Civilinė byla Nr. 3K-3-94-916/2015
Teisminio proceso numeris: 2-10-3-00525-2009-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.8; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. C. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui O. C. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir atsakovo O. C. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimo įtaką sutuoktinių turtinėms teisėms, sutuoktinių turto ir prievolių padalijimą, aiškinimo ir taikymo, keliamas klausimas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo.
Ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 1988 m. liepos 23 d. Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje gimęs vaikas yra pilnametis.
Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl sutuoktinio kaltės, pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe S. K. įmonę bendrosios praktikos gydytojo centrą (toliau – ir gydymo centras, įmonė) bei šio centro medicinos įrangą, padalyti šalių santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei gydymo centro patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių vertė 900 000 Lt (260 658,02 Eur), o atsakovui – keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 140,23 kv. m, vertė – 810 000 Lt (234 592,22 Eur), ir jame esantį 28 600 Lt (8283,13 Eur) vertės kilnojamąjį turtą, 9/100 dalis dirbtuvių su administracinėmis patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 2 Plp, esančiomis (duomenys neskelbtini), kurių vertė – 228 000 Lt (66 033,36 Eur), automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 3000 Lt (868,86 Eur), priteisti ieškovei iš atsakovo 382 342 Lt (110 733,90 Eur) kompensaciją, sumokant ją per vienerius metus nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė taip pat prašė pripažinti, kad po santuokos nutraukimo šalims lieka solidari prievolė grąžinti AB SEB bankui 95 486,09 Eur kreditą.
Atsakovas pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, 2013 m. gegužės 2 d. jį patikslino. Su byloje nustatytu turto įvertinimu atsakovas sutiko, tačiau prieštaravo gydymo centro pripažinimui asmenine ieškovės nuosavybe. Jis prašė teismo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei priteisti 1 345 000 Lt (389 538,92 Eur) vertės turtą – įmonę ir jos patalpas, o atsakovui – 1 069 600 Lt (309 777,57 Eur) vertės turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį kilnojamąjį turtą, 9/100 dalis dirbtuvių su administracinėmis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), automobilį „VW Passat“. Taip pat atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 271 400 Lt (78 602,87 Eur) kompensaciją, nurodydamas, kad ieškovei tenkančio turto dalis yra didesnė 275 400 Lt (79 761,35 Eur) ir iš šios sumos išskaičiuotini 4000 Lt (1158,48 Eur) už parduotą ieškovei priklausiusį žemės sklypą; priteisti ½ dalį laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. gauto pelno – 813 003 Lt (235 461,94 Eur); iš viso – 1 084 403 Lt (314 064,82 Eur) piniginę kompensaciją.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies; nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokos metu turėtas pavardes; pripažino ieškovės asmenine nuosavybe 445 000 Lt (128 880,91 Eur) vertės S. K. įmonę bendrosios praktikos gydytojo centrą ir įmonės lėšas bei daiktus, t. y. 80 847,71 Lt (23 415,12 Eur) vertės medicinos įrangą ir visas (74 414 Lt arba 21 551,78 Eur) įmonės lėšas, esančias kasoje 2011 m. spalio 11 d. dienos duomenimis; padalijo santuokos metu įgytą turtą: ieškovei priteisė asmeninės nuosavybės teise 900 000 Lt (260 658,02 Eur) vertės gydytojo centro 136,63 kv. m ploto patalpas, pažymėtas indeksais nuo 10-14 iki 10-25 su bendro naudojimo patalpa 10-13 (1/3 dalis iš 11,83 kv. m), 52,70 kv. m rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 110,51 kv. m ploto patalpas, pažymėtas indeksais nuo 1‑1 iki 1-9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias namo lA3p rūsyje, pirmame ir antrame aukštuose, 29,19 kv. m ploto patalpas, esančias pirmame aukšte, pažymėtas indeksais 10-3, 10-28 ir 10-29, (duomenys neskelbtini); atsakovui asmeninės nuosavybės teise – 810 000 Lt (234 592,22 Eur) vertės keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 140,23 kv. m; 228 000 Lt (66 033,36 Eur) vertės 9/100 dalis dirbtuvių su administracinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtomis indeksu 2Plp, esančiomis (duomenys neskelbtini); 3000 Lt (868,86 Eur) vertės automobilį „VW Passat“ (registravimo data 1996 m. gruodžio 20 d., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gamybos metai – 1988); 28 600 Lt (8283,13 Eur) vertės kilnojamąjį turtą, esantį bute (duomenys neskelbtini) (integruotą virtuvės baldų komplektą su integruota buitine technika – 12 000 Lt (3475,44 Eur); komodą – 1500 Lt (434,43 Eur); sofą-lovą, 2 vnt. – 1000 Lt (289,62 Eur); indų spintą – 2000 Lt (579,24 Eur); lentyną – 500 Lt (144,81 Eur); miegamojo baldų komplektą – 8000 Lt (2316,96 Eur); vonios spintelę – 100 Lt (28,96 Eur); „Samsung“ markės televizorių – 3000 Lt (868,86 Eur); „Philips“ markės video įrangą – 500 Lt (144,81 Eur); priteisė iš atsakovo 384 795 Lt (111 444,34 Eur) kompensaciją ieškovei, sumokant ją per vienerius metus nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos; nustatė, kad šalių 95 486,09 Eur kredito prievolė AB SEB bankui yra solidari; konstatavo, kad dalijamas šalių turtas bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t. y. iki 2008 m. lapkričio 1 d.; priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; kitas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis atmetė.
Teismas nurodė, kad šalys pripažįsta, jog nuo 2008 m. rudens neveda bendro ūkio, o nuo 2009 m. sausio mėn. gyvena skyriumi, šalių šeima faktiškai yra iširusi, ieškovė ir atsakovas ilgą laiką nebegyvena santuokinio gyvenimo ir nebeveda bendro šeimos ūkio, susitaikyti nesutinka, todėl, teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas nutraukti šalių santuoką. Vadovaudamasis CK 3.60 straipsnio 2 dalimi, teismas, įvertinęs aplinkybių visumą dėl šalių šeimos iširimo priežasčių, nenustatęs šeimos iširimo aplinkybių dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, sprendė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos, turto vertinimo išvadų teismas nustatė, kad šalių santuokos metu įgytas turtas, vadovaujantis CK 3.88 straipsniu, vertintinas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra šis: 445 000 Lt (128 880,91 Eur) vertės gydymo centras, įmonės lėšos (74 414 Lt arba 21 551,78 Eur) ir daiktai (80 847,71 Lt arba 23 415,12 Eur vertės medicinos įranga), gydymo centro 136,63 kv. m ploto patalpos su bendro naudojimo patalpa, 52,70 kv. m ploto rūsiu, 110,51 kv. m ploto patalpos, esančios namo lA3p rūsyje, pirmame ir antrame aukštuose, 29,19 kv. m ploto patalpos, esančios pirmame aukšte, (duomenys neskelbtini), kurių vertė 900 000 Lt (260 658,02 Eur), keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 810 000 Lt (234 592,22 Eur), 9/100 dalys dirbtuvių su administracinėmis patalpomis, plane pažymėtomis indeksu 2Plp, esančios (duomenys neskelbtini), kurių vertė 228 000 Lt (66 033,36 Eur), automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (868,86 Eur) vertės, 28 600 Lt (8283,13 Eur) vertės kilnojamasis turtas, esantis bute (duomenys neskelbtini). Taip pat šalys santuokos metu įgijo solidariąją prievolę kreditoriui AB SEB bankui. Teismas nurodė, kad šalys sutaria dėl gydymo centro patalpų, buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių kilnojamųjų daiktų, dirbtuvių su administracinėmis patalpomis, esančių (duomenys neskelbtini), vertės, sutinka dėl šio turto padalijimo būdo ir tvarkos, todėl šis turtas padalintinas šalių sutarta tvarka, gydymo centro patalpas priteisiant ieškovei, kitą turtą – atsakovui.
Teismas, remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 dalimis, 3.89 straipsnio 1, 2 dalimis, laikė pagrįstu ir įrodytu ieškovės reikalavimą dėl gydymo centro, jame esančios medicininės ir kitos veiklai reikalingos įrangos bei lėšų pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe. Teismas nurodė, kad ieškovė yra medikė, turinti šeimos gydytojos profesinę kvalifikaciją, įmonė įkurta jos profesiniu pagrindu santuokos metu, atsakovas medicininio išsilavinimo neturi, jis yra inžinierius. Nustačius, kad ieškovė viena, be atsakovo, vykdo medikės profesinę veiklą ir verčiasi medicinos praktika, įmonė pripažintina jos asmenine nuosavybe. Atsakovas nuo pat įmonės įkūrimo nebuvo susijęs su tiesiogine įmonės veikla. Teismas sprendė, kad nėra faktinių ir teisinių pagrindų įmonę laikyti ar pripažinti bendrosios jungtinės nuosavybės turtu, nes šis verslas turi visus asmeninio ieškovės, kaip vieno sutuoktinio, verslo požymius (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įmonės medicininė ir kitos rūšies įranga bei lėšos taip pat pripažintinos asmenine ieškovės nuosavybe. Šį turtą pripažinus asmenine ieškovės nuosavybe ir nesant šalių ginčo dėl kito jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto padalijimo būdo ir tvarkos, ieškovei priteisus gydymo centro patalpas, jai atitenka 900 000 Lt (260 658,02 Eur) vertės bendrosios jungtinės nuosavybės turtas, o atsakovui priteisus butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esančius kilnojamuosius daiktus, dirbtuves su administracinėmis patalpomis, esančias (duomenys neskelbtini), jam atitenka 1 069 600 Lt (309 777,57 Eur) vertės turtas, t. y. didesnė santuokos metu įgyto ir dalijamo turto dalis. Vadovaudamasis CK 3.117 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendė, kad atsakovui tenka pareiga sumokėti ieškovei 169 600 Lt (49 119,56 Eur) kompensaciją už jam tenkančią didesnės vertės turto dalį.
Nurodęs, kad pagal CK 3.98 straipsnio 1 dalį sutuoktinis turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto, kai sutuoktinio asmeninės nuosavybės turtas padidina bendrosios jungtinės nuosavybės turto vertę, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise buvo įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavus šį turtą, įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris vėliau parduotas ir įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės asmeninės nuosavybės turtas – žemės sklypas, esantis SB „Bočiai“, taip pat panaudotas bendram turtui padidinti, o atsakovas pripažįsta, kad bendram šeimos butui pirkti ieškovė panaudojo lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, ieškovė pripažino, kad ir atsakovas panaudojo lėšas, gautas iš parduoto asmeninio turto, teismas, įvertinęs iš dalies atsakovo pripažintą aplinkybę dėl ieškovės asmeninės nuosavybės teise turėto žemės sklypo kompensavimo pagal patikslintą priešieškinį, laikė pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 162 940 Lt (47 190,69 Eur) (82 940 Lt (24 021,08 Eur) už butą ir 80 000 Lt (23 169,60 Eur) už žemės sklypą) kompensaciją. Bylos duomenys, kuriuos pripažįsta atsakovas, patirtina, kad ieškovė viena vykdė prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutartį, nors šalių prievolė yra solidari. Nustatyta, kad ieškovė nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. įvykdė dalį – 80 066 Lt (23 169,60 Eur) – prievolės šiam kreditoriui. Vadovaudamasis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina ½ dalis (40 033 Lt arba 11 594,36 Eur) ieškovės įvykdytos pirmiau nurodytos prievolės. Be to, ieškovė, jau negyvendama šeimos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), viena sumokėjo 24 445 Lt (7079,76 Eur) už šio turto išlaikymą, kurių ½ dalis (12 222 Lt arba 3475,44 Eur) jai priteisina iš atsakovo.
Šalių kreditorius AB SEB bankas nesutiko su atsakovo siūlomomis kredito sutarties modifikavimo sąlygomis, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas šalių prievolę pagal kredito sutartį AB SEB bankui dėl 95 486,09 Eur kredito grąžinimo palikti solidarią.
Teismas, įvertinęs, tai, kad šalys prižįsta, jog nuo 2008 m. lapkričio 1 d. bendro ūkio neveda, o nuo 2009 metų sausio gyvena skyriumi, sprendė, kad, siekiant šalims išvengti ginčų ateityje turto ir turtinių įsipareigojimų, tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti, jog dalijamas šalių turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t. y. iki 2008 m. lapkričio 1 d.
Teismas tenkino atsakovo priešieškinio reikalavimų dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitus reikalavimus vertino kaip atmestinus, nes jie nepagrįsti ir neįrodyti. Atsakovo reikalavimą padalyti laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. gautą įmonės pelną teismas laikė nepagrįstu ir neįrodytu, nes nustatyta, kad ieškovės gautas įmonės pelnas panaudotas išskirtinai įmonės veiklai plėtoti ir vystyti, o didžiąją dalį pelno sudaro valstybės išmokos gydymo centrui už ligonių gydymą ir priežiūrą. Be to, šalys skyriumi pradėjo gyventi nuo 2008 m. rudens, todėl jei pelnas ir buvo panaudotas šeimos poreikiams, 2006–2008 metais jo jau nebėra, todėl nėra ko dalyti.
Teismas sprendė, kad posėdžio metu atsakovo pateiktas patikslintas priešieškinis ir papildomi mokėjimų už turto išlaikymą įrodymai, įvertinus pernelyg ilgą bylos procesą, atsakovo galimybes iki teismo posėdžio teikti patikslintus reikalavimus ir įrodymus, kurie galėjo būti pateikti nuo pat bylos iškėlimo momento, nepriimtini. Teismas pažymėjo, kad atsakovas viso bylos nagrinėjimo proceso metu turėjo profesionalius atstovus (advokatus) ir ne kartą tikslino priešinius reikalavimus. Be to, duomenys, kurių pagrindu atsakovas vėl tikslino priešinius reikalavimus, jam perduoti likus kelioms savaitėms iki posėdžio, todėl atsakovas ir jo atstovas turėjo galimybę teismui patikslintus reikalavimus ir įrodymus pateikti iki posėdžio. Teismas laikė, kad bet kokių duomenų pateikimas byloje, kurioje buvo daug parengiamųjų posėdžių ir pakankamai laiko pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės, posėdžio metu sudaro pagrindą abejoti šalies sąžiningumu procese ir implikuoti siekį vilkinti procesą.
Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo dalį dėl įmonės pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe ir šią ieškinio dalį atmetė; pakeitė sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir ieškovei priteisė 1 345 000 Lt (389 538,92 Eur) vertės turtą – gydymo centrą (900 000 Lt arba 260 658,02 Eur vertės) ir jo patalpas (445 000 Lt arba 128 880,91 Eur vertės), esančias (duomenys neskelbtini); panaikino sprendimo dalį dėl 384 795 Lt (111 444,34 Eur) kompensacijos ieškovei priteisimo iš atsakovo ir šią ieškinio dalį atmetė; panaikino sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.
Teisėjų kolegija sutiko su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įmonę pripažino ieškovės asmenine nuosavybe, nes ji įsteigta santuokos metu ir už atsakovo lėšas, kurias jis gavo kaip darbo užmokestį; teismas neįvertino aplinkybių, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2001 m. birželio 25 d. iki 2008 m. lapkričio 17 d. dirbo šioje įmonėje, o įmonės veiklai naudojamos patalpos valdomos panaudos sutarties su atsakovu pagrindu. Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2012 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012, atsižvelgusi į byloje nustatytas pirmiau nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nuo gydymo centro įsteigimo juo rūpinosi ir jo veikla buvo suinteresuotos abi šalys, vykdžiusios bendrą verslą, ir nors ieškovė turi medikės išsilavinimą, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka pripažinti įmonę jos asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą prezumpciją, ieškovės įsteigtas 445 000 Lt (128 880,91 Eur) vertės gydymo centras laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį ieškovės asmenine nuosavybe, pažeidė materialiosios teisės normas, todėl yra pagrindas įmonės vertę įtraukti į bendro sutuoktinių turto sudėtį.
Su atsakovo argumentu, kad ieškovė privalo jam sumokėti kompensaciją (½ dalį įmonės pelno), apskaičiuotą pagal 2006–2012 metais gydymo centro gautą pelną, teisėjų kolegija nesutiko. Nurodžiusi, kad pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog gydymo centro gautos lėšos iki ieškinio pareiškimo buvo panaudotos šalių interesams patenkinti. Teismas įvertino tai, kad atsakovas neginčija aplinkybės, jog nuo 2008 metų šalys kartu negyvena, nagrinėjant bylą nenustatyta, kad atsakovas nuo 2008 metų pabaigos būtų dalyvavęs ieškovės valdomos įmonės veikloje, todėl teismas sprendė, kad iš gydymo centro veiklos gautos lėšos yra asmeninė ieškovės nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 7 punktas).
Teisėjų kolegija iš dalies sutiko su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė ieškovei kompensaciją už šalių santuokos metu įgytą ir realizuotą turtą, sumokėtas įmokas pagal sudarytus sandorius. Teismas dalija šalių santuokoje įgytą ir realiai turimą turtą, o išlaidos nedalijamos. Nagrinėjamoje byloje negalima padalyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes šis turtas šalių parduotas 2005 m. gruodžio 8 d. ir gautos lėšos panaudotos šeimos interesais, taip pat žemės sklypo sodų bendrijoje „Bočiai“, parduoto 2003 metais. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad ieškovės asmeninės lėšos iš dalies buvo panaudotos sutuoktinių bendrai nuosavybei įgyti, todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad yra pagrindas teismui nukrypti nuo lygių dalių nustatymo bendrojoje nuosavybėje principo, bet nėra pagrindo priteisti ½ dalį šių lėšų (CK 3.123 straipsnis).
Su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuo 2008 m. lapkričio 1 d. nustatė šalių gyvenimą skyrium, teisėjų kolegija nesutiko. Šalys neginčijo aplinkybės, kad kartu negyvena ir bendros veiklos nevykdo, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad jos nuo 2008 m. lapkričio 1 d. bendro ūkio neveda. Remdamasi CK 3.127 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta teismo teisė nustatyti šalių gyvenimą skyrium pagal faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad, nustatant šalių gyvenimą skyrium santuokos nutraukimo byloje, jų separacija pagal CK 3.73 straipsnį nėra patvirtinama. Atsakovas neįrodė šalių gyvenimo kartu, bendro ūkio vedimo, šalių bendros veiklos nuo 2008 m. lapkričio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas šalių gyvenimą skyrium nuo šios datos nustatė pagrįstai.
Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo reikalavimą dėl 17 000 Lt (4923,54 Eur) draudimo kompensacijos padalijimo. Reikalavimas dėl šios kompensacijos įtraukimo į dalytiną turtą buvo nurodytas tik atsakovo apeliaciniame skunde, o jo pateiktuose ir teismo priimtuose priešieškiniuose nereikštas. Be to, draudimo išmoka ieškovei buvo sumokėta 2012 m. balandžio 12 d. ir byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog ši išmoka panaudota ne pagal paskirtį (ne buto remontui).
Atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė prievolės bankui padalijimo klausimą, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus. Šalys neginčija negrąžinto kredito – 95 486,09 Eur – dalies. CK nereglamentuojamas įsipareigojimų kreditoriams padalijimas tuo atveju, jei šalys kreditoriui yra įsipareigojusios solidariai ir kreditorius nesutinka su prievolės modifikavimu. Kadangi trečiasis asmuo AB SEB bankas nesutiko su įsipareigojimų pagal kredito sutartį padalijimu, teismas neturėjo pagrindo šiuos įsipareigojimus padalyti šalims po lygiai.
Teisėjų kolegija iš dalies sutiko su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo ieškovei kompensaciją, nes atsakovui tenka mažesnė santuokoje įgyto turto dalis. Teismas atsižvelgė į CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos arba priteisiamos mokėtinos skolos ir bendro dalytino turto visuma mažinama šių prievolių suma. Nėra šalių ginčo dėl to, kad ieškovei priteistina bendro šalių santuokoje įgyto turto už 1 345 000 Lt (389 538,92 Eur), atsakovui – už 1 069 000 Lt (309 603,80 Eur), taigi bendro šalių turto vertė – 2 414 000 Lt (699 142,72 Eur). Teisėjų kolegija nurodė, kad, taikant CK 3.118 straipsnio 2 dalį, šalių bendrai įgyto turto vertė mažinta negrąžinto kredito verte, t. y. iki 2 084 306 Lt (603 656,74 Eur), ir ieškovei priklausančio turto dalis mažintina ½ dalimi negražinto kredito iki 1 180 153 Lt (341 795,93 Eur), o atsakovui priklausanti turto dalis – iki 904 153 Lt (261 860,81 Eur). Taigi pagal sutuoktinių turto balansą ieškovei tenka 138 000 Lt (39 967,56 Eur) daugiau turto.
Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad pagal bylos duomenis ieškovė nuo 2008 m. lapkričio 1 d. kreditui grąžinti bei komunalinėms paslaugoms atlyginti panaudojo asmenines lėšas, kurių ½ dalį sudaro 52 259 Lt (15 135,25 Eur). Kadangi tai yra atsakovo skola ieškovei dėl ieškovės asmeniškai įvykdytų prievolių (CK 6.9 straipsnis), tai 138 000 Lt (39 967,56 Eur) kompensacija atsakovui mažintina šios skolos dydžiu iki 85 741 Lt (24 832,31 Eur). Ieškovė byloje įrodinėjo, kad ji bendrajai sutuoktinių nuosavybei įgyti panaudojo 162 000 Lt (46 918,44 Eur), gautų už ieškovei priklausiusį asmeninės nuosavybės teise ir santuokos metu realizuotą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas pripažino tik 4000 Lt (1158,48 Eur) ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą bendrai sutuoktinių nuosavybei įgyti. Ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų apie tai, kokia dalis iš 162 000 Lt (46 918,44 Eur) buvo panaudota šeimos interesais. Šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtinant ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą bendrai nuosavybei įgyti, darytina išvada, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo bendrojoje nuosavybėje ir tikslinga likusios 85 741 Lt (24 832,31 Eur) kompensacijos dalies atsakovui iš ieškovės nepriteisti (CK 3.123 straipsnis).
Teisėjų kolegija nesutiko su atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo patikslintą priešieškinį, pažeidė atsakovo procesines teises. Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė teismo padidinti jam priteistinos piniginės kompensacijos dydį dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo bei priteisti iš atsakovės 17 000 Lt (4923,54 Eur) draudimo išmokos kompensaciją. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį priešieškinis priimamas tuo atveju, jeigu jo pareiškimas neužvilkina bylos išnagrinėjimo, o bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pradiniame ieškinyje, jo patikslinime 2013 m. gegužės 2 d. nenurodė aplinkybių dėl draudimo išmokos padalijimo, nors pripažino šios išmokos sumokėjimą ieškovei 2012 m. balandžio 13 d., todėl teisėjų kolegija sprendė, kad aplinkybės dėl draudimo išmokos sumokėjimo ieškovei galėjo būti nurodytos ankstesniuose atsakovo procesiniuose dokumentuose ir teismo teisėtai konstatuota, kad naujų reikalavimų pateikimas gali užvilkinti bylos išnagrinėjimą. Aplinkybės dėl iš įmonės gautų lėšų, teismo vertinimu, atsakovui taip pat galėjo būti žinomos ir pateiktos kartu su patikslintu priešieškiniu (2013 m. gegužės 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismo atsisakymu priimti 2013 m. liepos 2 d. patikslintą priešieškinį procesinės atsakovo teisės nepažeistos.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. nutarties dalį, kuria atmestas priešieškinis, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 384 795 Lt (111 444,34 Eur) kompensacijos, sumokant ją per vienerius metus nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Dėl materialiosios teisės normų (CK 3.73–3.80 straipsnių), reglamentuojančių sutuoktinių gyvenimą skyrium (separaciją), pažeidimo. Byloje nepateikta įrodymų, kad šalys nuo 2008 m. lapkričio 1 d. faktiškai gyvena skyrium. Nustatant šalių gyvenimą skyrium santuokos nutraukimo byloje, šalių separacija pagal CK 3.73 straipsnį nėra patvirtinama. Pažymėtina, kad šalys pagal CK 3.73 straipsnio nuostatas neteikė teismui prašymo dėl separacijos nustatymo. Dalydamas sutuoktinių turtą pagal CK 3.127 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinio prašymą, gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Šios normos prasme terminas „gyvenimas skyrium“ suprantamas plačiai – kaip faktinis sutuoktinių gyvenimas atskirai ir nesutampa su terminu „separacija“ (teismo patvirtintu gyvenimu skyrium). Gyvenimo skyrium pradžią turi įrodyti sutuoktinis, pateikęs teismui atitinkamą prašymą. Nagrinėjamu atveju prašymas pateiktas ieškovės, todėl visus įrodymus, kad sutuoktiniai nebevedė bendro ūkio ir negyveno kartu, turėjo pateikti būtent ji. Ieškovei konkrečių įrodymų nepateikus, turtas dalytinas nuo ieškinio dėl santuokos nutraukimo iškėlimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo paskirstymo pareigą (CPK 178, 185 straipsnius), nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė šalių gyvenimo kartu, bendro ūkio vedimo, bendros veiklos po 2008 m. lapkričio 1 d. fakto. Gyvenimas skyrium (separacija) nustatomas nuo sutuoktinių prašymo pateikimo teismui dienos ir įsigaliojus teismo sprendimui (CK 3.77 straipsnio 1 dalis). Teismas šiuo atveju sprendimą priėmė dėl neturinčių reikšmės aplinkybių, nes šalių ginčas kilo dėl santuokos nutraukimo, ne dėl gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo. Teismas nepakankamai motyvavo sprendimą, todėl pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus. Pažymėtina, kad kasatorius siekė priešieškiniu pateikti įrodymus, jog šalys kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį (mokėjo už komunalines paslaugas), vykdė prievolę bankui (mokėjo kreditoriui skolą), tačiau parengiamajame posėdyje kasatoriaus prašymas nepatenkintas, motyvuojant, kad procesas bus užvilkintas, o apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą, taip pažeisdamas CPK 263 straipsnį, nes neturėjo pakankamai išsamių ir tinkamų įrodymų bylai išspręsti.
Dėl sutuoktinių turto padalijimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys turėjo tikslą vykdyti bendrą veiklą, kasatorius patalpas ieškovės įsteigtam gydymo centrui perdavė su pagal panaudos sutartį, įsteigtai įmonei perduotas ir šalių santuokoje įgytas turtas. Šios aplinkybės patvirtina CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą prezumpciją, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad 2006–2012 metais įmonės gautas pelnas nepripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir atsakovui nekompensuotina jo dalis. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nes šioje nuostatoje išvardytos sąlygos neatitinka nagrinėjamos situacijos. Įmonės ir iš jos veiklos gaunamų pajamų priskyrimas skirtingam sutuoktinių teisiniam režimui negalimas, nes, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją. Ieškovė nenuginčijo turto bendrumo prezumpcijos, nepagrindė ginčo lėšų priskyrimo asmeninei jos nuosavybei. Apeliacinės instancijos teismo ištirti duomenys yra pakankami atsakovo įrodinėtai aplinkybei nustatyti. Teismas neteisingai išaiškino CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, lėšos, būtinos sutuoktinio profesinei veiklai, turi būti atskaitomos iš asmeninės veiklos duodamų pajamų ir netampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 2006–2012 metų įmonės 1 626 007 Lt (470 924,18 Eur) pelnas vertintinas kaip dalytinas turtas, ir, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, kasatoriui priteistina kompensacija – 813 003 Lt (235 461,94 Eur). Kadangi ieškovei pagal panaudos sutartį perduotos įmonės patalpos įgytos kasatoriaus lėšomis, vadovaujantis CK 3.98 straipsniu, jam priteistina 672 000 Lt (194 624,65 Eur) kompensacija. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė kasatoriaus reikalavimą dėl 17 000 Lt (4923,54 Eur) kompensacijos. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytinų išmokų sąrašas nėra baigtinis, todėl prie jo gali būti priskirta tikslinės paskirties draudimo išmoka. Žala buvo padaryta bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, todėl kasatorius turėjo teisėtą pagrindą gauti dalį draudimo kompensacijos.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė atsakovo priešieškinio. CPK 178 straipsnyje nustatyta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas nesuteikė galimybės kasatoriui pateikti įrodymus, tokiu būdu pažeisti rungimosi, dispozityvumo ir procesinio šalių lygiateisiškumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Byloje buvo priimti tik vienos šalies įrodymai, todėl teismai negalėjo priimti objektyvaus sprendimo, pažeista CPK 185 straipsnio norma.
Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo dalijant sutuoktinių turtą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įrodinėjo, kad bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti panaudojo 162 000 Lt (46 918,44 Eur), gautų santuokos metu realizavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Atsakovas pripažįsta tik 4000 Lt (1158,48 Eur) ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei įgyti. Neginčijamų įrodymų apie tai, kokia dalis iš 162 000 Lt (46 918,44 Eur) buvo panaudota šeimos interesais, ieškovė nepateikė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas ieškovės asmeninių lėšų panaudojimą bendrai nuosavybei įgyti, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės asmeninių lėšų panaudojimas bendram turtui įgyti yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo bendrojoje nuosavybėje ir dėl to likusi kompensacijos dalis (85 741 Lt arba 24 832,31 Eur) iš ieškovės atsakovui nepriteistina. Nenustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo pagerintas iš bendrų sutuoktinių lėšų, jo vertė padidėjo ir jis pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Privalu nustatyti tikslų šeimos interesais panaudoto turto dydį, o nesant galimybės to padaryti, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė dalytiną turtą, nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes nenustatė tam pagrindų.
Dėl bendrų prievolių padalijimo nutraukiant santuoką. Kasatorius prašė padalyti prievolę trečiajam asmeniui ir nustatyti, kad paskola grąžintina lygiomis dalimis po 47 734,05 Eur, kurios yra asmeninė kiekvienos šalies prievolė. Atsakovo pasiūlymas nepagrįstai neįvertintas ir atmestas. Neatsižvelgta į tai, kad nemodifikavus prievolės suvaržytas lieka tik teismo priteistas atsakovo asmeninis turtas. Neįvykdžius prievolės, savo reikalavimus kreditorius tenkintų tik iš šio turto. Taigi sudaromos sąlygos šalių nelygiateisiškumui, atsakovo teisės nepagrįstai suvaržomos, nes jam priteisiamas mažesnės vertės, be to, suvaržytas prievole kreditoriui, turtas.
Dėl teismo sprendimų motyvavimo. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas nepakankamai motyvavo, kokiais įrodymais remdamasis nustatė šalių gyvenimo skyriumi aplinkybę, nenurodė, kokią gyvenimo skyrium rūšį patvirtino. Teismas taip pat nemotyvavo aplinkybių, kuriomis remdamasis padalijo sutuoktinių turtą, nenurodė, kodėl įmonės, kuri pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pajamos pripažintinos ieškovės asmenine, o ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino esminius faktinius ir teisinius bylos aspektus. Faktiniai aspektai negalėjo būti tinkamai ir išsamiai išaiškinti, nes nepriimti kasatoriaus teikti įrodymai, turėję esminę reikšmę jo teisėms ir pareigoms.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Ji nurodo tokius nesutikimo su atsakovo kasaciniu skundu argumentus:
Dėl sutuoktinių gyvenimą skyriumi reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Atsakovo argumentai nepagrįsti. Išimtys iš CK 3.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės nustatytos šio straipsnio 2 dalyje (išimtiniais laikytini atvejai, kai teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinio prašymą, gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi) ir CK 3.67 straipsnio 2 dalyje (išimtis susijusi su santuokos nutraukimo teisinių padarinių kilimu tais atvejais, kai teismas sutuoktinio (išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu gali taikyti santuokos nutraukimo turtinius padarinius nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium dienos). Esant abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo, nėra pagrindo drausti naudotis CK 3.67 straipsnio 2 dalyje teikiama galimybe paankstinti santuokos nutraukimo turtinių padarinių taikymą sutuoktinių teisėms. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sąvokos „gyvenimas skyriumi“ (CK 3.127 straipsnio 2 dalis), „kai faktiškai nustojo kartu gyventi“ (CK 3.67 straipsnio 2 dalis) vartojamos plačiai ir reiškia faktinio sutuoktinių gyvenimo atskirai nustatymą, su šiomis sąvokomis negali būti siejamas ar sutapatinamas separacijos institutas. Sutuoktinių gyvenimo skyriumi faktui patvirtinti atskiras teismo sprendimas nereikalingas. Sutuoktinis, teigiantis gyvenimo skyriumi faktą, turi įrodyti, kad sutuoktiniai negyvena kaip šeima nuo tam tikro laiko, o kitas sutuoktinis, norėdamas tai paneigti, turi įrodinėti, kad ginčo laikotarpiu jie gyveno kaip šeima. Ieškovė jai skirtą įrodinėjimo naštą įvykdė. Teismų konstatuotas šalių gyvenimo skyriumi nuo 2008 m. lapkričio 1 d., bendro ūkio nevedimo, turtinių teisių tvarkymo kiekvieno iš jų nuožiūra faktas lemia, kad iki nurodytos datos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas turi būti dalijimas. Kita vertus, kasatorius net ir kasaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad šalys po 2008 m. lapkričio 1 d. gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, jis net nenurodė, nuo kada, jo manymu, šalys faktiškai gyvena skyriumi.
Dėl įmonės pelno pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad iš įmonės veiklos gautas 1 626 007 Lt (470 924,18 Eur) pelnas už 2006–2011 metus vertintinas kaip dalytinas turtas ir ½ dalis priteistina kasatoriui. Į dalijamo turto balansą gali būti įtrauktas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų nuosavybės teise priklausantis turtas. Turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie jo buvimo vietą ir valdymą. Be to, iš įmonės verslo gautos pajamos yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, jeigu šios pajamos yra santuokos nutraukimo momentu (CK 3.91 straipsnis). Atsakovas nepateikė duomenų apie pajamas, kurios faktiškai buvo santuokos nutraukimo metu, reikalavimą reiškia remdamasis tik įmonės balansu, be to, aiškiai nepagrįstai reiškia šį reikalavimą už laikotarpį nuo pat 2006 metų, lyg nebūtų naudojęsis įmonės veiklos teikiamais vaisiais. Kasatoriaus reikalavimas priteisti įmonės pajamų būtų svarstytinas, jeigu iš įmonės veiklos gautos pajamos būtų panaudotos ne šeimos poreikiams, t. y. ieškovė būtų sumažinusi sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, tačiau atsakovas tokio pobūdžio reikalavimų nereiškė. Be to, atsakovo reikalavimas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad ieškovė prašė padalyti turtą, įgytą tik iki šalių gyvenimo skyriumi pradžios momento.
Dėl kasatoriaus asmeninių lėšų panaudojimo įmonės patalpoms įsigyti ir nukrypimo nuo lygių dalių principo. Atsakovas nereiškė reikalavimo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įmonės patalpos ((duomenys neskelbtini)) buvo įgytos už jo asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą. Šalių santuoka sudaryta 1988 m. liepos 23 d., o patalpos įsigytos 2002 m. rugsėjo 2 d. ir 2004 m. sausio 26 d. Vien tai, kad Nekilnojamojo turto registre patalpų nuosavybės teisė įregistruota vieno iš sutuoktinių vardu, nereiškia, kad šis turtas priklausė kasatoriui asmeninės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl sutuoktinių bendrų prievolių padalijimo nutraukiant santuoką. Solidarioji sutuoktinių prievolė atsirado sutarčių pagrindu, taigi bankas įgijo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai. Esminis solidarumo požymis tas, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti padalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą. Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine be kreditoriaus sutikimo reikštų sutarties subjekto pakeitimą. AB SEB bankui nesutikus su prievolės modifikavimu, kredito sutartis negali būti pakeista teismo sprendimu, nes tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo.
Dėl įrodymų nepriėmimo. Teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovo patikslintą priešieškinį bei kitus įrodymus. Byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta ketverius metus, įvyko daugiau nei dvidešimt teismo posėdžių ir atsakovas turėjo galimybę tikslinti priešieškinį bei teikti įrodymus (atsakovo 2011 m. gegužės 19 d. priešieškinis ir 2013 m. balandžio 26 d. priešieškinio patikslinimas buvo priimti, todėl atsakovas įstatymo nustatyta teise teikti papildomus įrodymus pasinaudojo keletą kartų). Priešieškinio patikslinimas, kiti įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų pateikimas paskutinio parengiamojo posėdžio metu būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą.
Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo prašo atsakovo kasacinį skundą, kiek jis susijęs su šalių prievolės AB SEB bankui modifikavimu, atmesti; palikti nepakeistas atitinkamas skundžiamų teismo sprendimo ir nutarties dalis. Jis pažymi, kad analizuodamas ieškovės ir atsakovo galimybes vykdyti finansinius įsipareigojimus bei priimdamas sprendimą dėl kredito suteikimo, vertino bendras šalių šeimos pajamas, jų abiejų finansinę ir ekonominę būklę bei kitas aplinkybes, kurias bankas privalo įvertinti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, Lietuvos banko reikalavimus ir vidinę banko tvarką. Šalys nėra pateikusios bankui prašymo pakeisti prievolę iš solidariosios į dalinę, kitų dokumentų, kad bankas apskritai turėtų pagrindą ir objektyvių galimybių nustatyta tvarka svarstyti prievolės pagal kredito sutartį modifikavimą. Vien prievolės modifikavimo iš solidariosios į dalinę faktas jau reiškia kreditoriaus rizikos padidėjimą, nes jis prarastų galimybę reikalauti vieno iš sutuoktinių dalies prievolės vykdymo, jei kitas sutuoktinis jos nevykdytų ar vykdytų netinkamai. Bankas aiškiai išreiškė ir viso proceso metu palaikė savo poziciją, kad nesutinka su atsakovo pareikštais reikalavimais modifikuoti prievolę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl momento, nuo kurio atsirado padariniai sutuoktinių turtinėms teisėms nutraukiant santuoką
Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 178, 185 straipsnius), dėl to netinkamai taikė materialiosios teisės normas, nustatančias momentą, iki kurio įgytas turtas turi būti dalijamas tarp sutuoktinių. Teisėjų kolegija laiko šį kasacinio skundo argumentą teisiškai nepagrįstu.
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodymų vertinimas (CPK 185 straipsnis) reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).
CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo. Prašymą taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį pareiškiantis sutuoktinis paprastai siekia turtinės naudos (išvengti jo įgyto turto dalijimo ir (arba) kito sutuoktinio prisiimtų prievolių bendrumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. L. V., bylos Nr. 3K-3-398/2013).
Ginčą nagrinėję teismai konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2008 metų nebeveda bendro ūkio, faktiškai gyvena atskirai, todėl tenkino ieškovės prašymą nuo šio momento taikyti santuokos nutraukimo teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms.
Ieškovės prašymo teismui pagrįstumą patvirtino ir pats atsakovas, teismo posėdžio metu nurodęs, kad ieškovė, pareiškusi pageidavimą skirtis, iš namų išėjo 2008 metais ir kad atsakovas nuo šio momento savęs ir sutuoktinės nelaiko šeima (t. 5, b. l. 17). Teismai, pagal vidinį įsitikinimą įvertinę ieškovės ir atsakovo nurodytas aplinkybes ir nesant jas paneigiančių patikimų ir pakankamų įrodymų, tinkamai taikė CPK 175 ir 185 straipsnių nuostatas ir teisiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas faktiškai nustojo kartu gyventi 2008 metais. Taigi teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo įtaką sutuoktinių turtinėms teisėms ir sprendė, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo 2008 metų.
Dėl iš individualios įmonės gaunamų pajamų dalijimo
Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, kvalifikavęs S. K. įmonę bendrosios praktikos gydytojo centrą kaip bendrąją jungtinę ieškovės ir atsakovo nuosavybę, teisiškai nepagrįstai vertino, kad 2006–2012 metais šio juridinio asmens gautas pelnas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, ir šio turto nedalijo, tuo pažeisdamas CPK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Teisėjų kolegija laiko šį argumentą teisiškai pagrįstu.
Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe inter alia pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos nutraukimo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise. Individualios įmonės turtas yra šios įmonės nuosavybėn perduotas jos savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu (IĮĮ 8 straipsnio 2 dalis). Taigi individualios įmonės turtas yra šios įmonės nuosavybė, tuo pačiu tai yra vienas iš komponentų, lemiančių pačios įmonės vertę. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, kol neįrodyta priešingai – kad tai yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. ir kt. v. S. J. autopaslaugų įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-7-400/2012). Byloje teismų nustatyta, kad S. K. įmonė bendrosios praktikos gydytojo centras yra bendros jungtinės nuosavybės objektas, kurio vertė 445 000 Lt (128 880,91 Eur). Ši vertė yra nustatyta be kitų įrodymų įvertinus ir UAB „Kertė“ atlikto S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centro vertės nustatymo pažymą. Pagal šią pažymą, įmonės vertė buvo skaičiuojama įvertinus nematerialiojo turto vertę, kilnojamojo turto rinkos vertę, atsargų dydį, per vienerius metus gautinas sumas, kitas gautinas sumas, grynųjų pinigų kiekį sąskaitoje bei kasoje ir iš bendros sumos atėmus įmonės įsipareigojimus. Pastebėtina, kad teismų nustatytos įmonės vertės kasatorius neginčijo. Atsakovas leistinais įrodymais nepagrindė, kad ieškovė 2006–2012 metais išėmė individualios įmonės pelną ir panaudojo jį ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertei didinti, o su šeimos poreikiais nesusijusių savo asmeninių ar kitų asmenų poreikiams tenkinti (2006–2008 metais). Atsakovas taip pat nepateikė teismams įrodymų, jog iš įmonės veiklos gaunamos pajamos buvo panaudotos pažeidžiant jo turtinius interesus. Be kita ko, kasacinio teismo yra išaiškinta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų, bylos Nr. 3K-3-487/2011). Pagal CPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Teismas neįtraukė atsakovo prašomo padalyti S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centro pelno į dalytiną turtą, nors neišsiaiškino bylos aplinkybių apie tokio turto faktinį egzistavimą, t. y. ar atsakovo nurodomo pelno ar kitų iš įmonės veiklos gaunamų pajamų dydis gali būti pagrįstas leistinais įrodymais, ar yra įrodymų dėl tokios rūšies turto atskyrimo nuo įmonės turto, jo panaudojimo ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertei didinti ar bendriems šeimos poreikiams tenkinti (laikotarpiu nuo 2006 iki 2008 metų) ir jo buvimo vietos turto dalijimo metu. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog įmonės pelnas ar kitos iš įmonės veiklos gaunamos pajamos iš tiesų realiai egzistuoja ir turėtų būti įtrauktos į santuokos nutraukimo byloje sudarytą dalytino sutuoktinių turto balansą, teismas turi nustatyti su tuo susijusias reikšmingas teisingam klausimo išsprendimui faktines aplinkybes.
Teismams konstatavus, kad ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms santuokos nutraukimas teisinius padarinius sukėlė nuo 2008 metų, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, nuo šio momento iki 2012 metų iš bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto – verslo gaunamos pajamos, jeigu bus nustatyta, kad tokios egzistavo, turėtų būti dalijamos pagal atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taisykles.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas iš bendrąja jungtine nuosavybe esančio verslo gaunamas pajamas kaip asmeninę ieškovės nuosavybę, netinkamai taikė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, neišsiaiškino svarbių aplinkybių, susijusių su iš S. K. įmonės bendrosios praktikos gydytojo centro 2006–2012 metais gautomis pajamomis ir padarė galbūt neteisingą išvadą dėl šios rūšies turto nedalijimo tarp sutuoktinių, todėl ši skundžiamos nutarties dalis naikintina ir bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimo padalyti individualios įmonės turtą perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bendrų prievolių padalijimo nutraukiant santuoką
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, netenkinę kasatoriaus prašymo padalyti sutuoktinių solidariąją prievolę trečiajam asmeniui AB SEB bankui, paskirdami kasatoriui hipoteka suvaržytą turtą, kuriuo užtikrintas šios prievolės tinkamas įvykdymas. Teisėjų kolegija laiko šį argumentą teisiškai nepagrįstu.
Nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju kreditorius prieštaravo solidariosios prievolės padalijimui, todėl ieškovė ir atsakovas išliko solidariosios prievolės subjektai.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas hipoteka suvaržytą bendrą sutuoktinių turtą, įkeistą solidariajai prievolei užtikrinti, gali pripažinti abiejų sutuoktinių daline nuosavybe. Teisės normose taip pat nedraudžiama tokį hipoteka suvaržytą daiktą priskirti tik vieno iš sutuoktinių asmeninėn nuosavybėn, tačiau tokiu atveju buvusių sutuoktinių teisiniams santykiams taip pat turėtų būti taikomos ir daiktinės teisės normos. Kai hipoteka suvaržytas bendras sutuoktinių turtas teismo sprendimu atitenka vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, kito sutuoktinio, praradusio nuosavybės teisę į įkeistą turtą, įkeisto turto hipoteka pasikeičia: iš praprastosios hipotekos ji tampa svetimo daikto hipoteka. Toks teisinis kvalifikavimas reikšmingas tuo, kad jeigu sutuoktinis, kuriam atiteko įkeistas turtas, įvykdo kito sutuoktinio solidariosios prievolės dalį, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-686/2013).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika dėl bendrųjų prievolių padalijimo nutraukiant santuoką, o kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo priešingai išvadai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl kitų kasacinio skundo argumentų kasaciniam teismui nėra teisinio pagrindo pasisakyti, nes kasacinio nagrinėjimo dalykas nesuformuluotas išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 7 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. nutarties dalis dėl atsisakymo tenkinti priešieškinio reikalavimą padalyti iš individualios įmonės gaunamas pajamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perduoti šias bylos dalis apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė