Civilinė byla Nr. e2A-225-910/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00491-2018-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.3; 3.4.3.5.3; 3.4.3.7.3; 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FAULANA“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AVERE“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FAULANA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AVERE“ dėl nuostolių atlyginimo, kurioje tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, If P&C Insurance AS filialas, AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „FAULANA“ (toliau – ieškovė) 2018 m. kovo 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės UAB „AVERE“ (toliau – atsakovė) priteisti 86 548,14 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta atsakovė. Ieškovė nuosavybės teise turėjo nekilnojamojo turto, kuris buvo nuomojamas. Atsakovė nusprendė tęsti ūkinę komercinę veiklą ir toliau nuomoti ieškovės nekilnojamąjį turtą. Bankroto administratorė, veikdama ieškovės vardu, 2012 m. sausio 2 d. sudarė dvi darbo sutartis ir priėmė V. L. eiti vyr. finansininkės, o M. A. – turto valdytojos pareigas (toliau – ir darbuotojos).
3. Darbo sutartyje V. L. buvo nustatytas 637,16 Eur, o M. A. – 926,78 Eur darbo užmokestis, darbuotojoms nustatyta 5 darbo dienų savaitė ir 7 darbo valandų per dieną darbo trukmė. Šios darbo sutartys nutrauktos 2015 m. balandžio 1 d., po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovė buvo atstatydinta iš ieškovės bankroto administratoriaus pareigų ir paskirtas naujas administratorius.
4. Ieškovės teigimu, nurodytų darbuotojų įdarbinimas pažeidė ieškovės ir jos kreditorių interesus. Ieškovės ūkinės komercinės veiklos rezultatas (pelnas) nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. buvo 16 096,29 Eur, jis daugiau kaip 5 kartus viršijo ieškovės 2 871,97 Eur pelną, gautą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Galiojant darbo sutartims, ieškovė sumokėjo 86 548,14 Eur su darbo santykiais susijusių išlaidų (19 263,74 Eur – pirmosios darbuotojos darbo užmokestis, 31 256,15 Eur – antrosios darbuotojos darbo užmokestis, 26 149,55 Eur – įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetą, 9 878,70 Eur – įmokos į valstybės biudžetą). Šias išlaidas atsakovė priskyrė prie ieškovės ūkinės komercinės veiklos išlaidų.
5. Ieškovės įsitikinimu, dėl nurodytų išlaidų labai sumažėjo ieškovės pelnas. Tikėtina, kad atsakovė, priimdama į darbą naujas darbuotojas, siekė „įsisavinti“ ieškovės lėšas. Naujų darbuotojų įdarbinimas nebuvo ekonomiškai pagrįstas – jeigu atsakovė nebūtų jų įdarbinusi, o ieškovės pajamos nebūtų didėjusios, tai ūkinės komercinės veiklos pelnas būtų buvęs ne 2 871,97 Eur, bet 56 336 Eur (2 012 Eur x 28 mėn. = 56 336 Eur). Po to, kai nurodytos darbuotojos buvo atleistos iš darbo ir naujasis administratorius sudarė sutartis su turto valdymo ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiomis įmonėmis, ieškovės išlaidos nurodytoms paslaugos buvo mažesnės vidutiniškai 680,57 Eur (21 778,25 Eur : 32 mėn. = 670,57 Eur) (nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 58 346,72 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 58 346,72 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos (2018 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 251,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Dėl bankroto administratoriaus pareigos atskleisti kreditorių susirinkimui informaciją apie darbuotojus, naujai įdarbintus bankrutuojančios įmonės veiklai tęsti, teismas pažymėjo, kad atsakovė, be kreditorių žinios priėmusi sprendimą tęsti ieškovės ūkinę komercinę veiklą ir įdarbinusi dvi naujas darbuotojas, netinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatytą pareigą priimti ir atleisti darbuotojus bei pažeidė ĮBĮ 19 straipsnio 4 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktų nuostatas. Atsakovė neužtikrino, kad ieškovės bankroto procedūros vyktų kiek įmanoma skaidriau. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės poziciją, kad ji turėjo teisę įdarbinti naujus bankrutuojančios įmonės darbuotojus, nepranešusi kreditorių susirinkimui.
8. Kartu teismas pažymėjo, kad atsakovės padarytas ĮBĮ nuostatų pažeidimas savaime nereiškia, kad ieškovė patyrė nuostolių ta apimtimi, kiek naujai priimtoms dviem darbuotojoms buvo sumokėta darbo užmokesčio, taip pat mokesčių ir įmokų į valstybės bei VSDF biudžetą.
9. Vertindamas dviejų darbuotojų, kurias atsakovė įdarbino bankroto proceso metu ieškovės veiklai tęsti, įdarbinimą, teismas pažymėjo, kad, jeigu atsakovė būtų nepriėmusi į darbą turto valdytojos ir vyr. finansininkės, po bankroto bylos iškėlimo tęsiant ieškovės ūkinę komercinę veiklą, susijusią su patalpų nuoma, vis tiek būtų tekę patirti sąnaudų – neįdarbinus naujų darbuotojų, vis tiek būtų reikėję pirkti su patalpų nuoma susijusias turto valdymo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Nurodytą aplinkybę, anot teismo, pagrindžia tai, kad naujasis bankroto administratorius, atleidęs iš darbo atsakovės į darbą priimtas turto valdytoją ir vyr. finansininkę, šių darbuotojų vykdytoms funkcijoms atlikti sudarė paslaugų sutartis su turto valdymo ir buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Be to, iki aptariamų darbuotojų priėmimo į darbą ieškovės įmonėje atsakovė įvardytas paslaugas, kartu su teisinėmis paslaugomis, pirko iš įmonės MP Consulting Group.
10. Teismas nustatė, kad ieškovės 2012 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkime patvirtintoje atsakovės veiklos ataskaitoje nurodytas 12 766 Eur (44 079,62 Lt) ūkinės komercinės veiklos rezultatas. Atsakovė (bankroto administratorė), apskaičiuodama nurodytą rezultatą, neįtraukė sąnaudų už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir turto valdymą bei priežiūrą. Nurodytos išlaidos įtrauktos į administravimo išlaidas, iš viso – 17 262 Eur. Palyginus iš veiklos gautų pajamų dydį, atėmus komunalinius mokesčius ir aptariamas išlaidas, matyti, kad veiklos rezultatas būtų neigiamas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad su tęsiama veikla susijusi išlaidų dalis buvo 70 proc. 17 262 Eur išlaidų sumos, o kita dalis buvo susijusi su bankroto procedūros vykdymu. Vis dėlto atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kuriais būtų įrodytas įvardytas su ieškovės tęsiama veikla susijusių išlaidų ir su bankroto procedūra susijusių išlaidų proporcinis santykis.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė 2020 m. vasario 20 d. į bylą pateiktuose paaiškinimuose raštu nurodė, jog iki pirmojo kreditorių susirinkimo buhalterinės apskaitos tvarkymo, teisines ir turto priežiūros (administravimo) paslaugas teikė bendrovė MP Consulting Group, tačiau į bylą nepateikė paslaugų teikimo sutarčių. Atsakovė taip pat nurodė, jog už paslaugas atsiskaityta iš lėšų, kurias administratorius turėjo teisę naudoti bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, kol kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą, neišskiriant atskirai išlaidų (buhalterinės apskaitos ir turto priežiūros), susijusių su turto nuoma (veiklos tęsimu), ir išlaidų, susijusių tik su bankroto procedūrų vykdymu, nes to padaryti nebuvo galima šiuo laikotarpiu.
12. Teismas nustatė, kad išlaidų turtui valdyti ir prižiūrėti bei buhalterinei apskaitai tvarkyti nuo bankroto bylos iškėlimo iki ataskaitos pateikimo tvirtinti nurodytame kreditorių susirinkime (nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. sausio 11 d.) kas mėnesį patirta iš viso – 1 918 Eur. Antroje veiklos ataskaitoje, kuri patvirtinta ieškovės 2014 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkime, apskaičiuotas 2 871,97 Eur ieškovės veiklos rezultatas nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki 2014 m. gegužės 27 d., t. y. už 29 mėnesius. Į išlaidas, susijusias su tęsiama ieškovės veikla, įtrauktas taip pat ir turto valdytojai bei vyr. finansininkei išmokėtas darbo užmokestis, t. y. įtrauktos išlaidos, susijusios su turto valdymu ir priežiūra bei buhalterinės apskaitos tvarkymu, iš viso – 65 203,31 Eur. Teismas nustatė, kad iš 2014 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimui pateiktos veiklos ataskaitos matyti, jog ieškovė gavo 112 106 Eur (387 080,14 Lt) pajamų už patalpų nuomą, patyrė iš viso 109 234 Eur (377 163,81 Lt) išlaidų nuomojamoms patalpoms prižiūrėti ir išlaikyti.
13. Pažymėjo, kad prie kitų administravimo išlaidų (kurių suma, patvirtinta 2014 m. gegužės 1 d. kreditorių susirinkime, – 17 522 Eur (60 500 Lt) dydžio), atsakovė detalizavo, jog tai – išlaidos, susijusios su buhalterinės apskaitos, teisinėmis, turto administravimo ir priežiūros paslaugomis, ryšio, pašto, skelbimų ir kanceliarinių prekių. Jos nekonkretizuotos išsamiau, pagal atskirus išlaidų porūšius. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų apie tai, už kokius konkrečius su bankroto procedūros administravimu susijusius darbus (paslaugas) ieškovė atsiskaitė, neatribojo nurodytų išlaidų nuo 65 203,31 Eur išlaidų darbuotojoms, kurios vykdė tik su tęsiama ieškovės patalpų nuoma susijusias darbo funkcijas.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė į bylą duomenų apie tai, kokias konkrečias funkcijas ir kokia apimtimi nurodytos darbuotojos vykdė, dirbdamos įmonėje MP Consulting Group. Vertino, kad teismo posėdyje apklaustų nurodytų darbuotojų parodymų nepakanka tam, jog būtų nustatyta, kiek konkrečiai laiko per darbo dieną jos skyrė ieškovės veiklai ir kiek – kitų bendrovių veiklai. Reikšminga tai, kad abi darbuotojos visus darbus dirbo vienoje darbo vietoje, pagal darbo sutartis ieškovės įmonėje jos turėjo dirbti po 7 valandas per vieną darbo dieną ir 1 valandą skirti darbo funkcijoms MP Consulting Group atlikti.
15. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, pagal atsakovės į bylą pateiktus vyr. finansininkės parengtus dokumentus ir nurodytus šios darbuotojos atliktus darbus, pateikė apskaičiavimą, jog vyr. finansininkė per vieną mėnesį išrašydavo ir įvesdavo į apskaitos registrus ne daugiau kaip 12–18 PVM sąskaitų faktūrų ir pranešimų mokėti už paslaugas ar skolų suderinimo aktų, gaudavo ir įvesdavo į apskaitos registrus ne daugiau kaip 3–4 PVM sąskaitas faktūras, vesdavo dviejų darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą bei suvesdavo į apskaitos registrus vieno banko sąskaitos duomenis. Pagal viešai skelbiamas skaičiuotes, tokių buhalterinės apskaitos paslaugų kaina yra apie 100–190 Eur. Tuo tarpu naujasis ieškovės bankroto administratorius, atleidęs iš darbo vyr. finansininkę, sudarė buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį ir pagal ją už paslaugas moka 175,45 Eur mokestį. Dėl to teismas padarė išvadą, kad buvo ekonomiškai nepagrįsta ieškovės buhalterinei apskaitai tvarkyti skirti kas mėnesį 659,12 Eur išlaidų.
16. Pasisakydamas dėl išlaidų už ieškovės turto valdymą ir priežiūrą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad turto valdytojos vykdytas darbas buvo susijęs su ieškovės ūkine komercine veikla, kurią tęsti nusprendė atsakovė, būdama ieškovės bankroto administratore. Teismas įvertino, kad darbo apimtis ir intensyvumas nebuvo itin dideli, atsižvelgus į septynių valandų per vieną darbo dieną ir penkių darbo dienų per savaitę darbo trukmę.
17. Pažymėjo, kad naujasis ieškovės administratorius, atleidęs iš darbo turto valdytoją M. A., sudarė nekilnojamojo turto priežiūros sutartį, pagal kurią už turto priežiūros paslaugą mokamas 2 170 Eur mokestis. Atsakovė turto valdytojai mokėjo 1 413,82 Eur darbo užmokestį. Taigi nurodytai darbuotojai buvo nustatytas mažesnis darbo užmokestis, negu šiuo metu ieškovės mokamas mokestis už turto valdymo paslaugą. Teismas nurodė, kad, palyginus aptariamą turto valdytojai mokėtą 1 413,82 Eur darbo užmokestį su iki pirmojo ieškovės kreditorių susirinkimo už turto valdymo paslaugą mokėtu 1 046 Eur mokesčiu, matyti, jog, iki priimant į darbą turto valdytoją M. A., išlaidos kas mėnesį turtui valdyti ir prižiūrėti buvo mažesnės 367,82 Eur.
18. Teismas nustatė, kad 2011 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpiu įmonės turto valdymo ir buhalterinės apskaitos funkcijas vykdė direktorius ir finansų direktorė – bendras šių darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1 075 Eur. Padalinęs šią sumą, teismas nusprendė, kad nurodytu laikotarpiu išlaidos turtui valdyti ir prižiūrėti buvo 537,50 Eur. Teismas padarė išvadą, kad išlaidos turtui valdyti ir prižiūrėti buvo pagrįstos, todėl atsakovė nepagrįstai skyrė nurodytai funkcijai vykdyti 876,32 Eur (1 413,82 – 537,50 = 876,32).
19. Teismas konstatavo, kad atsakovė, nesant tam ekonominio pagrindo ir negavusi ieškovės kreditorių susirinkimo pritarimo, 58 346,72 Eur suma nepagrįstai padidino ieškovės išlaidas, susijusias su ūkine komercine veikla, todėl padarė žalos, kurią privalo atlyginti ieškovei.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
20. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
20.1. Neįrodytos privalomos atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. bankroto administratorės pareigų ieškovės bankroto procese pažeidimo. Pagal ĮBĮ normas kreditorių susirinkimui nepriskirta teisė nustatyti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis bankroto proceso metu, mokėtino atlyginimo dydį. Pagal ĮBĮ 19 straipsnio 4 dalį ir 23 straipsnio 1 dalies 7 punktą kreditorių susirinkimui suteikta teisė nustatyti tik darbuotojų, su kuriais pagal administratoriaus pateiktą sąrašą galėtų būti sudaromos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičių. Kompetenciją spręsti dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo, jos išlaidų atlyginimo šaltinio, turto, naudojamo ūkinei veiklai, valdymo, sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo turi išimtinai bankroto administratorius. Dėl to būtent tik jam suteikta teisė savarankiškai spręsti dėl darbo ir (ar) paslaugų sutarčių sudarymo sąlygų, atlyginimo dydžio nustatymo asmenims, dalyvaujantiems vykdant bendrovės ūkinę komercinę veiklą bankroto proceso metu, tiek pagal darbo, tiek paslaugų sutartis.
20.2. 2012 m. sausio 11 d. pirmasis pakartotinis ieškovės kreditorių susirinkimas ir 2014 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimas, patvirtindami atsakovės veiklos ataskaitas, taip pritarė atsakovės, kaip ieškovės bankroto administratorės, veiklai. Atsakovės veiklos ataskaitų patvirtinimas kartu reiškė ir prievolės įvykdymo ieškovės ir bankroto administratoriaus pavedimo teisiniuose santykiuose patvirtinimą CK 6.123 straipsnio prasme. Bylos aplinkybės patvirtina tai, kad ieškovės kreditorių susirinkimas ir po atsakovės, kaip bankroto administratorės, atstatydinimo neprieštaravo pradėtai ūkinei veiklai ir toliau ją tęsė. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sprendimą tęsti ieškovės ūkinę komercinę veiklą atsakovė priėmė be kreditorių žinios ir dėl to netinkamai įgyvendino bei pažeidė ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktų nuostatas.
20.3. Neįrodytos kitos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Teismas neįvertino po 2014 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimo iki 2015 m. kovo 12 d. laikotarpiu gauto 11 208,82 Lt (3 246,30 Eur) ūkinės veiklos rezultato. Laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. kovo 12 d. bendras veiklos rezultatas buvo 6 118,25 Eur (pajamų ir išlaidų skirtumas) ir 20 419 Eur sumokėta komunalinių paslaugų tiekėjams. Tokie ieškovės ūkinės komercinės veiklos rezultatai patvirtina, kad nurodyta pajamų suma buvo sumažinti ieškovės kreditorių patiriami nuostoliai, nes, po bankroto bylos iškėlimo nusprendus tęsti ieškovės ūkinę komercinę veiklą, neišvengiamai turėjo būti patiriamos išlaidos, susijusios su nekilnojamojo turto išlaikymu, apsauga.
20.4. Liudytojų V. L. ir M. A. paaiškinimai teismo posėdžiuose patvirtina, kad nurodytų darbuotojų darbo diena MP Consulting Group buvo 1 darbo valanda, o darbo veiklai ieškovės įmonėje jos skyrė 7 valandas per darbo dieną. Ta aplinkybė, kad darbuotojos savo darbo funkcijas vykdė vienoje darbo vietoje, nėra teisiškai reikšminga nagrinėjamam ginčui. MP Consulting Group savo veiklai vykdyti nuomojosi patalpas tame pačiame pastate, kuriame veiklą (bankroto procedūras) vykdė ir atsakovė. Dėl to teismas darbuotojų darbo užmokesčio dydžio pagrįstumą nepagrįstai vertino atsižvelgdamas į aplinkybę dėl darbuotojų darbo vietos.
20.5. Vertinant vyr. finansininkės V. L. atliekamų darbų apimtis, laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. sudaryta 21 patalpų nuomos sutartis, nutraukta 11 sutarčių. Vien iš nurodyto nuomos sutarčių skaičiaus aišku, kad nuomininkams per mėnesį būdavo išrašoma 21 sąskaita už nuomą, tiek pat sąskaitų už komunalines paslaugas. Be to, vyr. finansininkė taip pat vedė pajamų ir išlaidų apskaitą, suvesdavo duomenis buhalterinės apskaitos programoje, išrašydavo ir siųsdavo sąskaitas nuomininkams, rengė ir teikė privalomas ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –SoDra), rengė finansinės atsakomybės dokumentus, teikė atskirus apskaitos duomenis, susijusius su ūkine veikla pagal administratoriaus paklausimus apie pajamas, išlaidas, nuomininkų skolas. Skundžiamame sprendime nurodytos darbuotojos darbų apimtis nustatyta nepagrįstai siaurai, taip pat visiškai nepagrįstai buvo lyginamas darbuotojos darbo užmokesčio dydis su viešai skelbiamais buhalterinės apskaitos skaičiuoklių pateikiamais duomenimis.
20.6. Teismas, siekdamas nustatyti vyr. finansininkės V. L. vidutinio darbo užmokesčio dydžio pagrįstumą, palyginimui pasirinko buhalterinės apskaitos paslaugos teikiančių įmonių įkainius. Lyginti vidutinį darbo užmokestį su įmonių taikomų paslaugų įkainiais iš esmės nėra pagrįsta dėl visiškai skirtingo tokio pobūdžio pajamų apmokestinimo. Atsakovės įsitikinimu, teismas, norėdamas nustatyti vyr. finansininkės V. L. vidutinio darbo užmokesčio dydžio pagrįstumą, turėjo lyginti jai mokėto atlyginimo dydį su oficialiai skelbiamais statistiniais vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio Lietuvoje statistiniais duomenimis laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2015 m. Teismas netinkamai nustatė ieškovės buhalterinei apskaitai tvarkyti kas mėnesį skirtų išlaidų pagrįstą dydį.
20.7. Matematiškai gautas atskirų turto valdytojos M. A. atliktų darbų skaičiavimas negali būti laikomas pagrįstu kriterijumi spręsti dėl vykdyto darbo apimties ar jo intensyvumo. Teismo posėdžio metu M. A. paaiškino, kad, atlikdama darbo funkcijas, palaikė santykius su nuomininkais, vykdavo į susitikimus, dalyvaudavo turto apžiūrose, sprendžiant dėl geležinkelio atkarpos (duomenys neskelbtini), avarijų kituose objektuose (duomenys neskelbtini), susirašinėjo su nuomininkais, policija, vykdė komunalinių paslaugų išlaidų paskirstymo nuomininkams skaičiavimus ir kt. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad turto valdytojos M. A. darbo apimtis ir intensyvumas nebuvo itin dideli, atsižvelgus į septynių valandų per vieną darbo dieną darbo laiką ir penkių darbo dienų savaitę.
20.8. Dalis darbų, kuriuos vykdė M. A. arba V. L., prilygsta ir teisinėms funkcijoms (pvz., skolų išieškojimas, sutarčių rengimas ir derinimas, bendravimas su policija dėl patalpų atlaisvinimo ir kt.). Teismas pripažino, kad naujai paskirto bankroto administratoriaus sudarytos paslaugų sutarties dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų kaina yra ekonomiškai pagrįsta. Tokiu atveju ir naujai paskirto bankroto administratoriaus sudarytos turto priežiūros sutarties paslaugos kaina taip pat turi būti laikoma ekonomiškai pagrįsta ir būtent su šiuo dydžiu turėtų būti siejamas atsakovės administravimo laikotarpiu turto valdytojai mokėto darbo užmokesčio dydžio pagrįstumas. Teismas taip pat nepagrįstai palygino ieškovės direktoriaus ir finansų direktorės 2011 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpiu gauto darbo užmokesčio dydį su turto valdytojos gautu darbo užmokesčiu. Teismas parinko netikslaus dydžio darbo užmokesčio dydžius bei laikotarpius ir taikė neteisingą palyginimo skaičiavimo metodiką.
20.9. Lyginant ieškovės ūkinės komercinės veiklos darbo sąnaudas aktualiais laikotarpiais, t. y. iki bankroto bylos iškėlimo, bankroto proceso metu bei po atsakovės pakeitimo, teismas turėjo atsižvelgti į nuomos veiklą apibūdinančius kriterijus, išnuomotų patalpų plotą ir jų skaičiaus pokyčius – atsakovės administravimo laikotarpiu nuomojamų patalpų skaičius buvo didesnis nei kitais laikotarpiais. Kadangi iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės pagrindinė veikla buvo susijusi tik su nekilnojamojo turto nuoma, būtina vertinti visų 2010 m. laikotarpiu dirbusių darbuotojų darbo užmokestį. Be to, ieškovė nuslėpė, kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės apskaitą už 605 Lt/mėn. (175,22 Eur) papildomai tvarkė UAB „Audito paslauga“.
20.10. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas – sprendime pasisakė dėl klausimų, kurie teismo posėdyje nebuvo nagrinėjami ir dėl jų nebuvo prašoma šalių paaiškinimų ar papildomų įrodymų. Atsakovė iš anksto negalėjo nuspėti, dėl kokių klausimų ir kokius papildomus įrodymus reikėtų papildomai pateikti į bylą arba išreikalauti iš pačios ieškovės.
21. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
21.1. Atsakovės elgesys (veikimas, neveikimas), vykdant ieškovės bankroto procedūras, turi būti vertinamas ne tik tuo aspektu, ar atsakovė įvykdė ĮBĮ jai priskirtas pareigas, bet ir tuo, ar atsakovė, vykdydama jai priskirtas pareigas, siekė geriausio ieškovės kreditoriams rezultato. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė nesiekė ieškovės kreditoriams geriausio rezultato, bankroto administratoriui priskirtas pareigas (pavedimą) vykdė aplaidžiai ir, tikėtina, sąmoningai taip, jog ieškovės kreditoriams būtų padaryta žalos.
21.2. Civilinė atsakomybė atsakovei taikytina dėl to, kad jos ekonomiškai nepagrįsti sprendimai, sudarant darbo sutartis, padidino ieškovės ūkinės komercinės veiklos išlaidas, o vėliau atsakovė sąmoningai ar aplaidžiai leido šioms išlaidoms didėti be jokios pridėtinės ekonominės vertės. Atsakovė sąmoningai nešaukė ieškovės kreditorių susirinkimo, kuriame būtų sprendžiama dėl darbuotojų, dirbsiančių bankroto proceso metu (t. y. laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki juridinio asmens pabaigos), skaičiaus klausimas, šią informaciją nuslėpė nuo kreditorių.
21.3. Darbo sutarčių 2 punkte buvo numatyta, kad darbo sutartys yra terminuotos, sudaromos iki įmonė bus likviduota dėl bankroto arba iki kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinti šias pareigas priėmimo. Tai reiškia, kad atsakovė tuo metu, kai buvo sudarytos darbo sutartys, pripažino kreditorių susirinkimo išimtinę teisę ne tik panaikinti darbuotojų pareigybes, bet ir patvirtinti visų darbuotojų skaičių pagal pareigybes.
21.4. Atsakovė pirmajame kreditorių susirinkime nepateikė duomenų apie ūkinės komercinės veiklos sąlygų pokyčius, apie numatomą ženklų išlaidų padidėjimą. Tokie veiksmai apribojo ieškovės kreditorių susirinkimo teisę nustatyti ūkinės komercinės veiklos sąlygas.
21.5. Atsakovė visą ieškovės bankroto procedūrų administravimo laikotarpį kreditorių susirinkimui neatskleidė informacijos apie didėjančias ūkinės komercinės veiklos išlaidas: nerengė ir neteikė kreditorių susirinkimui tvirtinti finansinės atskaitomybės ataskaitų už 2011, 2012, 2013 ir 2014 metus, kuriose atsispindėtų ūkinės komercinės veiklos pajamos, sąnaudos, administracinės išlaidos, pelnas; antrojoje veiklos ataskaitoje už laikotarpį nuo pirmojo ieškovės kreditorių susirinkimo dienos iki 2014 m. gegužės 1 d. nepateikė duomenų apie priimtas darbuotojas, mokamą darbo užmokestį bei kitos informacijos apie ūkinės komercinės veiklos išlaidas.
21.6. Atsakovės veiksmai vertintini tik tų aplinkybių, kurios buvo ginčo darbo sutarčių sudarymo ir galiojimo metu, o ne faktų, kurie atsirado (paaiškėjo) po darbo sutarčių sudarymo, kontekste.
22. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
22.1. Atsakovė į 2012 m. sausio 11 d. įvykusio pakartotinio pirmojo kreditorių susirinkimo darbotvarkę sąmoningai (tyčia) neįtraukė ūkinės komercinės veiklos tęsimo sąlygų nustatymo (kartu ir darbuotojų priėmimo) klausimo, taip siekdama nuslėpti nuo ieškovės kreditorių ūkinės komercinės veiklos išlaidų didėjimą, susijusį su siekiu perimti kuo daugiau ieškovės turto savo naudai. Šią aplinkybę patvirtina baudžiamosios bylos Nr. 1-16-497/2021, kurioje atsakovės įgaliotas asmuo R. P. (R. P.) 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, atlikęs veiksmus, susijusius su didelės apimties ieškovės lėšų iššvaistymu (pasisavinimu), veikdamas per MP Consulting Group ir kartu su joje dirbusiais asmenimis, duomenys. Nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.
22.2. Darbo sutartys buvo sudarytos neteisėtai ir privalėjo būti kuo skubiau nutrauktos. To atsakovei nepadarius, darbo santykiai tęsėsi net trejus metus. Pagal šias darbo sutartis išmokėtas darbo užmokestis ir kitos išlaidos, susijusios su neteisėtais darbo santykiais, turi būti vertinamos kaip ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala.
22.3. Ieškovė pateikė visus duomenis, patvirtinančius, kad darbuotojos vyr. finansininkės ir turto valdytojos pareigoms buvo pasitelktos neteisėtai (pažeidžiant priėmimo tvarką), nesant tam jokio reikalingumo (esant nedideliam darbų kiekiui ir nesudėtingam jų pobūdžiui), nustačius joms neadekvačiai didelį darbo užmokestį už faktiškai neatliekamas esmines darbo funkcijas. Ieškovė įrodė, kad atsakovės ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala yra visa su darbo sutartimis susijusi išmokų suma, ir nebuvo pagrindo šiai sumai mažinti. Byloje nebuvo pateiktų įrodymų, patvirtinančių darbuotojų atliktų darbų apimtis ir darbuotojų įdarbinimo reikalingumą bei darbo užmokesčio dydžio pagrįstumą. Atsakovės pateiktoje darbų lentelėje, kurioje detalizuoti atlikti darbai, išvardintų darbų dalis buvo atlikta dar iki aptariamų darbuotojų įdarbinimo bankrutuojančioje įmonėje.
22.4. Vyr. finansininkei priskirtos ir esą jos vykdytos darbo funkcijos bei jai mokėtas atlyginimas neatitiko ir protingumo bei ekonominės logikos principų, nes gerokai viršijo vidutinį darbo užmokestį šalyje, vertinant nebankrutuojančias įmones. Byloje esantys įrodymai apie V. L. atliktus darbus leidžia daryti išvadą, kad šiems darbams atlikti nebuvo būtina pasitelkti specialių žinių turintį asmenį, nes atsakovės įgaliotas asmuo R. P., turintis aukštąjį ekonomikos bakalauro išsilavinimą, galėjo juos atlikti pats. M. A. per trejų metų laikotarpį realiai atlikti darbai yra nedidelės apimties. Visos nekilnojamojo turto nuomos sutartys, perdavimo–priėmimo aktai, sutarčių priedai, papildomi susitarimai buvo standartinės formos (šabloniniai), susitarimais ar sutarčių priedais buvo keičiamos tik sutarčių sąlygos, susijusios su nuomos terminu ar nuomos mokesčiu. Visi rengti dokumentai ir darbai nereikalavo jokių ypatingų žinių ar kvalifikacijos, kurios nebūtų turėjęs pats R. P. Be to, M. A. mokėtas darbo užmokestis buvo nepagrįstai didelis – nurodomu laikotarpiu toks darbo užmokesčio dydis viršijo vidutinį darbo užmokestį šalyje nebankrutuojančiose įmonėse.
22.5. 300 000 Lt (be PVM) administravimo išlaidų suma yra pakankamai didelė ir jos turėjo visiškai užtekti ne tik sklandžiam bankroto proceso, bet ir ūkinės komercinės veiklos vykdymui užtikrinti. Teismas, apskaičiuodamas kilusios žalos dydį, darbuotojų darbo užmokesčiams skirtas sumas lygino su paslaugų kainomis, kurias atsakovė pirko iš įmonės MP Consulting Group, o pasikeitus bankroto administratoriui – iš UAB „Zimi“ ir UAB „P&P investicijos“. Tačiau baudžiamojo proceso metu nustatyta, kad įmonė MP Consulting Group realiai neteikė ieškovei paslaugų, teisinių, buhalterinių ir turto administravimo paslaugų teikimo sutartys buvo sudarytos tik turint tikslą neteisėtai perimti bankrutavusios bendrovės turtą. Paaiškėjus sąsajoms su baudžiamojon atsakomybėn patrauktais asmenimis, kreditorių iniciatyva, kaip žalinga įmonei, buvo nutraukta sutartis su UAB „Zimi“, o kiek vėliau – ir sutartis su UAB „P&P investicijos“. Nurodytos aplinkybės buvo nustatytos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1642-275/2020. Jos paneigia teismo išvadas, kad papildomos išlaidos buhalterinėms ir turto priežiūros paslaugoms ieškovei buvo būtinos.
23. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
23.1. Ieškinio pagrindo pakeitimas (papildymas), ieškovei pateikus 2020 m. birželio 30 d. rašytinius paaiškinimus, neatitinka imperatyvių CPK nuostatų, dėl to pažeisti lygiateisiškumo, rungtyniškumo principai, t. y. atsakovės procesinės teisės.
23.2. Kreditorių susirinkimo išimtinei kompetencijai priskiriama spręsti tik dėl darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičiaus. Kreditorių susirinkimo kompetencijai ĮBĮ nepriskiria jokių klausimų dėl tokių darbuotojų atlyginimo dydžio nustatymo. Ieškovė apeliaciniame skunde, neteisingai ir nepagrįstai remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2065/2014 ir 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-670-798/2019 23 punktu, teigia, kad bankroto administratorius negali savarankiškai spręsti dėl darbo sutartyje nustatomo atlyginimo dydžio darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, vykdant ūkinę veiklą. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad kreditoriai kreipėsi į atsakovę dėl papildomų duomenų, susijusių su ieškovės ūkinės komercinės veiklos vykdymu, darbuotojų įdarbinimu, gavimo ir kad atsakovė tokių duomenų nesuteikė.
23.3. Remdamasi baudžiamąja byla Nr.1-16-497/2021, pati ieškovė nurodė, kad teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs. Be to, baudžiamojoje byloje Nr.1-16497/2021 nėra ir nebuvo nagrinėjama jokių epizodų, kurie kaip nors būtų susiję su šios civilinės bylos dalyku, t. y. darbo sutarčių, kurias atsakovė, organizuodama ieškovės ūkinę veiklą, sudarė su vyr. finansininke V. L. ir turto valdytoja M. A., (ne)teisėtumo ir dėl to kilusių ieškovės nuostolių.
23.4. Ieškovė byloje apskritai neįrodinėjo aplinkybių dėl kitose įmonėse (ir bankrutuojančiose) darbuotojų (vyr. buhalterio, turto valdytojo) vykdomų tapačių darbo funkcijų, jų intensyvumo, kurias palyginus būtų galima pagrįstai tvirtinti, kad už vykdomas darbo funkcijas, darbo intensyvumą darbuotojams buvo mokamas pagrįstas, tačiau mažesnio dydžio darbo užmokestis negu bankroto metu ūkinėje veikloje dalyvavusioms V. L. ir M. A. Ieškovė, siekdama pagrįsti, kad atsakovės vyr. buhalterei ir turto valdytojai nustatyti darbo užmokesčio dydžiai neva neprotingi ir ekonomiškai nepagrįsti, vadovavosi tik 2012 m. pabaigoje nustatytu vidutiniu darbo užmokesčiu šalies ūkyje. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad įdarbintos darbuotojos tomis darbo valandomis, kuriomis turėjo dirbti ieškovės naudai, vykdė visai kitus atsakovės nurodymus, nesusijusius su ieškovės vykdoma ūkine komercine veikla, ir dėl to atsakovė nepagrįstai ir nusikalstamai padidino ieškovės išlaidas tretiesiems asmenims, taip padarydama žalą ieškovei ir jos kreditoriams.
23.5. Už vadovavimą ieškovės ūkinei komercinei veiklai atsakovei nebuvo nustatytas užmokestis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Atsakovės atlyginimo dydis nebuvo keičiamas nei kreditorių susirinkimo, nei pavedimo sutartimi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės ir atsakovės paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.
26. Apeliaciniai skundai paduoti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės (bankrutavusios įmonės) ieškinys atsakovei (buvusiai ieškovės bankroto administratorei) dėl nuostolių, grindžiamų atsakovės, nusprendusios tęsti įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ūkinę komercinę veiklą (patalpų nuomą) ir šiai veiklai vykdyti priėmusios du naujus darbuotojus (turto valdytoją ir buhalterį), neteisėtais veiksmais, atlyginimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama bankroto administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių
27. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-79-392/2019, įsiteisėjusia 2011 m. balandžio 11 d., BUAB „FAULANA“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „AVERE“.
28. Nutarties iškelti BUAB „FAULANA“ bankroto bylą įsiteisėjimo dieną bendrovei nuosavybės teise priklausė trylika nekilnojamojo turto objektų: 1) negyvenamosios paskirties patalpos – neįrengta pastogė (duomenys neskelbtini); 2) gamybinės paskirties statiniai (patalpos) (duomenys neskelbtini); 3) pastatas – kūrybinės dirbtuvės (duomenys neskelbtini); 4) butas (duomenys neskelbtini); 5) butas (duomenys neskelbtini); 6) komercinės paskirties patalpos (duomenys neskelbtini); 7) komercinės paskirties patalpos (duomenys neskelbtini); 8) techninės paskirties patalpa (duomenys neskelbtini); 9) techninės paskirties patalpa (duomenys neskelbtini); 10) požeminės automobilio stovėjimo aikštelės vietos 219 ir 168 (duomenys neskelbtini); 11) požeminės automobilio stovėjimo aikštelės vieta 113 (duomenys neskelbtini); 12) žemės sklypas (duomenys neskelbtini); 13) administracinės paskirties patalpos (duomenys neskelbtini); 14) viešo maitinimo paskirties patalpos (duomenys neskelbtini).
29. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtinta bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma – 4 520 405,30 Eur (15 608 055,42 Lt).
30. BUAB „FAULANA“, atstovaujama bankroto administratorės (atsakovės), ir V. L. 2012 m. sausio 2 d. sudarė darbo sutartį Nr. 1 (toliau – darbo sutartis Nr. 1), pagal kurią V. L. buvo priimta dirbti vyr. finansininke. Šia darbo sutartimi darbuotojai nustatyta penkių darbo dienų savaitė, 7 valandų per dieną (35 valandų per savaitę) darbo dienos trukmė. Bendrovė įsipareigojo mokėti darbuotojai 637,16 Eur (2 200 Lt) dydžio darbo užmokestį.
31. BUAB „FAULANA“, atstovaujama nemokumo administratorės (atsakovės), ir M. A. 2012 m. sausio 2 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2 (toliau – darbo sutartis Nr. 2), pagal kurią M. A. buvo priimta dirbti turto valdytoja. Šia darbo sutartimi darbuotojai nustatyta penkių darbo dienų savaitė, 7 valandų per dieną (35 valandų per savaitę) darbo dienos trukmė. Bendrovė įsipareigojo mokėti darbuotojai 926,78 Eur (3 200 Lt) dydžio darbo užmokestį.
32. 2012 m. sausio 11 d. įvyko BUAB „FAULANA“ pakartotinis pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame, be kitų klausimų, svarstytas ir bankroto administratorės UAB „AVERE“ veiklos ataskaitos patvirtinimas (3 klausimas). Ataskaita patvirtinta. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad administratorė priėmė sprendimą vykdyti patalpų nuomos sutartis, kurių terminas nepasibaigė, sudarė naujas patalpų nuomos sutartis, nes dėl to galima gauti pajamų ir jas skirti turtui prižiūrėti bei išlaikyti tam, jog pastatai būtų tinkami parduoti (ataskaitos 18 punktas).
33. Pagal 2012 m. sausio 11 d. pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktą bankroto administratorės veiklos ataskaitą iki 2011 m. gruodžio 30 d. BUAB „FAULANA“ tretiesiems asmenims buvo išnuomojusi įmonei priklausančias patalpas, kurių bendras plotas – 1 288,26 kv. m. Laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 12 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. už patalpų nuomą gauta 18 500,80 Eur (63 879,57 Lt), nuomininkų skola – 3 691,97 Eur (12 747,64 Lt); išlaidos, susijusios su patalpų nuoma, – 6 096,48 Eur (21 049,95 Lt). Įvertinus bendrovės pajamas ir išlaidas, ūkinės komercinės veiklos rezultatas per 2011 m. aštuonis mėnesius buvo 16 096,29 Eur.
34. 2014 m. gegužės 27 d. įvykusiame BUAB „FAULANA“ kreditorių susirinkime taip pat svarstytas bankroto administratorės UAB „AVERE“ veiklos ataskaitos patvirtinimo klausimas. Pagal administratorės pateiktą ataskaitą BUAB „FAULANA“ ūkinės komercinės veiklos pajamos už patalpų nuomą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 11 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. buvo 112 106,15 Eur (387 080,14 Lt), o išlaidos, susijusios su patalpų nuoma, – 109 234,18 Eur (377 163,81 Lt). Taigi BUAB „FAULANA“ ūkinės komercinės veiklos rezultatas nurodytu laikotarpiu – 2 871,97 Eur.
35. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 3 d. nutartimi atstatydino BUAB „FAULANA“ bankroto administratorę UAB „AVERE“ (atsakovę) jos prašymu, o nauju administratoriumi paskyrė A. S. Teismas nustatė, kad bankroto administratorė nurodė galimą interesų konfliktą, vykdant bankroto procedūras BUAB „FAULANA“ ir BUAB „Eglivita“, kai viena iš jų galimai būtų patvirtinta kitos kreditore.
36. Ieškovė, kuriai atstovavo naujasis bankroto administratorius, 2015 m. balandžio 1 d. nutraukė darbo sutartis Nr. 1 ir 2, sudarytas 2012 m. sausio 2 d. su vyr. finansininke V. L. ir turto valdytoja M. A.
37. Ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenys patvirtina, kad nurodytoms darbuotojoms visą jų darbo ieškovės įmonėje laiką (nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.) buvo mokėtas darbo užmokestis, taip pat už jas mokėti gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos.
38. Pagal faktiškai atliktus mokėjimus vyr. finansininkės V. L. darbo užmokestis buvo 834,57 Eur, o turto valdytojos M. A. – 1 413,82 Eur per mėnesį.
39. Ieškovės atliktais skaičiavimais, darbo sutarčių Nr.1 ir 2 galiojimo laikotarpiu (nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.) BUAB „FAULANA“ pagal šias sutartis patyrė ir viso 86 548,14 Eur išlaidų, kurias atsakovė (bankroto administratorė) priskyrė bendrovės ūkinės komercinės veiklos išlaidoms: turto valdytojai M. A. išmokėtas darbo užmokestis – 31 256,15 Eur (107 921,17 Lt); vyr. finansininkei V. L. išmokėtas darbo užmokestis – 19 263,74 Eur (66 514,21 Lt); įmokos į VSDFV biudžetą – 26 149,55 Eur (90 289,06 Lt); įmokos į valstybės biudžetą – 9 878,70 Eur (34 108,39 Lt).
40. Visą darbo ieškovės įmonėje laikotarpį (nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.) darbuotojos V. L. ir M. A. dirbto taip pat ir įmonėje MP Consulting Group, kurios veikla – turto priežiūros, administravimo, teisinių ir buhalterinės apskaitos paslaugų teikimas atsakovės administruojamoms bankrutuojančioms ar bankrutavusioms įmonėms. Aptariamu laikotarpiu nurodytoje įmonėje dirbo 17 darbuotojų, o atsakovė administravo iš viso 25 bankrutuojančias įmones (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenys, paskelbti tarnybos tinklapyje; prieiga: http://www.avnt.lt/veiklos-sritys/nemokumas-2/administratoriai/nemokumo-administratoriai/informacija?juridinis=1&kodas=129). Ieškovė pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų suvestinę, kurioje išvardyti visi nekilnojamojo turto objektai, kurie tuo metu priklausė atsakovės administruojamoms įmonėms, iš viso – 506 objektai (žemės sklypai, butai, kitos patalpos statiniai ir kt.). Darbuotoja V. L. tvarkė dar penkių įmonių buhalterinę apskaitą.
41. Darbuotojos M. A. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis MP Consulting Group buvo 327 Eur (5 819,68 + 2 326,68 + 7 937,20 + 3 173,26 + 12 101,42 + 4 959,12) : 3,4528 + 1 326,66 + 558,82) : 38 ? 327). Darbuotojos V. L. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis MP Consulting Group buvo 698 Eur (14 574,23 + 5 826, 78 + 21 070,42 + 8 423,98 + 20 947,36 + 8374,79) : 3,4528 + 2 558,37 + 1 022,84) : 38 ? 698).
42. Naujasis BUAB „FAULANA“ administratorius ir UAB „P&R investicijos“ 2015 m. balandžio 14 d. sudarė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, pagal kurią sutartas šių paslaugų teikimo atlygis – 175,45 Eur.
43. Naujasis BUAB „FAULANA“ bankroto administratorius ir UAB „Zimi“ 2015 m. balandžio 30 d. sudarė nekilnojamojo turto priežiūros sutartį, pagal kurią sutartas turto priežiūros paslaugų atlygis –2 170 Eur per mėnesį.
44. Ieškovės kreditorių 2018 m. balandžio 3 d. susirinkimas nustatė 800 Eur kas mėnesį atlyginimą administratoriui už vadovavimą komercinei ūkinei veiklai ir 400 Eur neviršijančią bei iš anksto kreditoriams tvirtinti teikiamą sumą išlaidoms, faktiškai patirtoms apskaitai, nekilnojamojo turto priežiūrai, operacijoms ir kt.
45. Ieškovė BUAB „FAULANA“ 2019 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, iki 2015 m. kovo 3 d. buvusiai ieškovės bankroto administratore, prašydama iš jos priteisti 86 548,14 Eur nuostoliams, patirtiems dėl atsakovės nepagrįstai sudarytų darbo sutarčių Nr. 1 ir 2 ir dėl to ieškovės nepagrįstai turėtų su darbo santykiais susijusių išlaidų, atlyginti.
Dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų ir neteisėtų veiksmų nustatymo ypatumų
46. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalį įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės.
47. Bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, t. y. įrodyti, kad nėra kaltės dėl atsiradusios žalos, turi bankroto administratorius (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
48. Pasisakydamas dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė taikoma CK pagrindu, o ĮBĮ taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015).
49. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu.
50. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei. Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
51. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės, kaip bankroto administratorės, neteisėtus veiksmus, rėmėsi tuo, kad atsakovė, be kreditorių žinios priėmusi sprendimą tęsti BUAB „FAULANA“ ūkinę komercinę veiklą ir įdarbinusi dvi naujas darbuotojas, netinkamai įgyvendino ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatytą pareigą priimti ir atleisti darbuotojus, pažeidė ĮBĮ 19 straipsnio 4 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktų nuostatas, taip pat neužtikrino, jog ieškovės bankroto procedūros vyktų kiek įmanoma skaidriau.
52. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad neįrodyti jos neteisėti veiksmai, t. y. bankroto administratorės pareigų ieškovės bankroto procese pažeidimas, nes ĮBĮ nenumatyta kreditorių susirinkimo teisės nustatyti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis bankroto proceso metu, darbo užmokesčio dydį. Atsakovės įsitikinimu, spręsti dėl bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir su tuo susijusių klausimų (tarp jų – bankroto proceso metu dirbantiems darbuotojams mokėtino darbo užmokesčio dydžio) yra išimtinė bankroto administratoriaus kompetencija. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.
53. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio ĮBĮ 19 straipsnio 4 dalį darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičių pagal pareigybes nustato kreditorių susirinkimas. Šių darbuotojų sąrašą sudaro administratorius. Ši teisė taip pat buvo įtvirtinta ĮBĮ 23 straipsnio 7 punkte. Be to, pagal ĮBĮ 23 straipsnio 6 punktą kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo. Tuo tarpu pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punktą administratorius vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai.
54. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad būtent kreditorių susirinkimas priima esminius sprendimus dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo bankroto proceso metu (tarp jų – dėl veiklos tęstinumo, dėl darbuotojų, su kuriais gali būti sudarytos darbo sutartys, skaičiaus pagal pareigybes), o bankroto administratorius atlieka organizacinę, vadovavimo ūkinei komercinei veiklai funkciją.
55. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė, vienašališkai nusprendusi tęsti ieškovės ūkinę komercinę veiklą ir įdarbinusi dvi naujas darbuotojas, kai kreditorių susirinkimas nebuvo priėmęs sprendimo dėl ūkinės komercinės veiklos tęstinumo, nebuvo nustatęs darbuotojų, su kuriais gali būti sudarytos darbo sutartys, skaičiaus ir pareigybių, pažeidė ĮBĮ 19 straipsnio 4 dalies, 23 straipsnio 6, 7 punktų nuostatas. Pažymėtina tai, kad atsakovės su naujomis darbuotojomis sudarytų darbo sutarčių 2 punkte, apibrėžiant šių sutarčių terminą, buvo nurodyta, jog terminuotos darbo sutartys sudaromos iki įmonė bus likviduota dėl bankroto arba iki kreditorių sprendimo panaikinti šias pareigas priėmimo. Tai patvirtina, kad atsakovė, sudarydama nurodytas darbo sutartis, žinojo (turėjo žinoti), kad būtent kreditorių susirinkimo kompetencija yra spręsti dėl darbuotojų, su kuriais gali būti sudarytos darbo sutartys įmonės bankroto proceso metu, skaičiaus pagal pareigybes nustatymo, tačiau aptartų įstatymo reikalavimų nepaisė. Nagrinėjamo ginčo aspektu pabrėžtina tai, kad 2012 m. sausio 11 d. įvykusio pirmojo pakartotinio kreditorių susirinkimo metu atsakovė jau buvo įdarbinusi dvi naujas darbuotojas, tačiau kreditorių apie tai net neinformavo, t. y. nuslėpė nuo kreditorių reikšmingą informaciją.
56. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kad būtent ji, kaip bankroto administratorė, turėjo teisę spręsti dėl naujoms darbuotojoms mokėtino darbo užmokesčio dydžio, visų pirma, nurodytina tai, jog darbuotojams mokėtino darbo užmokesčio dydžio klausimas galėjo kilti tik po to, kai kreditorių susirinkimas būtų patvirtinęs darbuotojų, su kuriais gali būti sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso metu, skaičių pagal pareigybes (ĮBĮ 19 straipsnio 4 dalis). Antra, pabrėžtina tai, kad atsakovė, organizuodama darbuotojų, reikalingų ūkinei komercinei veiklai bankroto proceso tęsti, įdarbinimą, šį klausimą privalėjo išspręsti vadovaudamasi bankroto administratoriaus profesinei veiklai keliamais reikalavimais – itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, t. y. taip, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (žr. šios nutarties 50 punktą). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė, įdarbindama naujas darbuotojas BUAB „FAULANA“ ūkinei komercinei veiklai bankroto proceso metu vykdyti, ne tik pažeidė pirmiau aptartą darbuotojų pagal darbo sutartis įdarbinimo bankroto proceso metu tvarką, bet ir nesilaikė jai keliamų profesinės veiklos standartų – veikė neekonomiškai, nesiekė maksimalios galimos naudos bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
57. Dėl išdėstytų motyvų atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad neįrodyti jos neteisėti veiksmai (bankroto administratorės pareigų BUAB „FAULANA“ bankroto procese pažeidimas), kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl žalos, grindžiamos darbo sutarčių sudarymu su darbuotojais, priimtais bankroto proceso metu tęsiamai ūkinei komercinei veiklai vykdyti, fakto ir dydžio
58. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovės, kaip BUAB „FAULANA“ bankroto administratorės, neteisėtus veiksmus, sudarant darbo sutartis su dviem naujomis darbuotojomis tęsiamai ūkinei komercinei veiklai vykdyti, kartu nurodė, jog toks pažeidimas savaime nereiškia, kad ieškovė patyrė nuostolių tokia apimtimi, kokia yra nurodytoms dviem darbuotojoms išmokėta darbo užmokesčio, taip pat mokesčių ir įmokų į valstybės ir VSDF biudžetą suma.
59. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad darbo sutartys buvo sudarytos neteisėtai (pažeidžiant priėmimo tvarką), nesant tam poreikio, nustačius neadekvačiai didelį darbo užmokestį, tokie neteisėti darbo santykiai tęsėsi net trejus metus, todėl visas pagal darbo sutartis išmokėtas darbo užmokestis ir visos išlaidos, susijusios su neteisėtais darbo santykiais, turėtų būti pripažinta ieškovei ir jos kreditoriams padaryta žala. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija.
60. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiui galiojusio ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Jeigu dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, įmonė mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas moka vadovaudamasi įstatymais. Jeigu dėl ūkinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
61. Taigi pagal aptartą teisinį reguliavimą bankrutuojanti įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Nagrinėjamu atveju, nors BUAB „FAULANA“ ūkinę komercinę veiklą atsakovė nutarė tęsti nesant kreditorių susirinkimo nutarimo šiuo klausimu, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad įmonės kreditoriai žinojo apie tokios veiklos vykdymą – tai buvo nurodyta nemokumo administratorės veiklos ataskaitose, kurios buvo patvirtintos 2012 m. sausio 11 d., 2014 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkimuose. Vadinasi, kreditoriai pritarė BUAB „FAULANA“ ūkinės komercinės veiklos tęstinumui. Be to, veikla buvo tęsiama ir po atsakovės atstatydinimo 2015 m. kovo 3 d., paskyrus naują nemokumo administratorių.
62. Esant tokiems bylos duomenims, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tos aplinkybės, jog atsakovė (bankroto administratorė) sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir dviejų naujų darbuotojų įdarbinimo priėmė pažeidusi įstatymo nustatytą tvarką, savaime nėra pagrindas ieškovės patirtais nuostoliais pripažinti visą naujoms darbuotojoms išmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių bei įmokų į valstybės biudžetą sumą. Akivaizdu, kad ieškovė, tęsdama ūkinę komercinę veiklą bankroto proceso metu, ir tuo atveju, jeigu atsakovė nebūtų įdarbinusi aptariamų dviejų naujų darbuotojų, vis tiek būtų turėjusi patirti išlaidų nuomojamam turtui valdyti ir su vykdoma veikla susijusiai buhalterinei apskaitai tvarkyti. Tokią išvadą neabejotinai patvirtina tai, kad po atsakovės atstatydinimo 2015 m. kovo 3 d. paskirtas naujas BUAB „FAULANA“ nemokumo administratorius, 2015 m. balandžio 1 d. nutraukęs darbo sutartis su atsakovės priimtomis dviem darbuotojomis, nuomojamam turtui valdyti ir buhalterinei apskaitai tvarkyti vis tiek pasitelkė kitus asmenis – sudarė paslaugų teikimo sutartis tiek dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, tiek dėl nekilnojamojo turto priežiūros (žr. šios nutarties 42, 43 punktus).
63. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės įgalioto atstovo R. P. turimas ekonominis išsilavinimas ir kompetencija buvo pakankami funkcijoms, susijusioms su buhalterinės apskaitos tvarkymu ir turto valdymu, vykdyti, todėl šias funkcijas atsakovė galėjo vykdyti nepasitelkdama kitų asmenų, stokoja pagrįstumo. Pažymėtina tai, kad atsakovės įgaliotas asmuo R. P. turėjo vykdyti bankroto administratoriaus funkcijas: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių reikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimo (ĮBĮ 2 straipsnio 6 dalis); vadovauti bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Bankroto administratorius, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, paprastai administruoja ne vienos įmonės bankroto procesą. Dėl bankroto administratoriaus užimtumo, vykdant jam įstatymo nustatytas funkcijas, nėra pagrįsta reikalauti, kad jis ne tik vadovautų bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 6 punktas), bet atliktų visas kitas konkrečioje ūkinėje komercinėje veikloje būtinas funkcijas, jeigu šioms vykdyti turi atitinkamą išsilavinimą ar kompetenciją. Bankroto administratorius, organizuodamas bankrutuojančios įmonės turto valdymą bendrąja prasme, matydamas poreikį bankroto proceso metu tęsiamai ūkinei komercinei veiklai pasitelkti papildomus asmenis, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka imtis veiksmų darbuotojams pagal darbo sutartis įdarbinti arba paslaugų teikimo sutartims sudaryti.
64. Ta aplinkybė, kad, ieškovei vykdant ūkinę komercinę veiklą iki bankroto bylos iškėlimo, nuomojamo turto valdymo ir (ar) buhalterinės apskaitos funkcijas atliko ieškovės direktorius ir (ar) finansų direktorė, siekdami kuo mažesnių finansinių sąnaudų, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl atsakovės, kaip nemokumo administratorės, civilinės atsakomybės, grindžiamos ekonomiškai nepagrįstu naujų darbuotojų įdarbinimu ūkinei komercinei veiklai bankroto proceso metu vykdyti. Ieškovės komercinei ūkinei veiklai iki bankroto bylos iškėlimo vadovavę tuomečiai valdymo organai savo nuožiūra rinkosi turtui valdyti, buhalterinei apskaitai tvarkyti priimtinus finansinių resursų optimizavimo principus. Tačiau nėra pagrindo reikalauti, kad nemokumo administratorius, kurio profesinė veikla – ne konkrečios ūkinės komercinės veiklos vykdymas, bet nemokios įmonės bankroto proceso administravimas, bankrutuojančiai įmonei tęsiant ūkinę komercinę veiklą, taikytų tuos pačius išlaidų turtui valdyti ir buhalterinei apskaitai tvarkyti optimizavimo principus, kokie buvo taikomi buvusių valdymo organų iki bankroto bylos iškėlimo.
65. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors ieškovė apeliaciniame skunde tvirtina, jog atsakovei (bankroto administratorei) apskritai nebuvo poreikio pasitelkti papildomai du asmenis komercinei ūkinei veiklai bankroto proceso metu tęsti, tačiau po atsakovės (bankroto administratorės) atstatydinimo ir nurodytų dviejų darbuotojų atleidimo naujasis bankroto administratorius sudarė paslaugų teikimo sutartis toms pačioms (turto valdymo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo) funkcijoms atlikti, o kreditorių susirinkimas tam neprieštaravo.
66. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl patvirtintos 300 000 Lt (be PVM) administravimo išlaidų sumos, kuri, anot ieškovės, yra pakankamai didelė ir jos turėjo visiškai užtekti ne tik sklandžiam bankroto procesui, bet ir ūkinės komercinės veiklos vykdymui užtikrinti, atmestini kaip nepagrįsti.
67. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, su darbo santykiais susijusios išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Taigi įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtinta, kad prie administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su įmonės bankroto proceso metu vykdoma ūkine komercine veikla, taip pat darbuotojų, dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, atlyginimas. Be to, jau nurodyta, kad atsakovė, kaip bankroto administratorė, neturėjo pareigos vykdyti ir visas funkcijas, reikalingas ieškovės ūkinei komercinei veiklai bankroto proceso metu užtikrinti. Taigi jai nustatytas atlyginimas taip pat negali būti vertinamas kaip apimantis atlygį už ūkinėje komercinėje veikloje reikalingų turto valdymo ir buhalterinės apskaitos paslaugų teikimą.
68. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškinio reikalavimų dalis atmesta, netenkintinas.
69. Atsakovė apeliaciniu skundu kvestionuoja skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimų dalis patenkinta, pripažinus, kad dėl atsakovės, kaip bankroto administratorės, neteisėtų veiksmų, įdarbinant dvi darbuotojas turto valdymo ir buhalterinės apskaitos funkcijoms vykdyti, ieškovei padaryta 58 346,72 Eur dydžio žala, kurią atsakovė privalo atlyginti ieškovei.
70. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus dėl atsakovės įdarbintoms dviem darbuotojams mokėto darbo užmokesčio dydžio, priėjo prie išvados, kad atsakovė, pažeisdama jai, kaip nemokumo administratorei, profesinėje veikloje keliamus reikalavimus, išlaidas ieškovės turtui valdyti, prižiūrėti ir buhalterinei apskaitai tvarkyti nepagrįstai padidino 1 535,44 Eur suma, t. y. nepagrįstai mokėjo 659,12 Eur daugiau už buhalterines paslaugas ir 876,32 Eur daugiau – už nuomojamo turto valdymą bei priežiūrą.
71. Spręsdamas dėl išlaidų buhalterinei apskaitai tvarkyti (834,57 Eur) ekonominio pagrįstumo, teismas vadovavosi naujojo bankroto administratoriaus sudarytoje ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartyje sulygta tokių paslaugų kaina – 175,45 Eur per mėnesį, taip pat atsižvelgė į viešai skelbiamas skaičiuotes, pagal kurias vyr. finansininkės V. L. suteiktų buhalterinės apskaitos paslaugų kaina galėjo būti 100–190 Eur. Pasisakydamas dėl išlaidų už ieškovės turto valdymą ir priežiūrą (1 413,82 Eur) pagrįstumo, teismas pažymėjo, kad naujai paskirtas bankroto administratorius, atleidęs iš pareigų turto valdytoją M. A., sudarė nekilnojamojo turto priežiūros paslaugų sutartį, pagal kurią už turto priežiūros paslaugą sulygtas didesnis atlygis (2 170 Eur). Siekdamas nustatyti ekonomiškai pagrįstas ieškovės turto valdymo ir priežiūros išlaidas, teismas vadovavosi iki bankroto bylos iškėlimo, 2011 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpiu, ieškovės turto valdymo ir buhalterinės apskaitos funkcijas vykdžiusių tuomečio įmonės direktoriaus ir finansų direktorės darbo užmokesčių dydžiais, kurių vidurkį – 537,50 Eur – vertino kaip ekonomiškai pagrįstą užmokestį už nurodytų funkcijų atlikimą.
72. Pasisakydama dėl žalos dydžio, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės įdarbintoms darbuotojoms buvo nustatytas neadekvačiai didelis darbo užmokestis už faktiškai neatliekamas funkcijas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad atsakovės įdarbintos darbuotojos faktiškai nevykdė tų funkcijų, kurioms atlikti jos buvo įdarbintos. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs byloje surinktų duomenų visumą, nustatė, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nuomojamo turto priežiūros bei valdymo darbai buvo atliekami, vertino aptariamų dviejų darbuotojų atliktų darbų apimtis (žr. skundžiamo teismo sprendimo 48, 49 punktai).
73. Atsakovė apeliaciniame skunde, prašydama ieškovės ieškinį atmesti visiškai, teigia, jog teismas netinkamai nustatė ieškovės buhalterinei apskaitai tvarkyti kas mėnesį skirtų išlaidų pagrįstą dydį. Pasak atsakovės, teismas, pripažinęs, kad naujai paskirto bankroto administratoriaus sudarytos paslaugų sutarties dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų kaina yra ekonomiškai pagrįsta, turėjo pripažinti ekonomiškai pagrįsta ir naujai paskirto bankroto administratoriaus sulygtą turto priežiūros paslaugų kainą bei ja vadovautis, vertindamas atsakovės administravimo laikotarpiu turto valdytojai mokėto darbo užmokesčio dydžio pagrįstumą. Teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais.
74. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų duomenų analize, nustatė, kad atsakovės pasitelktai vyr. finansininkei faktiškai buvo mokamas 834,57 Eur dydžio, o turto valdytojai – 1 413,82 Eur dydžio darbo užmokestis kas mėnesį. Pažymėtina tai, kad nurodyti faktiškai mokėto darbo užmokesčio dydžiai yra didesni, negu nustatyti darbo sutartyse Nr. 1 ir 2.
75. Spręsdamas dėl vyr. finansininkei mokėto užmokesčio dydžio (834,57 Eur) pagrįstumo, teismas vertino viešai prieinamus duomenis apie tokių paslaugų kainas (100–190 Eur), tačiau kriterijumi, pagal kurį nustatė pagrįstą atlygį už aptariamo pobūdžio funkcijas, pasirinko sumą, už kurią naujasis ieškovės bankroto administratorius, nutraukęs darbo sutartį su atsakovės pasitelkta vyr. finansininke, analogiškoms paslaugos teikti sudarė ne darbo, bet paslaugų teikimo sutartį, o sulygta paslaugų kaina (175 Eur per mėnesį) pateko į viešai gautų duomenų vidurkį.
76. Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas dėl atsakovės pasitelktos vyr. finansininkės darbo užmokesčio dydžio ekonominio pagrįstumo, turėjo pagrindą remtis ir buhalterines paslaugas teikiančių įmonių taikomomis tokių paslaugų kainomis, nebuvo būtina lyginti tik su pagal darbo sutartis dirbančių buhalterines funkcijas atliekančių asmenų vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, kaip tvirtina atsakovė apeliaciniame skunde. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, matydama poreikį dėl tęsiamos komercinės ūkinės veiklos buhalterinei apskaitai tvarkyti pasitelkti specialistą, veikdama pagal bankroto administratoriui keliamus profesinės veiklos vykdymo standartus, turėjo įvertinti, ar įdarbinti asmenį pagal darbo sutartį, ar sudaryti buhalterinių paslaugų įsigijimo sutartį su tokio pobūdžio paslaugas teikiančia įmone. Naujasis bankroto administratorius, tęsdamas tą pačią ieškovės ūkinę komercinę veiklą, susijusią su to paties nekilnojamojo turto valdymu ir priežiūra, dėl šioje ūkinėje komercinėje veikloje reikalingų buhalterinių paslaugų sulygo 175,45 Eur kainą per mėnesį.
77. Įvertinus pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su atsakovės pasitelktai vyr. finansininkei mokėto darbo užmokesčio dydžiu, konstatuotina, jog teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad atsakovės administravimo laikotarpiu buvo ekonomiškai nepagrįsta skirti kas mėnesį 659,12 Eur išlaidų (834,57 Eur – 175,45 Eur) tęsiamos ūkinės komercinės veiklos buhalterinei apskaitai tvarkyti. Šias ekonomiškai nepagrįstas išlaidas teismas pagrįstai pripažino dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kilusia ieškovei žala. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, apskaičiuodamas vyr. finansininkės darbo trukmę, padarė aritmetinę klaidą – nurodė, kad ši darbuotoja dirbo 38 mėn., nors iš tiesų – 39 mėn. (nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.). Dėl to pirmosios instancijos teismo nustatyta nuostolių, susijusių su vyr. finansininkės įdarbinimu, suma tikslintina, pripažįstant, kad dėl šios darbuotojos įdarbinimo ieškovė patyrė iš viso 25 705,68 Eur (659,12 Eur x 39 mėn.) nuostolių.
78. Dėl nuostolių, grindžiamų antrosios darbuotojos, vykdžiusios turto valdytojos funkcijas, įdarbinimu, dydžio teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad šių nuostolių dydžiui nustatyti pirmosios instancijos teismas taikė visiškai kitą kriterijų, nei spręsdamas dėl pirmosios darbuotojos įdarbinimo. Teismas vadovavosi iki bankroto bylos iškėlimo, 2011 m. sausio–gegužės mėn. laikotarpiu, turto priežiūros funkcijas vykdžiusių UAB „Faulana“ direktoriaus ir finansų direktorės darbo užmokesčio dydžiais, jų vidurkį laikydamas kaip ekonomiškai pagrįstą darbo užmokestį už turto valdymo funkcijų vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant dėl dviejų darbuotojų įdarbinimo ieškovei kilusių nuostolių, turi būti vadovaujamasi kiek įmanoma panašiais nuostolių dydžio nustatymo kriterijais.
79. Pasisakant dėl pirmosios darbuotojos, jau nurodyta, kad susiklosčiusios ginčo situacijos kontekste pagrįsta vertinti naujojo bankroto administratoriaus sulygtus ekonominius kaštus tai pačiai ieškovės ūkinei komercinei veiklai ieškovės bankroto proceso metu vykdyti. Naujasis ieškovės bankroto administratorius nuomojamo turto priežiūros funkcijoms vykdyti 2015 m. balandžio 30 d. sudarė nekilnojamojo turto priežiūros sutartį, kuria už turto priežiūros paslaugas buvo sulygta 2 170 Eur kaina. Atsakovės pagal darbo sutartį pasitelktai turto valdytojai M. A. buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis – 1 413,82 Eur. Tai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Vadovaujantis analogišku nuostolių fakto ir jų dydžio nustatymo kriterijumi, kaip ir pirmosios darbuotojos (vyr. buhalterės) atveju, tektų vertinti, kad dėl atsakovės pasitelktos turto valdytojos darbo užmokestis negali būti pripažinta ekonomiškai nepagrįstu, nes naujasis administratorius analogiškas paslaugas įsigijo už dar 756 Eur didesnę kainą. Taigi pagal ekonominio pagrįstumo kriterijų nebūtų pagrindo pripažinti, kad dėl atsakovės įdarbintos pagal darbo sutartį turto valdytojos ieškovė patyrė nuostolių.
80. Tačiau nagrinėjamos ginčo situacijos ypatumas yra tas, kad 2012 m. sausio 2 d. darbo sutartį Nr. 2 turto valdytojai sulygta mokėti 926,78 Eur dydžio darbo užmokestį, tuo tarpu atsakovės administravimo laikotarpiu nurodytai darbuotojai faktiškai buvo mokamas 1 413,82 Eur dydžio darbo užmokestis, nors byloje nėra įrodymų, jog darbo sutarties šalys pakeitė sąlygą dėl sulygto darbo užmokesčio dydžio ir turto valdytojai buvo teisėtai nustatytas didesnis užmokestis – 1 413,82 Eur. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad darbo sutarties galiojimo laikotarpiu buvo objektyvus poreikis kelti su turto valdytoja sulygtą darbo užmokestį. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, vykdydama BUAB „Faulana“ bankroto administratorės pareigas, sukėlė įmonei žalą dėl to, kad jos pasitelktai turto valdytojai buvo nepagrįstai mokamas didesnis, negu sulygtas darbo sutartimi Nr. 2 darbo užmokestis: buvo mokamas 1 413,82 Eur vietoje darbo sutartyje sutarto 926,78 Eur. Dėl to ieškovė kas mėnesį patirdavo 487,04 Eur nepagrįstų išlaidų. Dėl to pirmosios instancijos teismo nustatyta nuostolių, susijusių su turto valdytojos darbu, suma keistina, pripažįstant kad dėl šios darbuotojos ieškovė patyrė iš viso 18 994,56 Eur nuostolių.
81. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, netinkamai vykdant BUAB „Faulana“ bankroto administratorės pareigas, susijusias su dviejų ūkinės komercinės veiklos funkcijoms vykdyti pasitelktų darbuotojų darbo apmokėjimu, ieškovei padaryta iš viso 44 700,24 Eur (25 705,68 Eur + 18 994,56 Eur) nuostolių.
82. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovės patirtos nepagrįstos išlaidos teisiniu priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais (CK 6.246, CK 6.247, 6.249 straipsniai). Atsakovės kaltė preziumuojama, šios prezumpcijos atsakovė nepaneigė (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi yra nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovei civilinę profesinę atsakomybę
Dėl procesinės bylos baigties
83. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą, iš esmės tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama bankroto administratoriaus profesinė civilinės atsakomybė klausimai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tik neteisingai parinko žalos, kildinamos iš su turto valdytoja sudarytos darbo sutarties, dydžio nustatymo kriterijus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiant 44 700,24 Eur dydžio nuostolių atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
84. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
85. CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir pirmosios instancijos teisme.
86. Apeliaciniuose skunduose šalys neginčijo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai).
87. Patenkintų reikalavimų dalis yra 52 proc. (iš prašytos priteisti 86 548,14 Eur nuostolių sumos priteista 44 700,24 Eur). Ieškovė patyrė iš viso 2 870 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Nurodytos išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Ieškovei iš atsakovės priteistina išlaidų dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai – 1 492,40 Eur (2 870 x 52 proc.).
88. Atmestų ieškinio reikalavimų dalis yra 48 proc. Dalį išlaidų, t. y. 302,50 Eur atsakovė sumokėjo už atsiliepimo į ieškovės kreditorių M. R. ir A. R. prašymą įtraukti juos bendraieškiais parengimą. Kreditorių prašymas atmestas, todėl atsakovei priteistina visa 302,50 Eur suma. Atsakovė patyrė 1 331 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 638,88 Eur (1 331 Eur x 42 proc.). Iš viso atsakovei iš ieškovės priteistina 941,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (302,50 Eur + 638,88 Eur).
89. Atlikus ieškovei ir atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 551,02 Eur (1 492,40 Eur – 941,38 Eur) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).
90. Apeliantėms nepateikus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, šios nepaskirstomos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FAULANA“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AVERE“ dėl žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „FAULANA“ (kodas 121713723) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AVERE“ (kodas 300936536) 44 700,24 Eur (keturiasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus eurų 24 ct) žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už priteistą 44 700,24 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo dienos (2018 m. kovo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 551,02 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Teisėjos Romualda Janovičienė
Laima Ribokaitė
Aldona Tilindienė