Civilinė byla Nr. 2A-528/2013
Teismo proceso Nr.2-55-3-03449-2010-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.5.;42.7.42.9.;42.11.3.;99.5.;114.11.;(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Amilina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1956-603/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Amilina“ ieškinį atsakovui kooperatyvui „Lietuviški javai“ dėl nuostolių atlyginimo.
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 800 000 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą kildino iš šalių 2010 m. kovo 29 d. Grūdų pirkimo – pardavimo sutarties (toliau tekste – Sutartis), kuria atsakovas ieškovui įsipareigojo pristatyti ir parduoti 2010 m. derliaus E klasės maistinių kviečių už 430 Lt/t, I klasės maistinių kviečių už 410 Lt/t ir II klasės maistinių kviečių už 390 Lt/t, Sutartyje nustatytais terminais. 2010 m. liepos 28 d. atsakovas elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad neketina vykdyti Sutarties, motyvuodamas tuo, kad nepripažįsta sutarties sudarymo fakto ir savo pareigų pagal Sutartį. 2010 m. rugpjūčio 16 d. atsakovas savo rašte jau nebeginčijo Sutarties sudarymo fakto, tačiau nepatvirtino, jog sutartį vykdys. Sutartis nebuvo įvykdyta, o dėl pasikeitusių grūdų rinkos kainų ieškovas patyrė 1 800 000 Lt nuostolio, kadangi dėl pakilusių kainų buvo priverstas savo veiklai grūdus pirkti gerokai aukštesne kaina.
Atsakovas ieškinio nepripažino. Atsiliepimą grindė nuolatiniu ieškovo atsiskaitymų vėlavimu pagal ankstesnes sutartis, 2010 m. liepos mėn. dideliu įsiskolinimu atsakovui ir neteisingai skaičiuojamu nuostoliu. Atsakovo nuomone, ieškovas siekia gauti žaliavą kuo mažesnėmis kainomis, todėl reiškia nepagrįstus ieškinius, tokiu būdu piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Prašė teismo savo nuožiūra ieškovui skirti baudą (CPK 95 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį ir atsakovo prašymą ieškovui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atmetė; iš ieškovo atsakovui priteisė 4 520 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad didelio kiekio grūdų užsakymui ir sutarties sudarymui buvo pasitelktas brokeris. Brokeriui parengus Sutarties projektą, atsakovas Sutartį persiuntė ieškovui, nors pagal nusistovėjusią praktiką ieškovui sutartis turėjo būti persiųsta per brokerį. Apie tai buvo informuotas brokeris ir nutarta laukti iš ieškovo sutarties akceptavimo. Pagal nusistovėjusią praktiką, Sutarties pasirašymo atveju, brokeris organizuoja Sutarties originaliais parašais pasirašymą, nes sandorio draudimas vykdomas banke ir be sutarties originalo toks procesas neįmanomas. Teismo vertinimu, Sutartis nebuvo akceptuota elektroniniu paštu, o tolimesni šalių santykiai, taip pat nepatvirtina aiškios šalių valios dėl Sutarties sudarymo. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nuolat vėlavo atsiskaityti su atsakovu pagal ankstesnes sutartis, ir esant reikšmingam įsiskolinimui, 2010 m. liepos 14 ir 22 dienomis pateikė ieškovui reikalavimus atsiskaityti (3 t., 19 – 20 b. l.). Tuo tarpu, ieškovas tik 2010 m. liepos 28 d. pateikė pasirašytą ginčo Sutartį, pranešdamas apie šios Sutarties vykdymo sustabdymą. Teismo vertinimu, būtent ieškovo 2010 m. rugpjūčio 9 d. ir 18 d. raštai (1 t., 113 – 116 b. l.), patvirtina ieškovo reikalavimą dėl Sutarties vykdymo ir kainos pakeitimo, pripažįstant aplinkybes, jog nėra ginčo Sutarties originalo, taip pat, kad Sutartis neužregistruota brokerio knygose ir kt. Šalių susirašinėjimas (2 t., 38 – 55 b. l., 3 t., 24 – 34 b. l.) taip pat neleidžia daryti išvados, jog ginčo Sutartis buvo sudaryta, o ieškovas nepaaiškino aplinkybės, kodėl šiuo atveju sutartis neva pasirašyta neoriginaliais atstovų parašais, kai buvo tartasi dėl ypatingai didelio kiekio grūdų pirkimo. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendė, kad nebuvo suderinta šalių valia ir ginčo Sutartis negali būti laikoma sudaryta neapsikeitus abiems šalims pasirašytų egzempliorių. Teismo vertinimu, nesant Sutarties, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas laikė, kad atsakovas neįrodė ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl atmetė atsakovo reikalavimą ieškovui skirti baudą.
Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, teismas atsakovo prašomą priteisti 12 100 Lt advokato išlaidų sumą sumažino iki 4 520 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas AB „Amilina“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su ofertos bei akcepto pateikimu, su teisės normų, reglamentuojančių ofertą bei akceptą, aiškinimu bei taikymu, sutarties sudarymo momento tinkamu nustatymu, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad Sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta.
2. Teismas klaidingai nustatė, neva ofertos apibrėžimą atitiko atsakovo ir brokerio pasirašytas bei ieškovui elektroniniu paštu persiųstas skanuotas Sutarties dokumentas, kurio ieškovas per protingą terminą neakceptavo. Šalims suderinus pagrindines Sutarties sąlygas, ieškovas, atsižvelgdamas į šalių pasiektą susitarimą, parengė Sutartį ir 2010 m. kovo 29 d. išsiuntė ją atsakovui pasirašyti. Po sutarties koregavimo telefonu, pakartotinai 2010 m. balandžio 1 d. ieškovo atstovas Sutartį išsiuntė atsakovo direktoriui, kuris telefonu patvirtino, kad Sutarties tekstas atitinka šalių susitarimus. Atsakovo vadovas, gavęs kitų kooperatyvo narių pritarimą, tą patį vakarą ieškovui atsiuntė brokerio UAB „Agrosfera“ ir atsakovo vadovo pasirašytą sutartį. Ieškovo atstovai jau kitą dieną sutartį atspausdino ir su ieškovo generalinio direktoriaus parašu faksu išsiuntė atsakovui. Ieškovas iš atsakovo negavo jokių paklausimų ar pretenzijų dėl tariamo Sutarties nepasirašymo ar neakceptavimo iki 2010 m. liepos mėn., kai ženkliai išaugo grūdų kainos. Ieškovas 2010 m. kovo 29 d. bei pakartotinai 2010 m. balandžio 1 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pasirašyti Grūdų pirkimo sutarties projektą, kurio turinyje buvo aptartos esminės šios Sutarties sąlygos. Būtent šie ieškovo veiksmai laikytini ofertos atsakovui pateikimu. Nepaisant to, kad Sutarčiai sudaryti pakako žodinio šalių susitarimo dėl visų esminių sutarties sąlygų, atsakovo vadovo 2010 m. balandžio 1 d. pasirašyta, antspauduota ir ieškovui atsiųsta Sutartis patvirtina atsakovo valią įsipareigoti pagal Sutartį ir atitinka CK 6.173 straipsnyje numatytus akceptui keliamus reikalavimus. Būtent faktas, kad atsakovas raštu patvirtino savo valią priimti ieškovo ofertą bei pasirūpino gauti brokerio parašą ir antspaudą, papildomai įrodo jo ketinimą besąlygiškai įsipareigoti pagal šalių suderintomis sąlygomis sudaromą Grūdų pirkimo sutartį. Šie atsakovo aktyvūs veiksmai rodo, kad oferta buvo tinkamai akceptuota ir Grūdų pirkimo sutartis buvo sudaryta, o abi šalys siekė įsipareigoti pagal sutartį. Tokie atsakovo veiksmai sukelia teisines pasekmes ir Sutartis laikoma sudaryta vėliausiai nuo to momento, kai ieškovas gavo atsakovo rašytinį akceptą – nuo 2010 m. balandžio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pasirašyta ir ieškovui atsiųsta Grūdų pirkimo sutartis negali būti vertinama, kaip atsakovo oferta ieškovui.
3. Teismas klaidingai nustatė, kad ieškovo 2010 m. liepos 28 d. pakartotinai atsakovui išsiųstas pasirašytos Sutarties egzempliorius vertintinas kaip atsakovo ofertos akceptas, išreikštas po 4 mėnesių.
4. Derybų laikotarpiu atsakovas nė karto neišreiškė pozicijos, kad Sutarties nelaikys sudaryta tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įformintas (CK 6.181 str. 3 d.). Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių neapsikeitimas Sutarties originalais įrodo, jog Sutartis nebuvo sudaryta. Ginčo sandoris buvo sudarytas žodžiu ir raštu (1 t., 8 b. l.), todėl nėra teisinio pagrindo laikyti jį negaliojančiu. Sutarties sudarymui esminę reikšmę turi šalių susitarimo pasiekimas, o ne formalūs trūkumai. Nagrinėjamu atveju, šalys buvo susitarusios dėl visų esminių sąlygų - grūdų rūšies, kiekio, kainos, pristatymo terminų, grūdų techninių parametrų ir kt. Sutarties galiojimui pakanka šalių susitarimo (CK 6.159 str.), o susitarimo forma turi reikšmės tik įsakmiai šalių susitarime ar įstatyme numatytais atvejais. Sutarčių sudarymo praktikoje nėra įprasta, kad sutarties pasirašymas visais atvejais būtų traktuojamas kaip fizinis veiksmas, atliekamas šalims fiziškai susitikus.
5. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovo elgesys po Sutarties sudarymo niekaip nesuteikė pagrindo atsakovui abejoti ieškovo pozicija dėl Sutarties sudarymo. Ieškovas, pagal sąskaitas-faktūras, išrašytas pagal ankstesnę grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo su atsakovu atsiskaityti iki 2010 m. liepos 1 d., t. y. nustatytas atsiskaitymo terminas suėjo daug vėliau nei vyko ginčijamos Sutarties pasirašymas, todėl ieškovo vėlesnis delsimas atsiskaityti su atsakovu niekaip negalėjo įtakoti atsakovo pozicijos sudarant ginčo Sutartį. Pažymi, kad ieškovas pagal minėtą atsakovo reikalavimą visiškai su juo atsiskaitė.
6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo 2010 m. rugpjūčio 18 d. rašte pateikti pasiūlymai padidinti grūdų pirkimo Sutarties kainą ir siūlomos kitos nuolaidos parodo ieškovo abejojimą sutarties sudarymu. Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 16 d. rašte nebeginčijo Sutarties sudarymo, tačiau taip pat ir nepatvirtino Sutarties vykdymo ateityje (1 t., 108 b. l.). Siekiant išvengti bylinėjimosi, ieškovas pateikė atsakovui derybinius variantus dėl grūdų pirkimo Sutarties kainos, išsaugant ankstesniojo susitarimo esmę. Ieškovas žinojo, kad suteikdamas atsakovui nuolaidų, pats patirs mažiau nuostolių.
7. Teismas neatsižvelgė į ieškovo įrodymus dėl brokerio vaidmens sudarant ginčo Sutartį, todėl padarė klaidingas išvadas apie būtinumą apsikeisti Sutarties originalais. Vadovaujantis brokerių UAB „Skovs Korn Baltic” ir UAB „Agrorodeo“ atsakymais apie brokerių veiklą, sutarčių sudarymo per brokerį ypatumus (3 t., 84-85 b. l.), darytina išvada, kad ginčo Sutartis buvo sudaroma ne per brokerį, o šalims derantis bei pasirašant sutartį tiesiogiai. Tuo atveju, jeigu Sutartis būtų laikoma sudaryta per brokerį, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes bei remiantis tarptautine praktika, tokia sutartis laikytina sudaryta, galiojanti bei vykdytina. Priešingai nei nurodė teismas, abu sutarties projektus rengė pats ieškovas bei siuntė juos atsakovui pasirašyti. Brokeris šiuo atveju veikė tik kaip atsakovo konsultantas. Aplinkybė, jog šalių suderintą galutinį Sutarties projektą, atsakovo interesais peržiūrėjo, vizavo bei atspausdino ant savo firminio blanko brokeris UAB „Agrosfera“ patvirtina tik aplinkybę, kad brokeris UAB „Agrosfera“ veikė išimtinai, kaip atsakovo konsultantas/patarėjas. Pažymi, kad tarp šalių nebuvo susitarimo, kad Sutartis bus sudaryta per brokerį. Tuo atveju, jeigu teismas laikytu, jog šalys Sutartį sudarė per brokerį, pagal Tarptautinę praktiką, jeigu brokeris parašu patvirtino sutartį bei išsiuntė ją šalims, laikytina, kad šalys susitarė dėl visų sąlygų (3 t., 84-85 b. l.).
8. Ieškovas teismui pateikė su kitais tiekėjais sudarytas sutartis, kurios patvirtina ieškovo vėliau įsigytą trūkstamą grūdų kiekį (virš 10 000 t) iš kitų tiekėjų (1 t., 18-105 b. l., 3 t., 88-93 b. l.). Pakilus grūdų kainoms, ieškovas turėjo galimybę įsigyti tik prasčiausios kokybės grūdus (II klasės maistinius kviečius) ir jau už 570 Lt/t (1 t., 21 b. l.), todėl ieškovo minimalus nuostolis sudaro 1,8 mln. Lt (=(570 Lt/t - 390 Lt/t) x 10.000 t). Pateiktos sutartys ir sąskaitos įrodo, kad dėl kainų skirtumo ieškovo patirti nuostoliai siekia virš 4 mln., ir yra realūs (1 t., 17 b. l., Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2- 364/2011, 76 b. l.). Tuo tarpu, ieškovas prašo atlyginti tik minimalius nuostolius – 1, 8 mln., apskaičiuotus remiantis mažiausia kaina, už kurią ieškovas, sužinojęs apie atsakovo numatomą sutarties nevykdymą, turėjo galimybę įsigyti prasčiausios kokybės grūdus - 570 Lt/t už II klasės maistinius kviečius (1 t., 21 b. l.).
9. Atsakovas po ginčijamos Sutarties sudarymo, supratęs apie galimybę pasipelnyti iš ženkliai pakilusių grūdų kainų rinkoje, pradėjo ginčyti Sutarties sudarymo faktą ir taip veikė nesąžiningai - pardavinėjo grūdus kietiems pirkėjams už gerokai aukštesnę kainą. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina 2010 m. rugpjūčio mėnesio 10 d. PVM sąskaita-faktūra (2 t., 65 b. l.), iš kurios matyti, kad atsakovas grūdus pardavė UAB „Agrokoncerno grūdai“ 216 Lt/t brangiau nei už žemiausios kokybės (II klasės) maistinius kviečius, lyginant su ginčo Sutartimi. Dėl tokių nesąžiningų atsakovo veiksmų, atsakovas gavo ekonominės naudos, o ieškovas patyrė nuotolį, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo patirtų minimalių nuostolių.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Grūdų pirkimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, kadangi tarp šalių derybos nepasibaigė sutarties pasirašymu. O atsakovo 2010 m. balandžio 1 d. elektroniniu paštu išsiųstas pasiūlymas (oferta), per protingą terminą ieškovui jo neakceptavus, šalims apsikeičiant pasirašytais originalais, negali būti laikomas tinkamu sutarties sudarymu. Tokias išvadas patvirtina imperatyvūs įstatymų reikalavimai dėl tokių sutarčių sudarymo tvarkos ir formos bei tarp šalių nusistovėjusios sutarčių sudarymo praktikos.
2. Sutartis negali būti laikoma sudaryta remiantis vien tik vienai šaliai žinomu faktu - jos apsisprendimu siūlyti tam tikras sąlygas. Tylėjimas arba neveikimas pats savaime nelaikomas akceptu. Taigi tam, kad būtų konstatuoja, jog akceptantas priėmė ofertą, būtinas aiškus ir besąlygiškas jo sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui. Vienintelis tarp šalių atliktas veiksmas, kuris gali būti pripažintas oferta, yra atsakovo pateiktas Sutarties projektas su atsakovo generalinio direktoriaus parašu. Tuo tarpu, ieškovo 2010 m. balandžio 1 d. išsiųstas sutarties projektas gali būti laikomas tik derybiniu įrankiu, siekiant susitarti dėl galutinių Sutarties sąlygų. Derybinis veiksmas negali būti laikomas oferta. Ieškovo akceptas po 4 mėnesių nuo ofertos išsiuntimo laikytinas pavėluotu akceptu pagal CK 6.174 straipsnio 1 dalį. Kadangi ofertoje nebuvo nurodytas akceptavimo terminas, oferta privalėjo būti akceptuota per protingą terminą.
3. Ieškovas teismui pateikė neva abiejų pusių pasirašytos sutarties nuorašą, tačiau jo originalumas negali būti įrodytas jokiais įrodymais, nes šalys niekada neapsikeitė originaliais dokumentais. Pagal nusistovėjusią praktiką ir teismui pateiktus įrodymus, grūdų pirkimo pardavimo sutartys visada buvo sudaromos tik apsikeičiant šalių įgaliotiems atstovams pasirašytais originaliais dokumentais. Elektroniniu būdu šalys sutarčių nesudarinėdavo. Ginčo sutartis buvo dėl ypatingai didelio kieko grūdų tiekimo, todėl šalims nebuvo jokio pagrindo nukrypti nuo susiformavusios tarpusavio praktikos. Ieškovas neįrodė, kad 2010 m. balandžio 2 d. faksu siuntė akceptą. Ieškovo siunčiamas dokumentas be teksto apsaugos ir parašo įrodo aplinkybę, kad tai buvo tik Sutarties teksto derinimas, ketinimų protokolas, o ne oferta, kaip teigia ieškovas.
4. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo (1999 m. lapkričio 16 d. Nr. VIII-1422) 3 straipsnis numato, kad žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytine žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau tekste - Vyriausybė) arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Grūdų pirkimo-pardavimo atveju - turi būti abiejų šalių parašai ir apsikeitimas originaliais sutarties egzemplioriais (minėti įsakymo Nr. 3D-70 6.2, 6.3 punktai). Atsiųsta ginčo Sutartis nebuvo apsaugota elektronine apsauga, nepasirašyta elektroniniu parašu, be to tarp šalių tuo metu vis dar vyko derybos dėl sutarties galutinių sąlygų. Be to, pagal CK 1.72 straipsnio 1 dalį, žodžiu gali būti sudaromi tik tie sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenumato rašytinės formos, todėl ieškovo argumentai, kad formalūs dalykai sudarant ginčo Sutartį neturi esminės reikšmės, yra teisiškai nepagrįsti.
5. Šalių derybos dėl grūdų tiekimo vyko iki 2010 m. rugsėjo 15 d. Pirmoji grūdų partija pagal neva sudarytą 2010 m. kovo 29 d. ginčo Sutartį turėjo būti pristatyta 2010 m. rugpjūčio 30 d., todėl ieškovo pateiktos grūdų pirkimo-pardavimo sutartys (1 t., 18-105 b. l., 3 t. 88-93 b. l.), sudarytos su trečiaisiais asmenimis, negali būti vertinamos kaip pakaitinės sutartys, nes tuo metu ieškovas aktyviai derėjosi dėl grūdų tiekimo su atsakovu ir dar nebuvo patyręs jokių nuostolių. Be to, pagal pakaitines sutartis, grūdai turėjo būti pristatyti anksčiau, nei pagal ginčo Sutartį. Todėl ieškovas nepagrįstai skaičiuoja nuostolius pagal 2010 m. vasarą buvusias grūdų kainas, nes pirmoji grūdų partija pagal ginčo sutartį turėjo būti pristatyta tik 2010 m. rugpjūčio 30 d.
6. Atsakovas yra ūkininkų kooperatyvas ir jo viena iš pagrindinių funkcijų yra apyvartos su nariais vykdymas - kooperatyvo nariui kreipusis į kooperatyvą dėl derliaus pardavimo, kooperatyvas suranda pirkėją ir jam parduoda savo nario - ūkininko užaugintus grūdus. Todėl atsakovo grūdų pardavimas tretiesiems asmenims, negali būti laikomas nesąžiningais ieškovo atžvilgiu.
7. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sutartis sudaryta šalims tiesiogiai derantis, o ne per brokerį. Brokeris turėjo gauti atsakovo sutikimą pasirašyti sutartį, tuomet ieškovo sutikimą pasirašyti sutartį. Po tokių patvirtinimų, pasirašytos sutarties originalai turėjo būti persiųsti šalims. Tokios sutartys negali būti sudaromos negavus antrosios šalies parašo. Šiuo atveju įsivėlė procedūrinė klaida, nes atsakovas pasirašytą Sutartį nusiuntė ne brokeriui, o tiesiogiai ieškovui. Sužinojęs, kad suklydo, kreipėsi į brokerį, kurio teigimu toks atsakovo elgesys nenutraukė Sutarties sudarymo procedūros ir patarė laukti ieškovo sutarties pasirašymo. Tačiau patvirtinimo ar sutarties pasirašymo iš ieškovo nebuvo sulaukta. Pažymi, kad Brokeris skirtas veiksmų koordinavimui ir nėra šalių atstovas ar derybinės informacijos perdavėjas.
9. Sutartis turėjo būti patvirtinta šalių originaliais parašais, kadangi atsakovas ketino sandorį drausti nuo grūdų kainų svyravimo ir ieškovas šią aplinkybę žinojo. Taigi, atsakovui buvo būtinas šalių pasirašytas originalus Sutarties egzempliorius.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo.
Teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės yra įrodytos byloje esančias rašytiniais įrodymais, šalių pasisakymai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose ir šalių papildomi paaiškinimai nebūtini.
Byloje kilo ginčas dėl grudų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo fakto.
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti nuostolius dėl neįvykdytos Sutarties. Tuo tarpu atsakovas nepripažįsta sutarties sudarymo fakto, laikydamas, kad būtent atsakovo ir brokerio pasirašyta ir ieškovui telekomunikacijų galiniais įrenginiais nusiųsta Sutartis laikytina oferta, kurios ieškovas neakceptavo per protingą terminą, todėl negali būti laikoma, jog šalys sudarė ginčo Sutartį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys nepateikė abiejų šalių pasirašytos Sutarties, Sutartis neužregistruota brokerio knygose, ieškovas nepaaiškino aplinkybės, kodėl šiuo atveju sudarant ginčo Sutartį dėl ypatingai didelio kiekio grūdų įsigijimo, Sutartis galėjo būti pasirašyta neoriginaliais šalių atstovų parašais, todėl sprendė, kad nebuvo suderinta šalių valia ir ginčo Sutartis negali būti laikoma sudaryta, atitinkamai nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl nuostolių atlyginimo. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą kvestionuoja netinkamu faktinių aplinkybių vertinimu, susijusių su ofertos ir akcepto pateikimu, netinkamų teisės normų, reglamentuojančių ofertą ir akceptą aiškinimu bei taikymu, ir Sutarties sudarymo momento netinkamu nustatymu.
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 str.). Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 str. 2 d.). Šios formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (CK 1.76 str. 1 d.). Aiškinantis, ar sutartis buvo sudaryta, taip pat svarbu atsižvelgti į tai, ar sutartis buvo sudaroma derybų būdu, konkurso ar kitokiu būdu.
CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 str. 1 d.). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 str. 1, 2 d.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuota, kad sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akcepto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LUAB ,,Tradicija“ v. UAB ,,LNTV“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-353/2011).
Pagal bendrąją taisyklę sutartis laikoma sudaryta nuo momento, kai šis susitarimas pasiekiamas – oferentas gauna akceptą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-363/2009). Galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos greitai keičia ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, nuosekliai derantis ir ieškant sutarimo dėl atskirų sutarties sąlygų. Tokiais atvejais, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, klasikinė ofertos–akcepto taisyklė nėra pakankama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vingio kino teatras“ v. UAB ,,Eika“, bylos Nr. 3k-3-38/2005).
Byloje nustatyta, kad šalys 2010 m. kovo pabaigoje susitikimuose ir telefonu derėjosi dėl 10 000 tonų grudų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Šalys pripažįsta, kad ieškovo tuometinis tiekimo direktorius R. Š. 2010 m. kovo 29 d. parengė Grūdų pirkimo – pardavimo sutarties projektą, kurią šalys vėliau koregavo. Procesiniuose dokumentuose ieškovas teigia, kad 2010 m. balandžio 1 d. galutinai suderinta Sutartis elektroniniu laišku, pavadintu „Koreguotas sutarties projektas“, buvo išsiųsta atsakovo vadovui A. J., kuris tą patį vakarą ieškovui atsiuntė pasirašytą Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį, kuri buvo surašyta ant brokerio UAB „Agrosfera“ blanko. Ieškovas laiko, kad būtent ieškovo siųsta Sutartis laikytina oferta, o atsakovo Sutarties pasirašymas laikytinas Sutarties akceptavimu. Ieškovo teigimu, jis pasirašytą Sutartį sekančią dieną faksu išsiuntė atsakovui, todėl laikytina, jog šalys Sutartį sudarė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu faktinių aplinkybių aiškinimu.
Atsakovas teismui pateikė šalių elektroninį susirašinėjimą ir ieškovo atsakovui atsiųstą ginčo Sutartį (2 t., 37 b. l.), kuri, kaip ir pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, buvo sudaryta ne ant ieškovo bendrovės firminio blanko, ir ieškovo nepasirašyta bei neantspauduota. Byloje pateikta tik viena tokia Sutartis, todėl laikytina, kad būtent tokio turinio ofertą ieškovas pateikė atsakovui. Tuo tarpu ieškovas reikalavimą grindžia Sutartimi, sudaryta ant brokerio UAB „Agrosfera“ blanko, kuri jau pasirašyta atsakovo ir minėto brokerio (2 t., 37, 153-154 b. l.). Minėtų Sutarčių turinys skiriasi dėl prekės kokybės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo tuometinis tiekimo direktorius R. Š. negalėjo paaiškinti, kodėl jo siųstos galutinės Sutarties varianto turinys skiriasi nuo atsakovo pasirašytos ir ieškovui persiųstos Sutarties turinio, nors jo teigimu, tai buvo šalių suderintas galutinis Sutarties variantas (3 t., 54 b. l.).
CK 6.178 straipsnis numato, kad atsakymas į ofertą, kai jame yra papildymų, išlygų ar kitokių ofertos sąlygų pakeitimų, laikomas ofertos atmetimu ir yra priešpriešinė oferta. Atsakymas į ofertą, kai jo tikslas – akceptuoti, bet jame yra ofertos sąlygų esmės nekeičiančių papildomų ar skirtingų sąlygų, laikomas akceptu, jeigu oferentas, gavęs atsakymą, nedelsdamas nepareiškia prieštaraująs tokiems papildymams ar pakeitimams. Jeigu oferentas to nepadaro, tai sutartis laikoma sudaryta pagal ofertos sąlygas su akcepte esančiais pakeitimais (CK 6.178 str. 2 d.). Taigi, minėto straipsnio 2 dalyje numatyta 1 straipsnio išimtis, t. y., atvejis, kai akceptas su išlygomis gali būti pripažintinas akceptu, o sutartis – sudaryta. Ši norma taikoma esant trims sąlygoms - iš akcepto turinio turi būti aišku, kad tai yra būtent akceptas, o ne priešpriešinė oferta; akcepte esančios išlygos, siūlymai, pakeitimai ir panašiai turi būti neesminiai; oferentas, gavęs tokį akceptą nedelsdamas nepareiškė su tokiomis išlygomis nesutinkąs. Pakeitimai yra esminiai ar ne, priklauso nuo sudaromos sutarties pobūdžio ir konkrečių aplinkybių. Esminių sutarties sąlygų: dalyko, kokybės, kainos, kiekio, atsiskaitymų valiutos, šalių atsakomybės ir panašiai, pakeitimai paprastai laikomi esminiais, nors, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali būti pripažinti ir neesminiais.
Atsakovo pasirašytoje Sutartyje pakeistos prekės kokybės sąlygos (baltymų keikis, glitimas (visose ieškovo pateiktose sutartyse prekės kokybės sąlygos skirtingos)), sutartis pasirašyta brokerio ir ant brokerio „Agrosfera“ blanko, nors ieškovo teigimu, galutinį Sutarties projektą ieškovas siuntė tiesiogiai atsakovui, o ne brokeriui. Minėto brokerio atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad ieškovas derybų metu ignoravo brokerį, siekdamas Sutartį sudaryti tiesiogiai su atsakovu, o ne per brokerį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio turinio pakeitimai laikytini esminiais Sutarties pakeitimais, todėl laikytina, jog tai buvo atsakovo priešpriešinė oferta ieškovui. Tuo tarpu ieškovas per protingą terminą atsakovo priešpriešinės ofertos neakceptavo. Ieškovas siekia įrodyti, kad atsakovo atsiųstą ir pasirašytą Sutartį ieškovas pasirašė ir sekančią dieną faksu išsiuntė atsakovui, tačiau tai patvirtinančių įrodymų – telekomunikacijų galinių įrenginių ataskaitos, skambučių išklotinės teismui nepateikė, be to ieškovas ypatingai ir neakcentavo, kad ieškovo pasirašyta Sutartis neabejotinai atsakovui buvo išsiųsta, o pastarasis jos negavo dėl savo aplaidumo ar panašiai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas atsakovo pasirašytą Sutartį atsiuntė tik po keturių mėnesių. Pagal CPK 6.176 straipsnio 1 dalį pavėluotas akceptas galioja tik oferentui nedelsiant nusiuntus patvirtinimą, tačiau atsakovas nepripažįsta tokio pavėluoto akcepto, nes Sutarties dalykas ir rinkos sąlygos reikalavo iš ieškovo operatyvumo ir aiškumo, todėl ieškovo akceptas po 4 mėnesių, kuomet jau buvo iš esmės pasikeitusios grūdų kainos negali būti laikytinas tinkamu akceptu, sprendžiant klausimą dėl Sutarties egzistavimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl laiku išsiųsto akcepto, todėl teisėjų kolegija laiko šią aplinkybę neįrodyta.
Apelianto teigimu, Sutarties galiojimui pakanka šalių susitarimo (CK 6.159 str.), o susitarimo forma turi reikšmės tik įsakmiai šalių susitarime ar įstatyme numatytais atvejais. Be to, Sutarčių sudarymo praktikoje nėra įprasta, kad sutarties pasirašymas visais atvejais būtų traktuojamas kaip fizinis veiksmas, atliekamas šalims fiziškai susitikus. Teisėjų kolegija, atsakydamas į šiuos apelianto argumentus pažymi, kad CK 6.181 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų nustatyta forma. Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas, kurio 3 straipsnis numato, jog „žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį, kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas. Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties rašytinės formos nesilaikymas arba blogesnių atsiskaitymo sąlygų, negu nustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, numatymas tokiose sutartyse pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17219 straipsnį užtraukia baudą. Nagrinėjamu atveju šalys derėjosi dėl labai didelio kiekio grudų ir didelės vertės Sutarties. Bylos duomenys liudija, kad tokio pobūdžio sutartys visada buvo sudaromos raštu šalims apsikeičiant Sutarties originaliais egzemplioriais. Ieškovo konkliudentiniai veiksmai – ieškovo pasirašytos ir skenuotos 2010 m. liepos 28 d. ginčo Sutarties ieškovui persiuntimas (kurią ieškovas vėliau išsiuntė atsakovui ir paštu) patvirtina tarp šalių nusistovėjusią praktiką, kad tokio pobūdžio sutartys buvo sudaromos rašytine forma, apsikeičiant pasirašytais dokumentais. Taigi, teisinis reglamentavimas ir šalių konkliudentiniai veiksmai patvirtina, kad ginčo Sutarties galiojimui nepakako šalių žodinio susitarimo, kaip teigia apeliantas.
Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl neteisingo brokerio vaidmens vertinimo sudarant ginčo Sutartį. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė dėl būtinumo šalims apsikeisti Sutarties originalais. Pasak apelianto, jeigu teismas laikytu, jog šalys sudarė Sutartį per brokerį, pagal Tarptautinę praktiką, jeigu brokeris parašu patvirtino Sutartį bei išsiuntė ją šalims, laikytina, kad šalys susitarė dėl visų sąlygų.
Bylos duomenys liudija, kad ieškovas ignoravo brokerio dalyvavimą sandoryje, derėjosi tiesiogiai su atsakovu, sutarties projektus siuntė ne per brokerį, o tiesiogiai atsakovui; atsakovas pasirašęs ginčo Sutartį, šią išsiuntė tiesiogiai ieškovui; brokerio knygose nėra užregistruotas sandorio sudarymo faktas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, negalima laikyti, jog šiuo atveju brokerio patvirtinta Sutartis, laikytina sudaryta ir be ieškovo parašo. Šalių procesiniai dokumentai patvirtina, kad šalių derybos pagal tarptautinėje praktikoje nusistovėjusias taisykles turėjo vykti koordinuojant brokeriui. Brokeris turėjo gauti Atsakovo sutikimą pasirašyti sutartį, tuomet ieškovo sutikimą pasirašyti sutartį. Po tokių patvirtinimų, pasirašytos sutarties originalai turėjo būti persiųsti šalims. Nagrinėjamu atveju, ieškovas pasirašęs sutarties nepersiuntė nei brokeriui, nei atsakovui, nors būdamas Lietuvoje didžiausias grudų supirkėjęs neabejotinai žinojo tokių sandorių sudarymo tvarką ir sąlygas. Taigi, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog šiuo atveju brokerio parašu patvirtinta Sutartis laikytina sudaryta ir galiojanti.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgusi į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė Sutarties sudarymo fakto, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 str.1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju apeliacinio teismo procesinis sprendimas yra palankus atsakovui, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovo atstovas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme parengė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos 3 630 Lt teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Atsakovui priėmus palankų procesinį sprendimą, naikintinos ieškinio reikalavimų užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7735-603/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1524/2012 atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui kooperatyvui „Lietuviški javai“ (įmonės kodas 301608713) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Amilina“ (įmonės kodas 147031669) 3 630 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-7735-603/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1524/2012 atsakovo kooperatyvo „Lietuviški javai“ turto areštą.
Nutarties kopiją siųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų aktų registrui.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Rasa Gudžiūnienė
Kazys Kailiūnas