Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06971-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Y. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. 23S77526 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Pareiškėjas nuo 18 iki 21 m. dirbo Baltarusijos Respublikos ekstremalių situacijų ministerijos Minsko priešgaisrinės pagalbos skyriuje Nr. 35, jis pasirinko darbą gelbėjimo tarnyboje su tėvais, nes šis darbas atleidžia nuo privalomosios karo tarnybos Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Pareiškėjas buvo paprastas ugniagesys gelbėtojas, kuris gelbėdavo žmones iš pavojingų situacijų ir tuo pačiu gaudavo atlyginimą, iš Baltarusijos Respublikos ekstremalių situacijų ministerijos buvo atleistas savo noru, tačiau tikroji priežastis buvo ta, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo būdamas neblaivus (0,31 promilės).

1.2.                      Pareiškėjas nuo 2010 m. po darbo Baltarusijos Respublikos ekstremalių situacijų ministerijoje, niekada nebuvo susijęs su ja, taip pat su jokiomis Baltarusijos Respublikos teisėsaugos ar sukarintomis įstaigomis. Pareiškėjas nuo 2010 m. įsidarbino Italijos kapitalo transporto ir logistikos įmonėje; nuo 2012 m. pradėjo dirbti sau kaip individualus verslininkas. Pareiškėjas turėjo daug klientų iš Lietuvos Respublikos, su kai kuriais bendrauja ir draugauja iki šiol; nuo 2022 m. veiklą pradėjo plėtoti Lietuvos Respublikoje ir, norėdamas dirbti, išsiuntė prašymą Departamentui dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinės vizos „D“. Tačiau ginčijamu Sprendimu išduoti leidimą laikinai gyventi atsisakyta.

1.3.                      Pareiškėjas niekada nedirbo žvalgybai, nesusidūrė su Baltarusijos Respublikos ar Rusijos Federacijos propaganda, nebuvo ir neturėjo pažįstamų vidaus reikalų ministerijoje, Baltarusijos Respublikos kariuomenėje ar kituose organuose, nepalaiko Rusijos Federacijos pradėto karo. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) vertinimas, jog jis tarnaudamas Baltarusijos Federacijos muitinėje privalėjo būti lojalus ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę valstybės saugumui, yra nepagrįstas ir deklaratyvaus pobūdžio.

1.4.                      Pareiškėjas niekada tiesiogiai netarnavo, dirbo priešgaisrinės gelbėjimo darbą iki 2009 m. ir nuo to laiko jis neturi jokių ryšių su jokiomis institucijomis ir gyvena kaip paprastas eilinis pilietis. Departamentas kaip viešojo administravimo subjektas savarankiškai nevertino ir nenagrinėjo bylos aplinkybių, pasiremdamas išimtinai VSD išvada. Taigi Sprendimas yra nepagrįstas ir neindividualizuotas, atsakovas neiškvietė jo į apklausą ir net neleido apsiginti nuo iškeltų įtarimų bei nesudarė galimybių apsiginti.

2.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Departamentas, priėmęs pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, paprašė pareiškėjo atsakyti į klausimyno klausimus dėl papildomos informacijos. Pareiškėjas, atsakydamas į klausimus, nurodė, kad 2006–2009 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Departamentas gavo VSD 2023 m. balandžio 19 d. išvadą Nr. 18-4354 (toliau – ir VSD išvada), kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui: dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

2.2.                      Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir atsižvelgdamas į VSD išvadą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo pagrįstai ir teisėtai nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi.

2.3.                      Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, jog prieš priimant Sprendimą pareiškėjas turėjo būti apklaustas, nes Įstatymas nenumato pareigos apklausti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgus į tai, kad Sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, o jo darbo laikotarpiai nelaikytini ryšiu su Lietuva, atsveriančiu grėsmės valstybės saugumui svarbą, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Pareiškėjas, nuo 2006 iki 2009 m. dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

II.

4.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

5.1.                      Pareiškėjas, Baltarusijos Respublikos pilietis, 2023 m. vasario 21 d. prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nurodė ketinantis dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Centaris“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju; 2010 m. Komandos inžinerijos institute įgijo aukštąjį priešgaisrinės saugos inžinieriaus išsilavinimą; 2013 m. baigė Baltarusijos valstybinį universitetą ir įgijo aukštąjį logistikos specialisto išsilavinimą.

5.2.                      Pareiškėjas 2023 m. kovo 1 d. užpildytame klausimyne nurodė (duomenys neskelbtini) baigęs (duomenys neskelbtini) ir įgijęs nepaprastųjų situacijų prevencijos ir likvidavimo specialybę; (duomenys neskelbtini) baigęs (duomenys neskelbtini) ir įgijęs logistikos specialybę; nuo 2006 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. lapkričio 25 d. dirbęs Baltarusijos Respublikos Priešgaisrinėje-avarinėje gelbėjimo stotyje (PACČ)-35 vyresniuoju gelbėtoju; (duomenys neskelbtini) ribotos atsakomybės užsienio bendrovėje (IOOO) „Kodonjoto (Codognoto) Bel“ logistikos specialistu; (duomenys neskelbtini) individualiu verslininku krovinių pervežimo srityje Baltarusijos Respublikoje; nuo 2023 m. kovo 1 d. – UAB „Centaris“ vairuotoju.

5.3.                      Departamentas, siekdamas nustatyti, ar nėra pagrindų, dėl kurių pareiškėjui gali būti atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, VSD 2023 m. kovo 30 d. išsiuntė paklausimą Nr. 3952843, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

5.4.                      Departamentas 2023 m. balandžio 20 d. gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

5.5.                      Departamentas, atsižvelgęs į tai, jog, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023 m. gegužės 29 d. priėmė nagrinėjamoje byloje ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

6.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog priimdamas ginčijamą Sprendimą rėmėsi vien tik VSD išvada, nesigilino ir nenagrinėjo jokių aplinkybių bei neatliko jokių aktyvių veiksmų tam, kad būtų priimtas argumentuotas sprendimas, kuris būtų pagrįstas objektyviais duomenimis. Teismo vertinimu, Departamentas vertino ne tik VSD išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėju, t. y. jo šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus socialinius ir ekonominius ryšius. Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su Departamento atliktu vertinimu bei padarytomis išvadomis.

7.       Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, jog Sprendimas yra neindividualizuotas, nes VSD nurodė, jog jis dirbo muitinėje. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokie pareiškėjo teiginiai neatitinka realybės, o tiek Departamento sprendimuose, tiek VSD išvadoje nėra žodžio muitinė ar nurodyta, kad pareiškėjas būtų dirbęs muitinėje. Taigi pareiškėjo argumentai, kad Departamentas priimdamas skundžiamą Sprendimą rėmėsi vien tik VSD pateikta informacija, bei neatliko individualaus vertinimo atmestini.

8.       Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog iš Baltarusijos Respublikos ekstremalių situacijų ministerijos buvo atleistas savo noru, tačiau tikroji priežastis buvo ta, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą – vairavo būdamas neblaivus (0,31 promilės). Taigi, teismo vertinimu, jeigu pareiškėjas nebūtų vairavęs neblaivus, jis galimai savo darbą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje būtų tęsęs.

9.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors pareiškėjo darbas Nepaprastųjų situacijų ministerijoje buvo ugniagesio, ir jis gelbėjo žmones, tai nepaneigia jo grėsmės Lietuvos saugumui. Šiuo atveju tikėtina, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pavyzdžiui, buvusiais kolegomis) ir tai, teismo sprendimu, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams, o pats pareiškėjas skunde nurodė, kad jis turi draugų tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje.

10.       Teismas kartu pažymėjo, jog faktas, kad pareiškėjas ministerijoje dirbo būdamas jauno amžiaus, t. y. nuo 18 iki 21 m., savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi, nes pareiškėjo galimi ryšiai su Baltarusijos Respublikos tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo niekaip paneigti. Be to, bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas ir jo šeima šiuo metu gyvena Baltarusijos Respublikoje, prieš kreipdamasis į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas dirbo ir dirba individualiai Baltarusijos Respublikoje, į Lietuvą atvyko 2023 m. kovo 1 d., taigi jo nesieja jokie ekonominiai ar socialiniai ryšiai su Lietuva. Dėl to, teismo vertinimu, galimybė jam daryti įtaką, nukreiptą prieš Lietuvos Respubliką, tik didėja, o pareiškėjo asmeninis interesas dirbti Lietuvos įmonėje UAB „Centaris“ negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu, nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.

III.

11.       Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas be motyvų sprendė, kad pareiškėjas, prieš 14 metų dirbęs ugniagesiu, gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Nei atsakovas, nei teismas nenustatė jokių individualių aplinkybių, kurių pagrindu galima spręsti apie pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui, todėl vien faktas, kad jis prieš 14 metų dirbo ugniagesiu, negali lemti teisės į leidimo laikinai gyventi išdavimą praradimą. Šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos administracinėse bylose Nr. eA-2136-822/2023; Nr. eA-2028-624/2023; Nr. eA-1959-1188/2023; Nr. eA-2122-556/2023.

11.2.                      Pareiškėjo darbas kilmės valstybėje buvo susijęs tik su civiliniu gelbėjimu, ne žvalgybos ar saugumo tarnybomis. Atsakovo argumentai Sprendime neatitinka teisėtumo reikalavimų, yra neindividualizuotas, pareiškėjas nebuvo iškviestas į apklausą ir jam nebuvo leista apsiginti nuo iškeltų įtarimų. Įstatyme įtvirtintas grėsmė valstybės saugumui kriterijus turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, ne įtarimas ar spėjimais.

12.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pavyzdžiui, buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.

12.2.                      Nagrinėjamoje byloje buvo tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas yra nurodęs, kad jis turi draugų tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje; jo šeima šiuo metu gyvena Baltarusijos Respublikoje; prieš kreipdamasis į Departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo dirbo ir individualiai dirba Baltarusijos Respublikoje; į Lietuvą atvyko 2023 m. kovo 1 d.; nenustatyti jo ekonominiai, socialiniai ir šeiminiai ryšiai su Lietuva. Dėl to yra didelė tikimybė, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybos gali siekti daryti įtaką, nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos interesus.

12.3.                      Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, jog pareiškėjas turėjo būti apklaustas. Teisės aktuose nėra įtvirtinta Departamento pareiga prieš priimant tokį kaip šiuo atveju sprendimą apklausti užsienietį.

13.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, tinkamai įvertinus pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui realumą ir akivaizdumą ir teikus prioritetą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo, o ne pareiškėjo interesams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

14.       Byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 23S77526, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, pagrįstumo ir teisėtumo.

15.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pateikdamas šį prašymą, pareiškėjas užpildė Departamento klausimyną, kuriame be kita ko nurodė, jog 2006–2009 m. dirbo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje.

16.       Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, Departamentas privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų (pagal Įstatymo 4 str. 3 d., užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų, be kita ko, grėsmių valstybės saugumui. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės be kita ko valstybės saugumui.

17.       Departamentas, išsiuntęs VSD paklausimą, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, gavo VSD išvadą, kurioje VSD nurodė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 133 straipsnio 5 dalimi, VSD prašė neišduoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.

18.       Konkrečiai kalbant, minėtoje VSD išvadoje nurodyta: „VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.“

19.       Jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), taip pat uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 str. 5 d.).

20.       Atsižvelgdamas į tai, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ginčijamu Sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.

21.       Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo priimtu Sprendimu, su skundu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, kuris pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė. Nesutikdamas su teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

22.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 2 d.) ar teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

Dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo

23.       Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad priimdamas ginčijamą Sprendimą atsakovas pagrindė pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui; aplinkybė, jog pareiškėjas prieš 14 metų dirbo ugniagesiu Baltarusijos Respublikoje, negali sudaryti pagrindo išvadai, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui.

24.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo darbą Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje 2006–2009 m., konstatavo, kad pareiškėjas gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ar kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijai lojaliais asmenimis (pavyzdžiui, buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas išvadai, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjo pažeidžiamumą ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės saugumui.

25.       Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis nustato, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

26.       Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba VSAT. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.  

27.       Vertinant pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, pažymėtina, jog asmens ryšiai su Lietuvos Respublikai priešiškų valstybių tarnybomis, fiziniais ar juridiniais asmenimis gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą šių subjektų atžvilgiu, dėl to galinčia kelti grėsmę valstybės saugumui (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2117-1188/2023).

28.       Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).

29.       Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu nustatytus Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindus, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata (2 skyriaus Pirmasis skirsnis). Valstybė užtikrina nacionalinį saugumą, vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką bei kt. (2 skyriaus Trečiasis skirsnis).