Civilinė byla Nr. e2-326-252-2016

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00390-2015-9

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

         69; 116.1; 116.4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2016 m. vasario 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl viešojo konkurso sprendimo panaikinimo pagal ieškovės UAB „Marleksa“ ieškinį atsakovei VĮ „Visagino energija“, trečiajam asmeniui UAB „Auditas ir konsultacijos“,

n u s t a t ė:

ieškovė prašo pripažinti neteisėtą ir panaikinti 2015-11-12 perkančiosios organizacijos rašte Nr.(7.26) 170S-287 pranešime nurodytus sprendimus dėl nustatytos pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo bei įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti UAB „Auditas ir Konsultacijos“ pasiūlymą ir jį atmesti. 

Nurodo, kad atsakovė 2015-11-12 informavo ieškovę, kad yra sudaryta pateiktų pasiūlymų eilė ir paskelbė pirkimo laimėtoją – tretįjį asmenį. Ieškovė nurodė, kad atsakovė privalėjo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, nes jis neatitinka pirkimo sąlygų 3.7 punkto 1 lentelėje 3.7.4 sąlygų reikalavimo. Trečiojo asmens vadovė turi galiojančias drausmines nuobaudas. Apie tai tretysis asmuo savo pateiktame pasiūlyme nenurodė. Todėl akivaizdu, kas trečiojo asmens vadovė nuolat atlieka pažeidimus, ką patvirtina Garbės teismo priimti sprendimai ir skiriamos nuobaudos. Trečiojo asmens vadovo padaryti pažeidimai yra trečiojo asmens padaryti pažeidimai, todėl įmonės vadovė, eidama tokias pareigas, veikia įmonės vardu. Trečiojo asmens veikla kelia pagrįstų abejonių jų teikiamomis paslaugomis bei profesiniu pajėgumu.  Pateiktas trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas ir pirkimo sąlygų 3.10 punkto pagrindu, nes pateikė deklaraciją, kurioje nurodyta informacija neatitinka tikrovės.  Pirkimo sąlygos numatė, kad tiekėjas turi pasiūlyti ne mažiau kaip tris turto vertinimo specialistus, turinčius kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimo kvalifikaciją ir ne mažiau kaip vieną specialistą, turintį verslo vertinimo kvalifikaciją. Taigi, tiekėjas turi turėti 4 vertintojus.  Tretysis asmuo tiek pas jį dirbančių specialistų neturi, o prie pasiūlymo nepateikė jungtinės veiklos sutarties su minėtais specialistais. Be to, trečiojo asmens pasiūlyta pirkimo kaina yra beveik dvigubai mažesnė negu kitų dviejų tiekėjų. Toks didžiulis kainų skirtumas egzistuoti objektyviai negali. Tokios kainos pasiūlymas neužtikrins tinkamo ir kokybiško paslaugų atlikimo. Trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neprotinga, neteisinga, nepagrįsta bei neatitinkanti rinkos kainų. Į pasiūlytą kainą nėra įskaičiuotos visos būtinos išlaidos ir mokesčiai, kas pažeidžia sąlygų 5.12 punktą bei techninės specifikacijos 2.2 puntą. Sutarties vykdymo laikotarpiu trečiojo asmens pasiūlymuose nurodytos paslaugų kainos turės būti keičiamos, kas yra visiškai nesuderinama su pirkimo sąlygomis ir Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 8 dalimi. Techninėje specifikacijoje yra nurodyta, kad preliminarūs kiekiai bus 6057. Trečiojo asmens rašte nurodyta, kad jo specialistai ketina dirbti 4540 darbo valandas. Tačiau neįmanoma įvertinti 6057 objektus per trečiojo asmens nurodytą darbo laiką. Todėl akivaizdu, kad dalies vertintų objektų kainos tretysis asmuo nepagrindė. 

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi konkurso sąlygomis, tinkamai įvertino tiekėjo UAB „Auditas ir Konsultacijos“ pateiktą pasiūlymą ir teisingai įvertino pateiktų dokumentų pagrįstumą. Atsakovė nurodė, kad šiai dienai pirkimo procedūros yra sustabdytos, tačiau yra sudaryta pasiūlymų eilė, laimėtoju pripažintas UAB „Auditas ir Konsultacijos“. Atsakovė pateikė teismui trečiojo asmens pateiktą konfidencialią informaciją. Taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog asmeniui paskirta nuobauda, nors jis yra ir įmonės vadovas, reiškia, kad nuobauda paskirta juridiniam asmeniui. Pateikta trečiojo asmens deklaracija nekėlė atsakovei jokių klausimų, todėl ji pagrįstai yra pripažinta tinkama. Teikdamas pasiūlymą tiekėjas deklaravo, kad jis sutinka su visomis pirkimo sąlygomis, taigi laimėjimo atveju, privalėtų vykdyti sudarytą sutartį pagal tas nuostatas, kurios išvardintos pirkimo dokumentuose. Pirkimo sąlygų 3.7 punkto 1 lentelės 3.7.4 punkte yra pateiktas ne tik ieškovės minimas kvalifikacinis reikalavimas, bet ir sąvokos „rimtas profesinis pažeidimas“ išaiškinimas. Nėra jokių duomenų, jų nenurodė ir ieškovė, kad trečiajam asmeniui būtų taikytos ekonominės sankcijos dėl jo vadovės pažeidimo. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad tretysis asmuo turėjo pateikti jungtinės veiklos sutartį su specialistais, kurie nėra jų darbuotojai. Ieškovė nepagrįstai plečiamai aiškina pirkimo sąlygą dėl turimų specialistų kiekio. Pirkimo sąlygų 3.7.7 punkte tiekėjai turėjo atitikti tokį minimalų kvalifikacijos reikalavimą, kad jis turi skirti ne mažiau kaip tris turto vertinimo specialistus ir vieną verslo vertinimo specialistą. Aiškinant šią sąlygą pagal lingvistinę prasmę, vienas ir tas pats specialistas gali turėti abu kvalifikacinius reikalavimus, tiek kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertinimo , tiek verslo vertinimo kvalifikaciją, todėl iš viso gali būti ir tik trys specialistai. Nesutiko atsakovė ir dėl ieškovo nurodytos nepagrįstai mažos kainos pasiūlymo. Dėl trečiojo asmens pasiūlytos mažos kainos, atsakovė paprašė papildomai pateikti įrodymus pasiūlytai kainai pagrįsti ir tretysis asmuo tai padarė. Pateikė visą reikalaujamą informaciją, išskaidė kainą perkančiosios organizacijos prašomu būdu, nurodė sąnaudų pavadinimus, mato vienetus, kiekius, sumas. Tiekėjo nurodyta darbo valandų kaina yra didesnė nei minimalus valandinis darbo užmokestis, įskaičiuoti privalomi mokesčiai, pateiktos sąnaudų ir numatomo gauti pelno sumos, todėl atsakovė 2015-11-12 protokolu Nr. 142 nusprendė, kad tretysis asmuo pagrindė savo pasiūlymu pateiktą turto vertinimo paslaugų kainą. Be kita ko, atsakovė nurodė, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę peržiūrėti trečiojo asmens pasiūlymą ir jį atmesti negali būti tenkinamas, nes tik perkančioji organizacija gali tai nuspręsti, o ne teismas. Teismai, nustatę VPĮ pažeidimus, gali tik panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, tačiau tik perkančioji organizacija sprendžia ar pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus.

Tretysis asmuo UAB „Auditas ir konsultacijos“ atsiliepimu į ieškinį nurodo, kad ieškovė be teisinio pagrindo tapatina A. K. su juridiniu asmeniu UAB „Auditas ir Konsultacijos“. Tiekėjas yra juridinis asmuo, o ieškovės nurodyti reikalavimai sąlygų 3.7.4 punkte keliami tiekėjui, bet ne pas jį dirbančiam vienam iš specialistų. Tiekėjas nenurodė A. K. kaip ketinamo pasitelkti specialisto, todėl nėra pagrindo analizuoti ir vertinti A. K.. Nepagrįstai ieškovė teigia, kad trečiojo asmens nurodyti specialistai, kuriuos ketina pasitelkti tiekėjas, pas jį nedirba. Pasiūlyme nurodyti specialistai pasiūlymo pateikimo metu buvo pasirašę susitarimus dėl būsimų darbo santykių ir įsipareigoję laimėjimo atveju dirbti visą pasiūlyme numatytą laiką. Taip pat nepagrįsti ieškovės samprotavimai apie neįprastai mažą kainą, kurią pasiūlė tretysis asmuo. Jo specialistai toje srityje dirba ilgą laiką, yra aukštos kvalifikacijos ir nėra pagrindo abejoti įmonės darbuotojų gebėjimu atlikti skaičiavimus ir įvertinti būsimas pajamas ir joms uždirbti patiriamas sąnaudas. Ieškovės pateikta paslaugos kaina kelis kartus viršija rinkos kainą bei prasilenkia su ekonomine logika bei racionaliu valstybės lėšų naudojimu. Ieškovės ieškinyje pateikti su matematikos dėsniais prasilenkiantys skaičiavimai, t.y. iš vertinamų objektų skaičiaus atimamos specialistų planuojamos dirbti darbo valandos. Tai du skirtingi mato vienetai ir jie negali būti tiesiogiai sulyginami. Todėl prašo ieškinį atmesti.

Dubliku į atsakovės atsiliepimą ieškovė nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir ieškinyje bei papildomai nurodė, kad trečiojo asmens vadovė atlieka neteisėtą veiką ir tai laikytina rimtu profesiniu nusižengimu, kuris laikytinas kaip juridinio asmens padarytas pažeidimas. Taip pat akcentavo, kad trečiasis asmuo pasiūlyme neišviešino pasitelktų specialistų, o pirkimas daromas dėl valstybinio turto vertinimo ir tai yra svarbu kokią kvalifikaciją turi specialistai. Mano, kad pasiūlyta kaina yra nereali, per daug maža, atsižvelgiant į techninėje specifikacijoje nurodytą paslaugų kiekį.

Tripliku į ieškovės dubliką atsakovė laikosi pozicijos, kurią išdėstė atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, kad ieškovė nepagrįstai vadovaujasi Teisingumo teismo 2013-12-13 sprendimu byloje Nr. C-465/11. Šiame sprendime neanalizuojami tie klausimai, kurie sprendžiami šioje byloje. Ieškovo bandymas įrodyti, kad juridinio asmens valdymo organo  pažeidimas yra laikomas paties juridinio asmens pažeidimais, nepagrįstas ir prieštarauja pagrindiniams civilinės teisės principams, liečiantiems juridinių asmenų veiksnumą ir teisnumą. Dėl pasitelkiamų specialistų kvalifikacijos duomenys atsakovei yra pateikti ir jie įvertinti. Dėl neįprastai mažos kainos, tai ieškovė taip pat remiasi ta praktika, kurioje faktinės aplinkybės yra kitos nei šioje byloje. Atsakovė pasiklausė trečiojo asmens dėl kainos pagrindimo pagal kiekvieną punktą ir tretysis asmuo pagrindė pasiūlytą kainą.

Ieškinys atmestinas.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad VĮ „Visagino energija“ Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau- CVP IS) 2015-09-10 ir 2015-09-11 „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 72 paskelbė apie supaprastintą pirkimą (pirkimo Nr. 167194) „Turto vertinimo paslaugų pirkimas“(toliau – pirkimas). Pirkimas buvo vykdomas pagal VĮ „Visagino energija“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas generalinio direktoriaus 2015-05-12 įsakymu Nr. ĮV-38(toliau- Taisyklės). Atsakovė 2015-11-12 pranešimu Nr.(7.26) 170S-287 pranešė apie nustatytą pasiūlymų eilę ir laimėjusio pasiūlymo pripažinimą, kuriame pirmoje pozicijoje yra įrašytas tretysis asmuo UAB „Auditas ir konsultacijos“ (ieškovė UAB „Marleksa“ įrašyta antroje vietoje). Ieškovė, nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, 2015-11-20 pateikė atsakovei prašymą leisti susipažinti su tiekėjų pasiūlymais ir susipažinęs su trečiojo asmens pateiktu pasiūlymu 2015-11-27 pateikė pretenziją, prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos 2015-11-12 pranešime užfiksuotus sprendimus laimėjusiu pasiūlymu pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą, iš naujo įvertinti trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą ir jį atmesti bei nustatyti naują pasiūlymų eilę, laimėtoju pripažįstant ieškovę. Atsakovė VĮ „Visagino energija“, nesutikdama su ieškovės pretenzija, 2015-12-04 raštu Nr. (7.36) 170S-311 ją atmetė. Nurodė, kad VĮ „Visagino energija“ viešųjų pirkimų komisija įvertino tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus ir pateiktus pasiūlymus, nustatė pasiūlymų eilę, vertindama tiekėjų pateiktus pasiūlymus vadovavosi pirkimo dokumentuose nustatytais reikalavimais.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl aplinkybės, ar trečiojo asmens UAB „Auditas ir konsultacijos“ pateiktas pasiūlymas atitiko konkurso sąlygoms. O būtent, ieškovės teigimu, atsakovė, nustatydama pasiūlymų eilę ir pripažindama UAB „Auditas ir konsultacijos“ pasiūlymą laimėjusia, netinkamai aiškino Pirkimo sąlygų 3.7 p. 1 lentelės 3.7.4 punkte nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams bei pateikė deklaraciją, kurioje nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Tretysis asmuo nuslėpė informaciją, kad jos vadovei A. K. yra taikytos nuobaudos ir jos yra galiojančios, t.y. A. K. yra sustabdytas kvalifikacinio pažymėjimo galiojimas ir ji neturi teisės atlikti vertinimus. Taip pat tretysis asmuo neatitinka Pirkimo sąlygų 3.7.7 p kvalifikaciniam reikalavimuji, nes neturi tiek darbuotojų, kurie galėtų atlikti Pirkimo sąlygose keliamus vertinimus. Ieškovė teigia, kad tretysis asmuo pasiūlė nepagrįstai mažą kainą. Tuo tarpu atsakovės manymu, ieškovė nepagrįstai prilygina fiziniam asmeniui taikytas nuobaudas juridiniam asmeniui, nes pastarajam nėra taikytos jokios ekonominės sankcijos už kokius nors pažeidimus, kad tretysis asmuo pateikė duomenis, jog jis turi specialistų, kurie galėtų atlikti užsakymą, t.y. Pirkimo sąlygos reikalauja trijų specialistų, kurie turi turėti nekilnojamojo turto vertinimo kvalifikaciją ir taip pat gali turėti verslo vertinimo kvalifikaciją. Dėl mažos kainos, atsakovė papildomai užklausė trečiojo asmens duomenų ir pastarasis pateikė paskaičiavimus, kurie atitinka visus reikalavimus.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 2 str. nuostatas, viešasis pirkimas – perkančiosios organizacijos atliekamas ir šiuo įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo – pardavimo sutartį (32 d.). VPĮ 3 str. 1 d. nustato, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 str. 1 d.). Tiekėjo kvalifikacija suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas; tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai perkančiajai organizacijai ir tiekėjams yra nustatyti, siekiant viešųjų pirkimų tikslų, todėl viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti šių tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų; be to, nurodęs, jog reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jos pagrindimo reikalavimas, todėl jis yra išvestinis ir svarbus tik tiek, kiek padeda perkančiajai organizacijai patikrinti bei įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams, todėl net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš principo gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Pagal formuojamą teismų praktiką, Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas gali būti panaikintas, jeigu nustatoma esminių Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, dėl kurių buvo pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos ar neracionaliai panaudotos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005). Imperatyviųjų teisės normų pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus gali reikšti esminių įstatyme nustatytų principų, dėl kurių buvo pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos, pažeidimą. Taigi, sprendimas naikinamas tada, jei nustatomi imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, t. y. tiek konkrečių Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytų taisyklių, tiek pirkimų, kuriais būtina laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, esminiai pažeidimai.

Ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovė neįvertino, jog trečiojo asmens vadovei yra skirtos ir galioja nuobaudos ir tai turėtų būti prilyginama kaip nuobauda skirta pačiam juridiniam asmeniui. Su tokia ieškovė argumentacija negalima sutikti.  Įsteigti juridiniai asmenys yra savarankiški juridiniai asmenys. Juridinio asmens vadovas nėra tapatus juridiniam asmeniui. Tik CPK normos numato, kad juridiniam asmeniui teisme atstovaujant jos vadovui, laikoma kad bylą veda pats juridinis asmuo(CPK 55 str.). Visais kitais atvejais juridinio asmens vadovo veiksmai yra atskirti nuo paties juridinio asmens. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad byloje nėra jokių duomenų, jog trečiajam asmeniui būtų taikytos kokios nors sankcijos(nuobaudos) už tai, jog jos vadovei yra taikytos nuobaudos už tam tikrus pažeidimus, kuriuos ji atliko kaip asmuo, turinti kvalifikacinį pažymėjimą turto vertinimui. Vadovaujantis ieškovės logika, gautųsi, kad vadovui paskirus kriminalinę bausmę už įvykdytą nusikaltimą, juridinis asmuo taip pat turėtų būti pripažintas kaltu ir nuteistas. Todėl ieškovės argumentai, kad pateikta trečiojo asmens deklaracija su nurodytais duomenimis neatitinka tikrovės yra nepagrįsti, nes trečiajam asmeniui, kaip savarankiškam juridiniam asmeniui jokios sankcijos nėra taikytos ir jis deklaracijoje neprivalo nurodyti visų jo darbuotojų turimas nuobaudas ar pan.

Ieškovė taip pat įrodinėja, kad tretysis asmuo neturi keturių darbuotojų, kurie atitiktų Pirkimo sąlygų 3.7.7 p reikalavimams. Minimas Pirkimo sąlygų punktas reikalauja, kad „tiekėjas turi turėti galimybę skirti ne mažiau  kaip 3 turto vertinimo specialistus, turinčius kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją ir ne mažiau kaip 1 verslo vertinimo specialistą, turintį verslo vertinimo kvalifikaciją, iš kurių nei vienas neturi turėti turto ar verslo vertinimo garbės teismo skirtų galiojančių drausminių nuobaudų.“ UAB „Auditas ir konsultacijos“ pateikdamas pasiūlymą nurodė asmenis, kurie yra sudarę susitarimus su trečiuoju asmeniu dėl turto ir verslo vertinimo atlikimo, trečiajam asmeniui laimėjus konkursą. Pateiktas asmenų sąrašas, kurie turi atitinkamas kvalifikacijas ir galės vykdyti pirkimo sutartį. Atmestini ieškovės argumentai dėl jų privalomo dirbimo pas tretyjį asmenį ar jungtinės veiklos sutarties sudarymu. Tokios sąlygos nekėlė Pirkimo sąlygos ir tokios sąlygos nebūtinos įvykdyti užsakymus. Tretysis asmuo bet kada gali pasitelkti atitinkamus specialistus užsakymui įvykdyti ir jis nebūtinai turi būti trečiojo asmens darbuotojas. Esantys susitarimai su atitinkamas kvalifikacijas turinčiais vertintojais yra pakankamas ir atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimus. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, pažymi, jog VPĮ 32 str. nustato bendruosius reikalavimus, taikomus tiekėjų kvalifikacijai, tuo tarpu VPĮ 33-37 str. numatytos konkrečios sąlygos, kurias perkančiosios organizacijos turi teisę, vadovaudamosi VPĮ  3 str. 1 d. numatytais principais, nustatyti pirkimo dokumentuose, siekiant parinkti patikimą, pajėgų įvykdyti viešojo pirkimo sutartį ir kompetentingą tiekėją, su kuriuo bus sudaroma viešojo pirkimo sutartis. Tokiu būdu įstatymų leidėjas Viešųjų pirkimų įstatyme yra nustatęs diskrecijos teisę perkančiajai organizacijai pačiai nustatyti ir viešojo pirkimo dokumentuose suformuluoti kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams, siekiant VPĮ 3 str. 2 d. nustatyto viešųjų pirkimų tikslo. Teismo vertinimu, UAB „Auditas ir konsultacijos“ pasiūlymas atitiko Pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija šiuo atveju pirkimo sąlygose nereikalavo iš tiekėjų pateikti darbo sutarčių, jungtinės veiklos sutarčių. Teismas dėl šių argumentų pažymi, jog perkančioji organizacija turi teisę ir pareigą nustatyti tiekėjui minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir įstatymo nustatyta tvarka atsakinga už pirkimo ir sutarties, sudarytos pirkimo pagrindu, vykdymą. Nustatydama tiekėjui minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija tokiu būdu prisiima atsakomybę dėl reikiamos tiekėjo kvalifikacijos. Kaip minėta, ginčo viešojo pirkimo sąlygose nėra nurodyta, kad tiekėjas privalo turėti tiek darbuotojų, kurie turi teisę atlikti nekilnojamojo ar kilnojamojo ir verslo vertinimo kvalifikaciją. Ieškovė, kaip ilgalaikę patirtį turinti įmonė, manydama, jog pirkimo sąlygose reikėjo įtvirtinti kvalifikacijos reikalavimą turėti darbuotojus ar jungtinės veiklos sutartį su specialistais, vadovaudamasi pirkimų taisyklių 7.2 p., turėjo teisę kreiptis į perkančiąją organizacija, kad ši paaiškintų neaiškias Konkurso sąlygas arba prašyti jas pakeisti ir panašiai. Ieškovė šia tvarka nepasinaudojo.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą jurisprudenciją kitų teisės aktų (ne VPĮ) nuostatos viešųjų pirkimų teisiniams santykiams turi būti taikomos subsidiariai, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas (įskaitant ir dėl tiekėjų kvalifikacijos), o kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Be to, negalima VPĮ nuostatų (įskaitant dėl tiekėjų kvalifikacijos) aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų teisės normų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas. VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų santykis ir šių teisės normų tinkamas taikymas svarbus dėl to, kad tai tiesiogiai susiję su vienu iš viešųjų pirkimų principų – skaidrumo – laikymusi. Skaidrumo principas pažeidžiamas ne tik perkančiajai organizacijai nesilaikant viešumo imperatyvo, pirmiausia susijusio su viešojo pirkimo skelbimu, nesuteikiant pakankamai informacijos tiekėjams ar nesilaikant savo paskelbtų konkurso sąlygų ar privalomų viešųjų pirkimų teisės nuostatų, bet ir tada, kai perkančioji organizacija viešojo pirkimo metu nesilaiko iš anksto žinomų taisyklių, nors ir tiesiogiai nesusijusių su viešaisiais pirkimais, kaip tokiais. Perkančioji organizacija, tiek rengdama konkurso dokumentus, tiek vertindama tiekėjų pasiūlymus, privalo nepažeisti kitų teisės aktų imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Būtent perkančioji organizacija pasirenka, jos nuomone, svarbius tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustato jų reikalaujamas reikšmes, kurios būtinos viešojo pirkimo – pardavimo sutarčiai įvykdyti. Perkančioji organizacija turi išsiaiškinti, kokie reikalavimai yra keliami konkrečiam viešojo pirkimo objektui, ir tiksliai bei aiškiai nustatyti juos viešojo pirkimo sąlygose.

Ieškovė teigia, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra nepagrįstai maža ir, kad už tokią sumą nebus galima atlikti visų darbų, kurie yra nurodyti perkančiosios organizacijos ir užsakymų vykdymo procese atsakovė privalės keisti kainas ir taip nepagrįstai bus švaistomos valstybinės lėšos. Atsakovė teigia, kad gavusi trečiojo asmens pasiūlymą ir susipažinusi su pasiūta kaina, papildomai kreipėsi į tiekėją, kad pastarasis paaiškintų ir pateiktų išsamius kainos paskaičiavimus ir juos gavusi, įsitikino, jog pasiūlyta kaina yra reali ir priimtina. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia atsakovės poziciją, kad ji papildomai trečiojo asmens paprašė pagrįsti kainos dydį ir atlikti bei pateikti paskaičiavimus kainai pagrįsti. Iš pateiktų paskaičiavimų matyti, kad tretysis asmuo nurodė visus privalomus rekvizitus ir atskaitymus, kurie turės bus sumokėti ir kaina pagrįsta teisėtai. Ieškovė teigia, kad tokių kainų nėra rinkoje, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių neginčytinų įrodymų. Jos pateikti paskaičiavimai yra nepagrįsti kokiais nors įrodymais ir sutiktina su trečiuoju asmeniu, kad atlikti ieškovės paskaičiavimai tiesiogiai taikant skirtingus mato vienetus ir taip gaunant kainą yra nesuderinami su matematikoje taikomais skaičiavimais. Taip pat teismas atmeta ieškovės nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, nes minimas ieškovės sprendimas savo faktinėmis aplinkybėmis yra skirtingas nuo šioje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių. Teismas dar kartą pažymi, kad perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė yra vertinti tiekėjo pasiūlytą kainą ir gavus jos pagrindimą įsitikinti ar ji yra reali ir tinkama. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiekvienas turto vertintojas yra privatus asmuo ir jo valioje taikyti vienus ar kitokius įkainius vertinimui atlikti. Rinkoje vyrauja įvairios kainos ir atliekamų darbų įkainiai ir tik konkrečiam juridiniam ar fiziniam asmeniu yra suteikta teisė įvertinti savo gaunamą pelną nuo prisiimtų darbų atlikimo.

Teismas atkreipia dėmesį, jog įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 str. įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės UAB „Marleksa“ ieškinio ir naikinti 2015-11-12 Viešojo pirkimo komisijos posėdyje priimtą sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ir paskelbti nugalėtoją bei naikinti Viešojo pirkimo komisijos priimtą sprendimą, kuriuo tretysis asmuo UAB „Auditas ir konsultacijos“ buvo pripažinta atitinkančia konkurso sąlygas.

Ieškovė kitu ieškinio reikalavimu prašė įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti trečiojo asmens pasiūlymą ir jį atmesti bei nustatyti naują eilę ir laimėtoju paskelbti ieškovę. Tokio pobūdžio reikalavimas nenagrinėtinas teisme, nes įstatymų leidėjas nėra suteikęs teismams teisių spręsti viešųjų pirkimų komisijoms priskirtų funkcijų. Viešuosius pirkimus vykdo perkančiosios organizacijos ir tik jų viešųjų pirkimų komisijos vertina pateiktus pasiūlymus ir sprendžia jų atitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams ir nustato laimėtojų eiliškumą. Todėl pagrįstas atsakovės teiginys, kad toks ieškovės reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme ir teismas negali už atsakovę nustatyti kas laimėjo konkursą.

Pagal CPK 150 str. 2 d., teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė viešojo pirkimo „Turto vertinimo paslaugų pirkimas“ Nr. 245173 pirkimo procedūras ir įpareigojo atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu. Sprendimui įsiteisėjus, Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Ieškinį atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovė dokumentų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės UAB „Marleksa“ ieškinį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.

     Teisėja                                                                                       Nijolė Danguolė Smetonienė