Civilinė byla Nr. e2A-1675-254/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05540-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.39.2.6.2.;3.1.7.6.;3.2.8.4.; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AXIS Transport“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-13-955/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AXIS Transport“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Niktra“, „If P&C Insurance AS“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. N..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „AXIS Transport“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakingo už žalos atlyginimą asmens 1 102,22 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė UAB „Niktra“ pagal su ieškove sudarytą Krovinio pervežimo sutartį Nr. 9980/190930/186045 įsipareigojo laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 10 d. įvykdyti krovinių pervežimą. Už šią krovinių gabenimo paslaugą UAB „Niktra“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą NIK Nr. 75 2 896,74 Eur sumai, kurią ieškovė apmokėjo. Atsakovei priklausantis vilkikas DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas įmonės direktoriaus V. N., pateko į eismo įvykį – nuvažiavo nuo kelio ir užstrigo. Į įvykio vietą buvo iškviesta gelbėjimo tarnyba, kuri ištraukė atsakovės transporto priemonę ir sutvarkė sugadintą kelią. Už šiuos krovinio gelbėjimo ir kelio remonto darbus ieškovei 2019 m. lapkričio 26 d. buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. MW714346, kurią ieškovė apmokėjo 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų užskaitos aktu ir kreipėsi su pretenzija į UAB „Niktra“, tačiau atsakovė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius atsisakė. UAB „Niktra“ pateikė ieškovei transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. LT/AIB 2193970 ir nurodė, kad žalą turi atlyginti draudikas – „IF P&C Insurance AS“ filialas.

3.       2021 m. sausio 29 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsisako reikalavimo priteisti 1 102,22 Eur žalos atlyginimą, kadangi atsakovė „If P&C Insurance AS“ šį reikalavimą patenkino. Ieškovė patvirtino, kad ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės jai yra žinomos.

4.       2021 m. vasario 1 d. ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad likusioje dalyje ieškinį prašė tenkinti ir iš atsakovių priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas, visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jas paskirstant tarp atsakovių, o atsakovės UAB „Niktra“ bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės nepriteisti. Ieškovė nurodė, kad atsakovės UAB „Niktra“ su atsiliepimu pateikti rašytiniai įrodymai – atsakovės susirašinėjimas su draudiku „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialu patvirtina, kad apie žalą draudikui buvo pranešta dar iki šios bylos užvedimo – 2020 m. kovo mėn., persiunčiant jam ieškovės pateiktą pretenziją. Ir 2020 m. kovo 16 d. elektroniniame laiške žalų specialistė R. Ž. buvo patvirtinusi, kad šis įvykis pagal atsakovės turimą sutartį yra draudžiamasis ir „IF P&C Insurance AS“ Lietuvos filialui kyla pareiga atlyginti už kelio remontą/kelio valymą. Jeigu 2020 m. kovo mėn. gavęs pranešimą apie draudžiamąjį įvykį, ar įvykį, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, draudikas būtų tinkamai vykdęs įstatyme jam nustatytas pareigas ir atlikęs įvykio tyrimo veiksmus – išreikalavęs jam ištirti būtiną informaciją iš žalą patyrusių asmenų ir laiku bei tinkamai įvykdęs kitas jam tenkančias pareigas ir draudimo išmoka būtų išmokėta per įstatyme nustatytus terminus, ieškinys greičiausiai net nebūtų pareikštas ir bylinėjimosi išlaidos nebūtų atsiradusios. Reikšdama ieškinį atsakovei UAB „Niktra“, ieškovė naudojosi įstatymo suteikta teise – įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė ar saugomas interesas. Naudojimasis įstatymo suteikta teise nesudaro pagrindo šalies elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Ieškovė nurodė, kad ji dėjo visas pastangas ginčą spręsti neteisminiu keliu, tačiau atsakovė į ieškovės siųstus raštus neatsakė, todėl jai nereaguojant, ieškovė pagrįstai tik po 8 mėn. pradėjo procesą pagal kreipimosi į teismą metu turimą ir jai prieinamą informaciją, ieškinį pareikšdama tik atsakovei UAB „Niktra“.

5.       Atsakovė UAB „Niktra“ nurodė, kad gavusi ieškovės pretenziją, 2020 m. kovo 6 d. ją persiuntė draudikui „If P&C Insurance AS” filialui Lietuvoje. Ieškovės siųstoje pretenzijoje nebuvo nurodyto žalos atlyginimo termino, todėl atsakovė laukė draudiko sprendimo dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, o ieškovė, nesulaukusi draudiko atsakymo dėl žalos atlyginimo, kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo. Todėl atsakovės nuomone, terminas įvykdyti prievolę – atlyginti žalą, ieškinio pateikimo teismui dienai nebuvo suėjęs ir ji neturi pareigos mokėti 6 procentų dydžio metinių palūkanų. Kartu pažymėjo, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 26 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija AXI Nr. 404357, kurioje nurodė, kad reikalauja iš atsakovės sumokėti 1 102,22 Eur + PVM, iš viso 1 333,69 Eur už kelio remonto darbus. Atsakovė, gavusi šią PVM sąskaitą faktūrą, tą pačią dieną elektroniniu paštu informavo ieškovę, kad jokių paslaugų neužsakinėjo ir nepirko, todėl nesutiko apmokėti PVM sąskaitos faktūros. Ieškovė į šį atsakovės prieštaravimą neatsakė, PVM sąskaitos faktūros nepanaikino ir tik 2020 m. kovo 2 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovės nuomone, ieškovė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, netinkamai ir nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, neįspėjo atsakovės apie ketinimą kreiptis į teismą dėl žalos priteisimo, nenurodė pretenzijos apmokėjimo termino. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė pareiškė ieškinį, kai tarp šalių nebuvo kilusio ginčo dėl žalos atlyginimo, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti pripažintos nepagrįstomis ir nepriteistos iš atsakovės. Be to, dėl netinkamų procesinių ieškovės veiksmų atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių buvo galima išvengti jeigu ieškovė būtų tinkamai suformulavusi siųstą pretenziją ir bendradarbiavusi su atsakove žalos atlyginimo klausimu, todėl atsakovė teismo prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

6.       Atsakovė „If P&C Insurance AS“  nurodė, kad sprendimas dėl išmokos mokėjimo buvo priimtas tik tuomet, kai ieškovė tinkamai įvykdė savo pareigą ir pateikė visus jos teisę į žalos atlyginimą pagrindžiančius dokumentus (kelio savininko V. W. F. patvirtinimas buvo pateiktas tik 2020 m. spalio 9 d. kartu su ieškovės prašymu įtraukti draudiką į bylą atsakove). Pažymėjo, kad gavus pirminį ieškovės ieškinį nebuvo aišku, kokia žala keliui buvo padaryta, kas yra kelio savininkas, kas realiai patyrė žalą. Ieškovė 2020 m. liepos 9 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu teismo protokoline nutartimi buvo įpareigota pateikti žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. 2020 m. rugsėjo 22 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė teismo protokoline nutartimi buvo įpareigota pateikti kelio savininko patvirtinimą, kad jo daiktui buvo padaryta žala. Tai ieškovė padarė tik 2020 m. spalio 9 d. Be to, tik gavus iš teismo ieškinį buvo užregistruota žalos byla Nr. IFTC0022444. Gavus visus dokumentus, draudikas priėmė sprendimą išmokėti ieškovei draudimo išmoką. Jeigu ieškovė savo pareigą būtų įvykdžiusi tinkamai ir laiku, t. y. pateikusi visus patirtą žalą pagrindžiančius dokumentus atsakovei UAB „Niktra” iki bylos nagrinėjimo teisme, o pastaroji būtų perdavusi visus gautus dokumentus draudikui, šis ginčas iš esmės nebūtų persikėlęs į teismą, o žala būtų sureguliuota įprastai.  Atsakovės nuomone, draudikas savo pareigą atlyginti žalą pagal privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus įvykdė tinkamai – išmokėjo ieškovei draudimo išmoką tik gavusi visus žalos dydį (įvykio aplinkybes) patvirtinančius dokumentus, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteistos nei iš draudiko, nei iš draudėjo UAB „Niktra“.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 28 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Axis Transport“ atsisakymą nuo ieškinio dėl 1 102,02 Eur žalos atlyginimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės UAB „Niktra“ naudai 712,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, bei valstybei – 14,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

8.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovės atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų, nustatė, kad ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti 1 102,22 Eur žalos atlyginimą, kadangi atsakovė „If P&C Insurance AS“ šį reikalavimą patenkino. Teismas nustatęs, kad ieškovė teismui pateikė tinkamo turinio prašymą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų ir jis neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ieškovės prašymą priėmė, civilinę bylą dalyje dėl 1 002,02 Eur žalos atlyginimo nutraukė (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).

9.       Spręsdamas dėl procesinių palūkanų priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovių 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovei UAB „Niktra“ priklausanti transporto priemonė 2019 m. spalio 3 d. Švedijoje nuvažiavo nuo kelio ir užstrigo. Minėtas įvykis įvyko užsakovo V. W. F. teritorijoje esančiame žvyrkelyje. Būtent užsakovo darbuotojai padėjo atsakovei ištraukti transporto priemonę ir jokių pretenzijų nei dėl paties krovinio, nei dėl kelio apgadinimo nereiškė. Įvykio metu transporto priemonė taip pat apgadinta nebuvo, todėl atsakovė dėl šio įvykio į savo draudiką nesikreipė. Sąskaita už kelio remonto darbus buvo išrašyta ieškovei, o ne atsakovei, todėl pastaroji apie atsiradusią žalą nieko nežinojo. Gavusi pretenziją iš ieškovės, UAB „Niktra“ ją persiuntė savo draudikui „If P&C Insurance AS“, kuris atsakovei priklausiusią transporto priemonę buvo apdraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl už eismo įvykio metu padarytą žalą buvo atsakinga draudimo bendrovė. Tai padaryti ji galėjo tik gavusi žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Teismas konstatavo, kad visi šie įrodymai draudikui buvo pateikti tik bylą pradėjus nagrinėti teisme ir teismui įpareigojus ieškovę šiuos įrodymus pateikti. Paskutinis dokumentas – kelio savininko V. W. F. patvirtinimas, buvo pateiktas tik 2020 m. spalio 9 d. kartu su ieškovės prašymu įtraukti „If P&C Insurance AS“ į bylą atsakove. Gavusi visus žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, draudimo bendrovė nedelsiant, t. y. 2020 m. spalio 14 d., išmokėjo ieškovei 1 102,02 Eur draudimo sumą. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad žalos atlyginimas ieškovei nebuvo išmokėtas iki ieškovė inicijavo civilinę bylą ne dėl atsakovių, o dėl pačios ieškovės kaltės, nepateikus draudikui visų būtinų dokumentų žalos aplinkybėms įvertinti. Atsakovė UAB „Niktra“ neturėjo tiesioginės prievolės atlyginti žalą ieškovei, todėl teismas laikė, kad ji nepraleido termino prievolei įvykdyti, kartu sprendė, kad procesinės palūkanos iš jos negali būti priteisiamos.

10.       Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nustatęs, kad pagal byloje esančius įrodymus ir šalių nurodytus argumentus ieškovei kreipiantis į teismą atsakovės UAB „Niktra“ ir „If P&C Insurance AS“ nebuvo praleidusios savo prievolės ieškovei įvykdymo termino, darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė „If P&C Insurance AS“ įvykdė ieškinio reikalavimus tik iškėlus civilinę bylą teisme ir, kad šioje byloje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nulemtos būtent netinkamo atsakovių elgesio. Teismas pastebėjo, kad ieškovei, tinkamai ir laiku draudimo bendrovei pateikus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus, žala būtų atlyginta įprastu būdu ir ginčas nebūtų sprendžiamas teisme. Ieškovė, nebendradarbiaudama su atsakovėmis ir kreipdamasi į teismą, prisiėmė bylinėjimosi išlaidų atsiradimo riziką, todėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidos šioje byloje teismas nepriteisė iš atsakovių.

11.       Teismas, nustatęs, kad atsakovė UAB „Niktra“ patyrė 712,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš ieškovės,  ir kurios neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nauja redakcija 2015 m. kovo 20 d., Nr. 1R-77, paskelbta TAR 2015 m. kovo 19 d.), atsižvelgiant į tai, kad pareigą atlyginti žalą turėjo draudikas, o ne atsakovė UAB „Niktra“ ir jos bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis yra ieškovės ieškinio pareiškimas teisme, atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš ieškovės. Taip pat iš ieškovės teismas priteisė 14,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Axis Transport“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Teismas nepagrįstai netenkino ieškovės atstovo prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo ir bylą išnagrinėjo ieškovės atstovui nedalyvaujant. Pažymi, kad iki 2021-06-07 teismo posėdžio pradžios ieškovės atstovas pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl nedarbingumo (jam suteiktas nedarbingumas mažamečio sūnaus slaugymui dėl privalomos izoliacijos, kurią nustatė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (dėl Covid-19)) bei dokumentus (pranešimą dėl posėdžio atidėjimo (DOK73846) ir neatvykimą pateisinančius dokumentus (Informacinį išrašą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) apie ieškovės atstovui advokatui J. S. nuo 2021-06-01 iki 2021-06-09 išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą), pateisinančius jo neatvykimą ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant neprašė. Ieškovės atstovo prašymas buvo išspręstas (netenkintas) prieš pat teismo posėdį teisėjos priimta rezoliucija, kurioje nurodyta, kad byla turi būti nagrinėjama atstovui dalyvaujant nuotoliniu būdu. Be kitą ko buvo pažymėta, kad liga nelaikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atidėtas bylos nagrinėjimas. Apeliantas pažymi, kad elgesio nedarbingumo laikotarpiu taisyklės ir socialinio draudimo teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai bet kokias veiklas ir, ypač, darbą laikino nedarbingumo laikotarpiu (ar nedarbingas būtų teisėjas ar advokatas) draudžia. Dalyvauti nuotoliniame teismo posėdyje ieškovės atstovui buvo draudžiama ir pagal LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kuris be objektyvios būtinybės neleidžia palikti vaikų iki 6 metų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros ilgiau kaip 15 min. Pažymi, kad prižiūrint nė 3 metų amžiaus neturintį mažametį, dalyvauti teismo posėdyje yra beveik fiziškai neįmanoma. Todėl ieškovės nuomone, nurodyta jos atstovo negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis – nedarbingumas turėjo būti pakankama teismo posėdį atidėti. Teismas, nustatęs, kad nedarbingumo pažymėjime nurodyta diagnozė (ne Covid-19 liga) yra nepakankama atidėti teismo posėdį, neturėjo tam konstatuoti specialiųjų žinių.

12.2.                      Bylą išnagrinėjus be ieškovės atstovo, ieškovė neteko galimybės teikti paaiškinimus, užduoti klausimus, pasakyti baigiamąją kalbą, tuo buvo pažeistas proceso rungtyniškumo principas. Nėra jokių prielaidų tam, kad ieškovė šiuo prašymu siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Nei vienas iki tol civilinėje byloje paskirtų teismo posėdžių nebuvo atidėtas ieškovės prašymu.

12.3.                      Netenkindamas ieškovės atstovo prašymo atidėti teismo posėdį, teismas pažeidė ir šalių lygiateisiškumo principą, nes 2021-04-06 nutartimi atsakovės atstovo advokato padėjėjo 2021-04-02 prašymą dėl posėdžio atidėjimo (DOK-42991) dėl suplanuotų atostogų teismas tenkino, nors neatvykimą į teismo posėdį pateisinančių dokumentų atsakovės atstovas nepateikė.

12.4.                      Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje (galimybės teikti paaiškinimus, užduoti klausimus ir pateikti teisinį situacijos vertinimą) galėjo lemti, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra kalta pati ieškovė, nes esą ji tinkamai ir laiku draudimo bendrovei nepateikė žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, ar netgi nebendradarbiavo su atsakovėmis. Pažymi, kad apie žalą draudikei buvo pranešta dar iki bylos iškėlimo teisme – 2020 m. kovo mėn. (2020-05-22 atsiliepimo į ieškinį (DOK-60029) priedai). Ir nors jau tuo metu draudimo bendrovės specialistai šį įvykį laikė draudžiamuoju, tačiau jokių draudžiamojo įvykio administravimo veiksmų neatliko. Draudimo išmokos per 30 dienų (arba TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – per 3 mėnesius) nuo pretenzijos pateikimo dienos neišmokėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo aspektu yra nekartą išaiškinta, kad sisteminis TPVCAPDĮ nuostatų bei įstatymo tikslų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog, gavęs pretenziją, civilinės atsakomybės draudikas privalo atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu pateikia įrodymus, kad jo apdraustos transporto priemonės valdytojas nėra atsakingas už pretenziją pateikusiam asmeniui padarytą žalą. Pažymi, kad ieškovė susidariusią situaciją mėgino spręsti ir geranoriškai – iš pradžių bendraudama žodžiu, ir oficialiai – 2020-02-05 ir 2020-03-02 pateikdama pretenzijas raštu. Tačiau iki ieškinio pareiškimo, t. y. praėjus 8 mėnesiams nuo žalos padarymo, atsakovė ne tik, kad neatlygino žalos pati, bet apie jos padarymą, ar gautą ieškovės pretenziją dėl jos atlyginimo, per įstatyme numatytus terminus nebuvo pranešusi savo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudikei. Ieškovei atsakovė nebuvo pateikusi duomenų, kad yra apsidraudusi ir dėl šio įvykio yra užvesta draudžiamojo įvykio byla. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškinio pareiškimą nulėmė būtent atsakovių elgesys. Ieškovės reikalavimai dėl nuostolių atlygimo buvo patenkinti tik po to, kai buvo iškelta civilinė byla, tokiu būdu pripažįstant atsakovės prievolę atlyginti žalą. Būtent tai sąlygojo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas.

13.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Niktra“ prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš UAB „AXIS Transport“ visas UAB „Niktra“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas be pagrindo netenkino ieškovės atstovo prašymo atidėti teismo posėdį, todėl ieškovės atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje ir išnagrinėjus bylą iš esmės, nebuvo atskleista bylos esmė.  Pažymi, kad byloje buvo gauti ieškovės atstovo rašytiniai paaiškinimai dėl bylos esmės, naujų įrodymų nebuvo pateikta, todėl buvo pagrindas bylą išnagrinėti iš esmės. Todėl ieškovės teisė teikti paaiškinimus, pateikti teisinį situacijos vertinimą bei pasisakyti dėl bylos esmės buvo tinkamai įgyvendinta. Pažymi, kad ieškovės atstovas prašymą atidėti teismo posėdį pateikė tik 2021-06-07, t. y. teismo posėdžio dieną, nors nedarbingumo pažymėjimas atstovui buvo išduotas 2021-06-01. Pateikdamas prašymą ieškovės atstovas nenurodė, kad jo nepilnamečiui vaikui dėl sveikatos būklės reikalinga priežiūra, taip pat, nenurodė, kad jo nepilnametis vaikas ar jis pats būtų užsikrėtęs COVID-19 infekcija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad ieškovės atstovas nepateikė objektyvių priežasčių, kodėl jis neturi galimybės nuotoliniu būdu dalyvauti iš anksto numatytame teismo posėdyje.

13.2.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškinio pareiškimą nulėmė būtent atsakovių elgesys, kas sąlygojo bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir ieškovės teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad įvykio metu transporto priemonė apgadinta nebuvo, todėl atsakovė UAB „Niktra“ dėl šio įvykio į savo draudiką nesikreipė. Sąskaita už kelio remonto darbus buvo išrašyta ieškovei, o ne atsakovei, todėl pastaroji apie atsiradusią žalą nieko nežinojo. Gavusi pretenziją iš ieškovės, UAB „Niktra“ nedelsdama ją persiuntė savo draudikui. Todėl už eismo įvykio metu apgadintą turtą ieškovei privalėjo atlyginti transporto priemonės draudikas. Tačiau tai padaryti jis galėjo tik gavęs žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Visi šie įrodymai draudikui buvo pateikti tik bylą pradėjus nagrinėti teisme ir teismui įpareigojus ieškovę šiuos įrodymus pateikti. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad  žalos atlyginimas ieškovei nebuvo išmokėtas iki ieškovė inicijavo civilinę bylą ne dėl atsakovių, o dėl pačios ieškovės kaltės, nepateikus draudikui visų būtinų dokumentų žalos aplinkybėms įvertinti. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių, kadangi draudikas savo prievolę įvykdė laiku.

14.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė „If P&C Insurance AS“ filialas prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio ir ieškovės atstovo nurodytas nedalyvavimo priežastis nelaikė svarbiomis. Pažymi, kad proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Ieškovės atstovas, pateikęs prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, nenurodė priežasčių, dėl kurių jis negali dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Be to, ieškovės atstovui nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas dar 2021-06-01, todėl matydamas, kad negalės įgyvendinti jam CPK suteiktų procesinių teisių be atstovo advokato, turėjo pakankami laiko pasirūpinti kitu advokatu, tačiau to nepadarė. Vien aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, neleidžia daryti išvados, jog dėl to byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai. Byloje įvyko keturi posėdžiai, ieškovei buvo sudarytos galimybės teikti įrodymus, prašymus bei paaiškinimus.

14.2.                      Apeliantė skunde nenurodė nei vienos netinkamai  teismo įvertintos aplinkybės ar netinkamo materialiosios teisės normos aiškinimo.

14.3.                      Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, padarė teisingą išvadą, kad žalos atlyginimas ieškovei nebuvo išmokėtas iki ieškovė inicijavo civilinę bylą ne dėl atsakovių, o dėl pačios ieškovės kaltės, nepateikus draudikui visų būtinų dokumentų žalos aplinkybėms įvertinti. Pažymi, kad draudžiamo įvykio atsitikimas savaime nereiškia žalą padariusio asmens draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo procedūrą reglamentuoja teisės aktai, kurių nukentėjęs asmuo ir (arba) asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, turi laikytis siekdami, kad jų reikalavimai būtų patenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Teisėja nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16.       Byloje nustatyta, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakingo už žalos atlyginimą asmens 1 102,22 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dėl 1 102,02 Eur žalos atlyginimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės UAB „Niktra“ naudai 712,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, bei valstybei – 14,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

17.       Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias rungimosi, šalių lygiateisiškumo principus, nes nepagrįstai netenkino ieškovės atstovo prašymo atidėti 2020 m. birželio 7 d. teismo posėdį dėl jam suteikto nedarbingumo mažamečio sūnaus slaugymui, nors atsakovės atstovo 2021 m. balandžio 2 d. prašymą atidėti teismo posėdį dėl suplanuotų atostogų teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi tenkino. Ieškovė vertina, kad dėl tokių teismo procesinių veiksmų ji neteko galimybės teikti paaiškinimus, užduoti klausimus ir pateikti teisinį situacijos vertinimą, kas galėjo lemti, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo yra kalta pati ieškovė, nes esą ji tinkamai ir laiku draudimo bendrovei nepateikė žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, ar netgi nebendradarbiavo su atsakovėmis.

18.       Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą visų privačių ginčų išsprendimą, ginčijamų civilinių teisių bei pareigų nustatymą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustatant kiekvieno asmens teises ir pareigas ar jam pareikštą kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Pagal šią konvencijos nuostatą, užtikrinančią visų byloje dalyvaujančių asmenų teisių įgyvendinimą, dalyvaujantiems byloje asmenims nustatyta pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), o teismas įpareigotas vadovaujantis proceso kooperacijos, koncentracijos ir ekonomiškumo principais siekti greitesnio ir tinkamo bylos išnagrinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-629/2005, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013 ir kt.).

19.       Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. balandžio 2 d. nutartimi teismas konstatavęs, kad byla paruošta tolesniam nagrinėjimui teisme, paskyrė teismo posėdį žodinio proceso tvarka 2021 m. gegužės 31 d. 10 val. Tą pačią dieną teisme buvo gautas atsakovės UAB „Niktra“ atstovo advokato padėjėjo P. V. prašymas nustatyti kitą teismo posėdžio datą, kadangi laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. birželio 4 d. numatytos atstovo atostogos. Teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi perkėlė teismo posėdį ir skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2021 m. birželio 7 d. 10 val. Taigi, šios aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad atsakovė, informuodama apie negalėjimą dalyvauti teismo paskirtame teismo posėdyje, veikė operatyviai ir savalaikiai. 

20.       Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2021 m. birželio 7 d. teisme buvo įregistruotas ieškovės atstovo pranešimas atidėti tos pačios dienos teismo posėdį dėl advokato nedarbingumo. Prie pranešimo buvo pridėta 2021 m. birželio 2 d. informacija, kurioje nedarbingumo priežastimi nurodyta epideminė situacija. Jokių kitų duomenų, tarp jų ir apie mažamečio asmens slaugą, atstovas nenurodė. Taigi, ieškovės atstovas apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje turėjo galimybę informuoti teismą jau 2021 m. birželio 2 d., tačiau pranešimą teismui išsiuntė tik 2021 m. birželio 4 d. po darbo valandų (17:17:19 val.). Todėl pripažintina, kad toks procesinis elgesys nagrinėjamų aplinkybių kontekste nelaikytinas operatyviu ir savalaikiu, nepažeidžiančiu ekonomiškumo principų, kuomet į 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdį atvyko abiejų atsakovių atstovai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo atstovo pateiktoje 2021 m. birželio 2 d. informacijoje nedarbingumo priežastį, veikė operatyviai, nurodydamas siųsti atstovui prisijungimo duomenis ir bylą nagrinėti ieškovės atstovui dalyvaujant nuotoliniu būdu. Pastebėtina, kad teismas byloje nepriėmė sprendimo už akių, nepaliko ieškinio nenagrinėtą, o bylą išnagrinėjo iš esmės (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

21.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad netenkindamas 2021 m. birželio 7 d. ieškovės prašymo atidėti 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdį ir tenkindamas atsakovės atstovo 2021 m. balandžio 2 d. prašymą atidėti 2021 m. gegužės 31 d. teismo posėdį pirmosios instancijos teismas nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo, nes šalys operatyvumo ir bylos ekonomiškumo požiūriu veikė skirtingai. Pažymėtina, kad CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byla iškelta 2020 m. balandžio 7 d., ieškovas byloje teikė ne tik ieškinį, tačiau ir patikslintą ieškinį, ieškovei buvo siūloma pateikti papildomus įrodymus ieškiniui pagrįsti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas, netenkindamas ieškovės atstovo 2021 m. birželio 7 d. pranešimo teisingai pastebėjo, jog pateiktame nedarbingumo pažymėjime nėra duomenų, kad ieškovės atstovui būtų nustatyta Covid-19 liga. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovas 2021 m. vasario 1 d. (DOK-13425) pateikė į bylą išsamius rašytinius paaiškinimus į atsakovių atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnyje numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių dėl to, kad ieškovės procesinis elgesys buvo netinkamas. Teismas, priimdamas sprendimą, šiuos rašytinius paaiškinimus įvertino. Juose nurodytos aplinkybės iš esmės yra pakartotos ir apeliaciniame skunde.

22.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nusprendus bylą nagrinėti iš esmės ieškovės atstovui nedalyvaujant, nebuvo padarytas procesinių teisės normų pažeidimas, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apelianto argumentai, kad nebuvo atskleista bylos esmė todėl, kad byla buvo išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvavus ieškovės atstovui, atmestini, nes ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurių teismas neišnagrinėjo ir neįvertino. Todėl apelianto argumentai nesudaro pagrindo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinta nagrinėti iš naujo.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo išspręstas ne tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, tačiau taip pat buvo priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio dėl 1 102,02 Eur žalos atlyginimo ir šioje dalyje byla buvo nutraukta. Likusi ieškinio reikalavimo dalis – dėl procesinių palūkanų priteisimo – buvo atmesta. Tačiau apeliantė, nors ir prašydama panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl neatskleistos bylos esmės, jokių argumentų dėl sprendimo bylą nutraukti ir atmesti ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo nenurodė ir sprendimo šioje dalyje nekvestionavo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.    

24.       Pastebėtina, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5dalies 3punktas)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).

25.       Kaip jau minėta, bylos dalis dėl 1 102,02 Eur žalos atlyginimo buvo nutraukta, priėmus ieškovės 2021 m. sausio 29 d. (DOK-13122) atsisakymą nuo ieškinio šioje dalyje. Taigi byla šioje dalyje buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

26.       Kaip jau minėta, ieškinio reikalavimų dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovų buvo atmesta, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, jog teismas nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

27.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal byloje esančius įrodymus ir šalių nurodytus argumentus ieškovei kreipiantis į teismą atsakovės UAB „Niktra“ ir „If P&C Insurance AS“ nebuvo praleidusios savo prievolės ieškovei įvykdymo termino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė „If P&C Insurance AS“ įvykdė ieškinio reikalavimus tik iškėlus civilinę bylą teisme ir kad šioje byloje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nulemtos būtent netinkamo atsakovių elgesio. Apeliacinės instancijos teismas tokiai sprendimo išvadai pritaria.

28.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove UAB „Niktra“ 2020 m. vasario 28 d. sudarė Krovinio pervežimo sutartį Nr. 9980/190930/186045, pagal kurią atsakovė įsipareigojo laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. iki 2019 m. spalio 10 d. įvykdyti krovinių pervežimą. Šios sutarties 18 punkto 1.1 papunktyje nurodyta, kad vežėjas, be kitų dokumentų, turi turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Šios sutartinės nuostatos reiškia, kad ieškovei jau sudarant sutartį galėjo ar turėjo būti žinoma apie atsakovės civilinės atsakomybės draudiką. Ieškovei abejojant, kad atsakovė nesilaikė sutartinio įsipareigojimo apdrausti civilinę atsakomybę, žinias apie transporto priemonės draustumą galėjo sužinoti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kuris yra pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą veikianti draudikų asociacija,  kaupianti informaciją, susijusią su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, valdant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo duomenų bazę. Apie tai 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdyje paaiškino ir atsakovės „If P&C Insurance AS“ filialo atsrtovė (garso įrašas nuo 23:25 iki 23:40).

29.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovės UAB „Niktra“ priklausanti transporto priemonė eismo įvykį patyrė 2019 m. spalio 3 d. Švedijoje, užsakovo V. W. F. teritorijoje esančiame žvyrkelyje, kuomet nuvažiavo nuo kelio ir užstrigo. Užsakovo darbuotojai padėjo ištraukti atsakovei transporto priemonę ir jokių pretenzijų nei dėl paties krovinio, nei dėl kelio apgadinimo nereiškė. 

30.       Atsakovė pripažino, kad 2019 m. lapkričio 26 d. gavo ieškovės atsakovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija AXI Nr. 404357, kuria ieškovė reikalauja iš atsakovės sumokėti 1 102,22 Eur + PVM, iš viso 1 333,69 Eur už kelio remonto darbus. Atsakovė el. laišku nurodė ieškovei, kad jokių paslaugų neužsakinėjo ir nepirko, todėl nesutinka apmokėti PVM sąskaitos faktūros. Pastebėtina, kad ieškovės siųstame el. laiške nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios būtų leidę atsakovei spręsti apie ieškovės regresinio reikalavimo kilmę ir jį pagrindžiančius duomenis.  Be to pastebėtina, kad  ieškovės pradiniame ieškinyje taip pat nebuvo nurodytos aplinkybės, kurios teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl draudimo išmokos išmokėjimo (kas realiai patyrė žalą dėl eismo įvykio, kokio pobūdžio žala buvo patirta, kodėl atsakovė apmokėjo DSV Road išrašytą sąskaitą). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, jog už kelio remonto darbus 2019 m. lapkričio 26 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. MW714346 ji apmokėjo 2019 m. gruodžio 31 d. tarpusavio skolų užskaitymo aktu, Tačiau atsakovei UAB „Niktra“ sąskaitą išrašė ir atsiuntė ją 2019 m. lapkričio 26 d. Ieškovė su ieškiniu pateikė 2020 m. kovo 2 d. pretenziją atsakovei, kurioje nurodė, kad dėl eismo įvykio buvo apgadintas kelias, ko pasėkoje buvo patirti 1102,22 Eur nuostoliai, tačiau ir joje nebuvo nurodyta kas patyrė žalą, kodėl nuostolių sumą pagrindžia DSV Road išrašyta sąskaita. Atsakovė nurodė ir pateikė duomenis, kad ieškovės pretenziją 2020 m. kovo 6 d. persiuntė draudikui. Liteko duomenys patvirtina, kad ieškovė regresinį ieškinį atsakovei UAB „Niktra“ teismui išsiuntė 2020 m. balandžio 3 d., teisme jis įregistruotas 2020 m. balandžio 6 d.  Apie šias aplinkybes ieškovės atstovas paaiškino tik 2020 m. liepos 9 d. parengiamajame teismo posėdyje, todėl teismas pareikalavo pateikti papildomus įrodymus, iš kurių galima būtų nustatyti, kad užsakovas patyrė žalą ir koks jo dydis, kurią atlygino ieškovė.   

31.       Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, – žalą padariusiam asmeniui. Taigi ieškovas įgytą atgręžtinio reikalavimo teisę pirmiausia turi įgyvendinti pateikdamas reikalavimą atsakingam draudikui, ir tik jo nesant – žalą padariusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; kt.).

32.       Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „If P&C Insurance AS“ į bylą buvo įtrauktas Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi teismo iniciatyva. Šis trečiasis asmuo 2007 m. liepos 1 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad sąskaitą už kelio remonto darbus ieškovei išrašė įmonė DSV Road AB, todėl nėra aišku, kodėl sąskaitą išrašė įmonė, kuri nėra nei kelio savininkė, nei realiai patyrusi žalos dėl ieškovės nurodomo kelio apgadinimo. Be to, trečiajam asmeniui apskritai buvo neaišku, kokia žala keliui padaryta, kas yra kelio savininkas, kas patyrė žalą. Prašymą įtraukti atsakovu draudiką ieškovė teismui pateikė tik 2020 m. spalio 9 d. teisme gautu pareiškimu, pateikdama patikslintą ieškinį ir jo priedą – kelio savininko V. W. F. patvirtinimą. Jame buvo paaiškinta, kodėl sąskaita už kelio remontą buvo išrašyta DSV Road, kas atliko kelio remonto darbus (kelių remonto bendrovė SVEVIA). Pastebėtina, kad ieškovė realiai žalą atlygino 2019 m. gruodžio 31 d. atlikusi tarpusavio skolų užskaitymu su DSV Road. Atsakovė „If P&C Insurance AS“ 2020 m. spalio 14 d. išmokėjo ieškovei 1 102,02 Eur draudimo sumą.

33.       Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl netinkamo ieškovės procesinio elgesio, jai reiškiant regresinį ieškinį. Atsakovė nežinojo, kad eismo įvykis sukėlė žalą tretiesiems asmenims (kelio savininkui) ir, kad ją atlygino ieškovė DSV Road. Ieškovė išrašė atsakovei UAB „Niktra“ 2019 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AXI Nr. 404357, elektroniniame laiške net nenurodžiusi prašomą sumokėti sumą pagrindžiančių duomenų. Jų visų nepridėjo ir teikdama atsakovei 2020 m. kovo 2 d. pretenziją. Ieškovė pretenzijos nepateikė tiesiogiai atsakovės civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, nors iš 2020 m. vasario 28 d. Krovinio pervežimo sutarties Nr. 9980/190930/186045 žinojo apie atsakovės (vežėjos) pareigą apdrausti jos civilinę atsakomybę. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nebuvo pateikusi duomenų, kad yra apsidraudusi, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė aiškinosi, kodėl atsakovė nevykdė pervežimo sutarties sąlygų. Pareikšdama ieškinį į bylą atsakovu neįtraukė draudiko. Teismui šį asmenį įtraukus trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, 2020 m. birželio 4 d. nutartimi, prašymą įtraukti draudiką atsakovu ir visus žalos bylą užbaigti reikalingus dokumentus pateikė tik 2020 m. spalio 9 d. Apeliantės nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių, todėl teismas nekonstatuoja procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93, 94, straipsniai), pažeidimo ir neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad nebuvo atskleista bylos esmė, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl apeliantės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių nepriteisiamos.

36.       Atsakovė UAB „Niktra“ pateikė prašymą priteisti jos turėtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Šios išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 buvo patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nauja redakcija 2015 m. kovo 20 d., Nr. 1R-77) 18.11 punkte numatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš apeliantės šiai atsakovei. 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Axis Transport“ (juridinio asmens kodas 300617563) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Niktra“ (juridinio asmens kodas 304709564) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                         Dalė Burdulienė