Civilinė byla Nr. e3K-3-51-684/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01327-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.5.2; 3.4.4.5.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Andžej Maciejevski, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens atvirosios akcinės bendrovės Minsko automobilių gamyklos – „Belavtomaz“ holdingo valdančiosios kompanijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal suinteresuoto asmens (kreditorės) atvirosios akcinės bendrovės Minsko automobilių gamyklos – „Belavtomaz“ holdingo valdančiosios kompanijos skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Auto Baltija“ 2025 m. balandžio 23 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl subjekto, kuriam taikomos sankcijos pagal 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojančių priemonių Prezidentui Lukašenkai ir tam tikriems Baltarusijos pareigūnams (toliau – Reglamentas Nr. 765/2006), teisės balsuoti bankrutavusios bendrovės kreditorių susirinkime dėl bendrovės turto pardavimo.

2.       Suinteresuotas asmuo prašė panaikinti likviduojamos dėl bankroto UAB „Auto Baltija“ 2025 m. balandžio 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo sprendimą pritarti 2025 m. kovo 12 d. UAB „Ekoinvesticija“ komerciniam pasiūlymui įsigyti BUAB „Auto Baltija“ turtą.

3.       Suinteresuotas asmuo nurodė, kad skundžiamas sprendimas apribojo jo, kaip didžiausią reikalavimo teisę turinčio hipotekos kreditoriaus, teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose, kuri yra nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 43 straipsnio 1 punkte. Kreditorių susirinkime, vykusiame 2025 m. balandžio 23 d., suinteresuotas asmuo balsavimo raštu biuletenyje 2.1 klausimu balsavo „prieš“ ir nesutiko su 2025 m. kovo 12 d. UAB „Ekoinvesticija“ komerciniu pasiūlymu. Tačiau kreditorių susirinkimo sprendimu 2.1 klausimu komerciniam pasiūlymui buvo pritarta, protokole pažymėta, kad suinteresuotam asmeniui dėl Reglamentu Nr. 765/2006 taikomų sankcijų draudžiama dalyvauti priimant kreditorių susirinkimo sprendimus ir nuspręsta, kad jis susirinkime dalyvauja be teisės balsuoti. Sprendimas 2.1 klausimu priimtas 2,22 proc. kreditorių balsų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi skundą atmetė. 

5.       Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

5.1.       2025 m. balandžio 23 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu, be kita ko, buvo nagrinėjamas klausimas dėl pritarimo 2025 m. kovo 12 d. UAB „Ekoinvesticija“ komerciniam pasiūlymui įsigyti BUAB „Auto Baltija“ turtą (2.1 klausimas);

5.2.       suinteresuotas asmuo balsavimo raštu biuletenyje 2.1 klausimu balsavo „prieš“ ir nesutiko su 2025 m. kovo 12 d. UAB „Ekoinvesticija“ komerciniu pasiūlymu;

5.3.       kreditorių susirinkimo sprendimu 2.1 klausimu komerciniam pasiūlymui buvo pritarta;

5.4.       kreditorių susirinkimo 2025 m. balandžio 23 d. protokole pažymėta, kad suinteresuotam asmeniui dėl taikomų sankcijų yra draudžiama dalyvauti priimant kreditorių susirinkimo sprendimus ir nuspręsta, kad kreditorė susirinkime dalyvauja be teisės balsuoti;

5.5.       sprendimas priimtas 2,22 proc. kreditorių balsų;

5.6.       suinteresuotas asmuo yra 2021 m. birželio 21 d. įtrauktas į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą; iš byloje pateiktos 2025 m. gegužės 13 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) išvados matyti, kad generalinio direktoriaus pareigas einantis Valerijus Valerevichius Ivankovichius taip pat 2021 m. birželio 21 d. įtrauktas į Reglamento Nr. 765/2006 I priedą; 100 proc. AAB „MAZ“ akcijų nuosavybės teise priklauso Baltarusijos Respublikos pramonės ministerijai.

6.       Teismas nusprendė, kad yra pagrindo remtis FNTT išvada, pagal kurią, atsižvelgiant į galiojančias Europos Sąjungos finansines sankcijas, sankcionuotam asmeniui nėra draudžiama dalyvauti ir įgyvendinti turimas kreditoriaus teises bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkime su sąlyga, kad: 1) lėšos arba ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai prieinami Reglamento Nr. 765/2006 I priede nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims; 2) įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, priklausantys Reglamento Nr. 765/2006 I priede nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba tų asmenų kontroliuojami ar jų vardu valdomi.

7.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-31-407/2025 išaiškino, kokiu būdu suinteresuotam asmeniui turi būti taikomos Reglamento Nr. 765/2006 nuostatos – siekiant baigti BUAB „Auto Baltija“ bankroto bylą ir realizuoti turtą, kad būtų užtikrintas suinteresuotam asmeniui taikytinomis sankcijomis siekiamų tikslų įgyvendinimas, turi būti sustabdytas lėšų mokėjimas jam, o gautos lėšos už parduotą įkeistą turtą turi būti deponuotos pirmosios instancijos teismo depozitinėje sąskaitoje, iki bus panaikintos atsakovei taikomos sankcijos.

8.       Teismas pažymėjo, kad Reglamento Nr. 765/2006 1 straipsnio 1 punkte lėšomis yra laikomi taip pat ir piniginiai reikalavimai, o to paties straipsnio 2 punkte lėšų įšaldymu yra laikoma ir galimybės lėšomis naudotis ar jų tvarkymas taip, jog dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė, todėl nusprendė, kad, kreditorių susirinkime priimant sprendimus dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo, turi būti vadovaujamasi Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalimi ir neleidžiama suinteresuotam asmeniui naudotis balsavimo teise.

9.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sankcijų teisinio reguliavimo kontekste, o būtent tai, kad Reglamento Nr. 765/2006 prasme įšaldytomis lėšomis yra laikomi ir piniginiai reikalavimai, kurie negali būti tvarkomi taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, nuosavybės teisė, valdymo teisė ar atsirastų kiti pasikeitimai, kurie leistų naudotis lėšomis, padarė išvadą, kad kreditoriaus balsavimo teisė priimant sprendimus, susijusius su bendrovės turto perdavimu (perleidimu), taip pat turėtų būti ribojama, nes jų priėmimas gali turėti įtakos kreditoriaus reikalavimų apimčiai. Priešingas aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudarytų prielaidas pažeisti Reglamente Nr. 765/2006 nustatytą lėšų, taigi taip pat finansinio reikalavimo, įšaldymo reikalavimo turinį.

11.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Europos Komisijos rengiamų Konsoliduotų dažniausiai užduodamų klausimų dėl Tarybos reglamentų Nr. 833/2014, Nr. 269/2014, (ES) Nr. 692/2014 ir (ES) 2022/263 įgyvendinimo sąvade, kuris yra darbinis dokumentas, skirtas pateikti gaires nacionalinėms institucijoms, Europos Sąjungos ūkio subjektams ir piliečiams dėl minėtų reglamentų taikymo ir aiškinimo, ir kuris pagal analogiją taikytinas ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 765/2006, pažymima, kad ribojamosios priemonės apima sankcionuoto asmens turimas neturtines akcininko teises, kurias draudžiama įgyvendinti, t. y. balsuoti akcininkų susirinkime (prieiga per internetą: https://finance.ec.europa.eu/document/download/66e8fd7d-8057-4b9b-96c2-5e54bf573cd1_en?filename=faqs-sanctions-russia-consolidated_en.pdf).

12.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat rėmėsi 2022 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato pranešimo Nr. 10572/22 „ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika“ (toliau – ir Geriausia praktika) 30 punktu, kuriame nustatyta, kad pagal Europos Sąjungos reglamentus finansines ribojamąsias priemones sudaro ne tik į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas, bet ir draudimas tokiems asmenims ir subjektams suteikti galimybę naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais (prieiga per internetą: https://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-10572-2022-INIT/lt/pdf). Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju kreditoriaus reikalavimas atitinka naudojimosi ekonominiais ištekliais sąvoką.

13.       Tai papildomai pagrindžia galimybę riboti sankcionuoto asmens teisę dalyvauti ir įgyvendinti turimas kreditoriaus teises bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkime.

14.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. vasario 18 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-31-407/2025, kurioje pasisakoma dėl Reglamento Nr. 765/2006 tikslų ir įgyvendinimo priemonių, ir nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. Nurodytoje civilinėje byloje įrodinėjimo dalyku nebuvo klausimas dėl kreditorės teisės balsuoti kreditorių susirinkime, be to, teismas pasisakė ne apskritai dėl Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų taikymo suinteresuotam asmeniui visame bankroto procese, bet tik tiek, kiek tai susiję su lėšų paskirstymu.

15.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisės balsuoti kreditorių susirinkime ribojimas savaime nepaneigia kreditoriaus teisės JANĮ nustatyta tvarka gauti lėšas už realizuotą turtą, tačiau tik tuo atveju, jeigu jam bus panaikintos taikomos sankcijos ir (ar) nebus kitų pagrįstų ribojimų jas gauti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Suinteresuotas asmuo kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 765/2006 nuostatų sąvokas „lėšos“ ir „lėšų įšaldymas“. Taip pat teismai nevertino aplinkybės, kad kreditorė šiuo atveju balsavo prieš turto pardavimą būtent komercinį pasiūlymą pateikusiam asmeniui, ir neįvertino to fakto, kad paskirstytos lėšos būtų deponuotos teismo depozitinėje sąskaitoje iki sankcijų galiojimo pabaigos. Teismas uždraudė kreditorei balsuoti kreditorių susirinkime, net balsuojant prieš turto pardavimą, nes patį veiksmą – kreditoriaus balsavimo teisę – prilygino lėšų reikalavimo teisei ir (ar) galimybei lėšomis naudotis bei jas tvarkyti taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė. Toks aiškinimas ir sulyginimas yra ydingas, nes vien balsavimo teisė dėl (ne)pritarimo pateiktam komerciniam pasiūlymui niekaip nelemia sankcionuoto asmens galimybės gauti kokią nors ekonominę naudą (pvz., turto perleidimas, pinigų išmokėjimas), nes lėšos, gautos pardavus turtą, išlieka įšaldytos, kaip nustato Reglamento Nr. 765/2006 2 ir 3 straipsniai. Pats balsavimas, priimant sprendimus dėl turto pardavimo, jokios galimybės gauti kokią nors ekonominę naudą (galimybę naudotis lėšomis) teisinių pasekmių suinteresuotam asmeniui nesukėlė ir negalėjo sukelti. Balsavimo teisės įgyvendinimas nėra „lėšų ar ekonominių išteklių“ suteikimas ar priemonė gauti kokią nors ekonominę naudą. Reglamentas Nr. 765/2006 draudžia, kad „lėšos“ taptų „tiesiogiai ar netiesiogiai prieinamos“. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikoje (pvz., Bank Saderat Iran v. Council, T-494/10) „netiesioginis prieinamumas“ siejamas su realios ekonominės naudos suteikimu, o ne balsavimo teise. Todėl, jei sankcionuotas kreditorius balsuoja kreditorių susirinkime, bet negali gauti jokių lėšų mokėjimų be kompetentingų institucijų leidimo, faktinis prieinamumas nesusidaro, juo labiau balsuojant prieš turto pardavimą. Teismai pažeidė sankcijų laikymosi pusiausvyrą su teisės į teisingą teismą principu (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis). Sankcijos reglamentuojamos kaip užsienio politikos priemonė, o ne vidaus civilinės teisės draudimas. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisė neturi tikslo sankcijų taikymu nustatyti „civilinio subjekto izoliavimo“, nes ribojimo priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias teikti ekonominę paramą Baltarusijos režimui (Reglamento Nr. 765/2006 preambulės 2, 4 konstatuojamosios dalys). Todėl suinteresuoto asmens dalyvavimas bankroto procese, kai laikomasi įšaldymo reikalavimų, neprieštarauja nei sankcijų tikslui, nei Europos Sąjungos finansinio saugumo interesams.

16.2.       Sankcionuotam asmeniui nepagrįstai taikyta ribojamosios priemonės analogija kaip turimų neturtinių akcininko teisių, kurias draudžiama įgyvendinti, t. y. balsuoti akcininkų susirinkime. Kreditoriaus teisinė padėtis, teisių pobūdis ir tikslai iš esmės skiriasi nuo akcininko teisių įgyvendinimo. Akcininko teisės yra neturtinės bendrovės dalyvio teisės, kurių įgyvendinimas (balsavimas, sprendimų priėmimas) yra susijęs su dalyvavimu valdant įmonę ir galimybe daryti įtaką turto paskirstymui, o vėliau – gauti ekonominę naudą (dividendus, turtą likviduojant bendrovę). Dėl šių priežasčių sankcionuotam akcininkui yra draudžiama balsuoti, nes tai būtų įtakos darymas ekonominių išteklių valdymui. Tuo tarpu kreditoriaus teisės bankroto procese yra turtinio pobūdžio teisės, kurios nėra susijusios su bankrutuojančios bendrovės valdymu, kurį laikydamasis įstatymo reikalavimų vykdo nemokumo administratorius. Kadangi balsavimas kreditorių susirinkime nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesuteikia tokios naudos, ribojamosios priemonės čia negali būti taikomos pagal analogiją.

16.3.       Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė 2022 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato pranešimo Nr. 10572/22 „ES ribojamųjų priemonių veiksmingo įgyvendinimo geriausia praktika“ 30 punktą. Ribojamosiomis priemonėmis siekiama uždrausti sankcionuotam asmeniui naudoti lėšas ir (ar) ekonominius išteklius, o ne drausti įgyvendinti kreditoriaus teises, kurias garantuoja JANĮ. Kad būtų pagrįstai teigiama, jog sankcionuotam asmeniui draudžiama balsuoti, reikėtų, kad sankcijų teisės aktas (pvz., Tarybos Reglamentas Nr. 765/2006 ar kiti reglamentai) aiškiai nurodytų tokį draudimą. Teismas, atsižvelgdamas į Geriausios praktikos nuostatas, galėjo tik įvertinti, ar nemokumo administratorius pasielgė teisėtai, nepripažindamas suinteresuoto asmens balso „prieš“, nes tokiu atveju nepripažinus suinteresuoto asmens balso teisės atsakovės turtas bus parduotas pasiūlymą pateikusiam asmeniui ir gautų lėšų nemokumo administratorius vis tiek negalės išmokėti suinteresuotam asmeniui, o privalės pervesti į teismo depozitinę sąskaitą iki sankcijų galiojimo pabaigos. Teismai, vertindami situaciją, nukrypo nuo esminio klausimo ir klausimą sprendė formaliai, o ne individualiai, neįsigilino į FNTT išvados turinį, kur aiškiai nurodyta, kad balsavimas kreditorių susirinkime yra sąlyginis, o tai reiškia, jog kiekvienas atvejis turi būti vertinamas: ar toks balsavimas nesukelia ekonominės naudos, ar nėra pažeistas lėšų ar investicijų draudimas, pan.

17.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė bankrutavusi UAB „Auto Baltija“ prašo jį atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.       Reglamento Nr. 765/2006 1 straipsnio 2 punkte įtvirtintas draudimas apima ne tik piniginius, bet visus su sutartimi ar sandoriu, kuriems poveikį turi šiuo reglamentu nustatytos priemonės, susijusius reikalavimus ir jų vykdymą. Suinteresuotas asmuo, pateikdamas tvirtinti savo finansinį reikalavimą bankroto byloje ir balsuodamas kreditorių susirinkime dėl jam įkeisto bei kito turto realizavimo, siekia patenkinti savo finansinį reikalavimą, kylantį iš svetimo turto hipotekos sutarties. Todėl manytina, jog suinteresuoto asmens balsavimas kreditorių susirinkime turi būti vertinamas ne atsietai, o kartu su jo prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą bei bankroto proceso tikslais. Vertinant šiuos aspektus kartu, akivaizdu, kad suinteresuoto asmens balsavimas kreditorių susirinkime, ypač ginčo klausimu, visiškai atitinka veiksmą (reikalavimą), nurodytą Reglamento Nr. 765/2006 1 straipsnio 15 punkte, t. y. reikalavimą vykdyti pareigą pagal sutartį ar sandorį arba su jais susijusią pareigą. Be to, sankcionuoto asmens balsavimas klausimu, susijusiu su turto pardavimu, visiškai atitinka ir Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais.

17.2.       Aktualūs išaiškinimai pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-611/2023, kurioje nurodyta, kad turi būti tiriama ir vertinama, ar kreditorei taikomos sankcijos nedraudžia atsakovei vykdyti prievolę kreditorei ir faktiškai patenkinti kreditorės reikalavimą nemokumo byloje. Ginčo atveju būtent suinteresuotam asmeniui tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti, kad jam nėra draudžiama balsuoti kreditorių susirinkime (pavyzdžiui, taikytina viena iš Reglamente Nr. 765/2006 įtvirtintų išimčių). Tačiau suinteresuotas asmuo tokių įrodymų nepateikė.

17.3.       Kreditorių susirinkimas sprendžia klausimus, susijusius su juridinio asmens turto disponavimu, naudojimu, pavyzdžiui, JANĮ 86 straipsnyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 90 straipsnio 3 dalyje, 91 straipsnio 3 dalyje, 92 straipsnio 1 dalyje ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022). Taigi suinteresuotas asmuo, balsuodamas kreditorių susirinkime, įgyvendina savo turtines teises, t. y. netiesiogiai naudojasi ekonominiais ištekliais, o tai sankcionuotam asmeniui pagal Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 2 dalį yra draudžiama.

17.4.       Teismas, spręsdamas balsavimo teisės kreditorių susirinkime teisėtumo klausimą, pagrįstai vadovavosi Reglamento Nr. 765/2006 1 straipsnio 1 punktu, nustatančiu, kad lėšomis yra laikomi taip pat ir piniginiai reikalavimai, bei 1 straipsnio 2 punktu, kur nustatyta, kad lėšų įšaldymu yra laikoma ir galimybės lėšomis naudotis ar jų tvarkymas taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė.

17.5.       Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ir Europos Komisijos rengiamų Konsoliduotų dažniausiai užduodamų klausimų dėl Tarybos reglamentų Nr. 833/2014, Nr. 269/2014, (ES) Nr. 692/2014 ir (ES) 2022/263 įgyvendinimo sąvadu, pagal kurį ribojamosios priemonės apima sankcionuoto asmens turimas neturtines akcininko teises, kurias draudžiama įgyvendinti, t. y. balsuoti akcininkų susirinkime. Priešingas teisės aiškinimas sudarytų sąlygas išvengti taikomų sankcijų ir prieštarautų viešajai tvarkai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81straipsnis). Kreditoriaus teisės bankroto procese yra turtinio pobūdžio teisės. Tiek akcininkai, tiek kreditoriai bankroto procese sprendžia iš esmės tuos pačius klausimus, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ribojamosios priemonės apima ne tik sankcionuoto asmens turimas neturtines akcininko teises, bet ir kreditoriaus teises bankroto procese.

17.6.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje jau yra pasisakęs, jog aiškinant ir taikant Reglamento Nr. 765/2006 nuostatas taikytinos ir Geriausios praktikos nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-701/2024; 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-684/2025; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-611/2022).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Reglamentu Nr. 765/2006 taikomų ribojančių priemonių apimties ir įtakos sankcionuoto asmens teisei balsuoti kreditorių susirinkime

18.       Byloje keliamas klausimas dėl BUAB „Auto Baltija“ didžiausios (beveik 98 proc.) kreditorės – atvirosios akcinės bendrovės Minsko automobilių gamyklos – „Belavtomaz“ holdingo valdančiosios kompanijos, kuri 2021 m. birželio 21 d. įtraukta į Reglamento Nr. 765/2006 I priedo sąrašą, teisės balsuoti kreditorių susirinkime, be kita ko, priimant sprendimą dėl bankrutavusios bendrovės turto pardavimo.

19.       Reglamento Nr. 765/2006 konstatuojamojoje dalyje, be kita ko, nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į 2006 m. balandžio 10 d. Tarybos sprendimą patvirtinti ribojančias priemones, skirtas Prezidentui Lukašenkai, Baltarusijos vadovams ir pareigūnams, atsakingiems už tarptautinių rinkimų standartų ir tarptautinės žmogaus teisių bei laisvių teisės pažeidimus ir represines priemones, kurių buvo imtasi prieš pilietinę visuomenę bei demokratinės opozicijos atstovus, taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos Tarybos Bendrąją poziciją 2006/362/BUSP, kurioje nurodyta, kad Prezidento Lukašenkos ir tam tikrų Baltarusijos pareigūnų lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie buvo nustatyti kaip esantys skirti šiam tikslui, turėtų būti įšaldyti. Kaip Reglamento Nr. 765/2006 sudėtinė dalis buvo patvirtintas I priedas – sąrašas asmenų, kuriems tiesiogiai taikytinos sankcijos.

20.       Reglamento Nr. 765/2006 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įšaldomos visos I priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ir institucijoms priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai. Reglamento Nr. 765/2006 1 straipsnyje pateiktas sąvokos „lėšos“ apibrėžimas, nurodant, kad „lėšos“ – finansinis turtas ir bet kurios rūšies pelnas, įskaitant, be kita ko, piniginius reikalavimus. Taip pat nurodoma, kad sąvoka „lėšų įšaldymas“ reiškia lėšų judėjimo, perdavimo, pakeitimo, naudojimo, galimybės jomis naudotis ar jų tvarkymo taip, kad dėl to pasikeistų jų kiekis, suma, buvimo vieta, nuosavybės teisė, valdymo teisė, pobūdis, paskirtis, ar atsirastų kiti pasikeitimai, kurie leistų naudotis lėšomis, įskaitant portfelio valdymą, uždraudimą. „Ekonominiai ištekliai“ Reglamente Nr. 765/2006 apibrėžiami taip pat labai plačiai: bet kurios rūšies materialus ar nematerialus, kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas, kuris nėra lėšos, tačiau gali būti panaudotas lėšoms ar prekėms įgyti ar paslaugoms gauti (Reglamento Nr. 765/2006 1 straipsnio 3 dalis).

21.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad ši lėšų įšaldymo sąvoka apibrėžta labai plačiai ir turi būti aiškinama plačiai. Siekiant ribojamųjų priemonių tikslų ne tik teisėta, bet ir būtina, kad sąvokų „lėšų įšaldymas“ ir „ekonominių išteklių įšaldymas“ apibrėžtys būtų aiškinamos plačiai, nes jomis siekiama užkirsti kelią bet kokiam įšaldyto turto naudojimui, kuris leistų apeiti atitinkamus reglamentus ir išnaudoti sistemos spragas (ESTT 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Bank Sepah, C-340/20, 45, 56 punktai).

22.       Taigi, pagal Reglamento Nr. 765/2006 nuostatas, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai suteikti lėšas ar ekonominius išteklius sankcionuotiems subjektams arba jų naudai. Ribojamųjų priemonių tikslas – užkirsti kelią ne tik faktiniam lėšų pervedimui, bet ir bet kokiam mechanizmui, leidžiančiam sankcionuotam subjektui išsaugoti ar didinti savo ekonominę vertę Europos Sąjungos teritorijoje. Aiškinant sankcijų apimtį turi būti užtikrinamas jų veiksmingumas (pranc. effet utile). Siekiant užtikrinti sankcijų veiksmingumą, turi būti ribojamos ir tos teisės, kurios leidžia generuoti ar apsaugoti ekonominę naudą. Nors Reglamento Nr. 765/2006 nuostatos tiesiogiai nenustato balsavimo teisių apribojimo kreditorių susirinkimuose nemokumo bylose, tačiau, minėta, lėšų įšaldymo sąvoka turi būti aiškinama plačiai ir apimti visas priemones, kurios galėtų lemti bet kokius su sankcionuoto subjekto lėšomis (nagrinėjamu atveju – reikalavimo teise) susijusius pokyčius. 

23.       Juridinių asmenų nemokumo procese kreditoriai turi individualias ir kolektyvines teises. Individualias teises (JANĮ 43 straipsnis) kreditoriai įgyvendina savarankiškai, jų įgyvendinimo nederindami su kitais kreditoriais. Kolektyvines teises (JANĮ 44 straipsnis) kreditoriai įgyvendina kartu su kitais kreditoriais, koordinuodami jų įgyvendinimą kreditorių susirinkime ir (ar) kreditorių komitete. Tai reiškia, kad tam tikros kreditorių teisės gali būti įgyvendinamos individualiai, tačiau kai kurių jų teisių įgyvendinimas, atsižvelgiant į jų pobūdį ir reikšmę nemokumo procese, turi būti derinamas su kitais kreditoriais.

24.       Kreditorių susirinkimas yra kreditorių savivaldos organas. Kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimo dieną esantys juridinio asmens kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas (JANĮ 45 straipsnio 1 dalis). Taip pat kreditorių susirinkime turi teisę dalyvauti be balsavimo teisės: 1) restruktūrizuojamo juridinio asmens valdymo organų nariai; 2) nemokumo byloje dalyvaujantys asmenys (JANĮ 45 straipsnio 2 dalis). Taigi kreditorių susirinkimas yra pagrindinis kreditorių interesams atstovaujantis kreditorių savivaldos organas, nes jame sudaroma galimybė dalyvauti ir balsuoti visiems juridinio asmens kreditoriams, kurių reikalavimus patvirtino teismas. Būtent kreditorių susirinkime juridinio asmens kreditoriai turi teisę pasisakyti jų kompetencijai priskirtais klausimais ir spręsti dėl nemokumo proceso eigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-313/2022, 18 punktas).

25.       Kreditorių susirinkimas nemokumo procese sprendžia klausimus, susijusius su juridinio asmens turto disponavimu, naudojimu, pavyzdžiui, JANĮ 86 straipsnyje, 87 straipsnio 3 dalyje, 90 straipsnio 2, 3 dalyse, 91 straipsnio 3 dalyje, 92 straipsnio 1 dalyje ir kt. Kreditoriai savo poziciją kreditorių susirinkime išreiškia balsuodami. Kreditoriaus balsavimo teisė nemokumo procese yra neatsiejama nuo jo turtinės reikalavimo teisės. Kreditoriaus balsavimas kreditorių susirinkime nėra laikomas sandoriu, nes juo savaime nėra modifikuojamos teisės ir pareigos. Balsavimo teisė sudaro galimybę daryti įtaką juridinio asmens turto realizavimo būdui, turto realizavimo kainai ir paskirstymo apimčiai. Kreditorių sprendimas parduoti juridinio asmens turtą už tam tikrą kainą turi įtakos tam, kokia apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Naudodamasis balsavimo teise balsų daugumą turintis kreditorius gali padidinti išieškojimo procentą, paspartinti išmokėjimą, blokuoti jam nepalankų planą ir pan. Kreditorius gali naudoti balsavimo teisę kaip derybinį svertą, koordinuoti veiksmus su kitais kreditoriais, stabdyti jam dėl kokių nors priežasčių nenaudingus turto pardavimo sandorius, daryti įtaką turto pardavimui susijusiems asmenims. Balsų daugumą turintis kreditorius iš esmės kontroliuoja kreditorių susirinkimo sprendimus. Tokiu būdu balsavimo teisė yra netiesioginė reikalavimo teisės įgyvendinimo priemonė.

26.       Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl sankcionuoto subjekto teisės balsuoti, neturėtų būti vertinama, kad jo balsas buvo „prieš“, o vertintina pati teisė dalyvauti priimant sprendimą, kadangi bet koks kreditorių susirinkimo sprendimas gali turėti poveikį kreditorių reikalavimų patenkinimo apimčiai.

27.       Kasacinis teismas civilinėje byloje, kurioje, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl kreditoriaus, kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos, finansinio reikalavimo tvirtinimo nemokumo byloje, nurodė, kad, jeigu būtų nustatyta, kad tokia priemonė išplaukia iš taikomų sankcijų pobūdžio, atsižvelgiant į aplinkybę, jog balsavimo ir kitos kreditoriaus teisės potencialiai galėtų būti panaudotos siekiant išvengti ribojamųjų priemonių, bei proporcingumo principą, turėtų būti sprendžiama dėl balsavimo kreditorių susirinkimuose ar kitų panašaus pobūdžio teisių ribojimo atitinkamai kreditorei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-611/2023, 49 punktas).

28.       Iš dalies sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kreditoriaus nemokumo procese balsavimo teises sulygino su akcininkų balsavimo teise visuotiniame akcininkų susirinkime. Akcininko balsavimo teisė kyla iš dalyvavimo kapitale, balsuodamas akcininkas daro įtaką bendrovės strategijai ir siekia ekonominės grąžos (dividendų, akcijų vertės augimo). Kreditorius nemokumo procese turi apibrėžtą reikalavimo teisę, kurios dydžio kreditoriaus balsavimas nekeičia. Vis dėlto šių balsavimo teisių skirtumas savaime nėra pagrindas kitaip vertinti kreditoriaus balsavimo teisės ribojamųjų priemonių kontekste. Minėta, balsuodamas kreditorius daro įtaką juridinio asmens turto likimui, gali paveikti turto paskirstymą. Taigi, kreditorius, balsuodamas kreditorių susirinkime, netiesiogiai gyvendina savo turtines teises, t. y. netiesiogiai naudojasi ekonominiais ištekliais.

29.       Atsižvelgdama į Reglamentu Nr. 765/2006 nustatytų ribojamųjų priemonių tikslą, jų veiksmingumo užtikrinimo būtinybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad į sankcionuotų subjektų sąrašą įtrauktam kreditoriui draudžiama įgyvendinti bet kokias balsavimo teises nemokumo procese, kurios galėtų lemti bet kokius su bankrutuojančio (bankrutavusio) juridinio asmens turtu susijusius pokyčius. Toks ribojimas yra proporcingas, nes taikytinas tik sprendimams, turintiems įtaką turto paskirstymui, yra laikinas (kol kreditoriui galioja sankcijos), kreditorius išlieka proceso dalyvis. 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

30.       Remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė lėšų įšaldymo sąvoką ir padarė teisinį reguliavimą atitinkančias išvadas dėl suinteresuoto asmens balsavimo teisių ribojimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms kasacinis skundas atmetamas, o skundžiamas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegija 2026 m. sausio 5 d. nutartimi Nr. DOK-4519 suinteresuoto asmens prašymu byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki civilinės bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka sustabdyta BUAB „Auto Baltija“ pardavimo procedūra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. DOK-153 laikinosios apsaugos priemonės pakeistos – iki civilinės bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka uždrausta sudaryti BUAB „Auto Baltija“ pirkimo-pardavimo sutartį. Netenkinus kasacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, yra pagrindas šias laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

32.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

33.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

34.       Nagrinėjamoje byloje atmetus suinteresuoto asmens kasacinį skundą, atsakovei bankrutavusiai UAB „Auto Baltija“ priteistinas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). BUAB „Auto Baltija“ pateikė prašymą priteisti iš suinteresuoto asmens 1573 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme (už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą), atlyginimo. Šių bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsakovės prašymas tenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

35.       Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartimi Nr. DOK-4519 ir 2026 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. DOK-153 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Auto Baltija“ (j. a. k. 302726472) iš suinteresuoto asmens atvirosios akcinės bendrovės Minsko automobilių gamyklos – „Belavtomaz“ holdingo valdančiosios kompanijos (j. a. k. 100320487) 1573 (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                Virgilijus Grabinskas

Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski