Civilinė byla Nr. e2A-1398-640/2026

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.3.1.19.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Stambrauskaitės, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Goresta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logsline“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Goresta“ dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Logsline“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei UAB „Goresta“ dokumentinio proceso tvarka, kuriuo teismo prašė priteisti iš atsakovės 4 834,25 Eur skolą už atliktus darbus, 470,41 Eur kompensacines palūkanas, 726 Eur išlaidas, patirtas išieškant skolą ne teismo tvarka, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2023 m. spalio 16 d. rangovė UAB „Logsline“ (ieškovė) ir užsakovė UAB „Goresta“ (atsakovė) sudarė statybos rangos sutartį Nr.23/10/16 (toliau – ir Sutartis). Sutarties 1.1. punktu ieškovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo vidaus sienų tinkavimo darbus bei juos perduoti atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka, sąlygomis ir terminais (Sutarties 1.1., 2.2.4. punktai). Sutarties 5.2. punktu šalys susitarė, kad atsakovė ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą privalo apmokėti per vieną mėnesį nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo atsakovei. Ieškovė tinkamai, savalaikiai ir kokybiškai atliko Sutartyje sulygtus darbus (įvykdė sutartinius įsipareigojimus), kurių rezultatu naudojasi atsakovė. Ieškovei atlikus darbus, atsakovė ieškovei nereiškė / nėra pareiškusi jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ir / ar dėl darbų apimties.

4.       Ieškovė paaiškino, kad atlikusi darbus ji išrašė ir atsakovei pateikė atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas faktūras: 1) atliktų darbų aktą Nr. 15 už laikotarpį nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. balandžio 8 d. ir 2024 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOGP Nr. 00431, 2 731,30 Eur plius PVM (3 304,87 Eur su PVM) sumai; 2) atliktų darbų aktą Nr. 16 už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 8 d. iki 2024 m. balandžio 15 d. ir 2024 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOGP Nr. 00433, 2 731,30 Eur plius PVM (3 304,87 Eur su PVM) sumai; 3) Atliktų darbų aktą Nr. 17 už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 16 d. iki 2024 m. balandžio 18 d. ir 2024 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOGP Nr. 00434, 747,50 Eur plius PVM (904,48 Eur su PVM) sumai. Tuo tarpu atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus – su ieškove pilnai neatsiskaitė ir šio ieškinio pareiškimo dieną atsakovės neapmokėtų sąskaitų faktūrų bendra suma sudaro 4 834,25 Eur. Atsakovė yra dalinai apmokėjusi 2024 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOGP Nr. 00431, o atsakovės neapmokėtas likutis (skola) yra 1 355,45 Eur be PVM. Atsakovė yra nieko nemokėjusi pagal 2024 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOGP Nr. 00433, todėl atsakovės skola pagal šią sąskaitą faktūrą yra 2 731,30 Eur be PVM. Atsakovė yra nieko nemokėjusi pagal 2024 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOGP Nr. 00434, todėl atsakovės skola pagal šią sąskaitą faktūrą yra 747,50 Eur be PVM. Atsakovės neįvykdytos prievolės faktą bei 4 834,25 Eur skolos ieškovei dydį, susidariusios pagal neapmokėtas aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras, patvirtina šalių pasirašytas 2024 m. rugpjūčio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Ieškovė ne kartą el. paštu reiškė pretenzijas atsakovei, reikalaudama nedelsiant vykdyti piniginę prievolę ir atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus, tačiau atsakovė nevykdo ieškovės teisėtų ir pagrįstų reikalavimų ir piktybiškai neatsiskaito su ieškove. Atsakovei nereaguojant į ieškovės reiškiamus raginimus atsiskaityti, ieškovė kreipėsi į advokatų kontorą dėl teisinių paslaugų suteikimo išieškant skolą iš atsakovės, kuri 2025 m. kovo 19 d. atsakovei pareiškė pretenziją dėl 4 834,25 Eur skolos ir 435,15 Eur palūkanų, apskaičiuotų iki pretenzijos pareiškimo dienos, sumokėjimo. Pretenzija ieškovė pareikalavo atsakovės pilnai atsiskaityti ne vėliau, kaip per 7 kalendorines dienas, tačiau atsakovė pretenzijoje ieškovės pareikšto reikalavimo neįvykdė iki šio ieškinio pateikimo dienos.

5.       Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Aptariamu atveju už uždelstą mokėjimo terminą atsakovei skaičiuotinos 10,65 proc. dydžio komercinės palūkanos (8 punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, kuri Europos centrinio banko skelbiamais duomenimis yra 2,65 proc.). Atsakovės ieškovei mokėtinos palūkanos už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį (nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo atsakovei dienos iki ieškinio pateikimo dienos), sudaro 470,41 Eur. Pagal 2024 m. balandžio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOGP Nr. 00431, nuo neapmokėtos 1 355,45 Eur be PVM sumos priskaičiuotų palūkanų dydis, atsižvelgiant į (vieno mėnesio) mokėjimo terminą yra apskaičiuotas taip: 1 355,45 x 10,65 proc. : 365 x 339 (nuo 2024 m. gegužės 10 d. iki 2025 m. balandžio 13 d. imtinai) = 134,07 Eur. Pagal 2024 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOGP Nr. 00433, nuo neapmokėtos 2 731,30 Eur be PVM sumos priskaičiuotų palūkanų dydis yra apskaičiuotas taip: 2 731,30 x 10,65 proc. : 365 x 332 (nuo 2024 m. gegužės 17 d. iki 2025 m. balandžio 13 d. imtinai) = 264,58 Eur. Pagal 2024 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. LOGP Nr. 00434 nuo 747,50 Eur be PVM sumos priskaičiuotų palūkanų dydis yra apskaičiuotas taip: 747,50 x 10,65 proc. : 365 x 329 (nuo 2024 m. gegužės 20 d. iki 2025 m. balandžio 13 d. imtinai) = 71,76 Eur. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis MAKSVPĮ 7 straipsniu, ieškovė (kreditorė) turi teisę reikalauti iš atsakovės (skolininkės) kompensuoti visas ieškovės (kreditorės) patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Tam, kad ieškovė galėtų tinkamai apginti savo pažeistas teises, išieškant iš atsakovės skolą ne teismo tvarka, ieškovė naudojosi teisinėmis paslaugomis ir dėl to patyrė 726 Eur (600 Eur plius PVM) išlaidas už teisines paslaugas.

6.       Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 4 834,25 Eur skolą, 470,41 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 5 304,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos t. y. 2025 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 726 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas ir 861,79 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Preliminariame sprendime teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė rangos teisiniai santykiai. Ieškovė atliko sutartus darbus ir atsakovei darbo rezultatas buvo perduotas, atsakovė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų ieškovui nepateikė, atsakovei atsiskaitymui buvo išrašytos ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kurių mokėjimo terminai suėjo, tačiau atsakovė už atliktus darbus su ieškove neatsiskaitė. Byloje nebuvo duomenų, kad ieškovė netinkamai įvykdė sutartines prievoles, jog atsakovė reiškė pretenzijas dėl atliktų darbų, taip pat nebuvo duomenų, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove. Iš atsakovės buvo gautas tik dalinis apmokėjimas, todėl teismas nurodė, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę, todėl nesumokėtą  4 834,25 Eur skolą priteisė iš atsakovės ieškovei. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ir atsakovė sudarė komercinę sutartį, pagal kurią atsakovei buvo atlikti darbai, įvertinus, kad atsakovė praleido terminą už atliktus darbus atsiskaityti, sprendė, kad MAKSVPĮ nuostatų taikymas yra galimas, todėl reikalavimas priteisti 470,41 Eur palūkanas, skaičiuojant 10,65 proc. procentų dydžio metines palūkanas už praleistą atsiskaityti laikotarpį, iki šio ieškinio pareiškimo dienos patenkintas. Taip pat sprendė, kad atsakovė privalo sumokėti 726 Eur skolos išieškojimo išlaidas ieškovei. Pažymėjo, kad atsakovė neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl privalo sumokėti įstatymo nustatytas ir ieškovės prašomas priteisti palūkanas – 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 5 304,66 Eur sumos bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad jas sudaro 60 Eur byloje žyminis mokestis ir 801,79 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Nustatęs, kad ieškovė 2025 m. balandžio 14 d. buvo sumokėjusi 68 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau už pareikštą ieškinį turėjo būti sumokėtas 60 Eur dydžio žyminis mokestis, sumokėto žyminio mokesčio dalį (8 Eur) grąžino ieškovei.

8.       Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad Sutartimi šalys sulygo dėl darbų, objekte, adresu (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1.1. punktas), tačiau nesuprantama kodėl atliktų darbų aktuose nurodomas adresas yra (duomenys neskelbtini) bei remiantis kokia sutartimi šie darbai buvo (jei buvo) atlikinėjami. Ieškinio pagrindas galimai neturi jokio ryšio su ieškinio reikalavimu. Paaiškino, kad iš į bylą pridedamų atliktų darbų aktų matyti, kad atsakovė nėra pasirašiusi nei viename akte. Ieškovė nėra pateikusi į bylą jokių įrodymų apie tai, kad buvo organizuojama atliktų darbų priėmimo-perdavimo procedūra ir kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktuose. Ieškovė dėl tarpusavio suderinimo akto bendravo su U. B., tačiau nurodytas asmuo yra buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, kuris neturi nieko bendra su atliekamais statybos darbais bei santykyje tarp rangovo ir užsakovo. Vien tai, kad tarp buhalterių buvo pasirašytas tarpusavio suderinimo aktas, kuris nėra tapatus atliktų darbų priėmimo perdavimo aktui, visiškai nereiškia, kad atsakovė yra skolinga ieškovei. Ikiteisminėje stadijoje ieškovės išlaidos sudaro net 726 Eur, kai tuo tarpu ieškinio parengimas tik vienu šimtu eurų daugiau. Įstatymas nenumato privalomos ginčo sprendimo teisme tvarkos, o ieškovės nurodomos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, nevertinant fakto dėl ieškinio nepagrįstumo, iš tiesų neproporcingai didelės, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

9.       Atsiliepime į prieštaravimus ieškovė nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę ne vienkartiniai rangos teisiniai santykiai. Ieškovė atliko su atsakove sutartus darbus daugelyje atsakovės nurodytų / užsakytų objektų, t. y. ieškovė tinkavimo darbus atliko objektuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). Šalys prieš atliekant darbus nurodytuose objektuose susitarė dėl konkretaus atliekamų darbų įkainio, skaičiuojant atliktų darbų kainą pagal faktinį atliktų darbų kiekį. Taip pat susitarė dėl vieno mėnesio sąskaitų faktūrų apmokėjimo termino, skaičiuojant nuo sąskaitos pateikimo atsakovei. Šalys šio susitarimo laikėsi per visą bendradarbiavimo laikotarpį. Šalys šio šalių susitarimo sąlygas taip pat įtvirtino, pasirašydamos 2023 m. spalio 16 d. statybos rangos sutartį Nr. 23/10/16, 2023 m. liepos 11 d. statybos rangos sutartį Nr. 23/07/11, 2023 m. rugpjūčio 1 d. statybos rangos sutartį Nr. 23/08/01, 2023 m. rugpjūčio 31 d. statybos rangos sutartį Nr. 23/08/31. Šalys sutartis pasirašė ne dėl visų objektų, esančių (duomenys neskelbtini) – vykdant atsakovės užsakymus ir ieškovei toliau atliekant darbus su atsakove sutartomis sąlygomis, tarp šalių susiklostė praktika, kuomet atsakovė ir ieškovė žodžiu susitardavo dėl darbų atlikimo kituose / konkrečiuose objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tęsdamos šalių susitarimo sąlygas dėl darbų įkainio ir mokėjimo tvarkos, t. y. tomis pačiomis sąlygomis, kurios jau buvo įtvirtintos atsakovės pasirašytoje ir ieškovei pasirašymui pateiktoje 2023 m. liepos 11 d. Statybos rangos sutartyje bei abiejų šalių pasirašytoje 2023 m. spalio 16 d. Statybos rangos sutartyje. Ieškovė darbus vykdė kokybiškai, todėl atsakovė vis pateikdavo ieškovei naujų užsakymų dėl tinkavimo darbų atlikimo kituose objektuose. Taip šalims bendradarbiaujant, šalys pasitikėjo viena kita ir neteikė svarbos ir pirmumo sutarčių pasirašymui. Ieškovė paaiškino, kad visuose objektuose atsakovės užsakymu atliktus tinkavimo darbus ieškovė atliko už vienodą, su atsakove sutartą 6,5 Eur plius PVM už 1 m2 įkainį. Ieškovė, vadovaudamasi šiuo įkainiu už atliktus darbus išrašė bei atsakovei apmokėjimui pateikė sąskaitas faktūras. Šalys neteikė esminės reikšmės tam, kad darbai būtų atliekami prieš tai pasirašius statybos rangos sutartį dėl darbų atlikimo konkrečiame objekte. Šalys bendradarbiavo, pasitikėjo viena kita, todėl ieškovė darbus vykdė pagal atsakovės užsakymus, laikantis su atsakove sutartų sąlygų dėl darbų kainos ir apmokėjimo tvarkos, kurios taip pat buvo užfiksuotos ir įtvirtintos vienintelėje pasirašytoje sutartyje bei šalių nepasirašytose sutartyse. Ieškovei atlikus darbus ir juos faktiškai perdavus atsakovei, daugiau nei metus laiko atsakovė nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės, taip pat gavusi ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras nereiškė pretenzijų dėl neva netinkamai sąskaitose faktūrose nurodytos sumos ar mokėjimo termino, taip pat negrąžino sąskaitų faktūrų ieškovei. Pati atsakovė su prieštaravimais nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė darbus atliko neva netinkamai ar apskaičiavo netinkamai jų kainą. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat grąžino ieškovei 2025 m. balandžio 14 d. 8 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalį ir priteisė papildomai iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas po preliminaraus sprendimo priėmimo – 2 225,20 Eur.

11.       Teismas nustatė, kad ieškovė, veikdama kaip rangovė, statybos rangos teisiniuose santykiuose, pagal atsakovės užsakymus atlikdavo tinkavimo darbus atsakovės statomuose objektuose. Ieškovė ir atsakovė bendradarbiavo darbus atliekant ne viename objekte. Atsakovės užsakymu ieškovė atliko tinkavimo darbus objektuose (duomenys neskelbtini). Kiekvieno objekto darbas buvo baigtas Atliktų darbų aktais - (duomenys neskelbtini) Atliktų darbų aktu Nr. 15; (duomenys neskelbtini) Atliktų darbų aktu Nr. 16; (duomenys neskelbtini) Atliktų darbų aktu Nr. 17. Nors atskira rašytinės formos sutartis dėl minėtų objektų pasirašyta nebuvo, šalys, vertindamos ilgalaikį bendradarbiavimą, užsakymą dėl tinkavimo darbų pateikė ir tokius darbus atliko. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Atlikusi tinkavimo darbus pagal minėtus Atliktų darbų aktus Nr. 15; 16 ir 17 ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras 2024 m. balandžio 18 d. (pagal aktą Nr. 17); 2024 m. balandžio 8 d. (pagal aktą Nr. 15) ir 2024 m. balandžio 15 d. (pagal aktą Nr. 16). Visos minėtos PVM sąskaitos faktūros Nr. LOGP00431, LOGP00433 ir LOGP00434 buvo suderintos su atsakove 2024 m. rugpjūčio 31 d. tarpusavio suderinimo aktu ir įtrauktos į abiejų bendrovių apskaitą bei duomenys apie sąskaitas perduotos mokesčių administratoriui.

12.       Teismas pažymėjo, kad nors atsakovės pozicija proceso metu kito, bylą nagrinėjant teismo posėdyje ji buvo suformuluota galutinai – atsakovė pripažino darbų užsakymą, jų tinkamą atlikimą ir perdavimą minėtuose objektuose. Neatsiskaitymą atsakovė siejo su netinkamai ieškovės atliktais darbais kitame objekte. Atsakovės direktorius sąskaitų neapmokėjimą siejo su tuo, kad su ieškovės vadovu, kuris yra miręs bylos nagrinėjimo metu, buvo sutarta, jog skola bus apmokėta, kai bus ištaisyti netinkami darbai, atlikti objekte (duomenys neskelbtini). Teismas, vertindamas atsakovės direktoriaus paaiškinimus, konstatavo, jog direktorius nurodė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) netinkamai atliko darbus ir sugadino medžiagų už 5 000 Eur bei su ieškove buvo sudarytas susitarimas, kad apmokėjimas pagal Atliktų darbų aktus Nr. 15; 16 ir 17 bus atliktas tik po nekokybiško darbų pašalinimo objekte (duomenys neskelbtini).

13.       Teismas nurodė, kad bendrąja prasme esant atsakovės atstovo nurodytoms aplinkybėms galimai būtų prielaidos svarstyti savigynos priemonių taikymą, tačiau konkrečiai šioje byloje teismas nenustatė jokių faktinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu tokias priemones taikyti. Pažymėjo, kad byloje turėtų būti nustatytas priešpriešinio reikalavimo pagrindas – pirmoji savigynos sąlyga ir aiški informacija kitai šaliai, kad yra taikomas mokėjimo sulaikymas, kol nebus pašalintas priešpriešinio reikalavimo pagrindas – antroji savigynos sąlyga. Teismo įsitikinimu, nei pirmosios, nei antrosios sąlygos šioje byloje nėra. Žalai įrodyti, t. y. pirmajai savigynos sąlygai įrodyti, atsakovė pateikė fotonuotraukas. Jokių kitų netinkamą darbų atlikimą ar žalą patvirtinančių duomenų byloje nėra. Jokių pretenzijų ar reikalavimų žalą pašalinti byloje taip pat nėra. Byloje nėra ir įrašų priėmimo-perdavimo aktuose apie netinkamai atliktus darbus. Byloje nėra specialisto ar eksperto vertinimo apie nekokybiškai atliktus darbus. Teismas sprendė, kad vien pateiktos nuotraukos neįrodo priešpriešinio reikalavimo buvimo pagrindo. Teismo vertinimu, iš nuotraukų nėra aišku, kur jos darytos, kada jos darytos, kokie netinkami darbai fiksuoti, kokia jų šalinimo kaina ir apskritai, kodėl fiksuoti sienų fragmentai laikytini netinkamai atliktais darbais. Byloje nėra jokio kito rašytinio dokumento su minėtų aplinkybių fiksavimu, pavyzdžiui, pretenzijos dėl netinkamų darbų atlikimo, įrašo priėmimo-perdavimo akte ir pan. Teismas atsakovės argumentų apie nemokėjimo teisėtumą (mokėjimo sulaikymą) nelaikė teisiškai pagrįstais ir juos atmetė.

14.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ir duomenų, jog atsakovė apie mokėjimo sulaikymą ir jo pagrindą būtų informavusi ieškovę. Įmonių valdymas ir įmonių tarpusavio santykiai verslo aplinkoje vykdant sutartis yra kur kas daugiau nei tik asmeniniai direktorių niekur nefiksuojami susitarimai žodžiu. Sprendė, kad nesat jokių aplinkybių, kurios atsakovę atleistų nuo prievolės vykdymo. Vertindamas tai, kad pagal Atliktų darbų aktus Nr. 15, 16 ir 17 ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. LOGP00431, LOGP00433 ir LOGP00434 atsakovė su ieškove neatsiskaitė, tai, kad darbai buvo užsakyti, darbai buvo atlikti, darbai buvo perduoti, dėl darbų kokybės pretenzijų nebuvo pareikšta, tai, kad pateiktos sąskaitos priimtos, įtrauktos į apskaitą ir suderinimo aktu suderintos, teismas nenustatė pagrindo panaikinti ar pakeisti priimto preliminaraus sprendimo, todėl galutiniu sprendimu jį paliko, papildomai priteisdamas ieškovės pagrįstai patirtas bylinėjimosi išlaidas po preliminaraus sprendimo priėmimo.

15.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ir atsakovė sudarė komercinę sutartį, pagal kurią atsakovei buvo atlikti darbai, įvertinęs tai, jog atsakovė praleido terminą už atliktus darbus atsiskaityti, sprendė, kad MAKSVPĮ nuostatų taikymas yra galimas, todėl reikalavimą priteisti 470,41 Eur palūkanas, skaičiuojant 10,65 proc. procentų dydžio metines palūkanas už praleistą atsiskaityti laikotarpį, iki šio ieškinio pareiškimo dienos vertino kaip pagrįstą ir tenkintiną. Atitinkamai, atsakovė įpareigota sumokėti ir 726 Eur skolos išieškojimo išlaidas ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimo, kuriuo teismo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimą ir tyrimą atliko paviršutiniškai, o išvados arba nemotyvuotos, arba grindžiamos fragmentiškais bylos duomenimis, ne(iš)sprendžiant prieštaravimų tarp bylos duomenų. Netinkamas įrodymų vertinimas ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimas CPK) 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

16.2.                      Byloje atsakovė pateikė fotonuotraukas, kuriose, net ir nesant statybos ekspertui, akivaizdžiai matomas netinkamas ir su trūkumais atliktas darbas. Byloje apklaustas atsakovo vadovas ir liudytoja nurodė bei patvirtino, kad nuotraukose – ginčo objektas su defektais, paaiškino nuotraukų atsiradimo aplinkybes, kas jas darė ir iš kur gavo, o papildomai šias aplinkybes galėjo patvirtinti liudytojai, kuriuos teismas atsisakė šaukti ir apklausti byloje. Pats pirmosios instancijos teismas sukūrė tokią situaciją, kuomet konstatavo įrodymų nepakankamumo faktą, tačiau to nepakankamumo pasekmė yra pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas neapklausti liudytojų, kurie galėjo patvirtinti arba paneigti bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes.

16.3.                      Atsakovės pateiktos fotonuotraukos, direktoriaus paaiškinimai ir šalių faktiniai verslo santykiai nebuvo vertinami visumos principu. Šalis siejo ilgalaikio bendradarbiavimo santykiai ir todėl vyravo pasitikėjimas tarp įmonės vadovų. Būtent todėl atsakovės atstovas sąskaitų neapmokėjimą siejo su tuo, kad su ieškovės vadovu, kuris yra miręs bylos nagrinėjimo metu, buvo sutarta, jog skola bus apmokėta, kai bus ištaisyti netinkami darbai, atlikti objekte (duomenys neskelbtini). Tai, kad toks susitarimas egzistavo, patvirtino atsakovės vadovas ir liudytoja bei tas faktas, kad kol buvo gyvas ieškovės vadovas, nebuvo gauta jokių pretenzijų iš ieškovės pusės, nebuvo inicijuoti teisminiai ar neteisminiai skolos išieškojimo procesai.

16.4.                      Tarpusavio santykiai ir verslo etika yra vienas pagrindinių sėkmingo bendradarbiavimo principų ir būtent toks principas vyravo tarp buvusio ieškovės vadovo ir atsakovės papildomas informavimas raštu apie mokėjimo sulaikymą nebuvo būtinas. Jei ne buvusio ieškovės vadovo mirtis, šio ginčo nebūtų buvę.

16.5.                      Teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei, nors ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad atsakovė neturėjo teisėto pagrindo sulaikyti mokėjimą. Teismas taip pat  pažeidė ir rungimosi principą, nes nesudarė galimybės apklausti liudytojo teismo posėdžio metu.

16.6.                      Nesutiko su ieškovės reikalavimu ir pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti nuostolius, susijusius su ginčo sprendimu neteismine tvarka, nes pats ieškinys yra visiškai nepagrįstas, o antra vertus - jie nepagrįstai dideli. Ikiteisminėje stadijoje ieškovės išlaidos sudaro net 726 Eur, kai tuo tarpu ieškinio parengimas tik 100 Eur daugiau. Įstatymas nenumato privalomos ginčo sprendimo teisme tvarkos, o ieškovės nurodomos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, nevertinant fakto dėl ieškinio nepagrįstumo, iš tiesų neproporcingai didelės, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

17.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą teismo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ir analizavo visus byloje pateiktus įrodymus ir jais remiantis priėmė pagrįstą sprendimą. Dėl atliktų darbų atsakovė nei perdavimo metu, nei vėliau nereiškė jokių pretenzijų, todėl pagrįstai laikytina, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė besąlygiškai. Už atliktus darbus ieškovė atsakovei išrašė bei apmokėjimui pateikė sąskaitas faktūras. Atsakovė pateiktas sąskaitas priėmė, jas įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, apie jų įtraukimą į savo buhalterinę apskaitą pranešė mokesčių administratoriui. Atsakovė pateiktų sąskaitų negrąžino ieškovei kaip netinkamų ar neteisingų, dėl jų turinio nereiškė jokių pretenzijų. Tokie atsakovės veiksmai neginčijamai indikuoja apie tai, kad atsakovė pripažino savo piniginę prievolę pagal pateiktas sąskaitas ir jos jokia apimtimi nekvestionavo.

17.2.                      Atlikus sutartinius darbus atsakovė daugiau nei metus laiko, iki momento, kol ieškovė teismui pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, ieškovei nepareiškė nei vienos pretenzijos nei dėl atliktų darbų kokybės, nei dėl PVM sąskaitose faktūrose nurodytos darbų kainos ar mokėjimo termino. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės direktorius K. L. pilnai pripažino atsakovės skolą pagal pateiktas sąskaitas, kas iš esmės reiškia ieškinio dėl skolos priteisimo pripažinimą

17.3.                      Atsakovės pozicija, kad atsakovė sulaikė skolos sumą dėl to, kad ieškovė netinkamai atliko darbus kituose objektuose yra nepagrįsta ir neįrodyta. Atsakovė tokią poziciją užėmė tik bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Atsakovė nei iki ieškinio pareiškimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareiškusi ieškovei jokių priešpriešinių reikalavimų ar pretenzijų dėl žalos atlyginimo. Atsakovė neteikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių ieškovės atliktų darbų trūkumų faktą. Ieškovės byloje pateiktuose atliktų darbų aktuose žymų apie netinkamai atliktus darbus nėra, o jokių kitų netinkamą darbų atlikimą ar žalą patvirtinančių duomenų byloje pateikta nebuvo. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę apie mokėjimo sulaikymą ir jo pagrindą, kas yra būdinga taikant piniginių lėšų sulaikymą.

17.4.                      Teismas, nepažeisdamas rungimosi principo, pagrįstai pasinaudojo teise atsisakyti tenkinti atsakovės prašymus, kadangi pati atsakovė netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, o tokių atsakovės veiksmų pasekmės tenka pačiai atsakovei.

17.5.                      Ieškovė siekė išspręsti ginčą taikiai, bendradarbiaujant ir kuo ekonomiškesniu abiem šalims būdu, todėl prieš kreipdamasi į teismą, ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija / reikalavimu grąžinti skolą. Būtent atsakovės pareigų nevykdymas sudarė ieškovei būtinybę kreiptis dėl teisinių paslaugų. Atsakovė reikšdama apeliacinį skundą tik formaliai nurodo, kad ieškovės patirti nuostoliai nepagrįstai dideli, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikia jokių įrodymų ar argumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas preliminarus sprendimas, kuriuo teismas patenkino ieškovės ieškinį visoje apimtyje ir priteisė ieškovei iš atsakovės skolą už neapmokėtus rangos darbus, procesinės palūkanas ir kitas procesines išlaidas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.  

20.       Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl skolos už atliktus statybos rangos statybos darbus priteisimo. Ieškovė į teismą kreipėsi su ieškiniu atsakovei, prašydama priteisti skolą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir tarpusavio suderinimo aktą už atliktus statybos rangos darbus, kuriuos atsakovė priėmė. Nors atsakovės pozicija proceso metu kito ir ji eigoje pripažino ieškovės atliktus darbus bei patvirtino jų priėmimą, galiausiai atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko nurodydama, kad darbai viename iš objektų atlikti netinkamai ir atsakovė sulaikė mokėjimą iki darbų defektų ištaisymo. Paaiškino, kad toks žodinis susitarimas buvo sudarytas tarp buvusio (jau mirusio) ieškovės vadovo ir atsakovės vadovo.

21.       Pirmosios instancijos teismas, palikdamas 2025 m. gegužės 12 d. preliminarų teismo sprendimą nepakeistą, patenkino ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo. Teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovės aktyvius veiksmus informuojant ieškovę apie atliktų darbų defektų faktą ir apie tikslą sulaikyti mokėjimą iki nurodytų defektų ištaisymo. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, leidžiančių nustatyti atsakovės nurodomus defektus viename iš objektų, o atsakovės pateiktos nuotraukos yra bendrinio pobūdžio, t. y. neįrodančios defektų akto konkrečiame objekte. Teismas pažymėjo, kad įmonių valdymas ir įmonių tarpusavio santykiai verslo aplinkoje vykdant sutartis yra kur kas daugiau nei tik asmeniniai direktorių niekur nefiksuojami susitarimai žodžiu.

22.       Apeliantė (atsakovė) su teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, nevertino įrodymų visumos, pažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymą, o atsisakydamas apklausti atsakovės nurodytus liudytojus – pažeidė bylos šalių rungtyniškumo principą.

Dėl ginčo esmės

23.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, o šalys šių aplinkybių neginčijo, kad ieškovė pagal atsakovės užsakymus atlikdavo tinkavimo darbus atsakovės statomuose objektuose. Ieškovė ir atsakovė bendradarbiavo darbus atliekant ne viename objekte. Atsakovės užsakymu ieškovė atliko tinkavimo darbus objektuose (duomenys neskelbtini). Kiekvieno objekto darbas buvo baigtas atliktų darbų aktais. Atlikusi tinkavimo darbus pagal atliktų darbų aktus, ieškovė atsakovei išrašė tris ginčo PVM sąskaitas faktūras. Visos PVM sąskaitos faktūros buvo suderintos su atsakove 2024 m. rugpjūčio 31 d. tarpusavio suderinimo aktu ir įtrauktos į abiejų bendrovių apskaitą bei duomenys apie sąskaitas perduotos mokesčių administratoriui. 

24.       Atsakovė, pareikšdama prieštaravimus dėl 2025 m. gegužės 12 d. preliminaraus sprendimo, iš pradžių ieškovės reikalavimą ginčijo tuo, kad atsakovė nėra pasirašiusi nei viename darbų baigimo akte, byloje nebuvo įrodymų apie tai, jog buvo organizuojama atliktų darbų priėmimo-perdavimo procedūra ir kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktuose bei tuo, jog šalių tarpusavio susitarimas pasirašytas atsakovės neįgalioto asmens. Vėliau teismo proceso eigoje atsakovė pripažino ieškovės atliktus darbus ir dėl to ginčo nebekėlė, tačiau nurodė, kad sąskaitų neapmokėjimą sieja su ieškovės buvusio (jau mirusio) direktoriaus ir atsakovės direktoriaus sudarytu žodiniu susitarimu dėl netinkamai atliktų darbų, atliktų objekte (duomenys neskelbtini), ištaisymu, t. y., jog sutarta, kad atsiskaitymas bus atliktas tik ištaisius defektus nurodytame objekte (defektų ir sugadintų medžiagų kaina – 5 000 Eur).

25.       Apeliantė visų pirma nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl to, kad pasak apeliantės, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, netinkamai atliko įrodymų tyrimą.

26.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

27.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, skiria nevienodą tiesioginių ir netiesioginių įrodymų reikšmę. Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-415/2017, 9 punktas).

28.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog šalių susitarimo dėl rangovui mokėtino atlyginimo „sulaikymo“ tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenurodytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011). Sutarties šalims susitarus dalį mokėtinos kainos „sulaikyti“ iki tam tikrų rangovo veiksmų atlikimo ir šiam tokių veiksmų neatlikus, turi būti atsižvelgiama ne tik į lingvistinę sutarties sąlygų reikšmę, bet ir tokiomis sąlygomis siekiamus tikslus. „Sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, nustatytų statybos rangos sutartyse, tai yra tam tikras užtikrintas kompensavimo mechanizmas tuo atveju, jei rangovas dėl subrangovo netinkamų veiksmų ar neveikimo patirtų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2014; 2021 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-611/2021).

29.       Nagrinėjamu atveju atsakovė savo poziciją dėl buvusio ieškovės vadovo ir atsakovės vadovo žodinio susitarimo dėl defektų ištaisymo ir atsakovės informavimo ieškovę apie mokėjimo sulaikymą, grindžia tik sienų fotonuotraukomis, atsakovės vadovo ir liudytojos parodymais. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pateiktas fotonuotraukas, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad iš nuotraukų nėra aiški jų fiksacijos vieta, t. y. ar išties jose fiksuoti ieškovės atlikti darbai konkrečiame objekte. Taip pat nėra aiškus ir jų fiksavimo momentas, nėra konkretizuoti ir patys darbų defektai. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėja tas, kuris teigia, o tai reiškia, jog atsakovei teko pareiga įrodyti šalių susitarimą apie jau nustatytą defektų faktą, jų dydį konkrečiame objekte nurodytai sumai, kadangi pačių defektų nustatymo faktas, jų pobūdis ir dydis, finansinė reikšmė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nors atsakovė akcentuoja, jog teismas neįvykdė pareigos vertinti įrodymų visumą, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, tame tarpe ir atsakovės besikeičiančią poziciją, pagrįstai sprendė, jog atsakovės nurodytos aplinkybės dėl sudaryto susitarimo, tame tarpe ir nustatytų defektų, nėra įrodytos. Nesant įrodymų dėl žodinio sulaikymo susitarimo fakto, nėra galimybės įvertinti paties tokio pobūdžio susitarimo turinio, lemiančio teisę sulaikyti mokėjimus.

30.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių Statybos rangos sutarčių Nr. 23/10/16, 23/07/11 (objektas – (duomenys neskelbtini)), 23/08/01, 23/08/31, 24/03/22 6.1 punkto matyti, kad šalys susitardavo, jog užsakovė turi teisę reikalauti ištaisyti darbų trūkumus, o to nepadariusi – atsisakyti sutarties ir reikalauti, kad rangovas padengtų nuostolius, įskaitant sumas, sumokėtas kitam rangovui už trūkumų pataisymą ar pašalinimą. Sutarčių 7.3 punktu šalys susitardavo, kad šalių ginčai, kylantys iš sutarčių, bus sprendžiami šalių derybose. Taigi iš sutarčių nuostatų matyti, kad tarp šalių nebuvo aiškaus sutarimo taikyti sulaikymą kituose objektuose, o atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių apie pasikeitusią šalių susitarimo dėl tarpusavio defektų ištaisymo praktiką. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė buvo reiškusi pretenzijas dėl netinkamų darbų atlikimo, atlikusi įrašus darbų priėmimo-perdavimo aktuose ar informavusi ieškovę apie ketinimą sulaikyti mokėtinas sumas.

31.       CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius.

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prievolių vykdymo sustabdymo pagrindus reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad, pirma, prievolės vykdymas gali būti sustabdytas, kai prievolė yra dvišalė, t. y. skolininkas ir kreditorius turi priešpriešinių reikalavimų; antra, skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad prievolės vykdymo sustabdymą galima pateisinti; trečia, prievolės įvykdymo sustabdymas turi būti adekvatus kitos šalies neįvykdytai (netinkamai įvykdytai) sutarties daliai; ketvirta, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis, 6.207 straipsnio 3 dalis). Pagrindų stabdyti prievolės vykdymą buvimas yra fakto klausimas, todėl, kilus skolininko ir kreditoriaus teisminiam ginčui dėl prievolės vykdymo sustabdymo pagrįstumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal pateiktus įrodymus sprendžia, ar pagrįstai skolininkas stabdė prievolės kreditoriui vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).

33.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė turi priešpriešinius, aiškius ir apibrėžtus reikalavimus, susijusius su atliktais darbais, už kuriuo ieškovė prašo apmokėjimo. Kaip minėta, defektų ir jų dydžio atsakovės nurodytame objekte, buvimas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o tai reiškia, kad atsakovė, siekdama nuginčyti ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo ir motyvuodama šalių susitarimu dėl sulaikymo, tuo pačiu turėjo įrodyti ir šalių susitarimą dėl nustatytų defektų ir jų dydžio. Atsakovės vadovo ar liudytojos parodymai, kurie vertintini kaip netiesioginiai, nėra laikytini pakankamais ir lemiančiais teismo įsitikinimą nurodytų aplinkybių buvimu, ypatingai įvertinus pačios atsakovės pasikeitusią ir nenuoseklią poziciją procese.

Dėl rungimosi principo

34.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-943/2026). Pateikti įrodymai turi patvirtinti arba paneigti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

35.       Nagrinėjamu atveju apeliantė rungimosi principo pažeidimą įrodinėja tuo, kad teismas užkirto kelią atsakovei įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes liudytojų, kuriems buvo žinomas trūkumų faktas, vienas iš liudytojų šalino byloje aptariamus defektus, parodymais, nes nesudarė galimybės apklausti liudytojų teismo posėdžio metu.

36.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2025 m. rugsėjo 10 d. metu, atsakovė pateikė prašymą apklausti liudytojus D. K. ir J. B.. Teismas šį prašymą patenkino ir paskyrė kitą teismo posėdį 2025 m. spalio 23 d., o 2025 m. spalio 22 d. nutartimi teismo posėdį atšaukė. Teismo posėdis 2025 m. lapkričio 3 d. rezoliucija paskirtas 2025 m. gruodžio 8 d. Teismas 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi, įvertinęs tai, jog ginčo šalių buveinės yra (duomenys neskelbtini), kad šalių atstovų kontoros yra (duomenys neskelbtini), tai, jog teismo posėdyje yra nuspręsta apklausti liudytojus, kurių gyvenamosios vietos yra (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), siekdamas užtikrinti liudytojų apklausos betarpiškumą ir autentiškumą, nusprendė, kad teismo posėdis nurodytu metu vyks Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. 2025 m. gruodžio 8 d., t. y. teismo posėdžio dieną, atsakovės atstovas advokatas informavo teismą, kad liudytojas J. B. šiandienos posėdyje negalės dalyvauti dėl iš anksto suplanuotos kelionės į užsienį ir pateikė prašymą liudytoją apklausti kitame teismo posėdyje. Teismas 2025 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu apklausė atsakovo iniciatyva pakviestą liudytoją D. K., tačiau atmetė prašymą dėl kitų liudytojų apklausos, tame tarpe ir J. B., kadangi prašymas pareikštas pakankamai vėlai. Pažymėjo, kad informacija apie nurodytus asmenis atsakovės atstovui advokatui turėjo būti žinoma anksčiau, atitinkamai, prašymas dėl liudytojų apklausos taip pat galėjo būti pareikštas anksčiau, o atsakovės prašymo patenkinimas neatitiktų koncentracijos ir ekonomiškumo principų.  

37.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas anksčiau nurodyta, konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeistas rungimosi principas. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas patenkino atsakovės prašymą dėl liudytojų apklausos, pateiktą dar 2025 m. rugsėjo 10 d., paskyrė teismo posėdį, kuris įvyko po beveik 3 mėnesių ir kurį teismas organizavo kitame teisme, siekdamas užtikrinti ir liudytojų dalyvavimą teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo J. B. kelionės paslaugų paketo sutartis buvo sudaryta 2025 m. lapkričio 13 d., t. y. kai jis jau buvo informuotas apie 2025 m. gruodžio 8 d. vyksiantį teismo posėdį. Be to, atsakovė informaciją apie liudytojo neatvykimą pateikė tik teismo posėdžio dieną, nors kelionė suplanuota iki teismo posėdžio likus daugiau kaip trims savaitėms. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prašymą dėl naujų liudytojų apklausos atsakovė ar jos atstovas taip pat galėjo pareikšti anksčiau, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad prieštaravimai dėl preliminaraus teismo sprendimo buvo pateikti dar 2025 m. birželio 2 d., todėl pritartina, kad tokio prašymo patenkinimas, tuo pačiu įvertinus ir aplinkybę, kad atsakovė eigoje keitė savo procesinę poziciją ieškinio atžvilgiu, pažeistų teismo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teismo sprendimą, neatitinkantį apeliantės lūkesčių ar prieštaraujantį jos procesinei pozicijai, nesudaro pagrindo konstatuoti rungimosi principo pažeidimo ar spręsti dėl netinkamai atlikto įrodymų tyrimo.

Dėl ikiteisminėje stadijoje patirtų išlaidų priteisimo

38.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė teismo prašė priteisti 726 Eur (su PVM) ikiteisminėje stadijoje patirtas teisinių paslaugų išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė galėtų tinkamai apginti savo pažeistas teises, išieškant iš atsakovės skolą ne teismo tvarka, ieškovė naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis ir dėl to patyrė 726 Eur (600 Eur plius PVM) išlaidas už teisines paslaugas. Buvo atlikta kliento pateiktų dokumentų ir situacijos analizė, atsakovės monitoringas, siekiant išsiaiškinti skolos išieškojimo galimybes, parengta pretenzija dėl skolos apmokėjimo už atliktus darbus. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą patenkino, tačiau apeliantė su nurodytomis išlaidomis nesutinka dėl to, kad ieškinys nepagrįstas ir dėl to, jog išlaidos yra per didelės ir nebūtinos.

39.       MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos (40 Eur), kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

40.       CK 6.249 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

41.       Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos yra priverstinės, 2) jos yra būtinos, 3) jos yra protingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016, 35 punktas).

42.       Iš 2025 m. balandžio 11 d. suteiktų paslaugų ataskaitos matyti, kad pretenzijai parengti buvo atliekama pateiktų dokumentų ir situacijos analizė, buvo renkami papildomi duomenys bei parengtas pats dokumentas. Bendra suteiktų paslaugų kaina – 600 Eur + PVM. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi įstatyminį reglamentavimą, taip pat tai, kad atsakovė ieškinys yra patenkintas, o tai reiškia, jog atsakovė nepagrįstai sulaikė ieškovei mokėtiną sumą už atliktus darbus, tai, kad ieškovė ikiteismine tvarka siekė, kad atsakovė sumokėtų užmokestį už jos atliktus darbus, šiai atsisakant tą padaryti, spręstina, kad ieškovė turi teisę į teisinių išlaidų, patirtų ikiteisminėje stadijoje atlyginimą (MAPKSVPĮ 7 straipsnio 2 dalis, CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2-3 punktai), todėl apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nutaria, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

45.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).

46.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 314,59 Eur dydžio (1 086,44 Eur plius PVM) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Išlaidoms pagrįsti pateikė 2026 m. kovo 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. BP2733/26 ir 2026 m. kovo 27 d. mokėjimo nurodymą. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad 360 Eur be PVM (435,60 Eur su PVM) yra patirtos už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o 6,44 Eur be PVM (7,79 Eur su PVM) yra patirtos už nekilnojamojo turto ir turto arešto aktų registro išrašus, kuriais ieškovė grindė pastarąjį prašymą. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. kovo 12 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, todėl atitinkamai, išlaidos, patirtos už teismo netenkintą prašymą, tame tarpe ir išlaidos už registrų išrašus, ieškovei nepriteistinos. Išlaidos už apeliacinio skundo paregimą sudaro 720 Eur be PVM (871,20 Eur su PVM). Apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovės patirtos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl yra priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Goresta“, juridinio asmens kodas 304506119, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Logsline“, juridinio asmens kodas 302809943,  871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos  Margarita Stambrauskaitė

Jelena Šiškina

Rūta Veniulytė-Jankūnienė