Baudžiamoji byla Nr. 1A-297-383/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31540-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Danguolės Šiugždinytės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Tomui Žukauskui,
dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,
nuteistajam J. Z., jo gynėjui advokatui Romui Aikevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, 284 straipsnį ir nuteistas:
pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda,
pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 30 MGL (1129,8 eurų) dydžio bauda,
pagal BK 284 straipsnį – 15 MGL (564,9 eurų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, skirta subendrinta bausmė – 80 MGL (3012,8 eurų) dydžio bauda, ją sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: dvejus metus uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, konfiskuota automobilio „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 1446 eurai, sumokant per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. J. Z. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 24 d. apie 03.23 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,78 promilės etilo alkoholio, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2017 m. birželio 24 d. apie 03.30 val., tiesiogiai pasiūlė duoti 400 eurų kyšį valstybės tarnautojams (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui M. J. ir (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui A. R. už tai, kad nebūtų užfiksuotas administracinis teisės pažeidimas, jog jis 2017 m. birželio 24 d. apie 03.23 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas girtas (nustatytas 1,78 promilių girtumas), tuo siekė paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus.
3. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. apie 23.00 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, automobiliu „Mercedes Benz ML“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavę prie automobilio „Audi“, prie kurio stovėjo nukentėjusioji I. Š., kitų asmenų akivaizdoje panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą – sugriebė nukentėjusiajai už dešinės rankos riešo ir jį suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei iš jos rankos paėmė I. Š. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 6S“, kurį metė ant žemės ir šis sudužo, tuo nukentėjusiajai I. Š. padarydamas 700 eurų turtinę žalą bei tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką.
4. Kauno apylinkės teismas, priimdamas dėl J. Z. apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų.
5. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. Z. prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje išteisinti, o dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje ir BK 281 straipsnio 7 dalyje bylą nutraukti, esant BK 40 straipsnio pagrindui, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas 2017 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės K. M. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.
5.1. Skunde nurodoma, kad prie J. K. automobilio sustojo turėdami tikslą padėti, nes matė, kad vaikinai apžiūrinėja automobilio ratlankius, o ne elgėsi įžūliai, siekdami „prisikabinti“ prie nukentėjusiųjų ar demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė viešąją tvarką. V. D. parodymai įrodo, kad nei jis, nei pažįstami neturėjo jokių tikslų sutrikdyti viešąją tvarką, visuomenės rimtį, o pažįstamo D. konfliktas su J. K. kilo vėliau, paprašius cigarečių. Net ir liudytojas D. I., buvęs kartu su nukentėjusiaisiais, patvirtino, kad „...pro juos pravažiavo automobilis „Mercedes“, grįžo, paklausė ar nereikia pagalbos, po to paprašė rūkyti. Padavus cigarečių pakelį, prasidėjo konfliktas“.
5.2. Skunde teigiama, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu neprisipažino padaręs šį nusikaltimą, tačiau nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo bylą teisme metu neneigė sugriebęs I. Š. ranką, paėmęs telefoną, kuris išpuolė iš rankos ir sudužo. Nuosekliai teigė, kad tikslas buvo ne pažeminti merginą, ne demonstruoti aplinkiniams nepagarbą. Manė, kad ji filmuoja pažįstamo D. konfliktą, siekė sutrukdyti filmavimą ir taip padėti D., nes ne kartą susidūręs su situacijomis, kad į socialinius tinklapius patenka filmuotos medžiagos, o tada pasipila įvairūs komentarai. Neneigia, kad sukėlė merginai fizinį skausmą, sugriebdamas už rankos ir sugadindamas jos telefoną, tačiau to nesiekė tyčia. Suprato, kad pasielgė netinkamai, todėl padarytą žalą atlygino, atsiprašė. Veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti tyrimo metu pagal BK 284 straipsnį, nes jie atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį. Kad I. Š. buvo sukeltas tik fizinis skausmas parodo ir ikiteisminio tyrimo metu ne kartą duoti, nors ir prieštaringi, nenuoseklūs jos parodymai, o už pažįstamo D. veiksmus nėra atsakingas, tačiau nepagrįstai kaltinamas, kad veikė kartu su juo.
5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuosprendyje kaip kaltės įrodymas nurodytas 2017-08-24 apžiūros protokolas, patvirtinantis, kad įvykis vyko prie pastato (duomenys neskelbtini), tačiau šiame protokole nenurodyta, kad įvykio metu parduotuvė dirbo, kad buvo pardavėjų, pirkėjų, kad gatvėje buvo žmonių ar vyko intensyvus automobilių eismas, t. y. kad buvo aplinkinių, kurių rimtis mano veiksmais būtų sutrikdyta. Teismas nuosprendyje neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad įvykis buvo vėlai vakare (apie 23 val.) ir nei gatvėje, nei ant šaligatvių, nei aplinkui nebuvo žmonių, kad konfliktas vyko tik keletą minučių ir visuomenės tvarka bei rimtis nenukentėjo.
5.4. Apelianto įsitikinimu, teismas nevertino ir apie tai nuosprendyje nepasisakė dėl viešosios tvarkos pažeidimo padarymo teisinančių aplinkybių, t. y. konfliktas vyko labai trumpą laiką, padarinius sukėlė tik I. Š., kurie pasireiškė fizinio skausmo jai sukėlimu, nepaneigė apelianto parodymų, kad telefonas iškrito netyčia, nesurinko duomenų, kad buvo nutrauktas aplinkinių namų gyventojų poilsis, kad sutrikdyta parduotuvės „Čia“, prie kurios vyko konfliktas darbas ar sukeltas išgąstis, kilo sumaištis, kad aplinkiniai buvo šokiruoti, kad jokių žmonių aplinkui nebuvo, kad I. Š. jai padarytą dėl telefono sugadinimo žalą neįvertino kaip didelę.
5.5. Skundo autoriaus nuomone, kaltinamasis aktas dalyje dėl veiksmų kvalifikavimo viešosios tvarkos pažeidimu buvo surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnį nuostatas, kur nurodyta, kad turi būti nurodytas nusikalstamos veikos būdas, padariniai. Akivaizdu, kad aprašytas ne BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet BK 140 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymo būdas - sugriebė už riešo, paėmė telefoną, numetė ant žemės.
5.6. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo pilnai prisipažįsta. 2017-09-13 Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtinus Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės K. M. nutarimą nutraukti ikiteismini tyrimą Nr. 01-1-31540-17 ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemonę vienerių metų laikotarpiui ir sumokėti 10 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šią įmoką sumokėjo, įrodymai buvo pateikti, tačiau teismas 2018-12-11 nuosprendyje neatsižvelgė į jau įvykdytą šią baudžiamojo poveikio priemonę ir paskyrė dar vieną - išplėstinį turto konfiskavimą, t. y. automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis J. Z. ir jo gynėjas advokatas Romas Aikevičius palaikė apeliacinį nuteistojo skundą, prašė jį tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.
7. Nuteistojo J. Z. apeliacinis skundas atmetamas.
8. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu tvirtinant, kad teismas įrodymus vertino neteisingai, jo veiksmus kvalifikavo neteisingai, dėl to nepagrįstai pripažino J. Z. kaltu pagal BK 284 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad J. Z. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau, negu 1,5 promilės, alkoholio, pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams bei sutrikdė visuomenės tvarką.
10. Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.
11. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
12. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos
13. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad J. Z. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu J. Z. nusikalstama veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl J. Z. kaltės.
14. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. BK 284 straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.
15. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. Z. teigia, kad prie J. K. automobilio sustojo turėdami tikslą padėti, nes matė, kad vaikinai apžiūrinėja automobilio ratlankius, o ne elgėsi įžūliai, siekdami ,,prisikabinti“ prie nukentėjusiųjų ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyti viešąją tvarką. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis nurodė, jog važiuojant (duomenys neskelbtini), pamatė stovintį automobilį ,,Audi“ ir jaunuolius. D. pasiūlė sustoti, pasižiūrėti, kas vyksta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad J. Z. teiginiai, kad jis tik sustojo padėti vaikinams, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš esmės prieštarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visumai.
16. Priešingai, negu teigia nuteistasis, byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis J. Z. pažeidė viešąją tvarką. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja I. Š. parodė, jog kažkoks nepažįstamas asmuo pastūmė J. K., buvo triukšmas, vaikinai kalbėjo pakeltu tonu. Rankoje ji laikė telefoną, kuriuo kalbėjo. Patvirtino aplinkybę, kad prie jos priėjęs nuteistasis kažką pasakė dėl filmavimo, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir bandė atimti telefoną. J. Z. jai griebė už riešo, jėga atėmė telefoną ir metė jį ant žemės. Nukentėjusiosios I. Š. parodymus patvirtina nukentėjusiojo J. K. apylinkės teisme duoti parodymai, jog prie jo ir draugų privažiavo ir sustojo automobilis ,,Mercedes“. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs asmuo paprašė duoti cigarečių. Jis ištiesė ranką su cigaretėmis, tačiau asmuo pareiškė, kad nori būtent tos cigaretės, kurią rūko nukentėjusysis. Atsidarius galiniam automobilio langui, nepažįstamas asmuo pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais. Nurodė, jog iš automobilio išlipęs galinėje sėdynėje sėdėjęs asmuo jį pastūmė ir trenkė tris smūgius į veidą. Nukentėjusiųjų I. Š. ir J. K. parodymus ir nuteistojo kaltę, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, patvirtino ir liudytojas D. I., nurodęs, jog pro juos pravažiavo automobilis ,,Mercedes“. Juo važiavę asmenys paprašė parūkyti, prasidėjo konfliktas. Liudytojas patvirtino, kad iš automobilio galinės sėdynės išlipęs vyras sudavė tris smūgius J. K., o kitas asmuo numetė ant žemės I. Š. telefoną. Liudytojas A. U. parodė, kad nukentėjusioji I. Š., atvykusi į policijos įstaigą, pranešti apie jos atžvilgiu atliktą nusikaltimą, buvo susijaudinusi, verkė, nurodė, kad iš jos atėmė telefoną. Apžiūrėjus nukentėjusiosios telefoną, jis buvo sudaužytas.
17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl J. Z. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis, ir padarius pagrįstas išvadas, jog kaltinančių įrodymų daugetas, sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį J. Z. atžvilgiu dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog kaltė nepagrįstai grindžiama įvykio vietos apžiūros protokolu, kadangi nenurodyta, kad įvykio metu parduotuvė dirbo, joje ir gatvėje buvo žmonių ar vyko intensyvus automobilių eismas, įvykis vyko vėlai vakare, todėl visuomenės rimtis nenukentėjo. Kolegijos vertinimu, šis apelianto argumentas yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju J. Z. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios I. Š. atžvilgiu bei paėmęs nukentėjusiosios telefoną, jį metė ant žemės. Šiuos apelianto veiksmus matė ne tik nukentėjusioji I. Š., bet ir nukentėjusysis J. K., D. I.. Teismo posėdyje apklaustas D. I., patvirtino, jog matė kaip nuteistasis metė I. Š. telefoną ant žemės. Nors, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, nuteistojo veiksmai ilgą laiką netruko, sąmyšis, ilgalaikė įtampa nebuvo sukelta, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo išvadų dėl J. Z. veiksmų, kaip pavojingų ir atitinkančių BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, teisingumo nepaneigia. Tai, kad įvykio metu parduotuvėje ir gatvėje nebuvo kitų žmonių, nepaneigia nuosprendyje padarytos išvados, kad veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Pagal teismų praktiką vieša vieta pripažįstama tokia vieta, į kurią bet kuriuo metu gali patekti kiti pašaliniai asmenys. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo galimas pašalinių asmenų patekimas į (duomenys neskelbtini), todėl nusikalstamos veikos padarymo vietos atitikimas viešos vietos sampratai nagrinėjamu atveju jokių abejonių nekelia. Apeliantas neneigia sugriebęs nukentėjusiajai už rankos, kad taip jai sukėlė fizinį skausmą, todėl nuteistasis, sugriebdamas už rankos, suprato, kad jis pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, rodo nepagarbą aplinkiniams ir trikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Tuo labiau, kad demonstratyviai atėmęs mobilų telefoną sudaužo. Visa tai ne tik akivaizdžiai parodo nuteistojo elgesio įžūlumą bei patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, bet ir parodo, kad jo veika nukreipta buvo viešajai tvarkai pažeisti.
19. Nesutiktina ir su apelianto argumentu, jog buvo surašytas BPK 219 straipsnio nuostatas pažeidžiantis kaltinamasis aktas, kadangi aprašyta BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika ir jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal šį straipsnį, kadangi nukentėjusiajai I. Š. buvo sukeltas tik fizinis skausmas, o už pažįstamo D. veiksmus nėra atsakingas, tačiau nepagrįstai kaltinamas, kad veikė kartu su juo. Atmesdamas šį apelianto argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014). Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti <...> žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis <...> Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015). Akcentuotina, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015). Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Nors skunde nurodoma, kad visuomenės rimtis dėl nuteistojo veiksmų nebuvo sutrikdyta, tačiau šioje baudžiamojoje byloje teismas pagrįstai nustatė, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), be aiškios motyvacijos, bendrininkaujant, naudojant įžūlius smurtinius veiksmus, nuo smurtinių veiksmų sužalojimus patyrė nukentėjusioji I. Š., buvo padaryta žala jos turtui, nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims (J. K., D. I., V. D.). Taigi, dėl šio konflikto buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, kilo sumaištis. Viešoje vietoje pavartotais smurto prieš asmenis veiksmais buvo nežymiai sukeltas fizinis skausmas, tad nuteistojo veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota pagrįstai ir pagrindo veiką perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį, nėra.
Dėl laidavimo taikymo
20. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija savo kaltės dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau prašo išteisinus pagal BK 284 straipsnį, jo atžvilgiu taikyti laidavimą.
21. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kai be BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų).
22. Nagrinėjamu atveju, nėra galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą, kadangi nėra visų būtinų sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad kaltininkas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis J. Z. tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ginčija ir nepripažįsta kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, o nesant šios aplinkybės, kaip būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nėra galimybės taikyti J. Z. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, šiuo nuosprendžiu J. Z. nėra išteisinamas pagal BK 284 straipsnį, todėl nėra pagrindo svarstyti jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, klausimą.
23. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra pakankamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Svetlana Jurgaitienė
Danguolė Šiugždinytė
Valdas Vitunskas