Civilinė byla Nr. 2-413-585/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01229-2017-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Montavis“ bankroto administratoriaus Mindaugo Krupavičiaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-229-896/2020, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Montavis“ bankroto byloje kreditorė Valstybės įmonė „Regitra“ pakeista kreditore uždarąja akcine bendrove „Saugeda“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Saugeda“ kreipėsi teismą su prašymu įtraukti ją į UAB „Montavis“ bankroto bylą vietoje kreditorės VĮ „Regitra“. Prašyme pareiškėja nurodė, kad 2019 m. spalio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (1.7)-2-206 perėmė VĮ „Regitra“ reikalavimo teisę į UAB „Montavis“ skolą.
2. UAB „Montavis“ bankroto administratorius su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kaip buvo parduota VĮ „Regitra“ reikalavimo teisė, t. y. ar buvo pirkta iš aukciono, ar yra VĮ „Regitra“ sprendimas, kaip buvo parinktas konkurso laimėtojas/reikalavimo teisės pirkėjas. Pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog realiai atsiskaitė už reikalavimo perleidimą.
3. VĮ „Regitra“ pateikė rašytinius paaiškinimus dėl reikalavimo teisės perleidimo, kuriuose nurodė, kad su UAB „Montavis“ 2014 m. rugsėjo 5 d. sudarė Laikinųjų numerio ženklų išdavimo ir šių ženklų naudojimo duomenų teikimo sutartį. Už šios sutarties administravimą bei programinėmis priemonėmis generuojamo numerio ženklų skyrimo transporto priemonei ženklinti įrašą ir apskaitą UAB „Montavis“ atsiskaitydavo vadovaujantis tuo metu galiojančios redakcijos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų valstybinio registracijos numerio ženklų išdavimo paslaugų kainoraščiu. Susidariusi 1,16 Eur skola BUAB „Montavis“ yra už įmonės suteiktas paslaugas, todėl nėra priskiriama prie teisės aktuose nustatytų mokestinių nepriemokų ir kitų skolų valstybei, todėl įmonei nekilo pareiga šią skolą perduoti VĮ Turto bankui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi UAB „Montavis“ bankroto byloje vietoje kreditorės VĮ „Regitra“ į trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė kreditorę UAB „Saugeda“ su 1,16 Eur finansiniu reikalavimu.
5. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (1.7)-2-206 UAB „Saugeda“ perėmė iš VĮ „Regitra“ reikalavimo teisę į UAB „Montavis“ 1,16 Eur skolą.
6. Įvertinęs VĮ „Regitra“ nurodytus paaiškinimus, kad susidariusi 1,16 Eur skola BUAB „Montavis“ yra už įmonės suteiktas paslaugas, todėl nėra priskiriama prie mokestinių nepriemokų ir kitų skolų valstybei, ir todėl įmonei nekilo pareiga šią skolą perduoti VĮ Turto bankui, taip pat įvertinęs, kad į bylą yra pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis sumokėtą 1,16 Eur mokestį už reikalavimo teisės perleidimą, teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir pakeisti trečios eilės kreditorę VĮ „Regitra“ naująja kreditore UAB „Saugeda“ su 1,16 Eur finansiniu reikalavimu.
7. Atsižvelgęs į tai, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis nėra nuginčyta ar ginčijama įstatymo nustatyta tvarka, objektyvių duomenų, jog pateikti dokumentai būtų suklastoti ar pasirašyti ne tų asmenų, kurie juose nurodyti, teismui nepateikta, teismas konstatavo, kad reikalavimo teisių perleidimas yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskirajame skunde atsakovės BUAB „Montavis“ bankroto administratorius prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti UAB „Saugeda“ prašymą nagrinėti pirmosios instancijos teismu iš naujo arba UAB „Saugeda“ prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. UAB „Saugeda“ yra susijusi su BUAB „Montavis“ debitore AB „Kaišiadorių paukštynas“ su kuria yra bylinėjamasi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-862-264/2019. Tiek UAB „Saugeda“, tiek AB „Kaišiadorių paukštynas“ atstovauja tas pats advokatas V. M.. UAB „Saugeda“ siekis patekti į bankroto bylą greičiausiai yra susijęs tik su noru daryti spaudimą administratoriui, siekiant taip išspręsti ginčą.
8.2. Advokatas V. M. kaip UAB „Saugeda“ atstovas 2019 m. lapkričio 28 d. teisme susipažino su BUAB „Montavis“ bankroto bylos medžiaga. Tačiau nėra aišku, kaip teismas leido jam tai padaryti, nes 2019 m. lapkričio 28 d. dar nebuvo įsiteisėjusi nutartis, kuria UAB „Saugeda“ patvirtinta kreditore.
8.3. VĮ „Regitra“ nenurodė, kokia ekonominė nauda valstybės įmonei iš tokio smulkaus reikalavimo perleidimo sandorio. VĮ „Regitra“ paaiškinimuose tik abstrakčiai nurodė, kad įmonė neturėjo jokių didelių sąnaudų. Nenurodyta, kodėl neskelbtas konkursas, kodėl pardavinėta už nominalią kainą ir kitos svarbios aplinkybės.
8.4. VĮ „Regitra“ nepaaiškino, kodėl įsiskolinimas valstybinei įmonei neprilyginamas įsiskolinimui valstybei.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas ir kiti įstatymų nustatyti atvejai) teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 3 dalį, įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia.
11. Kreditorių reikalavimų tikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimai atleistiesiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas plačiai išaiškintas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
12. Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį, šis teismas turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo, taip pat kad ĮBĮ 26 straipsnyje nurodytų galimų kreditorinių reikalavimų patikslinimų sąrašas, vadovaujantis pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra baigtinis.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnis reguliuoja kreditoriaus teisės perleisti reikalavimą klausimus. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu; reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Minėto straipsnio 2 dalis apibrėžia, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Įmonių bankroto procesą reguliuojančios teisės normos numato, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia (ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką kreditorių finansiniai reikalavimai, suteikiantys teisę turėti įtakos kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimui, gali būti perimami tik teisės aktų nustatyta tvarka sudarius sandorį, kuriuo kreditoriaus valia aiškiai išreiškiama, pavyzdžiui, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį. ĮBĮ nuostatos patvirtina, kad tiek atsisakydamas kreditorinio reikalavimo, tiek perleisdamas jį kitam kreditoriui arba kitam asmeniui, kreditorius laisva valia išreiškia savo ketinimus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 31d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-357/2007).
14. Teisėjų kolegija pažymi, jog aptariamu atveju skundžiama teismo nutartimi buvo išspręstas tik kreditoriaus pasikeitimo bankroto procese klausimas, pakartotinai nevertinant paties finansinio reikalavimo pagrįstumo (kas jau anksčiau buvo padaryta įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinus pradinės kreditorės finansinį reikalavimą); ja įteisintas procesinis teisių perėmimas – vieną kreditorę pakeičiant kita, perėmusia pirmosios reikalavimo teisę.
15. Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartimi BUAB „Montavis“ bankroto byloje buvo patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtraukta ir VĮ „Regitra“ su 1,16 Eur finansiniu reikalavimu. Pareiškėja UAB „Saugeda“ 2019 m. lapkričio 7 d. pateikė teismui prašymą pakeisti kreditorę VĮ „Regitra“ naująja kreditore UAB „Saugeda“. Prašyme nurodyta, kad VĮ „Regitra“ ir UAB „Saugeda“ 2019 m. spalio 31 d. pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią VĮ „Regitra“ savo finansinį reikalavimą UAB „Monatvis“ bankroto byloje perleido UAB „Saugeda“. Kartu su prašymu UAB „Saugeda“ pateikė 2019 m. spalio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartį.
16. Pirmosios instancijos teismas, esant galiojančiam ir nenuginčytam VĮ „Regitra“ (pradinės kreditorės) ir UAB „Saugeda“ (naujosios kreditorės) sudarytam sandoriui dėl reikalavimo teisės perleidimo, neturėjo pagrindo susidariusios teisinės situacijos vertinti kitaip, nei tai yra išaiškinta suformuotoje teismų praktikoje. Nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų manyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti VĮ „Regitra“ pakeisti naująja kreditore bei nepatvirtinti kreditorių sąrašo pasikeitimo. Šios išvados nepaneigia ir apeliantės nurodomi teiginiai, kad naujoji kreditorė UAB „Saugeda“ yra susijusi su atsakovės debitore AB „Kaišiadorių paukštynas“ ir siekia patekti į bankroto bylą tik tam, kad galėtų daryti poveikį administratoriui. Tokie argumentai sprendžiant dėl kreditoriaus pakeitimo yra teisiškai nereikšmingi ir teismo nesvarstomi. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad susidariusi 1,16 Eur skola BUAB „Montavis“ yra susidariusi už suteiktas paslaugas, todėl nėra priskiriama prie mokestinių nepriemokų ir kitų skolų valstybei, todėl pradinei kreditorei valstybės įmonei nekilo pareiga šią skolą perduoti valstybės įmonei Turto bankui.
17. Deklaratyvūs apeliantės teiginiai dėl reikalavimo perleidimo sutarties galimo neteisėtumo šioje bankroto proceso stadijoje nesudaro pagrindo atlikti jos teisėtumo analizę, o tokiam vertinimui atlikti ex officio (teismo iniciatyva) jokių prielaidų nenustatyta. Esant galiojančiai ir nenuginčytai reikalavimo perleidimo sutarčiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai VĮ „Regitra“ pakeitė naująją kreditore UAB „Saugeda“.
18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Aldona Tilindienė
Vytautas Zelianka