Civilinė byla Nr. e2A-422-603/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02288-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;
2.6.1.3.6.; 3.3.1.14.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės 576-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui V. Z. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė 576-oji daugiabučių namų savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo V. Z. 1284,85 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
1.1. ieškovė pagal 2014 m. sausio 17 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų bendrijos įstatų 6 punktą, valdo, naudoja bei prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės objektus, tarp jų ir objektą esantį daugiabučiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Šiame name esančio (duomenys neskelbtini) buto savininkas yra atsakovas V. Z., jis nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. nevykdo savo prievolių ir neatsiskaito su bendrija už teikiamas elektros energijos tiekimo, šiukšlių išvežimo, avarinių situacijų šalinimo, namo administravimo, atliktą namo remontą ir kt. paslaugas. Todėl laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. (imtinai) susidarė 1284,85 Eur skola;
1.2. už suvartotą elektros energiją bendrosioms reikmėms mokestis yra skaičiuojamas pagal namo elektros skaitiklio rodmenis ir butų užimamą plotą. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. objekte, adresu (duomenys neskelbtini) buvo suvartota 2113 kWh elektros energijos. Taigi laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. atsakovo atžvilgiu buvo susidariusi 62,84 Eur skola, o laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. spalio mėn. – 30,77 Eur skola, t. y. viso 93,61 Eur skola už elektros energiją, sunaudotą bendros dalinės nuosavybės reikmėms, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d.
1.3. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2018 m. gegužės 1 d. galiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimas Nr. 1-444 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ ir juo patvirtinti įkainiai, t. y. po 0,107 ct./kv. m. (0,107 ct x 144,83 kv. m. = viso 15,49 Eur). Sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimas, šiukšlių šalinimas yra priskirtinas prie privalomųjų daugiabučio namo reikalavimų vykdymo. Pagal atliekų tvarkymo ir organizavimo sistemą pati bendrija šiukšlių išvežimo veikla neužsiima, tai atlieka specialios paskirties įmonės, o įkainius ir tarifus nustato savivaldybė. Taigi net ir nesant bendrijų narių ar įgaliotinių sprendimo gyventojai privalo dengti faktiškai daugiabučio namo gyventojų patirtas šiukšlių išvežimo išlaidas. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 138,8 Eur už šiukšlių rinkimą ir išvežimą yra teisėtas, pagrįstas ir turi būti tenkintas;
1.4. bendrijos administravimo mokestis, t. y. 0,13 ct/kv. m. (0,13ct x 144,83 kv. m. = 18,97 Eur) buvo nustatytas 2012 m. spalio 24 d. įvykusiame bendrijos įgaliotinių susirinkime. Šio susirinkimo metu buvo nuspręsta padidinti atlyginimą valytojai V. V. (gavo minimalų atlyginimą) iki 0,45 ct/ kv. m. ir kiekvienais metais išleisti ją atostogų, priimant pavaduojančią valytoją. Administravimo mokestis yra skirtas bendrijos administravimo reikmėms bei darbuotojų darbo užmokesčiams apmokėti. Kadangi atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. nemokėjo administravimo mokesčio, dėl šios priežasties yra pagrindas iš atsakovo priteisti 529,77 Eur administravimo mokesčio;
1.5. Kaupiamasis mokestis, t. y. 0,015 ct/kv. m. (0,015 ct x 44,83 kv. m. = 2,17 Eur) buvo nustatytas 2012 m. spalio 24 d. įvykusiame bendrijos įgaliotinių susirinkime. Privalomai kaupiamų lėšų dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintų butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu. Kadangi atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. nemokėjo kaupiamojo mokesčio, dėl šios priežasties yra pagrindas iš atsakovo priteisti 58,59 Eur kaupiamojo mokesčio;
1.6. priežiūros mokestis skaičiuojamas pagal faktiškai atliktus darbus (duomenys neskelbtini) objekte, pateikiant sąskaitas faktūras skelbimo lentoje, kiekvienoje laiptinėje. Šis mokestis apima iš esmės smulkius remonto darbus, darbo ir higienos priemones, darbo įrankius, teritorijos priežiūrą (pvz. sniego valymas, gėlynų priežiūra, žolės pjovimas ir kt.) padengti, mokesčiai paskaičiuojami po darbų atlikimo. Iš esmės visi ieškovės nurodyti darbai, paslaugos ir jiems vykdyti įgytos medžiagos priemonės įeina į privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo turinį. Daugiabučio namo administratorius privalo vykdyti privalomuosius statinio priežiūros reikalavimus, nepaisant to ar yra bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo sprendimas ar ne, pritarė buto ar kitų patalpų savininkas priežiūros vykdymui ar ne, nes jų nevykdant ir dėl to atsiradus nuostoliams civilinė atsakomybė tektų namo administratoriui. Ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. spalio mėn., ieškovė turėjo išlaidas objektui (duomenys neskelbtini): buvo pirkti raktai vartelių spynai, druska šaligatvių barstymui, grėblys, šiukšlių maišai, nuodai žiurkėms, alyva ir kuras žoliapjovei, gėlės, žemė, vėjapjovė, keista telefonspynė I laiptinėje, pirkti dažai laiptinės dažymui, garažams, taip pat pirkti raktai šiukšlių konteinerinės spynai, buvo sumokėta už atliktą remontą darbininkams. Taigi iš atsakovo reikalaujama priteisti 132,07 Eur priežiūros mokesčio, paskaičiuoto pagal faktines išlaidas ir susidariusio ginčo laikotarpiu;
1.7. su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Aktinis“ 2019 m. gegužės 31 d. sudarė Techninės priežiūros sutartį Nr. AKE 19-06-01 dėl objekto (duomenys neskelbtini) šilumos ūkio (šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų) techninės priežiūros darbų atlikimo. Šilumos sistemos techninė priežiūra atliekama kiekvieną mėnesį. Taigi šildymo sistemos priežiūros mokestis skaičiuojamas pagal faktiškai atliktus darbus, pateikiant sąskaitas faktūras. Be to, šildymo sistemos priežiūra įeina į privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo turinį. Taigi už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. sausio mėn. yra susidariusi 288,60 Eur skola už šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą), kurią atsakovas privalo sumokėti;
1.8. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. ieškovė turėjo išlaidų avarinei, t. y. buvo kviečiama avarinė tarnyba dėl paties atsakovo, taip pat pirkti raktai vartelių spynai. Dėl šios priežasties, atsakovas privalo padengti 4,07 Eur įsiskolinimą. Be kita ko, ieškovė su akcine bendrove (toliau – AB) „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2018 m. gegužės 31 d. sudarė Mokamųjų pranešimų už suteiktas komunalines paslaugas spausdinimo sutartį Nr. 88 dėl mokamųjų pranešimų už suteiktas komunalines paslaugas spausdinimo ant specialaus popieriaus „vokavimas be voko“. Už šią paslaugą, t. y. vieno mokamojo pranešimo atspausdinimą yra mokamas 0,06 proc. plius PVM dydžio mokestis (viso 0,08 ct). Dėl šios priežasties, atsakovui yra paskaičiuotas 0,08 ct mokestis už mokestinį pranešimą. Susidarė atsakovo 1,36 Eur skola už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. spalio mėn;
1.9. atsakovas taip pat privalo padengti jam tenkančią banko mokesčių dalį už bendrijos atliekamus atsiskaitymus su paslaugų teikėjais. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. yra susidariusi 1,08 Eur skola.
2. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
2.1. pagal pateiktą UAB ,,Ignitis“ raštą, (duomenys neskelbtini) (objekto Nr. (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. suvartotas elektros energijos kiekis – 2113 kWh. Pateiktoje ataskaitoje viso namo sunaudotos elektros energijos suma per visą laikotarpį sudaro 196,73 Eur, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių tenka mokėti daugiau kaip pusė šitos sumos, t. y. 93,61 Eur. Ieškovė priskaičiuoja ir kitų bendrijos objektų (objekto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) sunaudojamą elektros energiją, dėl ko skola už elektros energiją tokiu nepagrįstu būdu padidinama daugiau nei 8 kartus;
2.2. ieškovės nurodomo tarifo, pagal kurį skaičiuojamas šiukšlių išvežimo mokestis, nėra numatyta. Nustatyti tarifai vienos tonos, vieno kubinio metro visam namui ar bendrijai, kurios naudojasi konteineriais (dar svarbu ir kokiais – antžeminiais ar įleidžiamais). Be to, suma ir kinta nuo 2017 metų kas kelis mėnesius, o ieškovė pateikia paslaugų tiekėjo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias nelabai aišku, kuri suma taikoma atsakovui ir kaip ji apskaičiuojama. Nuo 2018 m. birželio mėn. priskaičiuojamas prie šiukšlių išvežimo mokestis po 0,08 Eur/mėn, tačiau neaišku, nei už ką, nei kokiu pagrindu: nuo 2018 m. gegužės mėn. atsakovas už šiukšles moka tiesiogiai Vilniaus m. savivaldybės administracijai pagal jų išrašomas sąskaitas, kur išrašytos sumos už tų pačių šiukšlių išvežimą ženkliai skiriasi: 7,13 Eur/mėn. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurias sumas realiai sumokėjo už atliekų tvarkymą ir kuo remiantis nustatė tokius tarifus bei kaip jas paskirstė gyventojams. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 138,80 Eur už šiukšlių išvežimą nėra pagrįstas ir neturėtų būti tenkinamas;
2.3. nėra duomenų apie tai, kad 2012 m. spalio 24 d. vyko bendrijos įgaliotinių susirinkimas ar namo gyventojų susirinkimas bei nepateikta, kas jame buvo nuspręsta. Byloje buvo pateiktas 2012 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinių susirinkimo protokolas, pasirašytas tik trijų galimai dalyvavusių įgaliotinių (kiek įgaliotinių yra bendrijoje nėra aišku, nes bendrijos įstatai nepateikti iki šiol), tačiau jis neturi jokios įrodomosios galios, kadangi surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSB) reikalavimus;
2.4. nurodydama, kad administravimo mokestis yra skirtas bendrijos administravimo reikmėms bei darbuotojų darbo užmokesčiams apmokėti, ieškovė privalėjo pateikti per ginčo laikotarpį priskaičiuotus socialiai draustųjų bendrijos darbuotojų etatų sąrašus pagal samdytų darbuotojų funkcijas, darbo užmokesčio dydį apmokėtą už darbą ir vykdomas pareigas bei šių paslaugų paskirstymą kiekvienam butui. Todėl nėra pagrindo iš jo priteisti 529,77 Eur administravimo mokesčio;
2.5. gyventojų sukauptos lėšos yra jų bendroji dalinė nuosavybė, todėl tik savininkai nusprendžia, už kokius atliktus darbus bus apmokama iš kaupiamųjų lėšų. Savininkai taip pat gali kreiptis norėdami išsiaiškinti sukauptų lėšų likutį. Tokią informaciją administruojanti bendrovė teisės aktų nustatyta tvarka, patalpų savininkams taip pat turėtų teikti metinėje veiklos ataskaitoje, be to, patalpų savininkų sukauptos lėšos yra kaupiamos atskiroje banko sąskaitoje, į apskaitą įtraukiamos ir tvarkomos kiekvienam daugiabučiam namui ir kiekvienam patalpų savininkui atskirai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kada ir kas nusprendė kaupti kaupiamasis lėšas, koks kaupiamų pinigų dydis, koks jų panaudojimas ir kur tokių išlaidų įrodymai. Tokių įrodymų nepateikimas daro reikalavimą priteisti 58,59 Eur nepagrįstu ir neįrodytu;
2.6. priežiūros mokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal faktiškai atliktus darbus (duomenys neskelbtini) objekte, suderinus su namo gyventojais prieš pasirašant sutartis su rangovais, pateikiant pagrįstų išlaidų sąskaitas faktūras, bei apmokėjimo įrodymus. Ieškovė šį mokestį nustato už smulkius remonto darbus, darbo ir higienos priemones, darbo įrankius, teritorijos priežiūrą (pvz. sniego valymas, gėlynų priežiūra, žolės pjovimas ir kt.). Namo administratorius turi ne tik teises rinkti tinkamai nustatytas rinkliavas, bet ir pareigą tinkamai bei pagrįstai paskirstyti įmokas. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo apie atliktus darbus, susijusius su statinio priežiūra ar jo būklės pagerinimu. Kadangi ieškovė vengia pateikti statinio techninės priežiūros atlikimą patvirtinančius dokumentus, darytina išvada, jog ieškovė neatlieka privalomos statinio techninės priežiūros. Todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 132,07 Eur priežiūros mokesčio;
2.7. nors ieškovė su UAB „Aktinis“ 2019 m. gegužės 31 d. sudarė Techninės priežiūros sutartį Nr. AKE 19-06-01 dėl objekto (duomenys neskelbtini) šilumos ūkio (šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų) techninės priežiūros darbų atlikimo, tačiau mokestį įvardintą lentelės stulpelyje „Šild.ap“ jau skaičiuoja nuo gegužės mėnesio pradžios. Nėra aišku, kokiu pagrindu skaičiuojami mokesčiai iki 2019 m. gegužės mėnesio. Bendrijos pirmininkas vienašališkai nusprendė, pasirinko savo nuožiūra paslaugos teikėją. Be to, bendrijoje buvo ir galbūt yra įdarbintas santechnikas, kurio funkcijos lieka neaiškios ir jam taip pat mokamas atlygis, kuris ko gero įtrauktas į administravimo išlaidas. Apie tai, kad UAB „Aktinis“ yra mokamas sutartinis atlygis, nėra žinoma nei iš sąskaitų, nei iš atliktų darbų aktų, nei iš pateiktų mokėjimo įrodymų. Todėl priskaičiuota 288,60 Eur skola už šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą) yra neįrodyta;
2.8. bendrijos 2019 m. vasario 14 d. pirkti raktai vartelių spynai jau buvo įtraukti į atitinkamo mėnesio ,,Priežiūros“ skiltį, todėl atsakovas neprivalo padengti 4,07 Eur sumos;
2.9. ieškovė su AB „Informacinio verslo paslaugų įmone“ 2018 m. gegužės 31 d. sudarė Mokamųjų pranešimų už suteiktas komunalines paslaugas spausdinimo sutartį Nr. 88 dėl mokamųjų pranešimų už suteiktas komunalines paslaugas spausdinimo ant specialaus popieriaus „vokavimas be voko“. Tai yra vienašališkas, savavališkas bendrijos pirmininko sprendimas pirkti paslaugas, kurios yra nereikalingos. Be to, čia taip pat reikalingas visų bendrijos narių pritarimas, juolab kad šią paslaugą gali atlikti bendrija išsiųsdama pranešimus el. paštu kiekvienam atskirai tausojant gamtą ir išteklius (nespausdinant ant popieriaus) bei taupant laiką. Byloje taip pat nepateikti jokie įrodymai, pagal kokias sąskaitas yra sumokėtos sumos už šią paslaugą ir kaip jos paskirstytos gyventojams, nors teigiama, kad už šią paslaugą, t. y. vieno mokamojo pranešimo atspausdinimą yra mokamas 0,06 Eur plius PVM dydžio mokestis, tai sudaro 0,07 Eur už vienetą, bet ne 0,08 Eur. Todėl 1,36 Eur skola yra nepagrįsta;
2.10. nesant įrodymų apie tokių išlaidų buvimą, nėra pareigos dengti sumos, kuri įvardinta kaip 1,08 Eur skola. Taip pat atsakovui neaiški šio stulpelio eilutė už 2019 m. spalio mėn. – čia įrašytas skaičius „-56,51“, vadinasi bendrija skolinga atsakovui 56,51 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo V. Z. 1266,80 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1266,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1895,75 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai ir28,60 Eur žyminį mokestį ir 5,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.
4. Remdamasis ieškovės pateiktais duomenims apie laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. atsakovui apskaičiuotus mokėti ir jo realiai sumokėtus mokesčius, teismas nustatė, jog ginčo laikotarpiu bendra nepriemoka – 1283,26 Eur (t. y. 831,60 Eur + 451,66 Eur), nors ieškovės į bylą pateiktoje skolos suvestinės lentelėje nurodyta, kad ginčo laikotarpiu bendra nepriemoka – 1284,85 Eur, kurią ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovo. Todėl laikė, kad dėl ieškovės atlikto klaidingo skaičiavimo, ginčo laikotarpiu atsakovo bendra nepriemoka yra 1283,26 Eur, o ne 1284,85 Eur.
5. Teismas nesutiko su atsakovo nurodytu mokesčių skaičiavimo būdu, mokesčius dalinant iš bendrojo namo ploto, kuris yra 3109,46 kv. m. ir dauginant iš bendrojo atsakovo buto ploto, kuris yra 144,83 kv. m. Pažymėjo, kad prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, todėl atsakovas proporcingai savo daliai turi apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 7 dalį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais konstatavo, kad Bendrijos tarifams apskaičiuoti pagrįstai buvo naudojamas namo naudingas plotas ir atsakovo turimo buto bendras plotas, t. y. atsakovo faktiškai turimas (užimamas) plotas ginčo name.
6. Remdamasis byloje pateiktu 2014 m. rugsėjo 30 d. Bendrijos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektu aprašu, nustatė, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodytas naudingas plotas yra 2563,10 kv. m., todėl konstatavo, jog atsakovui, kaip šio buto savininkui, pagrįstai buvo skaičiuojami administravimo mokesčiai už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagal tokią formulę, t. y. sumą dalinant iš naudingojo namo ploto, kuris yra 2563,10 kv. m. ir dauginant iš atsakovo faktiškai turimo buto ploto, kuris yra 144,83 kv. m. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog remiantis į bylą pateiktais Registrų centro dokumentais, namo naudingas plotas yra 2562,71 kv. m., bet ne 2563,10 kv. m., nurodydamas, jog 0,39 kv. m. skirtumas nedaro įtakos ieškovės atliktiems skaičiavimams.
7. Remdamasis byloje esančia skolų valdymo ataskaita teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2017 metų rugpjūčio 1 d. iki 2019 metų spalio 30 d. atsakovui buvo paskaičiuota už šias paslaugas: namo suvartotą elektrą bendrosioms reikmėms, šiukšlių tvarkymą ir surinkimą, administravimą, kaupiamąsias lėšas, daugiabučio namo priežiūrą, šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą), avarinę tarnybą, mokamuosius pranešimus (lapelius), banko mokesčiai ir delspinigiai.
8. Teismas nustatė, kad atsakovui skolos laikotarpiu buvo priskaičiuota mokėti 93,61 Eur suma už namo suvartotą elektrą bendrosioms reikmėms. Remdamasis 2015 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 831 Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – nuostatai) nuostatų 8.5. punktu pažymėjo, kad ieškovė, būdama administratoriumi, elektros energijos kainų nenustatinėja, o mokesčiai už elektros energiją bendroms reikmėms apskaičiuojami pagal faktinį suvartojimą valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintomis elektros energijos kainomis. Rėmėsi byloje pateiktu 2020 m. vasario 6 d. UAB „Ignitis“ raštu ir suvartotos elektros energijos ataskaita nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d. objekte (name) (duomenys neskelbtini) (pagal trijų skaitiklių duomenis, esančius namo trijose laiptinėse) suvartota 14779 kWh. Įvertinęs ieškovės atliktus paskaičiavimus ir perskaičiavęs atsakovo mokėtinas sumas sprendė ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisti 92,11 Eur skolą už namo suvartotą elektrą bendrosioms reikmėms.
9. Laikė, jog remiantis 2012 m. spalio 24 d. vykusiame 576-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinių susirinkime nutartu namo eksploatacijai įvesti 0,05 Lt/m2 (0,015 Eur/m2) kaupiamuoju mokesčiu pagrįstai kiekvieną mėnesį atsakovo 144,83 kv. m. butui buvo priskaičiuojamos kaupiamosios įmokos pagal formulę (144,83 kv. m. × 0,015 Eur/m2). Pažymėjo, kad bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo ir jame priimtų nutarimų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, yra galiojantis ir teismas neturi teisinio pagrindo juo nesivadovauti, todėl sprendė, kad kaupiamasis mokestis, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyviui, yra privalomas ir atsakovui, o pastarojo argumentai bei keliamos abejonės nepagrįsti. Pažymėjo, kad atsakovo, kaip buto savininko, pareiga mokėti privalomas kaupiamąsias lėšas, priklausomai nuo buto ploto, yra imperatyvi ir jos nepaneigia nei tai, kad ieškovė nenurodė, kokius darbus atliko kaupiamųjų lėšų sąskaita, nei kiti atsakovo argumentai, susiję su kaupiamųjų lėšų (ne)panaudojimu. Nurodė, kad atsakovas kaip patalpų savininkas turi teisę atitinkamos informacijos reikalauti bendro naudojimo objekto valdytojo, o argumentai, susiję su šių lėšų (ne)panaudojimu nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Todėl sprendė, kad atsakovas turi pareigą sumokėti jam adresuotuose mokėjimų nurodymuose numatytas kaupiamąsias įmokas, kurios sudaro 58,59 Eur.
10. Teismas pažymėjo, kad išlaidos už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą yra priskirtinos prie išlaidų statiniui išsaugoti ir išlaikyti, todėl yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Nustatė, kad 2012 m. spalio 24 d. vykusiame 576-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinių susirinkime buvo nustatytas 0,45 Lt/m2 (t. y. 0,13 Eur/m2) administravimo mokestis, taip pat buvo nuspręsta padidinti atlyginimą valytojai V. V., kuri teikia valymo paslaugas (duomenys neskelbtini) namui, iki 0,45 Lt/m2 (t. y. 0,13 Eur/m2) ir kiekvienais metais išleisti ją atostogų, priimant pavaduojančią valytoją. Nustatė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog 2018 m. birželio mėn. pakaitinei valytojai buvo sumokėtas 569,97 Eur darbo užmokestis už atliktą darbą, o 2018 m. rugpjūčio mėn. staliui buvo sumokėta 297,32 Eur suma, nėra pateikta nei darbo sutarčių, sudarytų su pakaitine valytoja ir staliumi minėtam 2018 m. birželio mėn. ir 2018 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiui, nei atliktų darbų aktų, nei jiems išmokėto atlyginimo įrodymų, nei Bendrijos narių sutikimo samdyti stalių ir pan., todėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 6,20 Eur skolą už 2018 m. birželio mėn. pakaitinės valytojos atliktą darbą ir 3,90 Eur skolą už 2018 m. rugpjūčio mėn. staliaus A. G. atliktus darbus, netenkino. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja 18,97 Eur administravimo mokestį, kadangi 0,13 Eur/m2 x 144,83 kv. m. gaunasi 18,83 Eur, o ne 18,97 Eur. Todėl ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 515,89 Eur ((18,83 Eur x 26 mėn.) + 26,31 Eur už 2019 m. birželio mėn. (18,83 Eur administravimo mokestis + 7,48 Eur už pakatinės valytojos darbą) dydžio administravimo mokestį.
11. Laikė, kad išlaidos, susijusios su šildymo sistemų priežiūra, priskirtinos prie išlaidų statiniui išsaugoti ir išlaikyti, todėl yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Pažymėjo, kad teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai, nurodant, jog mokestis už šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą) atsakovui buvo skaičiuotas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1319 Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo, o nuo 2015 m. sausio 1 d. namo gyventojai už šildymo sistemų priežiūrą moka 0,07 Eur už 1 kv. m. dydžio mokestį/tarifą. Nurodė, kad atsakovas nepaneigė ieškovės buhalterės atlikto detalus minėto mokesčio skaičiavimo, o teismas neturi pagrindo juo abejoti. Todėl sprendė, jog atsakovo butui pagrįstai nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. kas mėnesį buvo priskaičiuotos 10,14 Eur dydžio mokestis už šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą) pagal mokėjimo nurodymuose teikiamą formulę (144,83 kv. m. × 0,07 Eur/m2).
12. Teismas įvertino ieškovės paaiškinimus dėl išlaidų už medžiagas ir įrengimus, panaudotus sistemų techninei priežiūrai ir smulkiam remontui, 2019 m. gegužės 31 d. Techninės priežiūros sutarties Nr. AKE 19-06-01, sudarytos su UAB „Aktinis“ pagrindu skaičiuojamą mokestį už šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą ir nurodė, jog sudėjus 0,017 Eur už 1 kv. m. mokestį/tarifą, kurį privalo apmokėti namo gyventojai proporcingai savo turimai daliai su 0,07 Eur/m2 tarifu (t. y. nustatytu 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1319.) sudėjus su 0,017 Eur/m2 tarifu, gaunamas 0,087 Eur/m2 tarifas, kuris ir buvo skaičiuojamas atsakovo butui už laikotarpį nuo 2019 gegužės mėn. iki 2019 m. spalio mėn. Todėl konstatavo, jog atsakovo butui pagrįstai nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2019 m. spalio mėn. kas mėnesį buvo priskaičiuotos 12,61 Eur dydžio mokestis už šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą) pagal formulę (144,83 kv. m. × 0,087 Eur/m2) ir iš atsakovo priteistina 288,60 Eur skola už šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą).
13. Spręsdamas dėl reikalaujamo priteisti 138,80 Eur mokesčio už šiukšlių tvarkymą ir surinkimą teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ išrašytas sąskaitas, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., iš kurių matyti faktinės Bendrijos išlaidos šiukšlių išvežimui ir konteinerių nuomai. Sprendė, jog aplinkybė, kad nebuvo priimtas įgaliotinių susirinkimo nutarimas dėl tarifo pakeitimo, nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo reikalavimo apmokėti už faktiškai gautas paslaugas, todėl atsakovo argumentus, jog ieškovė neturi Bendrijos narių/butų savininkų pritarimo priskaičiuoti šiais padidintas sumas, atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Laikė, jog ieškovė įrodė padidėjusią paslaugų kainą, pateikė į bylą buhalterės V. C. išsamų ir detalų paaiškinimą, kaip yra apskaičiuotas atsakovo butui 15,49 Eur/mėn. mokestis už šiukšlių tvarkymą ir surinkimą. Todėl nustatęs, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš daugiabučio namo buto savininko padengti jam tenkančią dalį šiukšlių išvežimo kaštų, tenkino ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 138,80 Eur skolą už šiukšlių tvarkymą ir surinkimą.
14. Teismas laikė, jog ieškovės atstovai detaliai paaiškino, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir paskaičiavimus dėl mokesčio „už priežiūrą“ turinio. Atsakovas nesigynė, kad ieškovės nurodytų paslaugų, darbų ar priemonių negavo, jomis nesinaudojo. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei paaiškinimus sprendė, jog atsakovas nepagrįstai atsisako mokėti ieškovės ginčo laikotarpiu pagal faktines išlaidas paskaičiuotą 132,07 Eur dydžio mokestį už priežiūrą.
15. Taip pat tenkino ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 4,07 Eur skolą už avarinę tarnybą. Nustatė, kad šias išlaidas patvirtina į bylą pateiktas UAB „Grinda“ atliktų darbų aktas Nr. 0010105 (dėl namo karšto vandens stovo avarijos) ir 2019 m. vasario 14 d. prekių pirkimo – pardavimo kvitas Nr. 58 už tvoros vartelių nupirktus raktus. Laikė, jog ši veikla atitinka privalomųjų priežiūros reikalavimų turinį, pagrįsta faktinėmis sąnaudomis.
16. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 1,08 Eur dydžio banko mokestį. Pažymėjo, kad šis mokestis neįeina į privalomuosius gyvenamojo namo priežiūros darbus ar reikalavimų vykdymą, o tai yra daugiabučio namo administratoriaus administravimo įkainio dalis, o dėl daugiabučio namo administratoriaus atlyginimo keitimo (didinimo) turi būti Bendrijos narių ar įgaliotinių susirinkimo sprendimas. Nustatė, kad atsakovas sutikimo tokiam mokesčiai, priešingai nei kiti namo gyventojai (kaip galima suprasti iš ieškovės atstovų paaiškinimų) nėra davęs, todėl sprendė, jog Bendrija neturi teisės iš jo reikalauti šio mokesčio.
17. Teismas laikė, jog atsakovas nepagrįstai atsisako mokėti 1,36 Eur mokestį už mokamuosius pranešimus (lapelius). Nustatė, kad toks mokestis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, 2019 m. gruodžio 6 d. vykusiame 576-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo savininkų susirinkime buvo vienbalsiai pritarta 0,08 ct dydžio mokesčiui už mokamuosius pranešimus. Todėl padarė išvadą, jog atsakovui pagrįstai yra paskaičiuotas 0,08 ct/mėn. mokestis už mokestinį pranešimą, kuris ieškovės nurodomu laikotarpiu sudaro 1,36 Eur.
18. Teismas nustatė, kad 2013 m. gruodžio 5 d. 576-osios DNSB įgaliotinio – rinkiminio protokolo 8 punktu buvo priimtas sprendimas dėl 0,04 proc. dydžio delspinigių skolininkams, kurie laiku nemoka Bendrijai mokesčių, skaičiavimo, taip pat 2017 m. gegužės 24 d. 576-osios DNSB - įgaliotinių ataskaitinio - rinkiminio susirinkimo protokolo 4 punktu taip pat buvo nutarta, kad laiku nesumokėję mokesčių, gyventojai mokės 0,04 proc. skolos dydžio delspinigius. Minėti protokolai yra galiojantys ir nenuginčyti. Nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 0,02 proc. (t. y. mažiau, nei buvo nutarta minėtame 2013 gruodžio 5 d. įgaliotinių susirinkime) delspinigių už paskutinius šešis mėnesius, t. y. 36,9 Eur. Laikė, jog ieškovės pateiktoje delspinigių skaičiavimo lentelėje atsakovui paskaičiuoti 36,9 Eur dydžio delspinigiai yra pagrįsti, todėl juos priteisė.
19. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1266,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
20. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas nustatė, kad patikslintas ieškinys tenkintas 98,60 proc., o likusioje dalyje (1,40 proc.) atmestas. Todėl proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Atsakovas V. Z. pateiktu apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o tuo atveju, jeigu civilinė byla nebus perduota nagrinėti iš naujo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
21.1. teismas savo iniciatyva apskaičiavo ieškinio reikalavimo sumą, tačiau teismas šios kategorijos bylose nėra ir negali būti aktyvus ir atlikti ieškovės pareigų. Tuo atveju, jeigu ieškovė nemanė esant reikalinga nustatyti tikslią ieškinio sumą, esant neteisingam ir neapibrėžtam reikalavimui teismas turėjo ieškinį laikyti neįrodytu ir skola neturėjo būti priteista. Teismas nepagrįstai nesirėmė skolos nebuvimu 2017 metų rugpjūčio 1 dienai bei išminusuotais delspinigiais, todėl ir dėl to neteisingai apskaičiavo ieškinio sumą savo iniciatyva;
21.2. pripažinęs, jog yra 0,39 kv . m. paklaida apskaičiuojant namo naudingąjį plotą, teismas nepagrįstai nurodė, jog paklaida nedaro įtakos ieškovės atliktiems skaičiavimams. Visų atsakovui priskaičiuotų mokesčių pagrindas yra 2563,10 kv. m., todėl visi mokesčiai yra paskaičiuoti neteisingai, o juos ištaisyti turėjo ieškovė, bet ne teismas. Be to, teismas ignoravo ir tai, jog prie savininkui priklausančio ploto, nuo kurio skaičiuojami mokesčiai, nėra pridėtas garažo plotas. Taip pat garažų plotai nepridėti ir prie 2562,71 kv.m. bendrojo namo ploto, todėl atliekant skaičiavimus nesiremta realiu naudinguoju namo plotu (2744,12 kv.m.), o naudinguoju plotu laikyti 2563,10 kv. m. Pareiga garažo savininkams padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik tam tikro patalpos pastate savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Byloje nesilaikyta proporcingumo išlaidų paskirstymo metodo apskaičiuojant mokesčius, todėl ieškinys turėtų būti atmestas ir šiuo aspektu arba byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
21.3. joks remontas už Bendrijos pinigus nebuvo daromas, o Bendrijos pirmininkas byloje patvirtino, kad ilgalaikiai planai Bendrijoje nesudaromi, su gyventojais jie nederinami, tiksliniai remontai neatliekami, namas paliktas be priežiūros. Byloje nėra įrodymų apie privalomuosius statinio remonto darbus, o ieškovė neįrodė, kad realiai patyrė šias išlaidas. Todėl nebuvo jokio pagrindo išlaidų priteisti iš atsakovo. Teismas taip pat nenurodė, kokius įrodymus tyrė ir vertino priimdamas skundžiamą sprendimą, nors atsakovas laikėsi pozicijos, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių išlaidas, kurios pagrįstų ieškovės priskaičiuotą skolą atsakovui;
21.4. sutinka su mokesčio už bendrosioms reikmėms sunaudotą elektros apskaičiavimo teisiniu pagrindu - 2015 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 831 Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (toliau - nuostatai) 8.5. punktu, įtvirtinančiu, kad už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją mokesčiai apskaičiuojami vadovaujantis sutartimis su energijos tiekėjais ir apskaitos prietaisų rodmenimis. Tačiau neturi pagrindo sutikti su iš atsakovo priteista 92,11 Eur suma už namo suvartotą elektrą bendrosioms reikmėms, kadangi byloje nėra sutarties su UAB „Ignitis“, sąskaitų, pagal kurias buvo ieškovės apmokėtos sumos, taip pat apmokėjimo įrodymų, nėra pateikta teisingų apskaitos (skaitiklių) duomenų iš ieškovės pusės ir teisingo paskirstymo tarp tą energiją vartojančių subjektų. Atlikdamas skaičiavimus teismas nesivadovavo perskaičiuoto namo naudingo ploto nustatymu 2562,71 kv. m., o ne 2563,10 kv.m., taip pat faktiškai turimo ploto skaičiavimo taisykle, kuri nurodo, kad privalo būti įskaičiuotas ir turimo garažo plotas. Abejonių kelia ir tai, ar nustatydamas suvartotos elektros energijos kiekį - 14779 kWh teismas įsitikino duomenų teisingumu, ar skaitiklių išklotines pateikė UAB „Ignitis“, o ne pati Bendrija;
21.5. spręsdamas dėl kaupiamojo mokesčio teismas neatsižvelgė, kad namo eksploatacijai įvestas 0,05 ct/m2, o ne 0,05 Lt/m2 (kas sudaro 0,015 eurocentų/m2) kaupiamasis mokestis, todėl nepagrįstai pripažino, kad ieškovė teisingai skaičiavo kaupiamąsias įmokas pagal formulę (144,83 kv. m. x 0,015 Eur/m2);
21.6. neteisingai vertintas ir administravimo mokestis. 2012 m. spalio 24 d. vykusiame 576-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinių susirinkime buvo nustatytas 0,45 ct/m2, o ne 0,45 Lt/m2 (t. y. 0,13 eurocentų/m2) administravimo mokestis. Todėl Bendrija administravimo mokestį visą laikotarpį neteisėtai apskaičiuodavo net 100 kartų didesnį nei buvo priėmę įgaliotiniai susirinkime, o teismas neturėjo pagrindo priteisti didesnes sumas pagal didesnius tarifus ignoruodamas rašytinius įrodymus;
21.7. nors teismas pagrįstai atmetė ieškovės priskaičiuotas sumas pavaduojančiai valytojai ir staliui (2018 m. birželio mėn. atsakovo butui buvo paskaičiuota 6,20 Eur suma už pakaitinės valytojos atliktą darbą, o 2018 m. rugpjūčio mėn. - 3,90 Eur suma už staliaus A. G. atliktus darbus), tačiau nesutinka su teismo sprendimu priteisti 2019 m. birželio mėn. atsakovo butui paskaičiuotą 7,48 Eur sumą už pakaitinės valytojos atliktą darbą. Sumokėto užmokesčio įrodymų byloje taip pat nebuvo, valytojos darbo užmokestis yra įtrauktas į administravimo mokestį, todėl pakaitinės valytojos išlaidos neturėtų būti priskaičiuojamos atskirai;
21.8. nepagrįstai paskaičiuota 288,60 Eur skola už šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą). Byloje paneigtas ieškovės buhalterės skaičiavimo metodas, tačiau teismas jį ignoravo, kaip vieninteliu įrodymu remdamasis ieškovės paskaičiavimais. Ieškovė taip pat negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo pakeista šilumos priežiūros įmonė, kuri teikia brangesnes paslaugas. Be to, teismas rėmėsi neteisėtu ir nepagrįstu ieškovės pačios nusistatytu tarifu, kuriam net nebuvo priimtas vieningas sprendimas, ir su kuriuo, išdėstydamas savo nesutikimo motyvus ir pagrįstus argumentus, nesutinka atsakovas;
21.9. ieškovė nepagrindė savavališkai nustatyto mokesčio už šiukšlių tvarkymą ir nepateikė jokių įrodymų, jog reikalaujamos sumos, kurios priskaičiuotos gyventojams, yra sumokėtos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu aiškiai išdėstė savo paskaičiavimus, tačiau teismas jais nesivadovavo. Ieškovė jau ne kartą byloje keitė savo paaiškinimus ir nurodydama, kad rėmėsi Savivaldybės nustatytais atliekų išvežimo tarifais, tačiau vis dėlto įkainius paskaičiuodavo pagal pateiktas teismui privataus paslaugų tiekėjo UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ PVM sąskaitas – faktūras. Byloje nėra apmokėjimų įrodymų, taip pat ir savininkų ar visuotinio susirinkimo sprendimo samdyti būtent šią įmonę ir mokėti būtent tokias sumas, kurios tris šimtus kartų viršija 2012 m. spalio 24 d. 576-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinių susirinkimo protokolo (pasirašyto 3 įgaliotinių) priimtą nutarimą dėl Šiukšlių išvežimo mokesčio 0,12 ct/kv.m.;
21.10. mokestis už priežiūrą galėtų būti priteistas ir mokamas, jei priežiūra būtų vykdoma realiai. Priežiūros mokestis turėtų būti skaičiuojamas tik pagal faktiškai atliktus darbus (duomenys neskelbtini)objekte, suderinus su namo gyventojais prieš pasirašant sutartis su rangovais, pateikiant pagrįstų išlaidų sąskaitas faktūras, bei apmokėjimo įrodymus. Tokių įrodymų nebuvimas patvirtina, kad teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus. Ieškovė negalėjo tokių priežiūros išlaidoms pagrįsti kvitų įtraukti į apskaitą, nes pagal galiojančius teisės aktus prie kiekvieno kvito turi būti pridedama sąskaita faktūra, o pastarojoje privaloma nurodyti prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimą ir adresą. Ieškovė neįrodė, o atsakovas pagrindė savo motyvus, dėl ko neturėtų būti priteistos išlaidos 132,07 Eur už priežiūrą;
21.11. avarinė tarnyba buvo kviečiama ne dėl atsakovo veiksmų, o dėl namo bendro karšto vandens stovo avarijos. Tokios išlaidos dengiamos iš kaupiamojo mokesčio, o ne reikalaujamos apmokėti atskirai. Dar kartą įtraukiant išlaidas už avarinę tarnybą į atskirą lentelės stulpelį kaip atskirą mokestį yra nesąžininga ir nepagrįsta. Todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 4,07 Eur skolą už avarinės tarnybos išlaidas;
21.12. teismas neturėjo pagrindo remtis 2019 m. gruodžio 6 d. susirinkimo sprendimais ir jais grįsti sprendimo teisėtumą. Tuo laikotarpiu, kada buvo paskaičiuotas šis mokestis, tai buvo vienašališkas, savavališkas Bendrijos pirmininko sprendimas pirkti paslaugas, kurios buvo ir yra nereikalingos;
21.13. teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo neparemta byloje esančiais įrodymais. Teismas negalėjo patenkinti ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 0,02 proc. delspinigių vadovaudamasi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes tokio punkto (1) nėra kodekse, o Civilinis kodeksas neįvardina tokio dydžio delspinigių. Be to, jei ieškovė būtų prašiusi 0,04 proc. delspinigių remdamasi 2013 m. gruodžio 5 d. 576-osios DNSB įgaliotinio - rinkiminio protokolo 8 punktu ir 2017 m. gegužės 24 d. 576-osios DNSB įgaliotinių ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo protokolo 4 punktu, kuriame nutarta, kad laiku nesumokėję mokesčių, gyventojai mokės 0,04 proc. skolos dydžio delspinigius, tuomet jie paskaičiuoti neteisingai. Delspinigių suma už paskutinius 6 mėnesius susidarytų 2,60 eur, bet ne 36,90 Eur;
21.14. Bendrijos lėšos yra visų bendrijos narių sunešti įnašai ir ieškinio inicijavimo atveju bylinėjimosi išlaidos buvo apmokėtos iš tų pačių, t. y. visų bendrijos narių bei butų/patalpų savininkų lėšų. Tai draudžia tiek Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, tiek ieškovės įstatai. Todėl Bendrijai buvo draudžiama naudoti savo lėšas sprendžiant teisminius ginčus prieš savo bendrijos narius, o tenkindamas ieškinį iš dalies teismas neturėjo priteisti ieškovei jos bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo;
21.15. teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo žyminį mokestį. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, nuo jo atleistas ir atsakovas. Todėl iš atsakovo neturi būti priteisiamas 28,60 Eur žyminis mokestis.
22. Ieškovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:
22.1. apeliacinis skundas grindžiamas formaliais teiginiais, remiantis iš esmės tais pačiais argumentais ir paaiškinimais, kurie buvo išdėstyti nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nenurodomi jokie nauji/kitokie argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumo, kurie suteiktų pagrindą spręsti, jog priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, ar tuo labiau nepagrįstas;
22.2. atsakovas nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad būtų pažeista jo teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą. Teismas nei už ieškovę nei už atsakovą, ar tuo labiau savo iniciatyva – ieškinio dydžio/ribų nenustatinėjo, o vykdydamas savo pareigas ir siekdamas teisingo bylos išnagrinėjimo, vertindamas ieškovės byloje pateiktus įrodymus, papildomai atliko skaičiavimus ir pagrįstai nustatė rašymo/ klaidingo skaičiavimo apsirikimą dėl 1,59 Eur sumos;
22.3. sutiktina su apylinkės teismo argumentu, jog 0,39 kv. m. skirtumas (pateiktais Registrų centro dokumentais, namo naudingas plotas yra 2562,71 kv. m., bet ne 2563,10 kv. m.) nedaro įtakos ieškovės atliktiems skaičiavimams, todėl toks atsakovo argumentas turi būti atmestinas. Be to, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, atliko kiekvienos skolos sumos skaičiavimą, taikydamas daugiabučio namo 2562,71 kv. m. plotą bei atsakovui faktiškai priklausančio buto plotą. Atsakovo argumentas dėl teismo atlikto klaidingo skaičiavimo remiantis 2563,10 kv. m. daugiabučio namo plotu yra formalus, iš skundžiamo sprendimo matyti, jog atlikdamas skaičiavimą teismas šiuo plotu nesirėmė. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo atsakovo privalomus sumokėti mokesčius;
22.4. atsakovas nepagrįstai nurodo, jog ieškovė nepagrindė išlaidų, kurių pagrindu skaičiuojama skola atsakovui. Apskaičiuojant atsakovo skolą už elektrą buvo remtasi mokesčio už bendrosioms reikmėms sunaudotą elektros apskaičiavimo teisiniu pagrindu, įtvirtintu 2015 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 831 Vyriausybės nutarime Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo bei 2020 m. vasario 6 d. UAB „Ignitis“ raštu ir suvartotos elektros energijos ataskaita, kuriais abejoti nėra pagrindo. Apeliantas nepaneigė, kad ieškovė turi mažiau ar daugiau elektros skaitliukų, taip pat neginčijo ieškovės sudarytos elektros energijos tiekimo sutarties teisėtumo;
22.5. Bendrijos narių įgaliotinių susirinkime buvo nuspręsta namo eksploatacijai įvesti 0,05 Lt/m2 (0,015 Eur/m2) kaupiamąjį mokestį, todėl pagrįstai kiekvieną mėnesį atsakovo 144,83 kv. m. butui buvo priskaičiuojamos kaupiamosios įmokos pagal formulę (144,83 kv. m. × 0,015 Eur/m2). Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo ir jame priimtų nutarimų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, yra galiojantis ir teismas neturi teisinio pagrindo juo nesivadovauti, todėl kaupiamasis mokestis, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyviui, yra privalomas ir atsakovui;
22.6. išlaidos už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą yra priskirtinos prie išlaidų statiniui išsaugoti ir išlaikyti, todėl yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. 2012 m. spalio 24 d. vykusiame 576-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinių susirinkime buvo nustatytas 0,45 Lt/m2 (t. y. 0,13 Eur/m2) administravimo mokestis. Taip pat šio susirinkimo metu buvo nuspręsta padidinti atlyginimą valytojai V. V., kuri teikia valymo paslaugas (duomenys neskelbtini) namui, iki 0,45 Lt/m2 (t. y. 0,13 Eur/m2). Bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo ir jame priimtų nutarimų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, yra galiojantis, todėl teismas neturi teisinio pagrindo juo nesivadovauti;
22.7. išlaidos, susijusios su šildymo sistemų priežiūra, yra priskirtinos prie išlaidų statiniui išsaugoti ir išlaikyti, todėl yra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atsakovas privalo apmokėti šias išlaidas pagal pateiktus paskaičiavimus;
22.8. ieškovė teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose taip pat detaliai ir išsamiai nurodė, kad už medžiagas ir įrengimus panaudotus sistemų techninei priežiūrai ir smulkiam remontui Bendrija apmoka atskirai pagal faktines sąnaudas. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, jog ieškovės paskaičiavimai atsakovo butui yra pagrįsti;
22.9. pagal atliekų tvarkymo ir organizavimo sistemą pati bendrija šiukšlių išvežimo veikla neužsiima, tai atlieka specialios paskirties įmonės, įkainius ir tarifus nustato savivaldybė, todėl net ir nesant bendrijų narių ar įgaliotinių sprendimo gyventojai privalo dengti faktiškai daugiabučio namo gyventojų patirtas šiukšlių išvežimo išlaidas. Byloje pateiktos UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ išrašytos sąskaitos, iš kurių matyti faktinės bendrijos išlaidos šiukšlių išvežimui ir konteinerių nuomai. Todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš daugiabučio namo buto savininko padengti jam tenkančią dalį šiukšlių išvežimo kaštų;
22.10. ieškovė pagrindė ir atsakovo butui paskaičiuotą 0,28 Eur mokestį už druską kelių barstymui, kurią pirko valytoja, ir kuris buvo įtrauktas į 2017 m. gruodžio mėn. mokestį už šiukšlių tvarkymą ir surinkimą. Bendrija taip pat skelbimų lentoje buvo iškabinusi sąskaitą – faktūrą, kuria buvo nupirkta druska kelių barstymui, o gyventojai apie tai buvo informuoti;
22.11. ieškovė detaliai paaiškino, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir paskaičiavimus dėl mokesčio „už priežiūrą“ turinio. Nustatyta, kad šis mokestis apima iš esmės smulkius remonto darbus, darbo ir higienos priemonės, darbo įrankius, teritorijos priežiūrą (sniego valdymas, gėlynų priežiūra, žolės pjovimas) ir kt. Ieškovė patvirtino, kad sąskaitos už nupirktas prekes/paslaugas buvo iškabintos skelbimų lentoje. Atsakovas nesigynė, kad ieškovės nurodytų paslaugų, darbų ar priemonių negavo, jomis nesinaudojo. Atsakovas taip pat formaliai nurodė, jog ieškovės nupirkta žoliapjovė naudojama ir kitų teritorijų priežiūrai;
22.12. ieškovė su AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ 2018 m. gegužės 31 d. sudarė Mokamųjų pranešimų už suteiktas komunalines paslaugas spausdinimo sutartį Nr. 88 dėl mokamųjų pranešimų už suteiktas komunalines paslaugas spausdinimo ant specialaus popieriaus „vokavimas be voko“, sutardama 0,06 ct plius PVM dydžio mokestį, t. y. 0,08 ct. už voką Be to, bylos duomenimis, 2019 m. gruodžio 6 d. vykusiame 576-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo savininkų susirinkime buvo vienbalsiai pritarta 0,08 ct dydžio mokesčiui už mokamuosius pranešimus. Taigi atsakovui pagrįstai yra paskaičiuotas 0,08 ct/mėn. mokestis už mokestinį pranešimą;
22.13. 2013 m. gruodžio 5 d. 576-osios DNSB įgaliotinio – rinkiminio protokolo 8 punktu buvo priimtas sprendimas dėl 0,04 proc. dydžio delspinigių skolininkams, kurie laiku nemoka Bendrijai mokesčių, skaičiavimo. 2017 m. gegužės 24 d. 576-osios DNSB - įgaliotinių ataskaitinio - rinkiminio susirinkimo protokolo 4 punktu taip pat buvo nutarta, kad laiku nesumokėję mokesčių, gyventojai mokės 0,04 proc. skolos dydžio delspinigius. Minėti protokolai yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl pagrįstai iš atsakovo priteista ieškovės naudai 0,02 proc. delspinigių;
22.14. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas draudimas naudoti bendrijos lėšas ginčams kylantiems tarp valdymo organų bei bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų. Kilęs ginčas nėra priskirtinas ginčui dėl bendrijos valdymo klausimų ir tuo labiau ginčas nėra tarp bendrijos valdymo organo ir atsakovo kaip nario. Todėl apelianto argumentai, jog ieškovė negali naudoti lėšų bylinėjimosi išlaidoms, nepagrįsti;
22.15. apeliantas nėra ieškovas byloje, todėl nėra pagrindo laikyti, kad jis pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio.
k o n s t a t u o ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
25. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
26. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta priteisti iš atsakovo skolą už Bendrijos suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Byloje ginčo nekyla, jog ieškovė 576-oji daugiabučių namų savininkų bendrija pagal 2014 m. sausio 17 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų Bendrijos įstatų 6 punktą, valdo, naudoja bei prižiūri bendrosios dalinės nuosavybės objektus, tarp kurių ir daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ginčo nekyla ir dėl to, jog atsakovui V. Z. nuosavybės teise priklauso butas, esantis ieškovės administruojamame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1284,85 Eur skolą už per laikotarpį nuo 2017 metų rugpjūčio mėn. iki 2019 metų spalio mėn. (imtinai) suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sudaro 1284,85 Eur.
28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimu konstatavo, jog atsakovas nevykdė savo kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčio pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas, todėl atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą ir jų pagrindu įvertinęs ieškovės paskaičiuotas sumas, ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, remdamasis tuo, jog nėra ieškovei skolingas, ieškovės reikalavimas nepagrįstas, prašomą priteisti skolą sudarantys paskaičiavimai neparemti byloje esančiais įrodymais, o jis neturi pareigos mokėti mokesčių, dėl kurių nėra įstatymo nustatyta tvarka priimtų Bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimų.
29. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo turimai daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
30. Bendraturčių teisės ir pareigos, susijusios su bendrąja daline nuosavybe, grindžiamos proporcingumo principu. Įstatymo nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).
31. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Buto savininko, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
32. Apeliantas nurodo, kad pareigos apmokėti turto išlaikymui bendras išlaidas neginčija, tačiau nesutinka su tuo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, kuriais ieškovė grindžia skolos reikalavimą, laiko, jog apeliantas nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakė proporcingai savo daliai apmokėti ieškovės paskaičiuotas išlaidas. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas labai išsamiai sprendime aptarė kiekvieną ieškovės paskaičiuotą sumą už atitinkamas išlaidas, įvertino, ar yra išlaidas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, juos aptarė, paneigdamas atsakovo argumentus. Nors apeliantas ir ginčija sprendime padarytas išvadas, nėra pagrindo pritarti apelianto teiginiams žemiau nurodytais argumentais.
33. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas nepritaria apelianto argumentams, jog priimdamas sprendimą apylinkės teismas nepagrįstai, perimdamas ieškovės pareigas atliko ieškovės prašomos priteisti skolos perskaičiavimą. Apelianto teigimu, šioje byloje teismui nesuteiktas aktyvus vaidmuo, todėl ieškovės reikalavimas apskritai turėjo būti atmestas.
34. Teismas turi būti aktyvus tik tam tikrose bylose (pvz., šeimos, darbo, dėl antstolio veiksmų). Aktyvus teismo vaidmuo pasireiškia teismo teise rinkti ex officio įrodymus, nepažeidžiant šalių rungimosi principo civiliniame procese (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad teismas ėmėsi tokio aktyvaus vaidmens nagrinėjamos bylos procese. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas atskiras sumas atliko tik aritmetinio pobūdžio veiksmus, tačiau juos atlikdamas rėmėsi jau byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. buhalterinėmis lentelėmis, delspinigių paskaičiavimais, paslaugų teikėjų pranešimais, sąskaitomis už pirktas prekes ar paslaugas ir kt. Teismas savo inciatyva nerinko šių įrodymų, juos teikė ieškovė tikslu pagrįsti ieškinio reikalavimą. Aritmetinio pobūdžio veiksmai atliekami siekiant teisingo civilinės bylos išnagrinėjimo, eliminuojant padarytus klaidingus skaičiavimus, tačiau tai nelaikytina nei aktyviu teismo vaidmeniu, nei šalių rungimosi principo pažeidimu, kaip kad bando įrodyti apeliantas. Taigi laikytina, jog apeliantas nepagrindė įrodinėjamo šalių rungimosi principo pažeidimo.
35. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais 2014 m. rugsėjo 30 d. pateiktais Registrų centro dokumentais, nustatė, kad namo naudingas plotas yra 2563,10 kv. m. ir laikė, jog pagrįstai imant šio dydžio naudingąjį plotą, buvo skaičiuojami atsakovui mokesčiai. Apeliantas nesutiko (šios pozicijos laikėsi ir apeliacinės instancijos teisme), nurodydamas, jog naudingasis plotas turėtų būti 2562,71 kv. m. Atsakydamas į šį argumentą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad susidariusi 0,39 kv. m. naudingojo ploto paklaida nedaro įtakos ieškovės atliktiems apskaičiavimams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti tokiam apylinkės teismo argumentui. Atsakydamas į apelianto argumentus, kuriais skiriama daug dėmesio minėtai paklaidai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai viso namo naudingasis plotas ir iš tiesų, jis lemiamos reikšmės paskaičiavimams neturi. Kita vertus, apeliantas, įrodinėdamas neteisingus paskaičiavimus, nepateikė savo skaičiavimų, pagrindžiančių aplinkybę, jog naudingojo ploto paklaida turi esminę reikšmę galutinių paskaičiavimų dydžiui.
36. CK 4.82 straipsnio 7 dalis reglamentuoja, jog buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kaip jau buvo minėta, nustatydamas namo naudingąjį plotą teismas rėmėsi byloje pateiktais Registrų centro dokumentais, todėl apelianto argumentai, jog nesiremta realiu naudinguoju namo plotu, kadangi nepridėti garažų plotai, atmestini kaip nepagrįsti. Iš apelianto argumentų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose matyti, jog apeliantas kiekvieną kartą nurodo skirtingą namo plotą, kuriuo, apelianto teigimu, turi būti remiamasi apskaičiuojant tenkančias mokėti išlaidas (pvz. apeliacinės instancijos teisme nurodytas 2744,12 kv.m. naudingasis plotas, tuo tarpu apylinkės teisme - 3109,46 kv. m. bendrasis plotas). Pažymėtina, kad priešingai nei bando įrodyti apeliantas, teisinį reglamentavimą apskaičiuojant išlaidas atitinka būtent Registrų centre įregistruoti duomenys apie namo naudingąjį plotą. Nors apeliantas nurodo, kad ir garažų savininkams tenka pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, šis argumentas neturi nagrinėjamu atveju teisinės reikšmės, kadangi ginčo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas, kuris šiuo atveju yra apibrėžiamas reikalavimui atsakovui. Taigi apelianto pasvarstymai, susiję su tuo, kaip turėtų būti skaičiuojamas naudingasis namo plotas, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti, laikant, jog teismas skundžiamame sprendime rėmėsi teisingais duomenimis.
37. Apeliantas nesutikimą su priteista 92,11 Eur suma už namo suvartotą elektrą bendrosioms reikmėms grindžia įrodymų stoka. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog minėtai sumai pagrįsti byloje nepateikti įrodymai. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, apylinkės teismas, spręsdamas dėl įsiskolinimo už namo suvartotą elektrą bendroms reikmėms, rėmėsi 2020 m. vasario 6 d. UAB „Ignitis“ raštu ir suvartotos elektros energijos ataskaita, skolos susidarymo laikotarpiu. Pritartina apylinkės teismui, kad nėra pagrindo abejoti šiais dokumentais. Nors apeliantas, ginčydamas teismo argumentus, nurodo abejojantis tokių duomenų teisingumu bei tuo, ar tokius duomenis pateikė UAB „Ignitis“, apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus laiko subjektyvaus pobūdžio pasvarstymais, kurie nepagrįsti jokiais absoliučiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas perskaičiuodamas ieškovės prašomą priteisti sumą atliko aritmetinius skaičiavimus ir, nustatęs klaidą, ją ištaisė, sumažindamas ieškovės paskaičiuotą sumą. Taigi laikytina, jog atsakovas nepagrįstai ginčija jam tenkančią mokėti namo suvartotos elektros bendroms reikmėms sumą.
38. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime, mokestis už privalomas kaupiamąsias lėšas skaičiuojamas CK 4.82 straipsnio 4 dalies pagrindu, įtvirtinančiu, jog butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus; šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Privalomai kaupiamų lėšų dydis yra nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu. Atsakovo, kaip buto savininko, pareiga mokėti privalomas kaupiamąsias lėšas, priklausomai nuo buto ploto, yra imperatyvi. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su nustatytu kaupiamojo mokesčio namo eksploatacijai dydžiu, nurodydamas, jog teismas neatkreipė dėmesio ė neteisingą tarifą. Iš tiesų 2012 m. spalio 24 d. vykusiame 576-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinių susirinkime buvo nustatytas 0,05 ct/m2. Tačiau byloje pateiktas ir 2013 m. gruodžio 5 d. 576-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) namo įgaliotinių ataskaitinis - rinkiminis susirinkimas, kurio 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta ginčo namui taikyti 0,05 Lt/m2 (kas sudaro 0,015 eurocentų/m2) kaupiamąjį tarifą. Taigi nesant kitų argumentų, kurie paneigtų pagrįstai apskaičiuotą atsakovo mokėtiną kaupiamųjų įmokų sumą, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog ir šioje dalyje pagrįstai priteista iš atsakovo 58,59 Eur skola už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.
39. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, jog neteisingai vertintas administravimo mokestis, kadangi jo dydis buvo nustatytas ne 0,45 ct/m2, o 0,45 Lt m2 (t. y. 0,13 eurocentų/m2). Byloje pateiktame 2013 m. gruodžio 5 d. 576-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini)namo įgaliotinių ataskaitinio - rinkiminio susirinkimo protokole 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta taikyti 0,45 Lt m2 (t. y. 0,13 eurocentų/m2) administravimo mokestį, todėl apelianto argumentai, jog buvo taikomas gerokai didesnis administravimo mokesčio tarifas, atmestini kaip nepagrįsti, laikant, kad ir šis mokestis apskaičiuotas teisingai.
40. Apeliantas nepaneigė ir teisingų bei pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su mokesčiu už pavaduojančios valytojos darbą. Teismas nustatė, jog su pavaduojančia valytoja sudaryta 2019 m. birželio 3 d. darbo sutartis, pagal kurią Bendrija 2019 m. birželio mėn. pavaduojančiai valytojai L. L. mokės 528,60 Eur darbo užmokestį. Apeliantas neneigė ir neįrodinėjo, kad tokios paslaugos nebuvo teiktos. Taigi apelianto argumentai, kaip turėtų būti skaičiuojama už valytojos darbą, atmestini kaip subjektyvaus pobūdžio pasvarstymai.
41. Apeliaciniu skundu nepagrįstai ginčijama ir skola už šildymo sistemos aptarnavimą (priežiūrą). Priešingai nei įrodinėja apeliantas, sprendžiant dėl susidariusios skolos už šildymo sistemos aptarnavimą aptartas tokio skaičiavimo teisinis pagrindas, remtasi ieškovės buhalterės paskaičiavimais ir padaryta išvada, jog ieškovė pagrįstai apskaičiavo atsakovo mokėtiną sumą už šildymo sistemos aptarnavimą. Nors apeliantas nurodo, kad teismas rėmėsi pačios ieškovės nustatytu tarifu, tačiau nėra pagrindo pritarti tokiam argumentui. Kaip jau minėta, teismas nustatė, jog tokios išlaidos priskirtinos prie išlaidų statiniui išlaikyti ir išsaugoti, o buvo skaičiuotas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1319 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“. Taigi apeliantas ir apeliacinio skundo argumentais nepaneigė teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų.
42. Pasisakydamas dėl ieškovės argumentų, kuriais ginčijamas mokestis už šiukšlių tvarkymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mokestis gyventojams (taip pat ir atsakovui) apskaičiuotas pagal UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“ išrašytas sąskaitas, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., kuriose atsispindi faktinės Bendrijos išlaidos šiukšlių išvežimui ir konteinerių nuomai. Taigi priešingai nei bando įrodyti apeliantas, mokestis pagrįstas byloje pateiktais faktiniais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Šiukšlių šalinimu užtikrinami higienos reikalavimai, tai atlieka specialios paskirties įmonės, gyventojai privalo dengti faktiškai daugiabučio namo gyventojų patirtas šiukšlių išvežimo išlaidas, todėl nuo tokios pareigos nėra atleidžiama net ir tuo atveju, jeigu nėra Bendrijos narių ar įgaliotinių sprendimo. Apeliantas nepaneigė savo pareigos mokėti už šiukšlių išvežimą, todėl privalo mokėti šiukšlių išvežimo mokestį, kurio paskaičiavimą skolos susidarymo laikotarpiu teismas išsamiais argumentais pripažino teisingu.
43. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti ieškovei, jog detaliais paaiškinimais ir paskaičiavimais pagrįstas ir mokestis „už priežiūrą“, kurį, kaip matyti, sudaro smulkūs remonto darbai, priemonės, darbo įrankiai, teritorijos priežiūra. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 63 punkte labai išsamiai aptarė kiekvieną mokesčio už priežiūrą sudedamąją dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai ir papildomų argumentų nenurodo. Apeliantas neįrodinėjo, kad ieškovės paslaugos ar darbai nebuvo atlikti, kad tokie darbai ar paslaugos apskritai buvo nereikalingi, todėl laikytina, jog atsakovas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais bando paneigti ieškovės paskaičiuotą mokestį už priežiūrą, juolab kad, kaip nurodė ieškovė, sąskaitos buvo iškabintos skelbimų lentoje, tokiu būdu informuojant gyventojus apie patirtas išlaidas.
44. Laikytina, jog apylinkės teismas pagrįstai sprendė ir dėl mokesčio už mokomuosius pranešimus priteisimo, pripažindamas, jog toks mokestis turi faktinį pagrindimą, kuris pateiktas byloje – su AB „Informacinio verslo paslaugų įmonė“ sudaryta 2018 m. gegužės 31 d. Mokamųjų pranešimų už suteiktas komunalines paslaugas spausdinimo sutartimi Nr. 88 dėl mokamųjų pranešimų už suteiktas komunalines paslaugas spausdinimo ant specialaus popieriaus „vokavimas be voko“, pagal kurią nustatytas 0,08 ct tarifas. Taigi apeliantas nepagrindė ir šio mokesčio nepagrįstumo, o jo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.
45. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas nesutinka ir su paskaičiuotų delspinigių dydžiu bei jų skaičiavimu. Pažymėtina, kad skaičiuoti delspinigius nutarta 2013 m. gruodžio 5 d. 576-osios DNSB įgaliotinio – rinkiminio protokolo 8 punktu ir 2017 m. gegužės 24 d. 576-osios DNSB -įgaliotinių ataskaitinio – rinkiminio susirinkimo protokolo 4 punktu, numatant 0,04 proc. delspinigių dydį laiku nesumokant mokesčių. Taigi delspinigių skaičiavimas pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Kaip matyti iš delspinigių paskaičiavimo lentelės, atsakovui skaičiuojami 0,02 proc. delspinigiai, taigi, jie yra dvigubai mažesni už nuspręstą taikyti tarifą. Minėtą aplinkybę pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas bei nurodė ieškovė. Apeliaciniame skunde apeliantas pateikia savo skaičiavimą, tačiau matyti, kad pateikiamas delspinigių paskaičiavimas vienai dienai, kai tuo tarpu delspinigiai skaičiuojami už šešių mėnesių laikotarpį. Taigi apelianto skaičiavimai nėra teisingi, todėl jais vadovautis nėra pagrindo. Laikytina, kad ir šioje dalyje pagrįstai apeliacinės instancijos teismas sprendė priteisti iš atsakovo delspinigius.
46. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, jog ieškovei draudžiama naudoti savo lėšas teisminiams ginčams prieš savo bendrijos narius. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas tokį draudimą grindžia teisiniu reglamentavimu. Tačiau Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas naudoti bendrijos lėšas ginčams kylantiems tarp valdymo organų bei bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų. Gi nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp Bendrijos ir jos nario, taigi, skiriasi ginčo šalių subjektai. Nenustatyta, kad toks draudimas įtvirtintas ir Bendrijos įstatuose. Todėl ir šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
47. Taigi apibendrinant išdėstytą laikytina, jog priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovui, pateikė savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, nurodė kokiu pagrindu ir kaip skaičiavo mokesčius. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir šalių paaiškinimus išsamiai išanalizavo ieškovės reikalavimą sudarančius mokesčius ir kitas rinkliavas už bendro naudojimo objektų administravimą, dėl kiekvieno jų pasisakydamas. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, nepagrindė, kad jos padarytos neteisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes. Tai, jog teismas padarė priešingas išvadas nei apeliantas įrodinėjo, nesudaro pagrindo laikyti, jog padarytos išvados nepagrįstos. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai byloje aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimą, administravimą, išlaikymą ir atnaujinimą, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, nėra pagrindo pakeisti ir pirmosios instancijos teismo paskirstytas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
48. Apeliantas nepagrįstai nagrinėjamu atveju remiasi atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo institutu, įrodinėdamas, kad esant ieškovei atleistai nuo žyminio mokesčio, jis taip pat nuo jo yra atleistas ir dėl to neturėtų būti priteisiamas žyminis mokestis.
49. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas atleidžia bendrijas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne visose bylose, o tik tose, kuriose reikalavimai yra susiję su bendrijos veikla (žr. pvz.Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-318-661/2022).
50. Nors Bendrija yra atleista nuo žyminio mokesčio, tačiau tai nereiškia, jog nuo žyminio mokesčio atleistas atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo žyminį mokestį valstybės naudai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 302 straipsnis).
52. Ieškovė pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1100 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (pateikta 2023 m. vasario 6 d. sąskaita už suteiktas paslaugas ir mokėjimo dokumentas).
53. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20). Atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo metu užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 1799 Eur x 1,3 koeficiento už atsiliepimą į apeliacinį skundą = 2338,70 Eur. Taigi prašoma priteisti 1100 Eur suma neviršija maksimalios Rekomendacijose nurodomos sumos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingos, atsižvelgiant į civilinės bylos sudėtingumą, procesinio dokumento turinį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl jos priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai pilna apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
54. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
netenkinti apelianto (atsakovo) apeliacinio skundo.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti ieškovei 576-ajai Daugiabučių namų savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 125237549, iš atsakovo V. Z. 1100 Eur (vieną tūkstantį šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Loreta Bujokaitė