Civilinė byla Nr. e2A-249-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00609-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.11.18; 3.3.1.11

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir uždarosios akcinės bendrovės „AUGODARA“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir uždarajai akcinei bendrovei „AUGODARA“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė SKR GRUPĖ, UAB.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.1. pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49 SŽN-84-(14.49.57.) (toliau – ir nuomos sutartis);

1.2. pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SUI-31-(14.49.56.) (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis);

1.3. taikyti restituciją natūra – priteisti valstybei nuosavybės teise 8 639 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 9 917 kv. m ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini));

1.4. taikyti restituciją natūra – priteisti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „AUGODARA“ visas bendrovės faktiškai sumokėtas lėšas pagal 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

2.       Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nurodė, kad, sudarant 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos: Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punkto, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintos Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos (toliau – Metodika) 3 ir 4 punkto reikalavimai, todėl ginčijami sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnį.

3.       Ieškinį prokuroras argumentavo tuo, kad, jei teisės aktais nustatytos tvarkos reikalavimų būtų laikytasi, prieš sudarant ginčijamas sutartis, valstybinės žemės patikėtinio atstovai būtų vizualiai apžiūrėję ginčo žemės sklypą ir įvertinę ten likusių pastatų kiekį ir jų naudojimą. Taigi, būtų nustatyta, kad ginčo žemės sklype esančių pastatų kiekis, lyginant jį su 2007 m. vasario 9 d. (kai buvo sudarytas ginčo žemės sklypo planas) padėtimi, iš esmės pasikeitęs ir UAB „AUGODARA“ priklausantiems statiniams eksploatuoti nėra reikalingas toks pats žemės sklypo plotas, koks buvo reikalingas 2007 metais, nes didžioji dalis ginčo žemės sklype buvusių pastatų neišliko po 2015 m. gaisro.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas nusprendė: 

4.1.                      pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49 SŽN-84-(14.49.57.);

4.2.                      pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SUI-31-(14.49.56.);

4.3.                      taikyti restituciją natūra – priteisti valstybei nuosavybės teise 8 639 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 9 917 kv. m ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini));

4.4.                      taikyti restituciją natūra – priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), atsakovei UAB „AUGODARA“ 228 504,71 Eur faktiškai sumokėtas lėšas pagal 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį;

4.5.                      priteisti uždarajai akcinei bendrovei SKR GRUPĖ, UAB (toliau – ir SKR GRUPĖ, UAB) iš atsakovių po 1 867,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad du statiniai visiškai sudegė 2015 m. ir po šio gaisro nebuvo atstatyti, o vienas statinys buvo nugriautas dar iki gaisro. Tai, kad žemės sklype nėra trijų nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų: pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina rašytiniai įrodymai: gaisrininkų pažyma, ortofoto medžiaga, antstolio D. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismas, įvertinęs antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus duomenis, padarė išvadą, kad ginčo žemės sklype buvę šiltnamiai, nurodyti Nekilnojamojo turto registre (be kita ko, sienos yra iš plastiko su karkasu), faktiškai nėra išlikę ir nebuvo išlikę ginčijamų sutarčių sudarymo metu. Tai, kas iš šiltnamių išlikę ir galimai rekonstruota, nėra naudojama pagal šiltnamių paskirtį: juose sandėliuojami vamzdžiai ir pastolių konstrukcijos. Teismas nustatė, kad statinys – stoginė nėra išlikusi. Iš protokolo priedo matyti, kad skirtingų laikotarpių skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT duomenimis, ne vėliau kaip nuo 2015 m. ginčo žemės sklype buvusių šiltnamių faktiškai nebuvo išlikę. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nereikia nustatyti fakto, kad dalis statinių neegzistavo sutarties sudarymo metu, nes niekinio sandorio faktui konstatuoti teismui užtenka nustatyti, jog prieš sudarydama užstatytos valstybinės žemės pardavimo sutartį Nacionalinė žemės tarnyba nepatikrino statinių egzistavimo ir naudojimo fakto.

6.       Nacionalinė

7.       Prieš sudarant šio žemės sklypo nuomos ar pardavimo sutartis pirmiausia privalo būti išskirtos atskirų savarankiškų statinių (su jų priklausiniais) eksploatacijai skirtos žemės sklypo dalys. Tik tuomet galima sudaryti atskirų žemės sklypo dalių, skirtų statiniams eksploatuoti, nuomos ar pardavimo sandorius. Nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypo dalis buvo išnuomota SKR GRUPĖ, UAB, kuri turi teisę į šios žemės sklypo dalies nuomą, tačiau į kokią konkrečią žemės sklypo dalį ji gali pretenduoti, galima nustatyti tik Nacionalinei žemės tarnybai parengus ir patvirtinus Taisyklių 8 punkte nurodytą žemės sklypo planą, kuriame būtų apibrėžta sklypo dalis, reikalinga SKR GRUPĖ, UAB bendrosios nuosavybės teise valdomo pastato naudojimui, taip pat kitų žemės sklype esančių statinių naudojimui reikalingos žemės sklypo dalys. Tik tuomet galima spręsti, kokia apimtimi teisė nuomoti žemės sklypo dalį priklauso SKR GRUPĖ, UAB ir kokia atsakovei UAB „AUGODARA“. 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

8.       Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1.                      Antstolio D. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad yra išlikusios šiltnamio konstrukcijos. Likusios konstrukcijos įrodo, kad tai yra statinys, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą nurodyta, jog pastato – šiltnamio sienos: plastikas su karkasu. Taigi, šiltnamis visiškai atitinka statinio sąvoką. Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo pareigos tikrinti, ar statiniai ir įrenginiai žemės sklype naudojami pagal paskirtį. Taisyklių 34.6 punkto reikalavimas su prašymu pateikti ne senesnius kaip vienerių metų statinio nusidėvėjimo duomenis įsigaliojo tik nuo 2021 m. rugsėjo 2 d., o UAB „AUGODARA“ prašymą parduoti žemės sklypą pateikė 2021 m. birželio 7 d. 

8.2.                      Žemės sklypo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, todėl bendrovė veiklą vykdo tikslingai ir pagal paskirtį. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius nėra gavęs informacijos ir neturėjo duomenų, kad UAB „AUGODARA“ žemės sklypą naudoja ne pagal paskirtį. 

8.3.                      Žemės sklypo dalys nustatytos Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-36-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, dalių nustatymo bei dalies išnuomojimo S. S. ir D. S.“, t. y. šiuo įsakymu buvo nustatytos tenkančios dalys tiek UAB „AUGODARA“, tiek SKR GRUPĖ, UAB, kuriai apskaičiuota proporcingai tenkanti žemės dalis jos nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, o ne visas žemės plotas. 2007 m. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su S. S., o 2021 m. –  su UAB „AUGODARA“. Šio administracinio akto niekas neginčijo, jis iki šiol yra galiojantis. 

8.4.                      Nuo 2007 m., kai buvo nustatytos žemės sklypo dalys, reikalingos žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, nei S. S., nei SKR GRUPĖ, UAB šių žemės sklypų dalių neginčijo, taip pat neteikė Nacionalinei žemės tarnybai parengto naujų žemės sklypų dalių plano, nes, ginčijant žemės sklypo dalių planą, iniciatyvos teisė teikti žemės sklypo dalių planą tenka nuomininkui, o ne nuomotojui.

8.5.                      Valstybinės žemės nuomos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kad žemės sklypo planas su savarankiškų statinių eksploatavimui skirtomis dalimis privalo būti suderintas ir pasirašytas visų žemės sklypo naudotojų, juose taip pat nėra nustatyta, jog tuo atveju, kai naudotojams nepavyksta susitarti dėl žemės sklypo plano su išskirtomis dalimis, skirtomis statinių eksploatavimui, turinio, statiniams skirtas dalis nustato teismas, nes šią funkciją atlieka valstybinės žemės nuomotojas. SKR GRUPĖ, UAB galėjo savo iniciatyva pateikti žemės sklypo dalių planą, jeigu ji nesutiko su išskirtomis žemės sklypo dalimis. Taigi, SKR GRUPĖ, UAB sutiko su išskirtomis žemės sklypo dalimis.

9.       Atsakovė UAB „AUGODARA“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas: 3 267 Eur advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme, 1 089 Eur už apeliacinio skundo surašymą bei 169 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.                      Teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, buvo šališkas, ignoravo byloje nustatytas aplinkybes, kurios paneigia ieškinio pagrįstumą. Teismo sprendimas grindžiamas ne vidiniu teismo įsitikinimu, o pažodžiui perrašytais ieškovo ir trečiojo asmens SKR GRUPĖ, UAB suformuluotais motyvais. Taigi, kyla abejonių, ar šioje byloje teismas gina viešąjį, ar trečiojo asmens interesus. 

9.2.                      Žemės sklypo dalys nustatytos Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 2.3-36-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)), Vilniaus mieste, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, dalių nustatymo, bei dalies išnuomojimo S. S. ir D. S., atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią pastatų dalį: S. S., D. S. – 1 238 kv. m ploto žemės sklypo dalis; kitiems – 8 679 kv. m ploto žemės sklypo dalis, t. y. apskaičiuota proporcingai tenkanti žemės dalis nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, o ne visas žemės plotas. 2007 m. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su S. ir D. S. (2013 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo pakeista, pakeičiant nuomininką – vietoje S. ir D. S. nurodant SKR GRUPĖ, UAB), o 2021 m. sutartys sudarytos ir su UAB „AUGODARA“. Tačiau minėtas įsakymas iki šiol yra galiojantis, apie kurį S. S. žinojo nuo 2007 m. Taigi, nuo 2007 m. nei S. S., nei SKR GRUPĖ, UAB šių žemės sklypo dalių neginčijo, taip pat neteikė Nacionalinei žemės tarnybai parengto naujų žemės sklypo dalių plano. Ginčijant žemės sklypo dalių planą, iniciatyvos teisė teikti žemės sklypo dalių planą tenka nuomininkui, o ne nuomotojui. Taigi, SKR GRUPĖ, UAB sutiko su išskirtomis žemės sklypo dalimis ir faktiškai jomis visą šį laiką naudojosi ir tikrai žino, kokia apimtimi jai priklauso teisė nuomoti žemės sklypo dalį. Byloje nėra duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba būtų turėjusi duomenų apie tai, kad statinių ar įrenginių valstybinės žemės sklype ar jo dalyje nebėra, arba esantys statiniai ar įrenginiai nenaudojami, arba jų faktinė būklė galimai neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos ir tuo remiantis būtų privalėjusi vadovautis Metodika.

9.3.                      2015 m. kilusio gaisro metu sudegė du angarai, esantys (duomenys neskelbtini), (ne ginčo žemės sklype), o angaras (duomenys neskelbtini), tik apdegė. Nurodytas angaras, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas ant betoninio pagrindo. Angaras su degimo požymiais: nudegusi angaro sienų vidinė ir išorinė apdaila, apdegę angare esantys daiktai. Angaro sijos (lankai) – metalinės, vietomis nuo terminio poveikio deformuotos, angaro viduje vietomis išlikusi sienų danga gipso kartonas su šiltinimo medžiaga – vata. Trečiojo asmens į bylą pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas akivaizdžiai patvirtina, kad šiltnamiai ir jų konstrukcijos egzistuoja ir yra stoginės atramų pagrindai. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu stoginės konstrukcijos kaip tik buvo remontuojamos. Šioje byloje neįrodyta, kad gaisro metu UAB „AUGODARA“ pastatai sudegė ar nugriauti iki 0,5 m po žeme gylio. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovės UAB „AUGODARA“ nurodytų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo trūkumų, kad iš minėto protokolo vaizdo medžiagos akivaizdu, jog antstoliui trečiasis asmuo pateikė tokius dokumentus, kurių antstolis net negali įskaityti, o ginčo žemės sklype yra visi nekilnojamojo turto objektai.

9.4.                      Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), UAB „AUGODARA“ nuosavybės teise priklauso 5 pastatai ir 1 pastato dalis, o šiltnamių ir stoginės fizinio nusidėvėjimo procentas yra 70. Šie duomenys yra nenuginčyti, pastatai neišregistruoti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklype yra pasikeitęs UAB „AUGODARA“ priklausančių pastatų kiekis ir jiems eksploatuoti nėra reikalingas toks pats žemės sklypo plotas, koks buvo reikalingas 2007 m.

9.5.                      Teismas ignoravo ir nevertino atsakovės UAB „AUGODARA“ į bylą pateiktos 2021 m. rugsėjo 3 d. projektavimo užduoties pagal UAB „AUGODARA“ užsakymą dėl lauko sandėliavimo aikštelės (buvusių šiltnamių) (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto, kuri paneigia ieškovės argumentus, kad po gaisro statinių nebeliko, ir jokių naujų statinių sklype neketinama statyti, nes UAB „AUGODARA“ užsakymu yra parengti gamybos paskirties pastato kapitalinio remonto ir lauko sandėliavimo aikštelės rekonstravimo projektai. 

9.6.                      Trečiojo asmens pasamdytas antstolis 2022 m. liepos 20 d. fiksavo faktines aplinkybes, kai UAB „AUGODARA“ priklausanti stoginė (jos atramos) buvo atnaujinamos. Faktinės aplinkybės buvo konstatuojamos iš gretimo žemės sklypo, iš didelio atstumo. Stoginės atramos atgal į savo vietą pastatytos 2022 m. lapkričio pabaigoje, todėl įrodymų (faktinių aplinkybių protokolo) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė pateikti negalėjo ir teikia įrodymą su apeliaciniu skundu bei prašo pridėti prie bylos 2023 m. sausio 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl (duomenys neskelbtini), užfiksuotos stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktinės buvimo vietos.

10.       Atsiliepime dėl Nacionalinės žemės tarnybos pateikto apeliacinio skundo atsakovė UAB „AUGODARA“ prašo skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pažymėjo, kad abiejų atsakovių apeliacijų pagrindai sutampa, todėl motyvų nekartoja.

11.       Atsiliepime į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą trečiasis asmuo SKR GRUPĖ, UAB prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

11.1.                      Nacionalinė

11.2.                      Žemės sklypo dalys atskiriems statiniams eksploatuoti niekada nebuvo nustatytos. Buvo nustatytos dalys ne statiniams eksploatuoti, bet idealioji žemės sklypo dalis, kuri buvo išnuomota S. ir D. S., nenustatant tos dalies buvimo vietos žemės sklype ir nesiejant jos su pastato, kuriame buvo S. ir D. S. priklausanti patalpa, naudojimu pagal paskirtį.

11.3.                      SKR GRUPĖS, UAB teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad nebuvo nustatytos realios žemės sklypo dalys atskirų statinių naudojimui pagal paskirtį, dėl to SKR GRUPĖ, UAB iš esmės neturi galimybės įgyvendinti turimos nuomos teisės į žemės sklypo dalį, nes jai išnuomota dalis nėra siejama su pastato, kuriame yra bendrovei priklausanti patalpa, naudojimu.

11.4.                      Teismui tenkinus ieškinį, Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigą nustatyti realias žemės sklypo dalis atskirų statinių eksploatavimui ir SKR GRUPĖ, UAB turi teisę ir galimybę prašyti sudaryti su ja pastatui – sandėliui, kuriame yra SKR GRUPĖ, UAB patalpa, priskirtos žemės sklypo dalies 1/2 dalies nuomos sutartį.

12.       Atsiliepime į atsakovės UAB ,,AUGODARA“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo SKR GRUPĖ, UAB  prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

12.1.                      Nors sutarčių sudarymo metu Taisyklių pakeitimas dar nebuvo priimtas, tačiau Žemės įstatyme nustatytos sąlygos nesikeitė, o kasacinio teismo praktika aiškiai nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba tokią pareigą turi pagal įstatymą. Nacionalinė žemės tarnyba sudarė ginčijamas sutartis, neatlikusi statinių naudojimo patikrinimo vietoje. Taigi, teismui ieškinio tenkinimui užteko konstatuoti faktą, kad Nacionalinė žemės tarnyba netikrino statinių naudojimo, todėl aplinkybės dėl to, ar statiniai sudegė visiškai, ar nevisiškai, bylai esminės reikšmės neturi. 

12.2.                      Teismo

12.3.                      Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 9 d. įsakyme Nr. 2.3-36-01 buvo išskirtos žemės sklypo dalys konkretiems asmenims, kurie įsakymo priėmimo metu turėjo patalpas ginčo žemės sklype buvusiuose pastatuose. Tos dalys apskaičiuotos pagal asmenims priklausančių patalpų santykį su visų žemės sklype esančių pastatų patalpų plotais, įskaitant ir tuos pastatus, kurių žemės sklype nebėra nuo 2015 m. Be kita ko, teismas šioje byloje netvirtina jokio žemės sklypo dalių nustatymo plano ir nenustato žemės sklypo dalių.

12.4.                      Su apeliaciniu skundu teikiamame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota konstrukcija surinkta tik 2022 m. lapkričio mėnesį, kai šios bylos nagrinėjimas jau buvo baigtas. Po ginčijamų sutarčių sudarymo ir bylos išnagrinėjimo apeliantės ginčo žemės sklypo sumontuoti pastoliai jokios reikšmės šiai bylai neturi, taigi, naujas įrodymas nepriimtinas.

13.       Trečiasis asmuo SKR GRUPĖ, UAB pateikė prašymą priteisti 1 960,20 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 871,20 Eur atsiliepimo į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą parengimas ir 1 089 Eur atsiliepimo į UAB „AUGODARA“ apeliacinį skundą parengimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundų ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

15.       Atsakovė UAB „AUGODARA“ su apeliaciniu skundu pateikė 2023 m. sausio 4 d. antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą dėl (duomenys neskelbtini), užfiksuotos stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktinės buvimo vietos ir prašo šį naują įrodymą pridėti prie bylos.

16.       Apeliantė nurodo, kad trečiojo asmens pasamdytas antstolis 2022 m. liepos 20 d. fiksavo faktines aplinkybes, kai UAB „AUGODARA“ priklausanti stoginė (jos atramos) buvo atnaujinama. Faktinės aplinkybės konstatuotos iš gretimo žemės sklypo, iš didelio atstumo. Stoginės atramos atgal į savo vietą pastatytos 2022 m. lapkričio pabaigoje, todėl įrodymų (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti negalėjo.

17.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

18.       Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

19.       Apeliantė nauju rašytiniu įrodymu siekia pagrįsti, kad ginčo sklype yra stoginė, o jos atramos į vietą buvo pastatytos 2022 m. lapkričio pabaigoje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas atsakovės prašymą priimti naują įrodymą, pirmiausia pažymi, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme aplinkybių dėl stoginės remonto (atnaujinimo) neįrodinėjo, stoginės ir kitų statinių egzistavimo faktą grindė Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Antra, kaip nurodo pati apeliantė, stoginės atramos buvo pastatytos tik 2022 m. lapkričio pabaigoje, todėl 2023 m. sausio 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys nepagrindžia, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu stoginė egzistavo ir buvo naudojama pagal paskirtį.

20.       Taigi, apeliantės UAB „AUGODARA“ pateiktas naujas įrodymas neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atsisako jį priimti.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

21.       2006 m. liepos 24 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1395 buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 1A (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)). Tuo pačiu įsakymu nustatytas jo plotas – 9 917 kv. m, sklypo ribos, naudojimo būdas ir pobūdis. 

22.       2006 m. lapkričio 17 d. komisija, sudaryta Vilniaus apskrities viršininko (toliau – VAV) 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-10641 „Dėl komisijos sudarymo“, iš dalies pakeistu VAV 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-10961 (toliau – Komisija), nuvykusi į teritoriją prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bei išnagrinėjusi Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktus dokumentus, išvadose Nr. 91-2.17-49 nustatė, kad (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruoti 69 pastatai ir 7 inžineriniai tinklai. Pastatai nuosavybės teise priklauso trims savininkams: UAB „SKR Baltic“ priklauso 65 pastatai ir 5 inžineriniai tinklai, UAB „AUGODARA“ – 5 pastatai ir 1 pastato dalis, S. S. ir D. S. – 1 pastato dalis. 

23.       Komisija taip pat konstatavo, kad UAB „AUGODARA“ patikrinimo metu žemės sklype valdė šiuos pastatus: 

23.1.                      perdirbimo cechą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas – 761 kv. m; 

23.2.                      svarstykles (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 93 kv. m; 

23.3.                      stoginę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 259 kv. m; 

23.4.                      pastatą šiltnamį – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 1 004 kv. m;  

23.5.                      pastatą šiltnamį – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 903,7 kv. m; 

23.6.                      patalpą – sandėlio patalpą (duomenys neskelbtini), esančią pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 495,96 kv. m. 

24.       2007 m. vasario 9 d. VAV įsakymu Nr. 2.3-36-01 nustatytos tenkančios žemės sklypo dalys, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią pastatų, esančių žemės sklype, dalį: S. S., D. S. – 1 238 kv. m ploto žemės sklypo dalis; kitiems – 8 679 kv. m ploto žemės sklypo dalis. 

25.       2007 m. vasario 12 d. S. ir D. S. išnuomota 1 238 kv. m ploto žemės sklypo dalis. 2007 m. gruodžio 28 d. plotas buvo patikslintas, vietoje 1 238 kv. m nustatant 1 278 kv. m.

26.       2013 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo pakeista, pakeičiant nuomininką – vietoje S. ir D. S. nurodant SKR GRUPĖ, UAB ir patikslinant žemės sklypo vidutinę rinkos vertę. 

27.       2015 m. birželio 19 d. angare, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Jo metu pastatams – šiltnamiams buvo padaryta žala. 2015 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas atliko apžiūrą, kurios protokole konstatavo, kad apžiūros objektas yra trijų apdegusių angarų (vienas – (duomenys neskelbtini), kiti du – (duomenys neskelbtini)) likučiai. 

28.       2021 m. vasario 19 d. UAB „AUGODARA“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu Nr. 49JP-684 „Dėl žemės nuomos sutarties sudarymo“ dėl žemės sklypo dalies nuomos. Šalys 2021 m. balandžio 22 d. sudarė nuomos sutartį.

29.       2021 m. birželio 7 d. UAB „AUGODARA“ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu Nr. 49JP-2492 „Dėl valstybinės žemės pirkimo“ dėl žemės sklypo dalies pirkimo. Šalys 2021 m. gruodžio 22 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį.

Dėl sąlygų sudaryti valstybinės žemės sandorius

30.       Byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės nuomos ir pirkimo–pardavimo sandorių teisėtumo. Ieškovas, gindamas viešąjį interesą, teigia, kad ginčo sandoriai sudaryti, pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, todėl yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Apeliantės su šia pozicija nesutinka, teigia, kad sandoriai yra teisėti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos pripažino negaliojančiais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kilusio ginčo pobūdį, pirmiausiai aptars sąlygas, kurioms esant gali būti sudaromi valstybinės žemės nuomos ir pirkimo–pardavimo ne aukciono būdu sandoriai.

31.       Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-411 redakcija) nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. 

32.       Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinė žemė be aukciono gali būti parduodama, jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

33.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018, 41 punktas, 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 30 punktas). Analogiškos sąlygos taikytinos nuomojant valstybinį žemės sklypą.

34.       Taigi, įtvirtintas teisinis reguliavimas ir aptarti kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė nuomotis ar įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti ar parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams.

Dėl ginčijamų sandorių (ne)teisėtumo

35.       Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014, 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).

36.       Apeliantė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, teigia, kad neturėjo pareigos tikrinti, ar ginčo sklype esantys statiniai naudojami pagal paskirtį, motyvuodama tuo, kad Taisyklių 34.6 punkto reikalavimas su prašymu pateikti ne senesnius kaip vienerių metų statinio nusidėvėjimo duomenis įsigaliojo tik nuo 2021 m. rugsėjo 2 d., o UAB „AUGODARA“ prašymą parduoti žemės sklypą pateikė 2021 m. birželio 7 d. Sudarant ginčijamas sutartis Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyrius nebuvo gavęs informacijos ir neturėjo duomenų, kad ginčo žemės sklypą bendrovė naudoja ne pagal paskirtį.

37.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 suformuota teisės aiškinimo taisyklė, kad pagal Žemės įstatyme nustatytą reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką valstybinės žemės sklypas statinių savininkui ne aukciono tvarka gali būti išnuomotas tik patikrinus, kiek statinių faktiškai yra, ar šie statiniai atitinka teisės aktų reikalavimus dėl statinių pobūdžio, kokio dydžio žemės sklypas būtinas statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

38.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovės cituojamas Taisyklių 34.6 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. balandžio 7 d.), įpareigojantis asmenį, pageidaujantį išsinuomoti valstybinį žemės sklypą, pateikti ne senesnius kaip vienerių metų statinio nusidėvėjimo duomenis, UAB „AUGODARA“ prašymų pateikimo metu nebuvo įsigaliojęs, nepaneigia Nacionalinės žemės tarnybos, veikiančios patikėjimo teise valstybinės žemės naudojimo ir disponavimo teisiniuose santykiuose, pareigos užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų išnuomota ir (ar) parduota tik esant būtinoms Žemės įstatyme nustatytoms sąlygoms, įskaitant pareigą patikrinti būtinų sąlygų sudaryti valstybinės žemės sandorius egzistavimo faktą.

39.       Požymius, kuriais vadovaujantis vertinama, ar valstybinės žemės sklypas ar jo dalis atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ar 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte, taip pat Taisyklėse nurodytas sąlygas dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ne aukciono būdu, reglamentuoja Metodika. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakyme „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), 2.1, 2.1.1 punktuose nustatyta, kad Metodika, be kita ko, taikoma ir tuomet, kai yra duomenų (Lietuvos Respublikos teritorijos M 1:10000 skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio ORT10LT, georeferencinio pagrindo kadastro duomenų, pateiktų pranešimų apie galimus pažeidimus ar kitų duomenų), kad statinių ar įrenginių valstybinės žemės sklype ar jo dalyje nebėra, arba esantys statiniai ar įrenginiai nenaudojami, arba jų faktinė būklė galimai neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytos informacijos, ir tuo atveju, kai Taisyklių nustatyta tvarka nagrinėjami prašymai parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą ar jo dalį. 

40.       Esant duomenų, keliančių abejonių būtinųjų sąlygų sudaryti sandorius egzistavimu, atliekamas valstybinės žemės sklype esančio statinio galimybės naudoti pagal paskirtį nustatymas, Metodikos 3 ir 4 punktuose nustatyta tvarka, t. y. vizualiai nustatoma, ar statinio (įrenginio) išorinės atitvaros (stogas, išorinės sienos) yra pažeistos; jeigu pažeistos, vertinama, ar išorės pažeidimai trukdo statinį naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį; jeigu išorinėse atitvarose yra pažeidimų, atitinkančių Metodikos 5 punkte aprašytus požymius, per 5 darbo dienas kreipiamasi į statinio naudojimo priežiūrą atliekančią instituciją dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971.

41.       Taigi, Įsakyme nustatyta Metodikos taikymo sritis leidžia daryti išvadą, kad Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėdama asmenų prašymus išnuomoti ar parduoti valstybinį žemės sklypą ne aukciono tvarka, turi pareigą įsitikinti faktiniu statinio (statinių) buvimu ir jo naudojimu (galimybėmis naudoti) pagal tiesioginę paskirtį, be kita ko, naudodamasis ortofotografinio žemėlapio ar kitais panašaus pobūdžio duomenimis, ir neapsiriboti pranešimų apie galimus pažeidimus nebuvimo faktu. Apeliantė Nacionalinė žemės tarnyba neginčija, kad nagrinėdama bendrovės prašymus ir sudarydama ginčijamus sandorius ortofotografinio žemėlapio duomenimis, leidžiančiais nustatyti ar ginčo sklypuose faktiškai yra išlikę visi statiniai, kurių eksploatavimui buvo prašoma nuomoti, o vėliau ir parduoti valstybinės žemės sklypo dalį, nesinaudojo ir jų nevertino, statinių galimybės naudoti pagal paskirtį nustatymo veiksmų, nurodytų Metodikos 3 ir 4 punktuose neatliko. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamo sprendimo išvadai, kad Nacionalinė žemės tarnyba, sudarydama ginčo sandorius, pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

42.       Apeliantės argumentai, kad prašymų nagrinėjimo metu nebuvo gauta informacijos ir duomenų, jog ginčo žemės sklypą bendrovė naudoja ne pagal paskirtį, yra teisiškai nereikšmingi, nes šiuos duomenis ne tik galėjo, bet ir turėjo nustatyti pati Nacionalinė žemės taryba, tačiau to nepadarė.

43.       Atsakovės taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo žemės sklype yra pasikeitęs UAB „AUGODARA“ priklausančių pastatų kiekis, todėl jiems eksploatuoti nėra reikalingas toks pats žemės sklypo plotas, koks buvo reikalingas 2007 m. Pažymi, kad Nekilnojamo turto registro išraše nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), UAB „AUGODARA“ nuosavybės teise priklauso 5 pastatai ir 1 pastato dalis, o šiltnamių ir stoginės fizinio nusidėvėjimo procentas yra 70, šie duomenys yra nenuginčyti, pastatai neišregistruoti. 

44.       Nustatyta, kad Komisija, 2007 m. atlikusi patikrinimą, konstatavo, jog UAB „AUGODARA“ patikrinimo metu ginčo žemės sklype valdė šiuos pastatus: perdirbimo cechą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas – 761 kv. m; svarstykles (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 93 kv. m; stoginę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 259 kv. m; pastatą šiltnamį – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 1 004  kv. m;  pastatą šiltnamį – (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 903,7 kv. m; patalpą – sandėlio patalpą (duomenys neskelbtini), esančią pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 495,96 kv. m. 2015 m. birželio 19 d. angare, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu pastatams – šiltnamiams buvo padaryta žala. 

45.       Į bylą pateiktame 2015 m. birželio 20 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apžiūros akte nurodyta, kad angaras (šiltnamis), esantis (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas: nudegusi angaro sienų vidinė ir išorinė apdaila, angaro sijos deformuotos, nudegusi išorinė sienų danga (vietomis matosi išlikusi sienų danga gipso kartonas su šiltinimo medžiaga), išdegusios pertvaros tarp atskirų angaro sekcijų, stipriai išdegę viduje buvę daiktai. Lygiagrečiai šiam angarui matyti kito (vidurinio angaro) likučiai, šis angaras sudegęs visiškai. Antstolio D. T.2022 m. liepos 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad statinių išdėstymo plane pastato, pažymėto plane (duomenys neskelbtini), t. y. stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo žemės sklype faktiškai nėra. Taip pat nurodyta, kad statinių išdėstymo plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėto pastato (šiltnamio) vietoje iš laikinųjų konstrukcijų (metalinių detalių ir brezento) sumontuotas laikinas statinys – sandėliavimo stoginė, kurioje sudėti įvairūs metaliniai vamzdžiai, pastolių konstrukcinės dalys. Žiūrint nuo pastato (duomenys neskelbtini) į šiaurinę žemės sklypo pusę turėtų matytis statinių išdėstymo plane indeksu (duomenys neskelbtini) pažymėtas pastatas (šiltnamis), tačiau toje vietoje matoma sandėliavimo aikštelė po atviru dangumi (sandėliuojama pastolių konstrukcinės dalys). Pirmosios instancijos teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad pagal ortofotografinio žemėlapio duomenis, kurie buvo patikrinti tik rengiant atsiliepimą į ieškinį, matyti, jog ginčo sklype yra automobilių aikštelė (2022 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 14 min. 46 sek. – 1 val. 17 min. 26 s), t. y. iš esmės patvirtino, kad faktinė ginčo statinių situacija pagal ortofotografinio žemėlapio duomenis yra kitokia nei nustatyta statinių išdėstymo plane ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

46.       Taigi, aptarti duomenys patvirtina, kad 2015 m. kilusio gaisro metu stipriai apgadinti šiltnamiai (pastatai buvo sujungti) iki ginčo sandorių sudarymo nebuvo atstatyti (suremontuoti) ir nebuvo naudojami pagal tiesioginę jų paskirtį. Ginčo sklype tėra išlikę šių statinių likučiai, o pastato stoginės – nėra. Tai leidžia prieiti išvadą, kad faktinė atsakovei UAB „AUGODARA“ priklausančių statinių padėtis, palyginti su buvusia 2007 m., pasikeitusi, tačiau sudarant ginčo sandorius nebuvo vertinta, kiek ginčo sklype yra faktiškai išlikusių atsakovei priklausančių statinių, ar yra galimybė juos naudoti pagal tiesioginę paskirtį, taip pat nevertintas realus faktinis statinių naudojimas atitinkamam tikslui, kuriam būtina žemės sklypo dalis.

47.       Teisėjų kolegija, vertindama apeliančių argumentus dėl statinių registracijos Nekilnojamojo turto registre, pažymi, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija yra reikšminga išviešinimo tikslais, o daiktų teisinis kvalifikavimas atliekamas išanalizavus materialiosios teisės normas, ištyrus esamas faktines aplinkybes, su jomis susijusius įrodymus bei atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuluotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 26 punktas). Taigi, vien ta aplinkybė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovei nuosavybės teise priklausantys pažeisti (išardyti) statiniai neišregistruoti, nepagrindžia, jog ginčo žemės sklype atsakovei priklausančių pastatų kiekis, statinių faktinė būklė ir jiems pagal paskirtį naudoti reikalingas žemės sklypo plotas, ginčo sandorių sudarymo metu, lyginant su 2007 m., nėra pasikeitęs. Tai, kad iš antstolio D. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančių duomenų matyti, jog ginčo sklype yra išlikusios tik tam tikros šiltnamio konstrukcijos, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog stipriai gaisro pažeisti pastatai, įskaitant vizualiai matomų išorinių atitvarų pažeidimus, faktiškai egzistuoja ir yra tinkami (galimi) naudoti pagal paskirtį. Šias aplinkybes privalo nustatyti ir įvertinti Nacionalinė žemės tarnyba.

48.       Apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog prieš sudarant ginčo sandorius pirmiausiai privalo būti išskirtos atskirų savarankiškų statinių eksploatacijai skirtos žemės sklypo dalys. Nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad žemės sklypo dalys nustatytos 2007 m. sausio 9 d. įsakymu, šis administracinis aktas yra galiojantis, nuo 2007 m. nei S. S., nei SKR GRUPĖ, UAB žemės sklypo dalių neginčijo, Nacionalinei žemės tarnybai parengto naujų žemės sklypų dalių plano neteikė. Ginčijant žemės sklypo dalių planą, iniciatyvos teisė teikti žemės sklypo dalių planą tenka nuomininkui, o ne nuomotojui.

49.       Nustatyta, kad ginčo žemės sklype yra SKR GRUPĖ, UAB ir UAB „AUGODARA“ nuosavybės teise priklausantys statiniai. Šios bendrovės, būdamos valstybiniame žemės sklype esančių statinių savininkės, turi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti arba nusipirkti valstybinę žemę, kuri reikalinga joms nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai.

50.       Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka.

51.       Pagal Taisyklių 8 punktą parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. 

52.       Taisyklių 8 punkte taip pat nustatyta, kad valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Jeigu žemės sklype, be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai), išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį.

53.       Kasacinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, kad būtent valstybės institucija, kuri atstovauja valstybei sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis, teisės aktų nustatyta tvarka nustato išnuomojamo valstybinės žemės sklypo dydį, kuris būtinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, pagal nustatyta tvarka parengtą nuomojamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, o jeigu žemės sklypas nuomojamas keliems vieno statinio bendraturčiams, tai jiems nuomojamos žemės sklypo dalys turi būti individualizuojamos. Valstybinės žemės nuomininkai negali patys spręsti, kokio ploto ir konfigūracijos valstybinės žemės sklypo dalis priskirtina prie jiems nuosavybės teise ar nuomos pagrindu valdomo statinio (jo dalies), nes tokią teisę turi tik valstybinės žemės nuomotojas, disponuojant ir valdant bei naudojant valstybės turtą leidžiama tik tai, kas tiesiogiai leidžiama teisės aktais, todėl valstybinės žemės nuomininkai, kai jiems yra išnuomotas vienas bendras sklypas tam tikromis dalimis, neturi teisės tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi jiems nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos, o jiems nesusitarus, tokia valstybinės žemės sklypo naudojimosi tvarka negali būti nustatoma ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019).

54.       2007 m. vasario 9 d. VAV įsakyme Nr. 2.3-36-01 nurodyta, kad ginčo žemės sklypo plotas yra 9 917 kv. m, ir nustatomos tokios kiekvienam bendraturčiui tenkančios žemės sklypo dalys: S. S., D. S. – 1 238 kv. m ploto žemės sklypo dalis, kitiems – 8 679 kv. m ploto dalis žemės sklypo dalis. 2007 m. vasario 12 d. S. ir D. S. išnuomota 1 238 kv. m ploto žemės sklypo dalis. 2007 m. gruodžio 28 d. išnuomoto žemės sklypo dalies plotas buvo patikslintas, vietoje 1 238 kv. m nustatant 1 278 kv. m. 2013 m. balandžio 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo pakeista, pakeičiant nuomininką – vietoje S. ir D. S. nurodant SKR GRUPĖ, UAB ir patikslinant žemės sklypo vidutinę rinkos vertę. Atsakovei UAB „AUGODARA“ ginčo sutartimis išnuomota, o vėliau ir parduota 8 679 kv. m ploto dalis, tačiau nė vienoje iš sutarčių žemės sklypo dalis nėra nustatyta ir individualizuota taip, kaip tai reglamentuojama Taisyklių 8 punkte.

55.       Tai, kad 2007 m. vasario 9 d. VAV įsakymas nėra nuginčytas, savaime nereiškia, kad sudarant vėlesnius to paties žemės sklypo nuomos ir pardavimo sandorius, administraciniu aktu nustatytos žemės sklypo dalys neturėtų ir (ar) negalėtų būti patikslintos ir individualizuotos, išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, atsižvelgiant į faktinę situaciją ir aktualų teisinį reguliavimą.

56.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad prieš sudarant ginčo sandorius turėjo būti išskirtos visų atskirų savarankiškų statinių eksploatacijai skirtos žemės sklypo dalys, ir tik tuomet būtų galima spręsti, kokia apimti gali būti įgyvendintos valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkių, t. y. atsakovės „AUGODARA“ ir trečiojo asmens SKR GRUPĖ, UAB teisė nuomoti ir (ar) pirkti statinių eksploatavimui būtiną žemės sklypo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės sklypo dydį, kuris būtinas konkrečiam ant valstybinės žemės stovinčiam statiniui eksploatuoti, nustatyti gali tik valstybės institucija, atstovaujanti valstybei valstybinės žemės teisinių santykių srityje, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba, nebūdama viso žemės sklypo patikėtine, nustatytų pažeidimų, nepripažinus ginčijamų sandorių negaliojančiais, pašalinti negali.

Dėl teismo (ne)šališkumo, argumentų ir įrodymų vertinimo

57.       Apeliantė UAB „AUGODARA“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, sprendimą grindė trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, nevertino atsakovės nurodytų argumentų dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo trūkumų ir pateiktos 2021 m. rugsėjo 3 d. projektavimo užduoties.

58.       Kasacinis teismas išaiškino, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai. Nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 2 ir 4 dalys) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 41 punktas ir jame nurodyta praktika).

59.       Vien tai, kad, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir ginčui aktualia kasacinio teismo praktika, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumą išspręsti bylą palankiai vienai iš šalių ar apie proceso organizavimą taip, kad procesą stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspūdis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

60.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės UAB „AUGODARA“ nurodomi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo trūkumai nesudaro pagrindo abejoti pateikto įrodymo ir jame konstatuotų duomenų patikimumu. Iš antstolio D. T. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad aplinkybės konstatuotos, remiantis statinių išdėstymo planu, žemės sklypo planu, Nekilnojamojo turto registro išrašais, valstybės įmonės Registrų centro administruojamo tinklalapio www.regia.lt (REGIA – regionų geoinformacinės aplinkos paslauga) duomenimis, trečiojo asmens SKR GRUPĖ, UAB pateikta ortofoto medžiaga. Faktinės aplinkybės konstatuotos nuvykus į ginčo sklypą, protokole pateiktas bendras ginčo sklypo ir jame esančių statinių vaizdas iš REGIA, nufotografuoti ir išsamiai aprašyti faktiškai ginčo žemės sklype esantys statiniai bei jų atitiktis statinių išdėstymo planui. Apeliacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pagrįstumas, yra abstraktaus pobūdžio, apeliantė nenurodė, kokie konkretūs duomenys ir (ar) aplinkybės konstatuoti neteisingai, taip pat nepateikė konstatuotas faktines aplinkybes paneigiančių duomenų (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, apeliantė UAB „AUGODARA“ pati rėmėsi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytomis aplinkybėmis, siekdama pagrįsti, jog šiltnamis nėra visiškai sudegęs, o antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes (2022 m. liepos 20 d.) stoginės atramos buvo atnaujinamos ir atgal pastatytos 2022 m. lapkričio pabaigoje (apeliacinio skundo 26, 45 punktai). Taigi, apeliantė nors ir netiesiogiai, tačiau iš esmės pripažįsta, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančios statinių nuotraukos atitiko jų realią būklę, buvusią 2022 m. liepos 20 d.

61.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės į bylą pateikta 2021 m. rugsėjo 3 d. projektavimo užduotis, kuria ketinama rekonstruoti du šiltnamio pastatus, įrengiant lauko sandėliavimo aikštelę ir išplečiant dabartinį šiltnamiais užstatytą plotą, nepagrindžia būtinųjų sąlygų sudaryti valstybinės žemės sandorius buvimą. Pirma, projektavimo užduotis parengta po ginčijamų sandorių sudarymo. Antra, atsakovė į bylą nepateikė ketinamo atlikti pastatų (šiltnamių) kapitalinio remonto projekto, kurį nurodė teikiant į bylą su atskiruoju skundu, net ir teismui 2022 m. liepos 7 d. nutartimi nustačius terminą pateikti atskirojo skundo priedus (DOK-24815). Tai leidžia spręsti, kad atsakovė tokio dokumento neturi. Atsakovei taip pat nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Taigi, vien projektavimo užduotis neleidžia daryti išvados apie atsakovės realų siekį eksploatuoti ginčo sklype esančius ir 2015 m. stipriai gaisro apgadintus šiltnamius.

62.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliantės UAB „AUGODARA“ apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiami proceso normų pažeidimai, pripažįsta nepagrįstais.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

63.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pagal apeliacinių skundų argumentus nėra pagrindo.

64.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

65.       Apeliaciniai skundai netenkinti, todėl atsakovės neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

66.       Trečiasis asmuo SKR GRUPĖ, UAB, veikęs ieškovo pusėje, prašo priteisti 1 960,20 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 871,20 Eur už atsiliepimo į Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą parengimą ir 1 089 Eur už atsiliepimo į UAB „AUGODARA“ apeliacinį skundą parengimą. Į bylą pateikti duomenys patvirtina trečiajam asmeniui suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir sumokėjimo faktą, teisinių paslaugų išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių. Atsakovių apeliaciniai skundai atmesti, todėl trečiajam asmeniui, veikusiam ieškovo pusėje, iš atsakovių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. trečiajam asmeniui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, priteisiamos 871,20 Eur, iš atsakovės UAB „AUGODARA“ 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 188704927), 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei SKR GRUPĖ,UAB (juridinio asmens kodas 301530798).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AUGODARA“ (juridinio asmens kodas 124135623) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei SKR GRUPĖ, UAB (juridinio asmens kodas 301530798).

Teisėjai                                                                                         Marius Bajoras

                                                                                                            Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                    Neringa Švedienė