė, kad 2008 metais mamos sveikata buvo normali, kad jis veždavo motiną pas gydytoją „1 kartą į pusmetį“. Atsižvelgiant į teismui pateiktų medicininių dokumentų duomenis, t.y. kad G. V. buvo patyrusi smegenų insultą, sirgo kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis, atsižvelgiant į ieškovės R. V. ir liudytojos V. B. parodymus apie testatorės sveikatos būklę 2008 metais, toks atsakovo nurodytas testatorės gydymas nepatvirtina, kad testatorė buvo sveika, priešingai, net receptai vaistams (taip pat ir kompensuojamiesiems) išrašomi ne daugiau nei 3 mėnesiams (b. l. 132-137). Be to pagal bylos duomenis G. V. buvo nustatyti specialieji poreikiai, tai reiškia, kad jos sveikata buvo bloga ir neatitinka tos būsenos, kurią nurodo atsakovas.
Įvertinus anksčiau G. V. sudarytus testamentus, matyti, kad G. V. dalį jai nuosavybės teise priklausančio turto po savo mirties ketino skirti savo dukrai R. V. arba jos vaikams, o paskutiniame – ginčijamame testamente, paveldėtoju yra nurodytas tik sūnus S. V.. Nors testatorė visą laiką gyveno su atsakovu, t.y. sūnumi S. V., byloje nėra jokių konkrečių įrodymų, kad motinos ir vaikų, t.y. R. V. ir S. V., bendravimo situacija iš esmės būtų pasikeitusi, t.y. būtų įvykęs koks nors konkretus konfliktas ir pan. Šios aplinkybės bei kiti byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad G. V. pasirašant ginčijamą testamentą, dėl jos riboto supratimo, galėjo būti daroma įtaka įkalbinėjant iš šalies, nors ir nenaudojant psichologinio ar fizinio smurto.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovė notarė R. P. neturėjo pakankamai įgūdžių ir patirties įsitikinti testatorės G. V. galėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, nes notaro praktika ji pradėjo verstis tik 2008-10-01 dieną. Jau tas faktas, kad G. V. gimusi (duomenys neskelbtini), t.y. testamento sudarymo metu (2008-10-06) jai buvo daugiau nei 85 metai, leidžia teigti, kad notarė turėjo atidžiau įvertinti testatorės gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir šių veiksmų pasekmes. LR Notariato įstatymo 31 str. yra nustatyta (testamento sudarymo metu galiojusi redakcija), kad „tvirtinant sandorius, įsitikinama fizinių asmenų veiksnumu ir <...>“.
Vadovaudamasi byloje surinktais įrodymais teismas daro išvadą, kad ginčijamo testamento pasirašymo metu testatorė G. V. dėl savo psichinės sveikatos būklės, nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir pasekmių, todėl 2008 m. spalio 6 d. G. V. sudarytas testamentas (notaro registro Nr. 1-7230) kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms (LR CK 5.15 str. 2 dalis), pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (LR CK 5.16 str. 1 dalies 1 punktas, LR CK 1. 89 str. 1 dalis).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje nėra pateikta pakankamai ir objektyvių įrodymų, jog atsakovas S. V. dėl testamento sudarymo prieš testatorę G. V. naudojo psichinį smurtą ar vertė ją sudaryti testamentą jo naudai, todėl 2008 m. spalio 6 d. G. V. pasirašytą testamentą pripažinti negaliojančiu LR CK 1.90 str. bei LR CK 1.91 str. pagrindu, kaip sudarytą suklydimo, apgaulės, smurto, realaus grasinimo įtakoje, nebuvo ir nėra pagrindo.
Siekdama išvengti neaiškumų dėl G. V. turto paveldėjimo, teisėjų kolegija pažymi, kad Kasacinio teismo formuojama praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių testamentų galiojimą, kai skirtingu metu testatorius yra sudaręs du testamentus ir vėlesnis iš jų pripažįstamas negaliojančiu, formuojama ta linkme, jog asmuo, turintis teisę ginčyti vėlesnį testamentą, gali prašyti teismo pripažinti galiojančiu pirmiau sudarytą testamentą, jeigu šis netampa galiojančiu savaime pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį, t.y. kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu, ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, ir šis sąrašas yra baigtinis. Prie LR CK 5.17 str. 2 dalyje nustatytų bendrosios taisyklės išimčių neįtvirtintas LR CK 1.89 straipsnyje nustatytas sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330/2011; 2007 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2007).
Kaip buvo nustatyta šioje byloje, CK 5.17 straipsnio 2 dalyje išvardintų išimčių nėra. Testamentas pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 str. pagrindu, kaip ir buvo savo ieškinyje nurodžiusi ieškovė (apeliantė) R. V.. Ieškovė nesikreipė į teismą dėl ankstesnio, t.y. 2003 m. gruodžio 22 d., testamento pripažinimo galiojančiu, todėl pripažinus 2008 m. spalio 6 d. G. V. sudarytą testamentą negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu ir paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos paveldėjimo pagal įstatymą tvarką reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2007, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).
Vadovaujantis išdėstytu, R. V. apeliacinis skundas tenkintinas, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo R. V. patikslintas ieškinys tenkintinas (LR CPK 326 str. 1 dalies 2 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumo nagrinėjant šią bylą yra nepagrįsti, nes jų nepatvirtina byloje esantys įrodymai (konkrečiai dėl teisėjo V.Butvilo pažado priimti atsakovei R. P. naudingą sprendimą). Ta aplinkybė, kad atsakovė notarė R. P. iki 2008-09-30 dirbo šiame teisme teisėjo padėjėja, nesudaro pagrindo teismui nusišalinti.
Kadangi byloje yra priimamas naujas sprendimas ir R. V. ieškinys tenkinamas, kiti apeliacinio skundo argumentai pripažintini neesminiais ir teismas dėl jų nebepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 93 str. 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
P. R. V. ieškinį ir apeliacinį skundą, iš atsakovo S. V. ieškovei R. V. priteistinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88, 93 straipsniai).
Byloje nustatyta, kad ieškovė R. V. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 132,- Lt žyminį mokestį pareikšdama ieškinį (b. l. 20), 1334,50 Lt. už pirmesniąją teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 69), sumokėjo 139,- Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 156) ir 1334,50 Lt. už pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 197). Iš viso R. V. pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme turėjo 2940,- Lt bylinėjimosi išlaidų. Advokato atstovavimo išlaidų ieškovė nepateikė.
Iš atsakovės R. P. bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos, nes ši atsakovė neturi tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi. Paprastai notarai, patvirtinę ginčijamą testamentą ar kitą sandorį, byloje dalyvauja kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų.
K. R. V. už pakartotinę teismo psichiatrinę ekspertizę į Šiaulių apygardos teismo sąskaitą 2012-02-21 avansu sumokėjo 1400,- litų (b. l. 188), o už atliktą ekspertizę buvo sumokėta 1334,50 litų, tai iš Šiaulių apygardos teismo ieškovei R. V. grąžintina 65,50 Lt nepanaudoto avanso.
Iš atsakovo S. V. priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Valstybei, kurios pirmosios instancijos teisme yra 62,67 litai, apeliacinės instancijos teismuose yra 12,67 Lt, iš viso – 75,34 Lt (LR CPK 96 str. 1 d.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovės R. V. prašymu buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė: iki teismo sprendimo byloje priėmimo uždrausta Radviliškio rajono pirmojo notarų biuro notarei R. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimus G. V., a.k (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniams (b. l. 24-25). Kadangi išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (LR CPK 279 str. 1 d.), byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
R. V. apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pripažinti negaliojančiu G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą testamentą, patvirtintą 2008 m. spalio 6 d. Radviliškio rajono pirmojo notarų biuro notarės R. P. (registro Nr. R-64), kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ir kada beatsirastų G. V. palieka sūnui S. V., nuo šio testamento sudarymo momento.
Iš atsakovo S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) ieškovei R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)), priteisti 2940,- Lt (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidas.
Iš atsakovo S. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) Valstybei priteisti 75,34 Lt (septyniasdešimt penkis litus 34 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Iš Šiaulių apygardos teismo ieškovei R. V. grąžinti 65,50 Lt nepanaudotą avansą.
Panaikinti laikinąją apsaugos priemonę, taikytą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2760-856/2010, kuria iki teismo sprendimo byloje priėmimo buvo uždrausta Radviliškio rajono pirmojo notarų biuro notarei R. P. išduoti paveldėjimo teisės liudijimus G. V., a.k (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdiniams.
Kolegijos pirmininkė Danutė Matiukienė
Teisėjai Laisvė Aleknavičienė
Jolanta Badaugienė