Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė
byla Nr. 2S-1530-115/2010
Teisėjas Daina Knezevičienė Procesinio
sprendimo kategorijos:
32.5.;122.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. lapkričio 30d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, kolegijos teisėjų Rasos
Gudžiūnienės, Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo apeliantų (skolininkų) V. K. ir G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo
hipotekos skyriaus 2010 m. birželio 17 d. nutarties Nr. 1543V/2009 , kuria kreditoriaus
reikalavimas dėl priverstinio išieškojimo tenkintas civilinėje byloje pagal
pareiškėjo (kreditoriaus) AB PAREX banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos
išieškojimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u s t a t ė :
V.
K. ir G. K. užtikrindami iki 2031-11-15 suteikto
kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070002772, 2007-02-02 įregistruotu
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB Parex bankui
skolininkams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 157,17 kv. m.
ploto butą su techninėm patalpom, unikalus Nr. 1095-8012-0014:0053, esantį
Lvovo g. 91-25/Linkmenų g. 2 - 25, Vilniuje, sandorio sudarymo metu šalių
susitarimu įvertintą 778 000,00 Lt.
2009 m.
lapkričio 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi
Nr. 1543/2009 įkeistas nekilnojamas turtas buvo areštuotas. Nutartis
įsiteisėjusi (Vilniaus apygardos teismo 2010-05-27 nutartis, c.b. Nr.
2S-585-56/2010). Ši nutartis skolininkui (įkeisto turto savininkui) V. K. įteikta 2009-11-28 pasirašytinai, nutartis įkeisto
turto savininkei G. K. taip pat laikytina įteikta
2009-11-28 LR CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka (sutuoktiniui V.
K.) (b.l. 85).
2010-6-17
kreditorius AB Parex bankas pakartotinai kreipėsi dėl priverstinio skolos
išieškojimo (b.l.102-103).
Vilniaus miesto
1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. Nr.
1543V/2009 nutarta išieškoti AB PAREX banko naudai iš V. K. ir
G. K. (skolą: 641 083,72 Lt negrąžinto kredito, 28 323,37
Lt nesumokėtų palūkanų, 108 305,78 Lt delspinigių, iš viso: 777.712,87 Lt,
131,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 6 mėn. VILIBOR + 0,8 proc. sutartinių
kintamų metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (641.083,72 Lt),
skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo
2010-06-17, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į
įkeistą nekilnojamą daiktą. Priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą
nekilnojamąjį daiktą – 157,17 kv. m. ploto butą su techninėm patalpom, unikalus
Nr. 1095-8012-0014:0053, esantį Lvovo g. 91-25/Linkmenų g. 2 - 25, Vilniuje,
nuosavybės teise priklausantį V. K. ir G.
K. (b.l.106-107).
Vilniaus miesto
1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja nurodė, jog 2009 m. lapkričio 24
d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis Nr. 1543/2009
buvo apskųsta, visų nepasibaigusių procesinių terminų (kreditoriui pareikšti
pakartotinį pareiškimą, Hipotekos skyriui šį pareiškimą išnagrinėti) eiga buvo
sustabdyta (CPK 76 str.). Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius kreipėsi į
Hipotekos skyrių dėl tolimesnio priverstinio skolos išieškojimo per 2 mėn. nuo
bylos grįžimo iš apeliacinės instancijos teismo, LR CPK 558 str. 3 d.
netaikytina. Teismas nenustatė, kad skolininkai per vieną mėnesį nuo arešto
nutarties jam įteikimo būtų grąžinę kreditoriui visą skolą (558 str. 2 d.). Skolą
pakartotinio prašymo padavimo dieną sudaro: 641 083,72 Lt negrąžinto kredito,
28323,37 Lt nesumokėtų palūkanų, 108 305,78 Lt delspinigių, iš viso: 777 712,87
Lt, bei 131,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Kreditorius taip pat prašė
išieškoti 6 mėn. VILIBOR + 0,8 proc. sutartinių kintamų palūkanų nuo
negrąžintos kredito sumos nuo pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos
išieškojimo dienos. Teismas šį prašymą tenkino, atsižvelgęs į hipotekos bylų
ypatumus, ir nurodė, kad tiek įstatyminių, tiek sutartinių palūkanų skaičiavimo
laikotarpis, CK 6.37 str. 2 d. nustatytas nuo bylos iškėlimo teisme momento iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo, hipotekos procedūros atveju reiškia
laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio prašymo gavimo iki hipotekos
teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis, c.b. Nr. 3K-7-751/2003).
Apeliantai
(skolininkai) V. K. ir G. K. pateikė atskirąjį
skundą (b.l.114-115), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą
perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog teismas
neteisėtai nutarė išieškoti iš skolininkų 6 mėn. VILIBOR + 0,8 proc. sutartinių
kintamų palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos nuo pareiškimo pateikimo dienos
iki visiško skolos išieškojimo dienos. Šios sutartinės kintamosios palūkanos
teismo neteisėtai pripažintos procesinėmis palūkanomis (CPK 6.37 str. 2 d.).
Teismas turėjo nustatyti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti
buvo praleistas terminas. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo
teisme iki visiško sprendimo įvykdymo dydžiai nurodyti CK 6.210 str. Mano, jog
teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į tai, kad 108.305,78 Lt delspinigių
suma yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga kreditoriaus patirtiems
nuostoliams. Sutarties sudarymo metu, kreditorius kaip stipresnioji sutarties
šalis nesąžiningai ja pasinaudoto, turėdamas pranašumą. Vadovaujasi LAT
praktika (LAT nutartis c.b.3K-3-122/2009).Vadovaujasi CK 6.23 str. nuostatomis
dėl teismo teisės pašalinti esminę šalių nelygybę.
Kreditorius AB
Parex bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.120-123) prašė atskirąjį
skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog nagrinėjant
atskirąjį skundą dėl priverstinio skolos išieškojimo nėra sprendžiamas
klausimas dėl įsiskolinimo, delspinigių dydžio ar kiti šalių ginčai, kylantys
iš kreditavimo sutarties. Šios kategorijos bylose teismas formaliai patikrina,
ar konkrečiu atveju yra įstatymo nustatytos sąlygos sprendimui priimti, o šalių
ginčai dėl įsiskolinimo, delspinigių dydžio ar kiti šalių ginčai, kylantys iš
kreditavimo sutarties nagrinėjami ieškininės teisenos tvarka. Taip pat pažymi,
kad atsižvelgiant į teismų praktiką, teismui sumažinus delspinigių dydį, būtų
paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir
būtų pažeistas sutarčių laisvės principas. Dėl palūkanų dydžio kreditorius
nurodo, jog skolininkai painioja du skirtingus dalykus– palūkanas, kurios
kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po
sutarties įvykdymo termino praleidimo ir palūkanas kaip atlyginimą bankui už
naudojimąsi pinigais. Pažymi, kad banko prašomos priteisti VILIBOR + 2,2 proc.
dydžio palūkanos yra būtent palūkanos kaip atlyginimas bankui už naudojimąsi
pinigais. Toks palūkanų dydis yra šalių sulygtas kreditavimo sutartyje ir yra
pagrįstas ir teisėtas. Palūkanų, kompensuojančių kreditoriaus nuostolius už
tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo, bankas
priteisti neprašo.
Apeliantų
(skolininkų) V. K. ir G. K. atskirasis
skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo
apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas
bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl
apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus,
išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Bylos dėl
hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos
tvarka remiantis LR Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis
taisyklėmis. LR CPK 558 str. 1 d. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio
skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą
ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus
reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą
neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y., baigiasi skolos
grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta. Vadovaujantis
LR CPK 558 str. jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą
neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali
kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo
arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima
nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre
bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos
per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas
iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Įspėjimas skolininkui
ir įkeisto daikto savininkui įteikiamas šio Kodekso I dalies XI skyriaus
antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. CPK 558 str. 2 d. numatyta tolesnė
procedūra, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto
daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta. Tokiu atveju hipotekos
kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos
išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia
hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą
įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui
administruoti ir praneša apie tai raštu hipotekos kreditoriams, kurių prievolių
įvykdymui užtikrinti yra įkeistas šis daiktas, įkeisto daikto savininkui ir
skolininkui, taip pat daiktą įregistravusiam turto registrui (registrams).
Apeliantai
atskirajame skunde teigia, jog teismas neteisėtai nutarė išieškoti iš
skolininkų 6 mėn. VILIBOR + 0,8 proc. sutartinių kintamų palūkanų nuo
negrąžintos kredito sumos nuo pareiškimo pateikimo dienos iki visiško skolos
išieškojimo dienos, nes šios sutartinės kintamosios palūkanos teismo
neteisėtai pripažintos procesinėmis palūkanomis, bet to teismas nepagrįstai
neatkreipė dėmesio į tai, kad 108.305,78 Lt delspinigių suma yra akivaizdžiai
per didelė ir neproporcinga kreditoriaus patirtiems nuostoliams.
Kolegija
nustatė, kad 2009 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo
hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 1543/2009 įkeistas nekilnojamas turtas buvo areštuotas.
Nutartis įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr.
2S-585-56/2010 2010-05-27 nutartimi palikus minėtą nutartį nepakeista. 2009 m.
lapkričio 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis
skolininkui (įkeisto turto savininkui) V. K. įteikta
2009-11-28 pasirašytinai, nutartis įkeisto turto savininkei G.
K. taip pat laikytina įteikta 2009-11-28 LR CPK 123 str. 3 d. nustatyta
tvarka (sutuoktiniui V. K.) (b.l. 85).
Kolegija pažymi,
kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog kreditorius kreipėsi į
Hipotekos skyrių dėl tolimesnio priverstinio skolos išieškojimo per 2 mėn. nuo
bylos grįžimo iš apeliacinės instancijos teismo (2010-06-07) (b.l.101; 102-103),
todėl LR CPK 558 str. 3 d. netaikytina. Kolegija nenustatė, kad skolininkai per
vieną mėnesį nuo arešto nutarties jam įteikimo būtų grąžinę kreditoriui visą
skolą (558 str. 2 d.).
Kolegija pažymi,
kad hipotekos teisėjas atlieka procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos
teisine procedūra. Kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų
dydžio ar vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo, šie klausimai byloje, dėl
hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami ieškinio teisenos
tvarka(Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2010-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2010, 2008-01-31
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008, 2005-10-29 nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr.
3K-3-201/2007).
Hipotekos
teisėjas kompetentingas spręsti tik kreditoriaus prašomą atlikti hipotekos
procedūrą, todėl apeliantų nurodytos aplinkybės dėl to, jog 6 mėn. VILIBOR +
0,8 proc. sutartinės kintamosios palūkanos teismo neteisėtai pripažintos
procesinėmis palūkanomis, ir tai, kad 108.305,78 Lt delspinigių suma yra
akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga kreditoriaus patirtiems nuostoliams,
nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Taigi, byloje
rašytiniai įrodymai pagrindžia pirmosios instancijos teismo nutartį
priverstinai išieškoti skolą, o skolininkams manant, jog jų teisės ar teisėti
interesai yra pažeisti, juos gali ginti ginčo teisenos tvarka pareiškiant
ieškinį kreditoriui.
Teisėjų kolegija
sprendžia, jog nagrinėjamu atveju hipotekos procedūra įvykdyta nepažeidžiant
įstatymo nuostatų, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos
nutarties. Esant minėtoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo
hipotekos skyriaus 2010 m. birželio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK
337 str. 1 p.).
Be to, iš apeliantų
(skolininkų) V. K. ir G. K. priteistinos
procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p.,
339 str., teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto
1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. birželio 17 d. nutartį Nr. 1543V/2009
palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantų
(skolininkų) V. K. ir G. K. valstybei
lygiomis dalimis 5,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Kolegijos pirmininkas Algirdas
Auruškevičius
Teisėjos Rasa
Gudžiūnienės
Dalia Višinskienė