Civilinė byla Nr. 2-87-308/2013

                                                                                                            Teisminio proceso Nr.2-51-3-00875-2012-6                                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              30.10;116.1

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

              S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                      2013 m. lapkričio 13 d. Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant ieškovui A. B.,ieškovo atstovams ad.Stasiui Lileikiui ir adv.padėjėjui Stanislovui Raulušaičiui,atsakovei J. B. ,atsakovės atstovams adv.padėjėjui Andriui Kšanauskui ir D. P.,tretiesiems asmenims-R. B. ir E. Ž. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei J. B. ir tretiesiems asmenims- R. B. ir E. Ž. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuosavybės teisię pažeidžainčių veiksmų nutraukimo

                                            n u s t a t ė :

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išsikelti  iš namo, kurio  unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 99,42 kv.m. ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos sen., Varėnos r. sav., per  10 dienų    nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos

Ieškovas nurodė,kad su atsakove J. B. susituokę 1984 m. birželio 16 d.  Gyvenant  santuokoje  gimė  du vaikai :  E. B. ( po santuokos Ž.), gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnus R. B., gim. (duomenys neskelbtini). Abu vaikai pilnamečiai   ir gyvena savarankiškai.Su atsakove santuokoje pragyvenęs 28 metus, tačiau tarpusavio santykiai nesusiklostė, todėl kreipęsis  į Varėnos rajono apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo,kur  2012 m. rugsėjo 17 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-686-445/2012 jų  santuoką nutraukė dėl J. B. kaltės bei nustatė, kad  santuokos metu neįgiję bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto.Iki santuokos nutraukimo  šeima gyveno name (duomenys neskelbtini) kaime. Šį namą, kurio  unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 99,42 kv.m. ir ūkinius pastatus 2000 m. birželio 16 d. jam ir  E. B. (Ž.) bei R. B. lygiomis dalimis – po 1/3  dalį padovanojo jo tėvas J. B.. Namų valdos žemės sklypas, ant kurio stovi namas ir ūkiniai pastatai, priklauso jam.Kadangi namas yra  jo ir E. Ž. bei R. B. bendroji dalinė nuosavybė, o namų valdos žemės sklypas asmeninė jo nuosavybė,tai atsakovė J. B. po santuokos nutraukimo neteko teisės čia gyventi. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas dėl santokos nutraukimo ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių yra įsigaliojęs, tačiau J. B. toliau gyvena jai nepriklausančiame name ir nesiruošia iš jo išsikelti.

2008 metais atsakovė iš pradžių jam nežinant, o vėliau atvirai pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus ir kuo toliau, tuo labiau  klimpo į alkoholio liūną. Pastaruoju metu nuo nuolatinio gėrimo atsakovė tapo irzli, agresyvi ir neprognozuojama. Buvo atvejų, kai atsakovė jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – kelis kartus įvairiais daiktais yra sudavusi jam į įvairias kūno dalis, tame tarpe ir į galvą. Atsakovė įžeidinėja jį įvairiais necenzūriniais ždžiais, grasina susidorojimu.  Nakčiai yra priverstas užsirakinti atskirame kambaryje, nes bijantis, kad ji gali realiai įvykdyti savo grasinimus.  Šių metų gegužės mėn. dėl atsakovės veiksmų buvau iškvietęs policijos pareigūnus. Pastarieji įspėjo J. B. ir patarė jai nustoti girtuokliauti.  Po santuokos nutraukimo atsakovės elgesys tapo dar įžūlesnis ir neprognozuojamas. 2012 m. rugsėjo 21 d. radęs nupjautas durų spynas, dėl ko kreipęsis į policiją. Atsakovė ne tik girtuokliauja, bet pradėjo nešti iš namų įvairius daiktus ir maisto produktus, jo atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą. 2012 m. rugsėjo 22 d. ir 24 d. dėl tokio J. B. elgesio kreipęsis į policiją prašydamas, kad jie padėtų išspręsti susidariusią situaciją ir padėtų iškeldinti J. B. iš namo. Apie  buvusios sutuoktinės nesugyvenamą ir konfliktišką bei agresyvų būdą liudija ir kaimynų policijai rašyti pareiškimai.  Į Alytaus apskrities VPK Varėnos policijos komisariatą  2012 m. spalio 26 d. kreipėsi jo kaimynė V. K.. Pareiškime policijai jinai nurodė, kad 2012-10-13 vakare jai būnant mūsų namuose, J. B. koliojo necenzūriniais žodžiais, o vėliau žarstekliu prakirto veidą netoli akies. Dėl patirtų sužalojimų V. K. kreipėsi pagalbos pas medikus, į policiją,  buvo nuvykusi pas teismo ekspertus dėl sužalojimų masto nustatymo.  Į Alytaus apskrities VPK Varėnos PK 2012-10-26 kreipėsi kaimynės L. D. ir V. K.. Pareiškime policijai jos nurodė, kad J. B. 2012 m. spalio 20 d., būdama neblaivi, viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais išvadino jų vaikus. Bet policija iki šiol nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl konflikto tarp jo ir jo kaimynių iš vienos pusės ir J. B. iš kitos pusės išsprendimui.  Per 28 mūsų bendro gyvenimo metus atsakovė yra dirbusi daugiausiai 2 metus, kai (duomenys neskelbtini) dar buvo kolūkiui priklausanti valgykla. Atsakovė buvo užsiregistravusi darbo biržoje kaip ieškanti darbo, tačiau buvo išbraukta iš sąrašo, nes tinkamai nesiregistravo reikiamu metu.Atsakovė, gyvendama jam su kitais bendraturčiais nuosvybės teise priklausančiame name niekad neprisidėjo prie būsto išlaikymo, nemokėjo jokių su jo eksploatacija susijusių mokesčių, neprisidėjo prie  remonto ir renovacijos, nors name sudėti nauji langai, grindys.Nutraukus santuoką  gyvenimas su atsakove  viename name tapo neįmanomas .Atsakovės iniciatyva  name  vyksta  išgertuvės,  kompanijų  vedžiojimasis,  name  po to lieka  netvarka, keliamas  triukšmas. Dirbantis Varėnos mieste ir kiekvieną dieną vykstantis į darbą. Tuo metu atsakovė name lieka viena ir daro ką tik sugalvoja būdama neblaivi. Yra pavojus, kad vieną dieną bus sunaikintas mūsų turtas. Dėl atsakovės įžūlaus ir nenuspėjamo elgesio jaučiantis  nesaugumą, girdintis  nuolatinius grasinimus, patiriantis psichologinį ir fizinį smurtą.  Dėl nenuspėjamo atsakovės charakterio ir elgesio ypatybių, bijodamas dėl savo sveikatos ar net gyvybės, negalintis naudotis jam bendraja daline nuosavybės teise priklausančiu namu.Tretieji asmenys palaiko atsakovę ir nesutinka ,kad atsakovė būtų iškeldinta.Tačiau ir tretieji asmenys nesirūpina namo išlaikymu,neprisidedad savo lėšomis prie namo išlaikymo,paskutiniu metu atvykę į šį gyvenamąjį namą kelia konfliktus.  Atsakovei pradėjus girtuokliauti ir dėl to nutraukus  santuoką, jos  ne kartą prašęs išsikelti iš namo geruoju, susirasti kitą gyvenamąją vietą, tačiau tokie prašymai liko be atsako.  Atvirkščiai,  savo veiksmais , elgesiu   atsakovė aiškiai ignoravo jo tokius teisėtus prašymus.  Nežiūrint to, kad atsakovė buvo informuota apie reikalavimą  išsikelti iš jai nepriklausančio  namo,   ji nekreipia  į tai jokio dėmesio.  Dėl tokio jos elgesio, kad  atsakovė  sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu gyventi, kad namas  jai nepriklauso, ji turi būti iškeldinta.   Kadangi   atsakovė geruoju išsikelti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Varėnos sen., Varėnos r. sav.,   nesutinka,   jo teisės gintinos teisme.

Nors šis namas yra jo bendroji dalinė  nuosavybė su trečiaisiais asmenimis, tačiau atsakovė pažeidžia jo nuosavybės teises, gyvendama ir neišsikeldama iš namo,  neleisdama juo naudotis savo nuožiūra teisėtiems savininkams  ir valdytojams. Tokie atsakovės veiksmai trukdo jam - namo ir jo priklausinių bendrasavininkui įgyvendinti priklausančias daiktines teises: naudotis , valdyti ir disponuoti šiuo turtu, jame gyventi ( LRCK 4.95 str. ) . Pagal CK 4.98 str. savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė jos su trečiaisiais asmenimios sudarytą 2013-02-11 panaudos sutartį,iš kurios matyti,kad tretieji asmenys suteikė teisę atsakovei panaudos teise naudotis 2/3 dalimis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų. Tačiau panaudos sutartis jos gavėjui suteikia ne tik teises, bet ir  pareigas. LR CK 6.629 str. 2 d. numato, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos.  CK 6.489 straipsnis nurodo, kad : 1 d. Nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį ir 2 d. Nuomininkas privalo išsinuomotu daiktu naudotis taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams. Dar daugiau pareigų panaudos gavėjui numato CK 6. 636 str. - Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.LR CK 6.611 straipsnis nurodo, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.  Kadangi atsakovė, gyvendama jam su kitais bendraturčiais nuosavybės teise priklausančiame name, niekada neprisidėjo prie būsto išlaikymo, nemokėjo jokių su jo eksploatacija susijusių mokesčių, neprisidėjo prie  remonto ir renovacijos, o nutraukus santuoką  gyvenimas su atsakove  viename name tapo neįmanomas dėl jos nesugyvenamo ir agresyvaus būdo,  siekiantis iškeldinti ją iš namo ir LR CK 6.611 straipsnyje numatytu pagrindu.Nuo 2013 m liepos  mėn.vidurio atsakovė išsikėlė iš šio namo,tačiau toks jos išsikėlimas yra laikinas,kadangi baigusis teismo procesui ji grasina vėl parsuikelti gybventi atgal į šį gyvenamąjį namą ir neiškeldinus atsakovės teismo sprendimu atsakovės netinkamas elgesys išliktų ir toliau,bei jam būtų sudarytos nepakeliamos sąlygos gyventi nuosavybės teise priklausančiame name.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašo ieškinį atmesti,kadangi kad nėra jokio teisinio pagrindo ieškinį tenkinti ieškovo nurodytais pagrindais pagal LR CK 3.65 str.,4.93str.,4.95 str.,4.98 str., LR CPK 145 str.,bei prašo pritesiti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė,kad ieškovas A. B. netinkamai taiko ieškinyje nurodytas procesines teisės normas ir ieškinys  yra nepagrįstas ir atmestinas dėl šių motyvų :

1. Pagal 2000 metų birželio mėnesio šešioliktos dienos Sutartį tarp J. B. a/k (duomenys neskelbtini) A. B. a/k (duomenys neskelbtini) E. B. ( Ž.), gim. (duomenys neskelbtini). ir R. B. gim. (duomenys neskelbtini). ieškinyje nurodomo nekilnojamojo turto dalis lygiomis dalimis priklauso A. B., E. B. ( Ž.) ir R. B.. Sutuoktinių A. B. ir J. B. vaikai E. B. ( Ž.) ir R. B. yra pasirašę Panaudos Sutartį, pagal kurią leidžia jai- savo mamai J. B., gyventi jiems priklausančioje 2/3 dalyje gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų .
2. A. B. priklauso tik 1/3 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, todėl jis neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti J. B. iškeldinti ir A. B. ieškinyje nurodytas motyvas, jog J. B. po santuokos nutraukimo neteko teisės minimoje namų valdoje yra absurdiškas ir nepagrįstas.

3. Ieškovas, siekdamas pažeminti buvusią sutuoktinę J. B., ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, jog pastaroji įklimpusi į alkoholio liūną, nuo nuolatinio gėrimo atsakovė tapo irzli, agresyvi, neprognozuojama. Tačiau tikrovėje yra atvirkščiai, dėl girtuokliavimo A. B. ne vieną kartą yra atimta teisė vairuoti automobilį, ilgą laiką jam teko niekur nedirbti, pastoviai girtuokliauja su meiluže V. K., kuriai dėl besaikio alkoholio vartojimo yra apribotos teisės vaikų priežiūrai. A. B. kviečia į namus sugėrovus, grasina jai susidorojimu, jeigu pastaroji neišsikraustys iš jai pagal Panaudos Sutartį priklausančių namų. Ne vieną kartą A. B. yra naudojęs smurtą prieš ją gyvenant santuokoje, dėl ko net teko gydytis net ligoninėje. Pastaruoju metu B. priklausančiuose namuose savavališkai apsigyveno , su savo manta atsikraustė A. B. sesuo D. Z.,kuri visokiais įmanomais būdais, kartu su broliu A. B. terorizuoja ją,t.y atsakovės gyvenamoje patalpoje atidarinėja langus, kad pastaroji šaltų, nupjovė televizijos kabelį ,kad nematytų televizijos, užsuko vandenį, pavogė vaikų atvežtas malkas, grasina susprogdinti įmetant į pečių sprogmenų. Negana to atima mobilųjį telefoną ,kad negalėtų paskambinti vaikams, kuomet užkalė duris ir negalėjusi patekti į namą.

4. Tikrovės neatitinkančią charakteristiką A. B. parašė sesers vyras P. M.. Pamiršo atžymėti ,kad vairuotojui ,kuris yra neva pareigingas ,kelis kartus buvo atimta teisė vairuoti automobilį dėl vairavimo neblaiviame stovyje.
5. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog atsakovė elgiasi įžūliai, pasižymi nenuspėjamu elgesiu, jog jis jaučia nesaugumą, girdi nuolatinius grasinimus ,patiria psichologinį ir fizinį smurtą. Visos ieškovo išvardintos ieškinyje poveikio priemonės yra naudojamos ieškovo prieš atsakovę, siekiant ją įbauginti.
6. Prieš kurį laiką ieškovas atvykęs pas bendraturtę dukrą E. Ž. į darbą, ją prigrasino ir privertė pasirašyti atsakovo surašytą kažkokį raštą, su kurio turiniu net neleido jai susipažinti. Tikėtina ,kad tai buvo dukros pritarimas reikalavimui iškeldinti mamą J. B. iš sodybos (duomenys neskelbtini) kaime.Ieškovas tokiais savo veiksmais nenuginčijamai įrodo ,kad elgiasi nesąžiningai. Dukra E. Ž. smerkia tokius tėvo veiksmus ir siekia ,kad motina gyventų ten kur gyveno visą laiką, tėvams gyvenant santuokoje.

7. Ieškovo nurodytos liudininkės yra šališkos ir jų parodymais vadovautis nesąžininga. Visas kaimas žino,kad V. K. yra ieškovo meilužė, L. D. pastovi ieškovo sugėrovė, ieškovo seserys D. Z. ir O. M. yra užpykusios ,kad jų tėvas  J. B., 2/3 sodybos padovanojo J. ir A. B. vaikams, todėl bet kokia kaina siekia kenkti jiems ir jų motinai.

8. Nepagrįstos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad „ atsakovė pažeidžia  mūsų  nuosavybės  teises, gyvendama ir  neišsikeldama iš namo, neleisdama juo naudotis savo nuožiūra teisėtiems savininkams ir valdytojams ...".Pagal pasirašytą Panaudos Sutartį J. B. yra pagrindinė valdytoja turto, todėl A. B. privalo netrukdyti jai naudotis, valdyti ir disponuoti turtu ir jame gyventi. A. B. seseriai D. Z. ir ieškovui turi būti taikomos LR CK 4.95 str ir 4.98 str nuostatos. Ieškovo ir jo bendrų veiksmai prieštarauja moralei ir dorovei,      
9. Kadangi smurtą tiek fizinį, tiek psichinį prieš atsakovę naudoja ieškovas su savo seserimis ir bendrais, todėl būtų tikslinga, jog teismas priimtų sprendimą A. B. gyventi skyrium su atsakove, nes jis turi sąlygas gyventi ir pas seserį ir pas meilužę. Ji neturinti kur gyventi , nes ieškovo minima sodyba (duomenys neskelbtini) kaime yra sugriuvusi , apleista ir ten nėra jokios galimybės gyventi. Sodyba (duomenys neskelbtini) kaime yra puoselėta ir statyta ir jos rankomis , šeimos santaupomis gerintos gyvenimo sąlygos, daugelis statinių statyti naujai. Ji buvo apgauta jau tada ,kuomet visi statiniai statyti gyvenant santuokoje buvo įteisinti sutuoktinio tėvo J. B. vardu, tačiau ji tuomet nesikreipusi į teisėsaugą dėl nesąžiningo sandorio, kadangi susitarė su J. B., jog 2/3 statinių atiteks jos vaikams .

Tretieji asmenys R. B. ir E. Ž. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.Nurodė,kad:

1) Pagal 2000 metų birželio mėnesio šešioliktos dienos Sutartį tarp J. B. a/k (duomenys neskelbtini) A. B. a/k (duomenys neskelbtini) E. B. ( Ž.), gim. (duomenys neskelbtini) ir R. B. gim. (duomenys neskelbtini). ieškinyje nurodomo nekilnojamojo turto dalis lygiomis dalimis priklauso A. B., E. B. - Ž. ir R. B.. Jie-E. B. - Ž. ir R. B. yra pasirašę Panaudos Sutartį su motina J. B., pagal kurią leidžiantys motinai J. B., gyventi jiems priklausančiose 2/3 dalyse gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų .

2. Ieškovui A. B. priklauso tik 1/3 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, todėl jis neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti J. B. iškeldinti iš jiems priklausnčių gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalių.

3. Ieškovas, siekdamas pažeminti  jų motiną J. B., ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančius faktus, jog pastaroji įklimpusi į alkoholio liūną, nuo nuolatinio gėrimo atsakovė tapo irzli, agresyvi, neprognozuojama .Mama augino juos , visada jais rūpinosi, buvę gerai prižiūrėti, už tai esantys jai dėkingi, bet ne tėvui, dėl kurio girtavimo ir triukšmo šeimoje, jiems būdavo labai nemalonu. Tėvui dėl girtuokliavimo ne vieną kartą buvo atimta teisė vairuoti automobilį, ilgą laiką jam teko niekur nedirbti, pastoviai girtuokliaudavo ir dabar girtuokliauja jų akivaizdoje ,kuomet atvažiuojantys į priklausančią namų valdą, gadina mūsų inventorių( televizijos anteną, sienas, kanalizacijos įrangą virtuvėje, spynas, elektros  rozetes),  neleidžia        naudotis      bendru  tualetu,  mažamečio anūko akivaizdoje vartoja necenzūrinius žodžius,purškia vaikui ir jiems ašarines dujas.Su
   meiluže V. K.,kuriai dėl besaikio alkoholio vartojimo yra apribotos
   teisės vaikų priežiūrai, jis viešai važinėjo ir girtuokliavo, kol dar gyveno santuokoje
   su mama.A. B. kviečia į namus sugėrovus,grasina J. B.
   susidorojimu,jeigu   pastaroji   neišsikraustys   iš   jai   pagal   Panaudos Sutartį priklausančios namų dalies Ne vieną kartą A. B. yra naudojęs smurtą prieš J. B. gyvenant santuokoje, nes būdami vaikai visa tai matydavę, tačiau mama niekur nesiskundė ir kentėjo. Pastaruoju metu pastoviai pradėjo atvažinėti tėvo sesuo O. M. ,kuri visokiais įmanomais būdais , kartu su broliu A. B. terorizuoja mamą J. B. prieš ją naudodami netgi smurtą, taip pat elgiasi ir su jais,t.y atsakovės gyvenamoje patalpoje atidarinėja langus, kad pastaroji šaltų, nupjovė televizijos kabelį ,kad nematytų televizijos, užsuko vandenį, pavogė jų atvežtas malkas, grasina susprogdinti įmetant į pečių sprogmenų. Negana to atima mobilųjį telefoną ,kad atsakovė negalėtų paskambinti jiems vaikams, kuomet užkalė duris ir atsakovė negalėjo patekti į namą. Be to, be jų kaip bendrasavininkų sutikimo susikraustė į namų valdą ir kita tėvo sesuo D. Z., kuri taip pat aktyviai dalyvauja terorizuojant juos ir mamą.

4)Nepagrįsti ieškovo teiginiai jog atsakovė elgiasi įžūliai, pasižymi nenuspėjamu elgesiu, jog jis jaučia nesaugumą, girdi nuolatinius grasinimus ,patiria psichologinį ir fizinį smurtą. Visos ieškovo išvardintos ieškinyje poveikio priemonės yra naudojamos ieškovo, jo seserų, ne tik prieš atsakovę, siekiant ją įbauginti, bet ir prieš juos ir vienintelį anūką.

5. Prieš kurį laiką ieškovas atvykęs pas bendraturtę dukrą E. Ž. į darbą, ją prigrasino ir privertė pasirašyti atsakovo surašytą kažkokį raštą, su kurio turiniu net neleidęs jai susipažinti,kur tikėtina ,kad taip buvo išgautas dukros pritarimas reikalavimui iškeldinti mamą J. B. iš sodybos (duomenys neskelbtini) kaime. Ieškovas visais savo veiksmais nenuginčijamai įrodo ,kad pats elgiasi nesąžiningai. Jie siekiantys, kad motina gyventų jiems priklausančios sodybos (duomenys neskelbtini) kaime 2/3 dalyse.

Ieškinys atmestinas.

2012-05-21 Nekilnojamojo turto registro išrašu (b.l.8)patvirtinama,kad gyvenamojo namo(unik.Nr. (duomenys neskelbtini))  ir ūkinių pastatų ,esančių (duomenys neskelbtini) k Varėnos raj.,savininkais yra A. B.,R. B. ir E. B.(po santuokos Ž.),kuriems priklauso po 1/3 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų,kur šio turto dalys jų buvo gautos 2000-06-16 dovanojimo sutartimi.2000-06-16 dovanojimo sutartimi (t.1 b.l.6)patvirtinama,kad J. B. gim. (duomenys neskelbtini) padovanojo sūnui A. B. ir vaikaičiams R. B. ir E. B. po 1/3 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų,esančių (duomenys neskelbtini) k Varėnos raj.

Ištuokos liudijimu (t.1 b.l.11)patvirtinama,kad 2012-10-18 šalių-A. B. ir J. B. santuoka  buvo nutraukta dėl atsakovės J. B. kaltės.

Iš atsakovės pateiktos jos su trečiaisiais asmenimis –R. B. ir  E. Ž. 2013-02-11 sudarytos gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų panaudos sutarties(t.1 b.l.12)matyti,kad tretieji asmenys perdavė neatlygintinai naudotis atsakovei 2/3 dalimis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų,esančių (duomenys neskelbtini) k Varėnos raj.

Ieškovo pakviesti liudytojai O. V. ,L. D. ,V. K. bei ieškovo seserys D. Z. ir O. M. nurodė,kad atsakovė yra nesugyvenamo būdo,girtaujantis asmuo,kuri smurtauja prieš A. B. ,kaimynus ar prieš jas.

Atsakovės pakviesta liudytoja V. F. nurodė,kad J. B. po skyrybų pas ją šaldytuve laikydavo maisto produktus,kadangi sakė,jog A. B. jai neleidžia naudotis šaldytuvu motyvuodamas tuo,kad ji gali jį nunuodyti,bei kad J. B. nėra girtaujantis asmuo,A. B. kartais matydavusi išgėrusį.Ieškovo pakviesta liudytoja A. M. patvirtino,kad V. K. yra A. B. draugė.

Surinktų įrodymų pagrindu nėra  pagrindžiamas ieškovo pateiktas ieškinys.

Iš surinktų įrodymų byloje matyti,kad konfliktai tarp šalių-ieškovo ir atsakovės  prasidėjo 2012 m., kai šalys pradėjo santuokos nutraukimo procesą.Kadangi šalys neturėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto,tai tarp šalių nebuvo padalintas iki santuokos nutraukimo naudotas bendram gyvenimui gyvenamasis namas, bei po santuokos nutraukimo  abi šalys ir toliau liko gyventi šiam gyvenamajam name.Toks šalių gyvenimas po santuokos nutraukimo vienam name sudarė sąlygas kilti įvairiems konfliktams tarp šalių,kadangi matyti,kad atsakovė J. B. laiko,jog ieškovas A. B. santuoką siekė nutraukti dėl jo draugystės su V. K.,o ieškovas A. B. laikė,kad po santuokos nutraukimo atsakovė J. B. neturi teisės gyventi šiam name.Iš šalių paaiškinimų matyti,kad tam tikrą įtaką konfliktinei situacijai toliau vystytis turėjo ir kiti asmenys,šiuo atveju ieškovo A. B. seserys,kurios irgi laikė,kad J. B. neturi teisės gyventi šiame name ir to pagrindu pradėjo kilti įvairūs konfliktai tarp A. B. ar jo seserų su J. B..Apie atsakovės J. B. sukeliamus konfliktus paliudijo tik A. B. seserys ar liudytojai esantys su juo draugiškuose santykiuose .Tuo tarpu liudytojos A. M. ir V. F. nenurodo jokių atsakovės J. B. agresyvių veiksmų ar priešiško elgesio kitų kaimo žmonių atžvilgiu,kurie nėra susiję su A. B. draugiškais santykiais.Iš pačio ieškovo paaiškinimų matyti,kad jo konfliktai su atsakove dažnai kildavo dėl  įvairių buitinių dalykų,kaip ginčo dėl malkų priklausomybės,nemokėjimo už elektrą,kitų asmenų lankymosi pas jį name ir kt.Iš A. B. paaiškinimų bei jo elgesio teismo posėdžių metu bei atsakovės paaiškinimų matyti,kad ieškovas  taip pat yra konfliktiško būdo ir šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo laikyti,kad ieškovo nurodomi konfliktai būtų sukeliami išimtinai tik ieškovės iniciatyva.Tėvo konfliktišką būdą nurodo ir tretieiji asmenys –R. B. ir E. Ž..Iš surinktų įrodymų byloje nėra pagrindo pripažinti,kad atsakovė  piktnaudžiavo savo teise į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus,t.y.savo teises būtų įgyvendinusi tokiu būdu ir priemonėmis ,kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises (šiuo atveju ieškovo A. B.)ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalą kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai  ir būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę(LRCK 1.137 str.3d.).Byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų,kad vienas iš gyvenamojo namo bendrasavininkų A. B. negalėtų gyventi savo gyvenamosiose patalpose ir būtų reikalinga teisminė gynyba nuo kitų asmenų veiksmų  pažeidžiančių  jo kaip savininko teises laisvai naudotis savo turtu,nesusijusių su nuosavybės  valdymo netekimu(LR  CK 4.93 ir 4.98 str.).

Iš bylos aplinkybių matyti,kad šalių konfliktai didele dalimi buvo užprogramuoti ir tuo,kad ieškovas su trečiaisiais asmenimis nebuvo nustatęs gyvenamojo namo ir ūkinių statinių naudojimosi tvarkos.Tretieji asmenys nurodė,kad jie buvo siūlę ieškovui nustatyti naudojimosi tvarką tarpusavio sutikimu,bet jis nesutiko.Ieškovas nurodė,kad jis nesutikęs nustatyti naudojimosi tvarką,kadangi tai būtų brangiai kainavę. Iš trečiųjų asmenų paaiškinimų matyti,kad po tėvų santuokos nutraukimo jie motinai J. B. žodinio susitarimo pagrindu buvo leidę ir toliau gyventi jiems priklausančiose 2/3 dalyse gyvenamojo namo,o iškilus teisminiam ginčui tarp tėvų tokią padėtį jie užfiksavę 2013-02-11 sudaryta panaudos sutartimi.Iš panaudos sutarties matyti,kad panaudos sutartimi nėra apibrėžta  į kokias konkrečias patalpas perduodama panauda(LR CK 6.477 str.3d.) ,bei nėra nurodyta apie trečiojo asmens(šiuo atveju )A. B. teises į 1/3 dalį nurodomų sutartyje pastatų. Bet nors Sutartyje panaudos davėjai pagal LR CK 6.635 str.2d.nėra nurodę panaudos gavėjai(J. B.)  apie trečiųjų asmenų teises(šiuo atveju ieškovo A. B.)  į panaudos teise perduodamą naudotis daiktą,tačiau iš byloje surinktų įrodymų galima preziumuoti,kad panaudos gavėja J. B. pilnai žinojo apie trečiojo asmens –bendrasavininkio A. B. nuosavybės teises į 1/3 dalį panaudai perduotų gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų.Iš šalių paaiškinimų matyti,kad  šios sutarties sudarymo momentu buvo iš dalies susiformavusi ir naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka,kur ieškovas nurodo,kad naudojosi priestatu ir virtuve,atsakovė kitomis patalpomis ir kita virtuve. Panaudos sutartyje nėra nurodytas jos galiojimo terminas,bei negalima nustatyti kokiam terminui ji buvo nustatyta.Panaudos davėjai  nurodė,kad sutartis buvo sudaryta  terminui iki bus reikalinga jų motinai ši gyvenamoji patalpa,bei sutartis nėra įregistruota viešajame registre,tačiau šios aplinkybės sutarties ,nors ir su esamais trūkumais,nedaro negaliojančia,nes ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (LR 6.157 str.).Iš panaudos sutarties matyti,kad joje buvo apibrėžta perduoti naudotis J. B. 2/3 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų ir aiškinant sutartį (LR CK6.193 str.)galima suprasti,kad sutarties šalys turėjo omenyje atsakovei J. B. perleisti naudotis tas gyvenamojo namo patalpas,kuriomis ji faktiškai ir naudojosi iki sutarties sudarymo.Ieškovas neteikė reikalavimo pripažinti  panaudos sutartį negaliojančia  ir teismas neturi teisinio pagrindo  savo iniciatyva panaikinti  šią sutartį ir šios sutarties negaliojimo pagrindu tenkinti ieškinį.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas bylinėjimosi išlaidas ( CPK 93 str.1 d.), išlaidas advokato, dalyvavusio byloje, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ( CPK 98 str. 1 d.), laikantis CPK 93 str. 2 d. – jei ieškinys tenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.Atsakovės pateiktais 2013-08-29 ir 2013-10-24 mokėjimo kvitais Nr.662925 ir 662927 patvirtinama,kad atsakovė yra sumokėjusi 500 Lt advokatui už teisinės pagalbos suteikimą nagrinėjant bylą ir dėl to yra pagrindas pritesiti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaujantis LR CPK 88 str.,93 str., 96,259-260,  265, 268,270 str.,150 str.3d.

              n u s p r e n d ė :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. B. a.k(duomenys neskelbtini) atsakovei J. B. a.k(duomenys neskelbtini) 500(penkis šimtus) litų turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų už  advokato teisinės   pagalbos suteikimą   .

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas (parašas)                                                                                                             

Nuorašas tikras: Teisėjas                                                                Kęstutis Lukošiūnas