Civilinė byla Nr. 2S-847-357/2014
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02097-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. M. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nustatyti tokią atsakovo T. M. bendravimo su sūnumi A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: atsakovas ieškovės J. M. akivaizdoje ir neutralioje vietoje ((duomenys neskelbtini) miesto kavinėse ar vaikų žaidimo kambariuose) bendrauja su sūnumi ir dalyvauja jo auklėjime kas pirmą ir kas trečią mėnesio sekmadienį, kas antrą vaiko gimtadienį ir valstybinės šventės pirmą dieną, o taip pat tėvo dieną nuo 10 val. iki 12 val. su sąlyga, kad apie savo pageidavimą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime aukščiau nurodytu laiku ir savo pasiūlytoje vienoje iš aukščiau nurodytų viešų vietų atsakovas ne vėliau kaip likus dviems dienoms praneš ieškovei į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkama SMS žinute. Ieškovė nurodė, kad dabartinis atsakovo bendravimas su sūnumi daro jam itin neigiamą įtaką, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, tapačią ieškinio reikalavimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Teismas laikinai nustatė atsakovo T. M. bendravimo su sūnumi A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: atsakovas T. M. ieškovės J. M. akivaizdoje ir neutralioje vietoje ((duomenys neskelbtini) miesto kavinėse ar vaikų žaidimo kambariuose) bendrauja su sūnumi ir dalyvauja jo auklėjime kas pirmą ir kas trečią mėnesio sekmadienį, kas antrą vaiko gimtadienį ir valstybinės šventės pirmą dieną, o taip pat tėvo dieną nuo 10 val. iki 12 val. su sąlyga, jeigu apie savo pageidavimą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime aukščiau nurodytu laiku ir savo pasiūlytoje vienoje iš aukščiau nurodytų viešų vietų atsakovas ne vėliau kaip likus dviems dienoms praneš ieškovei į mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkama SMS žinute. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas rėmėsi atsakovo T. M. baustumu administracine tvarka, atsižvelgė į prioritetiškai ginamas nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, siekdamas apsaugoti nepilnametį vaiką nuo galimai žalingos aplinkos, kuri pakenktų vaiko socialiniam ir psichologiniam vystymuisi, konstatavo, jog tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį ir iki ieškinio išnagrinėjimo iš esmės (iki teismo sprendimo įsiteisėjimo) laikinai nustatyti atsakovo T. M. bendravimo su sūnumi A. M., gim. (duomenys neskelbtini), dalyvavimo jį auklėjant tvarką: atsakovas T. M., sūnaus vasaros atostogų metu, pirmą mėnesio savaitę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, antrą mėnesio savaitę nuo penktadienio iki sekmadienio turi teisę paimti sūnų iš jo deklaruotos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), iš ryto nuo 10 val. ir grąžinti jį 19 val., o ne vasaros atostogų metu, kas antrą mėnesio savaitę nuo penktadienio iki pirmadienio, paimant jį iš darželio ir pristatant jį į darželį.
Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, išimtinai vadovavosi tik ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kurios nėra pagrįstos įrodymais.
2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertino ieškovės prašymą ir jos ieškinyje nurodytas aplinkybes, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas kelia grėsmę savo sūnui, blogai jį auklėja, ar žaloja. Teismas išimtinai vadovavosi ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovo ir LITEKO duomenimis dėl atsakovo teistumo, tačiau neatsižvelgė į vaiko norą bendrauti su tėvu, nevertino LITEKO sistemoje esančių duomenų apie ieškovės teistumą, iš esmės pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, tai yra ginčą išsprendė iš esmės. Tuo pažeidė teisės normas.
3. Atkreipia teismo dėmesį, kad vaiko motina, ieškovė J. M., jau nuo (duomenys neskelbtini) metų vedė lytinį gyvenimą su už save daug vyresniais vyrais, todėl būdama (duomenys neskelbtini) metų pagimdė dukrą. Vaikai jai daugiau kliūtis gyvenime nei rūpestis. Jeigu sūnui būtų duota galimybė pasirinkti, jis išsirinktų atsakovą ir atsakovo tėvus (senelius), nes jis čia nuo mažens augo, buvo viskuo aprūpintas, mylimas ir prižiūrimas. Jei teismas atkreiptų dėmesį į ieškovės fotografuotas nuotraukas, jose vaikų nemati, jose vien jos asmeninis gyvenimas su atsitiktiniais vyrais. Vaikui greitai sukaks (duomenys neskelbtini) metai, tačiau ieškovė dar nė karto nebuvo su juo sutikusi švenčių metų, nes vaikas visada buvo su atsakovu ir jo artimaisiais. Pažymi, kad šiuo metu ieškovė gyvena su teistu už plėšimus asmeniu - A. D.. Su juo ji gyveno dar iki jo laisvės atėmimo. Šioje byloje ji dalyvavo kaip liudytoja. Ji turi teistumą, tai įrodo LITEKO sistemoje esantys duomenys. Ieškovė niekada nebuvo tvarkinga ir atsakinga mama. Pagimdžiusi vaiką, jį jau po trijų mėnesių paliko atsakovo tėvams. Teigia, kad A. D. vagiliauja, atsakovo žiniomis dėl jo vagysčių atliekami tyrimai (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Apie jo vagiliavimą atsakovas praneš policijai, todėl jam uždrausta matytis ir auklėti sūnų. Ieškovė vaiko neprižiūri ir neprižiūrėjo, nes dirbo (duomenys neskelbtini) iki vėlumos, neribotą laiką palikdama vaiką prižiūrėti kaimynams, draugėms. Po to įsidarbino (duomenys neskelbtini), kur darbo laikas buvo pamaininis ir vėl vaikas buvo paliekamas kaimynams bei draugams. Ji geriau vaiką palieka svetimiems, nei praneša atsakovui.
4. Teismas nenurodė argumentų, kodėl nustato minimalų atsakovo bendravimą su sūnumi. Mano, kad vaiko interesus labiau atitiks dažnesnis tėvo bendravimas su sūnumi jiems priimtinose vietose (atsakovo namuose, lauke ir kt.), nedalyvaujant jo motinai, o ne rūpinimasis ir bendravimas su juo tik kavinėje ir kitose ginčo nutartyje nurodytose vietose ir labai retai. Atsakovo dalyvavimas vaiko auklėjime neturi apsiriboti vien tik matymųsi su vaiku kaip nurodyta ginčo nutartyje. Be to, nėra įrodymų, kad dažnesnis atsakovo bendravimas su sūnumi darytų jam neigiamą įtaką. Pažymi, kad atsakovas pakeitė savo požiūrį į gyvenimą, dirba, turi pastovias pajamas ir pastovią gyvenamąją vietą. Atkreipia dėmesį, kad nėra nei vieno žmogaus, galinčio blogai atsiliepti apie tai, kaip atsakovas auklėja savo sūnų.
Ieškovė J. M. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo atsakovo atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas ir teisėtumas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, nustatyti ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą. Konkreti laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba padėti išvengti neigiamų padarinių, nes laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos (CPK 145 str.) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas – apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, todėl yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad valstybė privalo nustatyti veiksmingą vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo sistemą. Laikinųjų apsaugos priemonių dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu. Teismo pareiga ex officio kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti vaiko interesus. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma.
CK 3.65 str. yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra tik laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti laikinoji apsaugos priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.
Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Šiaulių apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 30 d. gautas ieškovės J. M. advokato pranešimas civilinėje byloje Nr. 2S-847-357/2014, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi yra patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-2541-169/2014. Teismas konstatuoja, kad taikos sutartimi yra išspręsta byla iš esmės, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis yra neįsiteisėjusi. Pažymėtina, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo priimta teisėtai, atitiko nutarties priėmimo metu esančią faktinę situaciją. Pažymėtina, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis galioja iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, t.y. iki Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties įsiteisėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl tų atskirojo skundo argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo, todėl nesudaro pagrindo jį naikinti apeliacine tvarka. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, nustatydamas laikiną ribotą bendravimo su vaiku tvarką, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Rasa Bartašienė