Administracinė byla Nr. AS-2-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01697-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2016 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas pareiškėjo M. A. atstovo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovo R. M. pasirašytas skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo M. A. naudai.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovo pasirašytą skundą, paduotą M. A. vardu, dėl neturtinės žalos priteisimo, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija; toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Teismas vadovavosi ABTĮ 47 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad įgaliotaisiais fizinių asmenų atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti: advokatai, advokatų padėjėjai, vienas pareiškėjas kitų pareiškėjų pavedimu, asmenys turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui, profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kartu su 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. Atsižvelgdamas į šias įstatymo nuostatas,  teismas priėjo prie išvadų, kad šiuo atveju fizinį asmenį M. A. atstovauti gali tik advokatas, advokato padėjėjas ar jo artimas giminaitis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, o kiti asmenys gali atstovauti fizinį asmenį tik kartu su advokatu ar advokato padėjėju. Įstatyme nenumatyta teisė atstovauti fizinį asmenį asociacijoms, kurių nariu yra tas fizinis asmuo. Išimtis yra tik profesinės sąjungos ir tik tarnybos teisinių santykių bylose. Nustatęs, kad skundą M. A. vardu padavė ir pasirašė asociacijos vadovas, kuris nenurodė, kad yra pareiškėjo artimas giminaitis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, teismas konstatavo, kad skundas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.

Teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje išaiškino M. A., kad ši nutartis neatima iš jo galimybės pasirašyti skundą asmeniškai ir iš naujo tiesiogiai teikti jį teismui. Be to, pareiškėjas gali kreiptis dėl nemokamos ar mokamos teisinės pagalbos.

III.

Pareiškėjas M. A., atstovaujamas nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ (toliau – ir Organizacija), pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį bei įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti skundą.

Atskirajame skunde teigiama esą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atstovavimą reglamentuojančias ABTĮ normas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.33 straipsnio 1 dalies, 2.34 straipsnio 2 dalies, 2.74 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis, M. A., įstodamas į Organizacijos narius, tapo juridinio asmens dalyviu. Šiuo atveju skundas buvo paduotas teismui ne atstovaujant M. A., o pačiai Organizacijai veikiant šioje byloje kaip pareiškėjui.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovo pasirašytą skundą, paduotą M. A. vardu, dėl neturtinės žalos priteisimo, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties padavė minėta Organizacija. Atsižvelgiant į tai, spręstina, ar skundą pirmosios instancijos teismui ir atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui M. A. vardu padavusi Organizacija laikytina tinkamu atstovu administraciniame procese.

ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama (ABTĮ 152 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 153 straipsnio 1 dalį, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas): 1) sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų ABTĮ 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui. Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu atskirąjį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas (ABTĮ 138 str. 3 d. 3 p., 151 str.). Jeigu nurodytas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą pagal atskirąjį skundą, bylos procesas nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 8 d., 151 str.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymas Nr. XII-2399) redakcija, kurioje, be kita ko, pasikeitė atstovavimo administraciniame procese klausimus reglamentuojančios nuostatos. Iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusio ABTĮ 49 straipsnis nustatė pakankamai platų įgaliotų atstovų (pagal pavedimą) ratą, t. y. iki 2016 m. liepos 1 d. galiojęs ABTĮ nenustatė ribojimų atstovui pagal pavedimą, todėl kitais atstovais, be advokatų ar advokatų padėjėjų, administracinėse bylose galėjo būti visi asmenys, kurių galimybės atlikti procesinius veiksmus nurodytos įgaliojime, išduotame ir įformintame teisės aktų nustatyta tvarka. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojęs ABTĮ susiaurino įgaliotų atstovų administraciniame procese ratą (ABTĮ 47 straipsnis).

Prie pareiškėjo nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ 2016 m. rugpjūčio 4 d. paduoto Šiaulių  apygardos administraciniam teismui 2016 m. rugpjūčio 3 d. skundo prašant priteisti Organizacijos nariui M. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti,  buvo pridėtas 2015 m. balandžio  29 d. M. A. įgaliojimas Organizacijai, patvirtintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus, atstovauti visose (civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose) bylose įgyvendinant visas bet kurio minėto proceso dalyvio teises ir pareigas (b. l. 29). Pagal pateiktą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašą nevyriausybinės organizacija „Iustitia est fundamentum“ (teisinė  forma – asociacija) šiame Registre įregistruota 2012 m. kovo 12 d. (b.l.31).

Teisėjų kolegija dėl M. A. 2015 m. balandžio  29 d. įgaliojimo Administracinių bylų teisenos įstatymo kontekste pažymi tik tai, kad jis buvo išduotas iki 2016 m. liepos 1 d., t. y. iki 2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 įsigaliojimo. Kiti įgaliojimo aspektai nagrinėjamu atveju neaktualūs.

Atsižvelgiant į Organizacijos skundo ir atskirojo skundo padavimo datą, nagrinėjamu atveju taikytinos  nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusio ABTĮ normos.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio ABTĮ 47 straipsnio 4 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių būti įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) administraciniame teisme: 1) advokatai; 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; 3) vienas pareiškėjas kitų pareiškėjų pavedimu ar vienas atsakovas kitų atsakovų pavedimu; 4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); 5) juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui; 6) juridinio asmens kontroliuojantys ir (ar) kontroliuojami asmenys, patronuojančiosios ir (ar) patronuojamosios bendrovės. Šiais atvejais bylą teisme veda atitinkamo atstovaujančio juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai); 7) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). ABTĮ 47 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kartu su ABTĮ 47 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytais asmenimis atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys.

Iš minėto įstatymo normų  matyti, kad pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusį  teisinį reguliavimą nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ nepatenka į ABTĮ 47 straipsnio 4 dalyje nustatytą sąrašą asmenų, galinčių būti fizinio asmens įgaliotu atstovu (pagal pavedimą) administraciniame teisme. Pabrėžtina, kad atstovavimo administraciniame teisme klausimus reglamentuoja specialusis įstatymas, t.y. Administracinių bylų teisenos įstatymas.

Dėl Asociacijų įstatymo teisėjų kolegija pažymi, kad šio įstatymo paskirtis reglamentuoti juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas pateikė asociacijos sampratą. Įstatymų leidėjas šioje įstatymo normoje apibrėžė, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Ar gali asociacija atstovauti savo narį atitinkamame teisminiame procese (administraciniame, civiliniame, baudžiamajame) sprendžiama pagal atitinkamą specialųjį procesinį įstatymą. Minėta, kad atstovavimą pagal pavedimą administraciniame procese reglamentuoja specialusis Administracinių bylų teisenos įstatymas.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakydamas priimti nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ vadovo pasirašytą skundą, reikalaujant priteisti  M. A. neturtinės žalos atlyginimą, procesinės teisės normas (ABTĮ 47 straipsnis ir 33 straipsnio 2 dalies 8 punktas) taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Teismas minėtoje nutartyje, be kita ko, išaiškino kaip pagal galiojantį Administracinių bylų teisenos įstatymą asmuo, siekiantis iškelti administracinį ginčą administraciniame teisme (šiuo atveju M. A.), gali įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą per įgaliotą  versti bylą tinkamą  atstovą.

Apeliacinės instancijos teismo, kuriam ABTĮ IV skyriaus nustatyta tvarka yra suteikta kompetencija nagrinėti proceso šalių atskiruosius skundus, pareiga yra ne tik patikrinti apskųstų pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, bet ir prireikus įvertinti, ar atskirasis skundas paduotas laikantis ABTĮ nustatytos atskirųjų skundų padavimo tvarkos. Įgyvendindama šią procesinę pareigą, teisėjų kolegija ex officio patikrino, ar nagrinėjamu atveju nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ pagal atskirojo skundo padavimo dieną galiojusį specialųjį įstatymą (ABTĮ 47 straipsnį) turėjo įgaliojimus paduoti atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti Organizacijos skundą būtent dėl to, kad skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Nekvestionuotina, kad nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ vadovas turėtų teisę pasirašyti teismui teikiamus procesinius dokumentus Organizacijos vardu, jeigu pati Organizacija teiktų administracinio teismo kompetencijai priskirtą nagrinėti skundą (prašymą) dėl savo pažeistų teisių bei teisėtų interesų.  Minėta, kad pagal nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusį  teisinį reguliavimą nevyriausybinė organizacija „Iustitia est fundamentum“ nepatenka į ABTĮ 47 straipsnio 4 dalyje nustatytą sąrašą asmenų, galinčių būti įgaliotu atstovu (pagal pavedimą) administraciniame teisme ir paduoti skundą ginant savo nario galimai pažeistas teises. Dėl tų pačių priežasčių Organizacijos, kuri pagal ABTĮ 47 straipsnį neturi teisės atstovauti administracinėje byloje savo nariui (fiziniam asmeniui M. A.), vadovo paduotas ir pasirašytas atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties negalėjo būti priimtas, nes jis paduotas įgaliojimų neturinčio atstovo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje pateiktas ABTĮ normų aiškinimas yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose  tęstinumas (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-803-261/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-792-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-879-520/2016).

Paaiškėjus, kad nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ atskirasis skundas, paduotas dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. panaikinimo siekiant atstovauti  M. A. interesus, buvo nepagrįstai priimtas nagrinėti, nes yra paduotas įgaliojimų neturinčio atstovo, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi ir 151 straipsniu, bylos procesas pagal nurodytą atskirąjį skundą turi būti nutrauktas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 138 straipsnio 8 dalimi, 151 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Bylos procesą pagal pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas