Administracinė byla Nr. eAS-593-502/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02364-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS 

N U T A R T I S

2017 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei N. N. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės N. N. 101,82 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsakovė pateiktame atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė iš atsakovės N. N. pareiškėjo naudai 101,82 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

II.

Atsakovė N. N. 2017 m. gegužės 18 d. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovė taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašyme nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi pastaruoju metu pablogėjusi sveikata dėl stuburo lūžio ir (duomenys neskelbtini) ligos, dėl to sudėtinga vaikščioti ir judėti. Atsakovė teisinės pagalbos į advokatę kreipėsi 2017 m. gegužės 17 d. Termino nepraleido dėl aplaidumo ar nerūpestingumo, todėl prašo jį atnaujinti.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti N. N. apeliacinį skundą.

Teismas nurodė, kad skundžiamas sprendimas buvo paskelbtas 2017 m. balandžio 7 d., sprendimo nuorašas atsakovei išsiųstas 2017 m. balandžio 10 d., jame  nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas. Atsakovė apeliacinį skundą padavė 2017 m. gegužės 18 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą.

Teismas pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Įvertinęs atsakovės N. N. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti argumentus, teismas nurodė, kad aplinkybės, su kuriomis siejamos prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nėra reikšmingos: atsakovė nurodė tik tai, kad 2017 m. gegužės 17 d. kreipėsi pagalbos į advokatų kontorą prašydama parengti apeliacinį skundą, pastaruoju metu buvo pablogėjusi sveikata dėl stuburo lūžio ir (duomenys neskelbtini) ligos, dėl to sunku vaikščioti ir judėti. Nors byloje pateikta 2017 m. gegužės 17 d. atstovavimo sutartis dėl apeliacinio skundo parengimo, tačiau tokia sutartis buvo sudaryta jau pasibaigus terminui apeliaciniam skundui paduoti, o 2017 m. gegužės 12 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, jog pacientei mėnesį laiko nuo 2017 m. balandžio 3 d. paūmėjo nugaros dalies skausmai, atsirado silpnumas, pablogėjo atmintis, nuotaika, sunku susikaupti. Iš šio medicininio dokumento teismas sprendė, kad dėl nurodytų sveikatos problemų atsakovė N. N. medicininės pagalbos į gydytojus nesikreipė. Prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti nėra nurodyta, kodėl atsakovė teisinės pagalbos į advokatę K. Č., kuri buvo paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą nuo 2017 m. kovo 14 d. dėl skolos už parduotą elektros energiją priteisimo, nesikreipė nuo 2017 m. gegužės 4 d., nors kaip nurodyta medicininių dokumentų išraše/siuntime, nuo 2017 m. balandžio 3 d. mėnesį laiko jai paūmėjo nugaros dalies skausmai, atsirado silpnumas, pablogėjo atmintis, nuotaika, sunku susikaupti. Teismas atsakovės N. N. nurodytas aplinkybių, kuriomis grindžiamos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys, nevertino kaip objektyvių ir sutrukdžiusių atsakovei nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą.

III.

Atsakovė N. N. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nevisapusiškai, neobjektyviai įvertino atsakovės asmenybę, jos sveikatos sutrikimus pastaruoju laiku, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovės nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys negali būti laikomos objektyviomis ir nėra reikšmingos. Nesutinka su teismo vertinimu, kad sveikatos būklės pablogėjimas dėl stuburo lūžio ir (duomenys neskelbtini) ligos neturėjo esminės įtakos termino praleidimui. Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad atsakovei ne tik dėl skausmų buvo sunku judėti, bet ji jautė ir silpnumą, pablogėjo atmintis, nuotaika, todėl tiek fizinė, tiek ir psichinė atsakovės būklė turėto įtakos termino praleidimui. Teismas taip pat nevertino, kad atsakovė yra garbingo amžiaus, turi didelių poreikių neįgalumą, tai prilyginama 1 grupės invalidumui. Be to, teismas neteisingai vertina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, kuriuo atsakovei teisinėms paslaugoms teikti paskirta advokatė K. Č., kadangi sprendimas dėl teisinės pagalbos asmeniui siunčiamas paštu, todėl nėra pagrindo vertinti, kad ji turėjo galimybę kreiptis iš karto, be to, advokatė paskirta teikti teisinę pagalbą kitoje byloje. Pažymėjo, kad sutartis su advokate dėl nemokamos teisinės pagalbos buvo sudaryta 2017 m. gegužės 17 d. ne dėl atsakovės aplaidumo ar nerūpestingumo, bet dėl to, kad neturėjo nemokamos teisinės pagalbos apeliaciniam skundui parengti, o pati to padaryti nesugebėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atsakovės apeliacinį skundą, paduotą praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad atsakovė apeliacinį skundą teismui padavė 2017 m. gegužės 18 d., t. y. praleidusi terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teismas vertino, kad atsakovės nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys nėra objektyvios, sutrukdžiusios nustatytu terminu paduoti apeliacinį skundą, todėl prašymo netenkino ir atsisakė priimti apeliacinį skundą.

Atsakovė atskirajame skunde nesutikdama su teismo nutartimi teigia, kad teismas nepagrįstai jso nurodytas priežastis laikė nesvarbiomis, nesudarančiomis pagrindo terminą atnaujinti. Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad atsakovei ne tik dėl skausmų buvo sunku judėti, bet ji jautė ir silpnumą, pablogėjo atmintis, nuotaika, todėl tiek fizinė, tiek ir psichinė atsakovės būklė turėto įtakos termino praleidimui. Atsakovė yra garbingo amžiaus, turi didelių poreikių neįgalumą, kuris prilyginamas 1 grupės invalidumui.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pastebėtina, jog ABTĮ nenumato konkrečiai, kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA92-6/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinis 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje TA822-89/2012). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS6-601/2006, AS6-247/2006, AS6-208/2006).

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2017 m. balandžio 7 d., todėl apeliacinį skundą atsakovė galėjo pateikti iki 2017 m. gegužės 7 d. įskaitytinai. Atsakovė apeliacinį skundą teismui pateikė 2017 m. gegužės 18 d., t. y. praleidusi terminą apeliaciniam skundui paduoti. Teismas atsakovės prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkino ir apeliacinį skundą atsisakė priimti.

Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastys nesudaro pagrindo jį atnaujinti. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad buvo pablogėjusi jos sveikata dėl stuburo lūžio ir (duomenys neskelbtini) ligos, buvo sunku judėti, jautė silpnumą, pablogėjo atmintis ir nuotaika, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė dėl sveikatos pablogėjimo kreipėsi į gydymo įstaigą konkrečiai dėl medicininės pagalbos suteikimo ir jai buvo paskirtas gydymas. Pateiktame 2017 m. gegužės 12 d. medicininių dokumentų išraše nurodyta atsakovės sveikatos būklė, t. y. nuo 2017 m. balandžio 3 d., atsakovei paūmėjo nugaros skausmas, bendras silpnumas, pablogėjo atmintis, nuotaika, sunku susikaupti. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės sveikatos būklė buvo tokio pobūdžio, jog apribojo jos galimybes pačiai ar per įgaliotus atstovus nustatytu terminu paduoti apeliacinį skundą teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje liga paprastai pati savaime negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apribojo pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011).

Aplinkybė, kad atsakovė yra neįgali ir jai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, savaime taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Be to, ši aplinkybė nesudarė kliūčių atsakovei aktyviai dalyvauti nagrinėjant šią administracinę bylą. Atsakovė dėl teisinės pagalbos suteikimo, kaip nurodė prašyme atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, į advokatę kreipėsi tik 2017 m. gegužės 17 d., t. y. jau pasibaigus teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo apskundimo terminui.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju apeliacinio skundo padavimo terminas yra praleistas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Atsižvelgiant į atsakovės nurodytas termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti atsakovei terminą apeliaciniam skundui paduoti. Terminas praleistas ženkliai, apeliacinio skundo termino praleidimą nulėmė pačios atsakovės nepakankamas operatyvumas ir rūpestingumas. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą, atsakovė nenurodė.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė ir apeliacinį skundą teismui pateikė praleidusi įstatyme nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir įvertinusi atsakovės atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir nepriėmė atsakovės N. N. apeliacinio skundo, yra teisėta ir pagrįsta, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl paliekama nepakeista, atsakovės atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės N. N. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Artūras Drigotas

                                                                                    Ramutė Ruškytė

                                                                                    Skirgailė Žalimienė