nadCivilinė byla Nr. 2-2566-566/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39506-2016-1 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,

sekretoriaujant Laurai Aleknaitei,

vertėjaujant Olgai Macijauskienei,

dalyvaujant ieškovui V. J.,

ieškovo atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,

atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą,

atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl susitarimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys D. M., J. G..

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, nurodydamas, kad 2016 m. balandžio 6 d. ieškovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trūko vandentiekio žarnelė ir buvo užlieti trečiųjų asmenų D. M. ir J. G. butai. Kokia žala buvo padaryta D. M. ir J. G. butams, ieškovas nežinojo, nes butų savininkės į ieškovą nesikreipė. Nurodo, jog po kurio laiko ieškovas gavo iš atsakovo pretenziją, nurodančią žalos dydį, defektinius aktus ir sąmatas. Ieškovo teigimu, jis lietuviškai neskaito, todėl su dukros pagalba susipažinęs su dokumentais, pamatė kad žalos dydis paskaičiuotas neteisingai, žala padidinta. Nesutikdamas su žalos dydžio paskaičiavimu, ieškovas kreipėsi į atsakovą, kur jam buvo paaiškinta, kad draudimo išmoka jau išmokėta, todėl atsakovas įgijo reikalavimo teisę tuos pinigus išsireikalauti iš ieškovo. Nurodo, jog draudimo kompanijos darbuotoja ieškovui padavė surašytą lapą nurodydama, kad jame išdėstytos žalos atlyginimo sąlygos. Anot ieškovo, jis lietuviškai neskaito, todėl pasirašė dokumentą, manydamas, jog tai raštiškas pasiūlymas susitarti taikiai. Nurodo, jog po kurio laiko dukters vyras perskaitė dokumentą ir paaiškino, kad ieškovas pasirašė ne pasiūlymą, o susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo ieškovas sutiko atlyginti 3017,34 Eur dydžio žalą. Ieškovo teigimu, 2016 m. liepos. 15 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka terminų ir sąlygų pripažintinas negaliojančiu kaip sudarytas dėl suklydimo, nes jis lietuviškai neskaito, o dokumentą pasirašė jo neperskaitęs bei nesuvokdamas jo reikšmės. Nurodo, jog pokalbio metu buvo kalbama tik apie taikaus susitarimo sudarymo galimybę, todėl ieškovas manė, jog parašu patvirtina pasiūlymo susitarti taikiai gavimą, ketindamas parodyti jį savo artimiesiems ir pasitarti, kaip sumažinti žalos dydį. Ieškiniu prašo pripažinti 2016 m. liepos 15 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka terminų ir sąlygų pripažintinas negaliojančiu (b.l. 1-3).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, jog ginčijamą susitarimą atsakovas pasirašė dėl suklydimo, kuris pasireiškė tuo, jog ieškovas nesupranta lietuvių kalbos ir jam nebuvo išaiškintas susitarimo turinys. Pažymėjo, jog ieškovas dokumentą pasirašė laikydamas, jog tai yra pasiūlymas susitarti taikiai dėl žalos atlyginimo. Ieškovas paaiškino, kad gavęs iš atsakovo pretenzijas dėl žalos atlyginimo kelis kartus vyko pas atsakovą į draudimo bendrovę, tačiau nesuprato, kas jam buvo aiškinama, taip pat nesuprato jam pateikto susitarimo turinio. Nurodė, jog draudimo bendrovėje su juo buvo bendraujama lietuvių kalba. Taip pat nurodė, jog jis nuo gimimo gyvena Lietuvoje, tačiau nėra jos pilietis, turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Paaiškino, kad baigė vakarinę mokyklą rusų kalba ir yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Nurodė, jog rusų kalba metus mokėsi profesinėje mokykloje tinkuotojo specialybės, vėliau dirbo šaltkalviu, vairuotoju bei paaiškino, kad visą laiką jį supo aplinka, kurioje buvo bendraujama rusų kalba. Patvirtino, jog šeimoje bendrauja rusiškai.

Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovui priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 6 d. įvyko vandentiekio avarija, dėl kurios buvo užlietas ir apgadintas J. G. butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir D. M. butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsiliepime nurodoma, kad J. G. ir D. M. buvo sudariusios turto draudimo sutartis, kurių pagrindu atsakovas J. G. išmokėjo 510,00 Eur, o D. M. 2439,50 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, ieškovui buvo pateiktos 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. gegužės 19 d. pretenzijos, o ieškovui kreipusis į atsakovą 2016 m. liepos 15 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka terminų ir sąlygų. Pažymėjo, jog ieškovas šį susitarimą pasirašė laisva valia, nesant atsakovo įtakos. Nurodė, kad ieškovas buvo informuotas, jog žalų bylose yra pakankamai įrodymų, kad vandentiekio avarija įvyko jo bute, todėl jis atsakingas dėl minėto įvykio. Atsakovo teigimu, su ieškovu buvo aptartos visos sąlygos, susitarta dėl žalos sumos bei jos išdėstymo. Atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 17-18).

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas su ieškinio reikalavimais nesutiko atsiliepime išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad po pretenzijų atlyginti žalą gavimo, ieškovas keletą kartų buvo atvykęs pas atsakovą į draudimo bendrovę. Nurodė, jog pirmo susitikimo metu, ieškovui buvo paaiškinta siųstų pretenzijų esmė (žalos dydis, jos sumokėjimo tvarka), o kito susitikimo metu ieškovas teiravosi dėl galimybės išdėstyti žalos atlyginimą, todėl atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, jam buvo pasiūlyta išdėstyti žalos išmokėjimą vienų metų terminui. Nurodė, jog atsakovo darbuotoja, bendravusi su ieškovu kalba yra lenkų tautybės ir gerai kalba rusų kalba, todėl ginčijamo susitarimo turinį bei jo pasekmes ieškovui turėjo išaiškinti rusų kalba.

Tretieji asmenys J. G. ir D. M. atsiliepimų į ieškovo ieškinį nepateikė.

Tretiesiems asmenims J. G. ir D. M. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio trečiųjų asmenų prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama tretiesiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 str.). 

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 6 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje trūkus karšto vandens žarnelei į maišytuvą įvyko vandentiekio avarija, kurios metu buvo užlieti bei apgadinti žemiau esantys butai iki pirmo aukšto, tame tarpe J. G. butas Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. M. butas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12, 72-74, 83-84, 100). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 5/8 dalys buto, kuriame įvyko vandentiekio avarija (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui V. J., o likusios 3/8 dalys – N. Š. (b.l. 67). Remiantis byloje esančiomis 2016 m. balandžio 19 d. ir 2016 m. gegužės 9 d. lokalinėmis sąmatomis, taip pat 2016 m. balandžio 20 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. AKV2309, J. G. priklausančiam butui Nr. 10 padaryta žala įvertinta 555,90 Eur suma (b.l. 71), numatant išmokėti jai 526,90 Eur dydžio draudimo išmoką (b.l. 68), o D. M. priklausančiam butui Nr. 22 padaryta žala įvertinta 2536,30 Eur suma (b.l. 79, 82), numatant išmokėti jai 2507,30 Eur dydžio draudimo išmoką (b.l. 78,81). Byloje nustatyta, kad atsakovas 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. gegužės 19 d. pranešimais informavo ieškovą apie trečiųjų asmenų J. G. ir D. M. patirtus nuostolius, kuriuos jos patyrė dėl ieškovo bute įvykusios vandentiekio avarijos (b.l. 66, 77, 80). Minėtais pranešimas atsakovas taip pat informavo ieškovą, jog atsakovas kompensavo J. G. ir D. M. nuostolius, išmokėdamas joms draudimo išmokas bei paprašė atsakovą, kaip už padarytą žalą atsakingą asmenį, pervesti į atsakovo sąskaitą 3017,34 Eur sumą, kartu prie pranešimų pridėdamas žalos reguliavimo medžiagą.

Iš byloje pateikto ginčijamo tarp ieškovo ir atsakovo 2016 m. liepos 15 d. pasirašyto Susitarimo dėl žalos atlyginimo regreso tvarka terminų ir sąlygų (toliau – Susitarimas) turinio matyti, kad šiuo Susitarimu ieškovas įsipareigojo atlyginti atsakovui nuostolius, kuriuos šis patyrė išmokėdamas tretiesiems asmenims J. G. ir D. M. draudimo išmokas už apdrausto turto sugadinimą, t. y. ieškovas įsipareigojo iki 2017 m. liepos 31 d. sumokėti atsakovui 3017,34 Eur sumą, kas mėnesį į atsakovo banko sąskaitą pervedant 251,45 Eur dydžio sumą (b.l. 6). Susitarimas sudarytas lietuvių kalba. Pagal šį Susitarimą ieškovas nėra atlikęs atsakovui jokių įmokų. Remiantis byloje esančiu ieškovui 1980 m. birželio 7 d. išduotu vidurinio mokslo atestatu, ieškovas 1980 m. rusų kalba baigė visą Vilniaus m. 6-osios vakarinės (pamaininės) vidurinės mokyklos mokymą kursą. Ieškovo gimtosios (rusų) kalbos žinios įvertintos 3 (patenkinamai), o lietuvių kalbos ir literatūros žinios – 4 (gerai) (b.l. 86).

Teismo posėdžio metu liudytojas A. B. (ieškovo dukters sutuoktinis) nurodė, kad ieškovas, pasirašęs ginčijamą susitarimą, atnešė jį parodyti liudytojui ir paprašė jį perskaityti bei paaiškinti. Nurodė, jog ieškovas tiek su juo (dukters šeima), tiek savo šeimoje, bendravo rusų kalba (b.l. 103-104).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl tarp ieškovo ir atsakovo sudaryto Susitarimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovo teigimu, jis lietuvių kalba neskaito, Susitarimo turinio ir pasekmių nesuprato ir pasirašė jį, manydamas, jog tai raštiškas pasiūlymas susitarti taikiai. Nurodytos aplinkybės, ieškovo manymu, sudaro pagrindą pripažinti Susitarimą negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo.

Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).

Nagrinėjamoje byloje šalių pasirašytas Susitarimas ieškovo ginčijamas kaip sudarytas iš esmės suklydus, motyvuojant tuo, kad ieškovas nesuprato jam pateikto Susitarimo turinio ir prasmės, nes nesupranta lietuviškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas yra rusų tautybės, jis nėra Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau, turi išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Taip pat nustatyta, kad ieškovas 1980 m. baigė vakarinės vidurinės mokyklos mokymo kursą rusų kalba. Prieš trisdešimt šešis metus išduotame Vidurinio mokslo atestate nurodoma, jog ieškovo lietuvių kalbos ir literatūros žinios įvertintos 4 (gerai), tačiau, teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nėra pakankama patvirtinti, jog ieškovas geba skaityti ir supranta lietuviškai. Ieškovo teigimu, jis lietuvių kalbos neišmoko, nes tiek šeimoje, tiek besimokant ir dirbant jį supo rusakalbių asmenų aplinka. Aplinkybę, kad šeimoje ieškovas bendrauja rusų kalba patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu kalbėjo rusiškai, naudojosi vertėjos paslaugomis. Ieškovo advokatas taip pat nurodė, kad ieškovas su juo bendrauja rusų kalba. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieškovo lietuvių kalbos žinios nebuvo pakankamos perskaityti ir suprasti atsakovo parengto Susitarimo turinį.

Kaip minėta, ginčijamas Susitarimas surašytas lietuvių kalba. Jame nėra pažymėta, jog Susitarimo tekstas būtų išverstas į ieškovui suprantamą rusų kalbą, taip pat nėra nurodyta, kad ieškovui rusų kalba buvo išaiškintos Susitarimo teisinės pasekmės. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad draudimo bendrovės (atsakovo) darbuotoja, pateikusi ieškovui pasirašyti Susitarimą, su juo bendravo lietuviškai. Tuo tarpu atsakovas pažymėjo, jog draudimo bendrovės darbuotoja buvo lenkų tautybės, gerai kalbanti rusų kalba, todėl jį turėjo ieškovui išversti Susitarimo turinį į jam suprantamą kalbą. Teismas sprendžia, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad Susitarimas ieškovui buvo išverstas į jam suprantamą rusų kalbą bei buvo išaiškintos Susitarimo pasekmės (CPK 178 straipsnis). Vien atsakovo nurodyta atstovės tautybė šios aplinkybės neįrodo (CPK 178 straipsnis).

Ieškovo teigimu, pasirašydamas ginčijamą Susitarimą, jis manė, jog parašu patvirtina pasiūlymo susitarti taikiai gavimą ir ketino parodyti jį savo artimiesiems. Pažymėtina, kad esminiu laikytinas tik toks suklydimas, kai klystama dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio jis nebūtų sudaręs. Suklydimas nelaikytinas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovo elgesį būtina vertinti vadovaujantis protingumo kriterijumi, t. y. atsižvelgiant į gebančio suvokti susitarimo dėl žalos atlyginimo regreso tvarka esmę žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kartu atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą ir kitas sandorio sudarymo aplinkybes. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas neturi jokio specialaus išsilavinimo, ilgą laiką dirbo vairuotojų, ginčijamą Susitarimą ieškovas pasirašė būdamas brandaus amžiaus (sulaukęs beveik 61 metų), ieškovas neturi patirties sprendžiant draudiminių įvykių regresinio atlyginimo klausimų, ieškovo finansinė padėtis sunki, jo mėnesines pajamas sudaro 71,31 Eur dydžio netekto darbingumo pensija (b.l. 7). Pažymėtina, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nuo pat pretenzijos iš atsakovo gavimo dienos iki ginčijamo Susitarimo pasirašymo turėjo siekį sumažinti atlygintinos žalos dydį, tuo tarpu pasirašydamas ginčijamą Susitarimą ieškovas įsipareigojo atlyginti atsakovui visą jo paskaičiuotą žalą – 3017,34 Eur, kas mėnesį mokant atsakovui po 251,45 Eur dydžio sumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006). Taigi įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus ir jų pagrindu nustatytas bylai reikšmingas aplinkybe bei vadovaudamasis įrodymų tikėtinumo taisykle, teismas sprendžia, jog ieškovas ginčijamą Susitarimą sudarė dėl suklydimo, kurį lėmė ieškovo brandus amžius, išsilavinimo stoka bei lietuvių kalbos nemokėjimas (CPK 185 straipsnis). Šis suklydimas laikytinas suklydimu dėl sandorio esmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys tenkintinas, Susitarimas pripažintinas  negaliojančiu kaip sudarytas iš esmės suklydus (CK 1.90 straipsnio 1 dalis).

Jeigu iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos (CK 1.90 straipsnio 3 dalis). Remiantis šia norma, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad šalys pagal Susitarimą būtų ką nors perdavusios, todėl restitucija netaikoma.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 2.2.-(NTP-2)-16-T-3566-16093 ieškovui V. J. buvo paskirtas antrinės teisinės pagalbos teikimas bei ieškovas buvo atleistas 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas, mokėjimo (b.l. 4-5). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 91,00 Eur žyminio mokesčio (3017,34 Eur x 3 proc.), 264,37 Eur išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą apmokėti (b.l. 94) bei 10,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu 2016 m. liepos 15 d. tarp ieškovo V. J. ir atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, sudarytą Susitarimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka terminų ir sąlygų. (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į.k. 302912288, 91,00 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 10,12 Eur (dešimt eurų ir 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į.k. 302912288, 264,37 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 37 ct) išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą apmokėti, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Diana Butrimienė