Civilinė byla Nr. e2A-255-803/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05239-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.4;
(S)
2.4.2.12.2; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Andriaus Veriko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Vilkpėdės šilas“ dėl savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Unikals“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovę organizuoti UAB „Akirema“ parengto pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto techninio darbo projekto patikslinimą (papildymą) taip, kad jis atitiktų Statybos techninio reglamento (STR) 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 168, 192, 213, 257 punktų, Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 7 punkto reikalavimus dėl gyvenamųjų pastatų (patalpų) vėdinimo, kondicionavimo, natūralaus apšvietimo; 2) uždrausti atsakovei tiesiogiai ar per jos pasitelktus trečiuosius asmenis, tame tarpe rangovę UAB „Unikals“, demontuoti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogo dalyje esančius: švieslangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių.
2. Ieškovas nurodė, kad yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), savininkas. Butą ieškovas įsigijo pagal 2009 m. lapkričio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „Keras ratu“ (toliau – pardavėjas). Butas yra daugiabučio namo penktame aukšte iš penkių (mansardoje ir antresolėje). Įsigijus butą, paaiškėjo, kad jis yra su tam tikrais esminiais defektais ir jo naudoti nebuvo įmanoma. Tuo metu atsakovė – daugiabučių namų savininkų bendrija – nebuvo įsteigta, todėl pardavėjas su daugiabučio namo statytoja UAB „Firma VITI“ (toliau – statytojas) 2009 m. lapkričio 18 d. pasirašė defektų sąrašą. Ištaisius defektus, 2009 m. gruodžio 30 d. statytojas su ieškovu pasirašė atliktų defektų darbų perdavimo–priėmimo aktą, patvirtinantį, kad defektai yra pašalinti, pakeista stogo danga, įrengtas mažas švieslangis, bute tiesiai į stogą sumontuoti tualetų ir dušų ventiliaciniai kaminėliai. Papildomai 2009 m. gruodžio 30 d. UAB „Rusvila“ ant namo atraminės sienos, stogo dalyje virš buto, sumontavo kondicionierių, kuris turi šias funkcijas: šildymą, šaldymą, vėdinimą.
3. Butų ir kitų patalpų savininkų adresu (duomenys neskelbtini), pakartotiniame 2019 m. kovo 6 d. susirikinime buvo pritarta UAB „Unikals“ pasiūlymui parengti pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), stogo paprastojo remonto techninį darbo projektą už 10 164 Eur. UAB „Unikals“ užsakymu UAB „Akirema“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. parengė pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), techninį darbo projektą (toliau – projektas), kuriame numatyti stogo remonto darbai. Butų ir kitų patalpų savininkų 2020 m. birželio 22 d. pakartotiniame susirinkime buvo pritarta UAB „Unikals“ stogo remonto darbų pasiūlymui pastatų adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus atlikti už 641 885,90 Eur. Šiuo sprendimu nebuvo nuspręsta remontuoti stogo dalies virš ieškovo buto. Stogo dalį virš ieškovo buto nusprendė remontuoti atsakovės valdyba savo 2021 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, be gyventojų pritarimo, t. y. neteisėtai.
4. Ieškovas prašė atsakovės patikslinti projektą, kad į jį būtų įtraukti atitinkami stogo pakeitimai virš buto. Tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti, nurodydama, kad stogo remonto darbai virš buto bus atliekami 2022 m. II arba III ketvirtį, taip pat kad statytojas galimai neatliko bei negalėjo atlikti stogo projekto pakeitimų, kiek tai susiję su butu ir virš jo esančia stogo dalimi. Taigi susiklostė situacija, kai statytojui atlikus tam tikrus defektų šalinimo darbus bute, tame tarpe įrengiant stoglangį bei sumontuojant ventiliacinius kaminėlius, o UAB „Rusvila“ įrengiant kondicionierių, atsakovė atsisako tikslinti stogo remonto projektą, taip pat atsisako užtikrinti, kad virš buto bus išsaugoti statytojo ir UAB „Rusvila“ 2009 m. atlikti darbai.
5. Panaikinus sanitarinių mazgų vėdinimo kaminėlius, kondicionierių ir švieslangį, butas taptų avarinės būklės ir kenksmingas sveikatai, nes jame būtų neįmanoma gyventi dėl nevėdinamų tualetų ir dušų. Vasaros metu dėl didelių karščio nekondicionuojamose palėpės patalpose, reikalavimų neatitinkančio natūralaus apšvietimo, būtų prarasta galimybė pigiai šildyti butą kondicionieriumi nuo ieškovo turimos nutolusios saulės elektrinės. Tęsiant stogo remonto darbus, bus pažeistos ieškovo, kaip buto savininko, teisės ir teisėti interesai, pažeisti teisės aktų reikalavimai bei padaryti nuostoliai. Dėl to atsakovė įpareigotina patikslinti projektą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus dėl gyvenamųjų pastatų vėdinimo, kondicionavimo, šildymo, natūralaus apšvietimo. Pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį atsakovei turi būti uždrausta demontuoti buto švieslangį, vėdinimo kaminėlius bei kondicionierių.
6. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų ir neįrodė, kad UAB „Akirema“ parengtas projektas neatitinka statybos techninio reglamento ir higienos normų. Ieškovo nurodomi buto pakeitimai (švieslangio, ventiliacijos kaminėlių, kondicionieriaus įrengimas) atlikti neteisėtai, nesilaikant teisės aktų numatytų reikalavimų, ir yra savavališka statyba. Iš neteisėtų veiksmų teisės nekyla (ex injuria jus non oritur), todėl į šiuos neteisėtus pakeitimus negali būti atsižvelgta, atliekant namo stogo remonto darbus. Atsakovei negali būti uždrausta atlikti darbus, kuriems pritarė namo bendrasavininkai, kurių metu bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad turi regos sutrikimų. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad būtent stoglangis jo bute užtikrina labai gerą natūralų apšvietimą.
7. Ieškovo pateiktame 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąraše nenurodyti jokie insoliacijos trūkumai, nenumatyta būtinybė įrengti švieslangį (stoglangį), o 2009 m. gruodžio 30 d. atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo akte nurodoma, kad švieslangis įrengtas ieškovo pageidavimu. Defektų sąraše nurodyta, kad bute neįrengta ventiliacija. Tačiau pagal gyvenamojo namo statybos projekto sprendinius ieškovo bute vėdinimo sistema buvo suprojektuota tokia pati, kaip ir kituose šio namo butuose. Pagal 2009 m. gruodžio 30 d. kondicionieriaus montavimo darbų perdavimo– priėmimo aktą ir sąskaitą kondicionierių įsirengė pats ieškovas, o ne statytojas. Ieškovo šiuo metu naudojamo kondicionieriaus pagaminimo data yra 2012 m. Statant namą, bute nebuvo numatytas (suprojektuotas) švieslangis, o buvo suprojektuoti langai visuose buto kambariuose, taip pat, kaip ir kituose namo butuose. Taip pat buvo suprojektuota natūralios traukos vėdinimo sistema, numatant vėdinimo kanalus. Analogiški vėdinimo sprendiniai numatyti ir kituose namo butuose.
8. Namo statybos projekto dokumentų pagrindu buvo išduotas statybos leidimas Nr.GN/1352/05-1387, kuris patvirtina, kad statybos projekto sprendiniai atitiko privalomuosius normatyvinius reikalavimus ir parametrus. Namas buvo pripažintas tinkamu naudoti 2009 m. balandžio 2 d. (pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Todėl teigiant, kad yra tam tikrų projektavimo ar statybos trūkumų, ar kad tam tikri statinio projekto sprendiniai buvo neįgyvendinti, būtina pateikti įrodymus, paneigiančius statybos leidimo ar statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto duotus patvirtinimus. Pagal vieningą teismų praktiką statybos defektų faktą įrodinėja teigiantysis, jog jie yra. Ventiliacijos kaminėlius, kondicionierių ir stoglangį ieškovas įsirengė ne šalindamas namo insoliacijos ar vėdinimo sistemos defektus, o kaip buto pagerinimus. Tačiau tam ieškovas turėjo laikytis teisės aktuose numatytos tvarkos.
9. Bendraturčių susirinkimuose priimti sprendimai pritarti remonto projektui, kuriame numatytas ir ieškovo neteisėtai įrengtų stoglangio, vėdinimo kaminėlių bei sumontuoto kondicionieriaus išorinio bloko pašalinimas. Remonto projekte negalėjo būti numatyta išsaugoti ieškovo įrengtus stoglangį, vėdinimo kaminėlį, kondicionieriaus išorinį bloką, nes remonto projektas buvo rengiamas pagal gyvenamojo namo statybos projekto sprendinius, nenumatančius konstrukcijų, kurios ieškovo buvo įrengtos savavališkai (neteisėtai). Dėl to ieškovo reikalavimo uždrausti demontuoti jo buto švieslangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių tenkinimas reikštų draudimą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir vertimą namo remonto metu nesilaikyti privalomų statinio statybos projekto sprendinių.
10. Trečiasis asmuo UAB „Unikals“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jam buvo pavestas gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), stogų konstrukcijų remontas. Namų stogų dangos keitimo (paprastojo remonto) techninis darbo projektas PRA-2019/06/26 parengtas pagal šių gyvenamųjų namų statybos projekto sprendinius. Namų statybos projekte nenumatytas stoglangis ieškovo bute, nenumatytas kondicionierių išorinių blokų ir ventiliacijos kaminėlių stoge įrengimas. Statybos projektas buvo patikrintas ir patvirtintas, išduodant statybos leidimą gyvenamųjų namų statybai. Projekto sprendinių įgyvendinimas patvirtintas, pripažįstant namus tinkamais naudoti. Nesant tokių konstrukcijų stoge pagal statybos projekto sprendinius, taip pat įstatymų numatyta tvarka negavus naujų leidimų tokių konstrukcijų įrengimui, tokios konstrukcijos (stoglangis, kondicionierių išorinis blokas ir ventiliacijos kaminėliai) negalėjo būti numatytos ir stogų remonto projekte. Duomenų, kad reikėtų keisti insoliacijos sprendinius ir namo patalpų vėdinimą, nebuvo pateikta.
11. Išvadą teikiantį institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė teismui išvadą, kad atlikti darbai (lango įrengimo) 2009 m. buvo priskirtini statinio rekonstravimui, o inžinerinių sistemų įrengimas – kapitaliniam remontui, kuriems buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu nurodyti darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, keičiant statinio išvaizdą, kuriems privaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą. Keičiant projektą šie pakitimai būtų traktuojami kaip neesminiai statinio projekto sprendiniai, dėl kurių nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento, užtektų parengti naujos laidos statinio projektą. Stogo konstrukcijos priskirtinos bendro naudojimo konstrukcijoms, dėl kurių keitimo turėtų pasisakyti visi pastato bendraturčiai. Inspekcija vykdo statinių statybos valstybinę priežiūrą iki statybos pabaigos, t. y. iki dienos, kai statinio (jo dalies) statyba užbaigiama. Teisės aktai nesuteikia įgaliojimų Inspekcijai vykdyti statybos valstybinės priežiūros nustatyta tvarka užbaigtuose ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose naudojamuose statiniuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ iš ieškovo R. M. 2 359,50 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Priteisė trečiajam asmeniui UAB „Unikals“ iš ieškovo R. M. 200 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Priteisė iš ieškovo R. M. į valstybės biudžetą 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
13. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl galimai buto savininko teisių pažeidimo bei reikalavimo pašalinti teisės pažeidimus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas iš esmės tik abstrakčiai teigia, jog jo teisės galimai bus (yra) pažeistos. Ieškovas savo reikalavimams pagrįsti pateikė su statytoju 2009 m. lapkričio 18 d. pasirašytą defektų sąrašą. Minėtame akte jokie insoliacijos trūkumai nenustatyti, kaip ir nenustatyta būtinybė įrengti švieslangį (stoglangį), 2009 m. gruodžio 30 d. atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo akte nurodoma, kad švieslangis (stoglangis) įrengtas savininko (ieškovo) pageidavimu. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad švieslangis (stoglangis) buvo įrengtas turint atsakovės pritarimą ir (ar) stogo bendrasavininkų sutikimą.
14. Išvadą teikianti institucija pažymėjo, kad atsižvelgiant į inžinierinių sistemų ir lango įrengimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, inžinerinių sistemų įrengimas 2009 m. priskirtinas kapitalinio remonto darbams, o lango įrengimas – statinio rekonstrukcijai. Dėl to minėtiems statybos darbams – lango ir inžinierinių sistemų įrengimui – turėjo būti gautas statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcija darė išvadą, kad atlikti darbai (lango įrengimo) 2009 m. buvo priskirtini statinio rekonstravimui, o inžinerinių sistemų įrengimas – kapitaliniam remontui, kuriems buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, nurodyti darbai priskirtini paprastojo remonto darbams, keičiant statinio išvaizdą, kuriems privaloma turėti statybą leidžiantį dokumentą. Keičiant projektą, šie pakeitimai būtų traktuojami kaip neesminiai statinio projekto sprendiniai, dėl kurių nereikia gauti naujo statybą leidžiančio dokumento, užtektų parengti naujos laidos statinio projektą. Stogo konstrukcijos priskirtinos bendro naudojimo konstrukcijoms, dėl kurių keitimo turėtų pasisakyti visi pastato bendraturčiai.
15. Byloje įrodymų, kad ieškovas turėjo statybą leidžiančius dokumentus langui ir kondicionieriui įsirengti ir (ar) kreipėsi dėl projekto pakeitimo, nėra. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė kitokio nei namo projekte numatyto vėdinimo, kondicionavimo, šildymo, natūralaus apšvietimo įrengimo teisėtumo. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, o tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenamojo namo statybos projekto sprendiniai, užtikrinantys ieškovo buto vėdinimą, nebuvo įgyvendinti. 2009 m. gruodžio 30 d. kondicionieriaus montavimo darbų perdavimo–priėmimo aktas ir sąskaita faktūra patvirtina, kad kondicionierius įrengtas paties ieškovo, o ne statytojo. Ši aplinkybė patvirtina, kad kondicionierius buvo įrengtas paties ieškovo noru.
16. Atsakovės pateiktame brėžinyje „Stogo planas“ virš ieškovo buto stoglangis nėra numatytas. Pagal brėžinį „Išilginis pjūvis“ – ieškovo butas turi vitrininius langus 6 aukšte, langus 7 aukšte, kaip ir kiti namo butai. Brėžinyje „Mansardinis aukštas“ (6-jo aukšto) – suprojektuoti ventiliaciniai kanalai projektuojamoje buto virtuvės ir sanitarinio mazgo vietoje), t. y. suprojektuota natūralios traukos vėdinimo sistema (vėdinimo kanalai). Brėžinyje „Antresolės“ (7-jo aukšto) – ieškovo bute yra suprojektuoti ventiliaciniai kanalai ir 7-jo aukšto patalpoje. Brėžiniuose „Natūralios traukos kanalų principinės schemos“ numatyta natūralios traukos vėdinimo sistema (vėdinimo kanalai), visų namo aukštų patalpų, numatant vėdinimo kanalus. Ieškovas gerino savo gyvenimo sąlygas, nesilaikydamas įstatymų numatytų reikalavimų (neturėdamas leidimų). Dėl to pagal bendrąjį teisės principą, pagal kurį iš neteisėtų veiksmų teisės nekyla (lot. ex injuria jus non oritur), ieškovo kaip buto savininko teisės ir interesai negali būti ginami, nes ieškovas tokios teisės neįgijo.
17. Pagal namo statybos projekto dokumentus 2008 m. liepos 9 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr.GN/1352/05-1387. Tai reiškia, kad statybos leidimo išdavimo procese statybos projekto sprendiniai buvo patikrinti kompetentingos institucijos savivaldybės nuolatinės statybos komisijos (2003 m. spalio 16 d. redakcijos Statybos įstatymo 23 straipsnio 6, 9 dalys, 2004 m. gruodžio 6 d. redakcijos STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 16 punktas). Dėl to statybos leidimo išdavimas patvirtina, kad statybos projekto sprendiniai atitiko privalomuosius normatyvinius reikalavimus ir parametrus. Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. balandžio 2 d. aktu namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Byloje duomenų, kad minėti kompetentingų valstybės institucijų priimti administraciniai aktai (statybos leidimas ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas) būtų nuginčyti arba pripažinti negaliojančiais, nėra. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad egzistavo tam tikri esminiai defektai arba trūkumai, kurie turėjo būti šalinami. Teismas dėl rangovo atsakomybės už darbų kokybę nepasisakė, nes tai nėra šios bylos dalykas.
18. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai detaliau išvardinti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBĮ) 2 straipsnyje. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Dėl to gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) bendraturčių susirinkimuose priimti sprendimai pritarti remonto projektui yra teisėti (nenuginčyti).
19. Ieškovo argumentai, kad jo bute panaikinus sanitarinių mazgų vėdinimo kaminėlius kondicionierių ir švieslangį (stoglangį), butas taptų avarinės būklės ir kenksmingas sveikatai, yra tik jo subjektyvi nuomonė, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, byloje nepateikta. Ieškovas iš esmės tik abstrakčiai cituoja Statybos techninių reglamentų nuostatas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo bute nėra įgyvendinti statybos projekte numatyti vėdinimo, apšvietimo sprendiniai, ar kad šie sprendiniai yra netinkami. Ieškovas tik aptaria Statybos techninių reglamentų nuostatas bei Lietuvos higienos normas dėl butų mikroklimato, tačiau į bylą nepateikė įrodymų, kokie šiuo metu jo bute yra mikroklimato rodmenys, kodėl statybos sprendiniai pažeis jo interesus. Kadangi statybos leidimas ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nėra nuginčyti arba pripažinti negaliojančiais, todėl ir šie ieškovo argumentai yra atmestini.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
20. Ieškovas R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Teismas netinkamai aiškino CK 4.98 straipsnio nuostatas. Pagal negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygas bei šalių įrodinėjimo dalyką ieškovui pakanka įrodyti, kad jis yra savininkas ir jo kaip savininko teisės yra pažeidžiamos, tuo tarpu atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus, o ieškovui nereikia įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Teismas konstatavo, kad ieškovas yra buto savininkas, tačiau netinkamai įvertino, jog ieškovo teisių pažeidimas yra neįrodytas.
20.2. Nagrinėjamoje byloje yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019 pateikti išaiškinimai, kad savininko teisė naudotis daiktu reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindo spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės, ir jos teismo turi būti ginamos, patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus. Savininko teisių pažeidimas (trukdymas naudoti daiktą) turi būti tokios aplinkybės ir (ar) veiksmai, kurie mažina naudojimosi daiktu naudą, daro žalą, didina išlaidas ar kitu būdu konkrečiai neigiamai paveikia savininko teises ar teisėtus interesus. Nagrinėjamoje byloje teismas nesigilino į ieškovo, kaip savininko, pažeistų teisių turinį.
20.3. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra buto stoglangio, vėdinimo kaminėlių bei kondicionieriaus savininkas. Ieškovas įrodė savo, kaip savininko, teisių pažeidimą, jeigu atsakovė ar jos pasitelkti rangovai demontuos minėtus įrengimus nuo stogo. Byloje esančiame 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąraše užfiksuota, kad buto laiptai mažai apšvieti, todėl šalia laiptinės įrengiamas stoglangis, vandens prabėgimas ant sienos dėl nesandaraus stogo mazgo, bute neįrengta ventiliacija. Šie defektai statytojo buvo ištaisyti ir ieškovui perduoti 2009 m. gruodžio 30 d. atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo aktu. Jokių kitų įrodymų, paneigiančių, kad šie defektai buvo ir statytojo buvo pašalinti, byloje nėra.
20.4. Teismas nepagrįstai suabsoliutino 2008 m. liepos 9 d. statybos leidimą ir 2009 m. balandžio 2 d. namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuose yra bendro pobūdžio informacija apie visą namą, o ne apie konkretų ieškovo butą. Dėl to šie dokumentai negali paneigti statytojo, pardavėjo ir ieškovo pripažintų ir raštu užfiksuotų faktų, kad butas buvo su defektais, kurie buvo ištaisyti, įrengiant švieslangį, vėdinimo kaminėlius bei kondicionierių. Dėl to atsakovei pašalinus defektų šalinimo sprendimus, t. y. stoglangį, vėdinimo kaminėlį, kondicionierių, butas liktų be įrengtos ventiliacijos, su neapšviestais laiptais ir be šildymo (vėdinimo) sistemos. Buto naudingosios savybės iš esmės pablogėtų, butas netgi neatitiktų teisės aktų reikalavimų ir būtų netinkamas gyventi.
20.5. Antstolio 2022 m. sausio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad pirmo (mansardos) ir antro aukšto (antresolės) vonios bei WC patalpos yra su įrengta ventiliacija, kurios kaminėliai sumontuoti ant namo stogo. Antstolis nenustatė šiose patalpose kitų ventiliacijos angų, nesusietų su kaminėliais stogo dalyje. Teismas neįvertino, kad tai didesnės įrodomosios galios oficialus rašytinis įrodymas, kuris nebuvo paneigtas kitais įrodymais. Teismas taip pat visiškai neįvertino byloje esančios specialistės V. Č. išvados apie atsakovės ketinamo įgyvendinti projekto neigiamas pasekmes ieškovo butui. Šios išvados 3 priedas patvirtina, kad jau suremontuotoje stogo dalyje yra eilė stoglangių, vėdinimo kaminėlių ir kondicionierių. Dėl to nėra aišku, kodėl vieni įrenginiai namuose yra paliekami, o ieškovo įrenginius nutarta pašalinti, t. y. kodėl ieškovas yra šiuo atveju diskriminuojamas.
20.6. Atsakovės ketinimas demontuoti ieškovui priklausantį ir jo butą aptarnaujantį turtą, neleistų ieškovui turtu naudotis pagal paskirtį. Buto rinkos vertė bei gyvenimo kokybė jame suprastėtų ir neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Demontavus švieslangį, į butą pateiktų mažiau šviesos. Ieškovo šeimos nariai turi rimtų regos sutrikimų. Demontavus kondicionierių, buto nebūtų galimybės šildyti žiemą bei šaldyti vasarą pigia elektra nuo ieškovui priklausančios nutolusios saulės elektrinės. Demontavus vėdinimo kaminėlius, bute kauptųsi nepageidaujami kvapai ir pelėsis. Tai nėra abstraktūs teiginiai, o logiškos, ekonomiškai nuostolingos ir sveikatai kenksmingos pasekmės, kurios atsirastų atsakovei atlikus planuojamus veiksmus, kuriuos atlikus atsinaujintų statytojo ir pardavėjo dar 2009 m. pripažinti defektai.
20.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo, kaip buto savininko, teisės nėra pažeistos, nes ieškovas tokios teisės savo netesėtais veiksmais net neįgijo. Ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes visus defektų šalinimo darbus atliko ne ieškovas, o statytojas. Kondicionierių, statytojui išvedus vėdinimo kanalus, sumontavo kitas rangovas. Už statybos tvarkos pažeidimus atsako teisės aktų nustatyta tvarka statytojas. Byloje nėra jokių institucijų sprendimų, kuriais būtų pripažintas neteisėtos ar savavališkos statybos faktas, dėl kurio būtų atsakingas ieškovas. Net jei įrengimai stoge būtų buvę įrengti nesilaikant visų statybas reglamentuojančių teisės aktų, pagal nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą tai neatimtų iš ieškovo teisės reikalauti uždrausti atsakovei nuo stogo pašalinti ieškovo turtą. Be to, jokio reikalavimo ieškovui dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ar dėl kitų bendrasavininkų teisių gynimo nėra ir nebuvo pareikšta. Taigi teismas peržengė ginčo ribas, nes sprendė ieškovo įrengimų sumontavimo teisėtumo klausimą.
20.8. Atsakovė, norėdama nuo stogo pašalinti ieškovui priklausančius įrengimus, turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu ir tik turėdama atitinkamą teismo sprendimą galėtų teisėtai demontuoti svetimą turtą. Tokio teismo sprendimo ar Inspekcijos privalomo įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarius nagrinėjamoje byloje nėra pateikta. Taigi atsakovė neįrodė, kad jos planuojami atlikti veiksmai būtų teisėti. Be to, byloje yra namo I-osios laiptinės savininkų daugumos patvirtinimas, kad jie sutinka su ieškovo atliktais darbais ir dėl to ieškovui pretenzijų neturi.
20.9. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes savo išvadas formavo ne nuosekliu ir išsamiu visų faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimu, o tik pagal atsakovei palankius įrodymus ir duomenis. Ieškovas rėmėsi aplinkybe, kad byloje nėra statybos techninio projekto, t. y. nėra duomenų, kas buvo suprojektuota name, ar statytojas, atlikęs defektų šalinimą bute, patikslino projektą. Teismas šių ieškovo argumentų neįvertino, o rėmėsi neautentiškais, nepasirašytais ir nepatikimais bei fragmentiškais kito namo techninio darbo projekto brėžiniais. Ieškovas pateikė teismui statytojo pažymą, kurioje statytojas patvirtino, kad po pastatų statybų pabaigos jis dar turėjo neparduotą didžiąją daugumą visų patalpų ir turėjo teisę vienašališkai priimti sprendimus dėl ieškovo buto defektų šalinimo, tame tarpe bendrojo naudojimo patalpose (stogo dalyje).?
20.10. Ieškovas po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos gavo naują 2022 m. spalio 7 d. Inspekcijos išaiškinimą, kad savavališkos statybos padariniai šalinami per Inspekcijos reikalavime nustatytą terminą arba per teismo sprendime nurodytą terminą, o statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai šalinami Inspekcijos ar kitų suinteresuotų asmenų, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, ieškinio pagrindu teismo priimtame sprendime nustatytą terminą. Šis išaiškinimas paneigia atsakovės interpretacijas, kad savivaldybės išduotas leidimas stogo remonto darbams suteikia teisę atsakovei be atskiro teismo sprendimo vienašališkai demontuoti (sunaikinti) ieškovo turtą. Teismas neišsprendė ieškovo prašymo priimti šį įrodymą.
21. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė DNSB „Vilkpėdės šilas“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Ieškovas neginčija teismo išvados, kad 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąraše nenurodyta defektų, susijusių su insoliacijos ar vėdinimo sistemos trūkumais bute. Tuo tarpu 2009 m. gruodžio 30 d. atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo akte nurodoma, kad stoglangis įrengtas ir vėdinimo-kondicionavimo sistemos montavimo darbai atlikti ieškovo pageidavimu. Taigi ir į 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašą galėjo būti įrašyti ieškovo pageidavimai. Vien 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašas nėra pakankamas įrodymas, kad jame nurodyti trūkumai yra statybos defektai. Be objektyvaus ir kvalifikuoto papildomo patvirtinimo negalima laikyti įrodytu nei šių trūkumų fakto, nei jų pobūdžio.
21.2. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturi įrodomosios galios, nes jame fiksuotos nesusijusios su bylos nagrinėjimo dalyku aplinkybės. Antstolis tik konstatuoja esamų aplinkybių buvimą, tačiau nėra įgaliotas jų vertinti. Šio protokolo duomenų siejimas su atsakovės netinkamais ventiliacijos sprendiniais yra tik paties ieškovo interpretacija. Ieškovo teiginiai, kad bute panaikinus vėdinimo kaminėlius, kondicionierių ir švieslangį, butas taptų avarinės būklės ir kenksmingas sveikatai, sumažėtų jo rinkos vertė, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams: Gyvenamojo namo statybos projekto sprendiniams, eksperto R. S. išvadoms.
21.3. Ginčytina aplinkybė byloje yra tai, ar ieškovas yra jo neteisėtai įrengtų stogo konstrukcijų – stoglangio, ventiliacijos kaminėlių – vienintelis savininkas. Stogo konstrukcijos yra pagrindinės namo konstrukcijos, priklausančios visiems namo savininkams bendrosios nuosavybės teise. Ieškovas neįvykdė vienos iš negatorinio ieškinio sąlygų – neįrodė ieškovo, kaip savininko, teisių pažeidimo. Byloje svarbus ir teisės principas, kad iš neteisėtų veiksmų teisės nekyla. Dėl to įrodinėdamas savo teisių pažeidimą, ieškovas negali remtis savo paties neteisėtais veiksmais ir neteisėtų veiksmų rezultatais.
21.4. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pats jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes visus defektų šalinimo darbus atliko statytojas, o kondicionierių sumontavo kitas rangovas. Tačiau 2009 m. gruodžio 30 d. atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad šie darbai atlikti ieškovo pageidavimu.
21.5. Ieškovas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019, nes nagrinėjamos ir nurodytos bylos ratio decidendi yra skirtingi. Civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-695/2019 nagrinėti savavališkos statybos padarinių šalinimo ir savininko teisių pažeidimo dėl savavališkos statybos klausimai. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje atsakovė ne šalina savavališkos statybos padarinius, o atlieka darbus pagal remonto projektą ir statybos leidimą, t. y. pagal galiojantį statybos leidimą yra atliekami statybos darbai, o ieškovas, remdamasis akivaizdžiai savavališkos statybos rezultatais, siekia modifikuoti šių darbų atlikimą taip, kad jo savavališkos statybos rezultatai būtų įteisinti.
21.6. Draudimas atlikti dalį darbų, numatytų pagal statybos projektą, galiojant projekte numatytą statybą leidžiančiam dokumentui (administraciniam aktui), įpareigojimas modifikuoti projektą, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patvirtinti statybą leidžiančiu dokumentu, pažeistų konstitucinį teisinės valstybės principą bei formuotų naują nepagrįstą teismų praktiką statybą leidžiančio dokumento teisinės galios klausimais. Dėl to atsakovė neprivalo reikšti reikalavimų dėl ieškovo atliktų darbų pripažinimo savavališka statyba. Būtent ieškovas, siekdamas, kad jo iniciatyva atliktų darbų rezultatai taptų legaliais, turėjo imtis įstatymų numatytų priemonių šių rezultatų (konstrukcijų, įrangos) įteisinimui: kreiptis į namo bendrasavininkus sutikimo, gavus šį sutikimą, kreiptis dėl atitinkamų remonto projekto pakeitimų.
21.7. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra statybos techninio projekto. Nagrinėjamoje byloje svarbūs tik ieškovo buto stoglangio, ventiliacijos kaminėlių ir vėdinimo projektavimo sprendiniai. Be to, ieškovas neginčija, kad ventiliacijos kaminėliai statybos projekte nebuvo numatyti. Atsakovė iš tiesų susidūrė su sunkumais, siekdama gauti namo statybos projekto dokumentus, nes statytojas nepateikė visų statybos projekto dokumentų. Tačiau atsakovei pavyko gauti tuos statybos projekto brėžinius, kurie yra pateikti byloje. Ieškovas abejoja šių brėžinių autentiškumu, tačiau jokių juos paneigiančių įrodymų nepateikė. Teismas siūlė ieškovui apsvarstyti statybinės teismo ekspertizės šioje byloje klausimą, bet ieškovas, greičiausiai įvertinęs ekspertizės kaštus ir perspektyvas, ekspertizės skirti neprašė.
21.8. Namo projektavimo sprendinių atitikimas privalomų normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams buvo patvirtintas administraciniais aktais: išduotu statybą leidžiančiu dokumentu ir namo statybos užbaigimo aktu. Dėl namo statybos darbų kokybės iš tiesų kilo daug ginčų, kurie šiuo metu yra nagrinėjami Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr.e2A-10-450/2022. Tačiau ir nurodytoje byloje laikomi įrodytais tik tie statybos defektai, kurie patvirtinti kompetentingų statybos specialistų išvadomis. Tuo tarpu dėl namo statybos projekto vėdinimo dalies sprendinių ginčų nekilo, namo savininkai nepateikė skundų dėl vėdinimo ar insoliacijos.
21.9. Ieškovo pasitelkta specialistė V. Č. akivaizdžiai nepagrįstai ir tendencingai vertino namo statybos projekto sprendinius ir kitas aplinkybes, rėmėsi ne konkrečiomis privalomomis normomis, jų parametrais, o abstrakčių vertinimų pagrindu padarė kategoriškas išvadas, kad namo statybos projekto sprendiniai Statybos techninius reglamentus ir higienos normų reikalavimams atitinka iš dalies. Dėl specialistės V. Č. išvadų nepagrįstumo pasisakė ir ekspertas R. S., nurodydamas, kad V. Č. neturi statinio eksperto ar statinio projekto eksperto kvalifikacijos. Dėl to teismas pagrįstai nesivadovavo V. Č. teiginiais ir išvadomis.
21.10. Nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė, kodėl negalėjo gauti ir pateikti susirašinėjime išdėstyto Inspekcijos paaiškinimo iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Inspekcijos išaiškinimas ieškovui atsiųstas 2022 m. spalio 7 d., tačiau susirašinėjime nėra duomenų, kada ieškovas kreipėsi į Inspekciją. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neinformavo teismo, kad yra kreipęsis į Inspekciją, dėl to darytina išvada, kad ieškovas kreipėsi jau po bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės. Taigi nėra CPK 314 straipsnyje numatytų sąlygų priimti naujus įrodymus. Be to, Inspekcijos išaiškinimas yra bendro pobūdžio ir nepatvirtina ieškovo teiginių.
22. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Unikals“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas turėjo statybą leidžiančius dokumentus langui ir kondicionieriui įsirengti ar kreipėsi dėl projekto pakeitimo. Teismo posėdyje ieškovas patvirtino, kad bute įrengė sanitarinius mazgus kitoje patalpoje, nei buvo numatyta namo statybos projekte. Statybos projekte numatytoje patalpoje vėdinimas buvo įrengtas. Ieškovas posėdyje taip pat paaiškino, kad kondicionierius reikalingas daugiau buto šildymui, o ne vėdinimui. Teismas tinkamai įvertino šiuos faktus ir padarė išvadą, kad pats ieškovas savo pageidavimu organizavo ir įsirengė stoglangio bei vėdinimo–kondicionavimo sistemas. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas iš esmės, nekreipdamas dėmesio į teisinį reguliavimą, gerino savo gyvenimo sąlygas.
22.2. Byloje ginčytina yra ieškovo nuosavybės teisė į jo neteisėtai įrengtus namo stogo konstrukcijas: stoglangį, ventiliacijos kaminėlius. Stogo konstrukcijos yra pagrindinės namo konstrukcijos, priklausančios visiems namo savininkams bendrosios nuosavybės teise. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovas neįrodė argumentų dėl vienos iš negatorinio ieškinio sąlygų – savininko teisių į statinius pažeidimo. Teismas tinkamai įvertino ir teisingai nustatė, kad ieškovo teisės nėra pažeistos, nes jis savo veiksmų, statant statinius, teisėtumą įrodančių dokumentų ar kitokių įrodymo galią turinčių įrodymų nepateikė, o neteisėtais veiksmais teisės į statinius neįgijo.
22.3. Statybos darbai vykdomi galiojančio statybos leidimo pagrindu, o ieškovas, remdamasis akivaizdžiai savavališkos statybos rezultatais, siekia modifikuoti šių darbų atlikimą taip, kad jo savavališkos statybos rezultatai būtų įteisinti. Ieškovas siekia savavališkos statybos padarinių legalizavimo (įteisinimo), t. y. kad jo įrengtos konstrukcijos namo stoge be bendrasavininkų pritarimo būtų laikomos legaliomis, o bendrasavininkai dar ir finansuotų remonto projekto pakeitimus pagal ieškovo įrengtas konstrukcijas.
22.4. Teismas teisingai nusprendė, kad pagal bendrąjį teisės principą iš neteisėtų veiksmų teisės nekyla, ieškovo, kaip buto savininko, teisės ir interesai negali būti ginami, nes ieškovas tokios teisės neįgijo. Toks ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas yra negalimas, nes ne tik prieštarautų statybos procedūras reglamentuojančioms teisės normoms, tačiau taip pat pažeistų ir kitų namo bendrasavininkų teises bei teisėtus interesus. Šiuo metu dėl šio teisminio proceso taip pat yra pažeidžiami kitų namo bendrasavininkų interesai bei teisės.
22.5. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai tyrė aplinkybes, susijusias su atsakovės teise pašalinti ieškovo pastatytus įrengimus. Kadangi šios konstrukcijos yra pagrindinių namo konstrukcijų dalis, tai atsakovės teises atlikti remonto projekte numatytus darbus patvirtina statybos leidimas. Galiojant statybos leidimui ir ieškovui neįrodžius jo įrengtų konstrukcijų teisėtumo, platesnis atsakovės teisių atlikti numatytus darbus teisėtumo tyrimas yra nereikalingas, todėl teismas tinkamai ištyrė šias aplinkybes.
Teisėjų kolegija
konstatuoja :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
23. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmesti ieškovo reikalavimai įpareigoti atsakovę organizuoti UAB „Akirema“ parengto pastatų stogo remonto techninio darbo projekto patikslinimą (papildymą) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus dėl gyvenamųjų pastatų (patalpų) vėdinimo, kondicionavimo, natūralaus apšvietimo, ir uždrausti atsakovei demontuoti ieškovo buto stogo dalyje esančius švieslangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad daugiabučius gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), pastatė statytoja AB firma „VITI“ (statytojas). Namai 2009 m. balandžio 2 d. buvo pripažinti tinkamais naudoti. Nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2009 m. lapkričio 18 d. statybos rangos sutartį Nr. 0424-B.D.-012 (VIIk) ir 2009 m. lapkričio 18 d. perdavimo–priėmimo aktą įgijo UAB „Keras ratu“ (pardavėjas), kuri pagal 2009 m. lapkričio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį pardavė butą ieškovui.
25. Buto pirkimo metu buvo nustatyti jo trūkumai, su kuriais statytojas ir pardavėjas sutiko. Ieškovo ir UAB „Keras ratu“ 2009 m. sausio 21 d. sudarytos preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties 7 dalies f punkte pardavėjas pareiškė ir patvirtino, kad raštiškai suderins su namo statytoju buto trūkumų (defektų) likvidavimo klausimus, kurie buvo nustatyti buto apžiūros metu, dalyvaujant namo statytojui, pardavėjui, pirkėjui (el.b., failas 2, l. 156-158). UAB „Keras ratu“ ir AB firma „VITI“ 2009 m. lapkričio 18 d. sudarė defektų sąrašą, kuriuo statytojas įsipareigojo pašalinti nustatytus defektus. Tarp pripažintų defektų buvo nurodyta, kad buto laiptai mažai apšviesti, todėl šalia laiptinės įrengiamas stoglangis, bute neįrengta ventiliacija (el.b. failas 1, l. 10).
26. Ieškovas su statytoju 2019 m. gruodžio 30 d. pasirašė atliktų defektinių darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad defektai sutvarkyti, stogo dalyje iš mansardos į antresolę įrengtas mažas stoglangis (švieslangis), bute tiesiai į stogą sumontuoti ventiliaciniai kaminėliai, surastos ir išmuštos ventiliacinių šachtų angos, pagal savininko pageidavimus atlikti vėdinimo-kondicionavimo sistemos montavimo darbai (el.b., failas 1, l. 11). Ieškovo pageidavimu 2009 m. gruodžio 30 d. UAB „Rusvila“ sumontavo butui oro kondicionierių (el.b., failas 1, l. 12-13).
27. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad daugiabučių namų, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai AB firmai „VITI“ pretenzijas dėl atskirų statybos darbų defektų teikė nuo 2009 metų. Kai kuriuos defektus statytojas šalindavo, kai kuriuos atsisakydavo šalinti. Nuo 2014 m. kovo 7 d. Juridinių asmenų registre buvo registruota atsakovė DNSB „Vilkpėdės šilas“, kuri 2014 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu AB firmai „VITI“ dėl įpareigojimo atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 priteisė DNSB „Vilkpėdės šilas“ iš AB firmos „VITI“ 226 158,74 Eur statinių trūkumų šalinimo išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir priteisė iš atsakovės UAB „Firma VITI“ ieškovei DNSB „Vilkpėdės šilas“ 987 595,44 Eur statinių trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti.
28. DNSB „Vilkpėdės šilas“ 2019 m. kovo 6 d. butų ir kitų patalpų savininkų, adresu (duomenys neskelbtini), pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu nustatyta, kad bendrasavininkai pritarė UAB „Unikals“ pasiūlymui dėl stogo dalies remonto (53 450 Eur) ir stogų paprastojo remonto techninio darbo projekto (10 164 Eur) (el.b., failas 1, l. 14-15). Pagal DNSB „Vilkpėdės šilas“ ir UAB „Unikals“ užsakymą UAB „Akirema“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. parengė pastatų (duomenys neskelbtini), įrengtų šlaitinių stogų techninį įvertinimą bei techninį darbo projektą (el.b., failas 1, l. 20-137). Vilniaus miesto savivaldybė 2019 m. spalio 1 d. suteikė statytojai DNSB „Vilkpėdės šilas“ leidimą Nr. LSPR-01-191001-00124 atlikti statinio (duomenys neskelbtini) paprastąjį remontą pagal UAB „Akirema“ parengtą projektą (el.b., failas 2, l. 143-145).
29. Prasidėjus namo stogo remonto darbams, ieškovas 2021 m. gegužės-gruodžio mėnesiais pradėjo domėtis, kaip bus vykdomi stogo dalies, esančios virš jam priklausančio buto, darbai, ir sužinojo, kad UAB „Akirema“ parengtame stogo remonto techninio darbo projekte nėra numatyta palikti virš jo buto esančioje stogo dalyje įrengtų švieslangio, vėdinimo kaminėlių ir kondicionieriaus, o atsakovė neturi duomenų, kad pagal statytojo AB firma „VITI“ vykdytą projektą virš ieškovo buto būtų buvę suprojektuoti švieslangis, vėdinimo kaminėliai ir kondicionierius, todėl atsakovė neketina inicijuoti remonto projekto pakeitimų (el.b., failas 1, l. 139-177). Dėl to ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
30. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naują dokumentą: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2022 m. spalio 7 d. el. paštu ieškovui pateiktą atsakymą į jo 2022 m. rugsėjo 8 d. pateiktus klausimus, susijusius su atsakovės numatomu atlikti namo stogo remontu ir ieškovui priklausančių stoglangių, kaminėlių ir kondicionieriaus demontavimu. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė nepriimti šio dokumento.
31. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas).
32. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo pateiktame dokumente Inspekcija nurodo tam tikrus teisės aktų, kurie galėtų būtų taikomi ir šalių ginčui dėl stogo remonto darbų apimties ir projekto pakeitimo, aspektus, atsakovei ir trečiajam asmeniui šio dokumento turinys yra žinomas, nes jis pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas iš karto po bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje iš esmės, iki teismo sprendimo priėmimo, atsakovė atsiliepime nurodė, kaip ji vertinanti šį dokumentą. Dėl to ieškovo pateiktas Inspekcijos atsakymas į jo klausimus priimamas ir vertinamas su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl byloje esančių duomenų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių
34. Ieškovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus dokumentus apie jo bute buvusius defektus ir jų šalinimą, neatsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad byloje nėra statybos techninio projekto, nėra duomenų, ar statytojas, atlikęs defektų šalinimą ieškovo bute, patikslino projektą, taip pat nepagrįstai rėmėsi atsakovės pateiktais fragmentiškais, nepasirašytais kito namo, esančio (duomenys neskelbtini), brėžiniais. Tuo tarpu atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą teigia, kad pagal jos turimus ir teismui pateiktus namo statybos projekto brėžinius švieslangio, ventiliacinių kaminėlių ir kondicionieriaus įrengimas yra ieškovo neteisėti veiksmai, atlikti nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir yra savavališka statyba. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių ieškovo ir atsakovės pateiktų dokumentų vertinimo, atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes.
35. Ieškovo pateikti duomenys apie buto pirkimo, defektų nustatymo ir jų taisymo aplinkybes patvirtina, kad dar iki viso namo pripažinimo tinkamu naudoti 2009 m. balandžio 2 d. (el.b., failas 2, l. 52-55), ieškovas su pardavėju 2009 m. sausio 21 d. sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 7 dalies f punkte pardavėjas pareiškė ir patvirtino, kad raštiškai suderins su namo statytoju buto trūkumų (defektų) likvidavimo klausimus, kurie buvo nustatyti buto apžiūros metu, dalyvaujant namo statytojui, pardavėjui, pirkėjui (el.b., failas 2, l. 156-158). Taigi buto trūkumai paties namo statytojo buvo pripažinti likus daugiau kaip dviem mėnesiams iki namo pripažinimo tinkamu naudoti.
36. Defektų sąrašą 2009 m. lapkričio 18 d. sudarė UAB „Keras ratu“ ir ABF „VITI“, t. y. statytojas su pardavėju. Defektų sąraše buvo išvardinta iš viso 10 buto defektų, kuriuos pardavėjas ir AB firma „VITI“ pripažino ir įsipareigojo likviduoti. Dauguma defektų buvo susiję su netinkamai įrengtais balkonais, tačiau sąrašo 3 punkte nurodyta, kad buto laiptai (iš mansardos į antresolę) mažai apšviesti (laiptų zonoje tamsu), todėl šalia laiptinės įrengiamas stoglangis (defektas likviduojamas per 10 kalendorinių dienų nuo šios sutarties pasirašymo); 9 punkte nurodytas vandens prabėgimas ant sienos dėl nesandaraus stogo mazgo (stogas-vėdinimo anga). Dėl nesandaraus mazgo vanduo teka per vidines buto sieną (defektas likviduojamas per 7 kalendorines dienas nuo šios sutarties pasirašymo); 10 punkte bute nurodyta, kad bute neįrengta ventiliacija (defektas likviduojamas per 10 kalendorinių dienų nuo šios sutarties pasirašymo) (el.b. failas 1, l. 10).
37. Ieškovas su statytoju 2019 m. gruodžio 30 d. pasirašė atliktų defektinių darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo patvirtino, kad defektai sutvarkyti. Šio akto 3 punkte nurodyta, kad stogo dalyje iš mansardos į antresolę buto savininko pageidavimu įrengtas mažas stoglangis (švieslangis), 6 punkte nurodyta, kad pakeista stogo danga (įskaitant plėvelę ir grebėstus) virš buto, apskardintos ventiliacinės angos ir angokraščiai, 7 punkte nurodyta, kad bute tiesiai į stogą sumontuoti ventiliaciniai kaminėliai, surastos ir išmuštos ventiliacinių šachtų angos. Pagal savininko pageidavimus atlikti vėdinimo-kondicionavimo sistemos montavimo darbai (el.b., failas 1, l. 11).
38. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo buto trūkumus namo statytojas ir buto pardavėjas pripažino dar iki namo pripažinimo tinkamu naudoti akto sudarymo. Taip pat viena iš esminių aplinkybių, susijusių su buto įsigijimu, yra tai, kad buto pardavėjas UAB „Keras ratu“ butą išstatytojo įsigijo pagal 2009 m. lapkričio 18 d. statybos rangos sutartį Nr. 0424-B.D.-012 (VIIk) ir 2009 m. lapkričio 18 d. perdavimo-priėmimo aktą (el.b., failas 1, l. 8). Ieškovas 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad butą pirko per nekilnojamojo turto agentą, o pardavėjas buvo statytojo subrangovu, kuris butą iš statytojo įgijo kaip turimos reikalavimo teisės patenkinimą, tam, kad iš karto galėtų parduoti. Taigi buto pardavėjas buvo verslininkas, o ieškovas vartotojas.
39. Pažymėtina, kad defektai ir jų taisymas buvo numatyti jau šalių sudarytoje preliminariojoje buto pirkimo–pardavimo sutartyje. Pagal CK 6.401 straipsnio 4 dalį neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas, jo sąmata ir kiti dokumentai. Dėl to, tariantis dėl defektų taisymo, būtent statytojas ir pardavėjas turėjo pareigą ieškovui atskleisti, ar numatyti buto defektų taisymo darbai įtakos ir namo stogo projekto sprendinių pakeitimą, taip pat aptarti šių pakeitimų įteisinimą, jei toks buvo būtinas. Byloje nėra pagrindinės 2009 m. lapkričio 20 d. ieškovo ir pardavėjo sudarytos buto pirkimo–pardavimo sutarties, todėl teismas negali įvertinti, ar šalys buvo aptarusios dėl defektų šalinimo galimai reikalingą projekto patikslinimą ir šios pareigos (darbų atlikimo ir kainos sumokėjimo) paskirstymą tarp šalių.
40. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į UAB Firma „VITI“ 2022 m. liepos 18 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad 2009 m. balandžio 2 d. iš viso buvo parduota 153 gyvenamosios ir 79 negyvenamosios paskirties patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), liko neparduoti 234 turtiniai vienetai iš 466 turtinių vienetų. Dėl to 2009 m. balandžio 2 d. UAB firma „VITI“ turėjo didžiąją daugumą visų patalpų ir turėjo teisę priimti sprendimus dėl ieškovo buto defektų šalinimo, tame tarpe ir bendrojo naudojimo patalpose (stogo dalyje) be atskiro visų bendrasavininkų sutikimo (el.b., failas 2, l. 161). Pirmosios instancijos teismas neįvertino šių duomenų.
41. Atsakovė juridinių asmenų registre buvo registruota tik 2014 m. kovo 7 d. Duomenų, kas buvo atsakingas už namo administravimą ir namo bendrojo naudojimo konstrukcijų valdymą nuo namo pripažinimo tinkamu naudoti iki atsakovės įsteigimo byloje nėra. Atsakovė elektroniniame laiške ieškovui buvo nurodžiusi, kad tuo metu namo administratore buvo UAB „Auksinis varnas“ (el. b., failas 1, l. 174). Vilniaus apygardos civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 esantys duomenys patvirtina, kad AB firma „VITI“ 2007 m. rugsėjo 13 d. visą namo techninį projektą perdavė tuometiniam namo administratoriui UAB „Auksinis varnas“ (2018 m. gruodžio 14 d. DOK-59351). Tačiau šie duomenys nėra pakankami nustatyti faktines aplinkybes, kiek iš viso name buvo bendrasavininkų bei kaip buvo organizuojamas klausimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo bei sukūrimo sprendimas.
42. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovo bute nebuvo numatytas stoglangis, name buvo suprojektuota natūralios traukos vėdinimo sistema (vėdinimo kanalai), ieškovo bute buvo suprojektuoti ventiliaciniai kanalai virtuvės ir sanitarinio mazgo vietoje bei 7-ojo aukšto patalpoje (el.b., failas 2, l. 31-36). Atsakovė šiuos teiginius grindė pateiktais statybos projekto brėžiniais „Stogo planas“, „Išilginis pjūvis“, „Mansardinis aukštas“ ir „Antresolės“ (el.b., failas 2, l. 40-48). Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad šiuose brėžiniuose nurodyta, jog jie yra projekto ir statinio, esančio (duomenys neskelbtini), parengti UAB „Veduta“, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra vertinamas namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto projekto teisėtumas. UAB „Akirema“ parengtame techniniame darbo projekte (el.b., failas 1, l. 20-137) taip pat yra pateikti namų, esančių (duomenys neskelbtini), planai, kuriuose nurodyta, kad jų statytojas AB firma „VITI“, daugiabutis namas, (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 1, l. 37).
43. Byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. liepos 9 d. išduotas statybos leidimas Nr. GN/1352/05-1387, kuriame nurodyta, kad leidimas išduotas statytojai AB firmai „VITI“ daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal projektą, parengtą UAB „Veduta“ (el.b., failas 2, l. 49-50). Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. balandžio 2 d. akte, kuriuo daugiabutis namas (duomenys neskelbtini), pripažintas tinkamu naudoti, nurodyta, kad statyba vyko pagal projektą, kurį 2008 m. parengė UAB „Veduta“, leidimas statyti išduotas 2008 m. liepos 9 d., leidimo Nr. GN/1352/05-1387 (el.b., failas 2, l. 52-55). Žemės sklypo, kuriame yra namas adresu (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) (el.b., failas 1, l. 25).
44. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad statybos leidime ir namo pripažinimo tinkamu naudoti akte yra nurodyti skirtingi namo adresai – leidimas išduotas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tuo tarpu tinkamu naudoti yra pripažintas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Tiek statybos leidime, tiek Nekilnojamojo turto registro išraše apie žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), yra nurodytas tas pats žemės sklypo kadastro numeris. Šiuo metu tinklapyje google.com/maps esantis vietovės žemėlapis patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra senos statybos ligoninės pastatas. Tuo tarpu visoje (duomenys neskelbtini) gatvėje yra tik du pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), kurie pagal planą atitinka byloje pateiktus brėžinius. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateikti statybos projekto brėžiniais „Stogo planas“, „Išilginis pjūvis“, „Mansardinis aukštas“ ir „Antresolės“ (el.b., failas 2, l. 40-48) bei UAB „Akirema“ naudoti namų planai yra tie patys brėžiniai ir planai, pagal kuriuos AB firma „VITI“ statė namą, kuriame yra ieškovui priklausantis butas.
45. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta, kad aplinkybė, jog statybos leidime ir brėžiniuose yra nurodytas kitas namo adresas, negu namo pripažinimo tinkamu naudoti akte ir Nekilnojamojo turto registre, leidžia daryti prielaidą, kad namo projektinė dokumentacija, vykdant statybą, galėjo būti keičiama. Pažymėtina, kad tiek Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 konstatavo aplinkybes, jog atsakovė AB firma „VITI“ buvo ne kartą įpareigota pateikti visą namų (duomenys neskelbtini) statybos techninį ir darbo projektą, tačiau tiek teismui, tiek ekspertams pateikė tik atskirus fragmentus iš statinio techninio projekto ir darbo projekto dokumentų, ir vengė pateikti namų statybos dokumentus, kuriuose buvo užfiksuoti konkretūs statybos sprendiniai, konkrečių darbų atlikimo faktai, darbams panaudotos medžiagos.
46. UAB „Akirema“ parengtame techniniame darbo projekte taip pat nurodyta, kad namų statyba organizuota su esminiais Lietuvos Respublikos veikiančių normų pažeidimais, stogų įrengimo darbus vykdė įmonė, kurios kvalifikacija nepatvirtinta, nebuvo jokios techninio prižiūrėtojo kontrolės, projektinė dokumentacija nepilna, o rangovo priimami techniniai sprendimai niekur nefiksuojami – nėra vykdymo dokumentacijos. Dažnai neįmanoma nustatyti panaudotų statybinių produktų kokybės ir tinkamumo arba nukrypimus nuo projektinių sprendimų, kurių nėra (el.b., failas 1, l. 84-85).
47. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 taip pat pagal pateiktas teismo ekspertų išvadas konstatavo, kad namų statybos defektai (pažaidos) susideda iš kelių grupių, tarp kurių yra namų šlaitinių stogų defektai (netinkamai įrengta gyvenamųjų namų stogų garso izoliacija, medinės laikančios konstrukcijos, konstrukcijų šiltinamasis sluoksnis, hidroizoliacinis sluoksnis (difuzinė plėvelė) ir stogo vėdinimas, stogo danga, virš stogo esantys elementai, sutapdintas stogas), taip pat balkonų defektai.
48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2009 m. balandžio 2 d. aktas, kuriuo namas buvo pripažintas tinkamu naudoti, patvirtina, kad nebuvo esminių buto defektų, kurie turėjo būti šalinami, yra nepagrįsta. Ieškovo pateiktuose 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąraše ir 2009 m. gruodžio 30 d. atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo akte pagrindiniai nustatyti ir pašalinti trūkumai buvo kaip tik susiję su netinkamu balkonų įrengimu ir stogo nesandarumu. Būtent šie pagrindiniai viso namo trūkumai ir buvo konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-115-431/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023.
49. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir kitų defektų sąraše bei defektinių darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytų trūkumų, susijusių su ventiliacijos neįrengimu, per mažu laiptų apšvietimu, ir jų ištaisymo sprendinių negalima pripažinti visiškai nepagrįstais. Atsižvelgiant į aptartose bylose teismų nustatytą didelį kiekį statytojo netinkamai atliktų statybos darbų, aplinkybė, kad atsakovės pateiktuose brėžiniuose (el.b., failas 2, l. 40-48) ieškovo bute nebuvo numatytas stoglangis, taip pat buvo suprojektuoti ventiliaciniai kanalai, vienareikšmiškai nepatvirtina, kad tikrai ventiliacinė sistema ieškovo bute buvo įrengta, o stoglangis butui nebuvo reikalingas. Pažymėtina, kad byloje esančios namo nuotraukos patvirtina, kad viso namo stoge yra įrengta ir daugiau stoglangių. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumą vertina, atsižvelgdamas į aptartas nustatytas faktines aplinkybes.
Dėl stogo remonto techninio darbo projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams
50. Ieškovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl specialistės V. Č. išvadų, pagal kurias UAB „Akirema“ parengtas namo stogo remonto techninio darbo projektas neatitinka Statybos techninio reglamento (STR) 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ ir Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ reikalavimų.
51. Vienas iš ieškovo reikalavimų nagrinėjamoje byloje yra įpareigoti atsakovę organizuoti UAB „Akirema“ parengto pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), stogo remonto techninio darbo projekto patikslinimą (papildymą) taip, kad jis atitiktų Statybos techninio reglamento (STR) 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 168, 192, 213, 257 punktų, Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 7 punkto reikalavimus dėl gyvenamųjų pastatų (patalpų) vėdinimo, kondicionavimo, natūralaus apšvietimo.
52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2019 m. spalio 1 d. išdavė leidimą Nr. LSPR-01-191001-00124 atlikti statinio (duomenys neskelbtini) paprastąjį remontą, kurio projektuotoja UAB „Akirema“ (el.b., failas 2, l. 143-145). Taigi projektas buvo patikrintas kompetentingų institucijų, todėl preziumuojama, kad jo techniniai sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus.
53. UAB „Akirema“ parengto stogo remonto techninio darbo projekto aiškinamajame rašte yra išvardinti visi norminiai dokumentai, kuriais vadovaujantis parengtas projektas (el.b., failas 1, l. 88). Projekto 1.8 punkte nurodytos projekto darbų apimtys, numatomi stogo paprastojo remonto sprendiniai, kuriuos sudaro esamos stogo dangos demontavimas, naujos stogo dangos įrengimas pagal TDP brėžinius, kaminų ir parapetų skardinimas pagal TDP brėžinius, latakų ir lietvamzdžių įrengimas, apsauginės tvorelės įrengimas, pastabose nurodyta, kad projekto apibrėžta šlaitinių stogo remonto darbų riba yra nuo difuzinės plėvės iki stogo dangos (el.b., failas 1, l. 92).
54. Aptartas stogo remonto projektas yra susijęs tik su susidėvėjusios stogo dangos pakeitimu ir norminiu konstrukcijų vėdinimo užtikrinimu. Tuo tarpu ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovę organizuoti UAB „Akirema“ projekto pakeitimą taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ nuostatas, susijusias su natūralaus apšvietimo reikalavimais butams, skirtiems žmonėms su regos sutrikimais (168 punktas), su namų sklypuose išdėstymu, užtikrinant patalpų insoliaciją ir natūralų apšvietimą (192; 213 punktai), su reikalavimais pastato vėdinimo sistemai (257 punktas).
55. Aptartos teisės normos nėra susijusios išimtinai su stogo konstrukcijomis, bet reglamentuoja bendrus reikalavimus daugiabučių gyvenamųjų namų ir jų sklypų projektiniams sprendiniams. Pažymėtina, kad ir ieškovo pateiktose V. Č. eksperto išvadose yra vertinamas UAB „Veduta“ namo ir ieškovo buto projektas, pagal kurį namą statė AB firma „VITI“, bet ne UAB „Akirema“ pateiktas namo stogo remonto projektas. Pagal pateiktas ekspertės išvadas ir ieškovo ieškinio turinį, darytina išvada, kad ieškovas iš tikrųjų siekia, kad UAB „Akirema“ projekte būtų numatyta stogo remonto metu išsaugoti ant ieškovo buto dalies stoge esančius stoglangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių. Šių ieškovo įrenginių stoge išsaugojimo siekis gali būti susijęs tiek su šių įrenginių būtinumu, kad gyvenimo sąlygos bute atitiktų teisės aktų reikalavimus, tiek ir su ieškovo noru išsaugoti statytojo atliktus buto pagerinimus.
56. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. lapkričio 18 d. defektų sąrašo 10 punkte bute nurodyta, kad bute neįrengta ventiliacija (el.b. failas 1, l. 10), o 2019 m. gruodžio 30 d. atliktų defektinių darbų perdavimo–priėmimo akte nurodyta, kad bute tiesiai į stogą sumontuoti ventiliaciniai kaminėliai, surastos ir išmuštos ventiliacinių šachtų angos (el.b., failas 1, l. 11). Ieškovas pateikė antstolio 2022 m. sausio 24 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, kad ieškovo buto pirmame ir antrame aukšte esančiose vonios ir WC patalpose įrengta ventiliacija su vonios kambario ventiliatoriais, kurių kaminėliai sumontuoti ant namo stogo (el.b., failas 1, l. 178-185). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir neįvertino, ar, panaikinus ant stogo esančius vėdinimo kaminėlius, ieškovo bute bus užtikrintas tinkamas visų patalpų oro vėdinimas.
57. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad aptariamu ieškovo reikalavimu yra siekiama įpareigoti atsakovę organizuoti UAB „Akirema“ parengto stogo remonto techninio darbo projekto patikslinimą, tačiau pati projekto rengėja nėra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu.
58. Pagal CPK 266 straipsnį teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).
59. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, kurios pusėje jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo ateityje. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir procesinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).
60. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu (CPK 115, 138 straipsniai), nurodydamas ieškovui tikslinti reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kokio rezultato savo ieškiniu jis siekia, kad UAB „Akirema“ projektas atitiktų tik teisės aktų reikalavimas, ar, kad pagal jį būtų numatytą išsaugoti visus statytojo atliktus ieškovo buto pagerinimus, įrengiant stoge stoglangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių. Taip pat teismas turėjo į bylą trečiuoju asmeniu traukti UAB „Akirema“, nes ieškovo reikalavimas yra nukreiptas būtent į šios įmonės atliktą namo stogo remonto projekto tikslinimą.
Dėl reikalavimo uždrausti pašalinti švieslangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių pagrįstumo
61. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino negatorinį ieškinį reglamentuojančio CK 4.98 straipsnio nuostatas, nesivadovavo suformuota teismų praktika, nepagrįstai vertino ieškovo veiksmų teisėtumą, konstatuodamas, kad ieškovo veiksmai buvo neteisėti, nors byloje nebuvo pareikšto reikalavimo dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimo ribas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais ieškovo argumentais.
62. Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas prašo teismo uždrausti atsakovei tiesiogiai ar per jos pasitelktus trečiuosius asmenis demontuoti ieškovo buto stogo dalyje esančius: švieslangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių. Pagal byloje nustatytas aplinkybes stogo dalies, esančios virš ieškovo buto, remonto darbai dar nėra pradėti, taip pat nežinoma tikslių šių darbų pradžios data. Taigi ieškovo teisės, susijusios su jo buto valdymu, dar nėra pažeistos.
63. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad negatorinis ieškinys, remiantis CK 4.99 straipsniu, susijęs su asmens daiktinių teisių pažeidimų pašalinimu, o prevencinio ieškinio reikalavimai yra prievolinio teisinio pobūdžio ir skirti užkirsti kelią žalos atsiradimui ateityje. Vien ta aplinkybė, kad CK 4.99 straipsnio pagrindu asmuo gali reikalauti uždrausti ateityje atlikti konkrečius minėtame straipsnyje nurodytus veiksmus, nedaro šių reikalavimų prevencinio ieškinio reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016, 47 punktas). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad šis išaiškinimas, pateiktas žemės sklypo savininko teisių gynimo kontekste, yra reikšmingas ir ginant kitokio turto savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-248-2020).
64. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).
65. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).
66. Ieškovas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad jis yra buto savininkas. Tačiau byloje nebuvo pakankamai duomenų, ar teisėtai, t. y. pagal 2009 m. galiojusius teisės aktų reikalavimus, buvo atlikti ieškovo buto defektų taisymai, įrengiant švieslangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su fakto, ar ieškovas yra teisėtas šių objektų savininkas, nustatymu. Pripažintina, kad šių objektų pašalinimas pablogintų ieškovo buto kokybę, t. y. jis netektų tam tikrų savo naudingų savybių: didesnio apšvietimo, ventiliacijos. Minėti objektai yra įrengti namo stoge, kuris pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį yra viso namo patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Taigi sprendimai dėl namo stogo valdymo ir naudojimo bei naujų objektų jame sukūrimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad sprendimui dėl namo stogo remonto pagal UAB „Akirema“ parengtą techninį projektą pritarė namo butų ir kitų patalpų savininkai (el.b., failas 1, l. 14-19).
67. Atsakovė savo ketinimo, atliekant namo stogo remontą, neišsaugoti virš ieškovo buto įrengto švieslangio, vėdinimo kaminėlių ir kondicionieriaus, teisėtumą grindžia aplinkybe, kad šie įrenginiai yra ieškovo atlikta neteisėta statyba. Pažymėtina, kad pagal CK 4.103 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas savavališkos statybos faktas nustatomas ir jos padariniai šalinami tik pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūno savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą arba teismo sprendimą. Atsakovė nepateikė teismui duomenų, kad Inspekcijos ar teismo sprendimu virš ieškovo buto įrengti stoglangis, vėdinimo kaminėliai ir kondicionierius būtų pripažinti neteisėta statyba, o atsakovei būtų leista juos pašalinti. Taip pat atsakovė nagrinėjamoje byloje nereiškė priešieškinio, kuriuo būtų prašiusi teismą pripažinti stoge virš ieškovo buto esančius įrenginius neteisėta statyba. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, konstatavęs ieškovo veiksmų neteisėtumą.
68. Pagal CPK 2 straipsnį civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Taigi pagal CPK nuostatas teismas priimamu sprendimu turi išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.
69. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje šalių kilęs ginčas liko neišspręstas, nes nebuvo tinkamai įvertintas ieškovo bute atliktų defektų šalinimo darbų teisėtumas bei galimybė juos įteisinti, kartu buvo neįvertintas ir atsakovės ketinimo pagal patvirtintą stogo remonto projektą pašalinti nuo stogo ieškovo įrengtus stoglangį, vėdinimo kaminėlius ir kondicionierių teisėtumas. Taigi ieškovo teisinė padėtis, susijusi su jo buto galimu kokybės pasikeitimu, išliko neapibrėžta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išaiškinti atsakovei įrodinėjimo pareigą ir galimybę byloje reikšti priešieškinį dėl stogo dalyje esančių ieškovo įrenginių pripažinimo neteisėta statyba ir jų pašalinimo. Tik tokiu būdu šalių ginčą buvo galima išspręsti iš esmės, išaiškinant, ar defektų šalinimo darbai atitinka teisėtos statybos reikalavimus, ar galima šiuos darbus įteisinti bei koks terminas jų įteisinimui reikalingas, ar atsakovė turi teisę šiuos įrenginius pašalinti stogo remonto metu. Tik tokiu būdu būtų galima priimti sprendimą, užtikrinantį abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.
Dėl procesinės bylos baigties
70. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog nenustatymas termino ieškinio trūkumams šalinti, įrodinėjimo pareigos šalims, taip pat priešieškinio pateikimo galimybės atsakovei neišaiškinimas, UAB „Akirema“ neįtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, paveikė nagrinėjamos bylos esmės neatskleidimą, kuris sudaro pagrindą panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
71. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,
n u t a r i a:
tenkinti ieškovo R. M. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Rūta Petkuvienė
Andrius Verikas