Civilinė byla Nr. e3K-3-246-687/2018

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25678-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.5.1; 3.5.22.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Birutės Janavičiūtės ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017  m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje, kurioje antstolei Ingai Karalienei išaiškinta teismo sprendimo vykdymo tvarka civilinėje byloje Nr. eL2-32375-826/2016 pagal išieškotojų K. M. G., atstovaujamo įstatyminės atstovės pagal įstatymą I. L., ir I. L. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininko E. G. atžvilgiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų patenkinimo eilę, kai išieškojimas pagal kelių kreditorių reikalavimus nukreipiamas į tą patį turtą, sugrąžintą skolininkui actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu, aiškinimo ir taikymo.
2. Pareiškėja antstolė I. Karalienė prašė išaiškinti, ar išieškotos skolininko E. G. lėšos, gautos pardavus žemės sklypą Palangoje, duomenys neskelbtini (toliau – Žemės sklypas), turi būti skirstomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 754 straipsnio 2 dalimi ir turi būti patenkinamas reikalavimas išieškoti išlaikymą, ar šios lėšos turi būti išmokėtos kreditoriui AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriui. Antstolė nurodė, kad ji vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. teismo įsakymą dėl vienkartinio 67 200 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui K. M. G. išieškojimo iš skolininko E. G. pirmos eilės išieškotojos I. L. naudai. Vykdant išieškojimą parduotas Žemės sklypas. Antstolė gavo trečios eilės išieškotojo AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriaus prašymą pirmumo teise patenkinti jo reikalavimą, kilusį nuginčijus Žemės sklypo pardavimo sandorį. Antstolei neaišku, kuri įstatymo nuostata – ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 4 dalis, ar CPK 754 straipsnio 2 dalis – dėl išieškotojų reikalavimo patenkinimo eiliškumo turi būti taikoma.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi tenkino dalį antstolės pareiškimo ir išaiškino, kad, paskirstant išieškotojams I. L. ir AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriui iš skolininko E. G. lėšas, gautas pardavus žemės sklypus, taip pat ir sklypą Palangoje, duomenys neskelbtini, už bendrą 22 000 Eur sumą, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika bei CPK 754 straipsnio 2 ir 5 dalimis.
4. Teismas nustatė, kad antstolė 2016 m. spalio 27 d. priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. teismo įsakymą, kuriuo nutarta iš skolininko E. G. išieškoti vienkartinės 67 200 Eur sumos išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir 14 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Vykdant teismo įsakymą 2016 m. spalio 27 d. buvo areštuotas skolininkui nuosavybės teise priklausantis turtas: 175/411 dalys žemės sklypo, esančio Palangoje, 1/2 dalis buto, esančio Palangoje, duomenys neskelbtini, 89/464 dalys žemės sklypo, esančio Palangoje, 1/2 dalis buto, esančio Kaune, duomenys neskelbtini, bei transporto priemonė „Honda“. Skolininkas 2016 m. lapkričio 16 d. antstolei nurodė, kad sutinka, jog išieškojimas būtų nukreiptas į jo turtą ir lėšas. Antstolė 2016 m. lapkričio 18 d. areštavo žemės sklypą Palangoje, duomenys neskelbtini. Antstolė 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymu paskyrė areštuoto turto ekspertizę turto vertei nustatyti, o 2016 m. gruodžio 14 d. buvo nustatyta turto vertė bei paskelbta varžytynių data 2017 m. sausio 9 d. Skolininkas 2016 m. gruodžio 15 d. pateikė antstolei prašymą parduoti areštuotus žemės sklypus jo pasiūlytam pirkėjui E. T. už 22 000 Eur. Antstolė 2016 m. gruodžio 19 d. patvarkymu pasiūlė antstoliams prisijungti prie išieškojimo.
5. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyrius 2016 m. gruodžio 21 d. antstolei pateikė prašymą išieškojimą I. L. nukreipti į kitą skolininko turtą, o ne į Žemės sklypą. Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimu buvo patenkintas banko actio Pauliana, pareikštas skolininkui E. G. ir I. L., pripažįstant negaliojančia 2012 m. liepos 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria skolininkas pardavė Žemės sklypą I. L. Šiuo teismo sprendimu buvo taikyta restitucija, įpareigojant I. L. grąžinti jai perduotą nekilnojamąjį turtą – Žemės sklypą atsakovui E. G.. Vėliau I. L. pareiškus reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, išieškojimai pradėti vykdyti iš to paties skolininko turto.
6. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens AB „Nordea Bank“ Lietuvos skyriaus teisių perėmėjos AB „Luminor Bank“ atskirąjį skundą, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017  m. kovo 6 d. nutartį pakeitė ir išaiškino, kad išieškotos iš skolininko E. G. lėšos, gautos pardavus žemės sklypą Palangoje, duomenys neskelbtini, turi būti išmokėtos AB „Luminor Bank“, pareiškusiai actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
7. Teismas nurodė, kad, patenkinus actio Pauliana ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui, o remiantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi skiriamas šį ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-783-464/2016). Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimu, pritaikius restituciją, Žemės sklypas buvo grąžintas ne į bendrą skolininko E. G. turto masę, o suinteresuoto asmens AB „Luminor bank“ reikalavimams, kylantiems iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimo bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. papildomo sprendimo, patenkinti. Tai reiškia, kad vykdomojoje byloje Nr. 0139/16/02424 skirstant lėšas, gautas pardavus Žemės sklypą, tarp suinteresuotų asmenų I. L. ir AB „Luminor Bank“ nėra reikalavimų patenkinimo eilės, nustatytos CPK 754 straipsnio 2 bei 5 dalyse, konkurencijos. Minėtas žemės sklypas, atsižvelgiant į tai, jog jam buvo pritaikyta restitucija patenkinus actio Pauliana (CK 6.66 straipsnio 4 dalis), neturėjo būti įtrauktas į bendrą skolininko E. G. turto masę (CPK 690 straipsnio 1 dalis), iš kurios antstolė I. Karalienė galėtų vykdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0139/16/02424, pradėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. teismo įsakymo pagrindu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo E. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6  d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas ginčijamoje nutartyje netinkamai taikė ir aiškino CPK 278 bei 589 straipsnius ir iš esmės pakeitė Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo, kuriuo buvo pripažintas negaliojančiu Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris ir taikyta restitucija, rezoliucinę dalį.
2. Vilniaus apygardos teismas už suinteresuotą asmenį, banką, kaip ieškovą civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimas, suformulavo jau išnagrinėtos civilinės bylos reikalavimo dalyką, t. y. išėjo už išnagrinėtos civilinės bylos ribų ir iš esmės paneigė galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią (CPK 18 straipsnis). Ieškovas bankas išnagrinėtoje civilinėje byloje reikalavimo nenukreipė į konkretų turtą, o Žemės sklypą prašė grąžinti skolininkui E. G., t. y. teismui pritaikius restituciją Žemės sklypas grįžo į bendrą E. G. turto masę, į kurią galėjo būti nukreipti visų skolininko kreditorių reikalavimai.
3. Vilniaus apygardos teismas nukrypo nuo CPK 754 straipsnyje įtvirtinto imperatyvaus reguliavimo, t. y. nepagrįstai paneigė K. M. G., kaip nepilnamečio vaiko ir pirmos eilės suinteresuoto asmens (E. G.) kreditoriaus, teisėtus interesus gauti teismo įsakymu priteistą išlaikymą iš priverstine tvarka vykdomojoje byloje parduoto Žemės sklypo. Lėšos, gautos pardavus Žemės sklypą, vykdomojoje byloje turėjo ir turi būti skirstomos vadovaujantis imperatyvia CPK 754 straipsnyje įtvirtinta kreditorių reikalavimų patenkinimo tvarka. K. M. G. neginčijamai yra pirmos eilės išieškotojas vykdymo procese, todėl lėšos, gautos pardavus Žemės sklypą, turėjo ir turi būti išmokėtos K. M. G. interesais veikiančiai I. L.
9. Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo AB „Luminor Bank“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas actio Pauliana byloje priimto sprendimo esmės nekeitė, tik išaiškino, kieno iš kreditorių naudai vykdymo procese turėtų būti pervedamos lėšos, gautos pardavus Žemės sklypą. CK 6.66 straipsnio 4 dalis aiškiai suponuoja, kad, patenkinus actio Pauliana ir pritaikius restituciją, turtas perduodamas ne skolininkui, o skiriamas actio Pauliana pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti.
2. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 4 dalimi ir įrodžius visas actio Pauliana taikymo sąlygas, kreditorius automatiškai įgyja teisę nukreipti savo išieškojimą į nuginčyto sandorio objektą. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo. Faktas, kad bankas, reikšdamas actio Pauliana, tiesiogiai nenurodė, kad jo reikalavimo patenkinimas turi būti nukreiptas į Žemės sklypą, nedaro įtakos CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytiems actio Pauliana tenkinimo padariniams.   
3. Žemės sklypas nėra vienintelis turtas, į kurį gali būti nukreiptas suinteresuoto asmens nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo reikalavimas. Tiek I. L., tiek E. G. galimai manipuliuoja vaiko interesais siekdami išvengti E. G. įsipareigojimų bankui vykdymo, nes reikalavimas dėl išlaikymo buvo pareikštas tik teismui patenkinus banko actio Pauliana, išlaikymas buvo priteistas teismo įsakymu išvengiant E. G. kreditorių įtraukimo į procesą, o pats E. G. sąmoningai nereiškė jokių prieštaravimų šiame procese; banko žiniomis, I. L. ir E. G. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, kartu rūpinasi bendru vaiku, todėl realaus poreikio priteisti išlaikymą nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kreditorių reikalavimų patenkinimo eilės, kai išieškojimas pagal kelių kreditorių reikalavimus nukreipiamas į tą patį turtą, sugrąžintą skolininkui actio Pauliana pagrindu 

10. Teisingumas gali būti įvykdytas ir pasiekti savo tikslą tik tada, kai bus teisėtai, operatyviai ir veiksmingai įvykdytas teismo procesinis sprendimas. Sprendimas, kuriam turi būti taikoma vykdymo procedūra, laikomas įvykdytu, kai atliekami veiksmai, tiksliai atitinkantys sprendimo turinį. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).
11. Nagrinėjamu atveju antstolė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. išduoto teismo įsakymo dėl vienkartinės sumos išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo iš skolininko vykdymo tvarką. Antstolė prašė išaiškinti, ar išieškotos iš skolininko lėšos, gautos pardavus Žemės sklypą, turi būti skirstomos vadovaujantis CPK 754 straipsnio 2 dalimi, ar šios lėšos turi būti išmokėtos kreditoriui, pareiškusiam ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo procesinis sprendimas turi būti vykdomas taikant CPK 754 straipsnio 2 ir 5 dalis, o apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs kreditoriaus, banko, atskirąjį skundą, išaiškino priešingai, nurodydamas, kad iš skolininko lėšos, gautos pardavus ginčo Žemės sklypą, turi būti išmokėtos bankui, pareiškusiam actio Pauliana dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. 
13. Kasaciniame skunde suinteresuotas asmuo skolininkas teigia, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl antstolės prašymo, išaiškino ne savo priimtą, o Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą, kuriuo buvo patenkintas kreditoriaus banko actio Pauliana ir skolininkui grąžintas ginčo Žemės sklypas. Teisėjų kolegija šiuos suinteresuoto asmens argumentus laiko nepagrįstais. 
14. CPK 589 straipsnio 1 dalis yra skirta teismo sprendimo neaiškumams pašalinti, todėl teismo sprendimo vykdymą išaiškinti leidžiama, jeigu jis nėra įvykdytas. Teismas, aiškindamas savo priimto sprendimo vykdymo tvarką ar reikalingą vykdymo procese taikyti teisės normą, turi įvertinti visas su atitinkamo teismo procesinio sprendimo įvykdymu susijusias aplinkybes, taip pat ir tas, kurios gali būti nustatytos kitų teismų procesiniais sprendimais, bet turėti tiesioginę įtaką teismo procesinio sprendimo, kurį vykdo į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo besikreipęs antstolis, tinkamam įvykdymui.
15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolė kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo išduoto teismo įsakymo vykdymo tvarką ir konkrečios teisės normos – CPK 754 straipsnio – taikymo, vykdant šį teismo procesinį sprendimą, būtinybę. Tai, kad šio teismo įsakymo vykdymas yra tiesiogiai susijęs ir su Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas kreditoriaus actio Pauliana ir skolininkui grąžintas ginčo Žemės sklypas, vykdymo tvarka, nereiškia, kad teismas aiškino ne savo išduoto teismo įsakymo vykdymo tvarką, o kito teismo priimtą procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, aiškindami teismo įsakymo vykdymo tvarką, Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimu rėmėsi tiek, kiek tai buvo reikalinga teismo įsakymo vykdymo tvarkai išaiškinti, nes išieškojimai pagal abu šiuos teismų procesinius sprendimus yra nukreipti į tą patį turtą, t. y. lėšas, gautas pardavus ginčo Žemės sklypą, todėl akivaizdu, kad teismas, aiškindamas priimto sprendimo vykdymo tvarką ir jame aktualias taikyti teisės normas, turi atsižvelgti ir į kito teismo priimtą procesinį sprendimą tam, kad būtų tinkamai užtikrintas civilinio proceso vientisumas ir apgintos suinteresuotų asmenų teisės.
16. Kasaciniame skunde skolininkas teigia, kad Vilniaus apygardos teismas, aiškindamas teisės normos taikymo būtinybę teismo procesinio sprendimo vykdymo procese, iš esmės pakeitė Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo, tenkinus kreditoriaus actio Pauliana ir pritaikius restituciją, turtas buvo grąžintas skolininkui, o ne ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti, kaip nurodė Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui, AB „Luminor bank“, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimu buvo priteista 527 523,50 Eur skola iš skolininko E. Grigo. Skola susidarė E. Grigui laidavus už sandorį, kuris buvo neįvykdytas. Laidavimas nebuvo užtikrintas hipoteka, suteikiančia teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius, todėl banko reikalavimas pagal pirmiau minėtą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. sprendimą galėjo būti patenkintas tik įprasta tvarka pagal CPK nustatytas kreditorių reikalavimų patenkinimo eilės taisykles.     
18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kreditoriaus reikalavimo teisės patvirtinimas, taip pat ir teismo tvarka patenkinus ieškinį, neatima teisės iš kreditoriaus pasinaudoti kitomis teisinėmis priemonėmis, galinčiomis padėti jam sugrąžinti skolininko turtą, iš kurio galėtų būti patenkintas jo reikalavimas. Viena tokių priemonių yra actio Pauliana, kuris taikomas tik nesąžiningam skolininkui, sudariusiam neprivalomus jam sudaryti sandorius, kad išvengtų atsiskaitymo su kreditoriumi. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, visų pirma siekia atkurti skolininko mokumą tam, kad būtų patenkintas jo reikalavimas. Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negalėtų būti tenkinamas. 
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.66 straipsnio 4 dalis nustato, jog sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, todėl šiuo pagrindu restitucija yra taikoma ne visam pagal nuginčytą sandorį perleistam skolininko turtui, o tik ieškinį pareiškusio kreditoriaus reikalavimo apimtį atitinkančiai jo daliai.
20. Teisėjų kolegija nurodo, kad toks actio Pauliana kompensacinis pobūdis atspindi šio instituto taikymo tikslą – panaikinti kreditoriaus nuostolį, atsiradusį dėl nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais jis siekė išvengti prievolės kreditoriui vykdymo. Tačiau actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija visų pirma siekiama atkurti skolininko mokumą, kad šis galėtų tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui, bet ne suteikti išimtines teises kreditoriui į actio Pauliana pagrindu skolininkui sugrąžintą turtą. 
21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad actio Pauliana pareiškęs kreditorius automatiškai neįgyja teisių į skolininkui grąžintą turtą. Todėl actio Pauliana tikslas – patenkinti kreditoriaus reikalavimą – yra prioritetinis tik tada, kai skolininkas neturi daugiau kreditorių ir actio Pauliana pareiškęs kreditorius, siekdamas prievolių sau įvykdymo, pasinaudoja šiuo institutu, leidžiančiu skolininkui sugrąžinti nesąžiningais jo veiksmais perleistą turtą. Tačiau situacija keičiasi tuo atveju, kai skolininkas turi ne vieną kreditorių, bet tik vienas jų imasi veiksmų skolininko mokumui atkurti, actio Pauliana pagrindu sugrąžinant jam turtą, o vykdant teismo sprendimą į antstolį dėl išieškojimo kreipiasi ir kiti kreditoriai. Kadangi teismo procesinio sprendimo vykdymas neturi prieštarauti bendroms teismo sprendimų vykdymo taisyklėms, tuo atveju, kai actio Pauliana pagrindu skolininkui yra grąžinamas jo nesąžiningais veiksmais perleistas turtas, šio turto realizavimo tvarka vyksta laikantis CPK nuostatų. Jeigu skolininkas turi daugiau kreditorių, t. y. ne tik tą, kuris buvo pareiškęs actio Pauliana, kreditorių tarpusavio konkurencija ir jų reikalavimų tenkinimo eiliškumas sprendžiamas vadovaujantis CPK normomis.
22. CPK 754 straipsnyje nustatyta, kad be eilės iš įkeisto turto tenkinami tik hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai. Jeigu actio Pauliana pagrindu skolininkui sugrąžintas turtas nėra apsaugotas kuria nors iš šių priemonių, actio Pauliana pareiškęs kreditorius neįgyja pirmumo teisės prieš kitus kreditorius tenkinti savo reikalavimą iš actio Pauliana pagrindu skolininkui sugrąžinto turto. Toliau CPK 754 straipsnyje yra detalizuojama, kurių kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiau nei kitų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje CPK normoje nustatyta reikalavimų tenkinimo eilė yra nedidelė, išskiriamos tik pagrindinės kreditorių grupės, kurioms, įstatymų leidėjo manymu, reikalinga ypatinga, prioritetinė apsauga, t. y. teisę į išlaikymą, žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo ar maitintojo netekimo atveju turintys asmenys ir darbuotojai, turintys iš darbo teisinių santykių atsirandančių reikalavimų. Todėl tuo atveju, kai actio Pauliana pareiškia trečios eilės kreditorius, kurio pastangomis yra padidinamas skolininko mokumas, sugrąžinant jam jo nesąžiningais veiksmais perleistą turtą, tai nereiškia, kad šis turtas ar lėšos, gautos jį realizavus, automatiškai pereina actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui nesilaikant CPK nustatytos reikalavimų tenkinimo eilės, jei prieš tai dar yra pirmesnės eilės kreditorių, kaip kad nagrinėjamoje byloje teisę į išlaikymą turintis vaikas.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, turi teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo kreditorė AB „Luminor Bank“ atsiliepime į kasacinį skundą nurodo abejojanti teismo įsakymo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas skolininko vaikui vienkartine suma, pagrįstumu ir bylos šalių, t. y. skolininko ir vaiko motinos, sąžiningumu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), kuri yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016 33 punktą; 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-172-1075/2018 41 punktą). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad teismo įsakymas dėl išlaikymo vaikui priteisimo būtų užginčytas, panaikintas ar pakeistas, todėl jis yra privalomas ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia piktnaudžiauti teise ir įgyvendinti savo subjektines teises tokiais būdais ir priemonėmis, kurie nesuderinami su tų teisių paskirtimi, varžo kitų asmenų teises ar daro jiems žalą (Konstitucijos 28 straipsnis, CK 1.2, 1.137 straipsniai), todėl kreditorius, manantis, kad išlaikymas vaikui buvo priteistas nepagrįstai, per didelis ir pan., turi būti aktyvus, gindamas savo interesus. Be to, šiuo atveju kreditoriaus reikalavimas gali būti nukreiptas ir į kitą skolininko turimą turtą, vadovaujantis bendromis CPK nustatytomis teismo procesinių sprendimų vykdymo taisyklėmis.
24. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino būtinybę taikyti CPK 754 straipsnį, esant keliems išieškotojams, kurių vienas buvo pareiškęs actio Pauliana, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis yra naikintina, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį pagal šios nutarties motyvus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo E. Grigas, pateikęs kasacinį skundą, kuris vėliau buvo tenkintas, neprašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. O suinteresuoto asmens AB „Luminor bank“ gautas prašymas atlyginti advokato išlaidas už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą nėra tenkintinas.
26. Kasacinis teismas patyrė 6,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus suinteresuoto asmens kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš proceso dalyvio, palaikiusio priešingus reikalavimus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį.

Priteisti iš suinteresuoto asmens AB „Luminor bank“ (j. a. k. 112029270) valstybei 6,19 Eur (šešis Eur 19 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos              Gražina Davidonienė

              Birutė Janavičiūtė

              Janina Januškienė