Baudžiamoji byla Nr. 2K-252-697/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13226-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2;

2.1.15.1.2 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistojo A. U. gynėjai advokatei Ingai Radinienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios Z. Š. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 30 d. nutarties.

Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžiu A. U. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 1200 Eur (24 MGL dydžio) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 800 Eur (16 MGL dydžio) bauda, ją nustatyta sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 

Priteista iš A. U. nukentėjusiajai Z. Š. 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo, 450 Eur advokato atstovavimo išlaidų. 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 30 d. nutartimi nukentėjusiosios Z. Š. apeliacinis skundas atmestas, nuteistojo A. U. – patenkintas iš dalies, Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendis pakeistas: 

Iš nuteistojo A. U. nukentėjusiajai Z. Š. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 8000 Eur.

Nustatyta 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo priteistos 8000 Eur sumos.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

        Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 

1.       A. U. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 1 d. apie 7.43 val. Panevėžyje, Nemuno gatvėje, ties pastatu Nr. 27, vairuodamas automobilį „Opel Signum“, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus – antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, partrenkė jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją Z. Š. Šio eismo įvykio metu Z. Š. sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. padaryti galvos ir kairės blauzdos sumušimai, jie pasireiškė: poodinėmis kraujosruvomis, juosiančiomis kairę akį ir kairėje momeninėje – pakaušio srityje; kraujavimu iš kairės ausies; momenkaulio lūžiu dešinėje, smilkinkaulio lūžiu kairėje su perėjimu į kaukolės pamatą su oro susikaupimu smilkinio – momens srityje, kaktikaulio lūžiu kairėje; pakraujavimo (sumušimo) židiniais galvos smegenų kaktinėje (smilkininėje) srityje kairėje, pakraujavimu virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje kaktinėje srityje; pakraujavimu po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje (smilkininėje) srityje; blauzdikaulio kūno viršutinio trečdalio skeveldriniu lūžiu su poslinkiu, šeivikaulio artimojo galo lūžiu be poslinkio.

II. Kasacinio skundo argumentai

2.       Kasaciniu skundu nukentėjusioji Z. Š. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neteisingai pritaikė įstatymą, jo išvados prieštarauja teismų praktikai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Kasatorės patirta neturtinė žala tinkamai neindividualizuota, nenurodyti priimamo sprendimo motyvai. Dėl to buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai.

2.2. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydžio vidurkį, rėmėsi kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2017, 2K-319-697/2017, 2K-20-689/2020, 2K-41-303/2020, savo nutartyje nurodydamas mažesnius priteistų sumų dydžius, negu nurodyta tose nutartyse. Be to, teismas rėmėsi kasacinėmis nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018 ir baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-942/2017, nors šiose nutartyse nurodomos bylos aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Taigi apeliacinės instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, neturinčia nieko bendro su nagrinėjama byla.

2.3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad analogiškose bylose priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti yra nuo 5000 iki 28 962 Eur, vidurkis – 18 481 Eur, ir sumažino pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dydį iki 8000 Eur (su 5000 Eur draudimo išmoka – 13 000 Eur). Taip apeliacinės instancijos teismas priteisė 5500 Eur mažesnį neturtinės žalos dydį, negu įprastai priteisiamas neturtinės žalos vidurkis analogiškose bylose, savo nutartyje nepateikdamas tokio sprendimo nei teisinių, nei faktinių argumentų.

2.4. Analogiškose eismo įvykių bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016), kai nukentėjusiesiems sunkiai sutrikdoma sveikata, jiems priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 35 000 Eur priteisiama, kai nėra nustatyta nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų. Jei nustatyti nukentėjusiojo neteisėti veiksmai ir (ar) neatsargumas, 35 000 Eur suma mažinama proporcingai tam, kokia yra nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų įtaka įvykio ir jo pasekmių kilimui. Teismas privalo vadovautis šia praktika, o nukrypdamas nuo jos – pateikti argumentus.

2.5. Dėl eismo įvykio metu patirto sunkaus kūno sužalojimo atsirado liekamieji reiškiniai, tai patvirtina medicininiai dokumentai, jie buvo pateikti teismui. Bylos nagrinėjimo metu ir po to nukentėjusiajai buvo atliktos operacijos, nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (tai patvirtinantys dokumentai pridėti prie kasacinio skundo). Iki eismo įvykio nukentėjusiosios darbingumo lygis buvo 100 proc.

2.6. Palyginus kasatorės „didelį neatsargumą“ ir nuteistojo nusikalstamą nerūpestingumą (mišri kaltė), matyti, kad: 1) kasatorė ėjo pėsčiomis per perėją, o nuteistasis nerūpestingai vairavo didesnio pavojaus transporto priemonę; 2) prieš eidama per perėją nukentėjusioji privalėjo apsidairyti, o nuteistasis – prieš perėją pristabdyti, naudoti transporto priemonę apdairiai, rūpestingai ir atidžiai; 3) einant kasatorei per perėją, kiti automobiliai sustojo, o nuteistasis, privalėdamas sustabdyti automobilį, nes, kaip pats teigė, prie perėjos buvo apakintas saulės ir nieko nebematė, to nepadarė. Beje, nuteistasis tvirtino, kad prie perėjos privažiavo pravažiavęs daug šalikelėje stovinčių automobilių, tačiau šalikelėje automobilių nebuvo, nes yra ženklas, draudžiantis automobiliams sustoti ir stovėti.

2.7. Išanalizavus abiejų eismo įvykio dalyvių elgesį matyti, kad eismo įvykio kilimo priežastis buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojo padaryti KET pažeidimai, kai, būdamas apakintas saulės, dėl neatsargumo, nerūpestingumo jis nesustojo ir partrenkė per perėją einančią nukentėjusiąją. Nuteistasis tikrai nematė kasatorės dėl nežinomų priežasčių (galbūt dėl to, kad buvo apakintas saulės, buvo nešvarus automobilio stiklas, naudojosi mobiliuoju telefonu, ieškojo daiktadėžėje daiktų, reguliavo radiją ir pan.). Taigi kasatorės, kaip pėsčiosios, veiksmai buvo mažareikšmiai ir ne tiek pat nerūpestingi, palyginti su nuteistojo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, veiksmais (neveikimu) eismo įvykio kilimo priežasties ir pasekmių kontekste. Šiuo atveju tinkamai nenustatytas tiek nukentėjusiosios, tiek nuteistojo kaltės laipsnis, proporcija ir neįvertinta papildoma aplinkybė, kad nuteistasis valdė didesnio pavojaus šaltinį. 

2.8. Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir ši suma nėra didelė. Nesutiktina su nuteistojo teiginiais, kad kompensacijos suma turi būti mažinama, nes jo šeimos bendros pajamos yra 1600 Eur, jis turi mažametį vaiką ir įsipareigojimus bankui. 15 000 Eur sumą nuteistasis gali mokėti dalimis, pavyzdžiui, po 100 Eur per mėnesį, tai truktų dvylika metų penkis mėnesius ir tokiu atveju nuteistojo šeimos poreikių patenkinimas nenukentėtų, nes kiekvienam šeimos nariui liktų po 500 Eur kas mėnesį tenkanti lėšų dalis. Be to, vaikas užaugs ir sutuoktinė ateityje galės dirbti, o nukentėjusioji nebegalės gyventi ir dirbti taip, kaip iki eismo įvykio. Dėl eismo įvykio metu patirtų traumų kasatorei nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, kojų traumos neišnyks, priešingai – dėl amžiaus skausmas, raišumas tik stiprės, smegenų veikla, emocinė būklė dėl galvos traumos taip pat neatsistatys. Turi būti atsižvelgta ir į tai, kad nuteistasis yra jaunas, sveikas ir darbingas, o nukentėjusioji garbaus, beveik pensinio amžiaus, eismo įvykio metu patyrė sunkią galvos kontuziją ir kojų traumą, dėl kurios iki šiol (dvejus metus) negali vaikščioti, ir nėra žinoma, kada koja sugis ir ar apskritai sugis, likęs raišumas, taigi sveikata jai niekada negrįš į prieš įvykį buvusią būklę, kai buvo sveika ir darbinga, dirbo ekonomiste, gyveno visavertį gyvenimą. Liekamieji reiškiniai yra šiuo metu ir liks ateityje, taigi neįgalumas, ligos, nuolatinis lankymasis pas medikus, reabilitacijos liks visam gyvenimui, todėl pirmosios instancijos teismo priteista 15 000 Eur suma nėra per didelė nei analogiškų bylų, nei liekamųjų pasekmių kontekste.

2.9. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliu asmens sveikatos pakenkimu, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, neurologiniais sutrikimais, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013). Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis, kaip kriterijus nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo ir visiško nuostolių atlyginimo principas (kasaciniame skunde neturtinės žalos atlyginimo klausimu taip pat nurodomos kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-604/2005, 3K-3-394/2006, 3K-3-450/2006, 3K-3-529/2008, 3K-3-174/2009).

2.10. Nagrinėjamu atveju pažeista vertybė, sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam kasatorės gyvenimui turi sunkių ir nepataisomų pasekmių. Kaip minėta, eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau teismas kasatorei priteisė 13 000 Eur (su 5000 Eur draudimo išmoka), nepaaiškindamas, kokie jos veiksmai (neveikimas) lėmė net 60 proc. eismo įvykio kilimo priežasties, kad 60 proc. buvo sumažintas analogiškose bylose vyraujantis maksimalus priteisiamos žalos dydis. Beje, prokuroras palaikė pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3.       Nukentėjusiosios Z. Š. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

4.       Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir susiklosčiusiai teismų praktikai; nustatant 8000 Eur neturtinės žalos dydį nebuvo tinkamai nustatytas nukentėjusiosios ir nuteistojo kaltės laipsnis, neįvertinta, kad nukentėjusiosios kaip pėsčiosios veiksmai buvo mažareikšmiai ir ne tiek pat nerūpestingi, palyginti su A. U., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, veiksmais (neveikimu) eismo įvykio kilimo ir pasekmių kontekste. 

5.       Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, nenukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294-303/2018, 2K-20-689-2020).

6.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

7.       Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės šiam klausimui teisingai išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-110-699/2017). Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).

8.       Bylą nagrinėję teismai padarė skirtingas išvadas dėl nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios Z. Š. patirtą neturtinę žalą įvertino bendra 20 000 Eur dydžio suma ir, atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai sumokėjo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, likusią dalį – 15 000 Eur – priteisė iš nuteistojo A. U. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino A. U. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiosios sveikatai sukeltus padarinius, t. y. tai, kad dėl eismo įvykio Z. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl to ji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir emocinį stresą (iki įvykio buvusi veikli, aktyvi, dirbanti, ji staiga neteko galimybės dirbti, rūpintis savimi ir kitais, ilgą laiką negalėjo vaikščioti, jai buvo atlikta kojos operacija, po šios operacijos kentėjo didelį fizinį skausmą), taip pat ilgalaikius liekamojo pobūdžio reiškinius (iki šiol jaučia skausmus, dabar pati sunkiai eina tik su ramentais ir dėl kojos jai toliau tęsiamas gydymas), be jau patirto fizinio skausmo, ji išgyvena emociškai ir dėl iš esmės pasikeitusios gyvenimo kokybės (ji yra nedarbinga ir nežinia, ar dar galės kada dirbti, dėl sunkaus judėjimo su ramentais negali niekur išeiti iš namų, bijo gatvių, automobilių, dėl iki šiol besitęsiančio gydymo darbingumo netekimas dar nenustatytas). Kartu teismas įvertino nuteistojo A. U. kaltę, pasireiškusią neatsargumu, nusikalstamos veikos atsitiktinį pobūdį, tai, kad eismo įvykį sukėlė vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį – automobilį, nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (nuo pat pradžių pripažino savo kaltę, ne kartą atsiprašė nukentėjusiosios, siūlė savo pagalbą, domėjosi jos sveikata), jo turtinę padėtį (vidutinio amžiaus, dirba, yra vedęs ir kartu su sutuoktine augina vieną nepilnametį vaiką, jo paties ir sutuoktinės bendros mėnesio pajamos yra apie 1600 Eur, šeima turi kreditinių įsipareigojimų). Be to, teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiosios elgesį prieš pat eismo įvykį, kai, priėjusi prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojusi įžengė į ją ir toliau nesustodama ir nesidairydama ėjo per pėsčiųjų perėją. Teismo vertinimu, pėsčiųjų perėjos kirtimas, neįsitikinus, kad tai daryti saugu, laikytinas dideliu nukentėjusiosios neatsargumu – būdama atidi nukentėjusioji turėjo matyti antroje eismo juostoje važiuojantį, prie pėsčiųjų perėjos artėjantį automobilį.

9.       Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiajai Z. Š. priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 8000 Eur (skaičiuojant su draudimo išmoka – iki 13 000 Eur). Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nurodytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau nors nustatė nukentėjusiosios didelį neatsargumą, šią svarbią aplinkybę įvertino nepakankamai. Byloje nustatyta, kad Z. Š. į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją įžengė ir per ją ėjo nesustodama ir nesidairydama, perėjusi pirmą eismo juostą, antroje buvo partrenkta A. U. vairuojamo automobilio. Teismo nuomone, taip nukentėjusioji pažeidė KET 44 punkto reikalavimą, kuriame nustatyta, kad įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių bei jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Pasisakydamas dėl didelio nukentėjusiosios neatsargumo, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad eismo įvykis įvyko 7.40 val. esant itin intensyviam eismui, kad nukentėjusioji apie dvidešimt dvejus metus į darbą ėjo per tą pačią pėsčiųjų perėją ir žinojo, jog tokiu metu būna pats automobilių važiavimo pikas, tačiau, privalėdama būti itin atidi ir apdairi, šio reikalavimo nesilaikė.

10.       Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi bylos medžiagą ir abiejų instancijų teismų sprendimų turinį, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai sumažino nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį. Priimdamas tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti teisiškai reikšmingas naujas aplinkybes ir jų pagrindu konstatuoti nukrypimą nuo teismų praktikos, tačiau to nepadarė, tik iš naujo vertino pirmosios instancijos teismo įvertintas bylos aplinkybes.

11.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde ginčijamas nukentėjusiosios didelis neatsargumas, tačiau kartu prašoma palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį 20 000 Eur (kartu su 5000 Eur draudimo išmoka), laikėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, atsižvelgė į A. U. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos nukentėjusiajai Z. Š. pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tarp jų ir į tai, kad nukentėjusioji eidama per perėją nesidairė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra nustatyta, jog nukentėjusioji labai neatsargiai, t. y. visiškai neįsitikinusi saugumu, neapsižvalgiusi, įžengė į perėją, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino ją pažeidus KET 44 punkto reikalavimą, pagal kurį įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios neatsargumas, pasireiškęs neapsidairymu viduryje sankryžos, apeliacinės instancijos teismo pernelyg sureikšmintas, papildomai apsižvalgyti perėja einantį pėsčiąjį KET neįpareigoja. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirma eismo juosta važiuojantis automobilis praleido nukentėjusiąją, taigi ji turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad ir antra eismo juosta važiuojančios transporto priemonės ją praleis. Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajai atitinka teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius – pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017). 

12.       Iš kasacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjos pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad 2020 m. liepos 20 d. pavedimu nuteistasis A. U. per antstolį pervedė apeliacinės instancijos teismo priteistą sumą nukentėjusiajai. Aplinkybė, kad nuteistasis iš karto pervedė nukentėjusiajai visą sumą, rodo, kad jo turtinė padėtis nėra kritiškai bloga, kita vertus, žala nukentėjusiajai gali būti atlyginama ir dalimis.

13.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl nukentėjusiajai priteisto neturtinės žalos dydžio priimtas tinkamai vadovaujantis neturtinės žalos nustatymo tvarką reglamentuojančiomis BPK X skyriaus ir CK normomis. Šis teismas, išsamiai išanalizavęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, ir įvertinęs jų visumą, tinkamai individualizavo neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai Z. Š. Dėl to BPK 369  straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalyje nurodytu pagrindu apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

        Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 30 d. nutartį ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai                                                                Tomas Šeškauskas

                                                                        Pranas Kuconis

                                                                        Alvydas Pikelis