Civilinė byla Nr. e2A-223-324/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02274-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.2; 2.1.6.5; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal  atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės „ADL Security Systems“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

 n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė individuali įmonė „ADL Security Systems“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu teismo prašė panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) Miesto tvarkymo skyriaus 2021 m. sausio 15 d. sprendimą dėl informacijos pateikimo (toliau – 2021 m. sausio 15 d. sprendimas), kuriuo atsisakyta sudaryti sutartį dėl privažiuojamojo kelio įrengimo per šalia esantį valstybinės žemės sklypą link (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovę per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sutartį dėl naujų susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų, kai šiuos darbus fiziniai ir juridiniai asmenys atlieka savo lėšomis.

2.       Nurodė, kad ieškovė yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė. Pagal savivaldybės išduotą statybos leidimą ieškovė minėtame žemės sklype pastatė ir  kitiems asmenims pardavė gyvenamuosius namus. Šiuo metu jame yra pastatyti septyni gyvenamosios paskirties namai. Statybos bei techninio projekto rengimo metu, gaunant statybos leidimą, suteikiantį teisę statyti gyvenamuosius namus, buvo išspręstas ir privažiavimo prie gyvenamųjų namų klausimas, gautas trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) sutikimas dėl kelio įrengimo valstybiniame žemės sklype. Pagal projektą statytoja (ieškovė) įsipareigojo įrengti kelią, kuris iš dalies yra valstybiniame žemės sklype, tačiau atsakovė 2021 m. sausio 15 d. sprendimu atsisakė sudaryti prašomą sutartį, nurodė, kad jos sudaryta komisija siūlo numatyti servitutą per savo sklypą arba dėl įsiterpusios valstybinės žemės prisijungimo derinti su kaimynais. Siūlymas sklype nusistatyti kelio servitutą yra nepagrįstas ir realiai negali būti įgyvendintas, nes iš esmės pažeistų statybos projekto sprendinius bei sukeltų itin didelius nepatogumus (reikėtų griauti pagal galiojantį statybos leidimą bei projektą pastatytus statinius – tvoras, kiemo aikšteles, parkavimo vietas). Inicijuoti laisvos valstybinės žemės, kaip įsiterpusios, prisijungimo, ieškovė taip pat neturi galimybės, nes į įsiterpusį žemės sklypą pretenduotų ir kiti gretimų sklypų savininkai (pastarieji jau bandė inicijuoti įsiterpusio sklypo prisijungimo procedūras/projektą, tačiau nepavyko dėl to, kad valstybiniame žemės sklype turi būti kelias). Dėl to ieškovė, kiti žemės sklypo savininkai (gyventojai) prarastų privažiavimą prie žemės sklypų per faktiškai naudojamą kelią.

3.       Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad, nors atsakovės 2020 m. gruodžio 10 d. rašte Nr. 43-4-358 „Dėl informacijos pateikimo“ tiesiogiai nebuvo nurodyta, kad atsakovė atsisako sudaryti sutartį, tačiau iš šio rašto turinio yra aišku, jog sutartį atsisakoma sudaryti. Šis raštas nebuvo skundžiamas. Ieškovė 2021 m. sausio 6 d. pateikė naują prašymą sudaryti sutartį dėl susisiekimo komunikacijų (gatvės) įrengimo iš dalies valstybinėje žemėje. Komisija urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti nepritarė ieškovės prašymui ir pasiūlė numatyti servitutą per savo sklypą arba dėl įsiterpusios valstybinės žemės prisijungimo derinti su kaimynais. Apie tai ieškovė buvo informuota 2021 m. sausio 15 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. Nr. 43-2-26. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymui, sutartys, kuriomis numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, gali būti sudaromos tik pagal šio įstatymo reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino. Panaikino atsakovės Miesto tvarkymo skyriaus 2021 m. sausio 15 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta sudaryti sutartį privažiuojamojo kelio įrengimo per šalia esantį valstybinės žemės sklypą link (duomenys neskelbtini). Įpareigojo atsakovę per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sutartį su ieškove dėl naujų susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų Kauno miesto savivaldybėje esančioje valstybinėje žemėje, kai šiuos darbus fiziniai ir juridiniai asmenys atlieka savo lėšomis. Priteisė iš atsakovės ieškovei 3 237 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 8,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

5.       Nurodė, kad ginčo sprendimas neatitinka ne tik Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, tvarkos aprašo 7 punkto, tačiau ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto. Atsakovė pasiūlė ieškovei alternatyvius kelio įrengimo sprendimo būdus, t. y. nusistatyti servitutą per savo sklypą ir įrengti privažiavimą prie sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), arba inicijuoti įsiterpusios valstybinės žemės prisijungimo procedūrą ir tada įrengti privažiavimą prie sklypų, tačiau visiškai nemotyvavo, kodėl ji nesutinka sudaryti ginčo sutarties. Šios priežastys paaiškėjo tik teisme, ieškovei realizavus teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, tačiau jų negalima laikyti pagrįstomis ir teisėtomis. Atsakovės alternatyvus pasiūlymas dėl servituto nėra racionalus, nes iš esmės pažeistų statybos projekto sprendinius bei sukeltų didelius nepatogumus (reikėtų griauti pagal galiojantį statybos leidimą ir projektą pastatytus statinius – tvoras, kiemo aikšteles, parkavimo vietas).

6.       Teismas sprendė, kad ieškovė, pradėjusi vykdyti projektą, turi teisę baigti jį vykdyti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, nustatantį gatvių kategorijas ir reikalavimus, „Ds“ kategorijos gatvė gali būti tiesiama ginčo vietoje, užtikrinant asmenų patekimą prie žemės sklypo bei nuosavybės teise priklausančių statinių. Atsakovei skundžiamame sprendime nenurodžius motyvų, dėl ko negalima sudaryti ginčo sutarties, ir teisminio proceso metu savo pozicijos nepagrindus, teismas tokį atsakovės sprendimą panaikino, leidžiant ieškovei visa apimtimi įgyvendinti projektą, ir įpareigojo atsakovę sudaryti sutartį dėl naujų susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų, kai šiuos darbus fiziniai ir juridiniai asmenys atlieka savo lėšomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas formaliais pagrindais panaikino atsakovės Miesto tvarkymo skyriaus 2021 m. sausio 15 d. raštą Nr. 43-2-26. Neįvertino, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio ir jo panaikinimas ieškovei nesukels teisinių pasekmių. Atsakovės Miesto tvarkymo skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 43-4-358 pareiškėjui D. N. buvo siūloma šalia esantį valstybinės žemės plotą prisijungti kaip įsiterpusį; prisijungus pareiškėjas galės įrengti privažiavimą prie sklypų. Nors tiesiogiai rašte nenurodyta, iš jo turinio aišku, kad sutartį atsisakoma sudaryti ir dėl kokių priežasčių. Minėtas raštas yra pasirašytas jį priėmusio skyriaus vedėjo, jame nurodytas rašto rengėjas, apskundimo tvarka, tačiau ieškovė rašto įstatymų nustatyta tvarka neskundė, o 2021 m. sausio 6 d. pateikė dar vieną prašymą sudaryti ginčo sutartį. Aplinkybę, kad ieškovei buvo aiški priežastis, dėl kurios nesudaryta sutartis, patvirtina jos 2021 m. sausio 6 d. pateiktame prašyme nurodyti argumentai, jog galimybė įsigyti įsiterpusį žemės sklypą yra akivaizdžiai apsunkinta, kadangi su įsiterpusiu žemės sklypu ribojasi kiti sklypai, kurių savininkai galimai prieštarautų valstybinės žemės prijungimui arba pretenduotų į įsiterpusį žemės sklypą. Komisija urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti (toliau – ir Komisija), apsvarsčiusi ieškovės 2021 m. sausio 6 d. prašymą dėl privažiuojamojo kelio įrengimo per šalia esantį valstybinės žemės sklypą link (duomenys neskelbtini), jam nepritarė; siūlė numatyti servitutą per savo sklypą arba dėl įsiterpusios valstybinės žemės prisijungimo derinti su kaimynais; apie tai ieškovė buvo informuota skundžiamu raštu. Teismas neįvertino atsakovės argumentų, kad dar Miesto tvarkymo skyriaus 2020 m. gruodžio 10 d. raštu buvo atsisakyta sudaryti ginčo sutartį, pareiškėjui D. N. nurodytas siūlymas šalia esamą valstybinės žemės plotą prisijungti kaip įsiterpusį. Skundžiamu raštu ieškovė informuota apie iš esmės priimtą tokį patį sprendimą, kaip ir 2020 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. 43-4-358. Atsakovės pateikto atsakymo turinys yra aiškus ir pakankamas, leidžiantis jo adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo raštu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (ieškovė šią savo teisę realizavo), todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Papildomų motyvų ar teisės aktų nurodymas jame nekeistų sprendimo esmės bei nesuteiktų teisinio pagrindo sudaryti sutartį.

7.2.                      Teismas neįvertino, kad skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis ieškovei jokių teisinių pasekmių, nesukuriantis nei teisių, nei pareigų, tik informuojantis apie Komisijos nepritarimą ieškovės prašymui dėl privažiuojamojo kelio įrengimo per šalia esantį valstybinės žemės sklypą.

7.3.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neteisėtai atsisakė su ieškove sudaryti ginčo sutartį ir kad ieškovė, gavusi leidimą statyti namus pagal parengtą projektą bei trečiojo asmens NŽT sutikimą įrengti privažiavimą valstybinėje žemėje, turi teisę baigti vykdyti projektą pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Tiek 2020 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjui D. N. pateikus prašymą, tiek 2021 m. sausio 6 d. ieškovei pateikus prašymus dėl ginčo sutarties sudarymo NŽT 2017 m. rugpjūčio 16 d. išduotas sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, buvo negaliojantis. Teismo akcentuojama aplinkybė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu nesunkiai gavo naują NŽT sutikimą, nepaneigia fakto, jog abiejų prašymų dėl ginčo sutarties sudarymo pateikimo metu NŽT sutikimas negaliojo, todėl ginčo sutartis negalėjo būti sudaryta. Sutarties sudarymas prieštarautų teisės aktų nuostatoms (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, Aprašo 6.4 punktas), o NŽT sutikimo gavimas neįpareigoja atsakovės su ieškove sudaryti ginčo sutartį.

7.4.                      Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovės atstovų argumentų, kad NŽT 2017 m. rugpjūčio 16 d. sutikimas buvo išduotas D2 kategorijos gatvei, kas akivaizdžiai neatitinka ieškovės parengtame Septynių kartotinių dvibučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projekte pateiktoje privažiavimo prie namų schemoje nurodytų parametrų, taip pat STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2011 m. gruodžio 2 d. Nr. D1-933 (redakcija nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2019m. balandžio 26 d., galiojusi NŽT sutikimo metu) 10 lentelėje „Pagrindiniai gatvių techniniai parametrai“ nustatytų reikalavimų D2 kategorijos gatvei. Ieškovei išduotas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių - dvibučių gyvenamųjų namų bei inžinierinių tinklų (vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų) statybai. D kategorijos gatvei (nesvarbu, ar tai D2 pagal ankstesnį reglamentavimą, ar D. Ds, pagal galiojantį reglamentavimą) turi būti parengtas atskiras projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingo II gr. inžinerinio statinio - gatvės mieste statybai, tačiau ieškovė tokio projekto net nerengė.

7.5.                      Nesutiktina su teismo argumentais, kad ginčo sutartis su ieškove turėtų būti sudaryta, nes gatvė reikalinga ne vienai ieškovei, o 14-ai šeimų, kurios gyvena septyniuose dvibučiuose namuose; kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta aplinkybė, jog gatvė negalėtų būti pratęsiama. Ieškovės norimas įrengti privažiavimas nėra skirtas viešam naudojimui, t. y. bendroms visų miestiečių reikmėms, yra išimtinai reikalingas privažiavimui prie ieškovei priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatytų namų. Todėl atsakovei nebuvo pagrindo sudaryti ginčo sutartį dėl įrengimo gatvės, kuri nėra susijusi su viešo intereso tenkinimu, tačiau po jos įrengimo taptų savivaldybės nuosavybe ir atsakovei tektų pareiga savivaldybės lėšomis ją prižiūrėti ir remontuoti. Be to, tokie privažiavimai paprastai yra užrakinami, todėl jų priežiūra ir remontas yra apsunkinti. Liudytojo J. Š. parodymai dėl galimybės pratęsti norimą įrengti gatvę nėra pagrįsti įrodymais, tik subjektyvia jo nuomone rengiant projektą. Ieškovės pakviestas liudytojas buvo apklaustas paskutiniame teismo posėdyje, todėl atsakovė negalėjo pateikti įrodymų, kurie paneigtų jo nurodytus argumentus. Atsakovė su apeliaciniu skundu teikia www.regia.lt duomenis, patvirtinančius, kad nėra jokių prielaidų, jog įrengta gatvė galėtų būti pratęsiama, nes tai padaryti neįmanoma - aplink norimą įrengti privažiavimą suformuoti privatūs žemės sklypai, kuriuose yra pastatyti/statomi namai.

7.6.                      Ieškovės norimas įrengti privažiavimas nelaikytinas gatve, tai yra vietinės reikšmės vidaus kelias, skirtas privažiavimui prie ieškovės sklype pastatytų namų (Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tokio kelio įrengimui turėtų būti parengtas detalusis planas bei inicijuojamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas įsiterpusio valstybinės žemės ploto prijungimui (Žemės įstatymo 40 straipsnis, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513). Aplinkybė, kad tarp ieškovės ir kitų su laisvu valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkų yra konfliktiški santykiai ir dėl to sklypo prisijungimas gali būti komplikuotas, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovės alternatyvus pasiūlymas dėl įsiterpusios valstybinės žemės prisijungimo nėra racionalus.

7.7.                      Ieškovės ir teismo argumentai, kad atsakovė tyčia vilkino atsakymo pateikimą ieškovei dėl to, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. turėjo įsigalioti Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, yra nepagrįsti, paremti ieškovės subjektyviu vertinimu ir prielaidomis. Teismas nevertino, kad ieškovė į atsakovę dėl sutarties sudarymo kreipėsi tik 2020 m. rugsėjo 21 d., nors atsakovės Miesto planavimo ir architektūros skyrius dar 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu atsisakė derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, be kitų trūkumų nurodydamas įpareigojimą pateikti inžinerinės infrastruktūros išplėtimo sutartį dėl gatvės įrengimo valstybinėje žemėje, sudarytą su Kauno miesto savivaldybės administracija. Atsakovė pagrįstai atsisakė sudaryti ginčo sutartį, o teiginiai, kad atsakovė tyčia vilkino atsakymo pateikimą, prieštarauja byloje nurodytiems faktams, jog pati ieškovė dėl sutarties sudarymo kreipėsi tik po metų nuo 2019 m. rugsėjo 18 d. rašto gavimo, pateikus prašymą jis buvo išnagrinėtas ir sutartį pagrįstai atsisakyta sudaryti. Teismas, gindamas privataus asmens interesą, nepagrįstai sureikšmino ieškovės teisėtų lūkesčių principą, paneigdamas ypatingą reikšmę turinčio viešojo intereso viršenybę.

7.8.                      Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymui, sutartys, kuriomis numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, gali būti sudaromos tik pagal šio įstatymo reikalavimus. Nesant parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis negali būti sudaroma. Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ar juridiniai asmenys, tvarkos aprašas, kurio pagrindu prašoma sudaryti ginčo sutartį, galiojo iki 2021 m. sausio 1 d., todėl vien dėl šios aplinkybės ieškovės prašymas sudaryti ginčo sutartį negalėjo būti tenkinamas.

7.9.                      Nei vienas teisės aktas nenumatė/nenumato atsakovės pareigos sudaryti ginčo sutartį, todėl teismo įpareigojimas sudaryti tokią sutartį yra nepagrįstas ir neteisėtas. Iki 2021 m. sausio 1 d. galiojusio Aprašo 7 punktas numatė, kad sprendimą dėl sutarties sudarymo priima savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo.         

8.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8.1.       2020 m. gruodžio 10 d. rašto gavėjas buvo ieškovės vardu prašymą pateikęs D. N.  Gavus atsakymą, susisiekus su atsakovės atsakingais darbuotojais buvo gauta informacija, kad prašymą turėtų pateikti ieškovė, prašyme nurodyti motyvus, kaip gatvė bus naudinga miestui bei kodėl nėra galimybės prisijungti įsiterpusį žemės sklypą, taip pat kad raštas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Atsakovė nurodo neteisingas aplinkybes, ignoruodama savo pačios darbuotojų, atsakingų už ginčo sutarties sudarymą, nurodytas aplinkybes.

8.2.       Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, LVAT 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016). Teismas teisingai pažymėjo, kad ginčo sprendimas neatitinka ne tik Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, tvarkos aprašo 7 punkto, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto.

8.3.       Atsakovė niekada ieškovei nenurodė, kad ginčo sutartis negali būti sudaryta dėl pasibaigusio  NŽT sutikimo.

8.4.       Apeliantė neteisingai nurodo, kad teismas neanalizavo atsakovės argumentų, jog ieškovė nerengė projekto D kategorijos gatvės įrengimui. Šie argumentai nurodyti tik apeliaciniame skunde. Bet kokiu atveju, jeigu būtų reikalingas projektas, jis būtų rengiamas jau pasirašius ginčo sutartį, ieškovei įgijus teisę būti statytoja bei gaunant statybą leidžiančius dokumentus.

8.5.       Kreipiantis į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl ginčo sutarties sudarymo reikia pateikti gatvės įrengimo schemą, tokia schema ir buvo pateikta, ją suderino atsakingi Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojai.

8.6.       Atsakovė nepagrįstai teigia, kad gatvės įrengimas netenkintų viešojo intereso, todėl nebuvo pagrindo sudaryti sutarties. Tokie motyvai nebuvo nurodyti sprendime, kuriuo atsisakoma sudaryti sutartį. Įrengta gatve galės patogiai pravažiuoti ne tik kvartalo gyventojai, bet ir kiti asmenys. Gatvė reikalinga, kad prie gyvenamųjų namų galėtų lengvai privažiuoti pagalbą teikiantys asmenys (gaisrinė, greitojo pagalba, policija). Be to, įsiterpęs žemės sklypas, kuriame prašoma leisti įrengti gatvę, blogina miesto įvaizdį, yra netvarkingas, važiuodami link savo namų gyventojai gadina automobilius, jame faktiškai yra susiformavęs naudojamas kelias. Nepagrįsti atsakovės  argumentai, kad „tokie pravažiavimai“ dažnai būna užrakinami.

8.7.       Ieškovė, pradėjusi vykdyti projektą, turi teisę jį baigti vykdyti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Šiuo atveju, planuojant statybos teritoriją, buvo parengta ir su atsakove suderinta gatvės įrengimo schema. Gatvės įrengimas, infrastruktūros plėtra yra susijusi su konkretaus statytojo t. y. ieškovės ir gyventojų reikmėmis, savivaldybės plėtros minėtame sklype neįgyvendina kiti iniciatoriai. Infrastruktūros sutartis gali būti sudaroma, nėra jokių priežasčių, dėl kurių gali būti atsisakoma sudaryti sutartį. Tai patvirtina, kad ieškovė turėjo teisėtą lūkestį tikėtis, kad Kauno miesto savivaldybė, išdavusi statybos leidimus pagal projektą, kuriame yra numatyta, kad privažiavimas bus įrengiamas iš dalies valstybiniame žemės sklype, suderinus įrengimo schemą atsakovė ir toliau sudarys galimybes baigti įgyvendinti projektą. 

8.8.       Teismas teisingai nurodė, kad įsiterpusio žemės sklypo prisijungimas būtų neracionalus kelio įrengimo būdas, kaip ir servituto nustatymas savame žemės sklype, nes iš esmės pažeistų statybos projekto sprendinius bei sukeltų didelius nepatogumus dėl jau pastatytų kiemo statinių griovimo.  

8.9.       Atsakovė akcentuoja, kad infrastruktūros sutarties atliekant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo paprašyta 2019 m. rugsėjo 18 d., o ieškovė dėl jos kreipėsi tik po metų. Ieškovė (jos pasamdytas matininkas) iš karto pradėjo taisyti 2019 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodytus trūkumus, gyventojai (žemės sklypo bendrasavininkai) kreipėsi dėl leidimo pertvarkyti sklypus juos atidalinant, su atsakovės darbuotojais buvo derinama gatvės įrengimo schema, kurią suderinus nedelsiant pateiktas prašymas. Apklausiamas atsakovės atstovas N. V. patvirtino, kad iš pradžių savivaldybė sutiko su gatvės įrengimu, gatvės įrengimas niekada nekeldavo problemų, tačiau šiuo metu situacija pasikeitė ir atsakovė nebesutinka su gatvės įrengimu.

8.10.       Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-618 sprendimu patvirtintas Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, tvarkos aprašas galiojo pateikiant prašymą ir ieškinį teismui. Pagal teisės aktų registro duomenis, šis Aprašas iki šiol nėra panaikintas. Apeliaciniame skunde minimas Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. A-1417, įsigaliojo 2021 m. balandžio 27 d., todėl ieškovės atžvilgiu neturėtų būti taikomas.

8.11.       Ieškovė statybas pradėjo iki Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo, todėl įgijo teisėtą lūkestį baigti vykdyti pradėtą statybos projektą. Pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą, kilusius ginčus sprendžia teismas, todėl teisės aktai suteikia teismui įgalinimus priimti sprendimą dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti sutartį, tokiu būdu galutinai išsprendžiant kilusį ginčą. Atsakovei nepagrįstai atsisakius sudaryti ginčo sutartį, teismas įpareigojo ją sudaryti.

9.       Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą apeliacinio skundo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

9.1.       NŽT Kauno miesto skyrius, išnagrinėjęs ieškovės 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir 2021 m. rugpjūčio 4 d. prašymus dėl susisiekimo komunikacijų (privažiavimo kelio) įrengimo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas žemės sklypas, 2017 m. rugpjūčio 16 d. išdavė sutikimą Nr. SUVA-8355-(14.53 E.), nurodydamas, kad neprieštarauja gatvės ,,Pravažiavimo valstybinėje žemėje“ (kategorija D) tiesimui, ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. sutikimą Nr. SUVA-13073-(8.53.E.), kuriame nurodė, kad neprieštarauja gatvės ,,projektuojamos D kategorijos gatvės“ (kategorija: Ds) tiesimui.

9.2.       Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms, o pagal 4 straipsnio 4 dalį – vienas pagrindinių principų, kuriuo grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės veiklos laisvė ir savarankiškumas, kai jos, įgyvendindamos įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas, pagal 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas, yra savarankiškos savivaldybės funkcijos, taigi, būtent savivaldybė, o ne kiti asmenys, yra kompetentinga spręsti ir vertinti teritorijų planavimo ir gatvių įrengimo visame mieste klausimus.

9.3.       Ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, konstatavo, kad atsakovė jame nenurodė motyvų, dėl ko negalima sudaryti ginčo sutarties, todėl NŽT nuomone, jį priimant galimai buvo pažeisti VAĮ 10 straipsnyje nustatyti reikalavimai, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos ginčijamo sprendimo pagrįstumui, įvertinimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

12.       Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškove sutartį dėl naujų susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų Kauno miesto savivaldybėje esančioje valstybinėje žemėje, kai šiuos darbus fiziniai ir juridiniai asmenys atlieka savo lėšomis.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13.       Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą  - duomenis iš interneto tinklalapio  www.regia.lt. Nurodo, jog šie duomenys patvirtina ieškovės pageidaujamos įrengti gatvės pratęsimo negalimumą – aplink norimą įrengti privažiavimą suformuoti privatūs sklypai, kuriuose pastatyti/statomi namai.

14.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šio įrodymo nepriimti. Nurodo, kad teismas po liudytojo J. Š. apklausos klausė šalių, ar prieš baigiant bylos nagrinėjimą iš esmės šalys turės prašymų, ar reikalingi kokie nors papildomi įrodymai. Atsakovės atstovė nurodė, kad prašymų neturi ir galima baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Be to, ieškovės atstovas teisme paaiškino, kad rengiant statybos projektą atsakovė neprieštaravo gatvės įrengimui, buvo planuojama gatvę pratęsti, taigi ši aplinkybė atsakovei tapo žinoma ne paskutinio teismo posėdžio metu. Aplinkybė, kad toliau yra statomi privatūs namai, nepaneigia  galimybės gatvę pratęsti. Prie statomų privačių namų privažiavimas irgi yra reikalingas.

15.       CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

16.       Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad minėtas įrodymas susijęs su apeliacinio skundo vieno pagrindo vertinimu, dėl jo priėmimo į bylą pasisakytina apeliacinės instancijos teismo procesinio dokumento motyvuojamoje dalyje.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

17.       Nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų, kad dvibučiai namai (duomenys neskelbtini) buvo statomi pagal statybos projektą, kuriame buvo numatyta, jog privažiavimas įrengiamas iš dalies valstybinėje žemėje, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas trečiojo asmens NŽT sutikimas gatvės įrengimui (jis galiojo tris metus, kreipimosi metu buvo pasibaigęs, naujas sutikimas gautas bylos nagrinėjimo metu). Gatvės įrengimui ieškovė atliko visus būtinus veiksmus: gatvės įrengimo schema buvo suderinta su atsakingais atsakovės skyriais (2020 m. rugpjūčio 14 d. su Transporto ir eismo organizavimo skyriumi, 2020 m. rugsėjo 9 d. su Miesto tvarkymo skyriumi ir Miesto planavimo ir architektūros skyriumi), o ieškovės pasamdytas matininkas D. N. 2020 m. rugsėjo 21 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu sudaryti sutartį dėl naujų susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų pačios ieškovės lėšomis (teismo sprendimo 3 punktas). 2020 m. gruodžio 10 d. raštu atsakovė šią sutartį sudaryti atsisakė (teismo sprendimo 8 punktas). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsisakymo motyvai yra neracionalūs – ieškovė neturi galimybės inicijuoti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės prisijungimo, nes į tą žemės sklypą pretenduotų kitų gretimų sklypų savininkai, o gatvę tiesiant nusistačius servitutą savo sklypuose, reikėtų nugriauti jau pastatytas tvoras, kiemo statinius. 2020 m. gruodžio 10 d.  raštu išreikštas atsakovės atsisakymas sudaryti ginčo sutartį teismui nebuvo apskųstas. Ieškovė pakartotiniu 2021 m. sausio 6 d. prašymu „Dėl naujų susisiekimo komunikacijų (gatvės) įrengimo darbų, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ar juridiniai asmenys, sutarties sudarymo“ kreipėsi į atsakovę (Miesto tvarkymo skyrių). Atsakovės Miesto tvarkymo skyrius 2021 m. sausio 15 d. sprendimu „Dėl informacijos pateikimo“ vėl pateikė analogišką pasiūlymą numatyti servitutą per savo sklypą arba įsiterpusios valstybinės žemės prisijungimą derinti su kaimynais (teismo sprendimo 4, 6 punktai).

18.       Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovės ginčijamas informacinio pobūdžio atsakovės 2021 m. sausio 15 d. raštas Nr. 43-2-26 ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių.

19.       Kai ieškovė pirmą kartą ir pakartotinai kreipėsi dėl ginčo sutarties sudarymo, Kauno miesto savivaldybės žemėje esančių susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) naujų įrengimo darbų, kai šiuos darbus fiziniai ir juridiniai asmenys atlieka savo lėšomis, organizavimo ir jų atlikimo, taip pat minėtų statinių perdavimo Savivaldybės nuosavybėn tvarką reglamentavo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-618 patvirtintos Kauno miesto susisiekimo komunikacijų ir kitų statinių išplėtimo ir (ar) įrengimo, kai šiuos darbus savo lėšomis atlieka fiziniai ar juridiniai asmenys (toliau – ir Įrengimo darbai), tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, 2016 m. Aprašas). Pagal šio Aprašo 3-5 punktus, jei statytojas ketina atlikti Įrengimo darbus, sudaroma statinių savininko (Savivaldybės) ir fizinių ar juridinių asmenų (Statytojo) sutartis (toliau – Sutartis). Sutartyje nurodoma Įrengimo darbų finansavimo ir naudojimo tvarka ir nuosavybės teisės užbaigus statybą. Sutartis privalo būti pridėta prie statinio projekto, pateikiamo su kitais dokumentais statybą leidžiantiems dokumentams gauti. Sutartį sudaro ir jos formą tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius. Fiziniai ar juridiniai asmenys, norintys savo lėšomis atlikti Įrengimo darbus, pateikia Savivaldybei prašymą sudaryti Sutartį. Prašyme turi būti nurodyta, kuo Įrengimo darbai prisidės prie miesto įvaizdžio gerinimo ir miestiečių gerovės kūrimo. Aprašo 6 punkte išvardinta, kokie dokumentai turi būti apteikti prie prašymo ( dokumentas, patvirtinantis daiktinių teisių į žemės sklypą, kuriame suprojektuotas statinys, dėl kurio yra būtina išplėsti esamus ar įrengti naujus statinius, įregistravimą (jei toks yra); statinio, dėl kurio yra būtina atlikti Įrengimo darbus, projektinė dokumentacija; ketinamų atlikti Įrengimo darbų aprašas (skaitmeniniu, redaguojamu formatu) ir schema; NŽT prie Žemės ūkio ministerijos rašytinis sutikimas, jei Įrengimo darbai bus atliekami valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai pagal teisės aktus toks sutikimas neprivalomas. Jei Įrengimo darbai atliekami esamų gatvių, turinčių pavadinimą, raudonųjų linijų ribose, Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas neprivalomas). Pagal Aprašo 7 punktą, Savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo išnagrinėja prašymą kartu su juo pateikta medžiaga ir, atsižvelgdamas į eismo saugumą, įvertinęs Įrengimo darbų naudą miesto įvaizdžiui, miestiečių gerovei, viešajam interesui ir kitas reikšmingas aplinkybes, priima sprendimą dėl Sutarties sudarymo ir informuoja pareiškėją apie Sutarties pasirašymo vietą ir laiką. Jei prašymas netenkinamas, pareiškėjui pateikiamas motyvuotas atsisakymas sudaryti Sutartį.

20.       Šios Aprašo nuostatos atitinka 2020 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – ir SIPĮ), su jame numatytomis išimtimis įsigaliojusio 2021 m. sausio 1 d., 7, 8 straipsnyje įtvirtintas materialinės teisės normas, pagal kurias  savivaldybės infrastruktūros plėtra yra organizuojama ir įgyvendinama sudarant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį tarp savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), jos organizatoriaus (organizatorių), valdytojo (valdytojų) ir (ar) elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojų iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK). Minimus reikalavimus atitinka ir  Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 27 d. Nr. A-1417 įsakymas „Dėl Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal SIPĮ 7 straipsnio 6 dalį, ginčai dėl savivaldybės infrastruktūros organizatoriaus sprendimo atsisakyti inicijuoti savivaldybės infrastruktūros plėtrą nagrinėjami teisme (tai paneigia apeliantės teiginį apie teismo kompetencijos nebuvimą tokiam ginčui išspręsti).

21.       Taigi, ginčo infrastruktūros plėtra (ieškovės pageidaujamo kelio nutiesimas) yra galimas tik įgyvendinus nurodytas savivaldybės infrastruktūros plėtros procedūras (sudarius sutartį), tačiau apeliantė teisingai teigia, jog šiuo konkrečiu atveju jokių teisinių pasekmių nesukelia atsisakymą sudaryti tokią sutartį patvirtinančio atsakovės Miesto tvarkymo skyriaus 2021 m. sausio 15 d. rašto Nr. 43-2-26 panaikinimas. Tai, kad atsakovės atsisakymą sudaryti ginčo sutartį įtvirtinančio akto panaikinimas savaime nesuponuotų atsakovės pareigos šią sutartį sudaryti, ieškovė faktiškai pripažįsta reikšdama antrąjį reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti ginčo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir pritariant pirmosios instancijos argumentams, jog atsisakymas yra visiškai nemotyvuotas (atsisakymo priežastis atsakovė nurodė tik teismo proceso metu), antrojo ieškovės reikalavimo patenkinimas nesivadovaujant nuo 2021 m sausio 1 d. įsigaliojusiu SIPĮ yra nepagrįstas.

22.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad pagal bendrąjį teisės principą civiliniai įstatymai atgaline tvarka negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. Vilniaus aukštesnioji technikos mokykla, bylos Nr. 3K-3-1208/2000); visuotinai pripažintas teisės principas – įstatymas atgaline tvarka negalioja – reiškia, kad teisiniai norminiai aktai reguliuoja tik tuos visuomeninius santykius, kurie atsirado įsigaliojus norminiam aktui; skirtingai nuo baudžiamųjų ar administracinių teisinių santykių, kai atsakomybę švelninantis ar panaikinantis įstatymas galioja atgaline tvarka, civilinių-teisinių santykių specifika ta, kad naujos normos priėmimas paliečia dviejų teisiškai lygių subjektų teises ir pareigas, todėl nėra galimas vienareikšmiškas vienodomis sąlygomis proporcingas abiejų šalių padėties pagerinimas; tam, kad būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje AB „Turto bankas“ v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/1999; 2002 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. M. G. v. Suomen Gallup OY, bylos Nr. 3K-3-1340/2002); teisės doktrinai žinomas principas, kad įstatymas atgaline tvarka negalioja; jeigu iki įstatymo priėmimo susiklosčiusius santykius įstatymų leidėjas nenumatė reguliuoti pagal naujos normos nuostatas, nauja norma šiems santykiams netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje K. D. S. hidrogeologijos firma „(duomenys neskelbtini)“ v. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-7-688/2002).

23.       Priimdama SIPĮ, valstybė sureglamentavo iki tol atskiru įstatymu neapibrėžtą, vietos savivaldybių priimamais teisės aktais nustatomą savivaldybių infrastruktūros plėtrą ir jos planavimą, įgyvendinimą, finansavimą, bei nustatė savivaldybės infrastruktūros plėtroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas (SIPĮ 1 straipsnis) (iki šio įstatymo priėmimo buvo taikomos atskiros su savivaldybių infrastruktūros plėtra susijusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintos nuostatos).

24.       Pagrindines įstatymo sąvokas apibrėžiančiame 2 straipsnyje nustatyta, kad Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius yra Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, inicijuojantys ir įgyvendinantys savivaldybės infrastruktūros plėtrą (toliau – ir SIP) savivaldybės teritorijoje pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį (nagrinėjamu atveju ieškovė); Savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius – savivaldybės administracija ar savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtas ir (ar) paskirtas viešasis juridinis asmuo, išskyrus viešąsias įstaigas, organizuojantys ir šiame įstatyme nustatytais atvejais įgyvendinantys savivaldybės infrastruktūros plėtrą; Savivaldybės infrastruktūros valdytojas – savivaldybės institucija, savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnyje nustatytais atvejais – kiti juridiniai asmenys, patikėjimo ar nuosavybės teise valdantys ir naudojantys savivaldybės infrastruktūrą.

25.       Pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios ir dabartinės SIPĮ 2021 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. XIV-646 (nuo 2022 m. sausio 1 d.) redakcijos 7 straipsnio 1 dalį,  savivaldybės infrastruktūros plėtrą organizuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius pagal priemonių planą, planavimo organizatoriaus metinius veiklos planus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. 

26.       Savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama, kai SIP organizatorius ir (ar) valdytojas SIP projektuotoją ir statytoją parenka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka arba kai SIP iniciatorius (iniciatoriai) sudaro SIP sutartį su SIP organizatoriumi ir savivaldybės infrastruktūros valdytoju (valdytojais) dėl inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros. SIP iniciatorius (iniciatoriai), siekdamas (siekdami) suprojektuoti, įrengti ir (ar) pastatyti kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotą savivaldybės infrastruktūrą ar atskirus šios infrastruktūros elementus, inicijuoja SIP sutarties sudarymą, pateikdamas (pateikdami) raštu pasiūlymą SIP organizatoriui. SIP organizatorius per 3 darbo dienas nuo SIP iniciatoriaus (iniciatorių) pasiūlymo gavimo dienos raštu kreipiasi į SIP valdytoją (valdytojus), kuriam (kuriems) būtų perduota SIP iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra, dėl pasiūlymo sudaryti trišalę (kai numatoma įrengti ir (ar) pastatyti savivaldybės infrastruktūra bus perduota vienam savivaldybės infrastruktūros valdytojui) ar daugiašalę savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas (nustatyti) SIP valdytojas (valdytojai), kuriam (kuriems) būtų perduota SIP iniciatoriaus (iniciatorių) įrengta ar pastatyta infrastruktūra, per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos įvertina pasiūlymą suprojektuoti, statyti ir (ar) įrengti savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) siūlomą infrastruktūrą ir raštu informuoja SIP organizatorių apie pritarimą ar motyvuotą nepritarimą sudaryti SIP sutartį. SIP organizatorius per 15 darbo dienų nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) kreipimosi gavimo dienos raštu informuoja SIP iniciatorių (iniciatorius) apie pasiūlymo priėmimą ir sutarties sudarymo sąlygas arba apie motyvuotą pasiūlymo atmetimą. Pasiūlymas atmetamas, kai nėra parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ir (ar) kai pasiūlymas prieštarauja įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimams, galiojantiems teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams arba patvirtintiems strateginiams savivaldybės plėtros planams, priemonių planui (išskyrus atvejus, kai vystoma neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra) ir (ar) yra gautas savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) motyvuotas nepritarimas sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį (SIPĮ 7 straipsnio 2-4 dalys).

27.       Atsikirtimus  ieškinį, be kita ko, atsakovė grindė nurodytomis SIPĮ nuostatomis, ieškovės pageidaujamą savivaldybės plėtrą (kelio įrengimą) nustatančio teritorijų planavimo dokumento nebuvimu, Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytais reikalavimais dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų reikalingumo (nors tai neįvardinta ginčijamame atsisakyme sudaryti sutartį, pastarąją savivaldybės poziciją iš esmės atitinka siūlymas įstatymų nustatyta tvarka prisijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, tai suderinus su kaimyninių žemės sklypų savininkais). Ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinio proceso metu nepateikė įrodymų apie tai, kad jos pageidaujamas, pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintas atsakovės įpareigojimas sudaryti su ieškove sutartį dėl naujų susiekimo komunikacijų įrengimo darbų Kauno miesto savivaldybėje esančioje valstybinėje žemėje yra pagrįstas priemonių planu, planavimo organizatoriaus metiniu veiklos planu, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritoriniu planavimo dokumentu (SIPĮ 7 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsakovės 2021 m. sausio 15 d. atsisakymas sudaryti šią sutartį, nors tinkamai ir nemotyvuotas, iš esmės yra teisingas.

28.       Remiantis išdėstytais motyvais ir nurodytomis Civilinio kodekso 1.7 straipsnio nuostatomis dėl įstatymų galiojimo laike bei SIPĮ normomis teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškinio patenkinimas remiantis ne sprendimo priėmimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o teisėtais ieškovės lūkesčiais, nėra teisėtas ir pagrįstas. Nors atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad 2016 m. Aprašas galiojo iki 2021 m. sausio 1 d., priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą juo vadovautis nebuvo pagrindo ir dėl konstitucinio įstatymų viršenybės principo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnio 3 dalis),  ir dėl to, kad apeliacine tvarka vertinamo sprendimo priėmimo metu galiojo SIPĮ nuostatas atitinkantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 27 d. Nr. A-1417 įsakyme „Dėl Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.  

29.       Pirmosios instancijos teismo pripažino, kad ieškovė, į atsakovę dėl ginčo sutarties sudarymo pasikreipusi 2020 m. rugsėjo 21 d., savo teisę sudaryti sutartį dėl naujų susiekimo komunikacijos įrengimo darbų realizavo galiojant 2016 m. Aprašui. Dėl to, kad atsakovės 2020 m. gruodžio 10 d. nesutikimas yra neracionalus, pateiktas uždelsus beveik tris mėnesius, neužsiminus ieškovei apie nuo 2021 metų ginčo situacijos reglamentavimą pakeisiančią teisinę bazę, kas ieškovei pagrįstai galėjo sukelti abejones, ar to laukdama atsakovė sąmoningai nevilkina sutarties pasirašymo procedūros, kuomet reikėtų sudaryti nebe sutartį dėl naujų susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų Kauno miesto savivaldybėje esančioje valstybinėje žemėje, kai šiuos darbus fiziniai ir juridiniai asmenys atlieka savo lėšomis, o infrastruktūros plėtros sutartį, kuri nesant parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento negali būti sudaroma, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šioje byloje pareikštų ieškovės reikalavimų atmetimas reikštų jos teisėtų lūkesčių pažeidimą.

30.       Apeliacinės instancijos teismas su šiomis išvadomis nesutinka dėl priimamo sprendimo 19-28 punktuose jau išdėstytų motyvų ir dėl to, kad, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės lūkesčių teisėtumą paneigia 2016 m. Aprašo nustatyta tvarka neginčytas 2020 m. gruodžio 10 d. atsisakymas sudaryti sutartį dėl naujų susisiekimo komunikacijų įrengimo darbų, kreipimasis į atsakovę ginčo klausimu 2021 metais ir CK 1.6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Apeliantė teisingai teigia ir apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, gindamas privataus asmens interesą, nepagrįstai sureikšmino ieškovės teisėtų lūkesčių principą, paneigdamas ypatingą reikšmę turinčio viešojo intereso viršenybę, kurią šiuo atveju gina SIPĮ 7 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl savivaldybių infrastruktūros plėtros vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka parengtu ir patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu. Ieškovės teiginiai apie viešojo intereso gynimą yra hipotetiniai – tai deklaruodama ji pripažįsta konfliktą su kitais besiribojančių sklypų savininkais dėl įsiterpusios valstybinės žemės prisijungimo.  

Apeliacinės instancijos teismo išvados

31.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikindamas atsakovės atsisakymą sudaryti ginčo sutartį ir įpareigodamas ją sudaryti nesivadovaujant sprendimo priėmimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 1.7 straipsnio, SIPĮ 7 straipsnio reikalavimus, todėl sprendimas panaikintinas (CPK 330 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priimtinas naujas sprendimas. Ieškinys atmestinas.

32.        Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra aktualūs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Nusprendus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas ir pagrįstas dėl apeliacinės instancijos teismo priimame procesiniame dokumente  nurodytų motyvų, atsisakytina priimti ir apeliantės prie atskirojo skundo pateiktą duomenis iš interneto tinklalapio www.regia.lt., kuriais ji įrodinėja negalimumą pratęsti ieškovės siekiamą įrengti gatvę ir neigia šią pirmosios instancijos teismo pripažintą, liudytojo parodymais pagrįstą aplinkybę bei tuo motyvuotą viešąjį interesą. Minėta, jog dėl šios aplinkybės spręstina pagal SIP priemonių planą, metinius veiklos planus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus (SĮPĮ 7 straipsnio 1 dalis). Pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

33.       Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, iš ieškovės valstybei priteistinos 8,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą. Priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės individualios įmonės „ADL Security Systems“ (juridinio asmens kodas 301892562) valstybei 8,44 Eur (aštuonių eurų 44 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

 Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos        Virginija Gudynienė

                Izolda Nėnienė 

                Edita Šliumpienė