Administracinė byla Nr. ATP-417-282/2016

                                                                   Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01931-2016-7

                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                           2.4.3.; 2.14.2.; 3.26.1.

        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

    N U T A R T I S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2016 m. rugsėjo 23 d.

         Šiauliai

              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. A. atstovo advokato Drąsučio Narmonto apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria G. A. skundas netenkintas ir paliktas galioti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2016 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

G. A. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2016 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 516 straipsnio 2 dalį 173 Eur dydžio bauda už tai, kad 2016 m. vasario 29 d. 16.10 val., iš G. A. nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buitinės nuotekos pateko į aplinką, šalia (duomenys neskelbtini), esantį paviršinių nuotekų griovį, ir užteršė aplinką, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos prašymu 2016 m. kovo 23 d. UAB „K. v.“ iš  G. A. nuotekų šalinimo tinklų ištraukė 43 m3 buitinių nuotekų.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, G. A. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismui.

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi G. A. skundo netenkino, paliko galioti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2016 m. gegužės 19 d. nutarimą.

Apeliaciniu skundu G. A. atstovas advokatas D. Narmontas prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto 2016 m. gegužės 19 d. nutarimą; iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento išreikalauti 2015 m. liepos 9–13 d. patikrinimo medžiagą, minimą Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 18 d. rašte „Dėl skundo dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, Šiaulių agentūros vadovo, Šiaulių rajono savivaldybės ir UAB „Š. v.” veiksmų”; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skunde teigiama, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas, priimdamas šią nutartį:

pažeidė materialinės bei proceso teisės normas;

padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių;

rėmėsi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 1 punktu, kaip esą įtvirtinančiu sąlygas, kada inžineriniai tinklai, nutiesti privačioje teritorijoje, turi būti įtraukti į viešojo vandens tiekimo teritoriją, nors teismo nurodytoje normoje apie tokias sąlygas visiškai nekalbama;

nepagrįstai sprendė, kad inžineriniai tinklai pripažintini arba nepripažintini viešojo vandens tiekimo teritorija, nors ne inžineriniai tinklai pripažįstami arba nepripažįstami viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija, t. y. supainiojo sąvokas, kuriomis rėmėsi priimdamas ginčijamą nutartį;

nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento medžiagą apie nustatytus konkrečius asmenis, kurie neteisėtai, nesudarę sutarčių su viešuoju nuotekų tvarkytoju, leido ir leidžia nuotekas į G. A. priklausančius nuotekų tinklus;

nenurodė, kodėl atmeta esminius G. A. ir jo gynėjo argumentus, kad G. A. nepagrįstai nubaustas, išdėstytų tiek žodžiu teismo posėdyje, tiek rašytiniuose paaiškinimuose, iš esmės susikoncentruodamas tik į tyčią, nors pirmiausia G. A. ir jo gynėjas kėlė: a) subjekto problemą; b) skundžiamo 2016 m. gegužės 19 d. nutarimo ydingumą, kuriame nurodytas reglamentas, netaikytinas G. A., ir tai teismo posėdyje pripažino Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas V. G.; c) įstatymų draudimą G. A. vykdyti nuotekų tvarkymo veiklą, t. y. tai, kad G. A. pagal galiojantį teisinį reguliavimą negali būti nuotekų tvarkytoju; d) asmenų, kurie leido ir leidžia nuotekas, neturėjimą teisės tai daryti ir tokių asmenų nustatymą; e) G. A. atsakomybės nebuvimą už fizinių asmenų – gyventojų – neteisėtą veiką;

visiškai neaptarė ir neįvertino G. A. pateiktų svarbių rašytinių įrodymų;

neatskleidė bylos esmės;

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotą atstovą byloje apklausė ir kaip liudytoją, t. y. nevertino skirtumo tarp ATPK 275 ir ATPK 276 straipsnių nuostatų, neatsižvelgė į ATPK 249 straipsnio nuostatas, nepaisė įrodymų šaltinių esmės bei prasmės, o tai laikytina esminiu tinkamo proceso pažeidimu, sutrukdžiusiu pasiekti ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus tikslus.

G. A. atstovas pažymi, kad apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje ne tik neteisingai aiškino sąvoką „viešoji vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorija“, bet ir nenagrinėjo Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, kada savivaldybės teritorija yra įtraukiama į savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją. Advokato D. Narmonto teigimu, teismo išvados, kad „inžineriniai tinklai neatitinka visų sąlygų, todėl jie negali būti pripažinti viešojo vandens tiekimo teritorija“, „norint, kad G. A. inžineriniai tinklai, nutiesti privačioje teritorijoje, būtų įtraukti į viešojo vandens tiekimo teritoriją, jie turi atitikti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 1 punkte nustatytas sąlygas“ yra nesuprantamos, nepagrįstos nei konkrečiu teisiniu reguliavimu, nei atitinkama faktinių aplinkybių analize, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad teismas neatskleidė bylos esmės (ATPK 248 straipsnio nuostatų esminis pažeidimas).

Skunde taip pat nurodoma, kad teismo teiginys, jog G. A. „sutiko, kad juos įsigiję asmenys neatlygintinai galės naudotis jo įrengtais tinklais ir komunikacijomis“, kad G. A. leido naudotis gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, yra visiškai nemotyvuotas, neparemtas byloje surinktais įrodymais, neteisingas, prieštaraujantis byloje surinktiems įrodymams. Advokatas pažymi, kad byloje surinkti įrodymai tvirtina tai, kad G. A. gyventojams leido tik prisijungti prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų, o ne jais naudotis – tai akivaizdu ir iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (85–86 b. l.), kuriame nurodyta, jog įregistruotas juridinis faktas – „leisti prisijungti prie inžinerinių tinklų“. Atkreipia dėmesį, kad sutikdamas, jog gyventojas prisijungtų prie jam (G. A.) priklausančių nuotekų tinklų, pastarasis nurodė „Neprieštarauju, bet naudojantis tinklais sudaryti su paslaugų teikėju sutartis“ (127 b. l.). Kartu advokatas akcentuoja, kad žodžiai prisijungti ir naudoti nėra sinonimai, todėl veiksmai prisijungimas prie nuotekų tinklų (prisiejimas prie jų ar įtraukimas į juos) ir naudojimasis nuotekų tinklais (vartoti juos kaip priemonę, patirti iš jų naudą) negali būti tapatinami.

Be to, advokato D. Narmonto teigimu, G. A. pagal įstatymus apskritai neturi teisės teikti nuotekų tvarkymo paslaugos – byloje esančiame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. gegužės 5 d. rašte dėl G. A. paklausimų (159–161 b. l.) konstatuota, jog „darytina išvada, kad Pareiškėjas negali (duomenys neskelbtini) kaime teikti nuotekų tvarkymo paslaugos, nes nėra juridinis asmuo. (duomenys neskelbtini) kaime nuotekų tvarkymo veiklą gali vykdyti tik juridinis asmuo, turintis atitinkamos veiklos licenciją ir Komisijos suderintas teikiamų paslaugų kainas“. Pasak G. A. atstovo, kadangi G. A. pagal įstatymą apskritai negali teikti nuotekų tvarkymo paslaugos, jis nėra jam inkriminuoto pažeidimo subjektas ir jo atžvilgiu negali būti taikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 patvirtintas Nuotekų tvarkymo reglamentas. Tai, kad 2016 m. gegužės 19 d. nutarime įrašytas teisės aktas, kurio G. A. negalėjo pažeisti ir nepažeidė, teismo posėdyje pripažino ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotas atstovas, tačiau teismas dėl to visiškai nepasisakė. Advokato D. Narmonto teigimu, neteisėtai pasielgė ne G. A., o fiziniai asmenys – gyventojai, savavališkai išleidę nuotekas į G. A. priklausančią nuotekų tvarkymo sistemą. Mano, kad teismas nepagrįstai neįvertino to, kad G. A. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams pateikė informaciją, jog fiziniai asmenys, t. y. gyventojai, elgiasi neteisėtai, nesudarę sutarčių su viešuoju nuotekų tvarkytoju išleidžia nuotekas į nuotekų tinklus ir taip teršia gamtą, nors pagal galiojantį teisinį reguliavimą tai yra neteisėta (129 b. l.). Taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento neišreikalavo visos 2015 m. liepos 9–13 d. atlikto patikrinimo medžiagos, įskaitant ir priimtus sprendimus, iš kurių matyti, kas konkrečiai leido nuotekas į nuotekų tinklus nesudarius sutarčių su paslaugų teikėju (viešuoju nuotekų tvarkytoju), kuriuo G. A. pagal galiojantį teisinį reguliavimą net negali būti. Teigia, kad toks teismo atsisakymas išreikalauti įrodymus lėmė nevisapusišką bylos išnagrinėjimą, taip buvo pažeistos ATPK 248 straipsnio nuostatos.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad G. A. daug kartų kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybę prašydamas vykdyti įstatymų reikalavimus, įskaitant ir reikalavimus dėl nuotekų tvarkymo tinkamo organizavimo, kuris susijęs ir su infrastruktūros išpirkimu. Prašymą dėl tinkamo nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo savivaldybei pateikė ir 22 (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai. Taigi, anot advokato, nesuprantamas teismo teiginys, kad G. A. nebuvo pakankamai rūpestingas valdydamas jam priklausantį turtą – nuotekų šalinimo tinklus, kad nesirūpino, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad besikaupiančios nuotekos būtų pašalintos. Mano, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas turėjo užkirsti kelią neteisėtiems gyventojų veiksmams neteisėtai išleidžiant nuotekas, o Šiaulių rajono savivaldybės administracija turėjo vykdyti įstatymų reikalavimus dėl jos pareigos tinkamai organizuoti nuotekų tvarkymą jos teritorijoje, įskaitant tokios infrastruktūros išpirkimą. Atkreipia dėmesį, kad iš UAB „Š. v.“ rašto „Dėl papildomų dokumentų“ matyti, jog UAB „Š. v.“ yra sudariusi sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo su gyventojais, gyvenančiais (duomenys neskelbtini) g., geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis 2015 m. rugsėjo 10 d. sudaryta ir tarp UAB „Š. v.“ bei A. D..

Pasak G. A. atstovo, vien juridinis faktas – infrastruktūros nuosavybė – nesudaro administracinio teisės pažeidimo sudėties. Valdymas nuotekų infrastruktūros nuosavybės teise nėra tapatus tokios infrastruktūros eksploatavimui, nuotekų tvarkymui, nes tai valstybės reguliuojama veika.

Be to, skunde pažymima, kad teismas Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovą V. G., kuris atstovavo šią instituciją byloje (buvo institucijos įgaliotas atstovas), bylos nagrinėjimo eigoje apklausė ir kaip liudytoją (ATPK 276 straipsnis), o tai yra esminis proceso teisės normos pažeidimas. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad pagal ATPK 249 straipsnį teismas nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą mutatis mutandis vadovaujasi BPK normomis. Įstatymas draudžia įgaliotam atstovui toje pačioje byloje būti apklaustam ir kaip liudytojui, nes taip iškreipiama įrodymų šaltinių esmė, jų prasmė, įrodymų gavimo teisėtos procedūros bei šioms procedūroms taikomi griežti reikalavimai.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 30210 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šis apelianto prašymas netenkinamas. Tai pat netenkinamas prašymas išreikalauti 2015 m. liepos 9–13 d. patikrinimo medžiagą – byloje surinktų duomenų pakanka padaryti išvadoms dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-340/2008, N575–2/2012 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje G. A. suformuluotame kaltinime nurodyta, jog „2016 m. vasario 29 d., apie 16.10 val., nustatyta, kad iš G. A. nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nuotekų tinklai) buitinės nuotekos pateko į aplinką, šalia (duomenys neskelbtini) esantį paviršinių nuotekų griovį, užteršiant aplinką <...>“ (12–13 b. l.). Taigi kaltinime nurodytas tik pats faktas, kad iš G. A. nuosavybės teise priklausančių nuotekų šalinimo tinklų buitinės nuotekos pateko į aplinką ir užteršė aplinką. Nors iš bylos matyti, kad pats G. A. jam nuosavybės teise priklausančiais (85–86 b. l.) nuotekų tinklais nesinaudoja, jais naudojasi kiti asmenys, kuriems G. A. pardavė jam priklausiusius žemės sklypus ir leido nemokamai prisijungti prie jam priklausančių inžinerinių tinklų, kartu įpareigodamas pastaruosius sudaryti sutartis su paslaugų tiekėju (bendrove, tiekiančia vartotojams geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas) (127, 129, 130  b. l.), rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą į minėtas aplinkybes nebuvo atsižvelgta. G. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn nekonkretizuojant jo veiksmų, tik abstrakčiai nurodant, kad iš jam priklausančių nuotekų šalinimo tinklų buitinės nuotekos pateko į aplinką ir ją užteršė, bei nurodant, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktas. Atkreipiamas dėmesys, kad šio reglamento 6 punkte nurodyta, jog: „Prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Draudžiama bet kokias nuotekas tiesiogiai išleisti į požeminį vandenį ar skleisti ant žemės paviršiaus, išskyrus kituose teisės aktuose numatytas išimtis“. Taigi iš minėtų nuostatų akivaizdu, kad jos įpareigoja nuotekas tvarkyti ir draudžia jas skleisti ant žemės paviršiaus, tačiau nekonkretizuoja subjekto, kuriam šios nuostatos skirtos, t. y. nenurodo, ar šios nuostatos skirtos nuotekų šalinimo tinklų savininkui, ar šių tinklų vartotojui. Kaip minėta, G. A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta tik tai, kad iš jam priklausančių nuotekų šalinimo tinklų buitinės nuotekos pateko į aplinką ir ją užteršė, tačiau nenurodyta, kokio teisės norminio akto pagrindu G. A. pripažįstamas administracinėn atsakomybėn trauktinu subjektu, t. y. iš kaltinimo visiškai neaišku, kodėl būtent pastarasis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Esant paminėtoms aplinkybėms, daroma išvada, kad G. A. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, neaiškus, pažeidžiantis jo teisę į gynybą. Kadangi nustatyti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai, trukdantys bylą išnagrinėti teisme ir bylą nagrinėjantis teismas neturi galimybės jų ištaisyti, skundžiamas nutarimas naikinamas kaip nepagrįstas, o skundo argumentai dėl G. A. kaltės ir galbūt teismo padarytų procesinių pažeidimų nenagrinėjami – visos bylos aplinkybės bus įvertintos iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal tinkamai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalimi, 30212 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto  2016 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti G. A. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti protokolą surašiusiai institucijai – Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                            Virginija Žindulienė