Administracinė byla Nr. I-4663-629/2015
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03917-2014-0)
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjai R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl pensijos dalies priteisimo, sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja R. R. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VRM) 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. 1D-5792(11) ir įpareigoti VRM kompensuoti pareiškėjai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 10 580,16 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjos teigimu, dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. taikymo ginčo laikotarpiu jai nebuvo išmokėta 10 580,16 Lt pensijos. Kadangi Lietuvos Respublikos Prezidentė 2014 m. gegužės 15 d. pasirašė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą (toliau – ir Kompensavimo įstatymas), pareiškėja tikėjosi, kad jos pensija taip pat bus kompensuota atitinkamu teisės aktu. Pareiškėjos nuomone, nekompensuojant jai sumažintos pensijos dalies, pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, ji yra diskriminuojama kitų pensijas gaunančių asmenų atžvilgiu.
VRM atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. 1. 19–20) nurodė, kad pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą. Mano, kad pareiškėjai galėtų būti priteista nepriemoka nebent už 2012–2013 m. laikotarpiu sumažintą pensiją, jei Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažintų Laikino įstatymo 15 str. antikonstituciniu.
Teismo posėdyje pareiškėja prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovės VRM, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą pranešta tinkamai (b. l. 41).
Skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. taikymo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kompensavimo pareiškėjai.
Pažymėtina, kad pareiškėja kelia ginčą ne dėl pareigūnų ir karių pensijos mažinimo, o dėl teisėtai mažintos pensijos nekompensavimo. Šiuo klausimu pareiškėja į VRM kreipėsi 2014 m. liepos 24 d. (b. l. 15), VRM pareiškėjos prašymo netenkino 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 1D-5792(12) (b. l. 3–4), taigi apie tai, kad VRM atsisako kompensuoti pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas mažintą pensijos dalį, ji sužinojo tik gavusi minėtą VRM sprendimą, kurį teismui apskundė nepraleisdama nustatyto termino, todėl atsakovės teiginiai, kad pareiškėja praleido terminą kreiptis į teismą dėl pensijos kompensavimo atmestini kaip nepagrįsti.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas.
Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustato, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. yra galimas, t. y. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.
Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, nepažeidžia konstitucinių teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjai 2010–2013 m. mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo mažinama pagrįstai. Pažymėtina, kad pareiškėja minėto fakto neginčija, tačiau nesutinka su VRM atsisakymu sumažintą pensiją kompensuoti.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos nurodomas Kompensavimo įstatymas reglamentuoja praradimų, atsiradusių tik dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų sumažinimo, kompensavimo tvarką, tuo tarpu joks įstatymas ar kitas teisės aktas dėl valstybinių pensijų kompensavimo dar nėra priimtas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime, pasisakydamas apie Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimo pratęsimą valstybinių pensijų gavėjams, pažymėjo, jog toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinio socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos, todėl nėra pagrindo teigti, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.
Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjai yra skirtingų kategorijų pensininkai, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos nurodome Kompensavimo įstatyme nenustačius valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos, lygiateisiškumo principas nėra pažeidžiamas.
Atkreiptinas dėmesys, jog viešojoje teisėje galioja taisyklė – viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Nagrinėjamu atveju dar nėra priimto teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarką, todėl atsakovė VRM pagrįstai atsisakė pareiškėjai kompensuoti dėl Laikinojo įstatymo 4 str., kuris, kaip minėta, nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, taikymo neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamo 2014 m. rugpjūčio 8 d. VRM sprendimo Nr. 1D-5792(11) ir įpareigoti VRM kompensuoti pareiškėjai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Atmesti pareiškėjos R. R. skundą kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Milda Vainienė
Violeta Petkevičienė
Donatas Vansevičius